Suvestinė redakcija nuo 1999-05-06 iki 1999-12-22
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 72-1728, i. k. 0961100NUTA00000855
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ANYKŠČIŲ, PAVILNIŲ IR VERKIŲ REGIONINIŲ PARKŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
1996 m. liepos 19 d. Nr. 855
Vilnius
Pakeistas teisės akto pavadinimas:
Nr. 490, 1999-04-29, Žin., 1999, Nr. 39-1227 (1999-05-05), i. k. 0991100NUTA00000490
1. Patvirtinti Anykščių, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų nuostatus (pridedama)
Punkto pakeitimai:
Nr. 490, 1999-04-29, Žin., 1999, Nr. 39-1227 (1999-05-05), i. k. 0991100NUTA00000490
2. Pavesti Aplinkos apsaugos ministerijai iki 1997 m. vasario 1 d. įsteigti Dubysos, Krekenavos, Salantų, Sirvėtos, Varnių ir Ventos regioninių parkų direkcijas, Metelių regioninio parko tarnybą ir patvirtinti jų nuostatus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 855
Anykščių regioninio parko nuostatai
Bendrosios nuostatos
1. Anykščių regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti vertingiausius Anykščių krašto gamtinius ir kultūrinius kompleksus bei objektus, juos tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko apsaugos bei naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, saugomų teritorijų nuostatai, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
3. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus Anykščių miesto, miestelių ir kaimų bendruosius (detaliuosius) planus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
4. Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę ir mišką atstatoma, žemė parduodama ar nuomojama įstatymų nustatyta tvarka.
Regioninio parko paskirtis, apsauga ir naudojimas
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti Šventosios slėnį su senvagėmis, eroziniais atragiais ir raguvomis, Kurklių eroziniu cirku, Anykščių šilelį su Šventosios salpinėmis pievomis ir Budragaidžio liūninio tipo ežerėliu, Rubikių – Mūšėjaus ežeryną su salomis, Anykštos ir Virintos senslėnius, Storių takoskyrinį moreninį masyvą;
6.2. išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų Šeimyniškėlių, Liudiškių, Piliakalnio, Buivydėnų, Bijeikių piliakalnius, Burbiškių parko ir dvaro kompleksą, Anykščių senamiestį;
6.5. atlikti mokslo tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
6.6. sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, pirmiausia pažintinį turizmą, poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, numatytose regioninio parko planavimo schemoje;
7. Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į konservacinę (gamtiniai rezervatai ir draustiniai), apsauginę, rekreacinę, ūkinę (miškų ūkio ir žemės ūkio), gyvenamąją ir bendrojo naudojimo vandenų funkcines zonas.
8. Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti šių nuostatų 6.1–6.3 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, ja neleistina keisti parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
9. Rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti derinami su regioninio parko planavimo schemos sprendiniais.
Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į regiono architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
10. Organizuoti parke rekreacinę veiklą leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko administracija ir Anykščių rajono valdyba.
Regioninio parko valdymas ir veiklos organizavimas
12. Regioninio parko veiklą organizuoja:
13. Regioninio parko jungtinės tarybos nariai yra:
13.3. Utenos aplinkos apsaugos regiono departamento arba Anykščių aplinkos apsaugos agentūros atstovas, skiriamas aplinkos apsaugos ministro;
14. Regioninio parko tarnybai vadovauja regioninio parko direktorius. Jos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos bei kiti skyriai, regioninio parko inspekcija, pažintinės rekreacijos centras.
15. Regioninio parko direktorius atstovauja regioniniam parkui, kai sprendžiami kurie nors parko klausimai, sudaromos su kitomis institucijomis ir organizacijomis sutartys. Regioninio parko direktorius:
15.2. organizuoja aplinkosauginę, mokslinę, rekreacinę ir švietėjišką bei propagandinę regioninio parko veiklą, atlieka jos analizę;
16. Regioninio parko jungtinė taryba:
16.2. teikia pasiūlymus dėl lėšų, kurių reikia regioninio parko veiklai organizuoti, kai rengiami Lietuvos valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžeto projektai;
16.3. nagrinėja ir nustatytąja tvarka teikia išvadas dėl detaliųjų ir bendrųjų planų, gali užsakyti statybos ar kitų projektų ekspertinį vertinimą;
16.4. tvirtina regioninio parko tvarkymo tikslines programas, suderintas su Aplinkos apsaugos ministerija;
17. Regioninio parko tarnyba:
17.1. organizuoja aplinkosaugos, pažintinę rekreacinę ir švietėjišką bei propagandinę veiklą regioniniame parke;
18. Regioninio parko apsaugos ir naudojimo priežiūrą bei kontrolę pagal kompetenciją vykdo regioninio parko tarnyba, aplinkos apsaugos agentūra, kultūros vertybių apsaugos kontrolės tarnyba, miškų bei statybų priežiūros inspekcijos, priklausančios atitinkamai Anykščių rajono savivaldybės, Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento, Miškų ūkio ministerijos bei Utenos apskrities valdytojo reguliavimo sričiai, taip pat Anykščių rajono valdyba.
19. Sprendimai svarbiausiais regioninio parko veiklos klausimais priimami regioninio parko jungtinės tarybos posėdžiuose. Juos organizuoja ir jiems pirmininkauja regioninio parko direktorius. Posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius.
20. Apie posėdžio rengimą ir pateiktus jame svarstyti klausimus regioninio parko jungtinės tarybos nariai informuojami ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio. Svarstytinus klausimus gali pateikti regioninio parko direktorius ir regioninio parko jungtinės tarybos nariai.
Į regioninio parko jungtinės tarybos posėdžius gali būti kviečiami valstybės institucijų atstovai, mokslininkai, projektuotojai ir kiti suinteresuoti asmenys.
21. Regioninio parko jungtinės tarybos sprendimų projektus, kitą medžiagą pagal pateiktus svarstyti klausimus posėdžiui rengia regioninio parko direktorius. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja du trečdaliai regioninio parko jungtinės tarybos narių. Posėdžių protokolus ir sprendimus pasirašo regioninio parko direktorius. Regioninio parko jungtinės tarybos sprendimai priimami balsų dauguma.
22. Regioninio parko valstybinius miškus valdo, naudoja, pagal miškotvarkos projektus juos saugo ir tvarko Anykščių miškų urėdija.
23. Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jų sprendimo Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų mokslinė konsultacinė taryba prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija, kitos ministerijos, Utenos apskrities valdytojo administracija ir kitos valstybinės institucijos, taip pat Anykščių rajono savivaldybė.
Regioninio parko veiklos ekonominiai pagrindai
24. Regioninio parko žemė valdoma ir naudojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
25. Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
26. Regioninio parko finansiniai ištekliai naudojami:
26.2. regioniniam parkui tvarkyti, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti pagal tikslines programas;
26.4. regioninio parko gamtos ir kultūros vertybių apsaugos programoms įgyvendinti, pažintinei rekreacijai plėtoti, regioninio parko vertybėms, jų apsaugai populiarinti, parkui reklamuoti;
26.5. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
Regioninio parko, kitų juridinių ir fizinių asmenų
teisės bei pareigos
27. Mokesčių bei paslaugų lengvatos fiziniams asmenims, gyvenantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
28. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą regioninio parko teritorijoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
29. Regioninio parko žemės naudotojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme bei kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
30. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudotojai negali trukdyti pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų.
Patvirtinta. Neteko galios nuo 1999-05-06
Priedo naikinimas:
Nr. 490, 1999-04-29, Žin. 1999, Nr. 39-1227 (1999-05-05), i. k. 0991100NUTA00000490
Patvirtinta. Neteko galios nuo 1999-05-06
Priedo naikinimas:
Nr. 490, 1999-04-29, Žin. 1999, Nr. 39-1227 (1999-05-05), i. k. 0991100NUTA00000490
Patvirtinta. Neteko galios nuo 1999-05-06
Priedo naikinimas:
Nr. 490, 1999-04-29, Žin. 1999, Nr. 39-1227 (1999-05-05), i. k. 0991100NUTA00000490
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 855
Pavilnių regioninio parko nuostatai
Bendrosios nuostatos
1. Pavilnių regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti erozinių raguvynų bei Vilnios slėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko apsaugos ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, saugomų teritorijų nuostatai, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
3. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus Vilniaus miesto bendruosius (detaliuosius) planus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, rekreacijos, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
4. Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę ir mišką atstatoma, žemė parduodama ar nuomojama įstatymų nustatyta tvarka.
Regioninio parko paskirtis, apsauga ir naudojimas
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti Kalnų, Šveicarijos, Iškartų, Barsukynės, Rokantiškių, Markučių bei Tuputiškių erozinius raguvynus su būdingomis augalų bendrijomis, Ribiškių ir Sapieginės erozinių vėduoklių kraštovaizdžio struktūrą, Lyglaukių didžiuosius erozinius atragius, Vilnelės slėnį;
6.2. išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų Rokantiškių ir Puškorių archeologines, Vilnios slėnio techninės kultūros vertybes bei gynybinių įrenginių liekanas;
6.3. išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, augalų rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, augavietes;
6.5. atlikti mokslo tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
6.6. sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, pirmiausia pažintinį turizmą, poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, numatytose regioninio parko planavimo schemoje;
7. Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į konservacinę, apsauginę, rekreacinę, gyvenamąją ir ūkinę funkcines zonas.
8. Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti šių nuostatų 6.1–6.3 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, ja neleistina keisti parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
9. Rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti derinami su regioninio parko planavimo schemos sprendiniais.
Regioninio parko teritorijoje draudžiama suteikti naujus sklypus namų statybai. Statybos ir rekonstravimo darbai pagal detaliuosius projektus esamuose sklypuose gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į parko teritorijos architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
10. Organizuoti rekreacinę veiklą parke leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko administracija ir Vilniaus miesto valdyba.
Regioninio parko valdymas ir veiklos organizavimas
12. Regioninio parko veiklą organizuoja regioninio parko direkcija (toliau vadinama – direkcija), priskirta Vilniaus miesto savivaldybės reguliavimo sričiai.
13. Direkcija yra biudžetinė įstaiga – juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu, sąskaitas banke ir savo simbolius. Direkcijos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos bei kiti skyriai, regioninio parko inspekcija, pažintinės rekreacijos centras. Direkcijos nuostatus tvirtina Vilniaus miesto valdyba.
15. Direkcija:
15.1. organizuoja aplinkosauginę, pažintinę rekreacinę ir švietėjišką bei propagandinę regioninio parko veiklą, organizuoja ir vykdo mokslo tyrimus bei stebėjimus;
15.2. teikia, suderinusi su Aplinkos apsaugos ministerija, Vilniaus miesto valdybai tvirtinti regioninio parko tvarkymo tikslines programas;
16. Vilniaus miesto valdyba teikia pasiūlymus dėl lėšų, kurių reikia regioninio parko veiklai organizuoti, kai rengiami Lietuvos valstybės biudžeto bei savivaldybės biudžeto projektai.
17. Regioninio parko teritorijos apsaugos ir naudojimo priežiūrą bei kontrolę pagal kompetenciją vykdo direkcija, aplinkos apsaugos agentūra, kultūros vertybių apsaugos kontrolės tarnyba, miškų bei statybų priežiūros inspekcijos, priklausančios atitinkamai Vilniaus miesto savivaldybės, Aplinkos apsaugos ministerijos, Miškų ūkio ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento bei Vilniaus apskrities valdytojo reguliavimo sričiai, taip pat Vilniaus miesto valdyba.
Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jų sprendimo Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų mokslinė konsultacinė taryba prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija, kitos ministerijos, Vilniaus apskrities valdytojo administracija ir kitos valstybinės institucijos, taip pat Vilniaus miesto valdyba.
Regioninio parko veiklos ekonominiai pagrindai
18. Regioninio parko žemė ir miškas valdomi ir naudojami Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
19. Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
20. Regioninio parko finansiniai ištekliai naudojami:
20.2. regioniniam parkui tvarkyti, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti pagal tikslines programas;
20.4. regioninio parko švietėjiškai bei auklėjamajai veiklai, pažintinei rekreacijai plėtoti, regioninio parko vertybėms, jų apsaugai populiarinti bei parkui reklamuoti;
20.5. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
Regioninio parko, kitų juridinių ir fizinių asmenų teisės bei pareigos
21. Mokesčių bei paslaugų lengvatos fiziniams asmenims, gyvenantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
22. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą regioninio parko teritorijoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
23. Regioninio parko žemės naudotojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme bei kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
24. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudotojai negali trukdyti pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų.
Patvirtinta. Neteko galios nuo 1999-05-06
Priedo naikinimas:
Nr. 490, 1999-04-29, Žin. 1999, Nr. 39-1227 (1999-05-05), i. k. 0991100NUTA00000490
Patvirtinta. Neteko galios nuo 1999-05-06
Priedo naikinimas:
Nr. 490, 1999-04-29, Žin. 1999, Nr. 39-1227 (1999-05-05), i. k. 0991100NUTA00000490
Patvirtinta. Neteko galios nuo 1999-05-06
Priedo naikinimas:
Nr. 490, 1999-04-29, Žin. 1999, Nr. 39-1227 (1999-05-05), i. k. 0991100NUTA00000490
Patvirtinta. Neteko galios nuo 1999-05-06
Priedo naikinimas:
Nr. 490, 1999-04-29, Žin. 1999, Nr. 39-1227 (1999-05-05), i. k. 0991100NUTA00000490
Patvirtinta. Neteko galios nuo 1999-05-06
Priedo naikinimas:
Nr. 490, 1999-04-29, Žin. 1999, Nr. 39-1227 (1999-05-05), i. k. 0991100NUTA00000490
Patvirtinta. Neteko galios nuo 1999-05-06
Priedo naikinimas:
Nr. 490, 1999-04-29, Žin. 1999, Nr. 39-1227 (1999-05-05), i. k. 0991100NUTA00000490
Patvirtinta. Neteko galios nuo 1999-05-06
Priedo naikinimas:
Nr. 490, 1999-04-29, Žin. 1999, Nr. 39-1227 (1999-05-05), i. k. 0991100NUTA00000490
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 855
Verkių regioninio parko nuostatai
Bendroji dalis
1. Verkių regioninis parkas (toliau vadinama – regioninis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913, siekiant išsaugoti Žaliųjų ežerų gamtinius ir Verkių, Kalvarijų, Trinapolio apylinkių kultūrinius istorinius kompleksus, juos tvarkyti ir racionaliai naudoti.
2. Regioninio parko apsaugos ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, saugomų teritorijų nuostatai, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai, kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktai bei šie nuostatai. Šiais dokumentais vadovaujamasi regioninio parko veikloje.
3. Regioninio parko teritorija tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą regioninio parko planavimo schemą ir parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus Vilniaus miesto bendruosius (detaliuosius) planus, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, rekreacijos, kelių bei inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus.
4. Regioninio parko teritorijoje nuosavybės teisė į žemę ir mišką atstatoma, žemė parduodama ar nuomojama įstatymų nustatyta tvarka.
5. Privatizuojamiems objektams, esantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Privatizuojamų objektų, esančių valstybės saugomose teritorijose, naudojimo privalomosios sąlygos.
Regioninio parko paskirtis, apsauga ir naudojimas
6. Regioninio parko paskirtis yra:
6.1. išsaugoti Žaliųjų ežerų gilius dubaklonius, Neries šlaitus, Turniškės, Riešės ir Baltupio (Cedrono) upelių paslėnius;
6.2. išsaugoti kultūros paveldo vertybes, iš jų Verkių dvaro ansamblį su parku, senųjų tvenkinių sistema, senąja dvarviete bei Kalvarijų kultūros kompleksą – Šv. Kryžiaus bažnyčią ir Kryžiaus kelią, Trinapolio vienuolyno ansamblį, istoriškai susiklosčiusių kelių trasas, jų aplinką;
6.3. išsaugoti gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus, augalų rūšių, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, augavietes;
6.5. atlikti mokslo tyrimus ir kaupti informaciją gamtosaugos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse;
6.6. sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, pirmiausia pažintinį turizmą, poilsiavimą tam skirtose zonose bei vietose, numatytose regioninio parko planavimo schemoje;
7. Regioninio parko teritorija pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos formas ir naudojimo galimybes skirstoma į konservacinę (draustiniai), apsauginę ir rekreacinę funkcines zonas.
8. Ūkinė, rekreacinė ar kita veikla negali prieštarauti šių nuostatų 6.1–6.3 punktuose nurodytiems regioninio parko uždaviniams, ja neleistina keisti parko kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros.
9. Rengiamų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti derinami su regioninio parko planavimo schemos sprendiniais.
Regioninio parko teritorijoje draudžiama suteikti naujus sklypus namų statybai. Statybos ir rekonstravimo darbai regioniniame parke gali būti vykdomi tik turint leidimą, išduotą įgaliotos statybos priežiūros tarnybos. Pastatai projektuojami, statomi ar rekonstruojami pagal teisės aktuose ir teritorinio planavimo dokumentuose nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į parko teritorijos architektūros savitumus (aukštingumą, pobūdį, formas, tradicines statybines medžiagas) bei kraštovaizdžio pobūdį.
10. Organizuoti rekreacinę veiklą parke leidžiama tik suderinus tai su regioninio parko administracija ir Vilniaus miesto valdyba.
Regioninio parko valdymas ir veiklos organizavimas
12. Regioninio parko veiklą organizuoja regioninio parko direkcija (toliau vadinama – direkcija), priskirta Vilniaus miesto savivaldybės reguliavimo sričiai.
13. Direkcija yra biudžetinė įstaiga – juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu, sąskaitas banke bei savo simbolius. Direkcijos sudėtyje gali būti įsteigti gamtosaugos, kultūros vertybių apsaugos bei kiti skyriai, regioninio parko inspekcija, pažintinės rekreacijos centras. Direkcijos nuostatus tvirtina Vilniaus miesto valdyba.
15. Direkcija:
15.1. organizuoja aplinkosauginę, pažintinę rekreacinę ir švietėjišką bei propagandinę regioninio parko veiklą, organizuoja ir vykdo mokslo tyrimus bei stebėjimus;
15.2. teikia, suderinusi su Aplinkos apsaugos ministerija, Vilniaus miesto valdybai tvirtinti regioninio parko tvarkymo tikslines programas;
16. Vilniaus miesto valdyba teikia pasiūlymus dėl lėšų, kurių reikia regioninio parko veiklai organizuoti, kai rengiami Lietuvos valstybės biudžeto bei savivaldybės biudžeto projektai.
17. Regioninio parko teritorijos apsaugos ir naudojimo priežiūrą bei kontrolę pagal kompetenciją vykdo direkcija, aplinkos apsaugos agentūra, kultūros vertybių apsaugos kontrolės tarnyba, miškų bei statybų priežiūros inspekcijos, priklausančios atitinkamai Vilniaus miesto savivaldybės, Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento, Miškų ūkio ministerijos bei Vilniaus apskrities valdytojo reguliavimo sričiai, taip pat Vilniaus miesto valdyba.
Svarbiausias regioninio parko problemas pagal kompetenciją gali nagrinėti ir teikti pasiūlymus dėl jų sprendimo Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų mokslinė konsultacinė taryba prie Aplinkos apsaugos ministerijos, Kultūros ministerija, Statybos ir urbanistikos ministerija, Žemės ūkio ministerija, kitos ministerijos, Vilniaus apskrities valdytojo administracija ir kitos valstybinės institucijos, taip pat Vilniaus miesto valdyba.
Vilniaus miškų urėdija valdo, naudoja, pagal miškotvarkos projektus saugo ir tvarko jai priskirtus regioninio parko valstybinius miškus.
Regioninio parko veiklos ekonominiai pagrindai
18. Regioninio parko žemė valdoma ir naudojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
19. Regioninio parko finansiniai ištekliai gali būti:
20. Regioninio parko finansiniai ištekliai naudojami:
20.2. regioniniam parkui tvarkyti, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms išsaugoti pagal tikslines programas;
20.4. regioninio parko švietėjiškai bei auklėjamajai veiklai, pažintinei rekreacijai plėtoti, regioninio parko vertybėms, jų apsaugai populiarinti bei parkui reklamuoti;
20.5. ypač svarbioms nenumatytoms priemonėms vykdyti (stichinių nelaimių padariniams šalinti ir panašiai);
Regioninio parko, kitų juridinių ir fizinių asmenų teisės bei pareigos
21. Mokesčių bei paslaugų lengvatos fiziniams asmenims, gyvenantiems regioninio parko teritorijoje, taikomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
22. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą regioninio parko teritorijoje juridiniai ir fiziniai asmenys gali verstis veikla, neprieštaraujančia regioninio parko tikslams ir uždaviniams.
23. Regioninio parko žemės naudotojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis veiklos apribojimų, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme bei kituose įstatymuose, regioninio parko planavimo schemoje ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose, Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, saugomų teritorijų nuostatuose bei kituose teisės aktuose.
24. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą žemės naudotojai negali trukdyti pažintiniais tikslais lankyti saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų.
Patvirtinta. Neteko galios nuo 1999-05-06
Priedo naikinimas:
Nr. 490, 1999-04-29, Žin. 1999, Nr. 39-1227 (1999-05-05), i. k. 0991100NUTA00000490
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 490, 1999-04-29, Žin., 1999, Nr. 39-1227 (1999-05-05), i. k. 0991100NUTA00000490
Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo