Suvestinė redakcija nuo 2010-06-27

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 4-161, i. k. 102301MISAK00000695

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL BUVEINIŲ IR PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ MONITORINGO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2002 m. gruodžio 31 d. Nr. 695

Vilnius

 

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 300 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir acquis įgyvendinimo priemonių 2002 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 25-910) patvirtinto Acquis įgyvendinimo priemonių 2002 metų plano 3.22 skyriaus „Aplinka“ 3.22.5 poskyryje „Gamtos apsauga“ nurodytą priemonę (kodas 3.22.5-D6),

1. Tvirtinu Buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringo programą (pridedama).

2. Nustatau, kad Buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringo programa įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

3. Įpareigoju Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentą:

3.1. iki 2003 m. gegužės 1 d. įvertinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, saugomų teritorijų direkcijų institucinio sustiprinimo poreikį bei apskaičiuoti papildomas lėšas, būtinas buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringui vykdyti ir pateikti išvadas aplinkos ministrui bei Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos;

3.2. per vieną mėnesį po buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų įsteigimo kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengti šių saugomų teritorijų monitoringo metodinius reikalavimus, suderinant juos su Aplinkos apsaugos agentūra, ir pateikti tvirtinti aplinkos ministrui.

4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „monitoringas“, „valdymo sistema“.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 

 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 695

 

buveinių ir Paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringo programa

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringo programa (toliau – Programa) parengta, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 112-2824), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 106 „Dėl aplinkos monitoringo duomenų fondo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 28-1008), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 160 „Dėl Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 40-1514), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 22 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 12-364), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 159 „Dėl Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, randamų Lietuvoje, sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 40-1513).

2. Pagal šią Programą monitoringas atliekamas visose Lietuvos Respublikoje įsteigtose Europos Bendrijos svarbos buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose, įgyvendinant Europos Bendrijos direktyvas 92/43/EEB „Dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros“ bei 79/409/EEB „Dėl laukinių paukščių apsaugos“.

3. Programa skirta nustatyti buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringo (toliau – Monitoringo) uždavinius, vykdymo tvarką, Monitoringą organizuojančias ir vykdančias institucijas bei Monitoringo duomenų tvarkymą. Programa yra sudėtinė Valstybinės aplinkos monitoringo programos dalis, papildanti augmenijos ir gyvūnijos monitoringo dalį.

4. Pagrindinės šioje Programoje vartojamos sąvokos:

4.1. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos – saugomos teritorijos, skirtos apsaugoti ir atkurti Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipus, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių buveines dėl jų svarbos gyvūnų ir augalų rūšių išsaugojimui;

4.2. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos – saugomos teritorijos, skirtos Europos Bendrijos svarbos laukinių paukščių rūšių natūralioms populiacijoms jų paplitimo arealuose išsaugoti, taip pat migruojančių paukščių perėjimo, šėrimosi, mitybos, poilsio ir migracijos susitelkimo vietoms išsaugoti, atsižvelgiant į poreikį konkrečiame jūros ar sausumos areale;

4.3. Saugomos rūšys – Europos Bendrijos svarbos augalų ir gyvūnų rūšys, išvardytos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakyme Nr. 159 „Dėl Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, randamų Lietuvoje, sąrašų patvirtinimo“ bei paukščių rūšys, kurioms pagal aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 22 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ nustatytus kriterijus turi būti steigiamos paukščių apsaugai svarbios teritorijos.

5. Kitos šioje Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme vartojamas sąvokas.

 

II. Monitoringo tikslas ir uždaviniai

 

6. Monitoringo tikslas – užtikrinti informacijos apie buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų bei jose saugomų rūšių ir natūralių buveinių būklę bei jos pokyčius surinkimą ir pateikimą atsakingoms nacionalinėms ir tarptautinėms institucijoms, kad būtų laiku ir tinkamai parengiami bei priimami būtini sprendimai, reikalingi saugomoms natūralioms buveinėms ir gyvūnų ar augalų rūšims išsaugoti, taip pat informuoti apie šių buveinių ir rūšių būklę visuomenę.

7. Monitoringo uždaviniai:

7.1. sistemingai stebėti, analizuoti ir prognozuoti buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų bei jose saugomų rūšių ir natūralių buveinių būklę ir jos pokyčius;

7.3. vertinti buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo priemonių efektyvumą;

7.4. vertinti natūralių ir antropogeninių veiksnių poveikį buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose saugomoms rūšims ir natūralioms buveinėms;

7.5. teikti informaciją Europos Komisijai, atsakingoms nacionalinėms institucijoms, suinteresuotoms organizacijoms ir visuomenei.

 

III. Monitoringo organizavimas ir vykdymas

 

8. Buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringą kuruoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Saugomų teritorijų tarnyba). Ji atlieka šias funkcijas:

8.1. atsako už Monitoringo įgyvendinimą ir koordinuoja jo vykdymą;

8.2. tvirtina valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų metinius veiklos planus, kuriuose numatomi metiniai Monitoringo darbai, suderinti su Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra);

8.3. dalyvauja rengiant Monitoringo ataskaitų formas ir Monitoringo metodinius reikalavimus, kuriuose nustatomos stebėjimo vietos, apskaitų maršrutai, stebėjimo ir matavimo metodai, kiti detalūs reikalavimai atliekamiems stebėjimams, vadovaudamasi Aplinkos monitoringo duomenų fondo nuostatais ir steigiant saugomas teritorijas surinkta bei kita moksline informacija apie saugomas rūšis ir natūralias buveines;

8.4. dalyvauja rengiant rekomendacijas dėl aplinkos kokybės užtikrinimo ir gerinimo priemonių įgyvendinimo;

8.5. dalyvauja rengiant medžiagą teminiams leidiniams apie monitoringą bei aplinkos būklę;

8.6. esant reikalui, organizuoja Monitoringo struktūros pakeitimus arba teikia pasiūlymus dėl Monitoringo struktūros pakeitimų;

8.7. tvarko Monitoringo duomenis.

9. Atsakingi Monitoringo vykdytojai yra saugomų teritorijų direkcijos ir Aplinkos apsaugos agentūra, vykdanti jūros buveinių monitoringą. Konkrečios buveinių ar paukščių apsaugai svarbios teritorijos Monitoringą (išskyrus jūros buveinių) vykdo tam tikra saugomos teritorijos direkcija, įgaliota Saugomų teritorijų tarnybos. Atsakingi Monitoringo vykdytojai:

9.1. atlieka stebėjimus ir renka pirminius duomenis;

9.2. atsako už informacijos kokybę visų darbų etapų metu (atliekant stebėjimus, matavimus, jei reikia, surenkant ėminius ir juos transportuojant, pirminės duomenų analizės metu);

9.3. prireikus, derindami šį poreikį su Saugomų teritorijų tarnyba ir Agentūra, pasitelkia mokslo įstaigų ir organizacijų bei kitų juridinių asmenų specialistus ir kvalifikuotus darbuotojus;

9.4. Monitoringo duomenis pateikia Saugomų teritorijų tarnybai ne vėliau kaip per 1 mėnesį po stebėjimų (apskaitų) pabaigos;

9.5. pagal kompetenciją dalyvauja rengiant medžiagą teminiams leidiniams apie monitoringą bei aplinkos būklę.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-542, 2010-06-17, Žin., 2010, Nr. 74-3780 (2010-06-26), i. k. 110301MISAK00D1-542

 

10. Vykdant Monitoringą, kai kurie natūralių buveinių ar saugomų rūšių monitoringo parametrai (vandens fizinės, cheminės, dinaminės savybės ir pan.) atskirai nenustatinėjami, jeigu reikalingi ir patikimi duomenys yra gaunami vykdant šiose vietovėse stebėjimus pagal kitas Valstybinės aplinkos monitoringo programos dalis.

11. Monitoringo ataskaitų formas ir Monitoringo metodinius reikalavimus tvirtina Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija.

 

IV. Monitoringo STRUKTŪRA

 

12. Buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose stebima šių objektų būklė ir jos pokyčiai:

12.1. natūralių buveinių;

12.2. saugomų rūšių.

13. Buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose saugomų natūralių buveinių būklė ir jos pokyčiai stebimi pagal 1 lentelėje pateiktą veiksmų planą.

1 lentelė

 

Buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose saugomų natūralių buveinių monitoringo veiksmų planas

 

Buveinės 

Buveinių tipų kodai

 

Parametrai 

Periodiškumas 

Jūros buveinės

1110, 1170

vandens fizinės ir cheminės savybės; dugno morfologija;

Ne rečiau kaip kas

 

 

charakteringų organizmų įvairovė ir skaitlingumas;

3 metai

 

 

 

 

Upių žiotys ir lagūnos

1130, *1150

vandens fizinės ir cheminės savybės; charakteringų

Ne rečiau kaip kas

 

 

organizmų įvairovė ir skaitlingumas; augalų bendrijų

3 metai

 

 

struktūra ir išsidėstymas;

 

 

 

 

 

Pajūrio ir žemyninių

2110, 2120,

charakteringų organizmų įvairovė ir skaitlingumas;

Ne rečiau kaip kas

smėlynų buveinės

*2130, *2140,

buveinių užimamas plotas; fizinę aplinką formuojantys

3 metai

 

2170, 2190,

gamtiniai faktoriai;

 

 

2320, 2330

 

 

 

 

 

 

Ežerų buveinės

3130, 3140,

vandens fizinės ir cheminės savybės; charakteringų

Ne rečiau kaip kas

 

3150, 3160, 3190

organizmų įvairovė ir skaitlingumas; augalų bendrijų

3 metai

 

 

struktūra ir išsidėstymas;

 

 

 

 

 

Upių buveinės

3260, 3270

vandens fizinės, cheminės ir dinaminės savybės;

Ne rečiau kaip kas

 

 

charakteringų organizmų įvairovė ir skaitlingumas;

3 metai

 

 

augalų bendrijų struktūra ir išsidėstymas;

 

 

 

 

 

Viržynų ir krūmynų buveinės

4030, 5130

charakteringų augalų įvairovė ir skaitlingumas; augalų

Ne rečiau kaip kas

 

 

bendrijų struktūra; buveinių užimamas plotas;

3 metai

 

 

 

 

Pievų buveinės

*6120, 6210,

charakteringų augalų įvairovė ir skaitlingumas; augalų

Ne rečiau kaip kas

 

*6230, 6410,

bendrijų struktūra; buveinių užimamas plotas;

3 metai

 

6430, 6450, 6510

Pastaba. 6430 ir 6450 buveinėms papildomai stebimi

 

 

 

fizinę aplinką formuojantys gamtiniai faktoriai;

 

 

 

 

 

Pelkių buveinės

*7110, 7120,

hidrologinis režimas; charakteringų augalų įvairovė ir

Ne rečiau kaip kas

 

7140, 7150,

skaitlingumas; augalų bendrijų struktūra ir išsidėstymas;

3 metai

 

7160, *7210,

buveinių užimamas plotas;

 

 

*7220, 7230

 

 

 

 

 

 

Atodangų ir olų buveinės

8210, 8220, 8310

buveinių užimamas plotas; paviršiaus morfologija;

Ne rečiau kaip kas

 

 

 

3 metai

 

 

 

 

Miškų buveinės

2180, *6530,

charakteringų augalų įvairovė ir skaitlingumas; augalų

Ne rečiau kaip kas

 

*9010, *9020,

bendrijų struktūra ir išsidėstymas; buveinių

3 metai

 

9050, 9070,

užimamas plotas;

 

 

*9080, 9160,

Pastaba. *9080, 91D0, *91E0 ir 91F0 buveinėms

 

 

*9180, 9190,

papildomai stebimas hidrologinis režimas.

 

 

*91D0, *91E0,

 

 

 

91F0

 

 

 

Pastabos: 1. Buveinių tipų (pvz., 1110) kodas nurodo Europos ekologinio tinklo Natura 2000 kodą Europos Sąjungos buveinių interpretavimo vadove (EUR 15/2, 1999).

2. Ženklu (*) pažymėti prioritetiniai natūralių buveinių tipai.

14. Tinkama natūralios buveinės apsaugos būkle jos apsaugai svarbioje teritorijoje laikoma tokia būklė, kai natūralios buveinės plotas nekinta arba didėja, kai egzistuoja ir tikėtina, kad neišnyks jos ilgalaikiam palaikymui būtina specifinė struktūra ir funkcijos, kai šiai buveinei būdingų rūšių apsaugos būklė yra tinkama.

15. Buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose saugomų rūšių būklė ir jos pokyčiai stebimi pagal 2 lentelėje pateiktą veiksmų planą.

2 lentelė

Buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose saugomų rūšių monitoringo veiksmų planas

 

Klasė arba tipas

Rūšių skaičius

Parametrai

Periodiškumas

1. Žinduoliai

8

Pėdsakų gausos indeksai; minimalus žvėrių skaičius;

1, 3 arba 5 metai

 

 

minimalus patelių su jaunikliais skaičius; gyvybinės

priklausomai nuo

 

 

veiklos žymių fiksavimas; bendras individų skaičius.

rūšies

 

 

 

 

2. Ropliai ir varliagyviai

3

Veisimosi vietų skaičius; individų skaičius; buveinės

Kasmet

 

 

savybių, kurios yra svarbios nagrinėjamai rūšiai,

 

 

 

išsaugojimo laipsnis ir atkūrimo galimybės.

 

 

 

 

 

3. Žuvys ir nėgės

11

Vandens fizinės ir cheminės savybės; nerštaviečių

Kasmet

 

 

skaičius; augalijos kiekis (%) ir užaugimo tipas jauniklių

 

 

 

buveinėse; sedimentų kiekis; buveinės savybių, kurios

 

 

 

yra svarbios nagrinėjamai rūšiai, išsaugojimo laipsnis

 

 

 

ir atkūrimo galimybės.

 

 

 

 

 

4. Bestuburiai

18

Buveinės savybių, kurios yra svarbios nagrinėjamai

Kasmet

 

 

rūšiai, išsaugojimo laipsnis ir atkūrimo galimybės.

 

 

 

 

 

5. Augalai

12

Individų gausumas, gyvybingumas ir fertilumas;

Ne rečiau kaip kas

 

 

populiacijos užimamas plotas; augimvietės charakteris-

3 metai

 

 

tikos; buveinės savybių, kurios yra svarbios nagrinėjamai

 

 

 

rūšiai, išsaugojimo laipsnis ir atkūrimo galimybės.

 

 

 

 

 

6. Samanos

2

Individų gausumas, gyvybingumas ir fertilumas;

Ne rečiau kaip kas

 

 

populiacijos užimamas plotas; augavietės charakteristikos.

3 metai

 

 

 

 

7. Paukščiai:

112

 

 

 

 

 

 

7.1. globaliai nykstančių paukščių

8

porų skaičius; perinčių porų skaičius; vadų skaičius;

Kasmet

rūšių apsaugai svarbiose

 

maksimalus vienos apskaitos metu užregistruotų

 

teritorijose

 

paukščių skaičius; užimtų teritorijų skaičius; maksimalus

 

 

 

giedančių patinų skaičius; buveinės savybių, kurios yra

 

 

 

svarbios nagrinėjamai rūšiai, išsaugojimo laipsnis ir

 

 

 

atkūrimo galimybės;

 

 

 

 

 

7.2. vandens paukščių sankaupų

53

maksimalus vienos apskaitos metu užregistruotų

2, 3, 4 arba 5 metai

vietose

 

paukščių skaičius; buveinės savybių, kurios yra svarbios

priklausomai nuo

 

 

nagrinėjamai rūšiai, išsaugojimo laipsnis ir atkūrimo

rūšies

 

 

galimybės;

 

 

 

 

 

7.3. vandens ir pelkių paukščių

62

maksimalus vienos apskaitos metu užregistruotų

Kas 5 metai

sankaupų vietose

 

paukščių skaičius; buveinės savybių, kurios yra svarbios

 

 

 

nagrinėjamai rūšiai, išsaugojimo laipsnis ir atkūrimo

 

 

 

galimybės;

 

 

 

 

 

7.4. paukščių migracijos srautų

Migruojantys plėš-

per sezoną užregistruotų paukščių skaičius; buveinės

Kas 5 metai

susiliejimo vietose

rieji, gerviniai ir

savybių, kurios yra svarbios nagrinėjamai rūšiai,

 

 

žvirbliniai paukš-

išsaugojimo laipsnis ir atkūrimo galimybės;

 

 

čiai

 

 

 

 

 

 

7.5. perinčių paukščių populia-

46

porų skaičius; lizdinių teritorijų skaičius; maksimalus

1, 2, 3 arba 5 metai

cijų apsaugai svarbiose vietose

 

giedančių patinų skaičius; perinčių porų skaičius; vadų

priklausomai nuo

 

 

skaičius; lizdų su jaunikliais skaičius; paukščių skaičius;

rūšies

 

 

didžiausias visas kolonijas kartu lankančių paukščių

 

 

 

skaičius; buveinės savybių, kurios yra svarbios nagrinėjamai

 

 

 

rūšiai, išsaugojimo laipsnis ir atkūrimo galimybės.

 

 

16. Tinkama rūšies apsaugos būkle jos apsaugai svarbioje teritorijoje laikoma tokia būklė, kai rūšies populiacijos pokyčiai rodo, kad populiacija pajėgi ilgą laiką išlikti kaip gyvybingas savo natūralios buveinės komponentas, ir kai rūšies individų gausa arba jų užimamas plotas saugomoje teritorijoje nemažėja ir nėra tikėtina, kad mažės, ir buveinė, kurioje populiacija galės išlikti ilgą laiką, yra ir, tikėtina, bus pakankamai didelė.

 

VI. Monitoringo kontrolė ir Duomenų bei informacijos valdymas

 

17. Monitoringo vykdymo ir kokybės kontrolė atliekama pagal Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatų reikalavimus.

18. Monitoringo duomenys kaupiami, saugomi ir tvarkomi Saugomų teritorijų tarnyboje, atsižvelgiant į Aplinkos monitoringo duomenų fondo nuostatų reikalavimus.

19. Saugomų teritorijų tarnyba apibendrina atsakingų Monitoringo vykdytojų pateiktus duomenis bei rengia kasmetinę Monitoringo ataskaitą ir pateikia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentui ir Agentūrai.

20. Monitoringo duomenys ir informacija valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms bei visuomenei teikiama pagal Aplinkos monitoringo duomenų fondo nuostatų bei kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

21. Kas 6 metai Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentas apibendrintą Monitoringo ataskaitą pateikia Europos Komisijai pagal jos nustatytą formą.

______________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-542, 2010-06-17, Žin., 2010, Nr. 74-3780 (2010-06-26), i. k. 110301MISAK00D1-542

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 695 "Dėl Buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringo programos patvirtinimo" pakeitimo