Suvestinė redakcija nuo 2021-12-17 iki 2022-03-08
Įsakymas paskelbtas: TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20832
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL socialinės APRĖPTIES DIDINIMO 2020–2023 METŲ VEIKSMŲ PLANo PATVIRTINIMO
2019 m. gruodžio 20 d. Nr. A1-791
Vilnius
Įgyvendindamas 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“, 2 prioriteto „Veikli ir solidari visuomenė“ 2.1 tikslo „Didinti gyventojų gerovę ir socialinę aprėptį“ 2.1.2 uždavinį „Didinti labiausiai nuo darbo rinkos nutolusių asmenų paskatas ir galimybes dalyvauti įgyvendinant aktyvios įtraukties priemones“:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro
2019 m. gruodžio 20 d.
įsakymu Nr. A1- 791
socialinės APRĖPTIES DIDINIMO 2020–2023 METŲ VEIKSMŲ PLANAS
I skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Socialinės aprėpties didinimo 2020–2023 metų veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) parengtas siekiant sudaryti sąlygas plėtoti paslaugas socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką ir atskirtį patiriantiems asmenims, kurios užtikrintų aktyvią šių asmenų įtrauktį, visų pirma, siekiant skatinti lygias galimybes dalyvauti darbo rinkoje ir geresnes įsidarbinimo galimybes.
2. Veiksmų plane vartojamos sąvokos:
2.1. socialiai pažeidžiami asmenys – asmenys (šeimos), kurie yra jautresni socialiniams, ekonominiams iššūkiams, rizikoms ir turi mažiau išteklių su jais sėkmingai susidoroti. Socialiai pažeidžiami asmenys gali tuo pačiu metu būti laikomi ir socialinę riziką patiriančiais, ir socialinę atskirtį patiriančiais asmenimis;
2.2. socialinę atskirtį patiriantys asmenys – asmenys (šeimos), kurie dėl tam tikrų priežasčių yra atskirti nuo įvairių visuomenės gyvenimo sričių. Socialinę atskirtį patiriantys asmenys gali tuo pačiu metu būti laikomi ir socialinę riziką patiriančiais, ir socialiai pažeidžiamais asmenimis;
2.3. socialinę riziką patiriantys asmenys – asmenys (šeimos), veikiami veiksnių ir aplinkybių, dėl kurių šie asmenys (šeimos) patiria socialinę atskirtį ar yra pavojus ją patirti: suaugusių šeimos narių socialinių įgūdžių tinkamai prižiūrėti ir ugdyti nepilnamečius vaikus (įvaikius) stoka ar nebuvimas; nepilnamečių vaikų (įvaikių) visapusio fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų šeimoje neužtikrinimas; psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta; smurtas; išnaudojimas prekybai žmonėmis; įsitraukimas ar polinkis įsitraukti į nusikalstamą veiklą; piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis; priklausomybė nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų, azartinių lošimų; elgetavimas, valkatavimas ar benamystė; motyvacijos dalyvauti darbo rinkoje stoka ar nebuvimas. Socialinę riziką patiriantys asmenys gali tuo pačiu metu būti laikomi ir socialinę atskirtį patiriančiais, ir socialiai pažeidžiamais asmenimis;
2.4. socialinė inovacija – naujos idėjos (produktai, paslaugos, modeliai), kurios geriau tenkina socialinius poreikius, kuria naujus socialinius ryšius ir bendradarbiavimo formas;
2.5. socialinės integracijos veiklos – veiklos, skatinančios asmens socialinio savarankiškumo ir darbingumo, profesinės kompetencijos ir pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimą ir didinimą (pvz., asmens socialinių ir kitų paslaugų poreikių vertinimas, individualus ir grupinis motyvavimas, informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, psichosocialinė pagalba, sociokultūrinės paslaugos, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, profesinis orientavimas ir konsultavimas, bendrųjų gebėjimų ugdymas, profesinių įgūdžių ugdymas, aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, pagalba įsidarbinant ir įsidarbinus);
2.6. kitos Veiksmų plane vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatyme, Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme.
4. Veiksmų planas prisideda prie 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1482 „Dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė pažangos programa), 2 prioriteto „Veikli ir solidari visuomenė“ 2.1 tikslo „Didinti gyventojų gerovę ir socialinę aprėptį“ 2.1.2 uždavinio „Didinti labiausiai nuo darbo rinkos nutolusių asmenų paskatas ir galimybes dalyvauti įgyvendinant aktyvios įtraukties priemones“ įgyvendinimo.
II skyrius
SITUACIJOS ANALIZĖ
5. Socialinės atskirties ir skurdo sąvokos yra ne tapačios, tačiau glaudžiai susijusios. Socialinę atskirtį patiriantys asmenys nebūtinai skursta, tačiau skurstantys žmonės dažniausiai priskiriami socialinę atskirtį patiriantiems asmenims. Socialinės atskirties ir skurdo priežastys įvairiuose moksliniuose tyrimuose dažnai siejamos su asmens padėtimi darbo rinkoje.
6. Padėtis Lietuvos darbo rinkoje per 2018 m. nuosekliai gerėjo: 15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2018 m. sudarė 72,1 proc., per metus padidėjo 1,7 procentinio punkto. 2019 metų nacionalinėje reformų darbotvarkėje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 461 „Dėl 2019 metų nacionalinės reformų darbotvarkės patvirtinimo“, užsibrėžtas tikslas iki 2020 m. pasiekti 72,8 proc. 20–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygį jau 2016 m. buvo viršytas (75,2 proc.) – 2018 m. siekė 77,5 proc. ir buvo 3,6 procentinio punkto didesnis, nei planuota.
7. Lietuvos statistikos departamento (toliau – Statistikos departamentas) duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje 2018 m. nukrito iki 6,2 proc. ir buvo 0,9 procentinio punkto mažesnis nei 2017 m., tačiau, analizuojant atskirus Lietuvos darbo rinkos segmentus, galima išskirti keletą probleminių aspektų:
7.1. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) duomenimis, 2018 m. ilgalaikių bedarbių dalis išliko pakankamai didelė – 32,8 proc.;
7.2. Eurostato duomenimis, jaunimo nedarbas nuolatos mažėjo (2015 m. – 16,3 proc., 2016 m. – 14,5 proc., 2017 m. – 13,3 proc.), tačiau 2018 m. vis tiek išliko didesnis nei bendras nedarbo lygis, t. y. jaunimo nedarbo lygis siekė 11,1 proc., o bendras – 6,2 proc. Užimtumo tarnybos duomenimis, 2019 m. pradžioje 39 proc. nedirbančio jaunimo neturėjo tinkamos profesinės kvalifikacijos;
7.3. Statistikos departamento duomenimis, 25–54 metų amžiaus asmenų užimtumo lygis 2018 m. siekė 84,6 proc. (2017 m. – 83,3 proc.), 55–64 metų amžiaus asmenų – 68,5 proc. (2017 m. – 66,1 proc.), 65 metų amžiaus ir vyresnių asmenų – 8,9 proc. (2016 m. – 7,9 proc.). Taigi išlieka tendencija, kad, didėjant dirbančiųjų amžiui, mažėja jų užimtumo lygis;
7.4. Eurostato duomenimis, 2017 m. bedarbių skaitmeninis raštingumas buvo žemesnis nei Europos Sąjungos (toliau – ES) vidurkis: Lietuvoje tik 34 proc. bedarbių turėjo bazinį ir aukštesnį skaitmeninio raštingumo lygį (ES vidurkis yra 45 proc.);
7.5. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SADM) 2018 m. veiklos ataskaitoje nurodyta, kad, nepaisant 2018 m. augusio užimtųjų skaičiaus, darbuotojų trūkumas ir toliau didėja. Problemų kelia ir skirtinga Lietuvos regionų darbo rinkos padėtis. Labiausiai darbuotojų trūksta didžiuosiuose miestuose. Paslaugų, pramonės ir statybos srityse veikiančioms įmonėms darbuotojų trūkumas tampa veiklą ribojančiu veiksniu. Kvalifikuotų darbuotojų trūkumas ir skirtinga Lietuvos regionų darbo rinkos padėtis 2018 m. išliko didžiausia darbo rinkos problema.
8. Toliau augo darbo užmokestis. Vidutinis mėnesinis atlyginimas 2018 m. bruto, palyginti su 2017 m., padidėjo 9,6 proc. ir siekė 921 eurą (2017 m. – 8,5 proc., iki 840 eurų). Realusis darbo užmokestis (neto darbo užmokestis, atsižvelgus į vidutinį vartotojų kainų pokytį, – 1,9 proc.) per metus padidėjo 5,9 proc.
9. Nors bendrieji užimtumo rodikliai, darbo produktyvumas, vidutinės pajamos didėja, skurdas ir pajamų nelygybė išlieka vieni didžiausių iššūkių. Tiek pajamų nelygybė, tiek skurdo ir socialinės atskirties rizika Lietuvoje tebėra viena didžiausių ES.
10. Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. Lietuvoje skurdo riziką ar socialinę atskirtį patyrė 28,3 proc. šalies gyventojų (2015 m. – 29,3 proc., 2016 m. – 30,1 proc., 2017 m. – 29,6 proc.), Eurostato duomenimis, 2017 m. minėto rodiklio ES vidurkis – 22,4 proc. gyventojų.
11. Mokslinio tyrimo „Sunkiai integruojamų į darbo rinką asmenų užimtumo didinimo galimybių tobulinimas“ (2017 m.) ataskaitos autoriai, remdamiesi bendrais sunkiai į darbo rinką integruojamus asmenis apibūdinančiais bruožais (nedalyvavimo darbo rinkoje laikas, prarasta arba stokojama kvalifikacija, sveikatos problemos, skurdo rizika ir, apskritai, būdingas problemų daugiamatiškumas), išskiria šias socialiai pažeidžiamas (arba sunkiai integruojamų į darbo rinką) asmenų grupes: žmonės, turintys negalią, vyresnio amžiaus asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaikus (ypač vienišos moterys), iš įkalinimo įstaigų išėję asmenys, romų tautybės asmenys, benamiai, iš vaikų socialinės globos namų ar internatinės mokyklos išėję asmenys, priklausomybės ligomis sergantys asmenys, imigrantai, pabėgėliai, prieglobsčio prašytojai ir ilgalaikiai bedarbiai. Minėtojo mokslinio tyrimo ataskaitoje pateiktos šios sunkiai į darbo rinką integruojamų asmenų įsidarbinimo ir išsilaikymo darbo rinkoje pagrindinės problemos:
11.1. neigiama visuomenės, darbdavių, įdarbinimo paslaugas teikiančių asmenų nuomonė apie sunkiai į darbo rinką integruojamus asmenis, stigmatizacija;
11.6. asmeninės problemos: sveikatos problemos, priklausomybės ligos, psichologinės problemos, į(si)galinimo stoka;
11.7. įsiskolinimai (didelė antstolių atliekamų atskaitymų iš asmens darbo užmokesčio dalis, vykdant skolos išieškojimą, neskatina dirbti);
12. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo apžvalgoje „Skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje 2018“ nurodyta, kad žmonės, ilgai nedalyvavę darbo rinkoje, praranda profesinius gebėjimus, pasitikėjimą savo jėgomis, be to, dažnai susiduria su stigmatizuojančiu aplinkinių požiūriu. Minėtoje apžvalgoje ilgalaikiams bedarbiams siūloma teikti specializuotą kompleksinę pagalbą, apimančią ne tik profesinį persikvalifikavimą ar profesinių įgūdžių atkūrimą, bet ir kitų kompetencijų, bendrųjų įgūdžių ugdymą, taip pat pažymėta, kad šeimoms, ypač patiriančioms socialinę atskirtį, būtinos kompleksinės ir individualizuotos paslaugos.
13. Nacionalinėje pažangos programoje akcentuojamas poreikis įgyvendinti priemones, padedančias didinti vyresnio amžiaus asmenų savivertę, atkurti ir palaikyti socialinius jų ryšius. Pabrėžiama, kad svarbu mažinti suaugusiųjų socialinę ir skaitmeninę atskirtį, didinant neformalaus švietimo galimybes, skiriant prioritetą vyresnio amžiaus bei socialinę atskirtį patiriantiems asmenims.
14. Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. XIII-1484 „Dėl Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos patvirtinimo“, mokymasis ir kvalifikacijos kėlimas yra minimi kaip ypač svarbūs, siekiant ilgiau išlikti darbo rinkoje. Palyginti su kitomis ES šalimis, mokymosi visą gyvenimą lygis (25–64 metų gyventojų mokymasis) Lietuvoje yra žemas. Eurostato duomenimis, 2018 m. Lietuvoje mokymosi visą gyvenimą lygis buvo 6,6 proc., o ES valstybių narių vidurkis – 11,1 proc. Situacija Lietuvoje per pastaruosius 8 metus pakito labai nežymiai (2011 m. rodiklio reikšmė buvo 6 proc., 2018 m. – 6,6 proc.). Tai, kad mažai suaugusiųjų dalyvauja neformaliajame mokymesi, tampa kliūtimi šiems asmenims sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje ir dalyvauti socialiniame gyvenime. Nepakankamos ir nelygios galimybės mokytis visą gyvenimą ypač apsunkina vyresnio amžiaus darbuotojų išlikimą darbo rinkoje, neigiamai veikia bendrą šių žmonių padėtį. Atsižvelgiant į tai, svarbu plėtoti mokymosi visą gyvenimą galimybes, ypač daug dėmesio skiriant vyresnio amžiaus asmenims.
15. Nacionalinės pažangos programos vienas prioritetinių tikslų – didinti bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų aktyvumą ir veiklos efektyvumą. Ypač pabrėžiamas jų vaidmuo sprendžiant pažeidžiamų grupių problemas ir aktyvinant gyventojus. Todėl svarbu skatinti bendruomenes ir nevyriausybines organizacijas aktyviai dalyvauti teikiant viešąsias paslaugas ir organizuojant savanorišką veiklą.
16. SADM 2018 m. veiklos ataskaitoje pažymėta, kad, atsižvelgiant į demografinius iššūkius, tolesni geri užimtumo rezultatai priklausys nuo to, ar padidės nepalankioje padėtyje esančių grupių, pirmiausia asmenų, kurie neturi atitinkamų įgūdžių arba turi kitų sunkumų integruotis į darbo rinką, dalyvavimas.
III skyrius
VEIKSMŲ PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
17. Veiksmų plano tikslas – plėtojant socialinės integracijos paslaugas, didinti socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką ir atskirtį patiriančių asmenų galimybes aktyviai dalyvauti bendruomenėje ir darbo rinkoje.
18. Veiksmų plano uždaviniai:
18.1. organizuoti ir teikti paslaugas, skatinančias socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką ir atskirtį patiriančių asmenų aktyvią įtrauktį;
18.2. stiprinti paslaugų socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką ir atskirtį patiriantiems asmenims teikimo sistemą;
18.4. šviesti visuomenę, siekiant mažinti stigmatizuojantį požiūrį į socialiai pažeidžiamus, socialinę riziką ir atskirtį patiriančius asmenis;
19. Veiksmų plano tikslinė grupė – Lietuvos Respublikos piliečiai ir asmenys, kuriems išduotas Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi ES arba Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro leidimas atvykti į Lietuvos Respubliką dėl ypatingų humanitarinių priežasčių ir kurie laikytini socialinę riziką, socialinę atskirtį patiriančiais ir (ar) socialiai pažeidžiamais asmenimis (toliau kartu – tikslinė grupė).
Punkto pakeitimai:
Nr. A1-908, 2021-12-15, paskelbta TAR 2021-12-16, i. k. 2021-25885
20. Įgyvendinant Veiksmų planą, bus vykdomos šios veiklos:
20.6. visuomenės švietimas, siekiant mažinti stigmatizuojantį požiūrį į tikslinei grupei priskirtinus asmenis;
V SKYRIUS
LAUKIAMI REZULTATAI
21. Laukiami Veiksmų plano rezultatai:
21.1. ne mažiau kaip 40 proc. socialiai pažeidžiamų asmenų, kurie, baigę dalyvauti socialinei integracijai skirtose Europos socialinio fondo (toliau – ESF) veiklose, pradėjo ieškoti darbo, mokytis arba dirbti, įskaitant savarankišką darbą;
VI SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
22. Veiksmų plano įgyvendinimas vertinamas pagal šiuos kriterijus:
22.1. socialiai pažeidžiamų asmenų, dalyvavusių socialinei integracijai skirtose ESF veiklose, skaičius;
22.2. socialiai pažeidžiamų asmenų, kurie, baigę dalyvauti socialinei integracijai skirtose ESF veiklose, pradėjo ieškoti darbo, mokytis arba dirbti, įskaitant savarankišką darbą, dalis nuo visų dalyvavusių socialinei integracijai skirtose ESF veiklose;
22.3. vyresnių kaip 54 metų amžiaus asmenų, dalyvavusių aktyviam senėjimui skirtose ESF veiklose, skaičius;
VII SKYRIUS
VEIKSMŲ PLANO FINANSAVIMAS
23. Veiksmų planas finansuojamas ESF lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Įsakymas
Nr. A1-908, 2021-12-15, paskelbta TAR 2021-12-16, i. k. 2021-25885
Dėl socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. A1-791 „Dėl Socialinės aprėpties didinimo 2020–2023 metų veiksmų plano patvirtinimo“ pakeitimo