Suvestinė redakcija nuo 1996-02-08 iki 1996-02-17

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1991, Nr. 14-377, i. k. 0911100NUTA00000127

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL SOCIALINIŲ GARANTIJŲ POLICIJOS IR KITŲ VIDAUS REIKALŲ ĮSTAIGŲ PAREIGŪNAMS

1991 m. balandžio 12 d. Nr. 127

Vilnius

Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo įsigaliojimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Socialinių garantijų teikimo policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnams nuostatus (pridedama).

2. Patvirtinti sunkių ir lengvų sužeidimų, kontūzijų, traumų bei kitų pakenkimų sveikatai sąrašą, kuriuo remiamasi nustatant piniginės kompensacijos dydį sužeistiems ryšium su tarnyba policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnams (pridedama).

3. Pavesti Vidaus reikalų ministerijai kartu su Socialinės apsaugos ministerija nustatyti pagrindinio atlyginimo, priedų ir kompensacijų apskaičiavimo tvarką policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnams jų laikino nedarbingumo, atostogų, mokymosi laikotarpiu, laikinai vykdant pareigas ir kitais atvejais.

4. Nustatyti, kad policijos ir kitose vidaus reikalų įstaigose samdos pagrindais dirbančių darbininkų, tarnautojų ir specialistų tarifiniai atlygiai ir tarnybiniai atlyginimai nustatomi tokio dydžio, kaip ir nustatyti atitinkamų Respublikos negamybinės sferos įstaigų tų pačių kategorijų darbuotojams.

5. Išdėstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. sausio 7 d. nutarimo Nr. 10 „Dėl Lietuvos Respublikos policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų darbuotojų materialinio aprūpinimo gerinimo“ 8 punktą taip:

„8. Nustatyti, kad darbininkų, tarnautojų ir specialistų, dirbančių samdos pagrindais pataisos darbų įstaigose, tarnybiniai atlyginimai priklausomai nuo darbo su nuteistaisiais pobūdžio ir įkalinimo įstaigų režimo didinami iki 40 procentų, o dirbančių socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, tardymo izoliatoriuose – iki 30 procentų.“.

Punkto pakeitimai:

Nr. 20, 1992-01-11, , i. k. 0921100NUTA00000020

6. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 313 „Dėl kalėjimų, tardymo izoliatorių ir auklėjimo darbų kolonijų priežiūros kontrolierių tarnybinių atlyginimų“.

7. Nustatyti, kad šio nutarimo 2 punktas įsigalioja nuo 1991 m. sausio 1 d., kiti punktai – nuo 1991 m. balandžio 1 dienos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MINISTRAS PIRMININKAS G. VAGNORIUS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 127

Socialinių garantijų teikimo policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnams nuostatai

1. Šie nuostatai reguliuoja Lietuvos Respublikos policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnų[1] darbo apmokėjimą, piniginių kompensacijų, vienkartinių išmokų sąlygas ir dydžius bei lengvatų taikymo tvarką, remiantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. I-852 „Dėl Lietuvos Respublikos policijos įstatymo įsigaliojimo“ bei kitais Lietuvos Respublikos normatyviniais aktais.

Pareigūnų darbo užmokestis

2. Policijos pareigūnų darbo užmokestį sudaro pagrindinis atlyginimas pagal pareiginį laipsnį, atlygis pagal kvalifikacinę kategoriją, procentinis priedas už vidaus reikalų sistemoje ištarnautus metus.

Kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnų darbo užmokestį sudaro atlyginimas pagal užimamas pareigas (tarnybinis atlyginimas), atlygis pagal kvalifikacinę kategoriją, atlyginimas pagal specialųjį laipsnį ir procentinis priedas už vidaus reikalų sistemoje ištarnautus metus.[2]

Pareigūnams taip pat mokami priedai, priemokos, kompensacijos, pašalpos ir kitos išmokos, kurių mokėjimo sąlygos ir dydžiai nustatyti šiuose nuostatuose.

Policijos ir kitose vidaus reikalų įstaigose darbo užmokestis pareigūnams mokamas kartą per mėnesį.

Apmokėjimas už viršvalandinį, naktinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis, taip pat esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų

3. Už viršvalandinį, naktinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis pareigūnams mokama remiantis Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymu.

Už viršvalandinį darbą mokama pusantro pareigūnui nustatyto mėnesinio atlyginimo pagal pareiginį laipsnį (tarnybinio atlyginimo).

Pareigūnui apmokami viršvalandžiai negali viršyti 120 valandų per metus. Viršvalandžiai apskaitomi taikant ketvirtinę pareigūnų darbo laiko apskaitą ir apmokami kas ketvirtį, remiantis vadovo įsakymu.

4. Už naktinį darbą (nuo 10 val. vakaro iki 6 val. ryto) mokama pusantro pareigūnui nustatyto mėnesinio atlyginimo pagal pareiginį laipsnį (tarnybinio atlyginimo) arba pusantro valandinio tarifo priklausomai nuo nakties metu išdirbtų valandų skaičiaus per mėnesį. Už naktinį darbą apmokama pareigūnams, kurie dirba pagal grafiką.

Kitiems pareigūnams už darbą naktį apmokama tais atvejais, kai vidaus reikalų ministro, policijos ar kitų vidaus reikalų įstaigų vadovų įsakymu arba aukštesniosios pakopos savivaldybės sprendimu nustatomas policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų (atskirų tarnybų pareigūnų) visos paros darbas.

5. Darbas poilsio ar švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, kompensuojamas arba suteikiant per mėnesį papildomą poilsio dieną, arba darbuotojo pageidavimu – taikant dvigubą valandinį ar dienos atlygį.

Darbas švenčių dieną pagal grafiką apmokamas taikant valandinį arba dienos atlygį.

6. Už darbą kenksmingomis sąlygomis pareigūnui mokama įstatymų nustatyta tvarka.

Atlyginimo pagal pareiginį laipsnį arba tarnybinio atlyginimo priedai

7. Kriminalinės policijos bei Pataisos reikalų departamento operatyvinių tarnybų pareigūnams už slaptą darbą mokamas 10 procentų atlyginimo pagal pareiginį laipsnį (tarnybinio atlyginimo) dydžio priedas.

8. Pareigūnams, dirbantiems policijos ir kitų padalinių šifravimo tarnybose, mokamas 15 procentų atlyginimo pagal pareiginį laipsnį (tarnybinio atlyginimo) dydžio priedas.

9. Policijos pareigūnams, kurie pagal tarnybos pobūdį turi mokėti užsienio kalbą, mokami priedai:

už anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų kalbos mokėjimą 10 procentų atlyginimo pagal pareiginį laipsnį dydžio;

už dviejų ir daugiau išvardytų kalbų mokėjimą – 15 procentų atlyginimo pagal pareiginį laipsnį dydžio.

Pareigūnai laiko užsienio kalbų egzaminus atitinkamose Respublikos aukštosiose mokyklose pagal trejų metų mokymo programą.

Dokumentą apie užsienio kalbų egzaminų išlaikymą pristačius policijos įstaigos kadrų tarnybai, piniginis priedas įforminamas įsakymu. Praėjus trejiems metams, užsienio kalbų egzaminai perlaikomi.

10. Pataisos reikalų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams priklausomai nuo darbo su nuteistais, tardomais ir reabilituojamais asmenimis pobūdžio mokamas iki 100 procentų tarnybinio atlyginimo dydžio priedas.

Priedų mokėjimo tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija.

Punkto pakeitimai:

Nr. 510, 1993-07-08, Žin., 1993, Nr. 28-654 (1993-07-14), i. k. 0931100NUTA00000510

11. Už ypatingas tarnybos sąlygas mokami priedai:

15 procentų:

Tuberkuliozinėje kolonijoje – visiems pareigūnams;

pataisos darbų kolonijose, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, kalėjime, tardymo izoliatoriuose, Respublikinėje nuteistųjų ligoninėje bei bendro tipo gydymo įstaigose – pareigūnams medikams rentgenologams, dermatologams ir venerologams bei visiems pareigūnams medikams, dirbantiems nurodytųjų įstaigų tuberkulioziniuose skyriuose;

sukarintos priešgaisrinės apsaugos budinčiųjų tarnybų pareigūnams, dirbantiems su izoliuojamaisiais deguonies ir suslėgtojo oro aparatais. Kitų kategorijų priešgaisrinės apsaugos pareigūnams, dirbantiems su šiais aparatais, – 10 procentų priedas.

25 procentų:

Respublikinėje nuteistųjų ligoninėje – pareigūnams medikams už darbą psichiatriniame skyriuje;

pataisos darbų kolonijose, kalėjime, Tuberkuliozinėje kolonijoje, Respublikinėje nuteistųjų ligoninėje, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose – pareigūnams gydytojams psichiatrams, psichiatrams narkologams;

Esant kelioms sąlygoms, bendras priedas pareigūnams medikams neturi viršyti 25 procentų tarnybinio atlyginimo.

Priedai policijos ir kitų įstaigų pareigūnams, nustatyti 7- 11 punktuose, įskaitomi apmokant už atostogų, laikino nedarbingumo, mokymosi laiką, apskaičiuojant premijas pagal patvirtintus nuostatus.

12. Policininkams, patruliuojantiems su tarnybiniais šunimis, mokamas 50 rublių mėnesinis priedas. Taip pat kompensuojamos tarnybinio šuns maitinimo išlaidos pagal nustatytą maisto normą.

Policininkai kinologai priedą už darbą su šunimis gauna, jeigu ne mažiau kaip pusę darbo laiko eina tarnybą patruliniame poste su tarnybiniais šunimis.

Kompensacijos ir pašalpos

13. Už policijos ar kitiems pareigūnams padarytą materialinę žalą, kurią jie patyrė ryšium su tarnyba ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio tyrimo išvada, atlyginama:

vadovo įsakymu – iki 1000 rublių;

Vidaus reikalų ministerijos departamento vadovo įsakymu iki 3000 rublių;

vidaus reikalų ministro įsakymu – daugiau kaip 3000 rublių.

Materialinės žalos kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal esamas kainas.

Vienkartinės kompensacijos materialinei žalai atlyginti dydis kartu su valstybinio draudimo išmokomis negali viršyti metinio pareigūno atlyginimo pagal pareiginį laipsnį (tarnybinio atlyginimo ir atlyginimo už specialųjį laipsnį).

14. Žuvus pareigūnui, vykdžiusiam tarnybines pareigas, jo šeimai išmokama vienkartinė dešimties metų (120 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Jis laidojamas valstybės lėšomis.

15. Sužeistam ryšium su tarnyba pareigūnui išmokama nuo vienerių iki penkerių metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

Nustatomos šios kompensacijos:

I grupės invalidams dėl sužeidimo – 60 mėnesių darbo užmokesčio dydžio;

II grupės invalidams dėl sužeidimo – 48 mėnesių darbo užmokesčio dydžio;

III grupės invalidams dėl sužeidimo – 36 mėnesių darbo užmokesčio dydžio;

sunkaus sužeidimo (suluošinimo) atveju – 24 mėnesių darbo užmokesčio dydžio;

lengvo sužeidimo (suluošinimo) atveju – 12 mėnesių darbo užmokesčio dydžio.

Sužeidimo (suluošinimo) sunkumo laipsnį nustato Vidaus reikalų ministerijos medicininė komisija, vadovaudamasi Sveikatos apsaugos ministerijos, Socialinės apsaugos ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos patvirtinta instrukcija.

Punkto pakeitimai:

Nr. 530, 1991-12-05, Žin., 1992, Nr. 8-212 (1992-03-20), i. k. 0911100NUTA00000530

16. Neteko galios nuo 1991-12-05

Punkto naikinimas:

Nr. 530, 1991-12-05, Žin. 1992, Nr. 8-212 (1992-03-20), i. k. 0911100NUTA00000530

17. Perkeliant pareigūną dirbti į kitą vietovę arba siunčiant skirstymo tvarka į darbą asmenis, baigusius Vidaus reikalų ministerijos aukštąsias ir specialiąsias vidurines mokyklas, jam ir jo šeimos nariams apmokamos kelionės, turto pervežimo išlaidos, išmokami dienpinigiai bei vienkartinė pašalpa remiantis 1981 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 282 „Dėl garantijų ir kompensacijų vykstant dirbti į kitą vietovę“ (Žin., 1981, Nr. 24-297). Pašalpa apskaičiuojama pagal pareigūno darbo užmokestį.

18. Pareigūnams, naudojantiems asmeninį automobilį tarnybos reikalams, mokama piniginė kompensacija, nustatyta Lietuvos Ministrų Tarybos 1988 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 66 bei kitais galiojančiais normatyviniais aktais.

19. Pataisos reikalų departamentui pavaldžių įstaigų kontrolieriams ir jiems prilygintiems pareigūnams, sukarintos priešgaisrinės apsaugos gaisrininkams ir jiems prilygintiems bei laikino sulaikymo izoliatorių pareigūnams vietoj maisto davinio mokama 20 rublių mėnesinė kompensacija.

20. Pareigūnams ir vaikus auginančioms pareigūnų šeimoms taikomos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatytos socialinės garantijos, kurioms įgyvendinti naudojami Vidaus reikalų ministerijai skirti biudžetiniai asignavimai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 16, 1992-01-10, Žin., 1992, Nr. 7-204 (1992-03-10), i. k. 0921100NUTA00000016

Išmokos pareigūnams, atleidžiant juos iš tarnybos (pareigų)

21. Atleidžiant pareigūnus iš tarnybos į pensiją, suėjus nustatytam amžiui, dėl sveikatos būklės, pagal atestavimo rezultatus dėl etatų mažinimo išmokama dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa.

22. Atleidžiant pareigūnus iš tarnybos neskiriant pensijos dėl 21 punkte išvardytų priežasčių išmokama penkių mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa.

Atleistiems pasibaigus terminuotai sutarčiai pareigūnams išmokama vieno mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa.

23. Pareigūnams, atleistiems iš pareigų iki jų paskyrimo į naujas pareigas (paliekant juos vidaus reikalų kadrų tarnybos žinioje), vieną mėnesį mokamas visas darbo užmokestis pagal paskutines pareigas.

Į pareigūno buvimo kadrų tarnybos žinioje laiką neįskaitoma kasmetinės ir mokymosi atostogos, gydymosi laikas.

Lengvatos

24. Kelialapiai į sanatorijas bei poilsio namus, įsigyti iš Vidaus reikalų ministerijai skirtų lėšų, išduodami:

24.1. kompensuojant kelialapio gavėjui 75 procentus kelialapio kainos:

visiems pareigūnams;

Vidaus reikalų ministerijos sistemos pensininkams, kurie atleisti iš tarnybos suėjus nustatytam amžiui arba dėl sveikatos būklės ir ištarnavę 20 ir daugiau metų;

už kelialapius, skiriamus pareigūnų vaikams į vasaros poilsio stovyklas;

24.2. kompensuojant kelialapio gavėjui 50 procentų kelialapio kainos:

pareigūnų šeimos nariams;

Vidaus reikalų ministerijos sistemos pensininkų, kurie buvo atleisti iš tarnybos suėjus nustatytam amžiui arba dėl sveikatos būklės ir ištarnavę 20 ir daugiau metų, šeimos nariams;

24.3. nemokamai:

pareigūnams, kuriems būtinas sanatorinis gydymas (poilsis) dėl sužeidimo (suluošinimo) ryšium su tarnyba, esant Vidaus reikalų ministerijos medicininės komisijos išvadai;

Vidaus reikalų ministerijos sistemos pensininkams invalidams dėl sužeidimo ryšium su tarnyba.

25. Vidaus reikalų pareigūnams ir pensininkams, esantiems sunkioje materialinėje padėtyje dėl ligos, šeimos narių mirties ir kitais atvejais gali būti suteikiama vienkartinė materialinė parama iš vidaus reikalų įstaigoms šiam reikalui skirtų asignavimų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 16, 1992-01-10, Žin., 1992, Nr. 7-204 (1992-03-10), i. k. 0921100NUTA00000016

Nr. 1365, 1994-12-30, Žin., 1995, Nr. 3-58 (1995-01-06); Žin., 1995, Nr. 7-0 (1995-01-20), i. k. 0941100NUTA00001365

26. Pareigūnams, taip pat Vidaus reikalų ministerijos sistemos pensininkams, gyvenantiems komunaliniuose butuose, gyvenamojo ploto nuomos tarifinis mokestis sumažinamas 40 procentų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 487, 1992-06-24, Žin., 1992, Nr. 25-743 (1992-09-10), i. k. 0921100NUTA00000487

27. Banko paskolos pareigūnams individualaus namo statybai arba komunaliniam butui išpirkti suteikiamos pirmaeile tvarka.

Iš Vidaus reikalų ministerijai skirtų asignavimų pareigūnams kompensuojama iki 50 procentų banko paskolos individualiam namui ar butui statyti, butui pirkti, komunaliniam butui išpirkti arba įsiskolinimui už kooperatinį butą padengti. Kompensacijų išmokėjimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Pareigūnams, nuomojantiems gyvenamąjį plotą privačiai, iš dalies padengiamos išlaidos: viengungiams – 6 procentai atlyginimo pagal pareiginį laipsnį (tarnybinio atlyginimo ir atlyginimo pagal specialųjį laipsnį), susituokusiems – 12 procentų.

Pareigūnams, atsisakiusiems vietos bendrabutyje, tarnybinio buto, ši lengvata netaikoma.

Pareigūnai turi pirmumo teisę įrengiant namuose telefonus, pagal tarnybų, pareigūnų sąrašą, suderintą vidaus reikalų ministro su ryšių ministru.

Punkto pakeitimai:

Nr. 16, 1992-01-10, Žin., 1992, Nr. 7-204 (1992-03-10), i. k. 0921100NUTA00000016

Nr. 473, 1994-06-15, Žin., 1994, Nr. 47-881 (1994-06-22), i. k. 0941100NUTA00000473

28. Pareigūnams eilinių atostogų metu, taip pat pareigūnams, gavusiems lengvatinius sanatorinius kelialapius, ir Vidaus reikalų ministerijos sistemos pensininkams, gavusiems lengvatinius sanatorinius ir poilsinius kelialapius, vieną kartą per metus apmokamos kelionės iki poilsio ar gydymosi vietos ir atgal išlaidos. Kelionės laikas į poilsio ar gydymosi vietą ir atgal į atostogų trukmę neįskaitomas.

29. Šiuose nuostatuose numatytos socialinės garantijos pareigūnams teikiamos finansuojant iš tų pačių šaltinių, iš kurių išlaikomi atitinkami policijos ir kiti vidaus reikalų padaliniai.

30. Dalis lėšų, gautų iš baudų už kelių eismo taisyklių bei kitus pažeidimus ir nustatytąja tvarka paliekamų disponuoti Vidaus reikalų ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, pervedama į specialų socialinės pagalbos fondą ir panaudojama pareigūnų socialinėms buitinėms sąlygoms gerinti.

Papildyta punktu:

Nr. 16, 1992-01-10, Žin., 1992, Nr. 7-204 (1992-03-10), i. k. 0921100NUTA00000016

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 127

Sunkių, APYSUNKIŲ (VIDUTINIŲ) ir lengvų sužeidimų, kontūzijų, traumų bei kitų pakenkimų sveikatai sąrašas

Pakeistas priedo pavadinimas:

Nr. 163, 1996-01-31, Žin., 1996, Nr. 11-294 (1996-02-07), i. k. 0961100NUTA00000163

1. Sunkiems priskiriami sužeidimai, kontūzijos, traumos ir kiti sveikatos pakenkimai, sukėlę ryškius anatominius pakitimus ar funkcinius sutrikimus, kurie sąlygojo tinkamumo tarnybai policijoje apribojimą arba netinkamumą tokiai tarnybai:

kiauryminiai kaukolės sužeidimai, tarp jų ir be galvos smegenų pažeidimo, kaukolės skliauto ir pamato atvirieji ir uždarieji lūžimai, vidutinio ir sunkaus laipsnio galvos smegenų sumušimas (tiek kai suspaudžiamos, tiek kai nesuspaudžiamos galvos smegenys), intrakranialinis epidurinis, subdurinis ar subarachnoidinis kraujo išsiliejimas;

atvirieji ir uždarieji stuburo ir stuburo smegenų pažeidimai;

ryklės, gerklų, trachėjos, stemplės kiauryminiai sužeidimai, gerklų ir trachėjos kremzlių uždarieji lūžimai;

kiauryminiai krūtinės ląstos sužeidimai, kai pažeidžiama pleura, perikardo ar tarpusienio audiniai (jei ir nepažeisti vidaus organai);

kiauryminiai pilvo ertmės sužeidimai (jei ir nepažeisti vidaus organai), užpilvaplėvinės srities organų sužeidimas (inkstų, antinksčių, kasos ir kt.);

krūtinės ląstos ar pilvo ertmės, dubens, taip pat užpilvaplėvinės srities organų uždarieji sužalojimai;

ilgųjų vamzdinių kaulų (žąstikaulio, šlaunikaulio, blauzdikaulio, abiejų dilbio kaulų) lūžimai;

dubens kaulų dauginiai lūžimai;

sužeidimai ir traumos, kai pažeidžiami šlapimo ir lyties organai;

I laipsnio terminiai nudegimai, kai pažeista daugiau kaip 40 procentų kūno paviršiaus, daugiau kaip 10 procentų kūno paviršiaus II ir III laipsnio nudegimai, IV laipsnio nudegimai, taip pat sukėlę šoką mažesnio ploto nudegimai, kvėpavimo takų nudegimai, sukėlę gleivinės ir balso stygų pabrinkimą;

apsinuodijimai ir nudegimai cheminiais junginiais (koncentruotomis rūgštimis, gailiaisiais šarmais, lakiosiomis medžiagomis ir kt.), sukėlę ne tik vietinį pažeidimą, bet ir bendrą toksinį poveikį;

III ir IV laipsnio nušalimai;

akies kiauryminiai sužeidimai ir traumos, jei trūksta jų apdangalai ir netenkama regėjimo, II-IV laipsnio akies nudegimai, vienos ar abiejų akių visiškas aklumas arba stabilus regėjimo pablogėjimas, kai nesuskaičiuojama pirštų iš 2 (ir mažiau) metrų atstumo (regėjimo aštrumas 0,04 ir mažesnis);

klausos organo sužeidimai ir traumos, sukėlę abiejų ausų visišką kurtumą, labai ryškius vestibulinius sutrikimus;

veido minkštųjų audinių, veido skeleto kaulų sužeidimai ir traumos, negrįžtamai subjauroję veidą;

galūnių minkštųjų audinių, raumenų sužeidimai ir traumos, sukėlę stabilų galūnės funkcijos sutrikimą;

sužeidimai ir traumos, sukėlę šoką, riebalinę ar oro emboliją, trauminę toksikozę, ūmų inkstų nepakankamumą arba dėl kurių netenkama daug kraujo;

stambiųjų sąnarių, stambiųjų nervų kamienų, magistralinių kraujagyslių uždarieji ir atvirieji sužeidimai;

kurio nors organo netekimas arba jo funkcijos praradimas (liežuvio ar kalbos, rankos, kojos netekimas ar jų funkcijos praradimas, darbinio pajėgumo netekimas ir pan.).

2. Apysunkiems (vidutiniams) priskiriami sužeidimai, kontūzijos, traumos ir kiti sveikatos pakenkimai, kai dėl jų sveikata sutrinka ilgiau kaip 21 dieną arba netenkama nuo 10 iki 30 procentų bendrojo darbingumo.

Apysunkiems (vidutiniams) kūno sužeidimams priskiriama:

galvos smegenų sumušimas (kontūzija) arba kontūzinis sindromas, kai gydoma ilgiau kaip 21 dieną;

galvos smegenų trauma, sukėlusi regos sumažėjimą iki 0,08–0,09 (be korekcijos) arba klausos susilpnėjimą esant III laipsnio kurtumui;

abiejų ausų kaušelių didesnės dalies netekimas;

atviras žandikaulio lūžimas;

netaisyklingas sukandimas, išsivystęs dėl žandikaulio lūžimo;

pasikartojantys žandikaulio išnirimai;

3–4 šonkaulių lūžimas;

dalies liežuvio netekimas, apsunkinantis kalbą ir rijimą;

3–5 dantų netekimas;

vieno inksto, kiaušelio, blužnies pašalinimas;

randai, užimantys ne mažiau kaip 2–3 procentus kūno paviršiaus ir iš dalies ribojantys organų ar galūnių funkcijas;

sąnarių raiščių nutrūkimas;

komplikuoti kaulų išnirimai;

vieno krūtinės ar juosmens stuburo slankstelio kūno lūžimas;

kryžkaulio, stuburgalio lūžimas;

abiejų pėdų visų ar pavienių pirštų amputacija;

vieno raktikaulio, vieno iš dilbio kaulų, šleivikaulio atviri izoliuoti lūžimai;

peties-raktikaulio, krūtinkaulio-raktikaulio sąvaržų vientisumo pažeidimas;

įprastiniai žąstikaulio išnirimai;

peties sąnario kontraktūra, kai judesių apimtis ne didesnė kaip 5–8 laipsniai;

alkūnės, riešo, klubo, kelio, čiurnos sąnarių kontraktūros funkciškai patogioje padėtyje;

III ir IV plaštakos pirštų netekimas arba kontraktūra.

Papildyta punktu:

Nr. 163, 1996-01-31, Žin., 1996, Nr. 11-294 (1996-02-07), i. k. 0961100NUTA00000163

3. Lengviems priskiriami sužeidimai, kontūzijos ir traumos, nesukėlę ryškių ir stabilių anatominių pakitimų ar funkcijos sutrikimų:

nekiauryminiai sužeidimai ir traumos, jei nepažeisti vidaus organai, sąnariai, sausgyslės, stambiųjų nervų kamienai ir magistralinės kraujagyslės;

sąnarių raiščių įtrūkimas;

nekomplikuoti kaulų išnirimai;

vieno iš pirštų (III, IV arba V) amputacija dėl traumos, IV ar V plaštakos piršto kontraktūra;

vienos pėdos visų ar pavienių pirštų amputacija;

uždarieji pavienių dubens kaulų (klubakaulio skiauterės ar sparno, vieno sėdmenkaulio arba vieno gaktikaulio) lūžimai, nesuardantys dubens žiedo vientisumo, nepažeidę vidaus organų, stambiųjų kraujagyslių ir nervų;

pėdos, plaštakos kaulų, vieno (dviejų) šonkaulių, vieno raktikaulio, vieno iš dilbio kaulų, šeivikaulio izoliuoti uždarieji lūžimai, po gydymo gerai suaugant kaulams;

I ir II laipsnio nušalimai;

I laipsnio (ne daugiau kaip 40 procentų), II ir III laipsnio (ne daugiau kaip 10 procentų) kūno paviršiaus nudegimai;

akies ragenos, junginės svetimkūniai, nekiauryminės akies traumos, laikinai sutrikdę regėjimą, I laipsnio akies nudegimai;

uždara kaukolės trauma, sukėlusi galvos smegenų sukrėtimą, uždara stuburo smegenų trauma;

veido minkštųjų audinių traumos ir sužeidimai, jei yra dantų lūžimai, nosies kaulų uždarieji lūžimai, dalinis nosies sparnelio atplėšimas, dalinis ausies kriauklės atplėšimas; uždarieji žandikaulių lūžimai.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 163, 1996-01-31, Žin., 1996, Nr. 11-294 (1996-02-07), i. k. 0961100NUTA00000163

______________

Pakeitimai: