Suvestinė redakcija nuo 2016-07-16 iki 2016-11-17
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 145-7461, i. k. 1122050ISAK001K-417
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL SU LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SKOLINIMOSI VALSTYBĖS VARDU IR SKOLINANTIS PRISIIMTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ BEI VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMU SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ PATVIRTINIMO IR KOMISIJŲ SUDARYMO
2012 m. gruodžio 7 d. Nr. 1K-417
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo 6 ir 7 straipsniais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo:
Preambulės pakeitimai:
Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801
1. T v i r t i n u pridedamus:
1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjų ir tarpininkų atrankos taisykles;
1.3. Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų užsienio rinkose, ir paskolų vertinimo taisykles;
1.4. Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programos dalyvių atrankos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo procedūrų aprašą;
1.5. Finansinių priemonių naudojimo taisykles;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-281, 2016-07-08, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20677
1.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, platinamų aukciono būdu, didžiausio (mažiausio) pelningumo ribos ir / arba emisijos sumos nustatymo taisykles;
1.10. Paskolų ėmimo valstybės vardu iš valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir (ar) užsienio šalių vyriausybių procedūrų aprašą.
Papildyta punktu:
Nr. 1K-362, 2013-11-08, Žin., 2013, Nr. 117-5903 (2013-11-13), i. k. 1132050ISAK001K-362
2. S u d a r a u Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymo komisiją (toliau – Komisija):
| Komisijos pirmininkas |
– finansų viceministras, kuriam pagal administravimo sritį priskirtas Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas; |
| Komisijos pirmininko pavaduotojas |
– Valstybės iždo departamento direktorius, jo laikinai nesant – Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas arba kitas Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas; |
| Komisijos nariai |
– Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas; – Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas; – Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus vedėjas, jo laikinai nesant – kitas Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas; – Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėjas, jo laikinai nesant – kitas Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas. |
3. P a v e d u Komisijai:
3.1. atlikti funkcijas, nurodytas:
3.1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjų ir tarpininkų atrankos taisyklėse;
3.1.3. Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų užsienio rinkose, ir paskolų vertinimo taisyklėse;
3.1.4. Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programos dalyvių atrankos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo procedūrų apraše;
3.1.5. Finansinių priemonių naudojimo taisyklėse;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-281, 2016-07-08, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20677
3.1.7. Paskolų ėmimo valstybės vardu iš valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir (ar) užsienio šalių vyriausybių procedūrų apraše.
Papildyta punktu:
Nr. 1K-362, 2013-11-08, Žin., 2013, Nr. 117-5903 (2013-11-13), i. k. 1132050ISAK001K-362
3.1.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo metodikoje.
Papildyta papunkčiu:
Nr. 1K-281, 2016-07-08, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20677
4. S u d a r a u Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono komisiją (toliau – Aukciono komisija):
| Aukciono komisijos pirmininkas |
– Valstybės iždo departamento direktorius, jo laikinai nesant – Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas arba kitas Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas; |
| Aukciono komisijos pirmininko pavaduotojas |
– Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas, kontroliuojantis Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus darbą; |
| Aukciono komisijos nariai |
– Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus vedėjas, jo laikinai nesant – kitas Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas; – Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėjas (aukciono komisijos sekretorius), jo laikinai nesant – kitas Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas. |
5. P a v e d u Aukciono komisijai:
5.1. atlikti funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, platinamų aukciono būdu, didžiausio (mažiausio) pelningumo ribos ir / arba emisijos sumos nustatymo taisyklėse;
6. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
6.1. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. 68a „Dėl pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų tarptautinėse finansų rinkose, vertinimo vidaus tvarkos“;
6.2. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. 1K-200 „Dėl finansų ministro 2002 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 68a „Dėl pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų tarptautinėse finansų rinkose, vertinimo vidaus tvarkos“ pakeitimo“;
6.3. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl valstybės skolinimosi, su valstybės skolinimusi ir skolos valdymu susijusių paslaugų pirkimo, valstybės skolos valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“;
6.4. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. 1K-104 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių didžiausio (mažiausio) pelningumo ir / arba emisijos apimties nustatymo taisyklių“;
6.5. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 1K-298 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl valstybės skolinimosi, su valstybės skolinimusi ir skolos valdymu susijusių paslaugų pirkimo, valstybės skolos valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.6. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1K-232 „Dėl finansų ministro 2002 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 68a „Dėl pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų tarptautinėse finansų rinkose, ir užsienio paskolų vertinimo vidaus taisyklių“ pakeitimo“;
6.7. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 1K-278 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl valstybės skolinimosi, su valstybės skolinimusi ir skolos valdymu susijusių paslaugų pirkimo, valstybės skolos valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.8. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. balandžio 20 d. įsakymą Nr. 1K-154 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.9. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. 1K-199 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės eurokomercinių popierių pasirašymo Finansų ministerijoje procedūrų aprašo patvirtinimo“;
6.10. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 1K-306 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.11. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. 1K-009 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo procedūrų aprašo patvirtinimo“;
6.12. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. 1K-195 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.13. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. 1K-009 „Dėl reikalavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono dalyviams aprašo patvirtinimo“;
6.14. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. 1K-010 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono komisijos sudarymo“;
6.15. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 1K-012 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.16. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. 1K-118 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 1K-104 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių didžiausio (mažiausio) pelningumo ir / arba emisijos apimties nustatymo taisyklių“ pakeitimo“;
6.17. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 1K-155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklių patvirtinimo“;
6.18. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 1K-220 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.19. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. 1K-252 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.20. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. 1K-278 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1K-155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.21. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. 1K-204 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.22. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 1K-059 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.23. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 1K-060 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1K-010 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono komisijos sudarymo“ pakeitimo“;
6.24. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 1K-324 „Dėl valstybės piniginių išteklių valdymo taisyklių patvirtinimo“;
6.25. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 1K-402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo metodikos patvirtinimo“;
6.26. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 1K-021 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjų ir tarpininkų atrankos taisyklių patvirtinimo“;
6.27. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. kovo 14 d. įsakymą Nr. 1K-100 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1K-010 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono komisijos sudarymo“ pakeitimo“;
6.28. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. 1K-190 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1K-155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.29. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 1K-197 „Dėl finansinių priemonių naudojimo ir finansinių operacijų vykdymo taisyklių patvirtinimo“;
6.30. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 1K-205 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1K-155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.31. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. 1K-351 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.32. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 1K-364 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417 (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1K-281 redakcija)
VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės piniginių išteklių valdymo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato valstybės piniginių išteklių valdymo tvarką ir principus.
2. Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme.
3. Valstybės piniginiai ištekliai laikomi valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje Lietuvos banke:
3.1. valstybės biudžeto lėšos – sąskaitoje Nr. LT261010000002132402 (toliau – valstybės biudžeto lėšų sąskaita);
3.3. Europos Sąjungos (toliau – ES) finansinės paramos lėšos (visos, išskyrus nurodytas taisyklių 3.4 ir 3.5 papunkčiuose) – joms atidarytose sąskaitose;
3.4. kitos tarptautinės finansinės paramos – Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje (toliau – kita tarptautinė finansinė parama) – lėšos – joms atidarytose sąskaitose;
3.5. kitos pagal ES teisės aktus ar tarptautinius susitarimus gaunamos ir valstybės biudžetui priskiriamos lėšos – joms atidarytose sąskaitose:
3.5.1. Klimato kaitos specialiosios programos lėšos – sąskaitoje Nr. LT841010000007432408 (toliau – klimato lėšų sąskaita);
3.6. valstybės pinigų fondų lėšos – joms atidarytose sąskaitose:
3.6.1. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšos – sąskaitose Nr. LT641010000000735306 eurais, Nr. LT611010000033332404 kita valiuta;
4. Valstybės piniginiai ištekliai gali būti laikomi kitose, negu taisyklių 3 punkte nurodytose, sąskaitose arba pervedami iš vienų sąskaitų į kitas taisyklėse nustatyta tvarka.
II SKYRIUS
EKONOMIŠKUMO PRINCIPAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
6. Ekonomiškumo principas – taupiai ir efektyviai valdyti valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje sukauptus valstybės piniginius išteklius pasirenkant optimalius valstybės piniginių išteklių laikymo sąskaitose, laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo ir valstybės piniginių išteklių išdavimo variantus.
7. Valdant valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje esančius valstybės piniginius išteklius vadovaujamasi 2015 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banko ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) sudarytos Valstybės iždo sąskaitos tvarkymo sutarties Nr. 14P-91 nuostatomis.
8. Informacija apie valstybės piniginių išteklių sąskaitų apyvartas ir likučius pasiekiama operatyviai ir realiu laiku naudojantis Lietuvos banko elektroninės bankininkystės sistema ir (arba) kitomis Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentui (toliau – Valstybės iždo departamentas) ir Lietuvos bankui prieinamomis ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu).
9. Laikinai laisvi valstybės piniginiai ištekliai, atsižvelgiant į valstybės piniginių išteklių srautų prognozes, investuojami pirmenybę teikiant mažesnio rizikingumo ir didesnio likvidumo investavimo priemonėms.
10. Įplaukos įskaitomos į valstybės iždo bendrąją sąskaitą:
10.1. į valstybės biudžeto lėšų sąskaitą vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1K-169 „Dėl valstybės biudžetui priskirtų mokesčių, kitų įmokų ir rinkliavų pervedimo į valstybės iždo sąskaitą“, paskolų sutarčių nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo į valstybės biudžeto sąskaitą;
10.2. į skolintų lėšų sąskaitą vadovaujantis 2010 m. kovo 22 d. Finansų ministerijos ir Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo sudarytos Atsiskaitymų už Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius organizavimo ir tvarkymo sutarties Nr. 11K-9, skolos grąžinimo sutarčių, paskolų sutarčių ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų nuostatomis;
10.3. į ES finansinės paramos, kitos tarptautinės finansinės paramos ir kitos pagal ES teisės aktus ar tarptautinius susitarimus gaunamoms lėšoms atidarytas sąskaitas vadovaujantis Lietuvai skirtos finansinės paramos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis;
11. Sukaupti valstybės piniginiai ištekliai išduodami iš valstybės iždo bendrosios sąskaitos:
11.1. iš valstybės biudžeto lėšų sąskaitos, ES finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšoms atidarytų sąskaitų, klimato lėšų sąskaitos, susitarimų lėšų sąskaitos vadovaujantis Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių patvirtinimo“;
11.2. iš skolintų lėšų sąskaitos naudojant Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos (toliau – VBAMS) Valstybės skolos ir piniginių išteklių valdymo posistemio (toliau – VSPIVS) duomenis apie su valstybės skola susijusius įsipareigojimus ir vadovaujantis asignavimų valdytojų, valstybės institucijų pateiktais prašymais, paskolų sutartimis, kitais įsipareigojamaisiais skolos dokumentais. Prašymai dėl valstybės perskolinamų paskolų lėšų skyrimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymą vykdomi ne anksčiau kaip trečią darbo dieną po mokėjimo paraiškos gavimo Valstybės iždo departamente dienos;
12. Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius (toliau – Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius), kiekvieną dieną vertindamas ir tikslindamas biudžetinių metų dienos ir mėnesio ir biudžetinių metų valstybės piniginių išteklių srautų prognozes, rengia optimalius valstybės piniginių išteklių išdavimo iš sąskaitų variantus numatytoms išlaidoms pagal Valstybės iždo departamentui pateiktas mokėjimo paraiškas apmokėti, visiems reikalingiems pavedimams į ES finansinės paramos, kitos tarptautinės finansinės paramos ir kitoms pagal ES teisės aktus ar kitus tarptautinius susitarimus gaunamoms ir valstybės biudžetui priskiriamoms lėšoms atidarytas sąskaitas atlikti bei laikinai laisviems valstybės piniginiams ištekliams investuoti.
ANTRASIS SKIRSNIS
ES FINANSINĖS PARAMOS LĖŠŲ
ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų valdymas
13. Dalis lėšų, gautų į ES finansinės paramos lėšoms atidarytas struktūrinių fondų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrajam programavimo dokumentui finansuoti, 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos, 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų (išskyrus pradines išankstinio finansavimo sumas), 2000–2006 metų Sanglaudos fondo, 2007–2013 metų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų, 2014–2020 metų Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programų (išskyrus pradines išankstinio finansavimo sumas), Išorės sienų fondo, Europos grąžinimo fondo, Europos pabėgėlių fondo, Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo (išskyrus išankstinio finansavimo sumas), Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (išskyrus išankstinio finansavimo sumas), Vidaus saugumo fondo (išskyrus išankstinio finansavimo sumas), ES transeuropinio transporto tinklo plėtros projektų, Europos infrastruktūros tinklų plėtros priemonės, Europos žemės ūkio garantijų fondo, Užkrečiamų ligų kontrolės programos, 2007–2013 metų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, 2014–2020 metų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (išskyrus pradines išankstinio finansavimo sumas), Europos žuvininkystės fondo, Žuvininkystės duomenų rinkimo ir kontrolės programos, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (išskyrus pradines išankstinio finansavimo sumas) sąskaitas, įvertinus planuojamų mokėjimų iš šių sąskaitų prognozes, gali būti naudojama grąžintinai valstybės iždo reikmėms finansuoti.
14. Kai lėšos, nurodytos taisyklių 13 punkte, gaunamos į ES finansinės paramos lėšoms atidarytas sąskaitas ir lėšų suma vienoje sąskaitoje viršija 100 eurų, kitą darbo dieną lėšos pervedamos į tarpinę ES lėšų sąskaitą, atidarytą ES finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų srautų subalansavimo lėšoms (toliau – tarpinė ES lėšų sąskaita).
15. Valstybės iždo departamento Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius (toliau – ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius), gavęs Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus prašymą pervesti grąžintinai valstybės iždo reikmėms taisyklių 13 punkte nurodytas visas laikinai laisvas ES finansinės paramos lėšas ar jų dalį, perveda jas iš tarpinės ES lėšų sąskaitos į valstybės biudžeto lėšų sąskaitą, jei pervedus prašomą sumą lieka pakankamai lėšų ES finansinės paramos lėšoms atidarytose sąskaitose tos dienos numatytoms išlaidoms pagal pateiktas mokėjimo paraiškas, vykdomuosius raštus ir kitus dokumentus apmokėti.
16. ES finansinės paramos lėšų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų išdavimas:
16.1. Valstybės iždo departamento Finansavimo skyrius (toliau – Finansavimo skyrius), gavęs informaciją, kad asignavimų valdytojai ir jų pavaldžios įstaigos pateikė Valstybės iždo departamentui mokėjimo paraiškas dėl ES finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos priemonių finansavimo, iki kiekvienos darbo dienos pabaigos prieš kitą mokėjimo pavedimų ar elektroninės mokėjimų informacijos perdavimo į Lietuvos banką darbo dieną pateikia Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriui ir ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyriui mokėjimų poreikio duomenis apie numatomas valstybės biudžeto išlaidas pagal asignavimų valdytojus, nurodydamas ES finansinės paramos lėšomis ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis įgyvendinamų priemonių pavadinimus, finansavimo šaltinius, šioms lėšoms atidarytas sąskaitas, iš kurių bus daromos išlaidos, ir sumas eurais arba kita valiuta dviejų skaičių po kablelio tikslumu.
16.2. ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius, atsižvelgdamas į Finansavimo skyriaus pateiktus mokėjimų poreikio duomenis, nurodytus taisyklių 16.1 papunktyje, gautus vykdomuosius raštus ir kitus dokumentus, pagal kuriuos privaloma pervesti ES finansinės paramos lėšas ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas iš ES finansinės paramos lėšoms ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšoms atidarytų sąskaitų, ir įvertinęs ES finansinės paramos lėšų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų sąskaitų ir tarpinės ES lėšų sąskaitos lėšų likučius, numatomų mokėjimo pavedimų perdavimo į Lietuvos banką darbo dieną perveda trūkstamas lėšų sumas iš valstybės biudžeto lėšų sąskaitos į tarpinę ES lėšų sąskaitą (jeigu joje yra lėšų trūkumas), iš kurios lėšos pervedamos į atitinkamas ES finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšoms atidarytas sąskaitas. Valstybės biudžeto lėšos, pervestos grąžintinai iš valstybės biudžeto lėšų sąskaitos į tarpinę ES lėšų sąskaitą, grąžinamos į valstybės biudžeto lėšų sąskaitą įvertinus gautų įplaukų į tarpinę ES lėšų sąskaitą sumas.
16.3. Jei trūkstamos lėšos yra pervedamos iš tarpinės ES lėšų sąskaitos į ES finansinės paramos lėšoms atidarytas sąskaitas, kurios nėra nurodytos taisyklių 13 punkte, ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšoms atidarytas sąskaitas, šios lėšos grąžinamos į tarpinę ES lėšų sąskaitą iškart atsiradus galimybei (kai gaunamos įplaukos iš finansavimo sumų davėjų, gaunamos palūkanos, grąžinamos išmokėtos lėšos ar gaunamos kitos įplaukos).
17. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius įvertinęs, kad, atlikus visus planuojamus mokėjimus, valstybės biudžeto lėšų sąskaitoje dar liko arba liks laikinai laisvų ES finansinės paramos lėšų, pateikia informaciją (nurodo konkrečias sumas) Valstybės iždo departamento Apskaitos ir atskaitomybės skyriui (toliau – Apskaitos ir atskaitomybės skyrius). Apskaitos ir atskaitomybės skyrius, gavęs šią informaciją, tą pačią darbo dieną nurodytas sumas perveda į tarpinę ES lėšų sąskaitą.
TREČIASIS SKIRSNIS
KITŲ PAGAL ES TEISĖS AKTUS AR KITUS TARPTAUTINIUS SUSITARIMUS GAUNAMŲ VALSTYBĖS BIUDŽETUI PRISKIRIAMŲ LĖŠŲ VALDYMAS
18. Valstybės biudžeto lėšoms priskirtos pagal ES teisės aktus ar kitus tarptautinius susitarimus gaunamos lėšos, įvertinus planuojamų mokėjimų prognozes, gali būti naudojamos grąžintinai valstybės iždo reikmėms finansuoti.
19. Kai pervedamos taisyklių 3.5. papunktyje nurodytos lėšos kita valiuta, kitą darbo dieną po jų pervedimo dienos Apskaitos ir atskaitomybės skyrius konvertuoja jas į eurus.
20. Apskaitos ir atskaitomybės skyrius, gavęs Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus prašymą grąžintinai valstybės iždo reikmėms pervesti visas pagal ES teisės aktus ar kitus tarptautinius susitarimus gaunamas lėšas ar jų dalį, perveda jas į valstybės biudžeto lėšų sąskaitą.
21. Finansavimo skyrius, gavęs informaciją, kad Valstybės iždo departamentui pateikta mokėjimo paraiška išmokėti lėšas iš klimato lėšų sąskaitos, iki kiekvienos darbo dienos pabaigos pateikia Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriui mokėjimų poreikio duomenis apie planuojamas išlaidas iš klimato lėšų sąskaitos, nurodydamas mokėtinas sumas eurais dviejų skaičių po kablelio tikslumu.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
LAIKINAI LAISVŲ VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ INVESTAVIMAS
22. Investuojant valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje sukauptus laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius vadovaujamasi Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytais limitais ir saugumo ir likvidumo principais, tačiau siekiama investicijų grąža turi būti ne mažesnė negu atitinkamos trukmės Vokietijos Vyriausybės vertybinių popierių pelningumas, kuris finansų rinkų dalyvių visuotinai laikomas bendru palūkanų normų etalonu, arba Lietuvos banko terminuotųjų indėlių palūkanos (imama mažesnė reikšmė).
23. Valstybės iždo departamentas, investuodamas laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius, vadovaujasi šiais apribojimais:
23.1. bendra investicijų (įskaitant valstybės pinigų fondų investuotas lėšas) į visų vienoje šalyje veiklą vykdančių komercinių bankų pinigų rinkos priemones ir indėlius suma negali būti didesnė kaip 700 mln. eurų, o sudarant sandorius, kai įkeičiamas finansinis turtas, nominali suma negali būti didesnė kaip 560 mln. eurų;
23.2. bendra investicijų į vienai komercinių bankų grupei priklausančių bankų pinigų rinkos priemones ir indėlius, kai nėra gautas finansinis užstatas, suma negali būti didesnė kaip 200 mln. eurų. Tuo atveju, kai yra gaunamas finansinis užstatas, suma negali būti didesnė kaip 160 mln. eurų;
23.3. investicijų į Lietuvos banko pinigų rinkos priemones suma išlaikoma stabilios 50–100 mln. eurų apimties, kai investavimo pelningumas yra teigiamas. Kai nėra galimybių saugiai arba priimtinomis sąlygomis laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius investuoti į kitas priemones nei Lietuvos banko pinigų rinkos priemonės, laikinai laisvi valstybės piniginiai ištekliai investuojami į Lietuvos banko pinigų rinkos priemones didesne apimtimi, negu šiame punkte numatyta tokių investicijų suma.
24. Investavimo sprendimus dėl investicijų į konkrečias investavimo priemones ir jų priešlaikinio susigrąžinimo siūlo Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius (toliau – Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius), o priima Valstybės iždo departamento direktorius.
25. Laikinai laisvi valstybės piniginiai ištekliai gali būti investuojami į priemones, kurių terminas ilgesnis, negu numatyta valstybės piniginių išteklių srautų prognozėse, kai yra sudarytos galimybės naudoti lanksčias valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimo priemones trumpalaikiam grynųjų pinigų stygiui padengti, o investicijų grąža yra pakankama įvertinant trumpalaikių valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimo priemonių sąnaudas. Priimant sprendimus dėl laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taip pat vadovaujamasi taisyklių 63–69 punktais.
III SKYRIUS
PROGNOZAVIMO PRINCIPAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
26. Prognozavimo principas – numatyti sudaromų valstybės piniginių išteklių srautų prognozių rūšis ir jų detalumą, sudarymo periodiškumą, optimalius prognozių ir panaudojimo variantus.
27. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius sudaro šias valstybės piniginių išteklių srautų prognozes:
27.1. biudžetinių metų dienos ir mėnesio:
27.1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikio (toliau – skolinimosi poreikis) ir jo finansavimo poreikio;
27.2. biudžetinių metų skolinimosi poreikio ir jo finansavimo poreikio bei grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio;
28. Metinės valstybės piniginių išteklių srautų prognozė ir grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio prognozė sudaromos likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki metų pradžios ir pagal poreikį tikslinama. Grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio prognozė trejiems ateinantiems metams sudaroma likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki ateinančių metų pradžios.
29. Sudarant valstybės piniginių išteklių srautų prognozes, nuolat analizuojami duomenys ir rengiamos ataskaitos apie:
29.1. valstybės iždo bendrojoje sąskaitoje sukauptus valstybės piniginius išteklius ir jų išmokėjimą (išmokėjimo dinamiką, pokytį) bei numatomą patvirtinto metinio Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito įvykdymą (arba viršijimą), į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimus dėl skolinimosi poreikio. Šias ataskaitas kartą per mėnesį rengia Valstybės iždo departamentas ir teikia finansų ministrui, finansų viceministrui ir vyriausiajam patarėjui, pagal veiklos sritį koordinuojantiems Valstybės iždo departamentą;
30. Rengdamas valstybės piniginių išteklių srautų prognozes, Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius naudoja informaciją, gautą iš:
30.1. Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (toliau – Mokesčių politikos departamentas) – apie numatomą patvirtinto metinio biudžeto pajamų plano vykdymą, kuri turi būti pateikta Valstybės iždo departamentui iki kiekvieno mėnesio 15 dienos;
30.2. Finansų ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamento (toliau – ES struktūrinės paramos valdymo departamentas) – apie planuojamus 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų lėšų mokėjimus ir galimus jų keitimus kiekvienam mėnesiui einamaisiais biudžetiniais metais, kuri turi būti pateikta Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriui iki kiekvieno mėnesio 15 dienos.
31. Institucijos ir įstaigos, kurioms skirti valstybės biudžeto asignavimai, įskaitant ES finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, informaciją Valstybės iždo departamentui teikia vadovaudamosi Valstybės piniginių išteklių srautams prognozuoti skirtos informacijos teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1K-275 „Dėl Valstybės piniginių išteklių srautams prognozuoti skirtos informacijos teikimo taisyklių patvirtinimo“.
ANTRASIS SKIRSNIS
skolinimosi poreikių PROGNOZĖS ir grynŲjŲ skolinių įsipareigojimų pokyčiŲ PROGNOZĖS
32. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, sudarydamas trejų ateinančių metų skolinimosi poreikių prognozes, naudoja duomenis apie valstybės biudžeto balansą, grąžinamas paskolas, išperkamus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius (toliau – VVP) ir kitas mokamas sumas, finansuojamas iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų.
33. Užsienio valiutas konvertuojant į eurus, naudojami prognozuojami euro ir užsienio valiutų santykiai, atsižvelgiant į esamą situaciją valiutų rinkoje, komercinių bankų teikiamas prognozes ir valiutų kursų kitimo tendencijas.
34. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, rengdamas trejų ateinančių metų valstybės biudžeto finansinių rodiklių projektus, skaičiuoja ir pagal poreikį tikslina skolinimosi poreikių prognozes. Metiniai skolinimosi poreikiai skaičiuojami trejiems ateinantiems metams tūkstančių eurų tikslumu.
35. Skolinimosi poreikių prognozės gali būti tikslinamos atsižvelgiant į faktinius ir planuojamus valstybės išlaidų ir grąžinamų paskolų ar išperkamų VVP, numatomų finansuoti valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis, pokyčius, taip pat į kitas valstybės piniginių išteklių srautų prognozes.
36. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriui pagal kompetenciją raštu teikia šiuos duomenis apie trejų ateinančių metų skolinimosi poreikius pamečiui:
36.1. Valstybės iždo departamento Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius (toliau – Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius):
36.1.1. apie pagal jau pasirašytas paskolų sutartis Valstybės investicijų programoje numatytiems investicijų projektams finansuoti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų neišimtų paskolų dalių bendras sumas;
36.2. Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius – apie lėšų, reikalingų Valstybės investicijų programoje numatytiems investicijų projektams finansuoti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų pagal numatomas pasirašyti sutartis, metines sumas;
36.3. Fiskalinės politikos departamentas – apie projektuojamo valdžios sektoriaus balansų metines sumas, išskaidytas pagal subsektorius pinigų srautais ir kaupiamuoju būdu;
36.4. Finansų ministerijos Biudžeto departamentas (toliau – Biudžeto departamentas) – apie įstatymuose ir rengiamuose įstatymų projektuose (išskyrus dėl atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo) numatytas galimybes valstybės išlaidas finansuoti valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis;
36.5. ES struktūrinės paramos valdymo departamentas – apie projektų vykdytojams planuojamų išmokėti 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų lėšų ir valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšų metines sumas;
36.6. Finansų ministerijos Nacionalinio fondo departamentas (toliau – Nacionalinio fondo departamentas) – apie Europos Komisijai einamaisiais ir kitais finansiniais metais numatomas teikti mokėjimo paraiškas;
36.7. Finansų ministerijos Turto valdymo departamentas – apie centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo skolintų lėšų poreikį valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo funkcijai įgyvendinti;
36.8. Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamentas – apie skolintų lėšų poreikį Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme numatytoms priemonėms taikyti;
37. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, naudodamas VBAMS ir jos posistemius VSPIVS ir Valstybės iždo finansų valdymo ir apskaitos (toliau – FVIS), apskaičiuoja atitinkamais biudžetiniais metais valstybės vardu paimtų vidaus ir užsienio paskolų grąžinamas sumas, vidaus ir užsienio VVP išperkamas sumas ir sumas, grąžinamas pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.
38. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, sudarydamas trejų ateinančių metų skolinimosi poreikių prognozes, apskaičiuoja prognozuojamus valstybės piniginių išteklių likučių pokyčius per trejus ateinančius metus, taip pat skolinimosi poreikius skolintis pirma laiko siekiant sumažinti perfinansavimo riziką vėlesniais metais, galimus skolinimosi poreikius valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti, susijusius su finansinio užstato pateikimu pagal išvestinių finansinių priemonių sandorius.
39. Atsižvelgdamas į numatomą biudžetinių metų skolinimosi poreikį ir numatomus valstybės skolos grąžinimus Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius sudaro grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio prognozę ir informaciją apie grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą teikia Biudžeto departamentui, rengiančiam Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
40. Sprendimą dėl skolinimosi poreikio ir grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio dydžių, kurie turės būti nurodyti Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, priima finansų ministro įsakymu, kuriuo patvirtintos šios taisyklės, sudaryta komisija (toliau – Komisija).
TrEČIASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMŲ PROGNOZĖS
41. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, sudarydamas biudžetinių metų dienos ir mėnesio valstybės biudžeto pajamų prognozes, naudoja duomenis apie valstybės biudžeto pajamas:
42. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius sudaro biudžetinių metų dienos ir mėnesio valstybės biudžeto pajamų prognozių projektą vadovaudamasis:
42.1. Fiskalinės politikos departamento pateiktomis planuojamomis valstybės biudžeto pajamų metinėmis sumomis trejiems ateinantiems biudžetiniams metams;
42.2. Biudžeto departamento pateiktu Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu;
42.3. asignavimų valdytojų ir (arba) kitų įstaigų pateikta informacija apie planuojamas gauti ES finansinės paramos lėšas ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas;
43. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius kiekvieną dieną tikslina sudarytas einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų dienos ir mėnesio prognozes vadovaudamasis:
43.1. Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu;
43.2. finansų ministro patvirtintais einamųjų biudžetinių metų planais: valstybės biudžeto pajamų paskirstymu pagal ketvirčius, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento administruojamų valstybės biudžeto pajamų paskirstymu pagal ketvirčius;
43.3. finansų ministro patvirtintu einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų ir programų finansavimo (ketvirčiais) planu;
43.4. Mokesčių politikos departamento pateiktu einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų paskirstymu pagal mėnesius, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento pateiktais jų administruojamų valstybės biudžeto pajamų paskirstymu pagal mėnesius ir pajamų, gaunamų tiesiogiai į valstybės iždo sąskaitas, paskirstymu pagal mėnesius;
43.5. Apskaitos ir atskaitomybės skyriaus pateikta informacija apie faktinį valstybės biudžeto pajamų surinkimą: kas mėnesį – mokesčių ir kitų įmokų į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus apyskaita, kasdien – operatyvia informacija apie į valstybės biudžetą surinktas dienos pajamas;
43.6. Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento kiekvieną dieną teikiama dienos informacija apie surinktas valstybės biudžeto pajamas ir įmonėms bei gyventojams grąžintus mokesčius;
43.8. Nacionalinio fondo departamento teikiama informacija apie einamaisiais ir kitais finansiniais metais numatomas teikti Europos Komisijai 2007–2013 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos, 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos ir 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų mokėjimo paraiškas;
43.9. asignavimų valdytojų ir (arba) kitų įstaigų pateikta informacija apie einamaisiais biudžetiniais metais planuojamas gauti ES finansinės paramos lėšas, išskyrus taisyklių 43.8 papunktyje nurodytas lėšas, ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas (pagal ketvirčius);
KETVIRTASIS SKIRSNIS
VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMŲ POREIKIO PROGNOZĖS
45. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, sudarydamas biudžetinių metų dienos ir mėnesio valstybės biudžeto asignavimų poreikio prognozes, naudoja duomenis apie iš valstybės biudžeto asignavimų finansuojamas programas ir šioms programoms skirtas asignavimų dalis, kurias sudaro ES finansinės paramos lėšos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos.
46. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius sudaro biudžetinių metų dienos ir mėnesio valstybės biudžeto asignavimų poreikio prognozes vadovaudamasis:
46.1. Fiskalinės politikos departamento pateiktomis planuojamomis valstybės biudžeto išlaidų metinėmis sumomis trejiems ateinantiems biudžetiniams metams;
46.2. Biudžeto departamento pateiktu Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu;
46.3. Biudžeto departamento, Švietimo ir mokslo ministerijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis apie savivaldybėms planuojamas mokėti dotacijas;
46.4. Europos Sąjungos ir tarptautinių santykių departamento pateiktais duomenimis apie planuojamus mokesčius ES ir tarptautinėms finansų organizacijoms ir planuojamus mokėjimus į ES biudžetą;
47. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius kiekvieną dieną tikslina sudarytas einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto asignavimų poreikio dienos ir mėnesio prognozes vadovaudamasis:
47.1. finansų ministro pavirtintu einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų ir programų finansavimo (ketvirčiais) planu;
47.4. kiekvieną mėnesį ir ketvirtį ES struktūrinės paramos valdymo departamento teikiama informacija apie projektų vykdytojams planuojamas išmokėti ES finansinės paramos lėšas (2014–2020 metų ES struktūrinių fondų);
47.5. kiekvieną dieną asignavimų valdytojų į VBAMS įvestų mokėjimo paraiškų duomenimis (VBAMS MOK-04B forma);
47.6. esant poreikiui ES finansinę paramą ir kitą tarptautinę finansinę paramą administruojančių institucijų ir (ar) įstaigų pateikta informacija apie projektų vykdytojams planuojamas išmokėti lėšas;
48. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, remdamasis Finansavimo skyriaus informacija apie valstybės biudžeto, ES finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų mokėjimų poreikį ateinančiai darbo dienai, atitinkamos dienos prognozuojamo dydžio lėšas prilygina faktinėms išlaidoms.
49. Valstybės iždo departamentas siekia, kad ne mažesnė kaip 85 procentų valstybės biudžeto asignavimų dalis, neįtraukus ES finansinės paramos lėšų ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, būtų prognozuojama ir stebima kiekvieną dieną 20 darbo dienų į priekį asignavimų valdytojų lygmeniu. Tokiu būdu siekiama gauti iš asignavimų valdytojų tikslesnius duomenis valstybės biudžeto asignavimų poreikio prognozėms sudaryti.
PENKTASIS SKIRSNIS
SKOLINIMOSI POREIKIO FINANSAVIMO PROGNOZĖS
50. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, sudarydamas biudžetinių metų dienos ir mėnesio, biudžetinių metų skolinimosi poreikio finansavimo prognozes, naudoja šiuos duomenis:
50.2. iš VSPIVS apie valstybės skolos grąžinimą pagal atskiras skolinimosi priemones, t. y. paskolų valstybės vardu grąžinimą, VVP išpirkimą, įsipareigojimų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus įvykdymą;
50.3. apie valstybės vardu pasiskolintų lėšų panaudojimą Lietuvos Respublikos einamųjų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytiems tikslams ir kitiems tikslams, kai dėl to yra priimtas atskiras įstatymas;
50.6. apie galimą skolinimosi poreikį valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti, susijusį su finansinio užstato pateikimu pagal išvestinių finansinių priemonių sandorius;
51. Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius siūlo planuojamas skolinimosi priemones. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius planuoja ir nuolat tikslina laikotarpiui iki einamųjų biudžetinių metų pabaigos skolinimosi valstybės vardu sumas pagal atskiras skolinimosi vidaus ir užsienio finansų rinkose priemones. Planuojant skolinimosi sumas, vadovaujamasi taisyklių 61.4 papunktyje nurodytais duomenimis.
IV SKYRIUS
FAKTINIO GRYNOJO SKOLINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ POKYČIO APSKAIČIAVIMAS
52. Metinis grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis yra per biudžetinius metus Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtų ir per šiuos metus įvykdytų įsipareigojimų sumų skirtumas.
53. Mėnesio grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis yra per mėnesį Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtų ir per šį mėnesį įvykdytų įsipareigojimų sumų skirtumas.
54. Skaičiuojant mėnesio grynąjį skolinių įsipareigojimų pokytį, įsipareigojimai užsienio valiuta perskaičiuojami į eurus oficialiu Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtų įsipareigojimų prisiėmimo ar įsipareigojimų įvykdymo dienos euro ir užsienio valiutos santykiu.
55. Metinis grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis gaunamas susumavus biudžetinių metų kiekvieno mėnesio Vyriausybės grynuosius skolinių įsipareigojimų pokyčius. Šis pokytis gali būti tikslinamas iki kitų biudžetinių metų antro ketvirčio.
56. Metinis ir mėnesio grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis apskaičiuojamas eurais cento tikslumu.
57. Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius apskaičiuoja faktinį praėjusio mėnesio grynąjį skolinių įsipareigojimų pokytį iki kiekvieno mėnesio 25 dienos.
58. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius apskaičiuoja prognozuojamą patvirtinto metinio grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito įvykdymą (arba viršijimą) metų pabaigoje iki kiekvieno mėnesio 30 dienos.
V SKYRIUS
APDAIRUMO (ATSARGUMO) PRINCIPAS
60. Apdairumo (atsargumo) principas – valstybės piniginių išteklių srautų valdymo procesai ir skolinimosi poreikio ir skolos valdymo gairių įgyvendinimo procesai suderinami užtikrinant, kad valstybės iždo sąskaitose visada būtų protingumo kriterijų atitinkantis laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likutis, laikantis taisyklių 61 punkte nurodytų laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likučio limitų.
61. Valstybės piniginių išteklių srautų valdymo ir skolinimosi poreikio ir skolos valdymo gairių įgyvendinimo procesų suderinimas:
61.1. užtikrinamas kuo didesnis galimų trumpalaikio valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimo priemonių pasirinkimas;
61.2. ilgalaikiai VVP vidaus rinkoje, atsižvelgiant į rinkos paklausą, taip pat išlaidų ir rizikos analizės išvadas, esant priimtinoms sąlygoms, išleidžiami tolygiomis sumomis;
61.4. sudarant einamųjų biudžetinių metų skolinimosi poreikio prognozę ir vykdant skolinimąsi, laikomasi šių didžiausią ir mažiausią mėnesio galimą laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likutį ir metų pabaigos laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likučio pokytį (įskaitant laikinai laisvus investuotus valstybės piniginius išteklius) rodančių rodiklių:
61.4.1. mėnesio didžiausias galimas laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likučio (įskaitant laikinai laisvus investuotus valstybės piniginius išteklius) limitas apskaičiuojamas kaip slenkančio 12 paskutinių mėnesių laikotarpio santykinių rodiklių, apskaičiuojamų kaip finansinių valstybės biudžeto, skolintų ir laikinai laisvų ir naudotinų grąžintinai valstybės iždo reikmėms ES finansinės paramos lėšų likučių mėnesio vidurkio ir ateinančių trijų mėnesių visų mokėjimų sumos vidurkis, kuris neturi būti didesnis kaip 40 procentų;
61.4.2. mėnesio mažiausias galimas laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likučio (įskaitant laikinai laisvus investuotus valstybės piniginius išteklius) limitas apskaičiuojamas kaip finansinių valstybės biudžeto, skolintų ir laikinai laisvų ir naudotinų grąžintinai valstybės iždo reikmėms ES finansinės paramos lėšų likučių (papildomai įskaitant Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų, skirtų su valstybės skoliniais įsipareigojimais susijusiems mokėjimams grąžintinai finansuoti, likutį) mėnesio vidurkio ir ateinančių trijų mėnesių skolos ir palūkanų mokėjimų sumos santykis, kuris neturi būti mažesnis kaip 40 procentų;
61.4.3. Seimo rinkimų metais laikotarpiu, prasidedančiu prieš 6 mėnesius iki rinkimų datos ir pasibaigiančiu mėnesį, kai po Seimo rinkimų suformuota Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti (toliau – rinkimų laikotarpis), valstybės iždo sąskaitose gali būti sukauptas didesnis nei įprastai laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likutis, padedantis užtikrinti sklandų ir savalaikį mokėjimų atlikimą rinkimų laikotarpiu. Prognozuojant rinkimų laikotarpio laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likučių, įskaitant finansų ministro nustatyta tvarka investuotus ir grąžintinai panaudotus valstybės piniginius išteklius, apimtis, įvertinama, ar mėnesio protingumo kriterijų atitinkantis laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likutis vidutiniškai ne mažesnis kaip 5 procentai atitinkamų metų valstybės biudžeto asignavimų, neįskaitant gautų ES finansinės paramos išankstinio finansavimo sumų, net jei taip būtų viršytas taisyklių 61.4.1 papunktyje nurodytas rodiklis;
61.4.4. kai skolinamasi pirma laiko siekiant sumažinti perfinansavimo riziką grąžinant santykinai didelės apimties skolas (200 mln. eurų ekvivalento ir didesnes), skaičiuojant taisyklių 61.4.1 ir 61.4.2 papunkčiuose nurodytus rodiklius, valstybės piniginių išteklių sumos, kurios skirtos konkrečioms skoloms grąžinti, atimamos iš laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likučio ir atitinkamai prognozuojamų bendros mokėjimų sumos, bendros grąžinamos skolos ir mokamų palūkanų sumų. Tokie pirma laiko pasiskolinti valstybės piniginiai ištekliai yra investuojami į aukščiausio saugumo investavimo priemones;
61.4.5. skaičiuojant taisyklių 61.4.1 ir 61.4.2 papunkčiuose nurodytus rodiklius, į laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių likučius ir ateinančių mėnesių mokėjimų sumas įskaitomas Garantinio fondo lėšų likutis ir mokėjimų iš šio fondo sumos, jeigu yra gautos šio fondo piniginių išteklių srautų prognozės.
VI SKYRIUS
RIZIKOS VALDYMO PRINCIPAS
62. Rizikos valdymo principas – numatyti priemones, leidžiančias prognozuoti rizikos atsiradimo atvejus ir imtis veiksmų jiems likviduoti ar neigiamoms įvykių pasekmėms sumažinti.
63. Valdant valstybės piniginius išteklius vertinama kredito, rinkos, perfinansavimo, likvidumo ir operacinė rizika.
64. Valdant su investicijomis susijusią kredito riziką, saugiausiomis potencialiomis investavimo priemonėmis pagal emitento tipą prioriteto tvarka laikomos centrinių bankų pinigų rinkos priemonės ir skolos vertybiniai popieriai, vyriausybių vertybiniai popieriai, tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuva, skolos vertybiniai popieriai, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, sudaromi su komerciniais bankais, komercinių bankų pinigų rinkos priemonės ir skolos vertybiniai popieriai.
65. Valdant su investicijomis susijusią rinkos riziką, kai investuojama iki 9 mėnesių laikotarpiui, neinvestuojama į rinkos riziką turinčias investavimo priemones. Kai investuojama ilgesniam nei 9 mėnesių laikotarpiui į rinkos riziką turinčias investavimo priemones, investuojama į didesnį likvidumą ir mažesnę rinkos riziką turinčias investavimo priemones. Priimant sprendimus dėl investavimo į VVP, kurių likutinė trukmė ilgesnė negu investavimo perspektyvos, vertinami šie atitinkamai likvidumo ir rinkos rizikos apibūdinimo duomenys:
65.1. VVP emisijų dydžiai, VVP kainos kintamumo rodikliai, kotiruotes teikiančių ūkio subjektų skaičius ir kotiruojamos sumos, kiti prieinami likvidumą rodantys duomenys, kurių šaltiniai – informacinės sistemos Bloomberg ir Reuters, Europos biržų duomenys, finansinių tarpininkų teikiama informacija;
66. Laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius investavus į rinkos riziką turinčias investavimo priemones, rinkos rizikos ir investavimo grąžos stebėsena atliekama ne rečiau nei kartą per dvi savaites, jeigu numatomas investuotų valstybės piniginių išteklių susigrąžinimo poreikis vėliau nei po 2 mėnesių, ir ne rečiau nei kartą per savaitę, jeigu numatomas investuotų valstybės piniginių išteklių susigrąžinimo poreikis – iki 2 mėnesių.
67. Investuoti valstybės piniginiai ištekliai susigrąžinami anksčiau arba ieškoma ekonomiškai naudingesnių galimybių tai atlikti negu poreikis pagal piniginių išteklių srautų prognozes, kai:
67.1. turima informacijos dėl emitento kreditingumo pablogėjimo ir Valstybės iždo departamento direktorius priima sprendimą investuotus valstybės piniginius išteklius susigrąžinti;
67.2. viršijami nustatyti kredito rizikos limitai ir iki investicijų termino pabaigos lieka daugiau kaip 60 dienų. Valstybės iždo departamento direktorius priima sprendimą dėl konkrečios investuotų valstybės piniginių išteklių susigrąžinimo datos, kuri yra ankstesnė, negu praėjus 60 dienų po limitų viršijimo užfiksavimo datos;
67.3. investavus į VVP, kurių terminas ilgesnis negu investavimo terminas, investicijos grąža dėl rinkos rizikos pasireiškimo sumažėja iki palūkanų normos, kuri būtų gaunama investuojant į terminuotiesiems indėliams atidarytas sąskaitas pagal terminuotųjų indėlių sutartis arba atitinkamos trukmės Vokietijos Vyriausybės vertybinius popierius (imama mažesnė investicijų grąžos norma), arba yra prognozuojamas sumažėjimas iki tokios palūkanų normos, o iki suplanuoto investuotų valstybės piniginių išteklių susigrąžinimo laikotarpio lieka mažiau nei 6 mėnesiai. Valstybės iždo departamento direktorius per 7 dienas nuo analizės išvadų pateikimo dienos priima sprendimą dėl investuotų valstybės piniginių išteklių susigrąžinimo;
67.4. investavus į VVP, kurių terminas ilgesnis negu planuojama investicijų susigrąžinimo data, VVP kaina, augusi ne mažiau kaip 60 dienų, rodo kainos mažėjimo tendenciją per vėlesnes 15 dienų, o atlikus išsamią investicijų vertės kitimo analizę prognozuojamas tolesnis investicijų vertės sumažėjimas, lemsiantis riziką dėl nepriimtinos investicijų grąžos, t. y. mažesnės, negu numatyta taisyklių 22 punkte, arba finansinius nuostolius. Valstybės iždo departamento direktorius per 7 dienas nuo analizės išvadų pateikimo dienos priima sprendimą dėl investuotų valstybės piniginių išteklių susigrąžinimo.
68. Tais atvejais, kai valstybės piniginių išteklių, investuotų į rinkos riziką turinčias priemones, susigrąžinimas, atsižvelgiant į valstybės piniginių išteklių poreikio laikotarpį, sukeltų finansinius nuostolius, tai yra susigrąžintų investuotų valstybės piniginių išteklių vertė būtų mažesnė negu investuota valstybės piniginių išteklių suma, įvertinamos ir palyginamos galimų nuostolių ir naujo skolinimosi sąnaudos, išanalizuojamos priežastys, nulėmusios investicijų nuostolingumą, nustatomos investicijų vertės kitimo perspektyvos ir Valstybės iždo departamento direktorius priima sprendimą dėl tokių investuotų valstybės piniginių išteklių susigrąžinimo nedelsiant arba atidedant iki 12 mėnesių laikotarpiui.
69. Valdant perfinansavimo riziką užtikrinama, kad valstybės piniginiai ištekliai, reikalingi su valstybės skoliniais įsipareigojimais susijusiems mokėjimams vykdyti, būtų valstybės biudžeto, skolintų lėšų joms atidarytose sąskaitose arba terminuotųjų indėlių jiems atidarytose sąskaitose pagal terminuotųjų indėlių sutartis ne vėliau kaip 4 darbo dienos iki su skoliniais įsipareigojimais susijusių mokėjimų vykdymo dienos, jeigu skoliniai įsipareigojimai yra užsienio valiuta, ir ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas, jeigu skoliniai įsipareigojimai – eurais, kai momentinių skolinių įsipareigojimų vykdymo sumos viršija 15 mln. eurų. Papildomai įskaitomi Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų, skirtų su valstybės skoliniais įsipareigojimais susijusiems mokėjimams grąžintinai finansuoti, likučiai joms atidarytose sąskaitose arba terminuotųjų indėlių jiems atidarytose sąskaitose.
70. Valdydamas operacinę riziką, Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius koordinuoja 2 kartus per metus Valstybės iždo departamento darbuotojų darbų vadovų ir procesų aprašų atnaujinimą.
71. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius atlieka šias analizes:
71.1. likvidumo ir perfinansavimo rizikos, apimančias esamus likvidžių valstybės piniginių išteklių likučius, prognozuojamus valstybės piniginių išteklių likučius ir srautus, tarp jų ir su skoliniais įsipareigojimais susijusių mokėjimų vykdymu 3 mėnesių prognozuojamam laikotarpiui, ir kartą per savaitę teikia atitinkamą ataskaitą finansų ministrui, finansų viceministrui ir vyriausiajam patarėjui, pagal veiklos sritį koordinuojantiems Valstybės iždo departamentą, ir Valstybės iždo departamento direktoriui ir jo pavaduotojams;
71.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose ir įstatymuose su valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis susijusių nustatytų limitų vykdymo ir kartą per mėnesį teikia limitų vykdymo ataskaitą finansų ministrui, finansų viceministrui ir vyriausiajam patarėjui, pagal veiklos sritį koordinuojantiems Valstybės iždo departamentą;
71.3. kredito ir investicijų rinkos rizikos, apimančias investicijų ir sudarytų finansinių išvestinių priemonių limitų vykdymą, sudarytų išvestinių finansinių priemonių sandorių verčių kitimo duomenis, pagrindinių sandorių šalių kreditingumą rodančių rodiklių tendencijas, investicijų vertės kitimo riziką per atitinkamą laikotarpį, ir kartą per savaitę teikia atitinkamą ataskaitą Valstybės iždo departamento direktoriui ir jo pavaduotojams;
71.4. rinkos rodiklių, apimančias svarbiausių rinkos rodiklių ir jų kitimo statistiką ir galimas prognozes, ir kartą per savaitę teikia ataskaitą Valstybės iždo departamento direktoriui ir jo pavaduotojams;
VII SKYRIUS
PAPILDOMUMO PRINCIPAS
72. Papildomumo principas – laikinai laisvos valstybės pinigų fondų lėšos gali būti naudojamos grąžintinai valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis tais atvejais, kai:
72.1. trūksta lėšų mokėjimams atlikti ir nėra investuotų valstybės biudžeto, klimato kaitos, susitarimų, ES finansinės paramos ir skolintų lėšų arba investuotų valstybės biudžeto, klimato kaitos, susitarimų, ES finansinės paramos ir skolintų lėšų susigrąžinimas užtruktų ilgiau arba būtų įgyvendinamas mažiau palankiomis sąlygomis negu susigrąžinant investuotas iš valstybės pinigų fondų lėšas;
73. Garantinio fondo lėšų likučiai ir šio fondo piniginių išteklių srautai įskaitomi, kaip tai numatyta taisyklių 61.4.5 papunktyje, skaičiuojant taisyklių 61.4.1 ir 61.4.2 papunkčiuose nustatytus rodiklius.
74. Garantinio fondo laikinai laisvos lėšos pirmiausia naudojamos susiklosčius taisyklių 72.1 ir 72.2 papunkčiuose nurodytoms situacijoms, Rezervinio (stabilizavimo) fondo ir Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšos – vėliausiai.
75. Esant poreikiui naudoti grąžintinai laikinai laisvas valstybės pinigų fondų lėšas valstybės biudžeto, klimato kaitos, susitarimų, ES finansinės paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti, Valstybės iždo departamento skyriai perveda pinigų fondų lėšas vadovaudamiesi tokia tvarka:
75.1. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrių nurodydamas lėšų poreikio sumą, valstybės pinigų fondo pavadinimą ir pervedimo datą, o ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius perveda šias lėšas į valstybės biudžeto lėšų sąskaitą;
75.2. kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšos ir atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšoms atidarytose sąskaitose trūksta lėšų mokėjimams atlikti, ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius informuoja Prognozavimo ir rizikos valdymo ir Apskaitos ir atskaitomybės skyrius apie mokėjimų iš valstybės pinigų fondų lėšoms atidarytų sąskaitų poreikio duomenis. Apskaitos ir atskaitomybės skyrius perveda trūkstamas lėšų sumas į valstybės pinigų fondų lėšoms atidarytas sąskaitas iš valstybės biudžeto lėšų sąskaitos, o Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius užtikrina, kad valstybės biudžeto lėšų sąskaitoje būtų pakankamas lėšų likutis pervedimams atlikti.
76. Kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšos ir nebėra poreikio naudoti šias lėšas, Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja Apskaitos ir atskaitomybės skyrių, nurodydamas grąžinamų lėšų sumą, valstybės pinigų fondo pavadinimą ir pervedimo datą. Apskaitos ir atskaitomybės skyrius perveda šias lėšas iš valstybės biudžeto lėšų sąskaitos į valstybės pinigų fondų lėšoms atidarytas sąskaitas.
77. Esant poreikiui naudoti grąžintinai laikinai laisvas valstybės pinigų fondų lėšas skolintų valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti, Valstybės iždo departamento skyriai perveda valstybės piniginius išteklius vadovaudamiesi tokia tvarka:
77.1. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrių nurodydamas valstybės pinigų fondų lėšų poreikio sumą, valstybės pinigų fondo pavadinimą ir pervedimo datą, o ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius šias lėšas perveda į skolintų lėšų sąskaitą;
77.2. kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšos ir atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšoms atidarytose sąskaitose trūksta lėšų mokėjimams atlikti, ES paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius informuoja Prognozavimo ir rizikos valdymo ir Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius apie mokėjimų iš valstybės pinigų fondų lėšoms atidarytų sąskaitų poreikį. Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius trūkstamas sumas perveda į valstybės pinigų fondų sąskaitas iš skolintų lėšų sąskaitos, o Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius užtikrina, kad skolintų lėšų sąskaitoje būtų pakankamas lėšų likutis pervedimams atlikti.
78. Kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamo valstybės pinigų fondo lėšos ir nebėra poreikio naudoti šias lėšas, Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrių, nurodydamas grąžinamų lėšų sumą, valstybės pinigų fondo pavadinimą ir pervedimo datą. Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius perveda šias lėšas iš skolintų lėšų sąskaitos į valstybės pinigų fondų lėšoms atidarytas sąskaitas.
_______________________
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801
Nr. 1K-281, 2016-07-08, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20677
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ PLATINIMO VIDAUS RINKOJE PASLAUGŲ TEIKĖJŲ IR TARPININKŲ ATRANKOS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjų ir tarpininkų atrankos taisyklėse (toliau – taisyklės) nustatoma:
1.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) aukciono organizatoriaus (VVP platinimo aukciono būdu atveju) atrankos tvarka;
2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“ ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801
II. VVP AUKCIONO ORGANIZATORIAUS ATRANKA
3. Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija), pasirinkdama VVP aukciono organizatorių (vertybinių popierių platinimo aukciono būdu atveju), raštu kreipiasi į ne mažiau kaip tris potencialius VVP aukciono organizavimo paslaugas teikiančius finansinių paslaugų teikėjus (toliau – paslaugų teikėjas), turinčius technines galimybes organizuoti vertybinių popierių platinimą aukciono būdu, su prašymu pateikti pasiūlymą dėl VVP platinimo aukciono būdu galimybių.
4. Pasiūlyme turi būti nurodyta siūloma VVP platinimo strategija, VVP platinimo išlaidos, techninės infrastruktūros galimybės, pasiūlymo įgyvendinimo terminas, paslaugų teikėjo patirtis vertybinių popierių aukciono organizavimo paslaugų teikimo srityje ir kita Finansų ministerijos prašyme nurodyta informacija.
III. VVP PLATINIMO MAŽMENINIU BŪDU PASLAUGŲ TEIKĖJŲ ATRANKA
6. Finansų ministerija, pasirinkdama VVP platinimo paslaugų teikėjus (vertybinių popierių platinimo mažmeniniu būdu atveju), raštu kreipiasi į ne mažiau kaip tris potencialius VVP platinimo paslaugas teikiančius paslaugų teikėjus, turinčius technines galimybes platinti VVP, su prašymu pateikti pasiūlymą dėl VVP platinimo mažmeniniu būdu galimybių.
7. Tuo atveju, jeigu Finansų ministerija yra atrinkusi VVP platinimo paslaugų teikėją (-us) (vertybinių popierių platinimo mažmeniniu būdu atveju) šių taisyklių nustatyta tvarka, kiti potencialūs VVP platinimo paslaugų teikėjai (vertybinių popierių platinimo mažmeniniu būdu atveju), turintys technines galimybes platinti VVP ir pageidaujantys teikti VVP platinimo mažmeniniu būdu paslaugą savo iniciatyva, gali kreiptis į Finansų ministeriją su pasiūlymu dėl VVP platinimo mažmeniniu būdu. Pasiūlymas priimamas ir VVP platinimo paslaugų teikimo (vertybinių popierių platinimo mažmeniniu būdu atveju) sutartis sudaroma tik tuo atveju, jeigu naujų pasiūlymų teikėjų siūlomos VVP platinimo išlaidos yra ne didesnės už esamų VVP platinimo paslaugų teikėjų (vertybinių popierių platinimo mažmeniniu būdu atveju), atrinktų šių taisyklių nustatyta tvarka, pasiūlytas VVP platinimo išlaidas.
8. Pasiūlyme turi būti nurodyta siūloma VVP platinimo strategija, VVP platinimo išlaidos, techninės infrastruktūros galimybės, pasiūlymo įgyvendinimo terminas, paslaugų teikėjo patirtis VVP platinimo srityje ir kita Finansų ministerijos prašyme nurodyta informacija.
IV. VVP PLATINIMO JUNGTINIU BŪDU TARPININKŲ ATRANKA
10. Finansų ministerija, pasirinkdama VVP platinimo tarpininkus (vertybinių popierių platinimo jungtiniu būdu atveju), raštu kreipiasi į ne mažiau kaip tris tarpininkus su prašymu pateikti pasiūlymą dėl VVP platinimo jungtiniu būdu galimybių.
11. Pasiūlyme turi būti nurodyta siūloma VVP platinimo strategija, VVP platinimo išlaidos, pasiūlymo įgyvendinimo terminas, pasiūlymo galiojimo terminas, paslaugų teikėjo patirtis VVP platinimo srityje ir kita Finansų ministerijos prašyme nurodyta informacija.
V. VVP PLATINIMO DVIŠALIŲ DERYBŲ BŪDU TARPININKŲ ATRANKA
13. Finansų ministerija, pasirinkdama VVP platinimo tarpininkus (vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju), raštu kreipiasi į ne mažiau kaip tris tarpininkus su prašymu pateikti pasiūlymą dėl VVP platinimo dvišalių derybų būdu galimybių.
14. Pasiūlyme turi būti nurodyta VVP platinimo ir su tuo susijusios išlaidos, pasiūlymo pateikimo ir galiojimo terminas ir kita Finansų ministerijos prašyme nurodyta informacija.
16. Finansų ministerija kreiptis į VVP platinimo tarpininkus (vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju) su prašymu pateikti pasiūlymą dėl VVP platinimo tik dvišalių derybų būdu galimybių gali tik tuo atveju, jeigu, atsižvelgdama į finansų rinkų būklę ir jos kitimo tendencijas, vertybinių popierių paklausą, palūkanų dydį ir jų kitimo tendencijas vertybinių popierių aukcionuose, yra apklaususi ne mažiau nei tris tarpininkus ir nustato, kad nėra galimybės (nė vienas iš apklaustųjų tarpininkų nepateikia alternatyvios pasiskolinimo galimybės) arba yra ribotos galimybės, galinčios sukelti riziką dėl efektyvios skolinimosi valstybės vardu strategijos įgyvendinimo, atitinkamą lėšų sumą atitinkamam terminui pasiskolinti aukciono, jungtiniu ar mažmeniniu būdu ir (arba) atitinkamos lėšų sumos atitinkamam terminui skolinimosi naudojant kitas skolinimosi valstybės vardu priemones ir būdus (imant paskolas, platinant vertybinius popierius vidaus ar užsienio rinkose arba pasirašant kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus) kaina būtų didesnė už tarpininkų siūlomą kainą platinant vertybinius popierius dvišalių derybų būdu.
VI. PASIŪLYMŲ VERTINIMAS
17. Pasiūlymus vertina ir VVP platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjus ir tarpininkus atrenka Finansų ministerija. Finansų ministras pasiūlymams vertinti ir VVP platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjams ir tarpininkams atrinkti bei kitiems su tuo susijusiems šiame skyriuje nurodytiems Finansų ministerijos veiksmams atlikti įsakymu, kuriuo patvirtintos šios taisyklės, sudaro komisiją (toliau – Komisija).
18. Finansų ministerija pagal pasiūlymų vertinimo kriterijus ir siekiant objektyviai palyginti pateiktus pasiūlymus rengia pasiūlymų suvestinę.
19. Pasiūlymai vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju gali būti vertinami tik tuo atveju, jeigu tarpininko siūlomų VVP pelningumas (įvertintas atsižvelgiant į skolinimosi valiutą):
19.1. ne daugiau kaip puse procentinio punkto viršija per paskutinius 3 mėnesius įvykusiame (įvykusiuose) panašios likutinės trukmės (trukmės skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) VVP aukciono būdu išleistų VVP vidutinį svertinį pelningumą arba;
19.2. jeigu šių taisyklių 19.1 punkte numatyto panašios trukmės VVP aukciono (-ų) nebuvo – ne daugiau kaip puse procentinio punkto viršija per paskutinius 3 mėnesius panašios likutinės trukmės (trukmės skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) VVP platinimo jungtiniu arba dvišalių derybų būdu išleistų VVP vidutinį svertinį pelningumą arba;
19.3. jeigu šių taisyklių 19.1 ir 19.2 punktuose numatytų panašios trukmės VVP nėra – ne daugiau kaip puse procentinio punkto viršija panašios likutinės trukmės (trukmės skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) antrinėje rinkoje kotiruojamų VVP vidutinį pelningumą;
20. Pasiūlymai, išskyrus vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju, vertinami pagal šiuos pagrindinius vertinimo kriterijus:
20.2. paslaugų teikėjo arba tarpininko techninės infrastruktūros galimybės ir prieinamumas potencialiems investuotojams arba pasirenkant VVP aukciono organizatorių (vertybinių popierių platinimo aukciono būdu atveju) – prieinamumas potencialiems VVP aukciono dalyviams;
20.4. paslaugų teikėjo arba tarpininko patirtis VVP platinimo srityje arba pasirenkant VVP aukciono organizatorių (vertybinių popierių platinimo aukciono būdu atveju) – vertybinių popierių aukciono organizavimo paslaugų teikimo srityje;
20.5. terminas, per kurį paslaugų teikėjas arba tarpininkas įsipareigoja suteikti arba pradėti teikti VVP platinimo paslaugas arba VVP aukciono organizavimo paslaugas;
21. Pasiūlymai vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju vertinami pagal šiuos pagrindinius vertinimo kriterijus:
21.2. terminas, per kurį tarpininkas įsipareigoja suteikti VVP platinimo paslaugas ir tokio termino galimas pratęsimas pagal skolinimosi valstybės vardu poreikį;
22. Pasiūlymai, išskyrus vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju, vertinami pagal kriterijus šia tvarka:
22.2. balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:
22.2.1. B1 x 0,40, kur B1 – pasiūlymui pagal 20.1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
22.2.2. B2 x 0,20, kur B2 – pasiūlymui pagal 20.2 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
22.2.3. B3 x 0,15, kur B3 – pasiūlymui pagal 20.3 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
22.2.4. B4 x 0,15, kur B4 – pasiūlymui pagal 20.4 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
22.2.5. B5 x 0,05, kur B5 – pasiūlymui pagal 20.5 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
23. Pasiūlymai vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju vertinami pagal kriterijus šia tvarka:
23.2. balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:
23.2.1. B1 x 0,80, kur B1 – pasiūlymui pagal 21.1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
23.2.2. B2 x 0,10, kur B2 – pasiūlymui pagal 21.2 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
24. Tuo atveju, jeigu dėl techninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, atitinkamas finansines arba tarpininkavimo paslaugas pateikti gali tik vienas paslaugų teikėjas, Finansų ministerija gali kreiptis į vieną tokį paslaugų teikėją ir tarpininką dėl pasiūlymo pateikimo.
25. Finansų ministerija gali prašyti paslaugų teikėjų ir tarpininkų patikslinti savo pateiktus pasiūlymus.
26. Finansų ministerija, atsižvelgdama į kiekvieno pasiūlymo galutinį įvertinimą, priima sprendimą dėl geriausio (-ių) pasiūlymo (-ų). Atrinkus keletą iš geriausių pasiūlymų, Finansų ministerija derasi su šiuos pasiūlymus pateikusiais paslaugų teikėjais ir tarpininkais dėl pasiūlymų sąlygų gerinimo.
27. Tuo atveju, jei tobulinant VVP aukciono organizavimo ir (arba) VVP platinimo (VVP platinimo mažmeniniu būdu atveju) procesus yra reikalingos papildomos paslaugos, kurias gali suteikti tik jau pasirinktas paslaugų teikėjas, Finansų ministerija kreipiasi į tokį paslaugų teikėją dėl papildomų paslaugų teikimo. Tokiu atveju privaloma pagrįsti reikiamų atlikti papildomų paslaugų kainą.
28. Siekiant sudaryti didesnes galimybes potencialiems investuotojams įsigyti jungtiniu arba mažmeniniu būdu platinamus VVP, Finansų ministerija gali priimti sprendimą pasirinkti daugiau nei vieną VVP platinimo paslaugų teikėją ir tarpininką.
29. Atsižvelgdama į skolinimosi valstybės vardu poreikį ir šiame skyriuje nustatyta tvarka atlikus pasiūlymų vertinimus, Finansų ministerija gali priimti sprendimą pasirinkti daugiau nei vieną pasiūlymą dėl VVP platinimo dvišalių derybų būdu.
30. Finansų ministerijos siūlomi sprendimai išdėstomi rašte finansų ministrui (jeigu buvo sudaryta Komisija – įrašomi Komisijos posėdžio protokole) ir suderinami su finansų ministru ir finansų viceministru (jo laikinai nesant – finansų ministro paskirtu jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), kuriam pagal finansų ministro nustatytą veiklos sritį priskirta Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento veiklos sritis.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417
PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ, IŠLEIDŽIAMŲ UŽSIENIO RINKOSE, IR PASKOLŲ VERTINIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų užsienio rinkose, ir paskolų vertinimo taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja:
1.1. pasiūlymų dėl finansinių paslaugų, susijusių su Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP), išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimu bei platinimu, paskolų valstybės vardu ir finansinių paslaugų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus suteikimu (toliau – finansinės paslaugos) teikimo vertinimo procedūras;
2. Finansinės paslaugos perkamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“, taip pat tarptautine praktika.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801
3. Taisyklėmis vadovaujasi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) Valstybės iždo departamento (toliau – Valstybės iždo departamentas) Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus (toliau – Skolinimosi skyrius) valstybės tarnautojai ir įsakymu, kuriuo patvirtintos šios taisyklės, sudaryta komisija (toliau – Komisija) atlikdami pasiūlymų dėl finansinių paslaugų (toliau – pasiūlymai) vertinimą.
4. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėse.
5. Komisija priima sprendimus dėl konkretaus skolinimosi būdo, reikiamos skolinimosi apimties, planuojamo skolinimosi laiko, komisinio mokesčio dydžio (jei, VVP platinimo atveju, toks nustatomas iš anksto), finansinių paslaugų teikėjų, į kuriuos bus kreipiamasi dėl pasiūlymo pateikimo ar patikslinimo, sąrašo bei geriausio (-ių) (ekonomiškai naudingiausio (-ių)) pasiūlymo (-ų) ir rengia teikimą finansų ministrui.
II. PASIŪLYMŲ DĖL FINANSINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO VERTINIMO PROCEDŪROS
6. Komisijai priėmus sprendimą dėl konkretaus skolinimosi būdo, reikiamos skolinimosi apimties, planuojamo skolinimosi laiko ir potencialių finansinių paslaugų teikėjų sąrašo, Skolinimosi skyriaus valstybės tarnautojas, kuriam jo pareigybės aprašyme priskirtos atitinkamos funkcijos (toliau – įgaliotas valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Komisijos sprendimu, parengia raštą, kuriuo Finansų ministerija kreipiasi į Komisijos atrinktą (-us) potencialų (-ius) finansinių paslaugų teikėją (-us), arba su potencialiais finansinių paslaugų teikėjais sutartais būdais kreipiasi į Komisijos atrinktus ne mažiau kaip 3 arba, jei numatoma leisti VVP dvišalių derybų būdu – Komisijos atrinktą vieną ar daugiau potencialų (-ius) finansinių paslaugų teikėją (-us) prašydama per nustatytą laiką raštu pateikti pasiūlymus dėl finansinių paslaugų teikimo.
7. Finansų ministerija kreiptis į potencialų (-ius) finansinių paslaugų teikėją (-us) su prašymu pateikti pasiūlymą arba priimti potencialaus finansinių paslaugų teikėjo pasiūlymą dėl VVP platinimo tik dvišalių derybų būdu galimybių gali tik tuo atveju, jeigu, atsižvelgdama į finansų rinkų būklę ir jos kitimo tendencijas, vertybinių popierių paklausą, palūkanų dydį ir jų kitimo tendencijas, nustato, kad nėra galimybės (nė vienas iš apklaustųjų potencialių finansinių paslaugų teikėjų nepateikia alternatyvios pasiskolinimo galimybės) arba yra ribotos galimybės, galinčios sukelti riziką dėl efektyvios skolinimosi valstybės vardu strategijos įgyvendinimo, atitinkamą lėšų sumą atitinkamam terminui pasiskolinti kitomis skolinimosi valstybės vardu priemonėmis ir būdais (imant paskolas, platinant vertybinius popierius vidaus ar užsienio rinkose arba pasirašant kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus) ir (arba) atitinkamos lėšų sumos atitinkamam terminui skolinimosi naudojant kitas skolinimosi valstybės vardu priemones ir būdus (imant paskolas, platinant vertybinius popierius vidaus ar užsienio rinkose arba pasirašant kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus) kaina būtų didesnė už potencialaus finansinių paslaugų teikėjo siūlomą kainą platinant vertybinius popierius dvišalių derybų būdu.
8. Tuo atveju, jeigu dėl techninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, finansines paslaugas teikti gali tik konkretus finansinių paslaugų teikėjas, Komisija gali siūlyti Skolinimosi skyriui kreiptis į vieną tokį finansinių paslaugų teikėją prašant su finansinių paslaugų teikėju sutartu būdu pateikti pasiūlymą.
9. Finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymus vertina Komisija. Komisijos sprendimu finansinių paslaugų teikėjai gali būti prašomi patikslinti savo pasiūlymus.
11. Vertinant finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymus dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimo bei platinimo, atsižvelgiama į šias aplinkybes:
12. Vertinant finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymus dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimo bei platinimo, prioritetas teikiamas šiems tikslams:
13. Komisija, atsižvelgdama į Europos investicijų banko atitinkama valiuta išleistų atitinkamos trukmės vertybinių popierių platintojams paskutiniame viešame sandoryje mokėto komisinio mokesčio dydį ir užsienio šalių, turinčių panašius kredito reitingus kaip Lietuvos Respublika, atitinkama valiuta išleistų atitinkamos trukmės vertybinių popierių platintojams paskutiniuose viešuose sandoriuose mokėto komisinio mokesčio dydį, gali nustatyti komisinį mokestį, į kurį įskaičiuojamos juridinių paslaugų, fiskalinio ar mokėjimų agento paslaugų, vertybinių popierių įtraukimo į biržos sąrašus, dokumentų spausdinimo bei reklamos (road-show) ir kitos išlaidos. Komisijos nustatomas komisinis mokestis gali neapimti juridinių, fiskalinio ar mokėjimų agento ar kitų paslaugų, jei mokestį už tokias paslaugas Komisija nustato atskirai. Apie tokio (-ių) mokesčio (-ių) dydį finansinių paslaugų teikėjai informuojami į juos kreipiantis 6 ir 8 punktuose nustatytais atvejais.
14. Komisijai nustačius mokestį (-čius), nurodytą (-us) 13 punkte, pasiūlymai dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimo bei platinimo vertinami pagal kriterijus šia tvarka:
14.2. vertinant pasiūlymus dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose jungtinio platinimo būdu, išleidimo bei platinimo, balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:
14.2.1. B1 x 0,25, kur B1 – pasiūlymui pagal 15.2 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
14.2.2. B2 x 0,25, kur B2 – pasiūlymui pagal 15.3 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
14.2.3. B3 x 0,2, kur B3 – pasiūlymui pagal 15.4 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
14.2.4. B4 x 0,15, kur B4 – pasiūlymui pagal 15.5 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
14.3. vertinant pasiūlymus dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose dvišalių derybų būdu, išleidimo bei platinimo, balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:
14.3.1. B1 x 0,4, kur B1 – pasiūlymui pagal 15.3 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
14.3.2. B2 x 0,2, kur B2 – pasiūlymui pagal 15.4 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
14.3.3. B3 x 0,2, kur B3 – pasiūlymui pagal 15.5 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
14.4. sudėjus visus pagal koeficientus pakoreguotus konkretaus pasiūlymo balus, gaunamas galutinis to pasiūlymo įvertinimas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-282, 2013-08-19, Žin., 2013, Nr. 89-4448 (2013-08-22), i. k. 1132050ISAK001K-282
15. Pasiūlymai dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimo bei platinimo vertinami suteikiant jiems balus pagal šiuos pagrindinius kriterijus:
15.1. su VVP išleidimu bei platinimu susijusias išlaidas (komisinio mokesčio, juridinių paslaugų, fiskalinio agento paslaugų, vertybinių popierių įtraukimo į biržos sąrašus, dokumentų spausdinimo bei reklamos (road-show) ir kitas išlaidas);
15.2. siūlomą VVP rinkodaros, emisijos platinimo ir reklamos strategiją, preliminarų investuotojų į VVP pasiskirstymą pagal šalis ir investuotojų tipus;
15.3. finansinių paslaugų teikėjo patirtį išleidžiant užsienio šalių vyriausybių vertybinius popierius;
15.4. finansinių paslaugų teikėjo aktyvumą teikiant rinkos analizes ir Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojų ankstesnių metų patirtį dirbant su finansinių paslaugų teikėju;
16. Komisijai nenustačius mokesčio (-ių), nurodyto (-ų) 13 punkte, pasiūlymai dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimo bei platinimo vertinami pagal kriterijus šia tvarka:
16.2. vertinant pasiūlymus dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose jungtinio platinimo būdu, išleidimo bei platinimo, balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:
16.2.1. B1 x 0,3, kur B1 – pasiūlymui pagal 15.1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
16.2.2. B2 x 0,2, kur B2 – pasiūlymui pagal 15.2 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
16.2.3. B3 x 0,15, kur B3 – pasiūlymui pagal 15.3 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
16.2.4. B4 x 0,15, kur B4 – pasiūlymui pagal 15.4 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
16.2.5. B5 x 0,1, kur B5 – pasiūlymui pagal 15.5 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
16.3. vertinant pasiūlymus dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose dvišalių derybų būdu, išleidimo bei platinimo, balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:
16.3.1. B1 x 0,5, kur B1 – pasiūlymui pagal 15.1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
16.3.2. B2 x 0,15, kur B2 – pasiūlymui pagal 15.3 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
16.3.3. B3 x 0,15, kur B3 – pasiūlymui pagal 15.4 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
16.3.4. B4 x 0,1, kur B4 – pasiūlymui pagal 15.5 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
16.4. sudėjus visus pagal koeficientus pakoreguotus konkretaus pasiūlymo balus, gaunamas galutinis to pasiūlymo įvertinimas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-282, 2013-08-19, Žin., 2013, Nr. 89-4448 (2013-08-22), i. k. 1132050ISAK001K-282
17. Vertinant finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymus dėl paskolų valstybei suteikimo ir finansinių paslaugų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus teikimo, atsižvelgiama į šias aplinkybes:
17.5. Neteko galios nuo 2013-08-23
Punkto naikinimas:
Nr. 1K-282, 2013-08-19, Žin. 2013, Nr. 89-4448 (2013-08-22), i. k. 1132050ISAK001K-282
18. Pasiūlymai dėl paskolų ir finansinių paslaugų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus teikimo vertinami suteikiant jiems balus pagal šiuos pagrindinius kriterijus:
18.1. pagrindines paskolos ar kitų finansinių paslaugų teikimo finansines sąlygas (palūkanų normos tipą, palūkanų normos dydį arba bazinę palūkanų normą ir rizikos priedo dydį ir kt.) ir kitas su paskolos ėmimu ar kitų finansinių paslaugų pirkimu susijusias išlaidas (komisinio mokesčio, įsipareigojimo mokesčio, juridinių paslaugų ir kitas išlaidas);
18.2. laikotarpį, per kurį finansinių paslaugų teikėjas įsipareigoja suteikti paskolą ar finansines paslaugas pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus;
18.3. sindikato (jei paskolą arba kitas finansines paslaugas teikia bankų sindikatas) sudėtį ir potencialias galimybes suteikti siūlomas paslaugas ar padidinti paskolos sumą;
18.4. Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojų ankstesnių metų patirtį dirbant su finansinių paslaugų teikėju;
19. Pasiūlymai dėl paskolų ir finansinių paslaugų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus teikimo vertinami pagal kriterijus šia tvarka:
19.2. balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:
19.2.1. B1 x 0,8, kur B1 – pasiūlymui pagal 18.1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
19.2.2. B2 x 0,1, kur B2 – pasiūlymui pagal 18.2 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
19.2.3. B3 x 0,04, kur B3 – pasiūlymui pagal 18.3 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
19.2.4. B4 x 0,04, kur B4 – pasiūlymui pagal 18.4 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
201. Atsižvelgiant į tai, kad Vokietijos rinkoje paskolų (vok. schuldscheindarlehen) ir vertybinių popierių (vok. namensschuldverschreibung) charakteristikos, komisiniai mokesčiai ir platinimas yra identiški, minėtų paskolų vertinimas atliekamas kaip VVP, išleidžiamų užsienio rinkose dvišalių derybų būdu, vertinimas.
Papildyta punktu:
Nr. 1K-282, 2013-08-19, Žin., 2013, Nr. 89-4448 (2013-08-22), i. k. 1132050ISAK001K-282
III. SPRENDIMO DĖL GERIAUSIO (-IŲ) PASIŪLYMO (-Ų) PRIĖMIMAS IR FINANSINIŲ PASLAUGŲ TEIKĖJŲ INFORMAVIMAS
21. Komisija, atsižvelgdama į kiekvieno pasiūlymo galutinį įvertinimą, bendru susitarimu priima sprendimą dėl geriausio (-ių) pasiūlymo (-ų). Atrinkus keletą pasiūlymų, Komisijos sprendimu Skolinimosi skyrius gali dar derėtis su šiuos pasiūlymus pateikusiais finansinių paslaugų teikėjais dėl pasiūlymų sąlygų gerinimo.
22. Komisijos posėdžiui pirmininkaujantis asmuo Komisijos sprendimą dėl geriausio (-ių) pasiūlymo (-ų), nurodytą taisyklių 21 punkte, suderina su finansų ministru ir suderintą sprendimą perduoda vykdyti Skolinimosi skyriui.
23. Finansų ministerijai priėmus sprendimą dėl geriausio pasiūlymo (-ų) dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimo bei platinimo, Komisija gali siūlyti kitam (-iems) finansinių paslaugų teikėjui (-ams) prisijungti prie atrinktų finansinių paslaugų teikėjų išleidžiant ir platinant VVP, išleidžiamus užsienio rinkose, tik tuo atveju, jeigu bendros finansinių paslaugų teikėjų VVP platinimo išlaidos yra ne didesnės už šių taisyklių II skyriuje nustatyta tvarka atrinkto (-ų) VVP platinimo paslaugų teikėjo (-ų).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417
LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ EUROPOPIERIŲ PROGRAMOS dalyvių atrankos IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KOMERCINIŲ EUROpopierių pasirašymo PROCEDŪRŲ APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programos dalyvių atrankos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo procedūrų aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja:
1.1. Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programos, tvirtinamos finansų ministro (toliau – KE programa), įgyvendinsiančių finansinių paslaugų teikėjų (toliau – KE programos dalyviai) atrankos procedūras;
1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės komercinių europopierių (toliau – VKEP) pasirašymo Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje (toliau – Finansų ministerija) procedūras, įgyvendinant KE programą, ir su šios programos įgyvendinimu susijusias Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo sutartis (toliau – VKEP sutartys).
2. Finansinės paslaugos perkamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“, taip pat tarptautine praktika.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801
3. Aprašu vadovaujasi Finansų ministerijos valstybės tarnautojai, atlikdami KE programos dalyvių atrankos ir VKEP pasirašymo procedūras.
4. Sprendimus dėl KE programos parengimo, jos didžiausios sumos, finansinių paslaugų teikėjų, į kuriuos bus kreipiamasi dėl KE programos parengimo, sąrašo, geriausio (-ių) pasiūlymo (-ų) ir skolinimosi pasirašant VKEP Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento (toliau – departamentas) Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus (toliau – Skolinimosi skyrius) siūlymu priima įsakymu, kuriuo patvirtintas šis aprašas, sudaryta komisija (toliau – Komisija).
II. KE PROGRAMOS DALYVIŲ ATRANKA
5. Komisijai priėmus sprendimą dėl KE programos parengimo, jos didžiausios sumos, KE programos dalyviams už VKEP platinimą mokamo komisinio mokesčio dydžio ir finansinių paslaugų teikėjų, į kuriuos būtų kreipiamasi dėl KE programos parengimo ir jos įgyvendinimo, sąrašo, Skolinimosi skyriaus valstybės tarnautojas, kuriam jo pareigybės aprašyme priskirtos atitinkamos funkcijos (toliau – įgaliotas valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Komisijos sprendimu, parengia raštą, kuriuo Finansų ministerija kreipiasi į Komisijos atrinktus finansinių paslaugų teikėjus, arba kitais su finansinių paslaugų teikėjais sutartais būdais kreipiasi į Komisijos atrinktus ne mažiau kaip 3 finansinių paslaugų teikėjus, nurodydamas Komisijos patvirtintus mokesčių dydžius už VKEP platinimą ir prašydamas per nustatytą laiką raštu pateikti pasiūlymus dėl KE programos parengimo ir (arba) VKEP platinimo.
6. Įgaliotas valstybės tarnautojas, siekdamas išsiaiškinti galimų KE programos dalyviams už programos parengimą ir VKEP platinimą mokamų komisinių mokesčių dydį, turi teisę šiuo tikslu iki Komisijai nustatant KE programos dalyviams už VKEP platinimą mokamų komisinių mokesčių komisinio mokesčio dydį susisiekti su vienu ar keliais finansinių paslaugų teikėjais.
7. Finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymus vertina Komisija. Komisijos sprendimu finansinių paslaugų teikėjai gali būti prašomi patikslinti savo pasiūlymus.
9. Pasiūlymai dėl KE programos parengimo vertinami suteikiant jiems balus pagal šiuos pagrindinius kriterijus:
9.2. finansinių paslaugų teikėjo patirtį išleidžiant kitų šalių vyriausybių vertybinius popierius ir komercinius europopierius;
10. Pasiūlymai dėl KEP parengimo vertinami pagal kriterijus šia tvarka:
10.2. balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:
10.2.1. B1 x 0,8, kur B1 – pasiūlymui pagal 9.1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
10.2.2. B2 x 0,1, kur B2 – pasiūlymui pagal 9.2 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
10.2.3. B3 x 0,1, kur B3 – pasiūlymui pagal 9.3 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
11. Pasiūlymai dėl VKEP platinimo vertinami suteikiant jiems balus pagal šiuos pagrindinius kriterijus:
11.1. finansinių paslaugų teikėjo patirtį išleidžiant kitų šalių vyriausybių vertybinius popierius ir komercinius europopierius;
12. Pasiūlymai dėl VKEP platinimo vertinami pagal kriterijus šia tvarka:
12.2. balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:
12.2.1. B1 x 0,5, kur B1 – pasiūlymui pagal 11.1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
12.2.2. B2 x 0,5, kur B2 – pasiūlymui pagal 11.2 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
III. SPRENDIMO DĖL GERIAUSIO (-IŲ) PASIŪLYMO (-Ų) PRIĖMIMAS IR FINANSINIŲ PASLAUGŲ TEIKĖJŲ INFORMAVIMAS
14. Komisija, atsižvelgdama į kiekvieno pasiūlymo galutinį įvertinimą, bendru susitarimu priima sprendimą dėl geriausio (-ių) pasiūlymo (-ų). Atrinkus keletą pasiūlymų, Komisijos sprendimu Skolinimosi skyrius gali dar derėtis su šiuos pasiūlymus pateikusiais finansinių paslaugų teikėjais dėl pasiūlymų sąlygų gerinimo.
16. Komisijos posėdžiui pirmininkaujantis asmuo Komisijos sprendimą dėl geriausio (-ių) pasiūlymo (-ų), nurodytą aprašo 14 punkte, suderina su finansų ministru ir suderintą sprendimą perduoda vykdyti Skolinimosi skyriui, kuris organizuoja KE programos parengimą ir VKEP sutarčių su atrinktais finansinių paslaugų teikėjais pasirašymą.
IV. VKEP PASIRAŠYMAS
18. Komisija priima sprendimą skolintis pasirašant VKEP pagal KE programą ir tvirtina Skolinimosi skyriaus parengtą pasirašytinų VKEP preliminarių sąlygų (t. y. pasirašymo datos, trukmės, valiutos, bendros nominaliosios vertės ir pelningumo (arba rizikos priedo prie nurodytos palūkanų normos bazės) (toliau – VKEP pelningumas)) (toliau – VKEP preliminarios sąlygos) projektą. Sprendimą dėl VKEP preliminarių sąlygų pasirašo finansų viceministras, pagal finansų ministro nustatytą veiklos sritį (toliau – finansų viceministras).
19. Įgaliotas valstybės tarnautojas, siekdamas išsiaiškinti galimą VKEP pelningumą ir VKEP rinkos sąlygas bei tendencijas, turi teisę šiuo tikslu iki Komisijai patvirtinant VKEP preliminarias sąlygas susisiekti su vienu ar keliais KE programos dalyviais. Įgaliotas valstybės tarnautojas taip pat turi teisę neįpareigojamai iš anksto pranešti KE programos dalyviams apie Finansų ministerijos ketinimą artimiausiu metu pasirašyti VKEP (nurodydamas arba nenurodydamas planuojamų pasirašyti VKEP bendros nominaliosios vertės ir trukmės).
20. Įgaliotas valstybės tarnautojas, vadovaudamasis finansų viceministro pasirašytu sprendimu, su KE programos dalyviais sutartais būdais susisiekia su KE programos dalyviais ir praneša apie Finansų ministerijos pageidavimą pasirašyti VKEP, nurodydamas VKEP preliminarias sąlygas ir sutaria terminą, iki kurio KE programos dalyviai gali pateikti pasiūlymus.
21. Jeigu nėra nė vieno KE programos dalyvio (-ių) pateikto pasiūlymo, atitinkančio VKEP preliminarias arba geresnes sąlygas, VKEP nepasirašomi arba, atskiru Komisijos pasiūlytu finansų viceministro sprendimu, pasirašomi geriausiomis iš pasiūlytųjų sąlygomis.
22. Visiems pasiūlymus pateikusiems KE programos dalyviams siūlant vienodą VKEP pelningumą, kuris atitinka VKEP preliminarias sąlygas arba jos yra geresnės, ir kitoms sąlygoms, dėl kurių buvo priimtas preliminarus sprendimas skolintis pasirašant VKEP, nepakitus, įgaliotas valstybės tarnautojas susisiekia su visais apklaustais KE programos dalyviais ir patvirtina Finansų ministerijai priimtiną VKEP pelningumą.
23. Jeigu KE programos dalyvių pateiktuose pasiūlymuose nurodyti skirtingi VKEP pelningumai, o KE programos dalyvio (-ių) pasiūlymas (-ai), kuriame (-iuose) nurodytas mažiausias VKEP pelningumas, atitinka VKEP preliminarias sąlygas arba jos yra geresnės, ir kitos sąlygos, dėl kurių buvo priimtas preliminarus sprendimas skolintis pasirašant VKEP, nepakito, įgaliotas valstybės tarnautojas susisiekia su visais apklaustais KE programos dalyviais, praneša jiems Finansų ministerijai priimtiną (mažiausią) VKEP pelningumą ir sutaria terminą, iki kurio KE programos dalyviai gali pateikti atnaujintus pasiūlymus, nurodydami KE programos dalyvio norimą pasirašyti nominaliąją vertę Finansų ministerijai priimtinu (mažiausiu) VKEP pelningumu.
24. Gavus KE programos dalyvių atnaujintus pasiūlymus pasirašyti Finansų ministerijos nurodyto pelningumo VKEP, jei KE programos dalyvių bendra norima pasirašyti VKEP nominalioji vertė yra didesnė nei pageidauta pasirašyti VKEP nominalioji vertė, nurodyta finansų viceministro pasirašytame sprendime, nurodytame 18 punkte, ji gali būti proporcingai padalijama pasiūlymus pateikusiems KE programos dalyviams.
25. Jei pasirašytų nurodyto pelningumo VKEP nominalioji vertė yra mažesnė už pageidautą pasirašyti VKEP bendrąją nominaliąją vertę, nurodytą finansų viceministro pasirašytame sprendime, nurodytame 18 punkte, esant būtinumui, vadovaujantis aprašo 18–24 punktais, gali būti pasirašomi papildomi VKEP.
26. Galutinai sutarus su KE programos dalyviais dėl VKEP pasirašymo, įgaliotas valstybės tarnautojas nedelsdamas turi parengti ir iki VKEP sutartyse numatyto laiko išsiųsti pasirašymo ir mokėjimo agentui (angl. Issuing and Paying Agent) ir KE programos dalyviams (jei su jais nesutarta kitaip) patvirtinamąjį raštą dėl VKEP pasirašymo, kurį pagal Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 5 straipsnio 3 dalį pasirašo finansų ministras arba kitas valstybės tarnautojas, kuriam finansų ministro teikimu Vyriausybės nutarimu suteikti atitinkami įgaliojimai. Šiame rašte nurodomi sandorio duomenys: KE programos dalyvio pavadinimas, pasirašomų VKEP nominalioji vertė, VKEP pasirašymo ir lėšų, gautų pasirašius VKEP, grąžinimo datos, sutartas pelningumas (arba rizikos priedas prie nurodytos palūkanų normos bazės) ir kiti VKEP sutartyse nustatyti rekvizitai bei sąlygos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801
27. Skolinimosi skyrius perduoda departamento Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriui patvirtinamojo rašto kopiją ir įveda sandorio duomenis į Valstybės skolos ir piniginių išteklių valdymo sistemą. Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius reikiamus duomenis įtraukia į atitinkamus apskaitos dokumentus.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
29. Prireikus teisinių ir (arba) finansinių konsultacijų dėl pasirašomų dokumentų, Finansų ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, gali pirkti reikiamas paslaugas iš Lietuvos Respublikos ar užsienio asmenų, teikiančių tokias paslaugas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801
30. Įgaliotas valstybės tarnautojas gali žodžiu derėtis su KE programos dalyviais tik tokiu atveju, jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu yra pateikęs savanorišką rašytinį raštišką sutikimą, kad jo pokalbiai, susiję su VKEP pasirašymu, būtų įrašomi.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801
31. Įgalioto valstybės tarnautojo pokalbiai, susiję su konkrečių VKEP pasirašymu, privalo būti įrašomi ir šių pokalbių įrašai saugomi ne trumpiau nei 12 mėn. nuo lėšų, gautų pasirašius VKEP, grąžinimo dienos.
32. Prieš pokalbį KE programos dalyvio atstovas, su kuriuo įgaliotas valstybės tarnautojas ketina aptarti VKEP pasirašymo sąlygas, turi būti įspėtas, kad pokalbis bus įrašomas, jeigu tai nenumatyta VKEP sutartyse su KE programos dalyviais.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu
Nr. 1K-417
(Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 8 d. įsakymo
Nr. 1K-281 redakcija)
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ NAUDOJIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Finansinių priemonių naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato:
1.1. sandorių dėl finansinių priemonių naudojimo, valdant gautus ir (arba) gautinus valstybės piniginius išteklius (tarp jų ir laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius) (toliau – valstybės piniginiai ištekliai) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) skolinantis valstybės vardu prisiimtus ar planuojamus prisiimti įsipareigojimus, išplatinus Vyriausybės vertybinius popierius (toliau – VVP), pasirašius paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus (toliau – skolinantis valstybės vardu prisiimti įsipareigojimai), sudarymo, novacijos, pakeitimo, nutraukimo, garantijų ir finansinio turto (užstato) priėmimo ar pateikimo ir finansinių operacijų, naudojant finansines priemones (toliau – finansinės operacijos), vykdymo reikalavimus;
2. Finansinių priemonių naudojimo tikslas – kuo efektyviau valdyti valstybės piniginius išteklius ir skolinantis valstybės vardu prisiimtus įsipareigojimus, atsižvelgiant į likvidumo, rinkos, perfinansavimo ir kredito riziką.
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. Ateities sandoris (angl. future) – standartinės sumos ir termino išankstinis sandoris, kuriuo jo šalys įsipareigoja nustatytu laiku ateityje pirkti arba parduoti tam tikrą kiekį finansinio turto už sandorio sudarymo dieną sutartą kainą. Šiais sandoriais yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje.
3.2. Atpirkimo sandoris (angl. repo agreement) – sandoris, kuriuo viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja parduoti ar įkeisti finansines priemones ar pinigus kitai šaliai (pirkėjui), o ši sumoka pirkimo kainą, ir kuriuo pardavėjas įsipareigoja nustatytu laiku ateityje atpirkti iš pirkėjo tas pačias ar lygiavertes finansines priemones ar tokią pat pinigų sumą už sutartą kainą.
3.3. Atvirkštinis atpirkimo sandoris (angl. reverse repo agreement) – sandoris, kuriuo viena šalis (pirkėjas) perka ar priima įkaitu finansines priemones ar pinigus iš kitos šalies (pardavėjo), o ši įsipareigoja nustatytu laiku ateityje atpirkti iš pirkėjo tas pačias ar lygiavertes finansines priemones ar tokią pat pinigų sumą už sutartą kainą.
3.4. Finansinės paslaugos – vertybinių popierių platinimas, paskolų teikimas, skolinimas arba tarpininkavimas pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus ir finansinių paslaugų pagal kitus su skolinimusi susijusius dokumentus teikimas, kitos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme nurodytos finansinės paslaugos.
3.5. Finansinis turtas – turtas, kuris yra: 1) pinigai ir pinigų ekvivalentai; 2) sutartinė teisė pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galimai sau palankiomis sąlygomis; 3) įsigyti vertybiniai popieriai; 4) sutartinė teisė gauti pinigus ar kitą 1–3 punktuose išvardytą finansinį turtą iš kito subjekto.
3.6. Finansinių paslaugų teikimo dokumentai – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir finansinių paslaugų teikėjo finansinių paslaugų pirkimo sutartys, taip pat sutartys, susitarimai, patvirtinamieji laiškai ir kiti dokumentai, reikalingi išvestinėms finansinėms priemonėms naudoti ir finansinėms operacijoms vykdyti.
3.7. Finansinių priemonių rizikos draudimas (angl. hedging) – turtinių interesų draudimas, kai parenkant vieną arba kelias finansines priemones siekiama, kad jų dabartinės vertės pasikeitimas arba sukuriami pinigų srautai iš dalies arba visiškai kompensuotų draudžiamos finansinės priemonės dabartinės vertės praradimą arba jos sukuriamų pinigų srautų pasikeitimus.
3.8. Išankstinis sandoris (angl. forward) – sandoris, kuriuo susitariama nustatytu laiku ateityje už sutartą kainą pirkti ar parduoti prekę, finansinį turtą ar finansinį įsipareigojimą.
3.9. Nevykdomų kredito įsipareigojimų apsikeitimo sandoris (angl. credit default swap) –sandoris, susietas su konkretaus emitento išleistu ar pasirašytu skoliniu įsipareigojimu, pagal kurį viena sandorio šalis moka įmokas, o emitentui tapus nemokiam gauna iš kitos sandorio šalies išmoką ir, jei turi, perleidžia skolinį įsipareigojimą.
3.10. Palūkanų normų apsikeitimo sandoris (angl. interest rate swap) – sandoris, pagal kurį fiksuota palūkanų norma keičiama kintama palūkanų norma ir atvirkščiai arba kintama palūkanų norma keičiama kita kintama palūkanų norma ar fiksuota palūkanų norma keičiama kita fiksuota palūkanų norma.
3.11. Palūkanų normų ir valiutų apsikeitimo sandoris (angl. cross currency swap) – sandoris, pagal kurį, fiksuotą palūkanų normą keičiant kintama palūkanų norma ir atvirkščiai arba kintamą palūkanų normą keičiant kita kintama palūkanų norma ar fiksuotą palūkanų normą keičiant kita fiksuota palūkanų norma, keičiama ir sandorio valiuta.
3.12. Pasirinkimo sandoris (angl. option) – sandoris, pagal kurį be papildomo mokesčio arba už tam tikrą mokestį ar kitokį atlygį įsigyjama teisė, bet ne įsipareigojimas ateityje su finansiniu turtu atlikti finansines operacijas sandorio sudarymo dieną sutartomis sąlygomis. Tokia teisė gali būti parduodama (tampa įsipareigojimu) mainais už tam tikrą kitą įsigyjamą teisę arba mokestį ar kitokį atlygį.
3.13. Skolinio įsipareigojimo priešlaikinis refinansavimas (toliau – refinansavimas) – anksčiau prisiimto skolinio įsipareigojimo padengimas kitu skoliniu įsipareigojimu nesuėjus skolinio įsipareigojimo įvykdymo terminui arba naujo skolinio įsipareigojimo sutarties sudarymas nutraukiant anksčiau galiojusią sutartį.
3.14. Valiutų apsikeitimo sandoris (angl. currency swap) – dviejų sandorių – šios dienos valiutų keitimo ir išankstinio valiutų keitimo – derinys, kai sandorių šalys sutaria apsikeisti valiutomis tam tikram laikotarpiui. Pagal valiutų apsikeitimo sandorį šalys neatidėliotinai perka arba parduoda sutartą vienos valiutos sumą už kitą valiutą ir sutaria parduoti arba pirkti tą pačią valiutos sumą už kitą valiutą nustatytu laiku ateityje už sandorio sudarymo dieną sutartą kainą.
3.15. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“.
4. Valstybės piniginiams ištekliams ir skolinantis valstybės vardu prisiimtiems įsipareigojimams valdyti ir rizikai drausti (taikant finansinių priemonių rizikos draudimą) gali būti naudojamos šios finansinės priemonės:
4.3. išvestinės finansinės priemonės:
5. Valstybės piniginiams ištekliams ir skolinantis valstybės vardu prisiimtiems įsipareigojimams valdyti gali būti vykdomos šios finansinės operacijos:
5.1. finansinio užstato, kito nei gaunamo sudarant atvirkštinius atpirkimo sandorius, priėmimas ir pateikimas;
6. Valstybės piniginiams ištekliams ir skolinantis valstybės vardu prisiimtiems įsipareigojimams valdyti Taisyklių 26.1 papunktyje nustatytu atveju gali būti priimamos garantijos.
7. Valdant valstybės piniginius išteklius ir skolinantis valstybės vardu prisiimtus įsipareigojimus, finansinės priemonės netaikomos ir finansinės operacijos nevykdomos spekuliaciniais tikslais.
8. Finansinės priemonės gali būti naudojamos siekiant pakeisti skolinio įsipareigojimo:
9. Finansinės priemonės naudojamos atsižvelgiant į:
9.1. Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolos valdymo strategiją reglamentuojančiuose teisės aktuose iškeltus tikslus ir uždavinius;
II SKYRIUS
SANDORIŲ DĖL FINANSINIŲ PRIEMONIŲ NAUDOJIMO SUDARYMO, NOVACIJOS, PAKEITIMO, NUTRAUKIMO, GARANTIJŲ IR UŽSTATO PRIĖMIMO AR PATEIKIMO IR FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
ATPIRKIMO IR ATVIRKŠTINIO ATPIRKIMO SANDORIŲ SUDARYMO REIKALAVIMAI IR KREDITO RIZIKOS BEI SANDORIO VERTĖS APSKAIČIAVIMO TVARKA
10. Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija) atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius gali sudaryti su užsienio banku, Lietuvos Respublikoje veikiančiu Lietuvos banko licenciją turinčiu komerciniu banku arba Lietuvos Respublikoje įsteigtu užsienio banko filialu ar atstovybe. Sandoriai sudaromi atsižvelgiant į bendruosius Tarptautinės vertybinių popierių asociacijos (angl. International Securities Market Association) ir Obligacijų rinkos asociacijos (angl. The Bond Market Associciation) sandorių sutarčių (angl. Global Master Repurchase Agreement) principus.
11. Sudarant atvirkštinį atpirkimo sandorį:
11.1. priimtini tik pagal Taisyklių 12 punktą tinkamais įkeisti (pirkti) pripažinti vertybiniai popieriai, nurodyti Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklės), 10.1–10.3 papunkčiuose;
11.2. įkeistų (perkamų) vertybinių popierių bendros rinkos vertės ir sandorio vertės santykis negali būti mažesnis nei 100 procentų, o konkretus santykio dydis nustatomas atsižvelgiant į:
12. Sudarant atvirkštinį atpirkimo sandorį tinkamais įkeisti (pirkti) laikomi tokie skolos vertybiniai popieriai:
12.1. kurie atitinka šias sąlygas:
12.1.1. skolos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybos sąrašą Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, Europos ekonominės erdvės valstybėse ar Šveicarijoje pagal nustatytas taisykles veikiančioje, reguliuojamoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje; ir (arba)
12.2. kurie tinkamais įkeisti (pirkti) yra pripažinti Europos Centrinio Banko ir (arba) kurių antrinė apyvarta neapribota ir jie yra pakankamai likvidūs, ir (arba) kurie išleisti eurais nematerialia forma;
12.4. kurių atkarpų (jeigu tokios yra) išmokos negali tapti neigiamu pinigų srautu, o atkarpa turi būti fiksuotųjų palūkanų atkarpa arba kintamųjų palūkanų atkarpa, susieta su nuoroda į rinkoje taikomą referencinę (etaloninę) palūkanų normą arba infliaciją;
13. Sudarant atvirkštinį atpirkimo sandorį įsigyjamas finansinis turtas (užstatas) turi atitikti Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, o jo vertė – neviršyti Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėse nustatytų limitų.
14. Atpirkimo sandorio esama sandorio šalies kredito rizika apskaičiuojama kaip pateikto finansinio turto (užstato) dabartinės vertės ir pasiskolintų lėšų skirtumas. Atvirkštinio atpirkimo sandorio esama kredito rizika apskaičiuojama kaip paskolintų lėšų ir susikaupusių gautinų palūkanų sumos ir gauto finansinio turto (užstato) dabartinės vertės skirtumas. Kai skirtumas yra lygus nuliui arba neigiamas, laikoma, kad kitos sandorio šalies kredito rizikos nėra.
15. Pateikto finansinio turto (užstato) tikėtina didžiausia galima vertė apskaičiuojama finansinio turto dabartinę vertę padidinant turto vertės istorinio kintamumo (angl. volatility) santykiniu dydžiu, padidintu 50 procentų, per laikotarpį, lygų likutinei sandorio trukmei. Gauto finansinio turto (užstato) tikėtina mažiausia galima vertė apskaičiuojama finansinio turto dabartinę vertę sumažinant turto vertės istorinio kintamumo santykiniu dydžiu, padidintu 50 procentų, per laikotarpį, lygų likutinei sandorio trukmei.
16. Atpirkimo sandorio tikėtina didžiausia galima sandorio šalies kredito rizika apskaičiuojama kaip esama kredito rizika vadovaujantis Taisyklių 14 punktu, vietoj finansinio turto (užstato) dabartinės vertės naudojant finansinio turto (užstato) didžiausią galimą vertę pagal Taisyklių 15 punktą. Atvirkštinio atpirkimo sandorio tikėtina didžiausia galima kredito rizika apskaičiuojama kaip esama kredito rizika, vietoj finansinio turto dabartinės vertės naudojant finansinio turto mažiausią galimą vertę.
17. Sandorio šalies esamoji kredito rizika atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorių galiojimo laikotarpiu, o tikėtina didžiausia galima kredito rizika – sudarant sandorius, apskaičiuojama stebint Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėse nustatytų limitų vykdymą ir vertinama bendrai su rizika, kylančia iš investavimo sandorių. Sudarydama atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius, Finansų ministerija gali pirkti finansinio tarpininkavimo paslaugas siekdama sumažinti kredito riziką atliekant atsiskaitymus sandorių termino pradžioje, pabaigoje arba viso sandorio metu.
ANTRASIS SKIRSNIS
IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ SANDORIŲ SUDARYMO, NOVACIJOS, PAKEITIMO AR NUTRAUKIMO IR GARANTIJŲ BEI UŽSTATO PRIĖMIMO AR PATEIKIMO REIKALAVIMAI
18. Finansų ministerija išvestinių finansinių priemonių sandorį (sandorius) gali sudaryti su užsienio banku, Lietuvos Respublikoje veikiančiu Lietuvos banko licenciją turinčiu komerciniu banku, Lietuvos Respublikoje įsteigtu užsienio banko filialu ar atstovybe arba kita finansų įstaiga, kuriai tarptautinių kredito reitingų agentūrų „Standard & Poor’s“ ir (arba) „Moody’s“, ir (arba) „Fitch Ratings“ suteiktus ilgalaikius kredito reitingus atitinkančių verčių aritmetinis vidurkis (toliau – kredito reitingo įvertis) yra ne mažesnis nei 19.
Kredito reitingo įvertis apskaičiuojamas nustatant finansų įstaigai suteiktus kredito reitingus atitinkančių verčių, nustatytų pagal Taisyklių priedą, atsižvelgiant į reitingų perspektyvas (teigiama, neigiama ar stabili), aritmetinį vidurkį. Jei finansų įstaigai suteikti tik dviejų tarptautinių kredito agentūrų reitingai, vidurkis vedamas iš dviejų; jei suteiktas tik vienas reitingas, jo vertė mažinama per pusę. Kredito reitingo perspektyvai esant teigiamai, prie reitingo vertės pridedamas 1 balas, esant neigiamai – atimamas 1 balas, kai perspektyva stabili, vertė nekeičiama.
19. Kai sandorio trukmė yra iki 2 metų, Lietuvos Respublikoje veikiančiam, Lietuvos banko licenciją turinčiam, tačiau savo reitingo neturinčiam komerciniam bankui arba kitai finansų įstaigai, turinčiai licenciją teikti finansines paslaugas, gali būti taikomi to banko ar įstaigos patronuojančiojo banko, jeigu jis įsteigtas Europos Sąjungoje, Europos ekonominės erdvės valstybėje arba Šveicarijoje, reitingai.
20. Išvestinių finansinių priemonių sandorių, sudaromų su viena sandorio šalimi, bendroji nominalioji vertė sudarant sandorį negali viršyti 25 procentų visų sudarytų išvestinių finansinių priemonių sandorių nominalios sumos.
21. Išvestinių finansinių priemonių sandorių su viena sandorio šalimi tikėtina didžiausia grynoji bendroji dabartinė vertė sudarant sandorį negali viršyti šių kredito rizikos limitų:
21.1. 10 procentų banko kapitalo bazės, kuri yra lygi pirmojo lygio kapitalo dydžio ir nerealizuoto pelno dydžio skirtumui (jeigu susidaro nuostolis – naudojamas tik pirmojo lygio kapitalo dydis), kai kitos sandorio šalies kredito reitingo įvertis yra ne mažesnis kaip 25;
21.2. 5 procentų banko kapitalo bazės, kuri yra lygi pirmojo lygio kapitalo dydžio ir nerealizuoto pelno dydžio skirtumui (jeigu susidaro nuostolis – naudojamas tik pirmojo lygio kapitalo dydis), kai kitos sandorio šalies kredito reitingo įvertis yra mažesnis, negu nurodyta Taisyklių 21.1 papunktyje, ir ne mažesnis už 19.
22. Tikėtina didžiausia grynoji dabartinė išvestinių finansinių priemonių sandorio vertė yra grynoji dabartinė sandorio vertė, padidinta 20 procentų nominalios sandorio sumos dydžiu, kai sandorio sąlygos numato apsikeitimą pagrindine skolos dalimi, arba padidinta 5 procentų nominalios sandorio sumos dydžiu, kai sandorio sąlygos nenumato pagrindinės skolos dalies apsikeitimo, o likutinė sandorio trukmė – ilgesnė kaip 5 metai. Kai likutinė sandorio trukmė 5 metai ar trumpesnė, grynoji dabartinė sandorio vertė didinama atitinkamai 10 procentų ir 2,5 procento nominalios sandorio sumos dydžiais.
23. Išvestinių finansinių priemonių sandorių galiojimo laikotarpiu grynoji dabartinė sandorių su viena sandorio šalimi vertė turi atitikti Taisyklių 21.1 ir 21.2 papunkčiuose nustatytus reikalavimus. Sandorių sudarymo momentu pagal Taisyklių 22 punktą apskaičiuota tikėtina didžiausia grynoji dabartinė išvestinių finansinių priemonių sandorių vertė turi atitikti Taisyklių 21.1 ir 21.2 papunkčiuose nustatytus reikalavimus.
24. Finansų ministerijai sudarant nevykdomų kredito įsipareigojimų apsikeitimo sandorius, grynoji dabartinė sandorio vertė ir tikėtina didžiausia dabartinė sandorio vertė yra laikomos lygiomis, o grynoji dabartinė vertė atitinka draudžiamąją nominalios skolos dalį.
25. Išvestinių finansinių priemonių sandorio pakeitimo sumažinant jo vertę (toliau – vertės sumažinimas) ir nutraukimo atvejais jo grynoji dabartinė vertė nustatoma vienu iš šių būdų:
25.2. apklausus bent tris finansinių paslaugų teikėjus. Tokiu atveju apskaičiuota grynoji dabartinė vertė yra lygi:
25.2.1. finansinių paslaugų teikėjų pateiktų grynųjų dabartinių verčių, atmetus didžiausią ir mažiausią vertes, aritmetiniam vidurkiui, jei pateiktos daugiau nei 3 vertės;
25.2.2. finansinių paslaugų teikėjų pateiktų grynųjų dabartinių verčių aritmetiniam vidurkiui, jei pateiktos dvi arba trys vertės;
26. Finansinių operacijų, naudotinų kredito rizikai valdyti ir nurodytų Taisyklių 5.1 papunktyje ir 6 punkte, vykdymo sąlygos:
26.1. už sandorio šalies įsipareigojimų vykdymą priimama garantija turi atitikti (arba būti palankesnė) garantuojamų įsipareigojimų charakteristikas – trukmę, sumą ir kitas;
26.2. sudaromų papildomų susitarimų dėl finansinio užstato pateikimo (vienpusio arba dvipusio), kurie yra susieti su išvestinių finansinių priemonių sandoriais, sąlygos, tokios kaip mažiausia pervestina finansinio užstato suma ir (arba) toleruotina kredito rizikos suma, įvertinamos skaičiuojant atitiktį kredito rizikos limitams, nustatytiems Taisyklių 21.1 ir 21.2 papunkčiuose, sandorių sudarymo ir galiojimo metu.
27. Sandorio šaliai, su kuria yra sudaryta sutartis dėl išvestinių finansinių priemonių taikymo, nebeatitinkant reikalavimų dėl Taisyklių 21.1 ir 21.2 papunkčiuose nustatytų kredito rizikos limitų (toliau – reikalavimų neatitinkanti šalis), įsakymu, kuriuo patvirtintos Taisyklės, sudaryta komisija (toliau – Komisija) gali siūlyti Finansų ministerijai:
27.1. kreiptis į reikalavimų neatitinkančią šalį su pasiūlymu dėl rizikos mažinimo, t. y. dėl kito banko ar finansų įstaigos, atitinkančios kredito rizikos limitus, garantijos suteikimo už reikalavimų neatitinkančios šalies įsipareigojimų pagal sandorį vykdymą. Tokiu atveju reikalavimų neatitinkančios šalies kredito rizika būtų prilyginama garantiją suteikusio banko ar finansų įstaigos kredito rizikai; arba
27.2. novacijos būdu pakeisti reikalavimų neatitinkančią šalį nekeičiant kitų esminių sandorio sąlygų; arba
28. Kai sandorio šalis yra reikalavimų neatitinkanti šalis dėl vienašališkų Finansų ministerijos veiksmų (kitų išvestinių finansinių priemonių sandorių vertės sumažinimo, nutraukimo ar pan.), Komisija gali nuspręsti neteikti Taisyklių 27 punkte numatytų siūlymų.
29. Reikalavimų neatitinkančiai šaliai nesutikus priimti Finansų ministerijos pasiūlymo dėl rizikos mažinimo, pateikto atsižvelgus į pagal Taisyklių 27 punktą pateiktą Komisijos siūlymą, arba per Finansų ministerijos nurodytą terminą nepateikus duomenų, kad imtasi įgyvendinti pasiūlymą dėl rizikos mažinimo, Komisija gali siūlyti Finansų ministerijai priimti vieną iš šių sprendimų:
30. Kriterijai, kuriuos Komisija įvertina taikydama Taisyklių 29 punktą ir 65.3 papunktį:
31. Sandorio šaliai kreipusis į Finansų ministeriją dėl novacijos, naujoji sandorio šalis turi tenkinti šiuos reikalavimus:
32. Keičiant išvestinių finansinių priemonių sandorio sąlygas (iš sandorio be užstato į sandorį su užstatu), tačiau nekeičiant sandorio šalies, esamo sandorio vertė ir sandorio su užstatu sąlygos nustatomos vienu iš šių būdų:
32.1. esamo sandorio vertė – vertė, apskaičiuota vadovaujantis Taisyklių 25.1 papunkčiu, sandorio su užstatu sąlygos – Komisijos išrinktas geriausias pasiūlymas, gautas apklausus bent tris finansinių paslaugų teikėjus ir gautus pasiūlymus įvertinus Taisyklių III skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka;
32.2. esamo sandorio vertė – vertė, apskaičiuota vadovaujantis Taisyklių 25.2 papunkčiu, sandorio su užstatu sąlygos – Komisijos išrinktas geriausias pasiūlymas, gautas apklausus bent tris finansinių paslaugų teikėjus ir gautus pasiūlymus įvertinus Taisyklių III skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka.
TREČIASIS SKIRSNIS
FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
33. Su refinansavimu susijusios finansinės operacijos (ar jų kombinacijos), numatytos Taisyklių 5.2–5.4 papunkčiuose, gali būti vykdomos šiais atvejais:
33.2. siekiant sumažinti perfinansavimo riziką arba įgyvendinant kitus Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolos valdymo strategiją reglamentuojančiuose teisės aktuose iškeltus tikslus ir uždavinius;
34. Finansų ministerija VVP priešlaikinį išpirkimą gali vykdyti:
34.1. priešlaikinio išpirkimo aukciono būdu per Finansų ministerijos atrinktą VVP aukciono organizatorių;
34.2. paskelbdama viešą pasiūlymą supirkti VVP per Finansų ministerijos atrinktą tarpininką (tarpininkus);
34.3. per tarpininkus antrinėje vertybinių popierių rinkoje:
34.3.1. pirkdama VVP priešlaikinio išpirkimo tikslu ir juos anuliuodama ne vėliau nei 6 mėnesiai nuo įsigijimo dienos;
35. Finansų ministerija, siekdama įsigyti santykinai nedidelę (iki 10 procentų emisijos nominaliosios vertės, bet ne daugiau nei 200 mln. eurų) VVP sumą ar VVP emisijos dalį ar gavusi investuotojo (investuotojų) pasiūlymą prieš laiką išpirkti VVP arba turėdama informacijos apie įsigijusius norimų prieš laiką išpirkti VVP, gali priešlaikinį VVP išpirkimą vidaus ir užsienio rinkose vykdyti per tarpininkus, neskelbdama priešlaikinio VVP išpirkimo aukciono ar viešo pasiūlymo supirkti VVP.
36. Jeigu VVP emisija, kurios dalis ar ji visa įsigyta priešlaikinio išpirkimo tikslu, buvo apdrausta nuo valiutos kurso ir (arba) palūkanų normos rizikos sudarant išvestines finansines priemones, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo VVP emisijos (ar jos dalies) anuliavimo tokių išvestinių finansinių priemonių nominalioji vertė turi būti sumažinta atitinkama suma vienu iš šių būdų:
36.1. sumažinant išvestinių finansinių priemonių, kurias taikant buvo apdrausta atitinkama VVP emisija, sandorio (sandorių) vertę (vertes);
36.2. nutraukiant išvestinių finansinių priemonių, kurias taikant buvo apdrausta atitinkama VVP emisija, sandorį (sandorius);
37. Refinansavimo skaičiavimai atliekami vienu iš šių būdų:
37.1. apskaičiuojamos sutaupytos lėšos (sąnaudos), kurias sudaro skirtumas tarp dabartinės refinansuotino skolinio įsipareigojimo rinkos vertės (kainos) ir skolinio įsipareigojimo išpirkimo vertės (kainos), įvertinant susijusias sąnaudas (priešlaikinio skolos grąžinimo baudas, sudarytų išvestinių finansinių priemonių sandorio (sandorių) vertės sumažinimo, nutraukimo ir kitas sąnaudas); arba
37.2. apskaičiuojamas skirtumas tarp refinansuotino skolinio įsipareigojimo būsimųjų mokėjimų dabartinės vertės (išpirkimo kainos, įskaičiuojant susijusias sąnaudas, įskaitant rinkos kainos ir pirkimo kainos skirtumą) ir atitinkamos apimties ir trukmės planuojamo prisiimti skolinio įsipareigojimo būsimųjų mokėjimų dabartinės vertės (įskaitant naujo skolinimosi priedo sąnaudas ir išvestinių finansinių priemonių sandorio (sandorių) sudarymo sąnaudas.
38. Dabartinė skolinių įsipareigojimų vertė (kaina) apskaičiuojama atliekant diskontavimą – remiantis VVP, denominuotų ta pačia valiuta, kuria yra denominuotas planuojamas refinansuoti skolinis įsipareigojimas, pelningumo kreive. Kai rinkoje išleistų VVP kiekis yra per mažas ir (arba) išleistų VVP trukmė yra per trumpa, dėl ko trūksta pelningumo kreivės reikšmių, kreivė papildoma taikant visuotinai pripažintos pelningumo kreivės reikšmes ir interpoliuotus ir (arba) ekstrapoliuotus Lietuvos rizikos priedus, atsižvelgiant į trukmę. Visuotinai pripažintos euro valiutos pelningumo kreivės reikšmėmis laikomos Euribor ir Eur Swap rinkos palūkanų normos, Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio valiutos pelningumo kreivės reikšmėmis –Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės vertybinių popierių pelningumai, kitų valiutų – tų šalių vyriausybių vertybinių popierių pelningumai ir (arba) tų šalių tarpbankinės rinkos palūkanų normos. Pelningumo kreivė gali būti sukuriama naudojant išvestinių finansinių priemonių skaičiuokles. Atliekant refinansavimo skaičiavimus ir diskontuojant esamų skolinių įsipareigojimų ir naujo skolinio įsipareigojimo pinigų srautus, naudojamos tos pačios pelningumo kreivės reikšmės. Dėl objektyvių priežasčių gali būti naudojami kiti dabartinės vertės skaičiavimo būdai.
39. Diskonto norma reikalingai trukmei apskaičiuojama pagal formulę:
,
kur:
r – palūkanų norma procentais;
t – trukmė metais.
40. Naujo skolinimosi palūkanų norma nustatoma pagal VVP pelningumus (arba prie visuotinai pripažintos pelningumo kreivės atitinkamos reikšmės pridedant interpoliuotus ir (arba) ekstrapoliuotus Lietuvos rizikos priedus pagal trukmę) ir pridedant Finansų ministerijos prognozuojamą naujo skolinimosi priedą. Naujo skolinimosi pagal kintamą palūkanų normą galutinė palūkanų norma nustatoma naudojant palūkanų normų prognozes.
41. Skolinis įsipareigojimas refinansuojamas laikantis šių sąlygų:
41.1. kai skolinis įsipareigojimas refinansuojamas dėl perfinansavimo rizikos sumažinimo, siekiant pakeisti skolos ar išvestinių finansinių priemonių portfelio struktūrą arba įgyvendinant kitus Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolos valdymo strategiją reglamentuojančiuose teisės aktuose iškeltus tikslus ir uždavinius, planuojamos sąnaudos neturi viršyti 5 procentų refinansuojamo skolinio įsipareigojimo nominalios sumos;
41.2. kai skolinis įsipareigojimas refinansuojamas dėl neparankių sutartinių apribojimų, planuojamos sąnaudos neturi viršyti 10 procentų refinansuojamo skolinio įsipareigojimo nominalios sumos;
42. Kai skolinis įsipareigojimas refinansuojamas:
42.1. siekiant ekonominio efekto (sutaupymo), naudojamas Taisyklių 37.1 papunktyje nurodytas refinansavimo skaičiavimo būdas;
42.2. įgyvendinant kitus Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolos valdymo strategiją reglamentuojančiuose teisės aktuose iškeltus tikslus ir uždavinius, pasirenkamas vienas iš Taisyklių 37.1 arba 37.2 papunktyje nurodytas refinansavimo skaičiavimo būdas;
43. Skolinių įsipareigojimų refinansavimo skaičiavimai atliekami ir atitiktis Taisyklių 41 punkte nustatytoms sąlygoms nustatoma atsižvelgiant į planuojamas sutaupyti refinansavimo lėšas ar sąnaudas, apskaičiuotas pagal Taisyklių 37 punktą. Komisija, siūlydama Finansų ministerijai vykdyti refinansavimą, gali siūlyti refinansavimą vykdyti prisiimant ilgesnės nei refinansuojamo skolinio įsipareigojimo trukmės naują skolinį įsipareigojimą.
III SKYRIUS
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMO IR FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO POREIKIO PLANAVIMAS, PASIŪLYMŲ VERTINIMAS, SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS, SANDORIŲ SUDARYMAS, NOVACIJA, PAKEITIMAS IR NUTRAUKIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMO IR FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO POREIKIO PLANAVIMAS IR PRELIMINARIŲ SĄLYGŲ TVIRTINIMAS
44. Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius (toliau – Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius) ir Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius (toliau – Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius), atsižvelgdami į skolinimosi valstybės vardu planus (skolinimosi poreikį, planuojamas pasiskolinti sumas ir naudotinas skolinimosi priemones, planuojamus pagal įsakymu, kuriuo patvirtintos šios Taisyklės, patvirtintas Valstybės piniginių išteklių valdymo taisykles), kitus Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolos valdymo strategiją reglamentuojančiuose teisės aktuose iškeltus tikslus ir uždavinius ar situaciją finansų rinkose, planuoja finansinių priemonių naudojimą ir su tuo susijusių finansinių paslaugų pirkimą ir paslaugų teikimo dokumentų pasirašymą. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius teikia Komisijai pasiūlymus dėl finansinių priemonių taikymo ir finansinių operacijų vykdymo. Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius, vadovaudamasis Komisijos sprendimais, organizuoja sandorių dėl finansinių priemonių taikymo ir finansinių operacijų vykdymo sudarymą.
45. Komisija, atsižvelgdama į Prognozavimo ir rizikos valdymo bei Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrių pasiūlymus dėl konkrečių finansinių priemonių ir operacijų parinkimo, jų apimties, pagal Taisyklių 46–47 punktus atrenka finansinių paslaugų teikėjus, į kuriuos būtų kreipiamasi dėl pasiūlymų pateikimo, ir nustato pagrindines numatomo sandorio preliminarias sąlygas.
46. Atrenkant finansinių paslaugų teikėjus, į kuriuos bus kreipiamasi su prašymu pateikti pasiūlymus dėl finansinių paslaugų teikimo, atsižvelgiama į šias aplinkybes:
46.2. finansinių paslaugų teikėjų padėtį konkrečiose su atitinkamų finansinių paslaugų teikimu susijusiose rinkose (užimama rinkos dalis, aktyvumas, reputacija ir pan.);
46.4. Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojų ankstesnę patirtį dirbant su finansinių paslaugų teikėjais;
47. Tuo atveju, jeigu dėl techninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, finansines paslaugas teikti gali tik konkretus finansinių paslaugų teikėjas, Komisija gali siūlyti Finansų ministerijai kreiptis į konkretų finansinių paslaugų teikėją su prašymu pateikti pasiūlymą.
ANTRASIS SKIRSNIS
FINANSINIŲ PASLAUGŲ TEIKĖJŲ APKLAUSA, JŲ PASIŪLYMŲ VERTINIMAS IR GERIAUSIŲ PASIŪLYMŲ ATRINKIMAS
48. Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus valstybės tarnautojas, kuriam yra suteikta teisė naudoti tiesiogines ir išvestines finansines priemones valstybės skolinių įsipareigojimų rizikingumui mažinti (toliau – įgaliotas valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Komisijos priimtu sprendimu, nurodytu Taisyklių 45 punkte, telefonu, elektroniniu paštu ar kitais su finansinių paslaugų teikėjais sutartais būdais kreipiasi į Komisijos atrinktus finansinių paslaugų teikėjus (išskyrus Taisyklių 48 punkte nurodytas išimtis), prašydamas per nustatytą laiką raštu arba elektroniniu paštu pateikti pasiūlymus dėl finansinių paslaugų suteikimo.
49. Finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymai dėl išvestinių finansinių priemonių taikymo gali būti vertinami kartu su kitais finansinių paslaugų teikėjo pateiktais finansinių paslaugų pasiūlymais, susijusiais su Vyriausybės skolinimusi (toliau – bendras pasiūlymas), nevykdant atskiros finansinių paslaugų teikėjų atrankos dėl išvestinių finansinių priemonių taikymo, kai pasiūlymas dėl išvestinių finansinių priemonių taikymo pateikiamas kartu su bendru pasiūlymu ir tenkinamos šios sąlygos:
49.1. išvestinių finansinių priemonių sandorio nominali suma yra ne daugiau kaip 100 mln. eurų ekvivalentas;
50. Bendrų pasiūlymų ir pasiūlymų dėl finansinių operacijų, išvardytų Taisyklių 5.2–5.3 papunkčiuose, išskyrus finansines operacijas, vykdomas pagal Taisyklių 34.3 papunktį, vykdymo paslaugų pirkimo vertinimai atliekami vadovaujantis Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų užsienio rinkose, ir paskolų vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis įsakymu, kuriuo patvirtintos Taisyklės.
51. Finansinių operacijų tarpininkas (tarpininkai) pagal Taisyklių 34.3 papunktį parenkamas (parenkami) apklausus ne mažiau kaip tris Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar Šveicarijoje licencijuotas finansų įstaigas (bankus ir finansų maklerio įmones), turinčias teisę teikti investicines paslaugas, vykdančias visus jas prižiūrinčių institucijų nustatytus reikalavimus, turinčias teisę verstis banko veikla arba turinčias finansų maklerio įmonės A kategoriją ne trumpiau kaip vienus metus, arba pagal su ne mažiau kaip trimis šio punkto sąlygas atitinkančiomis finansų įstaigomis pasirašytas atitinkamas tarpininkavimo sutartis pasirinkus geriausias sąlygas siūlančią finansų įstaigą.
52. Gautus finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymus vertina Komisija, kuri gali siūlyti Finansų ministerijai prašyti finansinių paslaugų teikėjų patikslinti savo pasiūlymus.
53. Finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymai vertinami suteikiant jiems balus pagal šiuos pagrindinius kriterijus:
54. Finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymai pagal kriterijus vertinami šia tvarka:
54.2. apskaičiuojant balų sumą pagal kriterijus. Skaičiuojama taip:
54.2.1. B1 x 0,75, kur B1 – pasiūlymui pagal Taisyklių 53.1 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
54.2.2. B2 x 0,2, kur B2 – pasiūlymui pagal Taisyklių 53.2 papunktyje nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
55. Balai už kiekvieną finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymą skiriami bendru Komisijos narių susitarimu. Atsižvelgdama į kiekvieno pasiūlymo galutinį vertinimo balą, Komisija priima sprendimą dėl geriausio pasiūlymo ir nustato pagrindines numatomo sandorio sudarymo preliminarias sąlygas ir galimas šių sąlygų maksimalias kitimo ribas. Atrinkus keletą pasiūlymų, gali būti priimtas sprendimas derėtis su šiuos pasiūlymus pateikusiais finansinių paslaugų teikėjais dėl pasiūlymų sąlygų gerinimo.
56. Komisijos posėdžiui pirmininkaujantis asmuo Komisijos sprendimą dėl geriausio pasiūlymo, priimtą pagal Taisyklių 55 punktą, suderina su finansų ministru ir finansų viceministru, kuriam pagal finansų ministro nustatytą veiklos sritį priskirta Valstybės iždo departamento veiklos sritis (jo nesant – su finansų ministro paskirtu jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), ir suderintą sprendimą (toliau – su vadovybe suderintas sprendimas) perduoda vykdyti Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriui.
TREČIASIS SKIRSNIS
SPRENDIMO DĖL FINANSINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMO IR FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO PRIĖMIMAS IR SANDORIŲ SUDARYMO TVARKA
57. Įgaliotas valstybės tarnautojas, vadovaudamasis su vadovybe suderintu sprendimu, telefonu, elektroniniu paštu ar kitais su finansinių paslaugų teikėjais sutartais būdais kreipiasi į Komisijos atrinktus finansinių paslaugų teikėjus, prašydamas per nustatytą laiką pateikti konkrečias sąlygas sandoriui dėl finansinių priemonių taikymo arba finansinių operacijų vykdymo sudaryti.
58. Komisijos atrinktam finansinių paslaugų teikėjui pateikus konkrečias sąlygas sandoriui dėl finansinių priemonių taikymo arba finansinių operacijų vykdymo sudaryti, kurios atitinka Taisyklių 56 punkte nustatyta tvarka Komisijos nustatytas pagrindines numatomo sandorio sudarymo preliminarias sąlygas arba patenka į Komisijos nustatytas galimas šių sąlygų maksimalias kitimo ribas, įgaliotas valstybės tarnautojas:
58.1. jeigu su finansinių paslaugų teikėjais yra sutarta tam tikrą sandorį sudaryti telefonu ar elektroniniu paštu, sudaro sandorį telefonu ar elektroniniu paštu ir parengia sutartį ar kitus reikiamus dokumentus dėl šio sandorio patvirtinimo;
59. Komisijos atrinktam finansinių paslaugų teikėjui pateikus konkrečias sąlygas sandoriui dėl finansinių priemonių taikymo arba finansinių operacijų vykdymo sudaryti, kurios neatitinka Taisyklių 55 punkte nustatyta tvarka Komisijos nustatytų pagrindinių numatomų sandorio sudarymo preliminarių sąlygų arba nepatenka į Komisijos nustatytas galimas šių sąlygų maksimalias kitimo ribas, įgaliotas valstybės tarnautojas:
59.1. jeigu Komisija buvo atrinkusi daugiau negu vieną finansinių paslaugų teikėją, eilės tvarka kreipiasi į antrąjį ir paskesnius geriausius pasiūlymus pateikusius finansinių paslaugų teikėjus dėl atitinkamo sandorio sudarymo Taisyklių 57 punkte nustatyta tvarka;
59.2. jeigu nė vienas iš Komisijos atrinktų finansinių paslaugų teikėjų nepasiūlo sudaryti sandorio Komisijos nustatytomis preliminariomis sandorio sąlygomis ar jų pasiūlytos sąlygos nepatenka į Komisijos nustatytas galimas šių sąlygų maksimalias kitimo ribas arba sudaryti sandoriai su kitais (kai Komisija yra atrinkusi daugiau nei vieną finansinių paslaugų teikėją) finansinių paslaugų teikėjais nepatenkina viso finansinių priemonių naudojimo arba finansinių operacijų vykdymo poreikio, tą pačią dieną informuoja apie tai Komisijos pirmininką (jo nesant – Komisijos pirmininko pavaduotoją, o jų abiejų nesant – Komisijos narį – Valstybės iždo departamento direktorių, jo nesant – Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotoją, laikinai atliekantį departamento direktoriaus funkcijas), kuris šaukia Komisijos posėdį siūlomoms sandorio sudarymo sąlygoms svarstyti arba naujai finansinių paslaugų teikėjų atrankai organizuoti.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SPRENDIMO DĖL IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ SANDORIŲ NOVACIJOS, PAKEITIMO IR NUTRAUKIMO PRIĖMIMAS, IR IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ SANDORIŲ NOVACIJOS, PAKEITIMO IR NUTRAUKIMO TVARKA
61. Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius teikia Komisijai pasiūlymus dėl išvestinių finansinių priemonių sandorio (sandorių) novacijos, pakeitimo ir nutraukimo (išskyrus pasiūlymus dėl veiksmų reikalavimų neatitinkančios šalies atžvilgiu). Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius teikia Komisijai pasiūlymus dėl Finansų ministerijos veiksmų reikalavimų neatitinkančios šalies atžvilgiu.
62. Įgaliotas valstybės tarnautojas, vadovaudamasis Komisijos sprendimu dėl išvestinių finansinių priemonių sandorio su reikalavimų neatitinkančia šalimi vertės sumažinimo pagal Taisyklių 29.2 papunktį arba sandorio nutraukimo pagal Taisyklių 29.3 papunktį, raštu arba elektroniniu paštu kreipiasi į finansinių paslaugų teikėją, siūlydamas sumažinti sandorio vertę ar sandorį nutraukti grynąja dabartine verte, kuri nustatoma pagal Taisyklių 25.1 papunktį. Finansinių paslaugų teikėjui:
62.1. sutikus nutraukti sandorį nurodyta verte, įgaliotas valstybės tarnautojas imasi visų reikalingų veiksmų sandorio nutraukimui įforminti;
63. Sandorio šaliai raštu arba elektroniniu paštu kreipusis į Finansų ministeriją dėl išvestinių finansinių priemonių sandorio vertės sumažinimo arba nutraukimo:
63.1. Komisija gali priimti sprendimą sutikti sumažinti išvestinių finansinių priemonių sandorio vertę ar sandorį nutraukti, kai pagal Taisyklių 25.1 papunktį apskaičiuota grynoji dabartinė vertė yra ne blogesnė nei sandorio šalies pateikta sandorio vertė;
63.2. sandorio šaliai nesutikus sumažinti sandorio vertę arba sandorį nutraukti pagal Taisyklių 63.1 papunktį, suderinusi su finansų ministru ir finansų viceministru, kuriam pagal finansų ministro nustatytą veiklos sritį priskirta Valstybės iždo departamento veiklos sritis (jo laikinai nesant – finansų ministro paskirtu jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), Komisija gali nuspręsti sutikti su sandorio šalies pasiūlytomis sandorio sąlygomis, jei pasiūlyta sandorio vertė yra ne blogesnė nei grynoji dabartinė vertė, apskaičiuota pagal Taisyklių 25.2 papunktį.
64. Komisijai nusprendus sumažinti išvestinių finansinių priemonių sandorio (sandorių) vertę, vadovaujantis Taisyklių 36.1 papunkčiu, ar sandorį nutraukti, vadovaujantis Taisyklių 36.2 papunkčiu:
64.1. įgaliotas valstybės tarnautojas raštu ar elektroniniu paštu kreipiasi į visus finansinių paslaugų teikėjus, su kuriais yra sudaryti išvestinių finansinių priemonių, kurias taikant buvo apdrausta atitinkama VVP emisija, sandoriai, su prašymu pateikti grynąsias dabartines vertes, kurios būtų priimtina sąlyga sumažinti sandorio vertę ar sandorį nutraukti;
64.2. gautus pasiūlymus Komisija vertina šio skyriaus antrajame skirsnyje nustatyta tvarka ir išrenka geriausią (geriausius) pasiūlymą (pasiūlymus);
64.3. jeigu bent vienas iš apklaustų finansinių paslaugų teikėjų yra reikalavimų neatitinkanti šalis, siūloma sumažinti sandorio vertę ar nutraukti sandorį geriausiomis iš gautų pasiūlymų sąlygomis pagal Taisyklių 64.2 papunktį;
64.4. nesant reikalavimų neatitinkančios šalies ar jai nesutikus su Taisyklių 64.3 papunktyje nurodytais veiksmais, sumažinti sandorio vertę ar nutraukti sandorį siūloma geriausią pasiūlymą pateikusiam finansinių paslaugų teikėjui;
64.5. jeigu Komisija buvo atrinkusi daugiau negu vieną finansinių paslaugų teikėją, – įgaliotas valstybės tarnautojas eilės tvarka kreipiasi į antrąjį ir paskesnius geriausius pasiūlymus pateikusius finansinių paslaugų teikėjus dėl sandorio vertės sumažinimo ar nutraukimo. Jei yra reikalavimų neatitinkanti šalis ar ji nesutiko su Taisyklių 64.3 papunktyje nurodytais veiksmais, prieš kiekvieną kreipimąsi kartojamas Taisyklių 64.4 papunktyje nurodytas veiksmas.
65. Sandorio šaliai raštu arba elektroniniu paštu kreipusis į Finansų ministeriją dėl išvestinių finansinių priemonių sandorio sąlygų keitimo iš sandorio be užstato į sandorį su užstatu, Komisija gali siūlyti Finansų ministerijai:
65.1. sutikti pakeisti sandorio sąlygas ne blogesnėmis sąlygomis, nei apskaičiuota pagal Taisyklių 25.1 papunktį;
65.2. sandorio šaliai nesutikus su sandorio sąlygų keitimu pagal Taisyklių 65.1 papunktį – sutikti su sandorio šalies pasiūlytomis sandorio sąlygomis, jei sandorio šalies pasiūlyta sandorio vertė yra ne blogesnė nei apskaičiuota pagal Taisyklių 25.2 papunktį;
65.3. finansinių paslaugų teikėjui nesutikus su sandorio sąlygų keitimu pagal Taisyklių 65.2 papunktį, įvertinusi Taisyklių 30 punkte nustatytus kriterijus:
66. Komisijai priėmus sprendimą dėl išvestinių finansinių priemonių sandorio novacijos, pakeitimo ar nutraukimo, Komisijos posėdžiui pirmininkaujantis asmuo su vadovybe suderintą sprendimą perduoda vykdyti Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriui. Įgaliotas valstybės tarnautojas parengia sutartį ar kitus reikiamus dokumentus dėl atitinkamo sandorio novacijos, pakeitimo ar nutraukimo.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
68. Prireikus teisinių ir (arba) finansinių konsultacijų dėl pasirašomų dokumentų, Finansų ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, gali pirkti reikiamas paslaugas iš Lietuvos Respublikos ar užsienio asmenų, teikiančių tokias paslaugas.
69. Finansinių paslaugų teikėjas, su kuriuo įgaliotas valstybės tarnautojas ketina aptarti finansinės paslaugos pirkimo ir finansinių priemonių taikymo sąlygas Taisyklių 58 punkte nustatytu būdu, prieš pokalbį turi būti įspėtas, kad pokalbis bus įrašomas, išskyrus atvejus, kai tokia nuostata yra įtraukta į su finansinių paslaugų teikėjais sudarytas sutartis.
70. Įgaliotas valstybės tarnautojas gali žodžiu kreiptis į finansinių paslaugų teikėją dėl sandorio sudarymo tik tokiu atveju, jeigu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra pateikęs savanorišką rašytinį sutikimą, kad jo pokalbiai, susiję su finansinių paslaugų pirkimu ir finansinių priemonių taikymu, būtų įrašomi.
71. Pokalbių įrašų perklausa gali būti atliekama, jeigu yra būtina pateikti įrodymus, susijusius su sandorio dėl finansinių paslaugų pirkimo sudarymu ir finansinių priemonių taikymo procedūromis.
72. Įsipareigojimų pagal sudarytus sandorius dėl finansinių priemonių ir finansinių operacijų vykdymą organizuoja ir jų apskaitą, kiek tai susiję su valstybės biudžeto lėšomis, atlieka Valstybės iždo departamento Apskaitos ir atskaitomybės skyrius ir, kiek tai susiję su valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis, – Valstybės iždo departamento Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius.
_____________________
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-281, 2016-07-08, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20677
Finansinių priemonių naudojimo taisyklių
priedas
KREDITO REITINGŲ VERTĖS
| Moody's |
Standard & Poor's |
Fitch Ratings |
|||
| Ilgalaikis kredito reitingas (angl. „Long Term Rating“) |
Ilgalaikis kredito reitingas užsienio valiuta (angl. „Long Term Foreign Issuer Credit Rating“) |
Ilgalaikio kredito skolinimosi nemokumo reitingas (angl. „Long Term Issuer Default Rating“) |
|||
| Reitingas |
Vertė |
Reitingas |
Vertė |
Reitingas |
Vertė |
| Aaa |
32 |
AAA |
32 |
AAA |
32 |
| Aa1 |
30 |
AA+ |
30 |
AA+ |
30 |
| Aa2 |
28 |
AA |
28 |
AA |
28 |
| Aa3 |
26 |
AA- |
26 |
AA- |
26 |
| A1 |
24 |
A+ |
24 |
A+ |
24 |
| A2 |
22 |
A |
22 |
A |
22 |
| A3 |
20 |
A- |
20 |
A- |
20 |
| Baa1 |
18 |
BBB+ |
18 |
BBB+ |
18 |
| Baa2 |
16 |
BBB |
16 |
BBB |
16 |
| Baa3 |
14 |
BBB- |
14 |
BBB- |
14 |
| Ba1 |
12 |
BB+ |
12 |
BB+ |
12 |
| Ba2 |
10 |
BB |
10 |
BB |
10 |
| Ba3 |
8 |
BB- |
8 |
BB- |
8 |
| B1 |
6 |
B+ |
6 |
B+ |
6 |
| B2 |
4 |
B |
4 |
B |
4 |
| B3 |
2 |
B- |
2 |
B- |
2 |
| Caa1 |
0 |
CCC+ |
0 |
CCC+ |
0 |
| Caa2 |
0 |
CCC |
0 |
CCC |
0 |
| Caa3 |
0 |
CCC- |
0 |
CCC- |
0 |
| Ca |
0 |
CC |
0 |
CC |
0 |
| C |
0 |
C |
0 |
C |
0 |
| WR |
0 |
D |
0 |
DDD |
0 |
|
|
|
NR |
0 |
DD |
0 |
|
|
|
|
|
RD |
0 |
|
|
|
|
|
D |
0 |
|
|
|
|
|
WD |
0 |
|
|
|
|
|
PIF |
0 |
|
|
|
|
|
NR |
0 |
Papildyta priedu:
Nr. 1K-281, 2016-07-08, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20677
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417
ReikalavimŲ Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono dalyviams APRAŠAS
I. Bendrosios nuostatos
1. Reikalavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono dalyviams aprašas (toliau – aprašas) nustato reikalavimus, keliamus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) aukciono dalyviams (toliau – Aukciono dalyviai), teisės būti aukciono dalyviu įgijimą ir netekimą, aukciono dalyvių pareigas.
2. Įsakymu, kuriuo patvirtintas šis aprašas, sudaryta komisija (toliau – Komisija) priima sprendimus dėl įmonės tinkamumo būti Aukciono dalyviu, vertina, ar įmonė tinkamai atlieka apraše nustatytas pareigas.
II. Aukciono dalyviams keliami reikalavimai
4. Įmonė įgyja teisę būti Aukciono dalyviu, jeigu yra pasirašiusi šio aprašo 1 priede nustatytos formos sutartį su Finansų ministerija (toliau – Aukciono dalyvio sutartis).
5. Įmonė, norinti pasirašyti Aukciono dalyvio sutartį, turi:
5.1. būti Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės licencijuota kredito įstaiga arba finansų maklerio įmonė (toliau – įmonė), atitinkanti Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir turinti teisę teikti investicines paslaugas nuosavybės vertybinių popierių rinkoje ir (ar) skolos vertybinių popierių rinkoje bei jų subrinkose, nurodytose akcinės bendrovės NASDAQ OMX Vilnius (toliau – NASDAQ) nario paraiškoje, t. y. įmonė turi turėti teisę:
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801
5.2. būti NASDAQ nare ir atitikti NASDAQ keliamus reikalavimus norint gauti prieigą prie VVP aukcionų subrinkos;
5.3. būti akcinės bendrovės „Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumas“ (toliau – LCVPD) dalyvis arba turėti sutartį su LCVPD dalyviu, pagal kurią įmonė per LCVPD valdomą sistemą gali vykdyti atsiskaitymus vertybiniais popieriais bei lėšomis mokėjimo sistemose;
6. Įmonė netenka teisės dalyvauti VVP aukcionuose, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
III. aukciono dalyviO sutartys
7. Įmonės, norinčios sudaryti Aukciono dalyvio sutartį, turi Finansų ministerijai pateikti:
7.1. motyvacinį laišką apie įmonės veiklos ketinimus VVP srityje (prekybos mastus, teikiamas paslaugas ar veiklos ypatumus ir pan.), motyvaciniame laiške taip pat turi būti nurodytas įmonės adresas, telefonų ir faksų numeriai, įmonės vadovų vardai, pavardės ir pareigos ir kiti galimi komunikacijos kanalai;
7.2. informaciją apie prekybos vadovą (atsakingą už dalyvavimą VVP aukcione), atsakingą už techninius klausimus asmenį, atsakingą už rizikos kontrolę, asmenį bei konkretų darbuotoją (-us), kuris (-ie) dalyvaus VVP aukcione (užsienio bankų filialai turi pateikti šią informaciją apie minėtus užsienio banko, kuriam priklauso užsienio banko filialas, pareigūnus), ir jų kontaktinius duomenis;
7.3. informaciją apie įvykius, turinčius arba galinčius turėti įtakos įmonės finansinei veiklai ir stabilumui arba galinčius sutrukdyti laiku atsiskaityti už įsigytus VVP;
8. Visi Finansų ministerijai pateikiami dokumentai turi būti parengti lietuvių kalba arba pateiktas patvirtintas jų vertimas į lietuvių kalbą. Aukciono dalyvio sutartis yra sudaroma lietuvių kalba.
9. Jeigu kyla klausimų, ar aukciono dalyvis galės visada ir laiku sumokėti už VVP, tinkamai vykdyti savo pareigas, sąžiningai ir aktyviai tarpininkauti VVP rinkoje, ar savo veikla nesumažins investuotojų pasitikėjimo VVP rinka ir jos infrastruktūra, Finansų ministerija gali kreiptis į įmonę dėl atitinkamų paaiškinimų ar informacijos pateikimo. Finansų ministerija gali pareikalauti papildomų dokumentų ir informacijos per 30 kalendorinių dienų nuo aprašo 7 punkte nurodytų dokumentų gavimo Finansų ministerijoje dienos.
10. Sprendimą dėl įmonės tinkamumo būti aukciono dalyviu Komisija priima per du mėnesius nuo visų Finansų ministerijos pareikalautų dokumentų, informacijos ar paaiškinimų gavimo dienos.
11. Priimant sprendimą dėl įmonės tinkamumo būti aukciono dalyviu, įvertinama:
11.2. įmonės (kuriai buvo ar yra pritaikytos ją prižiūrinčios priežiūros institucijos poveikio priemonės) arba jos stebėtojų tarybos nario, valdybos nario, vadovo (kurie buvo pripažinti kaltais dėl nusikaltimų arba baudžiamųjų nusižengimų finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai arba kuriems skirta administracinė nuobauda dėl administracinių teisės pažeidimų, susijusių su finansų sistema, ekonomika ir verslo tvarka) veiklos galimas neigiamas poveikis VVP rinkai;
12. Komisija, prieš Finansų ministerijai sudarant Aukciono dalyvio sutartį su įmone, kreipiasi į:
12.1. NASDAQ dėl informacijos pateikimo:
13. Įmonė laikoma netinkama būti aukciono dalyviu, jeigu ji neatitinka aprašo 5 punkte nustatytų sąlygų, nepateikia šiame skyriuje nurodytų dokumentų, informacijos ar paaiškinimų arba informacija, susijusi su įmone, gali turėti neigiamos įtakos investuotojų pasitikėjimui VVP rinka ir jos infrastruktūra dėl aprašo 11 punkte nurodytų aplinkybių.
14. Atsižvelgdamas į Komisijos sprendimą, Aukciono dalyvio sutartį su įmone Finansų ministerijos vardu pasirašo finansų viceministras pagal finansų ministro nustatytą veiklos sritį. Šis finansų viceministras pasirašo Finansų ministerijos raštus dėl Aukciono dalyvio sutarties sustabdymo, nutraukimo ar sustabdymo panaikinimo.
15. Informacija apie Aukciono dalyvio sutarčių sudarymą, sustabdymą, nutraukimą ir sustabdymo panaikinimą skelbiama Finansų ministerijos interneto tinklalapyje ir NASDAQ informacinėje sistemoje.
16. Informaciją, padedančią nustatyti, ar įmonė atitinka kriterijus, ir tai patvirtinančius įrodymus įmonės teikia savo iniciatyva, taip pat Finansų ministerijai pareikalavus.
IV. Aukciono dalyvių pareigos
18. Aukciono dalyvis turi priimti kiekvieną nustatytos formos kliento pavedimą dėl VVP įsigijimo arba pardavimo aukcione, jeigu nepažeidžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai, nepiktnaudžiauti išskirtine teise dalyvauti aukcione, sąžiningai tarpininkauti tarp Finansų ministerijos, kaip emitento, ir investuotojo ir tinkamai atlikti su tuo susijusius veiksmus, kad nebūtų pakenkta Finansų ministerijos, kaip emitento, reputacijai;
19. Sudarant VVP pirkimo ir pardavimo sandorius pagal aukciono dalyvių skelbiamus pelningumus apskaičiuotos VVP kainos sandorio šalims turi būti galutinės, t. y. apimti visas galimas papildomas sandorių sudarymo išlaidas (tarpininkavimo atlyginimus ir pan.).
20. Aukciono dalyvis turi pateikti rinkos sąlygas atitinkančius konkurencinius pasiūlymus kiekvienam VVP aukcionui ir nupirkti ne mažiau kaip 1 procentą visų per ketvirtį aukcionuose parduotų VVP nominaliąja verte. Finansų ministerija atitinkamose VVP aukciono sąlygose gali nustatyti, kad atitinkamame VVP aukcione konkurencinio pasiūlymo pateikimas neprivalomas ir (arba) išplatinti VVP neįskaičiuojami į visų per ketvirtį aukcionuose parduotų VVP skaičių, tačiau Aukciono dalyvio tokiuose aukcionuose nupirkti VVP visais atvejais įskaičiuojami į jo per ketvirtį įsigytų VVP skaičių.
21. Aukciono dalyvis turi Aukciono taisyklėse nustatytu laiku ir tvarka sumokėti už VVP aukcione nupirktus arba turėti / pateikti parduotus VVP, kurie nėra įkeisti ar kitaip apribotos teisės jais disponuoti, pagal kiekvieną sandorį. Daliniai atsiskaitymai už sandorius negalimi.
22. Jeigu aukciono dalyvis laiku neatsiskaito už VVP aukcione įsigytus VVP, jis privalo Finansų ministerijai kartu su mokėjimu už VVP aukcione įsigytus VVP sumokėti delspinigius ir baudą, kurie apskaičiuojami pagal formulę:
DP – delspinigiai ir bauda eurais;
KB – bendra vertybinių popierių, už kuriuos nebuvo sumokėta, kaina, apskaičiuota pagal aukciono rezultatus;
Y – didžiausias vertybinių popierių pelningumas pagal patenkintus aukciono dalyvių pasiūlymus vertybinių popierių, už kuriuos nebuvo sumokėta, emisijos aukcione;
d – dienų skaičius nuo pagal VVP aukciono sąlygas VVP aukciono apmokėjimo dienos iki faktinio atsiskaitymo už aukcione įsigytus VVP dienos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801
23. Jeigu aukciono dalyvis LCVPD nustatyta tvarka per 2 (dvi) darbo dienas nuo atsiskaitymo už VVP aukcione įsigytus VVP dienos nesumoka už šiuos VVP ir LCVPD nutraukia atsiskaitymą (-us) už VVP aukcione sudarytą (-us) VVP įsigijimo sandorį (-ius), jis privalo Finansų ministerijai sumokėti 1 proc. VVP aukcione sudaryto (-ų) VVP įsigijimo sandorio (-ių) nominaliosios vertės dydžio baudą, kuri negali būti mažesnė nei 3 000 (trys tūkstančiai) eurų.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801
24. Aukciono dalyvis bent vienoje iš visuotinai pripažintų ir naudojamų informacinių / prekybos sistemų (pavyzdžiui, NASDAQ, Bloomberg, Reuters) turi nuolat skelbti visų turimų VVP emisijų pirkimo ir pardavimo pelningumus bei pagal šiuos pelningumus perkamų ir parduodamų VVP skaičių. Finansų ministerija gali nustatyti emisijas, kurioms šis reikalavimas netaikomas.
25. Aukciono dalyviai iki kiekvieno mėnesio tryliktos darbo Transeuropinėje automatizuotoje realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemoje (TARGET2) dienos turi pateikti Finansų ministerijai informaciją apie praeitą mėnesį pirminėje ir antrinėje VVP rinkoje sudarytus sandorius su eurais denominuotais VVP, naudojant Ekonomikos ir finansų komiteto Europos Sąjungos valstybių skolų rinkų pakomitečio patvirtintą suderintą ataskaitų formą (angl. Harmonized Reporting Format). Informacija apie sandorius pateikiama XML formatu atsižvelgiant į Informacijos pateikimo gaires, paskelbtas interneto svetainėje adresu http://finmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/valstybes-skolos-valdymas/vyriausybes-vertybiniai-popieriai/ vvp-aukcionai/vvp-aukciono-dalyviams. Šiame punkte nurodyta informacija pradedama teikti ne vėliau kaip praėjus 3 mėnesiams nuo Aukciono dalyvio sutarties sudarymo dienos, jei Aukciono dalyvio sutartyje nėra nustatyta kita data.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-13, 2016-01-11, paskelbta TAR 2016-01-12, i. k. 2016-00517
26. Aukciono dalyviai savo nuožiūra informuoja Finansų ministeriją apie reikšmingus įvykius Lietuvos pinigų ir kapitalo rinkose, teikia kitą informaciją bei komentarus, kurie gali būti naudingi Finansų ministerijai platinant VVP bei formuojant ir vykdant Vyriausybės skolinimosi politiką. Aukciono dalyviai nėra atsakingi už Finansų ministerijos sprendimus, priimtus remiantis Aukciono dalyvių Finansų ministerijai pateikta informacija.
27. Aukciono dalyviai turi:
27.1. dalyvauti Finansų ministerijos rengiamuose susitikimuose su aukciono dalyviais. Aukciono dalyviai, neturintys nuolatinės buveinės ar savo atstovo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir negalintys atsiųsti savo atstovo į Finansų ministerijos rengiamą susitikimą, turi susisiekti su Finansų ministerija telefonu arba faksu ir aptarti su Finansų ministerijos atstovu susitikimo dienotvarkėje numatytus klausimus;
28. Aukciono dalyvis privalo nedelsdamas pranešti Finansų ministerijai:
28.3. apie įvykius, turinčius įtakos įmonės finansinei veiklai ir stabilumui arba galinčius sutrukdyti laiku atsiskaityti už įsigytus VVP;
29. Užsienio įmonės aprašo 30 punkte nurodytą informaciją turi pateikti ne tik apie save, bet ir apie patronuojančias užsienio šalių finansų ir kredito įstaigas, o užsienio bankų filialai – apie užsienio banką, kuriam priklauso užsienio banko filialas, ir, išskyrus aprašo 28.1 punkte nurodytą informaciją, – apie save.
V. AUKCIONO DALYVIO SUTARTIES SUSTABDYMAS IR NUTRAUKIMAS
30. Finansų ministerija Aukciono dalyvio sutartį gali sustabdyti:
30.2. Komisijos iniciatyva esant bent vienai iš šių sąlygų:
30.2.1. kai yra pagrindas manyti, kad:
30.2.1.1. yra aplinkybių, dėl kurių pagal aprašo 13 punktą įmonė būtų laikoma netinkama būti aukciono dalyviu; arba
30.2.2. aukciono dalyvis reorganizuojamas, keičiasi jo valdymo organai ar vyksta reikšmingi finansiniai įvykiai įmonėje;
31. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių Aukciono dalyvio sutartis buvo sustabdyta, Komisijos sprendimu Aukciono dalyvio sutarties sustabdymas panaikinamas.
32. Apie Aukciono dalyvio sutarties sustabdymą, sustabdymo pratęsimą arba sustabdymo panaikinimą Finansų ministerija praneša aukciono dalyviui prieš vieną darbo dieną atitinkamoje Aukciono dalyvio sutartyje nurodytu aukciono dalyvio faksu.
33. Finansų ministerija, Komisijos sprendimu, turi teisę nutraukti Aukciono dalyvio sutartį raštu informuodama Aukciono dalyvį ne mažiau kaip prieš 15 dienų, esant bent vienai iš šių sąlygų:
33.1. yra aplinkybių, dėl kurių pagal 13 aprašo punktą įmonė būtų laikoma netinkama būti aukciono dalyviu;
33.2. aukciono dalyvis, netinkamai atlieka pareigas, nustatytas aprašo 6.4 punkte nurodytame teisės akte, aprašo IV skyriuje, arba pažeidžia Aukciono dalyvio sutartį;
34. Be sąlygų, nustatytų aprašo 33 punkte, Aukciono dalyvio sutartis gali būti nutraukta ir kitais Aukciono dalyvio sutartyje nustatytais pagrindais.
35. Jeigu Finansų ministerija atsisako sudaryti Aukciono dalyvio sutartį arba Aukciono dalyvio sutartyje nustatyta tvarka ji nutraukiama, aukciono dalyvis aprašo nustatyta tvarka gali kreiptis į Finansų ministeriją dėl naujos Aukciono dalyvio sutarties sudarymo ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo komisijos sprendimo atsisakyti sudaryti Aukciono dalyvio sutartį priėmimo arba Aukciono dalyvio sutarties nutraukimo dienos ir tik tuo atveju, jeigu atitinka visas Aukciono dalyviui aprašo 5 punkte nustatytas sąlygas.
Reikalavimų Lietuvos Respublikos
Vyriausybės vertybinių popierių aukciono
dalyviams aprašo
1 priedas
(Aukciono dalyvio sutarties forma)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ
AUKCIONO DALYVIO SUTARTIS Nr.
20 m. d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija), atstovaujama finansų viceministro ______________, veikiančio pagal Reikalavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų dalyviams aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. __________ d. įsakymu Nr. 1K-___ „Dėl Reikalavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono dalyviams aprašo patvirtinimo“, 14 punktą,
ir
_____________________________________________________ (toliau – Aukciono dalyvis),
atstovaujamas _______________________________________________________________
___________________________________________________________________________ ,
veikiančio pagal, toliau
Finansų ministerija ir Aukciono dalyvis atskirai gali būti vadinami Šalimi, o kartu – Šalimis, sudarė šią sutartį (toliau – Sutartis):
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aukciono dalyvis, atitinkantis Reikalavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono dalyviams apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. d. įsakymu Nr. (toliau – Reikalavimai aukciono dalyviams), nustatytus reikalavimus, pagal Sutartį įgyja teisę dalyvauti akcinės bendrovės NASDAQ OMX Vilnius (toliau – NASDAQ) rengiamuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) aukcionuose (toliau – VVP aukcionai).
II. FINANSŲ MINISTERIJOS TEISĖS IR PAREIGOS
3. VVP aukciono būdu į pirminę apyvartą išleidžia ir prieš laiką išperka Finansų ministerija. VVP aukcionus organizuoja ir vykdo NASDAQ Aukciono taisyklėse nustatyta tvarka.
4. Finansų ministerija įsipareigoja:
4.1. VVP emisijų, platinamų aukciono būdu, sąlygas ir preliminarius trijų mėnesių aukcionų grafikus iš anksto skelbti Finansų ministerijos interneto puslapyje. VVP emisijų, platinamų aukciono būdu, sąlygos skelbiamos ne vėliau kaip penkios darbo dienos iki aukciono dienos, o trijų mėnesių aukcionų grafikai – iki kiekvieno mėnesio pirmos darbo dienos. Finansų ministerija ne vėliau kaip penkios darbo dienos iki aukciono dienos turi teisę vienašališkai keisti trijų mėnesių aukcionų grafike numatyto VVP aukciono sąlygas arba jį atšaukti;
4.2. aukciono dalyvio pagal Sutarties 9.9 papunktį teikiamus duomenis naudoti ir viešai skelbti tik agreguotus (išvestinius) ir nenurodant konkretaus dalyvio. Minėti duomenys bus naudojami aukciono dalyvio veiklai pagal Sutartį vertinti, VVP rinkos tendencijoms analizuoti bei statistinėms ataskaitoms, įskaitant skirtas Ekonomikos ir finansų komiteto Europos Sąjungos valstybių skolų rinkų pakomitečiui, rengti.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-13, 2016-01-11, paskelbta TAR 2016-01-12, i. k. 2016-00517
5. Finansų ministerija turi teisę vienašališkai nutraukti Aukciono dalyvio sutartis su visais VVP aukciono dalyviais iš karto. Šiuo atveju Finansų ministerija apie Sutarties nutraukimą įspėja aukciono dalyvį raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį;
6. Finansų ministerija ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas turi raštu pranešti aukciono dalyviui apie Finansų ministerijos rengiamą susitikimą su VVP aukciono dalyviais arba apie organizuojamą VVP aukcionų sistemos testavimą ir tobulinimo procesus, kurie reikalingi užtikrinti sklandų VVP aukcionų organizavimą;
III. AUKCIONO DALYVIO TEISĖS IR PAREIGOS
8. Aukciono dalyvis turi teisę:
9. Aukciono dalyvis privalo:
9.1. atitikti visus reikalavimus ir kriterijus, taikomus aukciono dalyviui, bei nuolat atlikti pareigas, nurodytas Reikalavimuose aukciono dalyviams;
9.2. priimti kiekvieną nustatytos formos kliento pavedimą dėl VVP įsigijimo arba pardavimo aukcione, jeigu nepažeidžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai, nepiktnaudžiauti išskirtine teise dalyvauti aukcione, sąžiningai tarpininkauti tarp Finansų ministerijos, kaip emitento, ir investuotojo ir tinkamai atlikti su tuo susijusius veiksmus, kad nebūtų pakenkta Finansų ministerijos, kaip emitento, reputacijai;
9.3. sudarydamas VVP pirkimo ir pardavimo sandorius pagal aukciono dalyvių skelbiamus pelningumus, apskaičiuoti VVP kainas sandorio šalims taip, kad jos apimtų visas galimas papildomas sandorių sudarymo išlaidas (tarpininkavimo atlyginimus ir pan.) ir būtų galutinės;
9.4. pateikti rinkos sąlygas atitinkančius konkurencinius pasiūlymus kiekvienam VVP aukcionui ir nupirkti ne mažiau kaip 1 procentą visų per ketvirtį aukcionuose parduodamų VVP, išskyrus Reikalavimuose aukciono dalyviams nustatytas išimtis. Aukcionuose, kuriuose parduodamų VVP skaičius neskelbiamas, šio punkto reikalavimas skaičiuojamas nuo parduoto VVP skaičiaus;
9.5. Aukciono taisyklėse nustatytu laiku ir tvarka sumokėti už VVP aukcione nupirktus arba turėti/pateikti parduotus VVP, kurie nėra įkeisti ar kitaip apribotos teisės jais disponuoti, pagal kiekvieną sandorį. Daliniai atsiskaitymai už sandorius negalimi;
9.6. jeigu Aukciono dalyvis laiku neatsiskaito už VVP aukcione įsigytus VVP, jis privalo Finansų ministerijai kartu su mokėjimu už VVP aukcione įsigytus VVP sumokėti, išskyrus Sutarties 13 punkte nurodytą atvejį, delspinigius ir baudą, kurie apskaičiuojami pagal formulę:
DP – delspinigiai ir bauda eurais;
KB – bendra vertybinių popierių, už kuriuos nebuvo sumokėta, kaina, apskaičiuota pagal aukciono rezultatus;
Y – didžiausias vertybinių popierių pelningumas pagal patenkintus aukciono dalyvių pasiūlymus vertybinių popierių, už kuriuos nebuvo sumokėta, emisijos aukcione;
d – dienų skaičius nuo pagal VVP aukciono sąlygas VVP aukciono apmokėjimo dienos iki faktinio atsiskaitymo už aukcione įsigytus VVP dienos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801
9.7. jeigu Aukciono dalyvis akcinės bendrovės Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo (toliau – LCVPD) nustatyta tvarka per 2 (dvi) darbo dienas nuo atsiskaitymo už VVP aukcione įsigytus VVP dienos nesumoka už šiuos VVP ir LCVPD nutraukia atsiskaitymą (-us) už VVP aukcione sudarytą (-us) VVP įsigijimo sandorį (-ius), jis privalo Finansų ministerijai sumokėti 1 proc. VVP aukcione sudaryto (‑ų) VVP įsigijimo sandorio (-ių) nominaliosios vertės dydžio baudą, kuri negali būti mažesnė nei 3 000 (trys tūkstančiai) eurų, išskyrus Sutarties 13 punkte nurodytą atvejį;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801
9.8. bent vienoje iš visuotinai pripažintų ir naudojamų informacinių/prekybos sistemų (pavyzdžiui, NASDAQ, Bloomberg, Reuters) turi nuolat skelbti visų turimų VVP emisijų pirkimo ir pardavimo pelningumus bei pagal skelbiamus pelningumus perkamų ir parduodamų VVP skaičių. Finansų ministerija gali nustatyti emisijas, kurioms šis reikalavimas netaikomas;
9.9. iki kiekvieno mėnesio tryliktos darbo Transeuropinėje automatizuotoje realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemoje (TARGET2) dienos turi pateikti Finansų ministerijai informaciją apie praeitą mėnesį pirminėje ir antrinėje VVP rinkoje sudarytus sandorius su eurais denominuotais VVP, naudojant Ekonomikos ir finansų komiteto Europos Sąjungos valstybių skolų rinkų pakomitečio patvirtintą suderintą ataskaitų formą. Ši informacija pradedama teikti nuo 20** m. ***** **d.;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-13, 2016-01-11, paskelbta TAR 2016-01-12, i. k. 2016-00517
9.10. savo nuožiūra informuoti Finansų ministeriją apie reikšmingus įvykius Lietuvos pinigų ir kapitalo rinkose, teikti kitą informaciją bei komentarus, kurie gali būti naudingi Finansų ministerijai platinant VVP bei formuojant ir vykdant Vyriausybės skolinimosi politiką. Aukciono dalyvis nėra atsakingas už Finansų ministerijos sprendimus, priimtus remiantis Aukciono dalyvio Finansų ministerijai pateikta informacija;
9.11. dalyvauti Finansų ministerijos rengiamuose susitikimuose su VVP aukciono dalyviais arba organizuojamuose VVP aukcionų sistemos testavimuose ir tobulinimo procesuose, kurie reikalingi užtikrinti sklandų VVP aukcionų organizavimą;
9.12. nedelsdamas pranešti Finansų ministerijai:
9.12.3. apie įvykius, turinčius įtakos įmonės finansinei veiklai ir stabilumui arba galinčius sutrukdyti laiku atsiskaityti už įsigytus VVP;
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
11. Finansų ministerija turi teisę vienašališkai pakeisti Reikalavimus aukciono dalyviams, įskaitant ir teisę nustatyti papildomus reikalavimus, kriterijus bei pareigas VVP aukciono dalyviams, o NASDAQ – Aukciono taisykles. Apie Reikalavimų aukciono dalyviams pakeitimą Finansų ministerija raštu įspėja Aukciono dalyvį ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pakeitimo, o apie Aukcionų taisyklių pakeitimą NASDAQ informuoja paskelbdama NASDAQ interneto tinklalapyje. Jeigu Finansų ministerija iki Reikalavimų aukciono dalyviams pakeitimo įsigaliojimo dienos ir/arba per vieną mėnesį nuo Aukciono taisyklių pakeitimo paskelbimo NASDAQ interneto tinklalapyje dienos negauna Aukciono dalyvio raštiško prieštaravimo dėl pakeitimų, laikoma, kad Aukciono dalyvis sutiko su jais ir tuo atveju, jei Sutartis neatitinka pakeistų Reikalavimų aukciono dalyviams ir/arba Aukciono taisyklių, laikoma, kad Sutartis yra atitinkamai pakeista pagal Reikalavimus aukciono dalyviams ir/arba Aukciono taisykles. Jeigu Aukciono dalyvis nesutinka su Reikalavimų aukciono dalyviams ir/arba Aukciono taisyklių pakeitimais, Finansų ministerija turi teisę nutraukti Sutartį be išankstinio įspėjimo apie Sutarties nutraukimą.
12. Finansų ministerija, be kitų Sutartyje nurodytų pagrindų, turi teisę nutraukti Sutartį raštu informuodama Aukciono dalyvį ne mažiau kaip prieš 15 dienų, esant bent vienai iš šių sąlygų:
12.1. atsiranda aplinkybių, dėl kurių pagal Reikalavimus aukciono dalyviams Aukciono dalyvis būtų laikomas netinkamu būti aukciono dalyviu;
12.2. Aukciono dalyvis netinkamai atlieka pareigas, nustatytas Reikalavimuose aukciono dalyviams ir Aukciono taisyklėse arba pažeidžia Sutartį;
13. Šalys susitaria klausimus, susijusius su nenugalimos jėgos aplinkybėmis (force majeure), spręsti pagal Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 (Žin., 1996, Nr. 68-1652). Taip pat šalys susitaria, kad dėl nenugalimos jėgos aplinkybių (force majeure) šalių įsipareigojimų vykdymas gali būti atidėtas ne ilgesniam kaip dviejų darbo dienų laikotarpiui. Minėtam laikotarpiui pasibaigus bet kuri šalis turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir sandorį dėl VVP pirkimo–pardavimo, apie tai nedelsiant pranešusi kitai šaliai.
14. Sutarties galiojimas gali būti laikinai sustabdytas Aukciono taisyklėse ir Reikalavimuose aukciono dalyviams nurodytais atvejais. Apie Sutarties galiojimo sustabdymą Finansų ministerija raštu praneša Aukciono dalyviui prieš vieną darbo dieną. Laikinai sustabdžius Sutarties galiojimą Sutarties šalys privalo visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus, atsiradusius iki Sutarties galiojimo sustabdymo.
15. Sutarties sustabdymas arba nutraukimas neatleidžia Šalių nuo pagal šią Sutartį prisiimtų ir taikomų įsipareigojimų visiško įvykdymo (tarpusavio atsiskaitymų, delspinigių, baudų sumokėjimo ir kt.). Šalys, nutraukusios Sutartį, privalo visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus, atsiradusius iki Sutarties nutraukimo.
16. Sutartis gali būti pakeista rašytiniu Šalių susitarimu arba Sutarties 11 punkte nustatyta tvarka.
17. Sutartis gali būti nutraukta Aukciono dalyvio iniciatyva (8.2 punktas), Finansų ministerijos iniciatyva (5, 11 ir 12 punktai), bet kurios iš Šalių iniciatyva (13 punktas), taip pat rašytiniu Šalių susitarimu.
18. Ginčai tarp Šalių, susiję su šia Sutartimi, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus per 30 (trisdešimt) dienų nuo ginčo pradžios – ginčai vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme.
V. ŠALIŲ ADRESAI IR REKVIZITAI:
Lietuvos Respublikos finansų ministerija
Lukiškių g. 2
LT-01512 Vilnius
Tel.: 8 5 239 0000
Faksas: 8 5 279 1481
Patvirtindamos tai, Sutarties šalys, veikdamos per savo įgaliotus atstovus, pasirašo šią Sutartį:
Finansų viceministras
| (parašas, vardas, pavardė) |
|
(pareigų pavadinimas, parašas, vardas, pavardė) |
|
|
A.V. |
A.V. |
_________________
2 priedas. Neteko galios nuo 2016-02-01
Priedo naikinimas:
TAR pastaba. neteko galios
Nr. 1K-13, 2016-01-11, paskelbta TAR 2016-01-12, i. k. 2016-00517
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu
Nr. 1K-417
(2014 m. gruodžio 10 d. įsakymo
Nr. 1K-453 redakcija)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ, PLATINAMŲ AUKCIONO BŪDU, DIDŽIAUSIO (MAŽIAUSIO) PELNINGUMO RIBOS IR (ARBA) EMISIJOS SUMOS NUSTATYMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, platinamų aukciono būdu, (toliau – VVP) didžiausio (mažiausio) pelningumo ribos ir (arba) emisijos sumos nustatymo taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja:
1.1. didžiausio pelningumo ribos, pagal kurią tenkinami VVP pardavimo aukcione gauti konkurenciniai pavedimai, nustatymą;
1.2. mažiausio pelningumo ribos, pagal kurią tenkinami priešlaikinio VVP išpirkimo aukcione gauti konkurenciniai pavedimai, nustatymą;
2. Taisyklėmis vadovaujasi įsakymu, kuriuo patvirtintos šios taisyklės, sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono komisija (toliau – Aukciono komisija), šių taisyklių nustatyta tvarka priimdama sprendimą dėl VVP platinimo aukciono būdu ir/arba jų priešlaikinio išpirkimo.
3. VVP aukcionai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono taisyklėmis, patvirtintomis AB NASDAQ OMX Vilnius 2013 m. rugsėjo 30 d. valdybos posėdyje protokolu Nr. 13-86.
4. VVP aukciono dieną ne vėliau kaip per 15 minučių po VVP aukcione pateikiamų pavedimų priėmimo pabaigos VVP aukciono organizatorius, kuris pagal sutartį, sudarytą su Finansų ministerija, organizuoja VVP aukcionus (toliau – VVP aukciono organizatorius), su Finansų ministerija sutartu būdu Finansų ministerijai perduoda informaciją apie VVP aukcione gautus pavedimus.
5. Ne vėliau kaip per 60 minučių po VVP aukcione pateikiamų pavedimų priėmimo pabaigos Aukciono komisijos sekretorė, o jos nesant – ją pavaduojantis Aukciono komisijos narys, telefonu arba kitu su VVP aukciono organizatoriumi sutartu būdu VVP aukciono organizatoriui praneša Aukciono komisijos nustatytą pelningumo ribą, pagal kurią tenkinami VVP aukcione gauti konkurenciniai pavedimai, arba išleidžiamos ar prieš laiką išperkamos emisijos sumą.
6. Aukciono komisijos pirmininkas, o jo laikinai nesant – Aukciono komisijos pirmininko pavaduotojas, VVP aukciono dieną ne vėliau kaip iki darbo dienos pabaigos finansų ministrui ir finansų viceministrui, kuriam pagal administravimo sritį priskirtas Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas (toliau – finansų viceministras), raštu ar elektroninėmis priemonėmis pateikia informaciją apie VVP aukciono rezultatus.
II SKYRIUS
PARDAVIMO AUKCIONE IŠLEIDŽIAMŲ VVP SUMOS IR(ARBA) DIDŽIAUSIO PELNINGUMO RIBOS NUSTATYMAS
7. Didžiausią VVP pelningumo ribą ir (arba) išleidžiamos VVP emisijos sumą Aukciono komisija nustato tokia tvarka:
7.1. VVP pardavimo aukcione gavus konkurencinių pavedimų sąrašą, išdėstytą pelningumo didėjimo tvarka, pagal VVP pardavimo aukcione gautus pasiūlymus, imamas atitinkamos skolinimosi poreikio sumos pasiūlytas vidutinis svertinis pelningumas ir lyginamas su:
7.1.1. paskutiniame VVP aukcione, vykusiame ne anksčiau nei prieš 3 mėnesius nuo VVP aukciono, kuriame platinamos VVP emisijos pelningumas yra nustatomas, dienos, jei yra, parduotų tokios pat arba artimiausios trukmės (VVP likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) VVP vidutiniu svertiniu pelningumu;
7.1.2. vieną dieną prieš VVP pardavimo aukcioną Lietuvos bankui teikiamų, o jei kotiruotės iš Lietuvos banko negautos arba jos nereprezentatyvios (pvz., VVP emisiją kotiruoja mažiau nei 3 bankai) – Bloomberg (neturint prieigos prie Bloomberg – Reuters) informacinėje/prekybos sistemoje (toliau – prekybos sistema) skelbiamų tokios pat arba artimiausios trukmės (VVP likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) VVP emisijos (-ų) pirkimo (angl. bid) pelningumų vidurkiu (-ais). Nesant tokios galimybės, skaičiuojamas išvestinis VVP pelningumas pagal taisyklių IV skyriuje pateiktą metodiką;
7.1.3. vieną dieną prieš VVP pardavimo aukcioną Lietuvos bankui teikiamu, o jei kotiruotės iš Lietuvos banko negautos arba jos nereprezentatyvios – prekybos sistemoje skelbiamu, tokios pat arba artimiausios trukmės (VVP likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) VVP emisijos mažiausiu pirkimo pelningumu;
7.1.4. atitinkamos trukmės (VVP likutinės trukmės ir Euribor trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) Euribor palūkanų norma;
7.2. VVP pardavimo aukcione išleidžiamų VVP emisijos didžiausią pelningumo ribą ir (arba) sumą Aukciono komisija nustato pagal skolinimosi poreikį, išskyrus taisyklių 7.3-7.4 papunkčiuose nustatytus atvejus;
7.3. Aukciono komisijos sprendimų dėl didžiausio pelningumo ribos projektus su finansų viceministru (jo laikinai nesant, – su jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), o jų laikinai nesant, – su finansų ministru derina Aukciono komisijos pirmininkas, o jo laikinai nesant – Aukciono komisijos pirmininko pavaduotojas, jeigu:
7.3.1. skolinimosi poreikio sumos vidutinis svertinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės iždo vekselių (toliau – iždo vekseliai) pelningumas:
7.3.1.1. palyginti su taisyklių 7.1.1 ir (arba) 7.1.2 papunkčiuose nurodytais pelningumais (imant iždo vekselių pelningumus) padidėja daugiau kaip 25 baziniais punktais;
7.3.1.3. atitinkamos trukmės viena darbo diena prieš VVP pardavimo aukcioną buvusios Euribor palūkanų normos skirtumas, palyginti su praeitu atitinkamos trukmės VVP pardavimo aukcione, vykusiame ne anksčiau nei prieš metus nuo VVP aukciono dienos, išplatintų VVP vidutinio svertinio pelningumo ir atitinkamos trukmės viena darbo diena prieš tokio VVP pardavimo aukcioną buvusios Euribor palūkanų normos skirtumu, padidėja daugiau kaip 25 baziniais punktais;
7.3.2. skolinimosi poreikio sumos vidutinis svertinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijų (toliau – obligacijų) pelningumas:
7.3.2.1. palyginti su taisyklių 7.1.1 ir (arba) 7.1.2 papunkčiuose nurodytais pelningumais (imant obligacijų pelningumus) padidėja daugiau kaip 45 baziniais punktais;
7.4. Aukciono komisijos sprendimų dėl išleidžiamų VVP emisijos sumos (neatsižvelgiant į skolinimosi poreikį) projektus su finansų viceministru (jo laikinai nesant, – su jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), o jų laikinai nesant, – su finansų ministru derina Aukciono komisijos pirmininkas, o jo laikinai nesant – Aukciono komisijos pirmininko pavaduotojas, jeigu Aukciono komisija, atsižvelgdama į situaciją rinkoje, Finansų ministerijos galimybes pasiskolinti naudojant kitas skolinimosi priemones ir kitas svarbias aplinkybes, sprendžia, ar:
7.4.1. nustatyti VVP emisijos sumą mažesnę nei skolinimosi poreikis, atsižvelgiant į tai, kad skolinimosi poreikio sumos vidutinis svertinis pelningumas viršija taisyklių 7.1.1-7.1.5 papunkčiuose nurodytus palyginamuosius rodiklius taisyklių 7.3 papunktyje nurodytais dydžiais;
III SKYRIUS
PRIEŠLAIKINIO IŠPIRKIMO AUKCIONE IŠPERKAMŲ VVP SUMOS IR(ARBA) MAŽIAUSIO PELNINGUMO RIBOS NUSTATYMAS
8. Mažiausią VVP pelningumo ribą ir (arba) prieš laiką išperkamos VVP emisijos sumą Aukciono komisija nustato tokia tvarka:
8.1. VVP priešlaikinio išpirkimo aukcione gavus konkurencinių pavedimų sąrašą, išdėstytą pelningumo mažėjimo tvarka, pagal VVP priešlaikinio išpirkimo aukcione gautus pasiūlymus susidaręs VVP vidutinis svertinis pelningumas lyginamas su:
8.1.1. vieną dieną prieš VVP priešlaikinio išpirkimo aukcioną Lietuvos bankui teikiamų, o jei kotiruotės iš Lietuvos banko negautos arba jos nereprezentatyvios – prekybos sistemoje skelbiamų, tokios pat arba artimiausios trukmės (VVP likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) VVP emisijos (-ų) pardavimo (angl. ask) pelningumų vidurkiu (-ais). Nesant tokios galimybės, skaičiuojamas išvestinis VVP pelningumas pagal šių taisyklių IV skyriuje pateiktą metodiką;
8.1.2. paskutiniame VVP priešlaikinio išpirkimo aukcione išpirktų tokios pat arba artimiausios trukmės (VVP likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) VVP vidutiniu svertiniu pelningumu.
8.2. VVP priešlaikinio išpirkimo aukcione išperkamų VVP emisijos mažiausią pelningumo ribą ir sumą Aukciono komisija nustato pagal numatytą išpirkimo planą, išskyrus taisyklių 8.3-8.4 papunkčiuose nustatytus atvejus;
8.3. Aukciono komisijos sprendimų dėl mažiausio pelningumo ribos projektus su finansų viceministru (jo laikinai nesant, – su jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), o jų laikinai nesant, – su finansų ministru derina Aukciono komisijos pirmininkas, o jo laikinai nesant – Aukciono komisijos pirmininko pavaduotojas, jeigu:
8.3.1. pasiūlytas VVP vidutinis svertinis pelningumas palyginti su taisyklių 8.1.1 ir (arba) 8.1.2 papunkčiuose nurodytais pelningumais yra mažesnis daugiau kaip 10 bazinių punktų;
8.4. Aukciono komisijos sprendimų dėl išperkamų VVP emisijos sumos (neatsižvelgiant į numatytą išpirkimo planą) projektus su finansų viceministru (jo laikinai nesant, – su jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), o jų laikinai nesant, – su finansų ministru derina Aukciono komisijos pirmininkas, o jo laikinai nesant – Aukciono komisijos pirmininko pavaduotojas, jeigu Aukciono komisija, įvertinusi situaciją rinkoje, Finansų ministerijos galimybes išpirkti šiuos VVP ir kitas svarbias aplinkybes, sprendžia, ar:
8.4.1. nustatyti išperkamos VVP emisijos sumą mažesnę nei numatytas išpirkimo planas, atsižvelgiant į tai, kad išperkamų VVP emisijos sumos vidutinis svertinis pelningumas viršija taisyklių 8.1.1-8.1.3 papunkčiuose nurodytus palyginamuosius rodiklius taisyklių 8.3 papunktyje nurodytais dydžiais;
IV SKYRIUS
Išvestinio VVP pelningumo apskaičiavimo metodika
9. Norimos trukmės (dienomis) išvestinis VVP pelningumas apskaičiuojamas naudojant formulę:
;
kur:
y – išvestinis VVP pelningumas (procentais tūkstantųjų tikslumu);
x – VVP likutinė trukmė (dienomis);
ln - natūrinis logaritmas.
10. Koeficientai a ir b apskaičiuojami mažiausių kvadratų metodu pagal šias formules:
;
;
kur:
n – skaičiavime naudojamų VVP emisijų skaičius;
yi – i -osios VVP emisijos pelningumas (procentais tūkstantųjų tikslumu);
xi – i -osios VVP emisijos likutinė trukmė (dienomis).
11. Norimos trukmės (dienomis) VVP išvestinis pelningumas apskaičiuojamas tokia tvarka:
11.1. atrenkami keturių VVP emisijų (nesant tokios galimybės – ne mažiau kaip dviejų VVP emisijų), kurios pagal likutinę trukmę artimiausios VVP, kurio išvestinį pelningumą norima apskaičiuoti, likutinei trukmei, pelningumai ir apskaičiuojami kiekvienos VVP emisijos pelningumų vidurkiai. Ne mažiau kaip po vieną atrinktą emisiją turi būti ilgesnės ir trumpesnės trukmės už VVP, kurio išvestinį pelningumą norima apskaičiuoti, likutinę trukmę (jeigu tokių emisijų esama);
12. Skaičiuojant išvestinį pelningumą VVP pardavimo aukcionui naudojami VVP emisijų pirkimo pelningumai, o VVP priešlaikinio išpirkimo aukcionui – VVP emisijų pardavimo pelningumai.
13. Taisyklių 7.1.2 ir 8.1.1 papunkčiuose nustatytais atvejais skaičiuojant išvestinį pelningumą naudojami vieną dieną prieš VVP aukcioną Lietuvos bankui teikiamų, o jei kotiruotės iš Lietuvos banko negautos arba jos nereprezentatyvios – prekybos sistemoje skelbiamų VVP emisijų pelningumų vidurkiai.
V SKYRIUS
VVP PARDAVIMO ARBA PRIEŠLAIKINIO IŠPIRKIMO AUKCIONO PASKELBIMAS NEĮVYKUSIU
14. Aukciono komisija, suderinusi su finansų viceministru (jo laikinai nesant, – su jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), o jų laikinai nesant, – su finansų ministru gali VVP pardavimo ir (arba) priešlaikinio VVP išpirkimo aukcioną paskelbti neįvykusiu, jeigu:
14.1. priešlaikinio VVP išpirkimo aukciono atveju – sandorių vykdymo kaštai (mokesčiai VVP aukciono organizatoriui ir vertybinių popierių depozitoriumui) mažina visų VVP aukcione pateiktų pasiūlymų prieš laiko išpirkti VVP emisiją vidutinį svertinį pelningumą daugiau nei 10 bazinių punktų;
14.2. konkurenciniuose pavedimuose nurodytas vidutinis svertinis pelningumas, įvertinus Vyriausybės skolinimosi poreikį, situaciją rinkoje, Finansų ministerijos galimybes pasiskolinti naudojant kitas skolinimosi priemones ir kitas svarbias aplinkybes, viršija taisyklių 7.1 papunktyje nurodytus palyginamuosius rodiklius taisyklių 7.3 papunktyje nurodytais dydžiais arba dėl kitų objektyvių, Aukciono komisijos argumentuotų, priežasčių;
14.3. konkurenciniuose pavedimuose nurodytas vidutinis svertinis pelningumas, įvertinus situaciją rinkoje, Finansų ministerijos galimybes išpirkti šiuos VVP ir kitas svarbias aplinkybes, yra mažesnis už taisyklių 8.1 papunktyje nurodytus palyginamuosius rodiklius taisyklių 8.3 papunktyje nurodytais dydžiais arba dėl kitų objektyvių, Aukciono komisijos argumentuotų, priežasčių.
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS TAUPYMO LAKŠTŲ IŠLEIDIMO IR APYVARTOS ORGANIZAVIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų (toliau – taupymo lakštai) emisijų pagrindinių sąlygų nustatymo principus, taupymo lakštų išleidimo, platinimo, įsigijimo, investuotojo registravimo svetainėje www.vtl.lt, duomenų apsikeitimo, saugumo ir autentiškumo užtikrinimo priemonių svetainėje www.vtl.lt, perleidimo kitam investuotojui, išpirkimo ir (arba) atkarpos išmokų mokėjimo, apskaitos organizavimo tvarką.
2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Asmeninė taupymo lakštų sąskaita – finansinių priemonių savininko vardu atidaroma asmeninė finansinių priemonių sąskaita, kurios įrašai yra nuosavybės teisės į taupymo lakštus įrodymas.
Darbo diena – diena, kai dirba Lietuvos banko mokėjimo sistema arba kita mokėjimo sistema, kuria yra naudojamasi vykdant atsiskaitymus už taupymo lakštus.
Investuotojas į taupymo lakštus – fizinis arba juridinis asmuo (individuali įmonė, ūkinė bendrija, kooperatinė bendrovė, žemės ūkio bendrovė, viešoji įstaiga, asociacija (susivienijimas, konfederacija, sąjunga, draugija), profesinė sąjunga, labdaros ir paramos fondas, visuomeninė organizacija, religinė bendruomenė, sodininkų bendrija, daugiabučio namo savininkų bendrija, politinė partija ar šeimynos), kuris sudarė taupymo lakštų įsigijimo sutartį su taupymo lakštų platintoju arba su taupymo lakštų platinimo tarpininku ir kuriam nuosavybės teise priklauso taupymo lakštai.
Įgaliotasis taupymo lakštų platintojas – institucija, įgaliota Lietuvos Respublikos finansų ministerijos platinti taupymo lakštus per taupymo lakštų platinimo svetainę (www.vtl.lt).
Mokėjimo sistema – sistema, skirta atsiskaityti lėšomis pagal taupymo lakštų platintojo turimą susitarimą dėl lėšų pervedimo.
Reikalavimo teisių į vertybinius popierius sąskaita – sąskaita, kurioje vertybinių popierių pirminės apyvartos metu fiksuojamos investuotojų reikalavimo teisės į taupymo lakštus, įrašai tokioje sąskaitoje nėra nuosavybės teisės į taupymo lakštus įrodymas.
Taupymo lakštų apyvartos organizavimas – taupymo lakštų platinimas, palūkanų mokėjimas, išpirkimas, įrašų finansinių priemonių sąskaitose darymas ir išplatintų taupymo lakštų apskaita.
Taupymo lakštų emisija – vienodas teises suteikiančių taupymo lakštų visuma, kuri atpažįstama pagal tarptautinį finansinių priemonių atpažinties numerį (ISIN kodą).
Taupymo lakštų emisijos sąlygos – taupymo lakštų emitento pagal šių taisyklių 3 punktą nustatomos ir taupymo lakštų emitento ir platintojų svetainėse skelbiamos sąlygos, kuriomis platinama ir išperkama taupymo lakštų emisija.
Taupymo lakštų emitentas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Taupymo lakštų diskontuotoji vertė – taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatyta taupymo lakštų pardavimo vertė, kuri yra mažesnė nei taupymo lakštų nominalioji vertė.
Taupymo lakštų išpirkimas – taupymo lakštų išpirkimo dieną šių lakštų platintojo vykdomas lėšų, gautų iš akcinės bendrovės Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, atstovaujančios taupymo lakštų emitentui, pervedimas į investuotojo į taupymo lakštus nurodytą sąskaitą finansų įstaigoje arba platintojui ar platinimo tarpininkui šių taisyklių 73 punkte nurodytu atveju, arba į taupymo lakštų platinimo tarpininko sąskaitą finansų įstaigoje, kai investuotojas nenurodo savo sąskaitos.
Taupymo lakštų išpirkimo diena – taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatyta diena, kai taupymo lakštų emitentas taupymo lakštams išpirkti skirtas lėšas perveda akcinei bendrovei Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui, kuris gautas lėšas perveda taupymo lakštų platintojams, platinimo tarpininkams ir investuotojams į taupymo lakštus.
Taupymo lakštų išplatinimo diena – diena, kai taupymo lakštų platintojas šiose taisyklėse nustatyta tvarka investuotojo į taupymo lakštus vardu atidaro asmeninę taupymo lakštų sąskaitą ir / arba įskaito įsigytą taupymo lakštų kiekį į investuotojo į taupymo lakštus vardu pas platintoją atidarytą asmeninę taupymo lakštų sąskaitą.
Taupymo lakštų įsigijimo sutartis – įgaliotojo taupymo lakštų platintojo ir investuotojo į taupymo lakštus elektronine forma sudaroma ir per šių taupymo lakštų platinimo svetainę www.vtl.lt perduodama sutartis (pavyzdys pateikiamas 1 priede) arba taupymo lakštų platinimo tarpininko ir investuotojo į šiuos lakštus raštu sudaroma sutartis dėl taupymo lakštų įsigijimo (pavyzdys pateikiamas 2 priede), arba taupymo lakštų platintojo, išskyrus įgaliotąjį taupymo lakštų platintoją, ir investuotojo į šiuos lakštus raštu ar elektronine forma sudaroma sutartis dėl taupymo lakštų įsigijimo (pavyzdys pateikiamas 3 priede).
Taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo diena – taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatyta diena, kai taupymo lakštai gali būti išperkami anksčiau negu tam tikros emisijos sąlygose nustatytą taupymo lakštų išpirkimo dieną.
Taupymo lakštų platinimas – taupymo lakštų įsigijimo sutarčių tarp investuotojo į taupymo lakštus ir taupymo lakštų platintojo arba taupymo lakštų platinimo tarpininko sudarymas ir lėšų už pirminėje finansinių priemonių apyvartoje įsigyjamus taupymo lakštus sumokėjimas.
Taupymo lakštų platinimo svetainė (www.vtl.lt) – įgaliotojo taupymo lakštų platintojo tvarkoma interneto svetainė www.vtl.lt, kurioje organizuojama taupymo lakštų apyvarta.
Taupymo lakštų platintojas – įgaliotasis taupymo lakštų platintojas ar Lietuvos Respublikoje arba užsienyje įsteigta finansų įstaiga, sudariusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija taupymo lakštų platinimo ir apyvartos tvarkymo sutartį ir turinti teisę Lietuvoje vykdyti operacijas su vertybiniais popieriais.
Taupymo lakštų platinimo tarpininkas – akcinė bendrovė Lietuvos paštas ar Lietuvos Respublikoje arba užsienyje įsteigta finansų įstaiga, sudariusios su Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir taupymo lakštų platintoju sutartis dėl platintojo atstovavimo platinant taupymo lakštus.
Taupymo lakštų registravimas – įrašų darymas akcinėje bendrovėje Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume esančiose finansinių priemonių sąskaitose teisės aktų nustatyta tvarka.
Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme (Žin., 2002, Nr. 91-3891), Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 (Žin., 1997, Nr. 112-2838; 2011, Nr. 105-4916).
II. PAGRINDINIAI TAUPYMO LAKŠTŲ EMISIJŲ SĄLYGŲ NUSTATYMO PRINCIPAI
3. Pagrindiniai taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo principai:
3.1. taupymo lakštai platinami su nuolaida arba prie nominaliosios arba diskontuotosios taupymo lakštų vertės pridėjus nuo pirmosios platinimo dienos susikaupusias palūkanas. Taupymo lakštų pardavimo kaina jų platinimo laikotarpiu nustatoma kiekvienos taupymo lakštų emisijos sąlygose. Vienos emisijos taupymo lakštų pardavimo kaina nustatoma pagal tą patį principą;
3.2. taupymo lakštai platinami kiekvienos taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatytomis dienomis. Jei taupymo lakštų įsigijimo sutartis (toliau – sutartis) sudaroma ne darbo dienomis, laikoma, kad taupymo lakštų pardavimo kaina yra lygi ateinančiai darbo dienai nustatytai taupymo lakštų kainai;
3.3. taupymo lakštų emitentas (toliau – emitentas), atsižvelgdamas į situaciją finansų rinkoje, valstybės finansines galimybes, Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų ir užsienio bankų padalinių atitinkamos trukmės indėlių palūkanas, tarpbankinės pinigų rinkos palūkanas ir į kitus svarbius rodiklius, turi teisę nutraukti tam tikros taupymo lakštų emisijos taupymo lakštų platinimą anksčiau, negu yra nustatytas taupymo lakštų platinimo pabaigos terminas, arba pratęsti taupymo lakštų platinimo terminą. Tokiu atveju emitentas ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki atitinkamame sprendime nurodytos dienos, kai nutraukiamas arba pratęsiamas taupymo lakštų platinimas, taupymo lakštų platintojui (toliau – platintojas) ir taupymo lakštų platinimo tarpininkams (toliau – platinimo tarpininkas) privalo pateikti sprendimą dėl taupymo lakštų platinimo nutraukimo anksčiau, negu yra nustatytas platinimo pabaigos terminas, arba taupymo lakštų platinimo termino pratęsimo;
3.4. nustatyta taupymo lakštų platinimo dienos kaina galioja iki 15.00 val., investuotojui į taupymo lakštus (toliau – investuotojas) sudarius sutartį po 15.00 val. taupymo lakštai yra parduodami kitos dienos kaina, kuri nustatyta taupymo lakštų emisijos sąlygose;
3.5. palūkanos nustatomos ir skelbiamos ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki atitinkamos taupymo lakštų emisijos išleidimo dienos ir galioja iki tokios taupymo lakštų išpirkimo dienos;
3.6. taupymo lakštų emisijos trukmė skaičiuojama nuo pirmos darbo dienos po paskutinės tos emisijos taupymo lakštų platinimo dienos, jeigu taupymo lakštai platinami su nuolaida, arba nuo pirmos taupymo lakštų platinimo dienos, jeigu taupymo lakštai platinami prie nominaliosios arba diskontuotosios taupymo lakštų vertės pridėjus susikaupusias palūkanas;
3.7. taupymo lakštai nėra viešosios antrinės finansinių priemonių apyvartos objektas. Taupymo lakštai gali būti neviešos antrinės finansinių priemonių apyvartos objektas, jeigu to nedraudžia taupymo lakštų emisijos sąlygos. Antrinė taupymo lakštų apyvarta gali vykti tik tarp asmenų, kurie pagal šių taisyklių nuostatas gali būti pripažįstami investuotojais;
3.8. atsiskaitymai už antrinės taupymo lakštų apyvartos sandorius negali vykti taupymo lakštų atkarpos išmokos mokėjimo dieną ir (arba) taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatytą taupymo lakštų išpirkimo arba pirmalaikio išpirkimo dieną;
3.9. emitentas išperka taupymo lakštus sumokėdamas jų nominaliąją vertę (kai taupymo lakštai buvo parduoti diskontuotąja verte) arba nominaliąją vertę ir už atitinkamą laikotarpį apskaičiuotas palūkanas, išskyrus atvejus, kai taupymo lakštai yra išperkami pirma laiko;
3.10. taupymo lakštai taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatyta tvarka gali būti išperkami anksčiau nei taupymo lakštų išpirkimo dieną. Už pirma laiko išperkamus taupymo lakštus sumokama jų nominalioji vertė su pirmalaikio išpirkimo dieną priskaičiuotomis palūkanomis arba, kai taupymo lakštai buvo parduoti diskontuotąja verte, prie taupymo lakštų diskontuotosios vertės (kuri yra lygi taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatytai paskutinės taupymo lakštų platinimo dienos taupymo lakštų diskontuotajai vertei) pridėjus iki pirmalaikio išpirkimo dienos priskaičiuotas palūkanas. Už pirma laiko išperkamus taupymo lakštus priskaičiuotos palūkanos gali būti nelygios iki tos dienos susikaupusioms palūkanoms;
3.11. išleidžiamų ar išperkamų taupymo lakštų kaina su priskaičiuotomis ar susikaupusiomis palūkanomis nustatoma kiekvienos taupymo lakštų emisijos sąlygose. Taupymo lakštų išpirkimo arba pirmalaikio išpirkimo diena (-os) neįskaitoma į palūkanų skaičiavimo laikotarpį;
3.12. taupymo lakštų įsigijimo sutarties pateikimas ir patvirtinimas elektronine forma visiškai užtikrina sutarties teksto apsaugą, joje yra pakankamai duomenų sandorio šalims nustatyti. Laikoma, kad investuotojas, patvirtinęs taupymo lakštų įsigijimo sutartį ir tokiu būdu išreiškęs savo valią įsigyti taupymo lakštų, yra susipažinęs su visomis sąlygomis, nurodytomis šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose taupymo lakštų apyvartą. Platintojo ir investuotojo elektronine forma sudaromose ir platintojų interneto svetainėse perduodamose sutartyse mažiausias galimų įsigyti taupymo lakštų skaičius neribojamas. Per platintojus ir platinimo tarpininkus mažiausias galimų įsigyti taupymo lakštų skaičius gali būti nustatomas emisijos sąlygose;
3.13. taupymo lakštų išleidimo forma – nemateriali. Nuosavybės teisė į taupymo lakštus fiksuojama įrašais asmeninėse taupymo lakštų sąskaitose. Asmenines taupymo lakštų sąskaitas atidaro ir tvarko platintojas. Visą platinimo tarpininko taupymo lakštų apskaitą tvarko ir asmenines taupymo lakštų sąskaitas atidaro platintojas šių taisyklių IX skyriuje nustatyta tvarka.
III. Taupymo lakštų išleidimas
4. Emitentas iki kiekvieno mėnesio 1 darbo dienos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) svetainėje www.finmin.lt, svetainėje www.vtl.lt ir (arba) kitose visuomenės informavimo priemonėse paskelbia taupymo lakštų išleidimo preliminarų trijų mėnesių grafiką, kuriame nurodo taupymo lakštų:
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-177, 2013-05-10, Žin., 2013, Nr. 50-2516 (2013-05-15), i. k. 1132050ISAK001K-177
5. Emitentas ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki numatomos taupymo lakštų emisijos platinimo pradžios Finansų ministerijos svetainėje www.finmin.lt, svetainėje www.vtl.lt ir (arba) kitose visuomenės informavimo priemonėse paskelbia taupymo lakštų emisijos sąlygas.
6. Emitentas, nusprendęs išleisti taupymo lakštų emisiją, ISIN kodų suteikimo taisyklėse, patvirtintose akcinės bendrovės „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ prezidento 2008 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 22, nustatyta tvarka kreipiasi į akcinę bendrovę „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ (toliau – Centrinis depozitoriumas) dėl emisijos tarptautinio finansinių priemonių atpažinties numerio (toliau – ISIN) kodo suteikimo numatomai platinti naujai taupymo lakštų emisijai.
7. Emitentas, nusprendęs išleisti taupymo lakštų emisiją, ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki kiekvienos taupymo lakštų emisijos platinimo pradžios platintojui ir platinimo tarpininkams privalo pateikti sprendimą dėl taupymo lakštų emisijos išleidimo.
8. Platintojas ir platinimo tarpininkas, gavę emitento sprendimą dėl taupymo lakštų emisijos išleidimo, emitento ir platintojo arba emitento ir platinimo tarpininko sutartyje nustatyta tvarka savo oficialiose viešose svetainėse ir informacinėse sistemose paskelbia sprendime nurodytą informaciją. Platinimo tarpininkai emitento ir platinimo tarpininkų sutartyse nustatyta tvarka informaciją apie taupymo lakštų emisijos sąlygas ir taupymo lakštų charakteristikas paskelbia taupymo lakštų platinimo vietose. Platintojas ir platinimo tarpininkas gali turėti savo informacijos skleidimo sistemas, nesusietas su svetainės www.vtl.lt sistema.
IV. Taupymo lakštų platinimUI IR ĮSIGIJIMUI KELIAMI REIKALAVIMAI
9. Taupymo lakštai platinami:
9.2. per Finansų ministerijos pasirinktus platinimo tarpininkus, kurie naudojasi svetainės www.vtl.lt sistemos infrastruktūra, skirta platinimo tarpininkams;
10. Platintojai privalo:
10.2. įdiegti technines ir organizacines priemones, kurios užtikrintų sklandų taupymo lakštų platinimą ir tinkamą apskaitą;
10.3. per 5 darbo dienas nuo taupymo lakštų apyvartos organizavimo sutarties su Finansų ministerija pasirašymo dienos pateikti Finansų ministerijai savo padalinių, kuriuose yra įdiegtos techninės ir organizacinės taupymo lakštų platinimo ir išpirkimo priemonės ir kuriuose galima įsigyti taupymo lakštų, sąrašą.
11. Platinimo tarpininkai privalo:
11.2. įdiegti technines ir organizacines priemones, atitinkančias platintojo taupymo lakštų platinimo ir apskaitos sistemos reikalavimus ir kurios užtikrintų sklandų taupymo lakštų platinimą ir tinkamą apskaitą;
13. Investuotojas, norintis įsigyti taupymo lakštų per platintoją, išskyrus įgaliotąjį taupymo lakštų platintoją (toliau – įgaliotasis platintojas), privalo:
13.1. turėti banko sąskaitą ir sutartį dėl finansinių priemonių sąskaitų tvarkymo pas pasirinktą platintoją;
14. Investuotojas (fizinis asmuo), norintis įsigyti taupymo lakštų:
14.1. per svetainę www.vtl.lt, turi suvesti asmens tapatybės duomenis. Tokiu atveju investuotojas (fizinis asmuo) identifikuojamas, kai įgaliotasis platintojas gali sugretinti investuotojo pateiktą registracijos metu vardą, pavardę ir asmens kodą su jo vardu, pavarde ir asmens kodu, įrašytais mokėjimo nurodyme, kuriuo investuotojas atsiskaito už įsigyjamus taupymo lakštus;
15. Investuotojo (juridinio asmens) įgaliotas atstovas, norintis įsigyti taupymo lakštų:
15.1. per svetainę www.vtl.lt, turi suvesti juridinį asmenį identifikuojančius duomenis ir tokio juridinio asmens įgalioto atstovo (fizinio asmens) tapatybės duomenis. Tokiu atveju Investuotojas (juridinis asmuo) identifikuojamas, kai įgaliotasis platintojas gali sugretinti investuotojo pateiktą registracijos metu juridinio asmens pavadinimą ir kodą su jo pavadinimu ir kodu, įrašytais mokėjimo nurodyme, kuriuo investuotojas atsiskaito už įsigyjamus taupymo lakštus;
15.2. per platintoją arba platinimo tarpininką, platintojui arba platinimo tarpininkui turi pateikti asmens tapatybės patvirtinimo dokumentą ir juridinio asmens išduotą įgaliojimą, kuriuo patvirtinamas juridinio asmens atstovavimo faktas, arba kitus platintojo arba platinimo tarpininko reikalaujamus duomenis, reikalingus identifikuoti investuotoją. Platintojas arba platinimo tarpininkas sutartyje nurodo juridinio asmens, kurio vardu turėtų būti atidaroma asmeninė finansinių priemonių sąskaita, ir atstovaujančio asmens duomenis.
16. Investuotojas, šių taisyklių nustatyta tvarka sudaręs sutartį su platinimo tarpininku, privalo:
16.2. sumokėti sutartyje nurodytą sumą už pageidaujamus įsigyti taupymo lakštus grynaisiais pinigais arba pervesti reikalingas lėšas į platinimo tarpininko nurodytą sąskaitą tą pačią darbo dieną iki platinimo tarpininko nustatyto termino. Mokėjimas laikomas įvykdytu, kai lėšos yra įskaitomos į sąskaitą arba priimamos grynaisiais pinigais platinimo tarpininko kasoje.
17. Lėšos investuotojams, siekiant išvengti klaidų finansinių priemonių ir lėšų apskaitoje, negali būti grąžinamos:
17.1. be įgaliotojo platintojo sutikimo, platinimo tarpininkui, vykdančiam taupymo lakštų platinimą per www.vtl.lt sistemos infrastruktūrą, perdavus įgaliotajam platintojui informaciją apie investuotojo įmokėtas į sąskaitą lėšas už įsigyjamus taupymo lakštus. Įgaliotasis platintojas, iš platinimo tarpininko gavęs informaciją apie įmokėtas lėšas, sukuria investuotojo pirkiniui ir sutarčiai unikalius numerius ir įskaito investuotojo įsigytus ir apmokėtus taupymo lakštus į investuotojo asmeninę taupymo lakštų sąskaitą;
18. Investuotojas, šių taisyklių nustatyta tvarka sudaręs sutartį per svetainę www.vtl.lt, privalo:
19. Investuotojui neįvykdžius šių taisyklių 16 arba 18 punkte nurodytų reikalavimų, sutartis laikoma nesudaryta ir, jeigu investuotojas buvo pervedęs tik dalį lėšų už sutartyje pageidautus įsigyti taupymo lakštus, šios lėšos ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamos į investuotojo sąskaitą, iš kurios jos buvo pervestos platintojui.
20. Tuo atveju, jeigu investuotojas pagal šių taisyklių 16 arba 18 punkte nustatytus reikalavimus pervedė daugiau lėšų, nei nurodyta sutartyje, sutartis laikoma sudaryta, o toks perviršis ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas į sąskaitą, iš kurios lėšos buvo pervestos platintojui.
21. Kai investuotojas sumoka už sutartyje nurodytus taupymo lakštus įgaliotajam platintojui ar platinimo tarpininkui, investuotojui yra atidaroma asmeninė taupymo lakštų sąskaita.
22. Platinimo tarpininkas, vykdantis taupymo lakštų platinimą per svetainės www.vtl.lt sistemos infrastruktūrą, lėšas, gautas už per taupymo lakštų platinimo dieną investuotojams parduotus taupymo lakštus, privalo pervesti į įgalioto platintojo nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos 9.00 valandos, jeigu emitento sutartyje su platinimo tarpininku nėra numatytas kitas laikas.
23. Platintojas lėšas, gautas už per taupymo lakštų platinimo dieną investuotojams parduotus taupymo lakštus, privalo pervesti į Centrinio depozitoriumo atstovaujančio emitentui nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip iki tos pačios darbo dienos 16.00 valandos arba pateikti mokestinį pavedimą gauti išplatintą kiekį taupymo lakštų ne vėliau kaip 15.30 val. taip užtikrinant galimybę Centriniam depozitoriumui nuskaityti šias lėšas nuo platintojo sąskaitos ne vėliau kaip iki tos pačios darbo dienos 16.00 valandos.
24. Centrinis depozitoriumas, gavęs iš platintojų lėšas už išplatintus taupymo lakštus, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip iki tos pačios darbo dienos 16.00 valandos, naujai išplatintus taupymo lakštus įregistruoja platintojų bendrosiose finansinių priemonių sąskaitose Centrinio depozitoriumo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje ir pateikia atitinkamus pranešimus platintojams dėl išplatintų taupymo lakštų įregistravimo.
25. Centrinis depozitoriumas, atstovaujantis emitentui, lėšas, gautas iš platintojų už per taupymo lakštų platinimo dieną parduotus taupymo lakštus, privalo pervesti į emitento nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos 12.00 valandos bei įregistruoti naujai išplatintus taupymo lakštus emisijos registracijos sąskaitoje Centrinio depozitoriumo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje.
26. Centrinis depozitoriumas taupymo lakštų platinimo laikotarpiu, įregistravęs išplatintus taupymo lakštus, kiekvieną darbo dieną privalo pranešti emitentui apie išplatintų taupymo lakštų skaičių, esantį taupymo lakštų emisijos registracijos sąskaitoje ir jos pokytį nuo praeitos darbo dienos.
27. Jeigu taupymo lakštus įsigyja arba kitus šiose taisyklėse numatytus veiksmus atlieka asmuo, kuris pagal šių taisyklių nuostatas negali būti pripažintas investuotoju, tokio asmens atlikti veiksmai laikomi negaliojančiais, sutartis su juo automatiškai nutraukiama, o pervestos lėšos grąžinamos į tą pačią sąskaitą, iš kurios jos buvo pervestos ir palūkanos už įsigytus taupymo lakštus nemokamos. Lėšų grąžinimo terminas nustatomas atskiru platintojo sprendimu (lėšos turi būti pervestos kuo skubiau), bet ne vėliau nei bus vykdomas atitinkamos taupymo lakštų emisijos, už kurios platinamus taupymo lakštus buvo pervestos lėšos, išpirkimas.
V. INVESTUOTOJO REGISTRACIJA SVETAINĖJE WWW.VTL.LT
28. Investuotojas (fizinis asmuo), norėdamas įsigyti taupymo lakštų tiesiogiai per svetainę www.vtl.lt, turi užsiregistruoti svetainėje www.vtl.lt, pilnai užpildydamas joje pateiktą registracijos formą.
29. Investuotojas (juridinis asmuo), norėdamas įsigyti taupymo lakštų tiesiogiai per svetainę www.vtl.lt, turi per įgaliotą asmenį užsiregistruoti svetainėje www.vtl.lt ir pilnai užpildyti joje pateiktą registracijos formą.
30. Tik teisingas ir išsamus visų svetainėje www.vtl.lt reikalaujamų duomenų pateikimas sudaro pakankamą pagrindą gauti svetainės www.vtl.lt registruoto vartotojo statusą ir teisę per minėtą svetainę įsigyti taupymo lakštų.
31. Investuotojas yra registruojamas svetainėje www.vtl.lt tik tada, kai patvirtina, kad yra susipažinęs su šiomis taisyklėmis.
32. Investuotojas, norėdamas įsigyti taupymo lakštų, atlikęs šių taisyklių 28–31 punktuose numatytus veiksmus, turi patvirtinti sutartį, kurioje nurodyti pageidaujamų įsigyti taupymo lakštų skaičių, ir šiose taisyklėse nustatytais terminais ir tvarka apmokėti už pageidaujamus įsigyti taupymo lakštus.
33. Investuotoją, svetainėje www.vtl.lt pateikusį klaidingus duomenis apie save arba nepilnai užpildžiusį svetainėje www.vtl.lt pateiktą registracijos formą, įgaliotasis platintojas, informavęs investuotoją jo nurodytu el. paštu arba kitais turimais kontaktais, gali pašalinti jį iš įregistruotų svetainėje www.vtl.lt vartotojų. Toks įgaliotojo platintojo sprendimas gali būti atšauktas, investuotojui pateikus teisingus duomenis, savo pateiktų duomenų tikrumą patvirtinus jo turimais galiojančiais asmens dokumentais arba investuotojui iš naujo užsiregistravus svetainėje www.vtl.lt ir pilnai užpildžius joje pateiktą registracijos formą.
VI. DUOMENŲ APSIKEITIMO, SAUGUMO IR AUTENTIŠKUMO UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS SVETAINĖJE WWW.VTL.LT
34. Įgaliotasis platintojas suteikia investuotojui ir platinimo tarpininkams, vykdantiems taupymo lakštų platinimą per svetainę www.vtl.lt sistemos infrastruktūrą, saugaus prisijungimo prie jos priemones, kuriomis naudodamiesi jie gali prisijungti, peržiūrėti jiems skirtą informaciją ir atlikti veiksmus, numatytus šiose taisyklėse. Tik teisingas jiems suteiktų atpažinties priemonių naudojimas suteikia teisę atlikti šiose taisyklėse numatytus veiksmus ir gauti įgaliotojo platintojo informacinius pranešimus.
35. Investuotojui, norinčiam įsigyti taupymo lakštų tiesiogiai per svetainę www.vtl.lt, įgaliotasis platintojas suteikia tokias atpažinties priemones:
35.1. vartotojo vardas – investuotojo pasirinktas unikalus atpažinties kodas, kurį sudaro tik jam ir įgaliotajam platintojui žinoma simbolių kombinacija;
35.2. slaptažodis – investuotojo pasirenkamas tik jam žinomas slaptažodis, kurį sudaro tam tikra simbolių seka ir kurį investuotojas bet kada gali pakeisti. Šis slaptažodis privalomai naudojamas prisijungiant prie svetainės www.vtl.lt;
36. Platinimo tarpininkams, vykdantiems taupymo lakštų platinimą per www.vtl.lt sistemos infrastruktūrą, suteikiamos tokios atpažinties priemonės:
36.1. vartotojo vardas – platinimo tarpininko pasirinktas unikalus atpažinties kodas, kurį sudaro tik jam ir įgaliotajam platintojui žinoma simbolių kombinacija;
36.2. slaptažodis – platinimo tarpininko pasirenkamas tik jam žinomas slaptažodis, kurį sudaro tam tikra simbolių seka ir kurį platinimo tarpininkas bet kada gali pasikeisti. Šis slaptažodis privalomai naudojamas prisijungiant prie sistemos;
37. Visa informacija tarp įgaliotojo platintojo tarnybinės stoties ir investuotojo naršyklės, bei tarp įgaliotojo platintojo tarnybinės stoties ir platinimo tarpininko, vykdančio taupymo lakštų platinimą per svetainės www.vtl.lt sistemos infrastruktūrą, tarnybinės stoties ir / ar naršyklės perduodama naudojant saugų duomenų perdavimo SSL standarto protokolą su 128 bitų ilgio raktais.
38. Investuotojui ir platinimo tarpininkui, vykdančiam taupymo lakštų platinimą per svetainės www.vtl.lt sistemos infrastruktūrą, suteiktos atpažinties priemonės bet kurios iš šalių pageidavimu gali būti nedelsiant pakeistos, iškilus grėsmei dėl investuotojo duomenų ir mokėjimų vykdymo saugumo.
39. Investuotojas ir platinimo tarpininkas, vykdantis taupymo lakštų platinimą per svetainės www.vtl.lt sistemos infrastruktūrą, įsipareigoja užtikrinti, kad įgaliotojo platintojo jam suteiktos atpažinties priemonės nebus perduotos tretiesiems asmenims. Iškilus grėsmei, kad šias priemones gali sužinoti tretieji asmenys arba jos tapo žinomos tretiesiems asmenims, investuotojas ir platinimo tarpininkas, vykdantis taupymo lakštų platinimą per svetainės www.vtl.lt sistemos infrastruktūrą, įsipareigoja nedelsdami apie tai informuoti įgaliotąjį platintoją. Investuotojas ir platinimo tarpininkas, vykdantis taupymo lakštų platinimą per svetainės www.vtl.lt sistemos infrastruktūrą, pažeidę šiame punkte numatytus įsipareigojimus, visiškai atsako už visas dėl to kylančias pasekmes.
VII. TAUPYMO LAKŠTŲ PERLEIDIMAS KITAM INVESTUOTOJUI
41. Investuotojas įgytus taupymo lakštus turi teisę parduoti arba kitaip perleisti kitam asmeniui, kuris pagal šias taisykles yra laikomas investuotoju.
42. Investuotojui pateikus prašymą platintojui arba platinimo tarpininkui dėl pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo, šie taupymo lakštai negali būti perleidžiami kitam asmeniui, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis.
43. Investuotojas, norėdamas perleisti taupymo lakštus kitam asmeniui, kuris pagal šias taisykles laikomas investuotoju, t. y. perrašyti taupymo lakštus iš savo asmeninės taupymo lakštų sąskaitos į kito asmens asmeninę taupymo lakštų sąskaitą, kartu su taupymo lakštų įgijėju turi asmeniškai kreiptis atitinkamai į platintoją, kurio apskaitoje yra atidaryta investuotojo asmeninė taupymo lakštų sąskaita ir kurioje saugomi investuotojo įsigyti taupymo lakštai, bei pateikti platintojo nustatytus dokumentus.
VIII. Taupymo lakštų išpirkimas ir (arba) atkarpos išmokų mokėjimas
45. Jeigu taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatyta, kad taupymo lakštai gali būti išpirkti pirma laiko:
45.1. tokio išpirkimo data nustatoma po paskutinės taupymo lakštų platinimo arba atkarpos išmokos dienos praėjus konkrečios taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatytam, bet ne mažesniam nei 60 dienų nuo paskutinės taupymo lakštų platinimo dienos, laikotarpiui kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną. Jeigu ši diena tampa ne darbo diena, tai išpirkimas vykdomas iš karto po jos einančią darbo dieną. Pirmalaikis išpirkimas neatliekamas iki galutinio taupymo lakštų išpirkimo likus mažesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui. Pirmalaikis išpirkimas gali būti atliekamas negalutinės atkarpos išmokos mokėjimo dienomis, tačiau investuotojui pasirinkus pilną atkarpos išmoką, likusi investuota į taupymo lakštus suma neišmokama;
45.2. investuotojas raštu pateikia platintojui arba platinimo tarpininkui, iš kurio yra įsigijęs taupymo lakštų, prašymą ne anksčiau kaip 60 dienų nuo paskutinės taupymo lakštų platinimo dienos ir ne vėliau kaip prieš 25 darbo dienas iki pageidaujamos taupymo lakštų emisijos sąlygose numatytos pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo dienos. Investuotojui pateikus raštu prašymą platintojui arba platinimo tarpininkui jų nustatyta tvarka dėl pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo, platintojas blokuoja prašyme nurodytą taupymo lakštų skaičių investuotojo asmeninėje taupymo lakštų sąskaitoje iki jų išpirkimo dienos. Toks prašymas negali būti atšaukiamas, jeigu iki pageidaujamos taupymo lakštų emisijos sąlygose numatytos pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo dienos liko mažiau nei 25 darbo dienos;
45.3. vadovaudamasis emitento nustatytomis taupymo lakštų emisijos sąlygomis, platintojas arba platinimo tarpininkas apskaičiuoja investuotojui priklausančią išmokėti sumą ir ne vėliau kaip prieš 22 darbo dienas iki nustatytos taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo dienos pateikia Centriniam depozitoriumui pranešimą dėl pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo.
46. Centrinis depozitoriumas prieš 21 darbo dieną iki pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo dienos, pasibaigus apskaitos dienai, suformuoja ir pateikia emitentui pranešimą, kuriame nurodo emitento mokėtinų lėšų sumą, kurią emitentas turi pervesti į Centrinio depozitoriumo nurodytą sąskaitą.
47. Emitentas taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo dieną ne vėliau kaip iki 9.00 valandos perveda lėšas taupymo lakštams pirma laiko išpirkti į Centrinio depozitoriumo nurodytą sąskaitą, skirtą atsiskaityti už taupymo lakštus.
48. Centrinis depozitoriumas taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo dieną sutikrina emitento pervestų lėšų sumą ir platintojo pranešime dėl pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo nurodytą lėšų sumą bei investuotojų asmeninėse taupymo lakštų sąskaitose įregistruotą taupymo lakštų skaičių ir tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 12.00 valandos perveda lėšas į platintojų, platinimo tarpininkų ir į investuotojų, kurių asmeninės taupymo lakštų sąskaitos yra apskaitomos įgaliotojo platintojo apskaitos sistemoje, sąskaitas.
49. Taupymo lakštai išperkami ir sukauptos atkarpų išmokos išmokamos tiems investuotojams, kuriems paskutinės darbo dienos pabaigoje iki taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo dienos nuosavybės teise priklausė taupymo lakštai, tai yra atitinkamais apskaitiniais įrašais jie buvo fiksuoti investuotojų asmeninėse taupymo lakštų sąskaitose platintojo sistemoje.
50. Taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo dieną Centrinis depozitoriumas, pervedęs lėšas į platintojo, platinimo tarpininkų ir į investuotojų, kurių asmeninės taupymo lakštų sąskaitos yra apskaitomos įgaliotojo platintojo apskaitos sistemoje, sąskaitas, padaro atitinkamus įrašus emisijos registracijos ir platintojų bendrosiose finansinių priemonių sąskaitose bei informuoja emitentą apie taupymo lakštų pirmalaikį išpirkimą.
51. Investuotojo prašyme nurodytą galimą taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo dieną, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo dienos (jeigu išmokama grynaisiais pinigais), platinimo tarpininkas išmoka lėšas už pirma laiko išperkamus taupymo lakštus.
52. Prieš 5 darbo dienas iki atitinkamos taupymo lakštų emisijos išpirkimo ir (arba) atkarpos išmokų mokėjimo dienos Centrinis depozitoriumas, pasibaigus apskaitos dienai, suformuoja ir pateikia emitentui pranešimą, kuriame nurodo emitento mokėtinų lėšų sumą, kurią emitentas turi pervesti į Centrinio depozitoriumo nurodytą sąskaitą.
53. Emitentas taupymo lakštų išpirkimo ir (arba) atkarpos išmokų mokėjimo dieną ne vėliau kaip iki 9.00 valandos perveda lėšas taupymo lakštams išpirkti ir (arba) atkarpos išmokoms mokėti į Centrinio depozitoriumo nurodytą sąskaitą, skirtą atsiskaityti už taupymo lakštus.
54. Centrinis depozitoriumas taupymo lakštų išpirkimo ir (arba) atkarpos išmokų mokėjimo dieną sutikrina emitento pervestų lėšų sumą ir platintojų bendrosiose sąskaitose įregistruotų taupymo lakštų skaičių ir tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 12.00 valandos perveda lėšas į platintojų, platinimo tarpininkų ir į investuotojų, kurių asmeninės taupymo lakštų sąskaitos yra apskaitomos įgaliotojo platintojo apskaitos sistemoje, sąskaitas.
55. Lėšos už pirma laiko išperkamus taupymo lakštus ir (arba) atkarpos išmokos yra pervedamos:
55.1. investuotojams, įsigijusiems taupymo lakštus svetainėje www.vtl.lt, – į sąskaitas, iš kurių buvo atsiskaityta už įsigytus taupymo lakštus;
55.2. investuotojams, įsigijusiems taupymo lakštus per platinimo tarpininką, – į investuotojo sąskaitą, nurodytą sutartyje su platinimo tarpininku;
56. Taupymo lakštai išperkami ir atkarpų išmokos išmokamos tiems investuotojams, kuriems paskutinės darbo dienos pabaigoje iki taupymo lakštų išpirkimo arba atkarpos išmokos mokėjimo dienos nuosavybės teise priklausė taupymo lakštai, tai yra atitinkamais apskaitiniais įrašais jie buvo fiksuoti investuotojų asmeninėse taupymo lakštų sąskaitose platintojų apskaitos sistemoje.
57. Taupymo lakštų išpirkimo dieną Centrinis depozitoriumas, pervedęs lėšas 66 punkte nustatyta tvarka, uždaro emisijos registracijos ir platintojų bendrąsias finansinių priemonių sąskaitas ir informuoja emitentą apie taupymo lakštų išpirkimą.
58. Platintojas, gavęs pranešimą iš Centrinio depozitoriumo apie įvykdytą lėšų už taupymo lakštus pervedimą ir išmokėjęs gautas lėšas investuotojams ir platinimo tarpininkams, vykdantiems taupymo lakštų platinimą per svetainę www.vtl.lt, apskaitoje padaro įrašus, patvirtinančius šios operacijos atlikimą.
59. Platinimo tarpininkas, gavęs iš jo atstovaujamo platintojo pranešimą apie įvykdytą lėšų už taupymo lakštus pervedimą ir išmokėjęs gautas lėšas investuotojams, apskaitoje padaro įrašus, patvirtinančius šios operacijos atlikimą.
60. Investuotojams, įsigijusiems taupymo lakštų per platinimo tarpininkus, vykdančius taupymo lakštų platinimą per svetainės www.vtl.lt sistemos infrastruktūrą, ir sutartyje nenurodžiusiems sąskaitos finansų įstaigoje, į kurią turi būti išmokėtos lėšos už išperkamų taupymo lakštų nominaliąją vertę (kai taupymo lakštai buvo parduoti diskontuotąja verte) arba taupymo lakštų nominaliąją vertę ir atkarpos išmokas, išmokamos lėšos pervedamos į platinimo tarpininko, kuris buvo sudaręs sutartį su investuotoju, sąskaitą. Platinimo tarpininkas tokias lėšas investuotojui išmoka grynaisiais pinigais.
61. Taupymo lakštų išpirkimo ir (arba) atkarpos išmokų mokėjimo dieną platintojai privalo atsiskaityti su investuotojais už išperkamus taupymo lakštus, sumokėdami taupymo lakštų nominaliąją vertę (kai taupymo lakštai parduoti diskontuotąja verte) arba taupymo lakštų nominaliąja vertę ir už atitinkamą laikotarpį apskaičiuotas palūkanas, arba tik atkarpą. Jei išmokama grynaisiais pinigais, platinimo tarpininkai privalo atsiskaityti su investuotojais už išperkamus taupymo lakštus, sumokėdami taupymo lakštų nominaliąją vertę (kai taupymo lakštai parduoti diskontuotąja verte) arba taupymo lakštų nominaliąja vertę ir už atitinkamą laikotarpį apskaičiuotas palūkanas, arba tik atkarpą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po taupymo lakštų išpirkimo ir (arba) atkarpos išmokėjimo dienos.
62. Taupymo lakštai laikomi išpirktais (emitentas už juos palūkanų nebemoka) ir (arba) atkarpų išmokos laikomos sumokėtomis ir tuo atveju, jeigu investuotojas išpirkimo ir (arba) atkarpų išmokėjimo dieną neatvyksta atsiimti grynųjų pinigų pas platinimo tarpininką arba jeigu jų išpirkimo ir (arba) atkarpų išmokėjimo dieną dėl ne nuo platintojo priklausančių priežasčių nepavyksta pervesti lėšų į investuotojo sąskaitą finansų įstaigoje, arba jeigu tokios lėšos buvo grąžintos iš finansų įstaigų, kai investuotojas neinformavo platintojo apie jo sąskaitos, nurodytos taupymo lakštų pirkimo sutartyje, pasikeitimą ar uždarymą. Tokios lėšos platintojo arba platinimo tarpininko sąskaitoje saugomos nemokamai. Investuotojui jų neatsiėmus per 6 mėnesius nuo investuotojo turimų taupymo lakštų išpirkimo dienos, platinimo tarpininkas šias lėšas turi pervesti į specialią platintojo, kuriam atstovauja platinimo tarpininkas, sąskaitą, iš kurios lėšos investuotojams pagal investuotojų prašymą bus išmokamos platintojo nustatyta ir su emitentu suderinta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-177, 2013-05-10, Žin., 2013, Nr. 50-2516 (2013-05-15), i. k. 1132050ISAK001K-177
IX. TAUPYMO LAKŠTŲ APSKAITOS ORGANIZAVIMAS, VYKDANT TAUPYMO LAKŠTŲ PLATINIMĄ PER PLATINTOJUS
63. Investuotojui, norinčiam tiesiogiai įsigyti taupymo lakštų per platintojus, nustatyta tvarka patvirtinus (pasirašius) sutartį ir sumokėjus platintojui įsigyjamus taupymo lakštus, jo vardu atidaroma reikalavimo teisių į taupymo lakštus sąskaita. Šioje sąskaitoje fiksuojama investuotojo reikalavimo teisė į pageidaujamus įsigyti taupymo lakštus.
64. Platintojas, gavęs pranešimą iš Centrinio depozitoriumo finansinių priemonių atsiskaitymo sistemos apie naujai įskaitytus taupymo lakštus, atidaro investuotojui asmeninę taupymo lakštų sąskaitą ir (arba) perveda investuotojų įsigytus taupymo lakštus iš reikalavimo teisų į asmeninę taupymo lakštų sąskaitą. Tiktai visiškai apmokėti taupymo lakštai gali būti įrašomi į tokią sąskaitą.
65. Asmeninėje taupymo lakštų sąskaitoje, atidarytoje investuotojo vardu, yra fiksuojama nuosavybės teisė į taupymo lakštus. Asmeninėje taupymo lakštų sąskaitoje taip pat fiksuojami taupymo lakštų disponavimo apribojimai ir kiti suvaržymai, jeigu jie nustatomi teisės aktuose nustatyta tvarka.
66. Investuotojui apmokėjus įsigytus taupymo lakštus ir platintojui atidarius asmeninę taupymo lakštų sąskaitą arba į ją įrašius investuotojo įsigytus ir apmokėtus taupymo lakštus, platintojo buveinėje arba platintojo nurodytame padalinyje Investuotojo pageidavimu gali būti išduodamas platintojo nustatytos formos išrašas iš šios sąskaitos, kuris yra pasirašomas platintojo atsakingo darbuotojo.
67. Operacijos su asmeninėse taupymo lakštų sąskaitose esančiais taupymo lakštais vykdomos pagal investuotojų pavedimus platintojui, taip pat perleidimo sutartis ir kitais teisėtais pagrindais. Įrašai asmeninėse taupymo lakštų sąskaitose be investuotojų sutikimo gali būti daromi tik įstatymų numatytais atvejais.
X. TAUPYMO LAKŠTŲ APSKAITOS ORGANIZAVIMAS, VYKDANT TAUPYMO LAKŠTŲ PLATINIMĄ PER SVETAINĘ WWW.VTL.LT
69. Investuotojui, norinčiam tiesiogiai įsigyti taupymo lakštų per svetainę www.vtl.lt arba per platinimo tarpininkus, vykdančius taupymo lakštų platinimą per www.vtl.lt sistemos infrastruktūrą, nustatyta tvarka patvirtinus sutartį, jo vardu atidaroma reikalavimo teisių į taupymo lakštus sąskaita. Šioje sąskaitoje fiksuojama investuotojo reikalavimo teisė į pageidaujamus įsigyti taupymo lakštus.
70. Reikalavimo teisių į taupymo lakštus sąskaitos atidarymas nustato investuotojo, norinčio tiesiogiai įsigyti taupymo lakštų per svetainę www.vtl.lt, įsipareigojimą sumokėti už taupymo lakštus šių taisyklių 18 punkte nustatytais terminais ir tvarka. Investuotojui nesumokėjus už sutartyje nurodytus taupymo lakštus nustatytais terminais, sutartis laikoma negaliojančia ir reikalavimo teisių į taupymo lakštus sąskaita yra uždaroma pasibaigus apmokėjimo terminui.
71. Įgaliotasis platintojas, gavęs iš mokėjimo sistemos pranešimą apie lėšų įskaitymą į įgaliotojo platintojo sąskaitą mokėjimo sistemoje ir nustatęs tokių lėšų mokėtoją ir taupymo lakštų pirkimo sandorį, už kurį jos yra mokamos, investuotojo vardu atidaro asmeninę taupymo lakštų sąskaitą ir į ją įrašo sutartyje nurodytą ir visiškai apmokėtą taupymo lakštų skaičių.
72. Įgaliotasis platintojas, šių taisyklių 64 punkte nustatyta tvarka atidaręs asmeninę taupymo lakštų sąskaitą ir į ją įrašęs sutartyje nurodytą ir visiškai apmokėtą taupymo lakštų skaičių, tuo pačiu metu uždaro reikalavimo teisių į taupymo lakštus sąskaitą.
73. Asmeninėje taupymo lakštų sąskaitoje, atidarytoje investuotojo vardu, yra fiksuojama nuosavybės teisė į taupymo lakštus. Asmeninėje taupymo lakštų sąskaitoje taip pat fiksuojami taupymo lakštų disponavimo apribojimai ir kiti suvaržymai, jeigu jie nustatomi teisės aktuose nustatyta tvarka.
74. Įgaliotasis platintojas, gavęs informaciją apie lėšų įskaitymą į jo sąskaitą ir negalėdamas nustatyti mokėtojo ir (arba) taupymo lakštų įsigijimo sandorio, lėšas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžina į tą pačią sąskaitą, iš kurios jos buvo pervestos, o potencialiam investuotojui asmeninės taupymo lakštų sąskaitos neatidaro. Tuo atveju, jeigu investuotojas pagal šių taisyklių 18 punkte nustatytus reikalavimus pervedė daugiau lėšų, nei nurodyta sutartyje, sutartis laikoma sudaryta ir investuotojui asmeninė taupymo lakštų sąskaita atidaroma, o toks perviršis ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas į sąskaitą, iš kurios lėšos buvo pervestos įgaliotajam platintojui.
75. Investuotojui yra atidaroma tiek asmeninių taupymo lakštų sąskaitų, iš kiek skirtingų sąskaitų jis atsiskaitė už įsigytus taupymo lakštus.
76. Investuotojui neatsiskaičius per šiose taisyklėse nustatytą terminą ir nustatyta tvarka už pageidaujamus įsigyti taupymo lakštus, asmeninė taupymo lakštų sąskaita jo vardu neatidaroma ir uždaroma reikalavimo teisių į taupymo lakštus sąskaita.
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
78. Platintojas informaciją apie jo turimus ir tvarkomus investuotojų ir platinimo tarpininkų asmeninius ir kitus duomenis gali atskleisti ir perduoti kitiems subjektams tik įstatymuose nustatyta tvarka.
79. Šių taisyklių prieduose pateiktos formos yra pavyzdinės, o tai reiškia, kad prireikus jos gali būti, nepažeidžiant šių taisyklių nuostatų, sutarties šalių patikslintos, išskyrus esmines sutarties sąlygas, kuriomis laikomos:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo
lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo
taisyklių
1 priedas
(Pavyzdinė sutarties forma)
SUTARTIS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS TAUPYMO LAKŠTŲ ĮSIGIJIMO SVETAINĖJE WWW.VTL.LT
Data ir numeris (sutarties registracijos)
Vilnius
Akcinė bendrovė „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ (toliau – Platintojas), veikianti pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Platintojo data [ ] sudarytą sutartį Nr. [ ], adresas: Konstitucijos pr. 23B, 08105 Vilnius, įmonės kodas 110059343, ir atstovaujama [juridinio asmens įgalioto asmens vardas, pavardė], veikiančio pagal [atstovavimo pagrindas]
ir [ vardas pavardė (juridinio asmens pavadinimas)] (toliau – Investuotojas), asmens kodas (juridinio asmens kodas) [ ], adresas [ ] atstovaujama [juridinio asmens įgalioto asmens vardas, pavardė], veikiančio pagal [atstovavimo pagrindas], toliau kartu vadinami – šalimis, o kiekviena atskirai – šalimi,
žinodamos (suprasdamos, įvertindamos, pripažindamos, atsižvelgdamos ar pan.), kad
Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų (toliau – taupymo lakštai) išleidimo ir apyvartos organizavimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“ (toliau – Taisyklės), o
Investuotojas, sudarydamas šią Sutartį dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo svetainėje www.vtl.lt (toliau - Sutartis) ir pripažindamas, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis,
sutinka, kad šioje Sutartyje vartojamos sąvokos atitinka Taisyklėse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose taupymo lakštų apyvartą, vartojamas sąvokas,
sudaro šią Sutartį:
I. SUTARTIES DALYKAS
II. KAINA
III. MOKĖJIMO TVARKA
IV. IŠPIRKIMAS IR PALŪKANŲ MOKĖJIMAS
4.1. Taupymo lakštų išpirkimas ir palūkanų mokėjimas:
Emisijos Nr. [ ] taupymo lakštai išperkami [ ] m. [ ] [ ] d.
Metinė palūkanų norma (atkarpos dydis) – [ ] procentai.
Atkarpos išmokos (-ų) mokėjimo diena (-os) ______ __________ ___ d.
4.2. Platintojas Investuotojui priklausančias lėšas už išperkamus taupymo lakštus (kai taupymo lakštai buvo parduoti diskontuotąja verte) arba lėšas už išperkamus taupymo lakštus ir (arba) išmokamas palūkanas perves į sąskaitą, iš kurios Investuotojas sumokėjo už įsigyjamus taupymo lakštus pagal šią Sutartį.
V. ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
5.1. Šalys įsipareigoja tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus šia Sutartimi, ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais galėtų padaryti žalos viena kitai.
5.2. Platintojo teisės:
5.2.2. tvarkyti taupymo lakštų įsigijimo, apmokėjimo, išpirkimo ir palūkanų už juos mokėjimo operacijas, atidaryti ir tvarkyti Investuotojo asmeninę taupymo lakštų sąskaitą, kurią Investuotojas gali peržiūrėti svetainėje www.vtl.lt;
5.3. Platintojo pareigos:
5.3.1. vykdyti taupymo lakštų įsigijimo, išpirkimo ir sumokėjimo už juos priežiūrą interneto svetainėje www.vtl.lt;
5.3.2. atidaryti asmeninę vertybinių popierių sąskaitą Investuotojui ir ją tvarkyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vertybinių popierių apskaitą bei taupymo lakštų apyvartą, ir šios Sutarties sąlygomis;
5.3.3. užtikrinti Investuotojo pateikiamų asmens duomenų saugumą, t. y. apsaugoti juos nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo bei nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo;
5.4. Investuotojo teisės:
5.4.1. šioje Sutartyje ir Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais gauti palūkanas už turimus taupymo lakštus ir išpirkimo arba priešlaikinio išpirkimo dieną – taupymo lakštų nominalią vertę ir / arba palūkanas;
5.4.2. jei taupymo lakštų emisijos sąlygose nenustatyta kitaip, pateikti Platintojui prašymą dėl pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo šioje Sutartyje ir Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais;
5.5. Investuotojo pareigos:
5.5.1. pasikeitus duomenims, nurodytiems šioje Sutartyje, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, raštu informuoti apie tai Platintoją arba, esant galimybei, tokius duomenis pakeisti tiesiogiai svetainėje www.vtl.lt. Priešingu atveju lėšos už išperkamus taupymo lakštus (kai taupymo lakštai parduoti diskontuotąja verte) arba lėšos už taupymo lakštus ir (arba) atkarpų išmokas bus pervedamos į Platintojui žinomas Investuotojo sąskaitas finansų įstaigose, iš kurių buvo atlikti mokėjimai atsiskaitant už įsigytus taupymo lakštus;
5.5.2. Investuotojas, neįvykdęs šios Sutarties 5.5.1 punkte nurodyto reikalavimo, negali reikšti pretenzijų dėl Platintojo veiksmų, įvykdytų remiantis šiais duomenimis;
5.5.3. įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka atlyginti žalą, padarytą Platintojui ar kitiems asmenims neteisėta veika;
VI. ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ
6.1. Platintojas atsako už taupymo lakštų apskaitą, įrašų padarymą Investuotojų asmeninėse taupymo lakštų sąskaitose laiku, taip pat už lėšų pervedimą laiku išperkant taupymo lakštus ir sumokant atkarpų išmokas į Investuotojo nurodytą sąskaitą finansų įstaigoje, iš kurios buvo atlikti mokėjimai atsiskaitant už įsigytus taupymo lakštus.
6.2. Platintojas neatsako už taupymo lakštų emisijos platinimo nutraukimą tuo atveju, jei gauna nurodymą iš taupymo lakštų emitento nutraukti šios emisijos platinimą.
6.3. Jeigu dėl Platintojo kaltės taupymo lakštai nebuvo laiku išpirkti ir (arba) nesumokėtos palūkanos, Investuotojams mokami delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigiai apskaičiuojami nuo laiku nesumokėtos sumos pagal tos emisijos sąlygose nustatytą taupymo lakštų metinę palūkanų normą, mokamą už visą taupymo lakštų emisijos trukmę, pridėjus prie jos 200 bazinių punktų ir visa tai dalijant iš 360. Šio punkto nuostatos taikomos išperkant taupymo lakštus anksčiau laiko, pasibaigus jų trukmei ir (arba) mokant atkarpos išmokas.
6.4. Sutarties šalys atleidžiamos nuo atsakomybės, jeigu nevykdo šios Sutarties sąlygų dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, numatytų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840.
VII. SUTARTIES NUTRAUKIMO SĄLYGOS
VIII. TAIKYTINA TEISĖ IR GINČŲ SPRENDIMAS
8.1. Šiai Sutarčiai ir jos nuostatų aiškinimui bei Sutartyje nereglamentuotų klausimų sprendimui taikoma Lietuvos Respublikos teisė.
8.2. Ginčai, kylantys dėl šios Sutarties ar susiję su šia Sutartimi, sprendžiami derybų būdu.
Kilus ginčui, Sutarties šalis raštu išdėsto savo nuomonę kitai Sutarties šaliai ir pasiūlo ginčo sprendimą. Gavusi pasiūlymą ginčą spręsti derybomis, Sutarties šalis privalo į jį atsakyti per 10 dienų nuo pasiūlymo ginčą spręsti derybomis gavimo dienos. Nepavykus ginčų išspręsti derybų būdu per 30 dienų nuo pirmojo pasiūlymo ginčą spręsti derybomis gavimo dienos, ginčai sprendžiami teisme Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
9.1. Įrašai atitinkamoje asmeninėje taupymo lakštų sąskaitoje padaromi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vertybinių popierių apskaitą.
9.2. Duomenis apie Investuotoją ir į jo sąskaitoje esančius taupymo lakštus Platintojas gali perduoti tretiesiems asmenims tik teisės aktuose nustatyta tvarka.
9.3. Sutartis įsigalioja Investuotojui sumokėjus už perkamus taupymo lakštus ir galioja, iki visų šia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo.
9.6. Sutarties šalių viena kitai siunčiami pranešimai turi būti siunčiami Sutarties šalių rekvizituose nurodytu pašto adresu, faksu, elektroninio pašto adresu.
9.7. Apie visus Sutarties šalių rekvizitų pakeitimus šalys privalo raštu informuoti viena kitą per 3 (tris) darbo dienas nuo rekvizitų pasikeitimo dienos. Šalis, neinformavusi kitos šalies per nustatytą terminą apie rekvizitų pakeitimus, negali reikšti pretenzijų, jog kita šalis netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, jei išsiuntė pranešimus arba atsiskaitė pagal paskutinius žinomus kitos šalies rekvizitus.
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801
Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo
lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo
taisyklių
2 priedas
(Pavyzdinė sutarties forma)
SUTARTIS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS TAUPYMO LAKŠTŲ
ĮSIGIJIMO
Data ir numeris (sutarties registracijos)
Vilnius
[ ] (toliau – Platintojas), adresas [ ], [indeksas] [miestas], įmonės kodas [ ], veikiantis pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Emitentas) ir Platintojo data [ ] sudarytą sutartį Nr. [ ], atstovaujamas [juridinio asmens įgalioto asmens vardas, pavardė], veikiančio pagal [atstovavimo pagrindas],
ir [ vardas pavardė (juridinio asmens pavadinimas)] (toliau – Investuotojas), asmens kodas/ juridinio asmens kodas [ ], adresas
[ ], atstovaujamas [juridinio asmens įgalioto asmens vardas, pavardė], veikiančio pagal [atstovavimo pagrindas], toliau kartu vadinami – šalimis, o kiekviena atskirai – šalimi,
žinodamos (suprasdamos, įvertindamos, pripažindamos, atsižvelgdamos ar pan.), kad
Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų (toliau – taupymo lakštai) išleidimo ir apyvartos organizavimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“ (toliau – Taisyklės), o
Investuotojas, sudarydamas šią sutartį dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo svetainėje www.vtl.lt (toliau - Sutartis) ir pripažindamas, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis,
sutinka, kad šioje Sutartyje vartojamos sąvokos atitinka Taisyklėse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose taupymo lakštų apyvartą, vartojamas sąvokas,
sudaro šią Sutartį:
I. SUTARTIES DALYKAS
II. KAINA
III. MOKĖJIMO TVARKA
IV. IŠPIRKIMAS IR PALŪKANŲ MOKĖJIMAS
4.1. Taupymo lakštų išpirkimas ir palūkanų mokėjimas:
Emisijos Nr. [ ] taupymo lakštai išperkami [ ] m. [ ] [ ] d.
Metinė palūkanų norma (atkarpos dydis) – [ ] procentai.
Atkarpos išmokos (-ų) mokėjimo diena (-os) ______ __________ ___ d.
4.2. Investuotojui priklausančias lėšas :
| išmokėti grynaisiais |
£ |
[platinimo tarpininko ir jo padalinio pavadinimas ir adresas]
|
| pervesti |
£ |
į sąskaitą Nr. ________________ , BIC kodas [ ] [finansų įstaigos pavadinimas]
|
| investuoti |
£ |
į išpirkimo dieną platinamą taupymo lakštų emisiją, jeigu Investuotojas iki paskutinės taupymo lakštų galiojimo dienos nepraneša kitaip. Neinvestuotų lėšų likutį (sumą iki vieno lakšto pardavimo kainos) pervesti į sąskaitą Nr. ____________ , BIC kodas [ ] [finansų įstaigos pavadinimas]. |
V. ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
5.1. Šalys įsipareigoja tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus šia Sutartimi, ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais galėtų padaryti žalos viena kitai.
5.2. Platintojo teisės:
5.2.2. tvarkyti taupymo lakštų įsigijimo, apmokėjimo, išpirkimo ir palūkanų už juos mokėjimo operacijas, atidaryti ir tvarkyti Investuotojo asmeninę taupymo lakštų sąskaitą;
5.3. Platintojo pareigos:
5.3.2. atidaryti asmeninę vertybinių popierių sąskaitą Investuotojui ir ją tvarkyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vertybinių popierių apskaitą bei taupymo lakštų apyvartą, ir šios Sutarties sąlygomis;
5.3.3. užtikrinti Investuotojo pateikiamų asmens duomenų saugumą, t. y. apsaugoti juos nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo bei nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo;
5.4. Investuotojo teisės:
5.4.1. šioje Sutartyje ir Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais gauti palūkanas už turimus taupymo lakštus ir išpirkimo arba priešlaikinio išpirkimo dieną – taupymo lakštų nominalią vertę ir / arba palūkanas;
5.4.2. jei taupymo lakštų emisijos sąlygose nenustatyta kitaip, pateikti Platintojui prašymą dėl pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo šioje Sutartyje ir Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais;
5.5. Investuotojo pareigos:
5.5.1. pasikeitus duomenims, nurodytiems šioje Sutartyje, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, raštu informuoti apie tai Platintoją. Priešingu atveju lėšos už išperkamus taupymo lakštus (kai taupymo lakštai parduoti diskontuotąja verte) arba lėšos už taupymo lakštus ir (arba) atkarpų išmokas bus pervedamos į Platintojui žinomas Investuotojo sąskaitas finansų įstaigose, iš kurių buvo atlikti mokėjimai atsiskaitant už įsigytus taupymo lakštus;
5.5.2. Investuotojas, neįvykdęs šios Sutarties 5.5.1 punkte nurodyto reikalavimo, negali reikšti pretenzijų dėl Platintojo veiksmų, įvykdytų remiantis šiais duomenimis;
5.5.3. įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka atlyginti žalą, padarytą Platintojui ar kitiems asmenims neteisėta veika;
5.5.4. jeigu Investuotojas šia Sutartimi įsigyjamus taupymo lakštus perves finansų tarpininkui, kuris nėra taupymo lakštų platintojas arba taupymo lakštų platinimo tarpininkas, Investuotojas įsipareigoja savo lėšomis apmokėti tokio finansų tarpininko taikomus mokesčius;
VI. ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ
6.1. Platintojas atsako už taupymo lakštų apskaitą, įrašų padarymą Investuotojų asmeninėse taupymo lakštų sąskaitose laiku, taip pat už lėšų pervedimą laiku išperkant taupymo lakštus ir sumokant atkarpų išmokas į Investuotojo nurodytą sąskaitą finansų įstaigoje, iš kurios buvo atlikti mokėjimai atsiskaitant už įsigytus taupymo lakštus.
6.2. Platintojas neatsako už taupymo lakštų emisijos platinimo nutraukimą tuo atveju, jei gauna nurodymą iš taupymo lakštų emitento nutraukti šios emisijos platinimą.
6.3. Jeigu dėl Platintojo kaltės taupymo lakštai nebuvo laiku išpirkti ir (arba) nesumokėtos palūkanos, Investuotojams mokami delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigiai apskaičiuojami nuo laiku nesumokėtos sumos pagal tos emisijos sąlygose nustatytą taupymo lakštų metinę palūkanų normą, mokamą už visą taupymo lakštų emisijos trukmę, pridėjus prie jos 200 bazinių punktų ir visa tai dalijant iš 360. Šio punkto nuostatos taikomos išperkant taupymo lakštus anksčiau laiko, pasibaigus jų trukmei ir (arba) mokant atkarpos išmokas.
6.4. Sutarties šalys atleidžiamos nuo atsakomybės, jeigu nevykdo šios Sutarties sąlygų dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, numatytų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840.
VII. TAIKYTINA TEISĖ IR GINČŲ SPRENDIMAS
7.1. Šiai sutarčiai ir jos nuostatų aiškinimui bei Sutartyje nereglamentuotų klausimų sprendimui taikoma Lietuvos Respublikos teisė.
7.2. Ginčai, kylantys dėl šios Sutarties ar susiję su šia Sutartimi, sprendžiami derybų būdu. Kilus ginčui, Sutarties šalis raštu išdėsto savo nuomonę kitai Sutarties šaliai ir pasiūlo ginčo sprendimą. Gavusi pasiūlymą ginčą spręsti derybomis, Sutarties šalis privalo į jį atsakyti per 10 dienų nuo pasiūlymo ginčą spręsti derybomis gavimo dienos. Nepavykus ginčų išspręsti derybų būdu per 30 dienų nuo pirmojo pasiūlymo ginčą spręsti derybomis gavimo dienos, ginčai sprendžiami teisme Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
8.1. Įrašai atitinkamoje asmeninėje taupymo lakštų sąskaitoje padaromi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vertybinių popierių apskaitą.
8.2. Duomenis apie Investuotoją ir į jo sąskaitoje esančius taupymo lakštus Platintojas gali perduoti tretiesiems asmenims tik teisės aktuose nustatyta tvarka.
8.3. Sutartis įsigalioja Investuotojui sumokėjus už perkamus taupymo lakštus ir galioja, iki visų šia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo.
8.6. Sutarties šalių viena kitai siunčiami pranešimai turi būti siunčiami Sutarties šalių rekvizituose nurodytu pašto adresu, faksu, elektroninio pašto adresu.
8.7. Apie visus Sutarties šalių rekvizitų pakeitimus šalys privalo raštu informuoti viena kitą per 3 (tris) darbo dienas nuo rekvizitų pasikeitimo dienos. Šalis, neinformavusi kitos šalies per nustatytą terminą apie rekvizitų pakeitimus, negali reikšti pretenzijų, jog kita šalis netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, jei išsiuntė pranešimus arba atsiskaitė pagal paskutinius žinomus kitos šalies rekvizitus.
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801
Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo
lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo
taisyklių
3 priedas
(Pavyzdinė sutarties forma)
SUTARTIS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS TAUPYMO LAKŠTŲ ĮSIGIJIMO
Data ir numeris (sutarties registracijos)
Vilnius
[ ] (toliau – Platinimo tarpininkas), adresas [ ], [indeksas] [miestas], įmonės kodas [ ], veikiantis pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Emitentas) ir [Platinimo tarpininko] data [ ] sudarytą sutartį Nr.
[ ], pagal akcinės bendrovės „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ ir [Platinimo tarpininko data [ ] sudarytą sutartį] Nr. [ ] ir pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir akcinės bendrovės „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ (toliau – Platintojas) data [ ] sudarytą sutartį Nr. [ ], atstovaujantis Platintojui ir atstovaujamas [juridinio asmens įgalioto asmens vardas, pavardė], veikiančio pagal [atstovavimo pagrindas],
ir [ vardas pavardė (juridinio asmens pavadinimas)] (toliau – Investuotojas), asmens kodas/ juridinio asmens kodas [ ], adresas
[ ], atstovaujama [juridinio asmens įgalioto asmens vardas, pavardė], veikiančio pagal [atstovavimo pagrindas], toliau kartu vadinami – šalimis, o kiekviena atskirai – šalimi,
žinodamos (suprasdamos, įvertindamos, pripažindamos, atsižvelgdamos ar pan.), kad
Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų (toliau – taupymo lakštai) išleidimo ir apyvartos organizavimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“ (toliau – Taisyklės), o
Investuotojas, sudarydamas šią sutartį dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo svetainėje www.vtl.lt (toliau - Sutartis) ir pripažindamas, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis,
sutinka, kad šioje Sutartyje vartojamos sąvokos atitinka Taisyklėse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose taupymo lakštų apyvartą, vartojamas sąvokas,
sudaro šią Sutartį:
I. SUTARTIES DALYKAS
1.1. Šia Sutartimi Investuotojas perka emisijos Nr. [ ] taupymo lakštus. Platinimo tarpininkas tvarko minėtos emisijos taupymo lakštų įsigijimo, apmokėjimo ir Taisyklėse nustatytais atvejais tvarko išpirkimo ir palūkanų už juos mokėjimo operacijas. Investuotojui asmeninę taupymo lakštų sąskaitą atidaro Platintojas savo vertybinių popierių apskaitos sistemoje.
II. KAINA
III. MOKĖJIMO TVARKA
IV. IŠPIRKIMAS IR PALŪKANŲ MOKĖJIMAS
4.1. Taupymo lakštų išpirkimas ir palūkanų mokėjimas:
Emisijos Nr. [ ] taupymo lakštai išperkami [ ] m. [ ] [ ] d.
Metinė palūkanų norma (atkarpos dydis) – [ ] procentai.
Atkarpos išmokos (-ų) mokėjimo diena (-os) ______ __________ ___ d.
4.2. Investuotojui priklausančias lėšas :
| išmokėti grynaisiais |
£ |
[platinimo tarpininko ir jo padalinio pavadinimas ir adresas]
|
| pervesti |
£ |
į sąskaitą Nr. ________________ , BIC kodas [ ] [finansų įstaigos pavadinimas]
|
| investuoti |
£ |
į išpirkimo dieną platinamą taupymo lakštų emisiją, jeigu Investuotojas iki paskutinės taupymo lakštų galiojimo dienos nepraneša kitaip. Neinvestuotų lėšų likutį (sumą iki vieno lakšto pardavimo kainos) pervesti į sąskaitą Nr. ____________ , BIC kodas [ ] [finansų įstaigos pavadinimas]. |
V. ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
5.1. Šalys įsipareigoja tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus šia Sutartimi, ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais galėtų padaryti žalos viena kitai.
5.2. Platinimo tarpininko teisės:
5.2.2. tvarkyti taupymo lakštų įsigijimo, apmokėjimo, išpirkimo ir palūkanų už juos mokėjimo operacijas, atidaryti ir tvarkyti Investuotojo asmeninę taupymo lakštų sąskaitą;
5.3. Platinimo tarpininko pareigos:
5.3.2. užtikrinti Investuotojo pateikiamų asmens duomenų saugumą, t. y. apsaugoti juos nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo bei nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo;
5.4. Investuotojo teisės:
5.4.1. šioje Sutartyje ir Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais gauti palūkanas už turimus taupymo lakštus ir išpirkimo arba priešlaikinio išpirkimo dieną – taupymo lakštų nominalią vertę ir / arba palūkanas;
5.4.2. jei taupymo lakštų emisijos sąlygose nenustatyta kitaip, pateikti Platinimo tarpininkui prašymą dėl pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo šioje Sutartyje ir Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais;
5.5. Investuotojo pareigos:
5.5.1. pasikeitus duomenims, nurodytiems šioje Sutartyje, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, raštu informuoti apie tai Platinimo tarpininką. Priešingu atveju lėšos už išperkamus taupymo lakštus (kai taupymo lakštai parduoti diskontuotąja verte) arba lėšos už taupymo lakštus ir (arba) atkarpų išmokas bus pervedamos į Platintojui žinomas Investuotojo sąskaitas finansų įstaigose, iš kurių buvo atlikti mokėjimai atsiskaitant už įsigytus taupymo lakštus;
5.5.2. Investuotojas, neįvykdęs šios Sutarties 5.5.1 punkte nurodyto reikalavimo, negali reikšti pretenzijų dėl Platintojo veiksmų, įvykdytų remiantis šiais duomenimis;
5.5.3. įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka atlyginti žalą, padarytą Platintojui ar kitiems asmenims neteisėta veika;
VI. ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ
6.1. Platinimo tarpininkas neatsako už taupymo lakštų emisijos platinimo nutraukimą tuo atveju, jei gauna nurodymą iš emitento nutraukti šios emisijos platinimą.
6.2. Jeigu dėl Platintojo ar Platinimo tarpininko kaltės taupymo lakštai nebuvo laiku išpirkti ir (arba) nesumokėtos palūkanos, Investuotojams mokami delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigiai apskaičiuojami nuo laiku nesumokėtos sumos pagal tos emisijos sąlygose nustatytą taupymo lakštų metinę palūkanų normą, mokamą už visą taupymo lakštų emisijos trukmę, pridėjus prie jos 200 bazinių punktų ir visa tai dalijant iš 360. Šio punkto nuostatos taikomos išperkant taupymo lakštus anksčiau laiko, pasibaigus jų trukmei ir (arba) mokant atkarpos išmokas.
6.3. Sutarties šalys atleidžiamos nuo atsakomybės, jeigu nevykdo šios Sutarties sąlygų dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, numatytų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840.
VII. TAIKYTINA TEISĖ IR GINČŲ SPRENDIMAS
7.1. Šiai sutarčiai ir jos nuostatų aiškinimui bei Sutartyje nereglamentuotų klausimų sprendimui taikoma Lietuvos Respublikos teisė.
7.2. Ginčai, kylantys dėl šios Sutarties ar susiję su šia Sutartimi, sprendžiami derybų būdu. Kilus ginčui, Sutarties šalis raštu išdėsto savo nuomonę kitai Sutarties šaliai ir pasiūlo ginčo sprendimą. Gavusi pasiūlymą ginčą spręsti derybomis, Sutarties šalis privalo į jį atsakyti per 10 dienų nuo pasiūlymo ginčą spręsti derybomis gavimo dienos. Nepavykus ginčų išspręsti derybų būdu per 30 dienų nuo pirmojo pasiūlymo ginčą spręsti derybomis gavimo dienos, ginčai sprendžiami teisme Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
8.1. Įrašai atitinkamoje asmeninėje taupymo lakštų sąskaitoje padaromi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vertybinių popierių apskaitą.
8.2. Duomenis apie Investuotoją ir į jo sąskaitoje esančius taupymo lakštus Platintojas gali perduoti tretiesiems asmenims tik teisės aktuose nustatyta tvarka.
8.3. Sutartis įsigalioja Investuotojui sumokėjus už perkamus taupymo lakštus ir galioja, iki visų šia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo.
8.6. Sutarties šalių viena kitai siunčiami pranešimai turi būti siunčiami Sutarties šalių rekvizituose nurodytu pašto adresu, faksu, elektroninio pašto adresu.
8.7. Apie visus Sutarties šalių rekvizitų pakeitimus šalys privalo raštu informuoti viena kitą per 3 (tris) darbo dienas nuo rekvizitų pasikeitimo dienos. Šalis, neinformavusi kitos šalies per nustatytą terminą apie rekvizitų pakeitimus, negali reikšti pretenzijų, jog kita šalis netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, jei išsiuntė pranešimus arba atsiskaitė pagal paskutinius žinomus kitos šalies rekvizitus.
Priedo pakeitimai:
Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS TAUPYMO LAKŠTŲ EMISIJŲ SĄLYGŲ NUSTATYMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo metodika (toliau – metodika) reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų (toliau – taupymo lakštai) platinimo trukmės, pardavimo kainos, palūkanų normos, atkarpos išmokos dydžio ir mokėjimo dienos, išpirkimo ir paskutinės galiojimo dienos nustatymą. Taupymo lakštų išleidimas, platinimas, išpirkimas ir atkarpų už juos mokėjimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos vidaus rinkoje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“ (toliau – taisyklės).
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801
II. TAUPYMO LAKŠTŲ PLATINIMO TRUKMĖS NUSTATYMAS
3. Taupymo lakštų platinimo trukmė nustatoma taupymo lakštų emisijos sąlygose:
3.1. iki vienerių metų trukmės taupymo lakštai platinami ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų nuo taupymo lakštų emisijos platinimo pradžios;
4. Atsižvelgdamas į situaciją finansų rinkoje, valstybės finansines galimybes, Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų atitinkamos trukmės indėlių palūkanas, tarpbankinės pinigų rinkos palūkanas ir į kitus svarbius rodiklius, finansų viceministras (jo laikinai nesant – finansų ministro paskirtas jo funkcijas atliekantis finansų viceministras), kuriam pagal finansų ministro nustatytą veiklos sritį priskirta Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) Valstybės iždo departamento veiklos sritis, turi teisę nutraukti tam tikros taupymo lakštų emisijos taupymo lakštų platinimą anksčiau, negu yra nustatytas terminas, arba pratęsti taupymo lakštų platinimo terminą.
III. TAUPYMO LAKŠTŲ PARDAVIMO KAINOS NUSTATYMAS
5. Konkrečios taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatomas vienas iš šių taupymo lakštų pardavimo būdų:
5.1. su nuolaida arba prie diskontuotosios taupymo lakštų vertės pridėjus nuo pirmos taupymo lakštų platinimo dienos susikaupusias palūkanas;
6. Platinimo laikotarpiu taupymo lakštų pardavimo kaina yra nustatoma kiekvienai taupymo lakštų platinimo dienai.
7. Taupymo lakštų platinimo kaina apskaičiuojama pagal tokias formules:
7.2. ilgesnės nei vienų metų trukmės taupymo lakštų:
, kur:
Pi – taupymo lakšto pardavimo kaina, kur i – taupymo lakštų platinimo dienos eilės numeris;
j – einamojo metų laikotarpio nuo taupymo lakštų išleidimo pradžios eilės numeris;
Sj – j-asis pinigų srautas (atkarpos išmokos suma arba išpirkimo metu mokama suma);
m – iki taupymo lakštų išpirkimo likusių atkarpos išmokų (įskaitant ir menamas) skaičius;
N1 – taupymo lakšto nominalioji vertė su pridėta pirma atkarpos išmokos suma, apskaičiuota pagal metodikos 17 punkte pateiktą formulę, arba nominalioji vertė, kai platinami taupymo lakštai prie diskontuotosios taupymo lakštų vertės pridėjus nuo pirmos taupymo lakštų platinimo dienos susikaupusias palūkanas;
r – taupymo lakštų metinė palūkanų norma;
d1 – taupymo lakštų galutinio išpirkimo data;
dj1 – j-ojo metų laikotarpio, kuriam skaičiuojama kaina, pabaigos data;
di – taupymo lakštų platinimo data;
D – faktinis metus, už kuriuos bus mokama artimiausia atkarpos išmoka, sudarančių dienų skaičius ilgesnės nei vienų metų trukmės taupymo lakštams arba 360 dienų – trumpesnės nei vienerių metų trukmės taupymo lakštams.
IV. TAUPYMO LAKŠTŲ PALŪKANŲ NORMOS NUSTATYMAS IR PALŪKANŲ UŽ TAUPYMO LAKŠTUS SKAIČIAVIMAS
9. Taupymo lakštų metinė palūkanų norma nustatoma likus 4 darbo dienoms iki platinimo pradžios. Taupymo lakštų palūkanų norma nustatoma mažėjančia linkme vieno ženklo po kablelio tikslumu. Nustatyta taupymo lakštų palūkanų norma negali būti neigiama ir (arba) didesnė kaip 0,2 procentinio punkto analogiškos trukmės paskutinį kartą, bet ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, platintų taupymo lakštų palūkanų normos.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-116, 2014-04-23, paskelbta TAR 2014-04-24, i. k. 2014-04715
Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801
Nr. 1K-281, 2016-07-08, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20677
10. Nustatant taupymo lakštų palūkanų normos dydį vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje licencijuotų bankų interneto svetainėse vieną dieną prieš nustatymo dieną nurodytomis mažiausiomis atitinkamos trukmės ir valiutos terminuotųjų indėlių palūkanų normomis. Kai šiuos duomenis savo interneto svetainėse nurodo ne visi minėti bankai, skaičiavimams naudojami jų skelbiami duomenys, jeigu tokių bankų yra ne mažiau kaip pusė nuo viso jų skaičiaus.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-116, 2014-04-23, paskelbta TAR 2014-04-24, i. k. 2014-04715
11. Iš palūkanų normų, nustatytų pagal metodikos 10 punktą, išvedamas aritmetinis vidurkis, gautas skaičius apvalinamas vieno ženklo po kablelio tikslumu ir lyginamas su:
11.1. paskutiniame, bet ne vėliau kaip per paskutinius 3 mėnesius įvykusiame panašios likutinės trukmės (trukmės skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) aukcione išplatintų VVP vidutiniu svertiniu pelningumu, suapvalintu vieno ženklo po kablelio tikslumu. Mažesnis iš minėtų pelningumo ir palūkanų vidurkio yra laikomas taupymo lakštų palūkanų norma;
11.2. jeigu per paskutinius 3 mėnesius nebuvo panašios likutinės trukmės VVP aukciono, –išvestiniu VVP pelningumu, apskaičiuojamu tiesiškai interpoliuojant (nesant tokios galimybės – ekstrapoliuojant) ne vėliau kaip per paskutinius 3 mėnesius ir ne mažiau kaip dviejuose VVP aukcionuose išplatintų artimiausios likutinės trukmės VVP pelningumus ir suapvalintu vieno ženklo po kablelio tikslumu. Mažesnis iš minėtų pelningumo ir palūkanų vidurkio yra laikomas taupymo lakštų palūkanų norma;
11.3. jeigu per paskutinius 3 mėnesius nebuvo dviejų VVP aukcionų, – išvestiniu VVP pelningumu, apskaičiuojamu tiesiškai interpoliuojant (nesant tokios galimybės – ekstrapoliuojant) dviejų artimiausios likutinės trukmės VVP vidutinius pirkimo pelningumus antrinėje rinkoje ir suapvalintu vieno ženklo po kablelio tikslumu. Mažesnis iš minėtų pelningumo ir palūkanų vidurkio yra laikomas taupymo lakštų palūkanų norma.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-116, 2014-04-23, paskelbta TAR 2014-04-24, i. k. 2014-04715
111. Jeigu apskaičiuota taupymo lakštų palūkanų norma yra neigiama, laikoma, kad ji yra lygi 0 procentų.
Papildyta punktu:
Nr. 1K-281, 2016-07-08, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20677
12. Jeigu taupymo lakštų palūkanų normai nustatyti metodikos 10 ir 11 punktuose minėtų duomenų nepakanka, tuomet imama paskutinė tokios pačios trukmės taupymo lakštų palūkanų norma.
121. Kai bent vienos iš planuojamų platinti trukmių taupymo lakštų palūkanų norma, apskaičiuota pagal metodikos 11 punktą, yra ne didesnė nei 0 procentų, įsakymu, kuriuo patvirtinta metodika, sudaryta komisija gali siūlyti Finansų ministerijai nustatyti 0,1 procentų palūkanų normą taupymo lakštų emisijai, kuri būtų vieneriais metais trumpesnės trukmės nei trumpiausios trukmės taupymo lakštų emisija, kuriai pagal metodikos 11 punktą apskaičiuota palūkanų norma būtų didesnė už 0,1 procentų.
Papildyta punktu:
Nr. 1K-281, 2016-07-08, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20677
13. Kai taupymo lakštai platinami su nuolaida, palūkanos nuo nominaliosios vertės už taupymo lakštus pradedamos skaičiuoti antrą darbo dieną po paskutinės taupymo lakštų platinimo dienos.
14. Kai taupymo lakštai platinami prie nominaliosios arba diskontuotosios taupymo lakštų vertės pridedant susikaupusias palūkanas, palūkanos pradedamos skaičiuoti antrąją platinimo dieną.
V. TAUPYMO LAKŠTŲ ATKARPOS IŠMOKOS DYDŽIO IR MOKĖJIMO DIENOS NUSTATYMAS
17. Atkarpos išmokos mokėjimo data nustatoma taip:
17.1. pirmais metais:
17.1.1. prie pirmos taupymo lakštų platinimo dienos, kuomet taupymo lakštai platinami prie diskontuotosios arba nominaliosios vertės pridėjus nuo pirmos taupymo lakštų platinimo dienos susikaupusias palūkanas, pridėjus faktinį metų (arba kito laikotarpio, jei taupymo lakštus numatoma išpirkti anksčiau nei po metų), už kuriuos bus mokama atkarpos išmoka, dienų skaičių;
18. Taupymo lakštų atkarpos išmokos suma nustatoma pagal tokią formulę:
kur:
C – atkarpos išmokos suma už vieną taupymo lakštą;
N – taupymo lakštų nominalioji vertė;
r – taupymo lakštų metinė palūkanų norma;
d4 – taupymo lakštų atkarpos išmokos mokėjimo data;
d3 – pirmos dienos, einančios po paskutinės taupymo lakštų platinimo dienos, kai platinama su nuolaida, arba pirmos taupymo lakštų platinimo dienos, kai platinama prie nominaliosios taupymo lakštų vertės pridėjus nuo pirmos platinimo dienos susikaupusias palūkanas, data arba paskutinės prieš tai mokėtos atkarpos išmokos mokėjimo data (antrai bei tolesnėms atkarpos išmokoms už ilgesnės nei vienerių metų trukmės taupymo lakštus);
D – faktinis metų, už kuriuos bus mokama atkarpos išmoka, dienų skaičius ilgesnės nei vienų metų trukmės taupymo lakštams arba 360 – trumpesnės nei vienerių metų trukmės taupymo lakštams.
19. Trumpesnės nei vienerių metų trukmės taupymo lakštai gali būti išperkami už nominaliąją vertę (kai taupymo lakštai buvo parduoti diskontuotąja verte) arba nominaliąją vertę ir už atitinkamą laikotarpį apskaičiuotas palūkanas (atkarpą).
20. Už trumpesnės nei vienerių metų trukmės taupymo lakštus išpirkimo metu išmokama lėšų suma apskaičiuojama pagal metodikos 26 punktą.
21. Jeigu metodikos 17 punkte nustatyta tvarka gauta taupymo lakštų atkarpos išmokos mokėjimo diena yra ne darbo diena, tai atkarpos išmoka mokama pirmą po jos einančią darbo dieną. Šiuo atveju palūkanos už dienas, praėjusias nuo atkarpos išmokos mokėjimo dienos iki faktinės atkarpos išmokos mokėjimo dienos, mokamos per kitą atkarpos išmoką.
VI. TAUPYMO LAKŠTŲ PIRMALAIKIO IŠPIRKIMO DIENŲ IR IŠMOKAMŲ SUMŲ NUSTATYMAS
23. Pirmalaikiai taupymo lakštų išpirkimai atliekami po paskutinės taupymo lakštų platinimo arba atkarpos išmokos dienos praėjus konkrečios taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatytam, bet ne mažesniam nei 60 dienų nuo paskutinės taupymo lakštų platinimo dienos, laikotarpiui kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną. Jeigu ši diena yra ne darbo diena, tai išpirkimas vykdomas iš karto po jos einančią darbo dieną. Pirmalaikis išpirkimas neatliekamas iki galutinio taupymo lakštų išpirkimo likus mažesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui. Pirmalaikis išpirkimas gali būti atliekamas negalutinės atkarpos išmokos mokėjimo dienomis, tačiau investuotojui pasirinkus pilną atkarpos išmoką, likusi investuotą į taupymo lakštus suma neišmokama.
24. Pirmalaikis taupymo lakštų išpirkimas vyksta emisijos sąlygose nustatytomis dienomis. Jei emisijos sąlygose nustatyta diena yra ne darbo ar valstybių švenčių diena, tuomet pirmalaikis taupymo lakštų išpirkimas atliekamas kitą darbo dieną.
25. Pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo metu investuotojams sumokama diskontuotoji taupymo lakštų vertė ir už juos apskaičiuotos palūkanos, gautą sumą mažinant metodikos 26 punkte nustatytu būdu. Pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo metu investuotojams už vieną taupymo lakštą išmokama suma nustatoma dviejų ženklų po kablelio tikslumu.
26. Pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo metu už vieną taupymo lakštą išmokama suma nustatoma pagal tokią formulę:
26.2. ilgesnės nei vienerių metų trukmės taupymo lakštų
, kur:
n – taupymo lakštų išpirkimo dienos eilės numeris;
Pk – taupymo lakšto pirmalaikio išpirkimo kaina n-ąją dieną;
Pn – taupymo lakšto kaina n-ąją dieną;
j – einamojo metų laikotarpio nuo taupymo lakštų išleidimo pradžios arba paskutinės atkarpos išmokos eilės numeris;
Sj – j-asis pinigų srautas (atkarpos išmokos suma arba išpirkimo metu mokama suma), kuomet taikoma mažesnioji iš trumpesnių trukmių, lyginant su taupymo lakštų emisija, kuriai apskaičiuojamos kainos, ir kartu su šia emisija platintinų taupymo lakštų palūkanų norma;
m – iki taupymo lakštų išpirkimo likusių atkarpos išmokų (įskaitant ir menamas) skaičius;
N1 – taupymo lakšto nominalioji vertė su pridėta pirma atkarpos išmokos suma, apskaičiuota pagal metodikos 17 punkte pateiktą formulę, arba nominalioji vertė, kai taupymo lakštai platinami prie diskontuotosios taupymo lakštų vertės pridėjus nuo pirmos platinimo dienos susikaupusias palūkanas;
r – Sj pinigų srautui taikoma taupymo lakštų metinė palūkanų norma;
dj5 – metų laikotarpio, kuriam skaičiuojama kaina, pabaigos data;
d5 – galutinio taupymo lakštų išpirkimo data;
d6 – pirmos dienos, einančios po paskutinės taupymo lakštų platinimo dienos, data;
dn – taupymo lakštų išpirkimo data;
D – faktinis metus, už kuriuos bus mokama artimiausia atkarpos išmoka, sudarančių dienų skaičius ilgesnis nei vienerių metų trukmės taupymo lakštams arba 360 – trumpesnis nei vienerių metų trukmės taupymo lakštams.
VII. TAUPYMO LAKŠTŲ IŠPIRKIMO DIENOS NUSTATYMAS
28. Išperkant taupymo lakštus pagal atitinkamos emisijos sąlygas, sumokama nominalioji taupymo lakštų vertė (kai taupymo lakštai buvo parduoti diskontuotąja verte) arba nominalioji vertė ir už atitinkamą laikotarpį apskaičiuotos palūkanos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417 (2013 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 1K-362
redakcija)
PASKOLŲ ĖMIMO VALSTYBĖS VARDU IŠ VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBĖS KONTROLIUOJAMŲ ĮMONIŲ IR (AR) UŽSIENIO ŠALIŲ VYRIAUSYBIŲ PROCEDŪRŲ APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Paskolų ėmimo valstybės vardu iš valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir (ar) užsienio šalių vyriausybių procedūrų aprašas (toliau – aprašas) nustato paskolų iš valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių (toliau – įmonės) ir (ar) užsienio šalių vyriausybių (toliau – vyriausybės) (toliau kartu įmonės ir vyriausybės – paskolų teikėjai) ėmimo procedūras.
2. Šiame apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801
II. PASKOLŲ IŠ ĮMONIŲ IR (AR) VYRIAUSYBIŲ SĄLYGŲ NUSTATYMAS, PASIŪLYMŲ DĖL ŠIŲ PASKOLŲ TEIKIMAS IR SPRENDIMO PRIĖMIMAS
3. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius (toliau – Prognozavimo skyrius) planuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) skolinimosi valstybės vardu iš paskolų teikėjų poreikį (toliau – skolinimosi poreikis). Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius (toliau – Skolinimosi skyrius) teikia įsakymu, kuriuo patvirtintas šis aprašas, sudarytai komisijai (toliau – Komisija) pasiūlymus dėl paskolų, nurodytų šiame apraše, ėmimo, jų terminų ir sąlygų ir, vadovaudamasis Komisijos sprendimais, organizuoja paskolų sutarčių sudarymą.
4. Komisija, atsižvelgdama į Prognozavimo skyriaus ir Skolinimosi skyriaus pasiūlymus dėl skolinimosi poreikio, jų apimties, terminų ir sąlygų, priima sprendimą dėl priimtinų mokėtinų palūkanų už paskolas normų lygių (diskretiškų arba išreikštų formule ir susietų su rinkos palūkanų normomis) ir nustato pagrindines numatomo sandorio sąlygas:
5. Skolinimosi skyrius, vadovaudamasis Komisijos priimtu sprendimu, nurodytu šio aprašo 4 punkte, parengia kvietimą, kuriuo Finansų ministerija kviečia paskolų teikėjus per nustatytą terminą raštu pateikti pasiūlymus dėl paskolų suteikimo kvietime nurodytomis sąlygomis.
6. Kvietime nurodomos pagrindinės paskolų sąlygos ir (arba) gairės dėl priimtinų paskolų palūkanų normų lygių, nurodytos šio aprašo 4 punkte. Kvietimas paskolų teikėjams gali būti siunčiamas su paskolų teikėjais sutartu būdu (paštu, el. paštu, faksu ar pan.) arba skelbiamas Finansų ministerijos interneto svetainėje www.finmin.lt.
7. Į kvietimą atsiliepęs paskolų teikėjas raštu pateikia Finansų ministerijai pasiūlymą, atitinkantį kvietime nurodytas pagrindines paskolos ėmimo sąlygas, kuriame nurodo paskolos sumą, valiutą, palūkanų normą ir paskolos terminą, ir pateikia šiuos dokumentus:
7.1. įmonės:
7.1.1. sutikimą su Finansų ministerijos bendrosiomis paskolų sąlygomis, jeigu jos yra nurodytos kvietime;
7.1.2. dokumentus, įrodančius, kad paskolos teikėjas yra valstybės ar savivaldybės kontroliuojama įmonė;
8. Jeigu paskolos teikėjas jau Finansų ministerijai yra pateikęs šio aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus ir juose nurodyti faktai nepasikeitė, paskolos teikėjas gali Finansų ministerijai nebeteikti šių dokumentų, tačiau pasiūlyme turi patvirtinti, kad šiuose dokumentuose pateikti faktai nesikeitė ir yra galiojantys.
9. Paskolos teikėjas gali kreiptis į Finansų ministeriją dėl paskolos suteikimo nesant galiojančio kvietimo pateikti pasiūlymus, raštu pateikdamas Finansų ministerijai pasiūlymą, kuriame nurodo norimos suteikti paskolos sumą, valiutą, palūkanų normą ir paskolos terminą, ir pateikia šio aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus.
10. Jeigu Finansų ministerija gauna daugiau nei vieną šio aprašo 7 punkte nurodytą pasiūlymą dėl paskolos suteikimo, atitinkantį Komisijos nustatytas sąlygas, paskolos sutartys su paskolų teikėjais sudaromos eilės tvarka pradedant nuo mažiausio siūlomo pelningumo, o siūlomiems pelningumams esant vienodiems – pagal pateiktų pasiūlymų sumą pradedant nuo didžiausios, o pateiktų pasiūlymų sumoms esant vienodoms – pagal pasiūlymų pateikimo Finansų ministerijai datą pradedant nuo anksčiausios, iki bus pasiekta Komisijos nustatyta skolinimosi poreikio suma. Komisijai priimant sprendimus atsižvelgiama į Komisijos sprendimą dėl priimtinų palūkanų normų lygių pagal šio aprašo 4 punktą.
11. Jeigu Finansų ministerijos gauti pasiūlymai, nurodyti šio aprašo 7 punkte, atitinka Komisijos nustatytas pagrindines sąlygas, bet netenkina skolinimosi poreikio sumos, paskolos sutartys gali būti sudaromos su visais pasiūlymus pateikusiais paskolų teikėjais. Šiuo atveju Komisija gali šio aprašo 4–6 punktuose nustatyta tvarka pakartotinai kviesti paskolų teikėjus pateikti pasiūlymus likusiai skolinimosi poreikio sumai ir nustatyti pakoreguotas pagrindines numatomo sandorio sąlygas. Komisijai priimant sprendimus atsižvelgiama į Komisijos sprendimą dėl priimtinų palūkanų normų lygių pagal šio aprašo 4 punktą.
12. Šio aprašo 9 punkte nurodytus pasiūlymus svarsto Komisija ir, atsižvelgdama į Prognozavimo skyriaus ir Skolinimosi skyriaus pateiktą informaciją dėl skolinimosi poreikio, jo apimties, paskolos terminų ir sąlygų, gali priimti sprendimą skolintis pasirašant paskolos sutartį, jei sprendimas skolintis nepažeidžia Vyriausybės skolinimosi ir skolos valdymo gairių nuostatų ir tenkinamas vienas iš šių kriterijų:
12.1. artimiausių 60 dienų laikotarpiu Finansų ministerija planuoja skolintis atitinkamai ar artimai trukmei (likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) kaip ir pateiktame pasiūlyme arba siūloma paskola yra 12 mėnesių ar ilgesnės trukmės ir paskolos palūkanų norma (atsižvelgiant į visas galimas papildomas išlaidas, išskyrus pinigų pervedimo išlaidas) yra geresnė lyginant su:
12.1.1. atitinkamos arba artimos likutinės trukmės (likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) Vyriausybės vertybinių popierių, išleistų eurais aukciono būdu (toliau – VVP), per paskutinį ketvirtį, vidutine svertine palūkanų norma;
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801
12.1.2. jeigu per paskutinį ketvirtį nebuvo išleista šio aprašo 12.1.1 punkte nurodytų VVP, bent vienoje iš visuotinai pripažintų ir naudojamų informacinių / prekybos sistemų (pvz., NASDAQ OMX Vilnius, Bloomberg, Reuters) (toliau – prekybos sistemos) skelbiamų arba Lietuvos bankui teikiamų atitinkamos arba artimos likutinės trukmės (likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) VVP emisijų pirkimo (angl. bid) pelningumų vidurkiu;
12.1.3. tuo atveju, kai dėl objektyvių priežasčių negalima palūkanų normos apskaičiuoti šio aprašo 12.1.1 ir 12.1.2 punktuose nustatyta tvarka, apskaičiuota reikiamos trukmės tikėtina pelningumo reikšme, t. y. bent vienoje iš prekybos sistemų skelbiamų arba Lietuvos bankui teikiamų artimiausių pagal likutinę trukmę VVP emisijų pirkimo pelningumų vidurkiai yra interpoliuojami ar ekstrapoliuojami;
12.2. nėra skolinimosi poreikio terminui, nurodytam 12.1 punkte, tačiau pasiūlyme dėl paskolos nurodyta palūkanų norma (atsižvelgiant į visas galimas papildomas išlaidas, išskyrus pinigų pervedimo išlaidas) sprendimo dėl paskolos sutarties sudarymo metu yra ne didesnė nei palūkanų norma, mokama už lėšų likutį Lietuvos banko sąskaitose, ir nėra rizikos viršyti Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.
III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
13. Finansų ministerija raštu arba elektroniniu paštu per 5 darbo dienas informuoja pasiūlymus pateikusius paskolos teikėjus apie Finansų ministerijos priimtą sprendimą dėl jų pateikto pasiūlymo.
14. Paskolų sutartis rengia ir jų pasirašymą organizuoja Skolinimosi skyrius. Paskolų sutartis pagal Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 5 straipsnio 3 dalį pasirašo finansų ministras arba kitas valstybės tarnautojas, kuriam finansų ministro teikimu Vyriausybės nutarimu suteikti atitinkami įgaliojimai.
Papildyta priedu:
Nr. 1K-362, 2013-11-08, Žin., 2013, Nr. 117-5903 (2013-11-13), i. k. 1132050ISAK001K-362
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-082, 2013-02-21, Žin., 2013, Nr. 21-1040 (2013-02-26), i. k. 1132050ISAK001K-082
Dėl finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-417 "Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-177, 2013-05-10, Žin., 2013, Nr. 50-2516 (2013-05-15), i. k. 1132050ISAK001K-177
Dėl finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-417 "Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-282, 2013-08-19, Žin., 2013, Nr. 89-4448 (2013-08-22), i. k. 1132050ISAK001K-282
Dėl finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-417 "Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo" pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-362, 2013-11-08, Žin., 2013, Nr. 117-5903 (2013-11-13), i. k. 1132050ISAK001K-362
Dėl finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-417 "Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo" pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-116, 2014-04-23, paskelbta TAR 2014-04-24, i. k. 2014-04715
Dėl finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“ pakeitimo
6.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-452, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-12, i. k. 2014-19588
Dėl finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“ pakeitimo
7.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-453, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-16, i. k. 2014-19801
Dėl finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“ pakeitimo
8.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-13, 2016-01-11, paskelbta TAR 2016-01-12, i. k. 2016-00517
Dėl finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“ pakeitimo
9.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-281, 2016-07-08, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20677
Dėl finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“ pakeitimo