Suvestinė redakcija nuo 2018-07-26 iki 2019-02-21

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 111-4048, i. k. 1051100NUTA00000994

Nauja redakcija nuo 2018-01-20:

Nr. 59, 2018-01-17, paskelbta TAR 2018-01-19, i. k. 2018-00882

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL AMBULATORINIAM GYDYMUI SKIRIAMŲ VAISTINIŲ PREPARATŲ IR MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONIŲ BAZINIŲ KAINŲ IR PACIENTO PRIEMOKŲ UŽ JUOS APSKAIČIAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2005 m. rugsėjo 13 d. Nr. 994

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 57 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Ambulatoriniam gydymui skiriamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų ir pacientų priemokų už juos apskaičiavimo tvarkos aprašą (pridedama).

MINISTRAS PIRMININKAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ŽILVINAS PADAIGA

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2005 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 994

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2018 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 59 redakcija)

AMBULATORINIAM GYDYMUI SKIRIAMŲ VAISTINIŲ PREPARATŲ IR MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONIŲ BAZINIŲ KAINŲ IR PACIENTO PRIEMOKŲ UŽ JUOS APSKAIČIAVIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ambulatoriniam gydymui skiriamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų ir paciento priemokų už juos apskaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja ambulatoriniam gydymui skiriamų kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazinės kainos ir paciento priemokos už juos apskaičiavimą.

2. Apraše vartojamos sąvokos:

2.1. Biologinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, kurio veiklioji medžiaga yra iš biologinio šaltinio pagaminta ar ekstrahuota medžiaga, kuriai apibūdinti ir jos kokybei nustatyti yra svarbūs ir fizikiniai, cheminiai, biologiniai tyrimai, ir gamybos procesas bei jo kontrolė.

2.2. Ekvivalentinė dozė – sveikatos apsaugos ministro nustatoma panašaus gydomojo poveikio vaistinių preparatų dozė, naudojama kaip sutartinis veikliosios medžiagos kiekis tarpusavyje keičiamų vaistinių preparatų bazinei kainai nustatyti.

2.3. Deklaruojama vaistinio preparato kaina – tiekėjo kompetentingai institucijai pranešama šio vaistinio preparato kaina, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), kuri gali būti skelbiama viešai.

2.4. Lietuvai taikoma vaistinio preparato ar medicinos pagalbos priemonės kaina – vaistinio preparato ar medicinos pagalbos priemonės kaina, kuria jie siūlomi parduoti Lietuvos Respublikos rinkoje.

2.5. Medicinos pagalbos priemonė – medicinos priemonė (prietaisas), kaip ši sąvoka suprantama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, arba specialiosios paskirties maisto produktas, atitinkantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintus specialiosios paskirties maisto produktų reikalavimus.

2.6. Paciento priemoka – Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyne ar Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne nustatyta suma, kurią turi sumokėti pacientas, įsigydamas kompensuojamąjį vaistinį preparatą ar kompensuojamąją medicinos pagalbos priemonę.

2.7. Panašaus gydomojo poveikio vaistiniai preparatai – skirtingų bendrinių pavadinimų, tačiau artimo gydomojo poveikio ir saugumo vaistiniai preparatai, kurie gydytojo gali būti keičiami vieni kitais.

2.8. Panašus biologinis vaistinis preparatas – dėl žaliavų ar gamybos procesų skirtumų generinio vaistinio preparato sąvokos neatitinkantis biologinis vaistinis preparatas, kurio panašumas į referencinį biologinį vaistinį preparatą įrodytas ikiklinikiniais ir klinikiniais tyrimais.

2.9. Sudėtinis vaistinis preparatas – vaistinis preparatas, į kurio sudėtį įeina dvi ar daugiau veikliųjų medžiagų, kurios gali būti vartojamos atskirai, ir kurio terapinė ir farmakoekonominė vertės nenustatytos arba tarptautinėse ligų gydymo metodikose nėra nustatyta, kad vienos jį sudarančių veikliųjų medžiagų vartojimas atskirai yra nerekomenduojamas.

2.10. Sutartinis veikliosios medžiagos kiekis – veikliosios medžiagos kiekis, naudojamas skirtingų pavadinimų vaistinių preparatų, gaminamų su ta pačia veikliąja medžiaga, kainai palyginti.

2.11. Vaistinio preparato ir (ar) medicinos pagalbos priemonės tiekėjas (toliau – tiekėjas) – vaistinio preparato registruotojas ar jo atstovas, lygiagretaus importo leidimo turėtojas ar asmuo, pagal Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymą turintis teisę vykdyti vaistinių preparatų lygiagretų platinimą, ar jų atstovas arba medicinos pagalbos priemonės gamintojas ar jo atstovas, kuris tiekia vaistinį preparatą ar medicinos pagalbos priemonę į Lietuvos Respublikos didmeninės ir (ar) mažmeninės prekybos rinką.

2.12. Vaistinio preparato arba medicinos pagalbos priemonės bazinė kaina (toliau – bazinė kaina) – vaistinio preparato arba medicinos pagalbos priemonės mažmeninės kainos dalis, pagal kurią vaistinio preparato arba medicinos pagalbos priemonės įsigijimo išlaidos arba jų dalis kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

2.13. Vaistinio preparato arba medicinos pagalbos priemonės mažmeninė kaina (toliau – mažmeninė kaina) – vaistinio preparato arba medicinos pagalbos priemonės kaina, apskaičiuojama prie Lietuvai taikomos vaistinio preparato ar medicinos pagalbos priemonės kainos pridedant didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius, kurių dydį nustato sveikatos apsaugos ministras, ir PVM (išskyrus vaistinius preparatus ir medicinos pagalbos priemones, kurie neapmokestinami PVM).

2.14. Vieno tiekėjo vienos grupės vaistiniai preparatai (toliau – vieno tiekėjo vaistiniai preparatai) – vieno tiekėjo negeneriniai ar generiniai vaistiniai preparatai, priskiriami to paties bendrinio pavadinimo vaistinių preparatų grupei.

2.15. Kitos Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Farmacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme ir Sveikatos sistemos įstatyme.

3. Vieno tiekėjo vaistiniai preparatai ir biologiniai vaistiniai preparatai jų bazinei kainai nustatyti grupuojami pagal bendrinį pavadinimą, farmacinę formą ir vaistinio preparato stiprumą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Vaistiniai preparatai, nepriskirti vieno tiekėjo vaistiniams preparatams, ir dviejų ir daugiau tiekėjų to paties bendrinio pavadinimo biologiniai ir panašūs biologiniai vaistiniai preparatai jų bazinei kainai nustatyti grupuojami pagal bendrinį pavadinimą ir farmacinę formą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Panašaus gydomojo poveikio vaistinių preparatų grupės ir ekvivalentinės dozės jų bazinei kainai apskaičiuoti nustatomos ir tvirtinamos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, jeigu tokių vaistinių preparatų kompensavimo ir registruotos indikacijos, gydymo schemos eiliškumas ir vaistinio preparato vartojimo būdas sutampa. Jie skiriami tos pačios amžiaus grupės asmenims, ir jų veikimo mechanizmas bei gydomasis poveikis iš esmės nesiskiria.

II SKYRIUS

VIENO TIEKĖJO IR NEGENERINIŲ PANAŠAUS GYDOMOJO POVEIKIO VAISTINIŲ PREPARATŲ BAZINIŲ KAINŲ IR PRIEMOKŲ UŽ JUOS APSKAIČIAVIMAS

4. Vieno tiekėjo ir negenerinių panašaus gydomojo poveikio vaistinių preparatų bazinė kaina apskaičiuojama taip:

4.1. Kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus nacionalinio vaistinio preparato pakuotės identifikavimo kodo (toliau – NPAKID) kompensuojamojo vaistinio preparato mažmeninės kainos dalis (M) jo bazinei kainai apskaičiuoti nustatoma pagal formulę:

M = C – (A/(0,69056 x A + 10)).

Šioje formulėje:

A – Lietuvai taikoma vaistinio preparato kaina (GLT);

C = GESvid, jeigu GLT > GESvid; jeigu GLT ≤ GESvid arba Lietuvos Respublikos tiekėjo vaistinis preparatas parduodamas tik Lietuvos Respublikoje, C = A.

Skaičiuojant vardinių vaistinių preparatų bazinę kainą C = A.

GESvid – to paties bendrinio pavadinimo vaistinių preparatų Europos Sąjungos valstybėse deklaruojamų trijų mažiausių kainų vidurkis (neįskaitant PVM ar analogiško toje valstybėje taikomo mokesčio). Jeigu vaistinis preparatas neįregistruotas ir neparduodamas nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje, jo GESvid laikoma vaistinio preparato tiekėjo valstybėje deklaruojama kaina. Jeigu Europos Sąjungos valstybėje (arba vaistinio preparato tiekėjo valstybėje) parduodamo vaistinio preparato pakuotės dozuočių kiekis neatitinka Lietuvos Respublikai tiekiamo vaistinio preparato pakuotės dozuočių kiekio, šio vaistinio preparato pakuotės tiekėjo kaina, deklaruojama toje valstybėje, perskaičiuojama pagal artimiausio dozuočių kiekio ir santykinai pigesnės pakuotės kainą.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 711, 2018-07-18, paskelbta TAR 2018-07-25, i. k. 2018-12388

4.2. Apskaičiuojama kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus NPAKID kompensuojamojo vaistinio preparato sutartinio veikliosios medžiagos kiekio bazinė kaina (V) pagal formulę:

V = M/N,

čia N – kompensuojamojo vaistinio preparato sutartinis veikliosios medžiagos kiekis (masės vienetais) arba ekvivalentinių dozių skaičius pakuotėje.

4.3. Nustatoma, kurio pavadinimo tos pačios grupės konkretaus NPAKID kompensuojamojo vaistinio preparato veikliosios medžiagos sutartinio kiekio arba ekvivalentinės dozės bazinė kaina mažiausia (Vmin).

4.4. Nustatoma kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus NPAKID kompensuojamojo vaistinio preparato bazinė kaina (B):

jeigu vaistinis preparatas neapmokestinamas PVM, B = (Vmin x N) + didmeninės prekybos antkainis + mažmeninės prekybos antkainis;

jeigu vaistinis preparatas apmokestinamas PVM, B = (Vmin x N) + didmeninės prekybos antkainis + mažmeninės prekybos antkainis) x (1 + PVM tarifas/100).

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 711, 2018-07-18, paskelbta TAR 2018-07-25, i. k. 2018-12388

4.5. Nustatoma mažiausia kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus NPAKID kompensuojamojo vaistinio preparato paciento priemoka (PPmin):

jeigu kompensuojama 100 proc. vaistinio preparato bazinės kainos, PPmin 100 = A x (1 + PVM tarifas/100) – B;

jeigu kompensuojama 90 proc. vaistinio preparato bazinės kainos, PPmin 90 = A x (1 + PVM tarifas/100) – B x 0,9;

jeigu kompensuojama 80 proc. vaistinio preparato bazinės kainos, PPmin 80 = A x (1+PVM tarifas/100) – B x 0,8;

jeigu kompensuojama 50 proc. vaistinio preparato bazinės kainos, PPmin 50 = A x (1+PVM tarifas/100) – B x 0,5.

5. Didžiausia kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus NPAKID kompensuojamojo vaistinio preparato paciento priemoka (PPmax) apskaičiuojama taip:

5.1. nustatoma bazinės kainos dalis priemokai nustatyti D = B x 0,2;

5.2. jeigu D < 20 proc. praėjusių metų vidutinės recepto kompensuojamosios kainos (L),

PPmax 100 = D, kompensuojant 100 proc. vaistinio preparato bazinės kainos;

PPmax 90 = B x 0,3, kompensuojant 90 proc. vaistinio preparato bazinės kainos;

PPmax 80 = B x 0,4, kompensuojant 80 proc. vaistinio preparato bazinės kainos;

PPmax 50 = B x 0,7, kompensuojant 50 proc. vaistinio preparato bazinės kainos;

5.3. jeigu D >= 20 proc. praėjusių metų vidutinės recepto kompensuojamosios kainos (L),

PPmax 100 = L x 0,2, kompensuojant 100 proc. vaistinio preparato bazinės kainos;

PPmax 90 = B + PPmax 100 – B x 0,9, kompensuojant 90 proc. vaistinio preparato bazinės

kainos;

PPmax 80 = B + PPmax 100 – B x 0,8, kompensuojant 80 proc. vaistinio preparato bazinės

kainos;

PPmax 50 = B + PPmax 100 – B x 0,5, kompensuojant 50 proc. vaistinio preparato bazinės

kainos;

5.4. praėjusių metų vidutinė recepto kompensuojamoji kaina (L) apskaičiuojama praėjusių metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas kompensuojamiesiems vaistiniams preparatams dalijant iš kompensuojamųjų vaistinių preparatų receptų skaičiaus.

6. Jeigu pagal Aprašo 4.5 papunktį apskaičiuota mažiausia paciento priemoka už konkretaus NPAKID vaistinį preparatą yra didesnė negu pagal Aprašo 5 punktą apskaičiuota didžiausia paciento priemoka, toks vaistinis preparatas į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ar jo pakeitimus neįrašomas, išskyrus atvejus, kai nėra galimybių suteikti būtinosios medicinos pagalbos, veiksmingai gydyti pacientų, diagnozuoti ligos ar jos išvengti naudojant registruotus tokio vaistinio preparato analogus. Tokių vaistinių preparatų bazinė kaina apskaičiuojama kaip vardinių vaistinių preparatų.

Šio punkto pirmosios pastraipos nuostatos netaikomos visą Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno galiojimo laikotarpį tiems vaistiniams preparatams, kurių tiekėjo Lietuvai taikomai kainai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka tiekėjas nusprendė taikyti tokio dydžio nuolaidą, kurią pritaikius pagal Aprašo 4.5 papunktį apskaičiuota mažiausia paciento priemoka neviršytų pagal Aprašo 5 punktą apskaičiuotos didžiausios paciento priemokos.

7. Lygiagrečiai importuojami ar lygiagrečiai platinami vaistiniai preparatai, kurie yra tapatūs ar pakankamai panašūs į vaistinius preparatus, įvežamus į Lietuvos Respubliką naudojantis jų registruotojo platinimo tinklu (toliau – analogiški vaistiniai preparatai), bazinei kainai apskaičiuoti grupuojami kartu su analogiškais vieno tiekėjo vaistiniais preparatais. Jeigu lygiagrečiai importuojamas ar lygiagrečiai platinamas vaistinis preparatas, pagal kurio bazinę kainą buvo apskaičiuota vieno tiekėjo vaistinių preparatų grupės bazinė kaina, yra išbraukiamas iš Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno, analogiškų vaistinių preparatų bazinė kaina bei mažiausia ir didžiausia paciento priemoka už juos yra perskaičiuojamos.

Jeigu į vaistinių preparatų grupę, kurią sudaro vieno tiekėjo vaistiniai preparatai, įrašomas lygiagrečiai importuojamas kito tiekėjo generinis vaistinis preparatas, apskaičiuojant tokios grupės kainas taikomos Aprašo III skyriaus nuostatos.

8. Vieno tiekėjo sudėtinio vaistinio preparato bazinė kaina ir didžiausia paciento priemoka už jį, apskaičiuotos vadovaujantis Aprašo 4 ir 5 punktais, negali viršyti jį sudarančių veikliųjų medžiagų bazinių kainų ir 20 proc. praėjusių metų vidutinių recepto kompensuojamųjų kainų (L) sumos.

Jei sudėtinio vaistinio preparato bazinė kaina ir didžiausia paciento priemoka už jį neatitinka šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyto reikalavimo, sudėtinis vaistinis preparatas į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ar jo pakeitimus neįrašomas.

III SKYRIUS

DVIEJŲ IR DAUGIAU TIEKĖJŲ VAISTINIŲ PREPARATŲ BAZINIŲ KAINŲ IR PRIEMOKŲ UŽ JUOS APSKAIČIAVIMAS

9. Dviejų ir daugiau tiekėjų vaistinių preparatų bazinė kaina apskaičiuojama taip:

9.1. Kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus NPAKID kompensuojamojo vaistinio preparato mažmeninės kainos dalis (M) jo bazinei kainai apskaičiuoti nustatoma pagal formulę:

M = A – (A/(0,69056 x A + 10)).

Šioje formulėje:

A – Lietuvai taikoma vaistinio preparato kaina (GLT).

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 711, 2018-07-18, paskelbta TAR 2018-07-25, i. k. 2018-12388

9.2. Apskaičiuojama kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus NPAKID kompensuojamojo vaistinio preparato sutartinio veikliosios medžiagos kiekio bazinė kaina (V) pagal formulę:

V = M/N,

čia N – kompensuojamojo vaistinio preparato sutartinis veikliosios medžiagos kiekis (masės vienetais) arba ekvivalentinių dozių skaičius pakuotėje.

9.3. Nustatoma, kurio pavadinimo tos pačios grupės konkretaus NPAKID kompensuojamojo vaistinio preparato veikliosios medžiagos sutartinio kiekio arba ekvivalentinės dozės bazinė kaina mažiausia (Vmin).

9.4. Nustatoma kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus NPAKID kompensuojamojo vaistinio preparato bazinė kaina (B):

jeigu vaistinis preparatas neapmokestinamas PVM, B = (Vmin x N) + didmeninės prekybos antkainis + mažmeninės prekybos antkainis;

jeigu vaistinis preparatas apmokestinamas PVM, B = (Vmin x N) + didmeninės prekybos antkainis + mažmeninės prekybos antkainis) x (1+PVM tarifas/100).

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 711, 2018-07-18, paskelbta TAR 2018-07-25, i. k. 2018-12388

9.5. Nustatoma mažiausia kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus NPAKID kompensuojamojo vaistinio preparato paciento priemoka (PPmin):

jeigu kompensuojama 100 proc. vaistinio preparato bazinės kainos, PPmin 100 = A x (1+PVM tarifas/100) – B;

jeigu kompensuojama 90 proc. vaistinio preparato bazinės kainos, PPmin 90 = A x (1+PVM tarifas/100) – B x 0,9;

jeigu kompensuojama 80 proc. vaistinio preparato bazinės kainos, PPmin 80 = A x (1+PVM tarifas/100) – B x 0,8;

jeigu kompensuojama 50 proc. vaistinio preparato bazinės kainos, PPmin 50 = A x (1+PVM tarifas/100) – B x 0,5.

10. Didžiausia kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus NPAKID kompensuojamojo vaistinio preparato paciento priemoka (PPmax) apskaičiuojama taip:

10.1. nustatoma bazinės kainos dalis priemokai nustatyti D = B x 0,2:

10.2. jeigu D < 20 proc. praėjusių metų vidutinės recepto kompensuojamosios kainos (L),

PPmax 100 = D, kompensuojant 100 proc. vaistinio preparato bazinės kainos;

PPmax 90 = B x 0,3, kompensuojant 90 proc. vaistinio preparato bazinės kainos;

PPmax 80 = B x 0,4, kompensuojant 80 proc. vaistinio preparato bazinės kainos;

PPmax 50 = B x 0,7, kompensuojant 50 proc. vaistinio preparato bazinės kainos;

10.3. jeigu D ≥20 proc. praėjusių metų vidutinės recepto kompensuojamosios kainos (L),

PPmax 100 = L x 0,2, kompensuojant 100 proc. vaistinio preparato bazinės kainos;

PPmax 90 = B + PPmax100 – B x 0,9, kompensuojant 90 proc. vaistinio preparato bazinės kainos;

PPmax 80 = B + PPmax100 – B x 0,8, kompensuojant 80 proc. vaistinio preparato bazinės kainos;

PPmax 50 = B + PPmax100 – B*0,5, kompensuojant 50 proc. vaistinio preparato bazinės kainos.

11. Vaistinių preparatų grupės, kurias sudaro trijų ir daugiau tiekėjų to paties bendrinio pavadinimo vaistiniai preparatai sudaromos Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno galiojimo laikotarpiui sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įvertinant pateiktas paraiškas įrašyti vaistinius preparatus į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną. Nustačius, kurio grupės vaistinio preparato bazinė kaina ir paciento priemoka, apskaičiuotos pagal Aprašo 9 ir 10 punktus, yra mažiausios, pagal jį apskaičiuojamos kitų grupės vaistinių preparatų bazinės kainos ir paciento priemokos. Jeigu pagal Aprašo 9.5 papunktį apskaičiuota mažiausia paciento priemoka už konkretaus NPAKID vaistinį preparatą yra didesnė negu pagal Aprašo 10 punktą apskaičiuota didžiausia paciento priemoka, toks vaistinis preparatas į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną neįrašomas, išskyrus šio punkto antrojoje pastraipoje nurodytą atvejį.

Jei sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įvertinus paraiškas nustatoma, kad tik vieno tiekėjo vaistinis preparatas (jei Lietuvos Respublikoje yra registruotos ir tiekiamos į rinką skirtingo vaistinio preparato stiprumo pakuotės, kiekvieno vaistinio preparato stiprumo po vieną) atitinka Aprašo 10 punkte nustatytą priemokos reikalavimą, į tokią grupę įrašomas kito tiekėjo vaistinis preparatas (jei Lietuvos Respublikoje yra registruotos ir tiekiamos į rinką skirtingo vaistinio preparato stiprumo pakuotės, kiekvieno vaistinio preparato stiprumo po vieną), kurio mažiausia paciento priemoka yra didesnė negu pagal Aprašo 10 punktą apskaičiuota priemoka, tačiau mažesnė už kitų tos grupės vaistinių preparatų, kad tokią grupę sudarytų dviejų tiekėjų to paties bendrinio pavadinimo vaistiniai preparatai.

Per Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno galiojimo laikotarpį į šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytas grupes nauji vaistiniai preparatai neįrašomi ir į šias grupes jau įrašytų vaistinių preparatų bazinė kaina bei mažiausia ir didžiausia pacientų priemoka už juos neperskaičiuojamos, išskyrus atvejus, kai tiekėjui neužtikrinus tiekimo į Lietuvos Respublikos didmeninės ir (ar) mažmeninės prekybos rinką, pigiausias grupės vaistinis preparatas ar visi grupės vaistiniai preparatai yra išbraukiami iš Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno. Išbraukus pigiausią grupės vaistinį preparatą iš Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno, tokios grupės vaistinių preparatų bazinė kaina bei mažiausia ir didžiausia pacientų priemoka už juos perskaičiuojamos pagal tą vaistinį preparatą, kurio Lietuvai taikoma kaina grupėje yra mažiausia. Išbraukus visus grupės vaistinius preparatus iš Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno, į tokią grupę įrašomas vaistinis preparatas, kurio apskaičiuotoji mažiausia paciento priemoka rengiant Kompensuojamų vaistinių preparatų kainyną buvo didesnė negu pagal Aprašo 10 punktą apskaičiuota priemoka, tačiau mažesnė už kitų tos grupės vaistinių preparatų, dėl kurių rengiant Kompensuojamų vaistinių preparatų kainyną buvo pateiktos paraiškos įrašyti į nurodytą grupę. Pagal šio vaistinio preparato Lietuvai taikomą kainą perskaičiuojama tokios grupės bazinė kaina bei mažiausia ir didžiausia pacientų priemoka.

12. Jeigu į vaistinių preparatų grupę, kurią sudaro vieno tiekėjo vienas ar keli negeneriniai vaistiniai preparatai, įrašomas generinis vaistinis preparatas, jo Lietuvai taikomos kainos dalis, tenkanti sutartiniam veikliosios medžiagos kiekiui, turi būti ne didesnė kaip 70 procentų pigiausio tos grupės vaistinio preparato Lietuvai taikomos kainos dalies, tenkančios sutartiniam veikliosios medžiagos kiekiui.

13. Jeigu į panašaus gydomojo poveikio negenerinių vaistinių preparatų grupę įrašomas generinis vaistinis preparatas, to paties bendrinio pavadinimo negeneriniai ir generiniai vaistiniai preparatai išskiriami į naują vaistinių preparatų grupę, ir generinio vaistinio preparato Lietuvai taikomos kainos dalis, tenkanti sutartiniam veikliosios medžiagos kiekiui, turi būti ne didesnė kaip 70 procentų pigiausio tos grupės to paties bendrinio pavadinimo vaistinio preparato Lietuvai taikomos kainos dalies, tenkančios sutartiniam veikliosios medžiagos kiekiui arba, jei tiekėjas turi sudarytą gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartį, atitinkančią sveikatos apsaugos ministro nustatytus gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutarčių sudarymo reikalavimus, ne didesnė kaip 70 proc. kainos dalies nustatytos sutartyje, tenkančios sutartiniam veikliosios medžiagos kiekiui.

14. Jeigu vaistinių preparatų grupę sudaro dviejų ir daugiau tiekėjų sudėtiniai vaistiniai preparatai, tvirtinant Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną sudėtinio vaistinio preparato bazinė kaina ir didžiausia paciento priemoka už jį, apskaičiuotos vadovaujantis Aprašo 9 ir 10 punktais, negali viršyti jį sudarančių veikliųjų medžiagų bazinių kainų ir didžiausių paciento priemokų už juos sumos.

IV SKYRIUS

BIOLOGINIŲ IR PANAŠIŲ BIOLOGINIŲ VAISTINIŲ PREPARATŲ BAZINIŲ KAINŲ IR PRIEMOKŲ UŽ JUOS APSKAIČIAVIMAS

15. Biologinių vaistinių preparatų bazinė kaina apskaičiuojama taip:

15.1. Kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus NPAKID kompensuojamojo biologinio vaistinio preparato mažmeninės kainos dalis (M) jo bazinei kainai apskaičiuoti nustatoma pagal formulę:

M = C – (A/(0,69056 x A+10)).

Insulino preparatams taikoma formulė M = С.

Šioje formulėje:

A – Lietuvai taikoma vaistinio preparato kaina (GLT);

C = GESvid, jeigu GLT > GESvid; jeigu GLT ≤ GESvid arba Lietuvos Respublikos tiekėjo vaistinis preparatas parduodamas tik Lietuvos Respublikoje, C = A.

Skaičiuojant vardinių biologinių vaistinių preparatų bazinę kainą C = A.

GESvid – to paties bendrinio pavadinimo to paties tiekėjo biologinių vaistinių preparatų Europos Sąjungos valstybėse deklaruojamų trijų mažiausių kainų vidurkis (neįskaitant PVM ar analogiško toje valstybėje taikomo mokesčio). Jeigu biologinis vaistinis preparatas neįregistruotas ir neparduodamas nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje, jo GESvid laikoma biologinio vaistinio preparato tiekėjo valstybėje deklaruojama kaina. Jeigu Europos Sąjungos valstybėje (arba vaistinio preparato tiekėjo valstybėje) parduodamo biologinio vaistinio preparato pakuotės dozuočių kiekis neatitinka Lietuvos Respublikai tiekiamo biologinio vaistinio preparato pakuotės dozuočių kiekio, šio biologinio vaistinio preparato pakuotės tiekėjo kaina, deklaruojama toje valstybėje, perskaičiuojama pagal artimiausio dozuočių kiekio ir santykinai pigesnės pakuotės kainą.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 711, 2018-07-18, paskelbta TAR 2018-07-25, i. k. 2018-12388

15.2. Apskaičiuojama kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus NPAKID kompensuojamojo biologinio vaistinio preparato sutartinio veikliosios medžiagos kiekio bazinė kaina (V) pagal formulę:

V = M/N,

čia N – kompensuojamojo biologinio vaistinio preparato sutartinis veikliosios medžiagos kiekis (biologinio aktyvumo vienetais) arba ekvivalentinių dozių skaičius pakuotėje.

15.3. Nustatoma, kurio pavadinimo tos pačios grupės konkretaus NPAKID kompensuojamojo biologinio vaistinio preparato veikliosios medžiagos sutartinio kiekio arba ekvivalentinės dozės bazinė kaina mažiausia (Vmin).

15.4. Nustatoma kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus NPAKID kompensuojamojo biologinio vaistinio preparato bazinė kaina (B):

jeigu vaistinis preparatas neapmokestinamas PVM, B = (Vmin x N) + didmeninės prekybos antkainis + mažmeninės prekybos antkainis;

jeigu vaistinis preparatas apmokestinamas PVM, B = (Vmin x N ) + didmeninės prekybos antkainis + mažmeninės prekybos antkainis) x (1 + PVM tarifas/100).

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 711, 2018-07-18, paskelbta TAR 2018-07-25, i. k. 2018-12388

15.5. Nustatoma mažiausia kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus NPAKID kompensuojamojo biologinio vaistinio preparato paciento priemoka (PPmin):

jeigu kompensuojama 100 proc. vaistinio preparato bazinės kainos, PPmin 100 = A x (1+PVM tarifas/100) – B;

jeigu kompensuojama 90 proc. vaistinio preparato bazinės kainos, PPmin 90 = A x (1+PVM tarifas/100) – B x 0,9;

jeigu kompensuojama 80 proc. vaistinio preparato bazinės kainos, PPmin 80 = A x (1+PVM tarifas/100) – B x 0,8;

jeigu kompensuojama 50 proc. vaistinio preparato bazinės kainos, PPmin 50 = A x (1+PVM tarifas/100) – B x 0,5.

16. Didžiausia kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus NPAKID kompensuojamojo biologinio vaistinio preparato paciento priemoka (PPmax) apskaičiuojama taip:

16.1. Nustatoma bazinės kainos dalis priemokai nustatyti D = B x 0,2;

16.2. jeigu D < 20 proc. praėjusių metų vidutinės recepto kompensuojamosios kainos (L),

PPmax 100 = D, kompensuojant 100 proc. vaistinio preparato bazinės kainos;

PPmax 90 = B x 0,3, kompensuojant 90 proc. vaistinio preparato bazinės kainos;

PPmax 80 = B x 0,4, kompensuojant 80 proc. vaistinio preparato bazinės kainos;

PPmax 50 = B x 0,7, kompensuojant 50 proc. vaistinio preparato bazinės kainos;

16.3. jeigu D ≥ 20 proc. praėjusių metų vidutinės recepto kompensuojamosios kainos (L),

PPmax 100 = L x 0,2, kompensuojant 100 proc. vaistinio preparato bazinės kainos;

PPmax 90 = B + PPmax 100 – B x 0,9, kompensuojant 90 proc. vaistinio preparato bazinės kainos;

PPmax 80 = B + PPmax 100 – B x 0,8, kompensuojant 80 proc. vaistinio preparato bazinės kainos;

PPmax 50 = B + PPmax 100 – B x 0,5, kompensuojant 50 proc. vaistinio preparato bazinės kainos.

17. Jei į vaistinių preparatų grupę, kurią sudarė vienas ar keli biologiniai vaistiniai preparatai, įrašomas panašus biologinis vaistinis preparatas, jo tiekėjo Lietuvai taikomos kainos dalis, tenkanti sutartiniam veikliosios medžiagos kiekiui, turi būti ne didesnė kaip 85 procentų pigiausio tos grupės vaistinio preparato tiekėjo Lietuvai taikomos kainos dalies, tenkančios sutartiniam veikliosios medžiagos kiekiui arba, jei tiekėjas turi sudarytą gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutartį, atitinkančią sveikatos apsaugos ministro nustatytus gydymo prieinamumo gerinimo ir rizikos pasidalijimo sutarčių sudarymo reikalavimus, ne didesnė kaip 85 proc. kainos dalies, nustatytos sutartyje, tenkančios sutartiniam veikliosios medžiagos kiekiui.

18. Aprašo 17 punkte nurodytos vaistinių preparatų grupės bazinė kaina bei mažiausia ir didžiausia paciento priemoka už juos apskaičiuojamos vadovaujantis Aprašo 9 ir 10 punktais.

19. Jeigu į panašaus gydomojo poveikio biologinių vaistinių preparatų grupę įrašomas panašus biologinis vaistinis preparatas, to paties bendrinio pavadinimo referenciniai biologiniai ir panašūs biologiniai vaistiniai preparatai išskiriami į naują vaistinių preparatų grupę ir panašaus biologinio vaistinio preparato Lietuvai taikomos kainos dalis, tenkanti sutartiniam veikliosios medžiagos kiekiui, turi būti ne didesnė kaip 85 procentai pigiausio tos grupės to paties bendrinio pavadinimo vaistinio preparato Lietuvai taikomos kainos dalies, tenkančios sutartiniam veikliosios medžiagos kiekiui.

20. Jeigu pagal Aprašo 9.5 ar 15.5 papunktį apskaičiuota mažiausia paciento priemoka už konkretaus NPAKID biologinį ar panašų biologinį vaistinį preparatą yra didesnė negu pagal Aprašo 10 ar 16 punktą apskaičiuota didžiausia paciento priemoka, toks vaistinis preparatas į Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyną ar jo pakeitimus neįrašomas, išskyrus atvejus, kai nėra galimybių suteikti būtinosios medicinos pagalbos, veiksmingai gydyti pacientų, diagnozuoti ligos ar jos išvengti naudojant registruotus tokio vaistinio preparato analogus. Tokių vaistinių preparatų bazinė kaina apskaičiuojama kaip vardinių vaistinių preparatų.

Šio punkto pirmosios pastraipos nuostatos netaikomos visą Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainyno galiojimo laikotarpį tiems biologiniams ir panašiems biologiniams vaistiniams preparatams, kurių Lietuvai taikomai kainai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka tiekėjas nusprendė taikyti tokio dydžio nuolaidą, kurią pritaikius pagal Aprašo 9.5 ar 15.5 papunktį apskaičiuota mažiausia paciento priemoka neviršytų pagal Aprašo 10 ar 16 punktus apskaičiuotos didžiausios paciento priemokos.

V SKYRIUS

EKSTEMPORALIŲJŲ VAISTINIŲ PREPARATŲ BAZINIŲ KAINŲ APSKAIČIAVIMAS

21. Ekstemporaliųjų vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra nors viena veiklioji medžiaga, kurios pavadinimas įrašytas į Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų joms gydyti sąrašą arba Kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašą, bazinė kaina lygi 90 procentų jų mažmeninės kainos, už kurią šie vaistiniai preparatai faktiškai parduodami pirkėjui.

VI SKYRIUS

AMBULATORINIAM GYDYMUI SKIRIAMŲ MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONIŲ BAZINIŲ KAINŲ APSKAIČIAVIMAS

22. Bazinei kainai nustatyti medicinos pagalbos priemonės grupuojamos pagal paskirtį sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

23. Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių, išskyrus akinių lęšių ir insulino pompų keičiamųjų dalių, bazinės kainos apskaičiuojamos taip:

23.1. Nustatoma kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus identifikavimo kodo (toliau – ID) kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės mažmeninės kainos dalis (M) jos bazinei kainai apskaičiuoti pagal formulę:

M = A – (A/(0,69056 x A + 10)).

Šioje formulėje:

A – didžiausia mažmeninė kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės kaina, atėmus PVM.

23.2. Apskaičiuojama kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus ID tos pačios grupės kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės vieneto bazinė kaina (V) pagal formulę:

V = M/N,

čia N – kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių ar jų matavimo vienetų skaičius pakuotėje.

23.3. Nustatoma, kurio pavadinimo tos pačios grupės kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės vieneto kaina yra mažiausia (Vmin).

23.4. Nustatoma kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus ID kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės tarpinė kaina (K):

jeigu kompensuojamoji medicinos pagalbos priemonė neapmokestinama PVM, K = Vmin x N;

jeigu kompensuojamoji medicinos pagalbos priemonė apmokestinama PVM, K = Vmin x N x (1 + PVM tarifas/100).

23.5. Kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus ID kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės tarpinė kaina palyginama atitinkamai su kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus ID medicinos pagalbos priemonės bazine kaina, nurodyta galiojančiame Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne, išskyrus naujai įrašomas į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyną medicinos pagalbos priemones.

23.6. Jeigu nė vienos tos pačios grupės konkretaus ID kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės tarpinė kaina nėra didesnė už jos bazinę kainą, nurodytą galiojančiame Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne, konkretaus ID kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės bazinė kaina (B) yra lygi jos tarpinei kainai (K) B = K.

23.7. Jeigu vienos tos pačios grupės konkretaus ID kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės tarpinė kaina yra didesnė už jos bazinę kainą, nurodytą galiojančiame Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne:

23.7.1. Jeigu kompensuojamoji medicinos pagalbos priemonė apmokestinama PVM, konkretaus ID kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės, kurios bazinė kaina, nurodyta galiojančiame Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne, yra mažesnė už apskaičiuotą pagal Aprašo 23.4 papunktį tarpinę kainą (K), bazinė kaina (BG) galiojančiame kainyne mažinama dalijant ją iš koeficiento (L), kuris apskaičiuojamas taip: L = 1 + PVM tarifas/100.

23.7.2. Nustatoma medicinos pagalbos priemonės vieneto kaina (P) pagal formulę:

jeigu kompensuojamoji medicinos pagalbos priemonė apmokestinama PVM, P = (BG/L)/N;

jeigu kompensuojamoji medicinos pagalbos priemonė neapmokestinama PVM, P = BG/N.

23.7.3. Nustatoma kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės konkretaus ID kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės bazinė kaina (B):

B = P x N.

23.7.4. Jeigu kompensuojamoji medicinos pagalbos priemonė apmokestinama PVM, medicinos pagalbos priemonės bazinė kaina (B) didinama – dauginama iš koeficiento, kuris apskaičiuojamas taip: 1 + PVM tarifas/100.

24. Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių – akinių lęšių ir insulino pompų keičiamųjų dalių,– iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojama suma tvirtinama sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

25. Paciento priemoka už kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones apskaičiuojama iš mažmeninės kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės kainos, apskaičiuotos Farmacijos įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, atėmus bazinę kainą, apskaičiuotą Aprašo 23 punkte nustatyta tvarka, jei kompensuojama 100 proc. medicinos pagalbos priemonės bazinės kainos. Jei kompensuojama 90 proc., 80 proc. ar 50 proc. medicinos pagalbos priemonės bazinės kainos, paciento priemoka už kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones apskaičiuojama iš mažmeninės kainos atėmus bazinę kainą, padaugintą atitinkamai iš 0,9, 0,8 ir 0,5 dydžio koeficientų.

26. Jeigu sumažėja Lietuvai taikoma medicinos pagalbos priemonės kaina ir (ar) į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyną siūloma įtraukti pakuotes, kurių vienos kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės bazinė kaina yra mažesnė nei į šį kainyną įrašytų pakuočių tokios pačios kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės bazinė kaina, sveikatos apsaugos ministras priima sprendimą patikslinti Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyną per 30 dienų nuo šios informacijos pateikimo Sveikatos apsaugos ministerijai. Nurodytu atveju patikslinamos tik tos medicinos pagalbos priemonių grupės, kuriai priskiriama ši kompensuojamoji medicinos pagalbos priemonė, bazinės kainos.

27. Kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės Lietuvai taikomą medicinos pagalbos priemonės kainą leidžiama padidinti sveikatos apsaugos ministro sprendimu. Šiame sprendime taip pat turi būti nurodyta, ar gali padidėti ir turi būti perskaičiuojamos šios medicinos pagalbos priemonės mažmeninė kaina, mažmeninė ir bazinė kainos arba šios medicinos pagalbos priemonės mažmeninė ir bazinė kainos ir kitų tos pačios grupės medicinos pagalbos priemonių bazinės kainos. Perskaičiuojant nurodytas kainas, Aprašo 23.5, 23.6 ir 23.7 papunkčių nuostatos netaikomos. Jeigu kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės bazinė kaina didėja dėl PVM tarifo pasikeitimo, ji gali didėti ne daugiau, negu tą didėjimą lemia PVM tarifo pasikeitimas.

28. Jeigu medicinos pagalbos priemonė į Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyną iš naujo įrašoma tuo pačiu pavadinimu, kuris buvo iš jo išbrauktas, nauja jos didžiausia mažmeninė kaina, nustatyta pagal Lietuvai taikomą medicinos pagalbos priemonės kainą taikant įrašymo metu galiojančius sveikatos apsaugos ministro patvirtinus prekybos antkainius, negali būti didesnė už tą, kuri buvo nurodyta Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainyne, galiojusiame medicinos pagalbos priemonės išbraukimo metu, jeigu ji išbraukta ne seniau kaip prieš 5 metus.

_____________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 531, 2008-05-28, Žin., 2008, Nr. 66-2510 (2008-06-10), i. k. 1081100NUTA00000531

Nr. 1806, 2009-12-23, Žin., 2009, Nr. 158-7191 (2009-12-31), i. k. 1091100NUTA00001806

Nr. 59, 2018-01-17, paskelbta TAR 2018-01-19, i. k. 2018-00882

Pakeitimai: