Suvestinė redakcija nuo 2021-01-08

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2009, Nr. 3-74, i. k. 1082250ISAK00V-1237

Nauja redakcija nuo 2021-01-08:

Nr. V-39, 2021-01-07, paskelbta TAR 2021-01-07, i. k. 2021-00312

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 112:2020 „GYDYTOJAS NEONATOLOGAS“ PATVIRTINIMO

2008 m. gruodžio 9 d. Nr. V-1237
Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi:

1. T v i r t i n u Lietuvos medicinos normą MN 112:2020 „Gydytojas neonatologas“ (pridedama).

2. P a v e d u įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

LAIKINAI EINANTIS

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO PAREIGAS           GEDIMINAS ČERNIAUSKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu

Nr. V-1237

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2021  m. sausio 7 d. įsakymo

Nr. V-39 redakcija)

LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 112:2020

GYDYTOJAS NEONATOLOGAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.            Lietuvos medicinos norma MN 112:2020 „Gydytojas neonatologas“ (toliau – Lietuvos medicinos norma) nustato gydytojo neonatologo veiklos sritis, teises, pareigas ir kompetenciją.

2. Lietuvos medicinos norma privaloma visiems gydytojams neonatologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms šiuos specialistus, tobulinančioms jų kvalifikaciją bei kontroliuojančioms jų veiklą.

3. Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

3.1. Gestacinis amžius – skaičiuojamas nuo motinos pirmosios paskutinių normalių mėnesinių dienos iki vaiko gimimo momento.

3.2. Gydytojas neonatologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo neonatologo profesinę kvalifikaciją.

3.3. Gydytojo neonatologo praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo neonatologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti sveiko ir sergančio naujagimio (neišnešioto naujagimio – pagal koreguotą amžių) sveikatos priežiūrą bei ligų profilaktiką.

3.4. Neonatologija – medicinos šaka, nagrinėjanti naujagimių fiziologiją, priežiūrą, ligų diagnostiką, gydymą ir profilaktiką.

3.5. Naujagimis – vaikas nuo gimimo momento iki 28 gyvenimo dienos.

3.6. Naujagimio chronologinis amžius – skaičiuojamas nuo vaiko gimimo momento.

3.7. Naujagimio koreguotas amžius – skaičiuojamas iš chronologinio amžiaus atėmus „neišnešiotumo pataisą“: skirtumą tarp numatytos ir tikrosios jo gimimo datos; taikomas neišnešiotiems naujagimiams, vertinant jų brandumą ir raidą iki 3 metų amžiaus.

3.8. Naujagimių ir kūdikių raidos sutrikimų ankstyvoji diagnostika – vaiko raidos pažeidimų, sąlygotų paveldimų, įgimtų ligų, perinatalinių būklių ir ligų, neišnešiotumo, lėtinių somatinių ir kitų ligų bei socialinių rizikos veiksnių, atpažinimas.

3.9. Perinatologija – medicinos šaka, kurios tyrimų ir praktinių veiksmų objektas yra nėščioji ir vaisius, motina ir naujagimis perinataliniu periodu.

3.10. Perinatalinis periodas – skaičiuojamas nuo 22 nėštumo savaitės (154 d.) iki 7 naujagimio chronologinio amžiaus dienos (168 val.).

3.11. Kitos Lietuvos medicinos normoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos kituose asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

4. Gydytojo neonatologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir vaikų ligų ir neonatologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo neonatologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų profesinių kvalifikacijų pripažinimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Teisę verstis gydytojo neonatologo praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo neonatologo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo neonatologo profesinę kvalifikaciją.

6. Gydytojas neonatologas verčiasi gydytojo neonatologo praktika Lietuvos Respublikoje tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti neonatologijos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais turi teisę teikti ir gydytojas neonatologas.

7. Gydytojas neonatologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros specialistais.

8. Gydytojas neonatologas vadovaujasi asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, Lietuvos medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis bei savo pareigybės aprašymu.

II SKYRIUS

TEISĖS

9. Gydytojas neonatologas turi teisę:

9.1. verstis gydytojo neonatologo praktika Lietuvos medicinos normos ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nustatyta tvarka;

9.2. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos pagalbos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

9.3. išduoti medicininius ar sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

9.4. pagal kompetenciją konsultuoti pacientus, fizinius ir juridinius asmenis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

9.5. atsisakyti teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

9.6. nustatyti asmens mirties faktą Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo nustatyta tvarka;

9.7. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus pacientus;

9.8. vykdydamas Lietuvos medicinos normos 15 – 16  punktuose nurodytą veiklą, tvarkyti paciento duomenis, įskaitant sveikatos duomenis, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių pacientų asmens duomenų tvarkymą, nustatyta tvarka;

10. Gydytojas neonatologas turi ir kitų teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką.

III SKYRIUS

PAREIGOS

11. Gydytojas neonatologas privalo:

11.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

11.2. pagal savo kompetenciją, nurodytą Lietuvos medicinos normoje, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, licenciją kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ir gydyti ligas, būkles bei sveikatos sutrikimus, rekomenduoti ir dalyvauti organizuojant profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

11.3. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir (ar) gydytis pas atitinkamos srities asmens sveikatos priežiūros specialistą;

11.4. bendradarbiauti su asmens sveikatos priežiūros ir kitais specialistais;

11.5. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

11.6. turėti spaudą, kurio numeris suteikiamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. V-1 „Dėl Specialisto spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

11.7. pagal kompetenciją vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

11.8. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti, saugoti profesinę paslaptį ir visą informaciją apie pacientą laikyti konfidencialia; kitiems asmenims ši informacija gali būti atskleista Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytais pagrindais ir tvarka;

11.9. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

11.10. laikytis licencijuojamos asmens sveikatos priežiūros specialisto veiklos sąlygų;

11.11. tvarkyti gydytojo neonatologo praktikos dokumentus;

11.12. paaiškinti asmens sveikatos priežiūros specialisto praktikos aplinkybes Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų ir kitų kontroliuojančių institucijų prašymu;

11.13. taikyti tik medicinos mokslo ir praktikos įrodymais pagrįstus, saugius tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus, išskyrus kituose teisės aktuose nustatytus atvejus;

11.14. naudoti tik teisės aktų reikalavimus atitinkančias medicinos priemones (prietaisus), išskyrus kituose teisės aktuose nustatytas išimtis. Užtikrinti, kad medicinos priemonės (prietaisai) būtų naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovaujantis gamintojų su medicinos priemone (prietaisu) pateikiama informacija;

11.15. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teikti statistinius ir kitus atskaitomybės duomenis;

11.16. informuoti teisėsaugos institucijas apie visus atvejus, kai į sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi arba pristatomas asmuo, kurio gyvybei kelia pavojų padaryti kūno sužalojimai, taip pat asmuo, kurio gyvybei pavojus negresia, tačiau jam padarytos durtinės, pjautinės, šautinės ar dėl sprogimo atsiradusios žaizdos arba kitokio pobūdžio kūno sužalojimai, kurie gali būti susiję su nusikaltimu;

11.17. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros specialisto praktiką, nustatytas pareigas.

IV SKYRIUS

KOMPETENCIJA

12. Gydytojo neonatologo profesinę kompetenciją sudaro žinios ir gebėjimai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo neonatologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas bei nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgdamas į nuolatinę neonatologijos mokslo ir praktikos pažangą.

13. Gydytojas neonatologas turi žinoti:

13.1. dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos pagrindus;

13.2. medicinos statistikos pagrindus;

13.3. sveikatos draudimo pagrindus;

13.4. sveikatos teisės pagrindus;

13.5. asmens duomenų apsaugos principus;

13.6. naudojimosi informacinėmis ir ryšio technologijomis būdus ir mokėti jais naudotis;

13.7. socialinių, kultūrinių, ekonominių, istorinių ir (ar) politinių veiksnių įtaką žmogaus sveikatai nuo pat jo pradėjimo momento nėštumo, gimdymo, naujagimystės, kūdikystės, vaikystės laikotarpiais;

13.8. pagrindinius nacionalinės ir tarptautinės sveikatos politikos principus bei ryšius su naujagimio gydymu ir stengtis juos įgyvendinti;

13.9. kitų ligų etiologiją, patogenezę, simptomatiką, diagnostikos, intervencinio ir operacinio gydymo principus, indikacijas, kontraindikacijas ir profilaktikos principus nepriskirtais kompetencijai atvejais.

14. Gydytojas neonatologas turi išmanyti:

14.1. bendruosius nėščiųjų, gimdyvių, naujagimių ir vaikų sveikatos priežiūros organizavimo bei valdymo principus;

14.2. neonatologijos paslaugų teikimo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus;

14.3. medicinos pagalbos ir veiklos kokybės rodiklius bei medicinos statistikos pagrindus;

14.4. darbo su dokumentais, dokumentų rengimo ir darbo vietų racionalios įrangos pagrindus;

14.5. akušerijos ir naujagimių skyrių higienos režimo principus;

14.6. pediatrinės klinikinės farmakoterapijos principus;

14.7. įvairaus brandumo naujagimių slaugos ir maitinimo principus;

14.8. perinatalinio laikotarpio ir naujagimių ligų klasifikaciją ir epidemiologiją;

14.9. įvairaus brandumo naujagimių anatomines fiziologines ypatybes ir jų svarbą patologinių būklių susiformavimui bei naujagimio adaptacijos eigai;

14.10. naujagimių reanimacijos ir intensyviosios terapijos principus ir poreanimacinio laikotarpio ypatybes;

14.11. intrauterininės vaisiaus raidos ypatybes;

14.12. intrauterininės vaisiaus būklės vertinimo metodus;

14.13. transfuzijų atlikimo metodikas ir techniką;

14.14. narkotinių medžiagų skyrimo taisykles;

14.15. naujagimių įgimtų medžiagų apykaitos ligų atrankos metodikas;

14.16. neišnešiotų naujagimių retinopatijos rizikos veiksnius bei atrankos algoritmą;

14.17. naujagimių atrankos tyrimus (klausos patikrą otoakustinės emisijos metodu, akių raudonojo reflekso tyrimą, kritinių įgimtų širdies ydų atranką pulsoksimetrijos metodu);

14.18. vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir imunizacijos taisykles;

14.19. rizikos veiksnius žmogaus imunodeficito viruso plitimui;

14.20. ligų profilaktikos priemones, natūralaus maitinimo privalumus;

14.21. tolesnio raidos stebėjimo iki 3 metų pagal įvairias skales principus;

14.22. į šeimą orientuotos naujagimio priežiūros principus;

14.23. donorinio motinos pieno banko veiklos principus.

15. Gydytojas neonatologas turi gebėti:

15.1. taikyti savo žinias praktiniame darbe;

15.2. rinkti perinatalinę anamnezę;

15.3. konsultuoti tėvus sveiko naujagimio maitinimo ir priežiūros klausimais. Spręsti žindymo problemas;

15.4. kliniškai įvertinti naujagimio bendrąją ir neurologinę būklę;

15.5. diagnozuoti ir suteikti skubią pagalbą naujagimiams su įvairiomis raidos ydomis, kurioms reikalingas skubus chirurginis gydymas;

15.6.paskirti ir įvertinti laboratorinius tyrimus;

15.7.paskirti ir įvertinti radiologinius tyrimus;

15.8. atlikti ir įvertinti klausos patikrą otoakustinės emisijos metodu, kritinių įgimtų širdies ydų atranką pulsoksimetrijos metodu;

15.9. atlikti ir įvertinti akių raudonojo reflekso tyrimą;

15.10. atlikti ir įvertinti integruotos amplitudės elektroencefalogramą;

15.11. paskirti ir įvertinti naujagimio elektrokardiogramą;

15.12. nustatyti kraujo grupę;

15.13. naujagimių infuzinės terapijos, transfuziologijos, parenterinio ir enterinio maitinimo principus;

15.14. taikyti kvėpuojamosios terapijos metodus;

15.15. taikyti kasdieniniame darbe naujausius Lietuvoje pripažintus naujagimių būklių ir ligų diagnostikos, gydymo ir profilaktikos metodus;

15.16. sudaryti pradinį tyrimo, stebėjimo, konsultacijų, gydymo planą, įvertinti paskirto gydymo efektyvumą, gavus naujų duomenų, koreguoti tolesnį tyrimo, gydymo, stebėjimo planą, vertinti tolesnę išnešioto vaiko raidą iki 3 metų (gimusio neišnešioto vaiko iki 3 metų koreguoto amžiaus) pagal įvairias raidos sklales;

15.17. įtarti ligą ir tęsti gydytojo specialisto paskirtą gydymą:

15.17.1. kitas salmoneliozes A02;

15.17.2. šigeliozes A03;

15.17.3. kitas bakterines žarnyno infekcijas A04;

15.17.4. kitas bakterines maisto toksines infekcijas A05;

15.17.5. amebiazę A06;

15.17.6. virusines ir kitas patikslintas žarnyno infekcijas A08;

15.17.7. diarėją (viduriavimą) ir gastroenteritą, kurie gali būti infekcinės kilmės A09;

15.17.8. naujagimių stabligę A33;

15.17.9.  įgimtą sifilį A50;

15.17.10. niežus B86;

15.17.11. kitų jungiamųjų ir minkštųjų audinių piktybinius navikus C49;

15.17.12. hemangiomą ir limfangiomą D18;

15.17.13. kitų ir nepatikslintų lokalizacijų nepatikslintos ir nežinomos eigos navikus D48;

15.17.14. įgimtą jodo trūkumo sindromą, miksedeminį tipą E00.1;

15.17.15. nepatikslintą įgimtą jodo trūkumo sindromą E00.9;

15.17.16. kitą hipotirozę E03;

15.17.17. adrenogenitalinės funkcijos sutrikimus E25;

15.17.18. aromatinių aminorūgščių apykaitos sutrikimus E70;

15.17.19. šakotųjų aminorūgščių ir riebiųjų rūgščių apykaitos sutrikimus E71;

15.17.20. kitus aminorūgščių apykaitos sutrikimus E72;

15.17.21. laktozės netoleravimą E73;

15.17.22. kitus angliavandenių apykaitos sutrikimus E74;

15.17.23. lipoproteinų apykaitos sutrikimus ir kitas lipidemijas E78;

15.17.24. cistinę fibrozę E84;

15.17.25. neišnešiotų naujagimių retinopatiją H35.1;

15.17.26. išorinės ausies ligas H60–H62;

15.17.27. vidurinės ausies ir speninės ataugos ligas H65–H75;

15.17.28. konduktyvinį (kondukcinį) ir neurosensorinį prikurtimą H90;

15.17.29. odos abscesą (pūlinį, furunkulą (šunvotę) ir karbunkulą (piktvotę) L02;

15.17.30. celiulitą L03;

15.17.31. ūminį limfadenitą L04;

15.17.32. pilonidinę cistą L05;

15.17.33. atopinį dermatitą L20;

15.17.34. alerginį kontaktinį dermatitą L23;

15.17.35. paprastą (uždegiminį) kontaktinį dermatitą L24;

15.17.36. nepatikslintos priežasties kontaktinį dermatitą L25;

15.17.37. ūminį (kanalėlių) tubulointersticinį nefritą N10;

15.17.38. obstrukcinę ir refliuksinę uropatiją N13;

15.17.39. kitas šlaplės ligas N36;

15.17.40. sėklidės užsisukimą N44;

15.17.41. encefalocelę Q01;

15.17.42. kitas įgimtas galvos smegenų formavimosi ydas Q04;

15.17.43. spina bifida (įskilą stuburą) Q05;

15.17.44. kitas įgimtas stuburo smegenų formavimosi ydas Q06;

15.17.45. kitas įgimtas nervų sistemos formavimosi ydas Q07;

15.17.46. įgimtas vokų, ašarų aparato ir akiduobės formavimosi ydas Q10;

15.17.47. anoftalmiją, mikroftalmiją ir makroftalmiją Q11;

15.17.48. įgimtas lęšio formavimosi ydas Q12;

15.17.49. įgimtas akies priekinio segmento formavimosi ydas Q13;

15.17.50. įgimto akies užpakalinio segmento formavimosi ydas Q14;

15.17.51. kitas įgimtas akies formavimosi ydas Q15;

15.17.52. įgimtas ausies formavimosi ydas, sutrikdančias klausą Q16;

15.17.53. kitas įgimtas ausies formavimosi ydas Q17;

15.17.54. kitas įgimtas veido ir kaklo formavimosi ydas Q18;

15.17.55. įgimtas širdies ertmių ir jungčių formavimosi ydas Q20;

15.17.56. įgimtas širdies pertvaros formavimosi ydas Q21;

15.17.57. įgimtas plautinio kamieno ir triburio vožtuvo formavimosi ydas Q22;

15.17.58. įgimtas aortos ir dviburio vožtuvų formavimosi ydas Q23;

15.17.59. kitas įgimtas širdies formavimosi ydas Q24;

15.17.60. įgimtas didžiųjų arterijų formavimosi ydas Q25;

15.17.61. įgimtas didžiųjų venų formavimosi ydas Q26;

15.17.62. kitas įgimtas periferinių kraujagyslių sistemos formavimosi ydas Q27;

15.17.63. kitas įgimtas kraujo apytakos sistemos formavimosi ydas Q28;

15.17.64. įgimtas nosies formavimosi ydas Q30;

15.17.65. įgimtas gerklų formavimosi ydas Q31;

15.17.66. įgimtas trachėjos ir bronchų formavimosi ydas Q32;

15.17.67. įgimtas plaučių formavimosi ydas Q33;

15.17.68. kitas įgimtas kvėpavimo sistemos formavimosi ydas Q34;

15.17.69. kitas įgimtas liežuvio, burnos ir ryklės formavimosi ydas Q38;

15.17.70. įgimtas stemplės formavimosi ydas Q39;

15.17.71. kitas įgimtas viršutinės virškinamojo trakto dalies formavimosi ydas Q40;

15.17.72. įgimtą plonosios žarnos nebuvimą, atreziją ir stenozę Q41;

15.17.73. įgimtą storosios žarnos nebuvimą, atreziją ir stenozę Q42;

15.17.74. kitas įgimtas žarnų formavimosi ydas Q43;

15.17.75. įgimtas tulžies pūslės, tulžies latakų ir kepenų formavimosi ydas Q44;

15.17.76. kitas įgimtas virškinimo sistemos formavimosi ydas Q45;

15.17.77. įgimtas kiaušidžių, kiaušintakių ir plačiųjų raiščių formavimosi ydas Q50;

15.17.78. įgimtas gimdos ir gimdos kaklelio formavimosi ydas Q51;

15.17.79. kitas įgimtas moters lytinių organų formavimosi ydas Q52;

15.17.80. kriptorchizmą Q53;

15.17.81. hipospadiją Q54;

15.17.82. kitas įgimtas vyro lytinių organų formavimosi ydas Q55;

15.17.83. neaiškią lytį ir pseudohermafroditizmą Q56;

15.17.84. inkstų agenezę ir kitas inksto redukcines ydas Q60;

15.17.85. cistinę inkstų ligą Q61;

15.17.86. įgimtus obstrukcinius inkstų geldelės defektus ir įgimtas šlapimtakio formavimosi ydas Q62;

15.17.87. kitas įgimtas inkstų formavimosi ydas Q63;

15.17.88. kitas įgimtas šlapimo sistemos formavimosi ydas Q64;

15.17.89. įgimtą klubo sąnario deformaciją Q65;

15.17.90. įgimtas pėdos deformacijas Q66;

15.17.91. įgimtas galvos, veido, stuburo ir krūtinės kaulų ir raumenų deformacijas Q67;

15.17.92. kitas įgimtas kaulų ir raumenų deformacijas Q68;

15.17.93. polidaktiliją Q69;

15.17.94. sindaktiliją Q70;

15.17.95. redukcines rankos anomalijas Q71;

15.17.96. redukcinius kojos defektus Q72;

15.17.97. nepatikslintus galūnės redukcinius defektus Q73;

15.17.98. kitas įgimtas galūnių formavimosi ydas Q74;

15.17.99. kitas įgimtas kaukolės ir veido kaulų formavimosi ydas Q75;

15.17.100. įgimtas stuburo ir krūtinės ląstos kaulų formavimosi ydas Q76;

15.17.101. osteochondrodisplazijas su ilgųjų kaulų ir stuburo augimo defektais Q77;

15.17.102. kitas osteochondrodisplazijas Q78;

15.17.103. įgimtas kaulų ir raumenų sistemos formavimosi ydas, neklasifikuojamas kitur Q79;

15.17.104. įgimtą ichtiozę Q80;

15.17.105. pūslinę epidermolizę Q81;

15.17.106. kitas įgimtas odos formavimosi ydas Q82;

15.17.107. įgimtas krūties formavimosi ydas Q83;

15.17.108. kitas įgimtas dangų formavimosi ydas Q84;

15.17.109. fakomatozes, neklasifikuojamas kitur Q85;

15.17.110. įgimtus formavimosi ydų sindromus, sukeltus žinomų egzogeninių priežasčių Q86;

15.17.111. kitus patikslintus įgimtus formavimosi ydų sindromus, pažeidžiančius daugelį sistemų Q87;

15.17.112. kitas įgimtas formavimosi ydas, neklasifikuojamas kitur Q89;

15.17.113. Dauno sindromą Q90;

15.17.114. Edwards‘o ir Patau sindromus Q91;

15.17.115. kitas autosomų trisomijas ir dalines trisomijas, neklasifikuojamas kitur Q92;

15.17.116. autosomų monosomijas ir delecijas, neklasifikuojamas kitur Q93;

15.17.117. subalansuotus persitvarkymus ir struktūrinius markerius, neklasifikuojamus kitur Q95;

15.17.118. Turner‘io sindromą Q96;

15.17.119. kitas lytinių chromosomų anomalijas, kai yra moteriškasis fenotipas Q97;

15.17.120. kitas lytinių chromosomų anomalijas, kai yra vyriškasis fenotipas Q98;

15.17.121. kitas chromosomų anomalijas, neklasifikuojamas kitur Q99;

15.17.122. žarnų nepraeinamumą dėl mekonijaus P75;

15.17.123. kitą naujagimio žarnų nepraeinamumą P76;

15.17.124. laboratorinius žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) radinius (negalutiniai ŽIV mėginio rainiai naujagimiams) R75;

15.17.125. besimptomį žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) nešiojimą Z21;

15.17.126. svetimkūnių patekimą pro natūralias angas T15–T19;

15.18. stebėti, diagnozuoti ir gydyti:

15.18.1. meningokokinę infekciją A39;

15.18.2. gonokokinę akių infekciją A54.3;

15.18.3. paveldėtas hemolizines anemijas D55–58;

15.18.4. methemoglobinemijas D74;

15.18.5. vitamino D trūkumą E55;

15.18.6. kitas plautines širdies ligas I27;

15.18.7 kardiomiopatiją I42;

15.18.8. ūmines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas J00–J06;

15.18.9. gripą ir pneumoniją J10–J18;

15.18.10. kitas ūmines apatinių kvėpavimo takų infekcijas J20–J22;

15.18.11. stafilokokinį nuplikytos odos sindromą L00;

15.18.12. impetigą L01;

15.18.13. kitas vietines odos ir poodinių audinių infekcijas L08;

15.18.14. seborėjinį dermatitą L21;

15.18.15. dermatitą nuo vystyklų L22;

15.18.16. dermatitą, sukeltą į vidų patekusių medžiagų L27;

15.18.17. infekcinį dermatitą L30.3;

15.18.18. eritemą (raudonę) nuo iššutimo L30.4;

15.18.19. nudegimus saulės spinduliais L55;

15.18.20. kitus ūminius odos pažeidimus, sukeltus ultravioletinių spindulių L56;

15.18.21. pragulų opas (pragulą, opą nuo pleistro, nuo spaudimo) L89;

15.18.22. vaisiaus ir naujagimio patologiją dėl motinos ligų, nesusijusių su dabartiniu nėštumu P00;

15.18.23. vaisiaus ir naujagimio patologiją dėl motinos nėštumo komplikacijų P01;

15.18.24. vaisiaus ir naujagimio patologiją dėl placentos, virkštelės ir membranų komplikacijų P02;

15.18.25. vaisiaus ir naujagimio patologiją dėl kitų gimdymo komplikacijų P03;

15.18.26. vaisiaus ir naujagimio patologiją dėl kenksmingų medžiagų, patekusių per placentą ar su motinos pienu, poveikio P04;

15.18.27. lėtą vaisiaus augimą ir vaisiaus mitybos sutrikimus P05;

15.18.28. sutrikimus dėl trumpo nėštumo ir mažos naujagimio kūno masės, neklasifikuojamus kitur P07;

15.18.29. sutrikimus dėl ilgo nėštumo ir didelės naujagimio kūno masės P08;

15.18.30. intrakranijinius pažeidimus ir kraujavimus dėl gimdymo traumos P10;

15.18.31. kitas centrinės nervų sistemos gimdymo traumas P11;

15.18.32. galvos plaukuotosios dalies pažeidimą dėl gimdymo traumos P12;

15.18.33. skeleto pažeidimą dėl gimdymo traumos P13;

15.18.34. periferinės nervų sistemos pažeidimą dėl gimdymo traumos P14;

15.18.35. kitas gimdymo traumas P15;

15.18.36. intrauterininę hipoksiją P20;

15.18.37. vaisiaus asfiksiją P21;

15.18.38. naujagimio kvėpavimo sutrikimą P22;

15.18.39. įgimtą plaučių uždegimą P23;

15.18.40. naujagimio aspiracijos sindromą P24;

15.18.41. intersticinę emfizemą ir į ją panašias būkles, pasireiškiančias perinataliniame periode P25;

15.18.42. kraujavimą iš plaučių, prasidėjusį perinataliniame periode P26;

15.18.43. lėtinę respiracinę ligą, pasireiškusią perinataliniame periode P27;

15.18.44. kitus kvėpavimo sutrikimus, pasireiškiančius perinataliniame periode P28;

15.18.45. kardiovaskulinius sutrikimus, pasireiškiančius perinataliniame periode P29;

15.18.46. įgimtas virusines ligas P35;

15.18.47. naujagimio bakterinį sepsį P36;

15.18.48. kitas įgimtas bakterines ir parazitines ligas P37;

15.18.49. naujagimio omfalitą su negausiu kraujavimu ar be jo P38;

15.18.50. kitas infekcijas, būdingas perinataliniam periodui P39;

15.18.51. vaisiaus kraujavimą P50;

15.18.52. naujagimio kraujavimą iš bambutės P51;

15.18.53. vaisiaus ir naujagimio netrauminį kaukolės vidaus (intrakranijinį) kraujavimą P52;

15.18.54. vaisiaus ir naujagimio hemoraginę ligą P53;

15.18.55. kitus vaisiaus ir naujagimio kraujavimus P54;

15.18.56  vaisiaus ir naujagimio imuninę hemolizinę ligą P55;

15.18.57. vaisiaus vandenę dėl hemolizinės ligos P56;

15.18.58. branduolinę geltą P57;

15.18.59. naujagimio geltą dėl kitos intensyvios hemolizės P58;

15.18.60. naujagimio geltą dėl nepatikslintos priežasties P59;

15.18.61. vaisiaus ir naujagimio išsisėjusią intravaskulinę koaguliaciją P60;

15.18.62. kitus perinatalinius hematologinius sutrikimus P61;

15.18.63. praeinančius vaisiaus ir naujagimio angliavandenių apykaitos sutrikimus P70;

15.18.64. praeinančius naujagimio kalcio ir magnio apykaitos sutrikimus P71;

15.18.65. kitus praeinančius naujagimio endokrininius sutrikimus P72;

15.18.66. kitus praeinančius naujagimio elektrolitų ir medžiagų apykaitos (metabolizmo) sutrikimus P74;

15.18.67. vaisiaus ir naujagimio nekrotizuojantį enterokolitą P77;

15.18.68. kitus perinatalinius virškinimo sistemos sutrikimus P78;

15.18.69. naujagimio hipotermiją P80;

15.18.70. kitus naujagimio temperatūros reguliavimo sutrikimus P81;

15.18.71. kitus vaisiaus ir naujagimio dangų pažeidimus P83;

15.18.72. naujagimio traukulius P90;

15.18.73. kitus naujagimio smegenų veiklos sutrikimus P91;

15.18.74. naujagimių maitinimo sutrikimus P92;

15.18.75. reakciją į vaistus, skirtus vaisiui bei naujagimiui, ir intoksikaciją jais P93;

15.18.76. naujagimio raumenų tonuso sutrikimą P94;

15.18.77. naujagimio mirtį dėl nepatikslintos priežasties P95;

15.18.78. kitus sutrikimus, pasireiškiančius perinataliniu periodu P96;

15.18.79. įgimtas nervų sistemos formavimosi ydas:

15.18.79.1. anencefaliją ir panašias formavimosi ydas Q00;

15.18.79.2. mikrocefaliją Q02;

15.18.79.3. įgimtą hidrocefaliją Q03;

15.18.80. lūpos ir gomurio defektus:

15.18.80.1. gomurio defektą Q35;

15.18.80.2. lūpos nesuaugimą Q36;

15.18.80.3. gomurio nesuaugimą su lūpos nesuaugimu Q37;

15.18.81. šoką R57;

15.18.82. nespecifinius simptomus, būdingus kūdikystei R68.1;

15.18.83. naujagimio staigios (netikėtos) mirties sindromą R95;

15.18.84. kitą normalios fiziologinės raidos sutrikimą R62.8;

15.18.85. nenormalų kūno masės didėjimą R63.5

15.18.86. kitus simptomus ir požymius, susijusius su maistu ir mityba R63.8;

15.18.87. išorinių kūno paviršių terminius ir cheminius nudegimus, kurių vietos nurodytos T20–T25;

15.18.88. šilumos ir saulės smūgį T67.0;

15.18.89. nuožvarbas T69.1;

15.18.90. komplikacijas po infuzijos, transfuzijos ir gydomosios injekcijos T80;

15.18.91. procedūrų komplikacijas T81;

15.18.92. sunkų ūminį respiracinį sindromą (SŪRS), nepatikslintą U04;

15.18.93. COVID-19 ligą, kai virusas nustatytas U07.1;

15.18.94.  COVID-19 ligą, kai virusas nenustatytas U07.2;

15.18.95. kitą patikslintą specialų ištyrimą Z01.8;

15.18.96. naujagimių stebėjimą ir įvertinimą dėl įtariamų nenustatytų būklių Z03.7;

15.18.97. tolesnį stebėjimą po kitų būklių, gydymo Z09;

15.18.98. sąlytį su sergančiaisiais užkrečiamosiomis ligomis ir jų poveikį Z20;

15.18.99. infekcinių ligų nešiojimą Z22;

15.18.100. imunizacijos nuo vienos infekcinės ligos poreikį Z23;

15.18.101. įprastinį vaiko sveikatos ištyrimą Z00.1;

15.18.102. imunizacijos tik nuo tuberkuliozės [BCG] poreikį Z23.2;

15.18.103. imunizacijos nuo kitos patikslintos vienos virusinės ligos poreikį Z25.8;

15.18.104. vieną naujagimį, gimusį ne ligoninėje Z38.1;

15.18.105. asmeniui buvusias tam tikras būkles perinataliniu periodu Z87.6;

15.18.106. tracheostomą Z93.0;

15.18.107. ileostomą Z93.2;

15.18.108. likvoro drenažo prietaisą, CSF šuntas Z98.2;

15.18.109. kitas patikslintas poprocedūrines būkles Z98.8;

15.18.110. imunizacijos nuo tam tikros vienos virusinės ligos poreikį Z24;

15.18.111. neatliktą imunizaciją Z28;

15.18.112. kitų profilaktinių priemonių poreikį Z29;

15.18.113. pamestinuko sveikatos stebėjimą ir slaugą Z76.1;

15.18.114. kito sveiko kūdikio ar vaiko sveikatos stebėjimą ir slaugą Z76.2;

15.19. analizuoti savo darbo rezultatus.

16. Gydytojas neonatologas turi gebėti atlikti šias procedūras:

16.1. gaivinti naujagimį;

16.2. paruošti, prijungti ir taikyti teigiamo slėgio kvėpavimo takuose sistemą ar dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatą;

16.3. stabilizuoti naujagimio būklę ir parengti jį pervežti;

16.4. kateterizuoti bambutės veną ir arteriją;

16.5. punktuoti periferinę arteriją, periferinę bei centrinę veną ir įvesti centrinį kateterį;

16.6. punktuoti smegenų skilvelius;

16.7. punktuoti ir drenuoti pleuros ertmę;

16.8. atlikti juosmeninę punkciją;

16.9. kateterizuoti šlapimo pūslę;

16.10. atlikti šlapimo pūslės suprapubinę punkciją;

16.11. atlikti pakeičiamąjį kraujo perpylimą;

16.12. atlikti atrankinę ultragarsinę galvos smegenų, širdies, pilvo organų, plaučių ir klubų patikrą;

16.13. atlikti kefalohematomos punkciją;

16.14. atlikti aktyvią ir pasyvią terapinę hipotermiją.

__________________________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-39, 2021-01-07, paskelbta TAR 2021-01-07, i. k. 2021-00312

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. V-1237 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 112:2008 „Gydytojas neonatologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ pakeitimo