LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2024-12-04 iki 2025-12-31

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 102-4796, i. k. 1112050ISAK001K-265

Nauja redakcija nuo 2024-11-22:

Nr. 1K-369, 2024-11-20, paskelbta TAR 2024-11-21, i. k. 2024-20243

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ SUDARYMO IR VYKDYMO TAISYKLIŲ TAIKYMO

2011 m. rugpjūčio 8 d. Nr. 1K-265

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo įgyvendinimo“, 4 punktu, 6.3 papunkčiu, 12, 17 ir 45 punktais:

Preambulės pakeitimai:

Nr. 1K-383, 2024-11-28, paskelbta TAR 2024-12-03, i. k. 2024-21362

T v i r t i n u pridedamus:

1. Finansavimo šaltinių klasifikaciją;

2. 3 biudžetinių metų asignavimų poreikio planavimo metodines gaires.

3. Formas, kuriose nurodoma Finansų ministerijai teikiama informacija:

3.1. biudžeto projektui (toliau – BP) parengti, kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamame Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo plane nustatytu terminu:

3.1.1. n–(n + 2) metų projektinės programos sąmatos (BP-1);

3.1.2. n–(n + 2) metų projektinės programų asignavimų suvestinės sąmatos (BP-2);

3.2. patvirtinto biudžeto (toliau – B):

3.2.1. kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip iki biudžetinių metų sausio 15 dienos, – n–(n + 2) metų patvirtintos programos sąmatos (B-1);

3.2.2. kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip iki biudžetinių metų vasario 5 dienos:

3.2.2.1. išlaidų darbo užmokesčiui plano (B-2);

3.2.2.2. tęstinės veiklos ir pažangos lėšų turtui įsigyti plano (B-3);

3.2.2.3. išlaidų socialinei paramai plano (B-4);

3.2.2.4. teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų ir krašto apsaugos sistemos pareigūnų ir karių išlaidų socialinėms garantijoms plano (B-5);

3.2.2.5. valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų, skiriamų savivaldybių biudžetams, plano (B-6);

3.3. biudžeto vykdymo (toliau – BV), kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip iki biudžetinių metų vasario 5 dienos:

3.3.1. valstybės investicijų programos pagal investicijų projektų įgyvendinimo programas ir investicijų projektus vykdymo n – 1 metais (BV-1);

3.3.2. išlaidų darbo užmokesčiui plano vykdymo n – 1 metais (BV-2);

3.3.3. tęstinės veiklos ir pažangos lėšų turtui įsigyti plano vykdymo (BV-3);

3.3.4. išlaidų socialinei paramai plano vykdymo n – 1 metais (BV-4);

3.3.5. teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų ir krašto apsaugos sistemos pareigūnų ir karių išlaidų socialinėms garantijoms plano vykdymo n – 1 metais (BV-5);

3.3.6. valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų, skiriamų savivaldybių biudžetams, plano vykdymo n – 1 metais (BV-6);

3.4. valstybės biudžeto asignavimų pakeitimo:

3.4.1. pažymos apie valstybės biudžeto asignavimų pakeitimus (forma Nr. 1);

3.4.2. pažymos apie valstybės biudžeto asignavimų pakeitimus (forma Nr. 2).

Papildyta punktu:

Nr. 1K-383, 2024-11-28, paskelbta TAR 2024-12-03, i. k. 2024-21362

FINANSŲ MINISTRĖ INGRIDA ŠIMONYTĖ

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2011 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 1K-265

(Lietuvos Respublikos finansų ministro

2024 m. liepos 23 d. įsakymo

Nr. 1K-248 redakcija)

FINANSAVIMO ŠALTINIŲ KLASIFIKACIJA

1 Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas

Pakeistas priedo pavadinimas:

Nr. 1K-326, 2024-10-08, paskelbta TAR 2024-10-08, i. k. 2024-17651

1.1 Valstybės biudžeto lėšos

1.1.1.1.1 Valstybės biudžeto lėšos

1.1.1.1.2 Valstybės biudžeto lėšos, skirtos apmokėti bendrai finansuojamų iš ES fondų lėšų projektų netinkamam finansuoti iš ES fondų lėšų pirkimo ir (arba) importo PVM

1.1.1.1.3 Valstybės biudžeto lėšos, skirtos apmokėti bendrai finansuojamų iš ES fondų lėšų projektų netinkamoms deklaruoti Europos Komisijai išlaidoms, kai jos turi būti apmokėtos projektų vykdytojams

1.1.1.1.4 Valstybės biudžeto lėšos, skirtos įgyvendinti skatinamąsias finansines priemones, kaip jos apibrėžtos Nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme

1.1.1.1.5 Valstybės biudžeto lėšos, kai programos sąmata didinama iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, kurios naudojamos viršijant Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas

1.1.1.1.6 Valstybės biudžeto lėšos, skirtos Ateities ekonomikos DNR plano veiksmams ir priemonėms apmokėti

1.1.1.1.7 Valstybės biudžeto lėšos, skirtos COVID-19 pandemijos padariniams šalinti

1.1.1.1.8 Valstybės biudžeto lėšos, skirtos Nacionaliniam pažangos planui administruoti

1.1.1.1.9 Valstybės biudžeto lėšos, skirtos atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, energijos efektyvumo didinimui, moksliniams tyrimams atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje finansuoti

1.1.1.1.10 Valstybės biudžeto lėšos, skirtos nelegaliai migracijai suvaldyti

1.1.1.1.11 Valstybės biudžeto lėšos, skirtos pagalbos priemonėms dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje

1.1.1.1.12 Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės paskolos lėšos

1.1.1.1.16 Valstybės rezervo lėšos

1.2 Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.1 Paramos prieš stojant į ES bendrojo finansavimo lėšos

1.2.1.1.1 PHARE paramos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.1.2.1 SAPARD paramos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.2 Struktūrinės paramos ir fondų bendrojo finansavimo lėšos

1.2.2.1 Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento bendrojo finansavimo lėšos

1.2.2.1.1 Europos regioninės plėtros fondo bendrojo finansavimo lėšos

1.2.2.1.2 Europos socialinio fondo bendrojo finansavimo lėšos

1.2.2.1.3 Žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo skyriaus bendrojo finansavimo lėšos

1.2.2.2.1 2000–2006 m. Sanglaudos fondo bendrojo finansavimo lėšos

1.2.2.3 Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijai įgyvendinti skirtos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.2.3.1 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.2.3.2 2007–2013 m. ES techninės paramos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.2.7 Lietuvos 2014–2020 m. ES struktūrinei paramai panaudoti skirtos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.2.7.1 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.2.7.2 2014–2020 m. ES techninės paramos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.2.8 Lietuvos 2021–2027 m. ES struktūrinių fondų investicijoms skirtos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.2.8.1 2021–2027 m. ES fondų bendrojo finansavimo lėšos

1.2.2.8.2 2021–2027 m. ES techninės paramos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3 Kitos paramos – Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.1 Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.2 Užkrečiamų ligų kontrolės programos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.3 Europos žemės ūkio garantijų fondo bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.4 2007–2013 m. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.5 Europos žuvininkystės fondo bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.10 2004–2009 m. Norvegijos finansinės paramos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.13 2007–2013 m., 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. Ignalinos programos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.14 Europos pabėgėlių fondo bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.15 ES paramos programos TEN-T fondo projektams įgyvendinti skirtos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.16 Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.17 Išorės sienų fondo bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.18 Europos grąžinimo fondo bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.19 Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.20 Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės programos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.21 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.22 2004–2009 m. Europos ekonominės erdvės finansinės paramos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.23 Šveicarijos finansinės paramos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.24 ES finansinio instrumento LIFE+ programos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.29 ES solidarumo fondo bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.30 TEN-E projektų bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.32 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinės paramos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.33 2009–2014 m. Norvegijos finansinės paramos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.34 Kitų bendrai finansuojamų projektų bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.35 2014–2020 m. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.36 2014–2022 m. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.37 Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.38 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programų techninės paramos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.39 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programų techninės paramos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.40 Vidaus saugumo fondo bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.42 2014–2020 m. Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.43 Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.44 2014–2020 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės programos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.45 2014–2020 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.46 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinės paramos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.47 2014–2021 m. Norvegijos finansinės paramos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.48 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programų valdymo bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.49 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programų valdymo bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.52 2014–2020 m. Europos kaimynystės priemonės Lietuvos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo per sieną programos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.53 2023–2027 m. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.54 2021–2027 m. Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.55 2021–2027 m. Vidaus saugumo fondo bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.56 2021–2027 m. Integruoto sienų valdymo fondo sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.59 Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) 2021–2027 m. bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.61 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.62 2021–2027 m. Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.63 2021–2027 m. INTERREG programos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.64 2021–2027 m. materialinio nepritekliaus mažinimo programos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.66 Antrojo Šveicarijos įnašo techninės paramos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.68 Antrojo Šveicarijos įnašo finansinės paramos bendrojo finansavimo lėšos

1.2.3.1.69 Antrojo Šveicarijos įnašo finansinės paramos bendrojo finansavimo lėšos (programoms administruoti)

1.2.3.2.1 ES aplinkos ir klimato politikos programos (LIFE) bendrojo finansavimo lėšos

1.3 Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama

1.3.1 Parama prieš stojant į ES

1.3.1.1.1 PHARE parama

1.3.1.2.1 SAPARD parama

1.3.2 Struktūrinė parama ir fondai

1.3.2.1 Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento lėšos

1.3.2.1.1 Europos regioninės plėtros fondo lėšos

1.3.2.1.2 Europos socialinio fondo lėšos

1.3.2.1.3 Žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Orientavimo skyriaus lėšos

1.3.2.2.1 2000–2006 m. Sanglaudos fondo lėšos

1.3.2.3 Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategijai įgyvendinti skirtos lėšos

1.3.2.3.1 2007–2013 m. ES struktūrinė parama

1.3.2.3.2 2007–2013 m. ES techninė parama

1.3.2.7 Lietuvos 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos lėšos

1.3.2.7.1 2014–2020 m. ES struktūrinė parama

1.3.2.7.2 2014–2020 m. ES techninė parama

1.3.2.8 Lietuvos 2021–2027 m. ES struktūrinių fondų investicijoms skirtos lėšos

1.3.2.8.1 2021–2027 m. ES fondų lėšos

1.3.2.8.2 2021–2027 m. ES techninės paramos lėšos

1.3.3 Kita parama – Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

1.3.3.1.1 Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus lėšos

1.3.3.1.2 Užkrečiamų ligų kontrolės programa

1.3.3.1.3 Europos žemės ūkio garantijų fondo lėšos

1.3.3.1.4 2007–2013 m. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos

1.3.3.1.5 Europos žuvininkystės fondo lėšos

1.3.3.1.10 Kelionių į ES susitikimus kompensacijos

1.3.3.1.13 2007–2013 m., 2014–2020 m. ir 2021–2027 m. Ignalinos programos lėšos

1.3.3.1.14 Europos pabėgėlių fondo lėšos

1.3.3.1.15 ES paramos programai TEN-T fondo projektams įgyvendinti skirtos lėšos

1.3.3.1.16 Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programa

1.3.3.1.17 Išorės sienų fondo lėšos

1.3.3.1.18 Europos grąžinimo fondo lėšos

1.3.3.1.19 Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programa

1.3.3.1.20 Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės programa

1.3.3.1.21 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšos

1.3.3.1.22 2004–2009 m. Europos ekonominės erdvės finansinės paramos lėšos

1.3.3.1.23 2004–2009 m. Norvegijos finansinės paramos lėšos

1.3.3.1.24 Šveicarijos finansinės paramos lėšos

1.3.3.1.29 ES solidarumo fondo lėšos

1.3.3.1.30 TEN-E projektų lėšos

1.3.3.1.32 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinės paramos lėšos

1.3.3.1.33 2009–2014 m. Norvegijos finansinės paramos lėšos

1.3.3.1.34 Kitų bendrai finansuojamų projektų ES ar kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

1.3.3.1.35 2014–2020 m. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšos

1.3.3.1.36 2014–2022 m. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos

1.3.3.1.37 Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšos

1.3.3.1.38 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programų techninės paramos ir techninės programos paramos lėšos

1.3.3.1.39 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programų techninės paramos ir techninės programos paramos lėšos

1.3.3.1.40 Vidaus saugumo fondo lėšos

1.3.3.1.42 2014–2020 m. Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšos

1.3.3.1.43 Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) lėšos

1.3.3.1.44 2014–2020 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės programos lėšos

1.3.3.1.45 2014–2020 m. Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programos lėšos

1.3.3.1.46 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinės paramos lėšos

1.3.3.1.47 2014–2021 m. Norvegijos finansinės paramos lėšos

1.3.3.1.48 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo techninės paramos ir programų valdymo lėšos

1.3.3.1.49 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo techninės paramos ir programų valdymo lėšos

1.3.3.1.50 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšos

1.3.3.1.51 2014–2021 m. Norvegijos dvišalio bendradarbiavimo fondo lėšos

1.3.3.1.52 2014–2020 m. Europos kaimynystės priemonės Lietuvos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšos

1.3.3.1.53 2023–2027 m. Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos

1.3.3.1.54 2021–2027 m. Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo lėšos

1.3.3.1.55 2021–2027 m. Vidaus saugumo fondo lėšos

1.3.3.1.56 2021–2027 m. Integruoto sienų valdymo fondo sienų valdymo ir vizų finansinės paramos priemonės lėšos

1.3.3.1.57 Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos

1.3.3.1.58 Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo lėšos

1.3.3.1.59 Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) 2021–2027 m. lėšos

1.3.3.1.60 Modernizavimo fondo lėšos

1.3.3.1.61 2021–2027 m. Skaitmeninės Europos programos lėšos

1.3.3.1.62 2021–2027 m. Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšos

1.3.3.1.63 2021–2027 m INTERREG programos lėšos

1.3.3.1.64 2021–2027 m. materialinio nepritekliaus mažinimo programos Europos Sąjungos lėšos

1.3.3.1.65 Prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervo techninės paramos lėšos

1.3.3.1.66 Antrojo Šveicarijos įnašo techninės paramos lėšos

1.3.3.1.67 Antrojo Šveicarijos įnašo finansinės paramos lėšos finansinėms priemonėms rengti

1.3.3.1.68 Antrojo Šveicarijos įnašo finansinės paramos lėšos

1.3.3.1.69 Antrojo Šveicarijos įnašo finansinės paramos lėšos (programoms administruoti)

1.3.3.1.70 2023–2027 metų Europos taikos priemonės lėšos

1.4 Biudžetinių įstaigų pajamų įmokos ir kitos pajamos

1.4.1.1.1 Biudžetinių įstaigų pajamų įmokos

1.4.2.1.1 Biudžetinių įstaigų pajamų įmokos, kurių panaudojimo apimtis ir tikslinė paskirtis nurodyta įstatyme ar Vyriausybės nutarime

1.4.3.1.1 Kitos pajamos, kurių panaudojimo tikslinė paskirtis nustatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, įstatymuose arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose

1.4.3.1.2 Klimato kaitos specialiosios programos lėšos

1.4.3.1.3 Specialioji valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programa

1.4.3.1.4 Valstybės biudžeto lėšos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatymą

1.4.3.1.5 Valstybės biudžeto lėšos, gautos iš atsinaujinančių išteklių energetikos vystymo Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje ir skirtos atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai skatinti, energijos efektyvumui didinti, moksliniams tyrimams ir inovacijoms atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje finansuoti bei galutiniams elektros energijos vartotojams remti

1.4.3.1.6 Valstybės gynybos fondo lėšos

Papildyta papunkčiu:

Nr. 1K-326, 2024-10-08, paskelbta TAR 2024-10-08, i. k. 2024-17651

1.5 Vyriausybės rezervas

1.5.1.1.1 Vyriausybės rezervas

1.5.1.1.2 Vyriausybės rezervo lėšos, skirtos COVID-19 pandemijos padariniams šalinti

1.5.1.1.3 Vyriausybės rezervo lėšos, skirtos pagalbos priemonėms dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje

___________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1K-363, 2023-10-25, paskelbta TAR 2023-10-25, i. k. 2023-20754

Nr. 1K-218, 2024-06-27, paskelbta TAR 2024-06-27, i. k. 2024-11740

Nr. 1K-248, 2024-07-23, paskelbta TAR 2024-07-23, i. k. 2024-13420

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2011 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 1K-265

(Lietuvos Respublikos finansų ministro

2024 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 1K-369

redakcija)

3 BIUDŽETINIŲ METŲ ASIGNAVIMŲ POREIKIO PLANAVIMO METODINĖS GAIRĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 3 biudžetinių metų asignavimų poreikio planavimo metodinėse gairėse (toliau – Gairės) nustatomi 3 biudžetinių metų valstybės biudžeto asignavimų poreikio planavimo principai, procesas, būdai, metodai ir informacijos apie asignavimų poreikį pateikimo tvarka.

2. Gairės taikomos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems subjektams – valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programas ir turinčioms biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas jos įgyvendina, biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama ministro valdymo srities įstaiga, kitiems subjektams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte, (toliau – kiti subjektai) planuojant lėšas 3 biudžetinių metų asignavimų, skiriamų pažangos ir tęstinės veiklos priemonėms (toliau kartu – priemonės) ir (arba) jų veikloms vykdyti, poreikiui apskaičiuoti.

3. Valstybės biudžeto asignavimų dalies, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos, poreikio planavimui Gairės taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šią paramą reglamentuojantiems teisės aktams.

4. Gairėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir Strateginio valdymo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“, (toliau – Strateginio valdymo metodika).

II SKYRIUS

3 BIUDŽETINIŲ METŲ ASIGNAVIMŲ POREIKIO PLANAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

3 BIUDŽETINIŲ METŲ ASIGNAVIMŲ POREIKIO PLANAVIMO PRINCIPAI

5. 3 biudžetinių metų asignavimų poreikio planavimui taikomi šie principai:

5.1. rezultatyvumo – asignavimų poreikis planuojamas strateginiams ir veiklos tikslams pasiekti, pažangos ir tęstinės veiklos uždaviniams ir priemonėms įgyvendinti bei stebėsenos rodiklių siektinoms reikšmėms pasiekti;

5.2. ekonomiškumo – asignavimų poreikis planuojamas siekiant didžiausios naudos mažiausiomis sąnaudomis, racionaliai skirstant turimus finansinius ir kitus (darbo laiko sąnaudos, medžiagos, turtas, įranga ir pan.) išteklius, taip pat atsižvelgiant į finansines galimybes palaikyti pasiektus rezultatus;

5.3. ilgalaikiškumo – asignavimų poreikis planuojamas 3 biudžetiniams metams, atsižvelgiant ne tik į artimiausio laikotarpio poreikius, bet ir siekiant vidutinės ir (arba) ilgos trukmės tikslų;

5.4. pagrįstumo – asignavimų poreikis planuojamas vadovaujantis pagrįstomis planavimo prielaidomis, patikimais duomenimis ir informacija, remiantis einamųjų metų nominaliomis kainomis (išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto projekto rengimo plane (toliau – Biudžeto projekto rengimo planas) nustatyta kitaip), įvertinus teisinio reglamentavimo pokyčius ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo rezultatus;

5.5. skaidrumo – asignavimų poreikis planuojamas skaidriai, jį pagrindžiant tiksliais ir detaliais asignavimų poreikiui apskaičiuoti naudotais duomenimis ir informacija;

5.6. atvirumo – rekomenduojama asignavimų poreikį planuoti įvertinus suinteresuotųjų šalių poreikius ir pasiūlymus.

ANTRASIS SKIRSNIS

3 BIUDŽETINIŲ METŲ ASIGNAVIMŲ POREIKIO PLANAVIMO PROCESAS, BŪDAI IR METODAI

6. 3 biudžetinių metų asignavimų poreikis priemonėms ir (arba) jų veikloms įgyvendinti planuojamas kiekvieniems 3 biudžetiniams metams vadovaujantis Biudžeto projekto rengimo planu pagal Strateginio valdymo metodikoje nustatytą Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo, svarstymo ir tvirtinimo ciklą, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo įgyvendinimo“, ir Strateginio valdymo metodikos nuostatomis.

7. Planuojant patikslintą pirmųjų ir antrųjų biudžetinių metų asignavimų poreikį, peržiūrimos Lietuvos Respublikos ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymu patvirtintos agreguoto asignavimų limito dalys, paskirstytos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams, kurie tampa pirmaisiais ir antraisiais biudžetiniais metais, (toliau – ankstesniais metais patvirtintas asignavimų limitas). Patikslintas pirmųjų ir antrųjų biudžetinių metų asignavimų poreikis planuojamas įvertinant kiekvienos priemonės ir (arba) jos veiklos pokytį, baigiamas įgyvendinti ar planuojamas naujai įgyvendinti priemones ir (arba) jų veiklas ir atitinkamą asignavimų poreikio sumažėjimą ir (arba) padidėjimą, palyginti su ankstesniais metais.

8. Trečiųjų biudžetinių metų asignavimų poreikis planuojamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymu atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui paskirstytą trečiųjų biudžetinių metų, kurie tampa antraisiais biudžetiniais metais, agreguoto asignavimų limito dalį, ją peržiūrint ir tikslinant atsižvelgiant į planuojamus priemonių ir (arba) jų veiklų pokyčius, baigiamas įgyvendinti ar planuojamas naujai įgyvendinti priemones ir (arba) jų veiklas ir pan.

9. Planuojant 3 biudžetinių metų asignavimų poreikį tęstinėms veikloms įgyvendinti, įvertinami ištekliai, reikalingi priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti ir jos stebėsenos rodiklių siektinoms reikšmėms pasiekti, ir nustatomi šių išteklių veiksniai:

9.1. kiekio veiksnys, kuris rodo, kiek reikia tam tikro ištekliaus priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti, išskiriant visas išteklių rūšis;

9.2. kainos veiksnys, kuris rodo priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti reikalingo tam tikro ištekliaus vieneto kainą.

10. Lėšos tęstinės veiklos priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti, ja siekiamiems rezultatams pasiekti ir (arba) jos stebėsenos rodiklių siektinoms reikšmėms pasiekti apskaičiuojamos sudauginus kiekvieno ištekliaus kiekio ir kainos veiksnių dydžius ir sudėjus gautus rezultatus. Kai asignavimų poreikis tęstinės veiklos priemonei ir (arba) jos veiklai negali būti įvertinamas, atsižvelgiant į išteklius ir jų kiekio bei kainos veiksnius, kaip nurodyta Gairių 9 punkte, lėšos gali būti apskaičiuojamos kitais principais, tačiau aiškiai atskleidžiant lėšų apskaičiavimo algoritmą ir sąsają su siekiamu rezultatu ir (arba) stebėsenos rodiklio siektina reikšme.

11. Išteklių veiksniams įvertinti ir pagrįsti naudojama informacija ir duomenys turi būti objektyvūs ir gauti iš patikimų duomenų šaltinių:

11.1. teisės aktų, kuriuose nustatyti konkretūs išteklių veiksnių dydžiai (ir) arba jų apskaičiavimo algoritmai, sudarytų prekių, paslaugų ir (arba) darbų pirkimo, nuomos sutarčių;

11.2. patikimų valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo subjekto kaupiamų duomenų ir informacijos, taip pat duomenų, esančių informacinėse sistemose, duomenų bazėse ir dokumentuose;

11.3. rinkos tyrimų, kurie atliekami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijomis, apklausų (rekomenduojama, kad jie būtų atlikti ne anksčiau negu praėjusiais biudžetiniais metais) rezultatų;

11.4. analogiškų priemonių, jų veiklų ar projektų duomenų. Šis duomenų šaltinis taikomas, kai netikslinga naudotis Gairių 11.1–11.3 papunkčiuose nurodytais duomenų šaltiniais. Priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti reikalingos lėšos apskaičiuojamos ankstesnių metų analogiškų priemonių ir (arba) jų veiklų duomenų pagrindu, juos tikslinant atsižvelgiant į priemonės ir (arba) jos veiklos apimtį, siekiamus rezultatus ir (arba) stebėsenos rodiklius bei kitus aspektus.

12. Planuojant lėšas, reikalingas tęstinės veiklos priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti, ja siekiamiems rezultatams ir (arba) jos stebėsenos rodiklių siektinoms reikšmėms pasiekti, rekomenduojama taikyti vieną iš šių lėšų planavimo būdų:

12.1. Išteklių lygio būdas taikomas, kai lėšos apskaičiuojamos pagal priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti reikalingus detalius išteklius. Išteklių lygio lėšų planavimo būdą tikslinga rinktis, kai vykdant veiklą sukuriami produktai, teikiamos paslaugos ir (arba) pasiekiami rezultatai yra nestandartizuoti, ištekliai ir (arba) veiksniai, lemiantys veikloms reikalingų išteklių kainą ir (arba) kiekį, kinta, todėl kaskart reikia vertinti detalius jų pokyčius, nes šiam lėšų planavimo būdui reikalingi detalūs duomenys apie išteklius. Taikant šį lėšų planavimo būdą, įvertinami priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti bei ja siekiamiems rezultatams ir (arba) stebėsenos rodiklių siektinoms reikšmėms pasiekti reikiamų išteklių kiekio ir kainos veiksnių dydžiai. Lėšos ištekliui apskaičiuojamos sudauginus jo kiekio ir kainos veiksnių dydžius, o lėšos veiklai vykdyti apskaičiuojamos kaip visų lėšų atitinkamiems ištekliams suma.

12.2. Produkto ir (ar) paslaugos lygio būdas taikomas, kai priemonė ir (arba) jos veikla detalizuojamos pagal jų vykdymo metu sukuriamus produktus, teikiamas paslaugas, atliekamas funkcijas, vykdomas veiklas, jų dalis ar kitus elementus (toliau – produktai ir paslaugos) ir kai yra nustatyti produktų ir paslaugų teikimo standartai, teikiamos nuolatinės ir standartizuotos paslaugos, kurioms galima nustatyti lėšų poreikį pagal paslaugų teikimo apimtis, taip pat planuojant asignavimų poreikį atsižvelgiama į produktų ir paslaugų vartotojų poreikius ir jų pasitenkinimą rodančius stebėsenos rodiklius ir jų planuojamas reikšmes. Šiai priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti bei jos stebėsenos rodiklių siektinoms reikšmėms pasiekti reikalingos lėšos apskaičiuojamos taikant valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo subjekto parengtą ir patvirtintą produkto vienetui sukurti ir (ar) paslaugos vienetui suteikti reikalingų lėšų (kainos) (toliau – produkto ir (ar) paslaugos vieneto kaina) apskaičiavimo metodiką (toliau – produkto ir (ar) paslaugos vieneto kainos apskaičiavimo metodika). Taikant šį lėšų planavimo būdą, produkto ir (ar) paslaugos vieneto kainos apskaičiavimo metodikoje rekomenduojama produkto ir (ar) paslaugos vieneto kainą nustatyti išteklių lygiu, o nustatant išteklių kiekio veiksnio dydį rekomenduojama atsižvelgti į tiekiamų produktų ir (ar) teikiamų paslaugų skaičių. Lėšos apskaičiuojamos sudauginus produkto ir (ar) paslaugos vieneto kainą ir kiekio veiksnio dydį. Rekomenduojama produkto ir (ar) paslaugos vieneto kainos apskaičiavimo metodikoje nustatytos produkto ir (ar) paslaugos vieneto kainos apskaičiavimo patikimumą įvertinti ne rečiau kaip kartą per metus ir prireikus šią metodiką atnaujinti iki tam tikrų biudžetinių metų kovo 1 dienos.

12.3. Rezultato lygio būdas taikomas, kai priemone ir (arba) jos veikla siekiamiems rezultatams ir (arba) stebėsenos rodiklių siektinoms reikšmėms pasiekti reikalingos lėšos apskaičiuojamos taikant valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo subjekto vadovo patvirtintą arba individualiu atveju valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo subjekto sudarytą siekiamo rezultato kainos apskaičiavimo metodiką. Rezultato lygio lėšų planavimo būdą tikslinga rinktis, kai yra aiškūs priemone ir (arba) jos veikla siekiami rezultatai ir (arba) stebėsenos rodikliai, nustatomi rezultatą ir (arba) stebėsenos rodiklio siektinos reikšmės dydį nulemiantys veiksniai ir jų poveikis rezultatui ir (arba) stebėsenos rodiklio siektinai reikšmei yra tiesioginis, taip pat kai priemonė ir (arba) jos veikla įgyvendinama vykdant projektus. Taikant šį lėšų planavimo būdą, planuojama visų veiklų, produktų ir (arba) paslaugų kainų visuma nustatytam rezultatui ir (arba) stebėsenos rodiklio siektinai reikšmei pasiekti. Siekiami rezultatai gali būti kiekybiniai (pavyzdžiui, kai siekiama padidinti tam tikro muziejaus lankytojų skaičių ir pan.) ir kokybiniai (pavyzdžiui, kai siekiama pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir pan.). Kiekvienai iš veiklų, produktų ar paslaugų reikalingos lėšos, kuriomis prisidedama prie siekiamo rezultato ir (arba) stebėsenos rodiklio siektinos reikšmės pasiekimo, apskaičiuojamos išteklių arba produkto ir (ar) paslaugos lygiu sudauginus jų kainos ir kiekio veiksnių dydžius, o lėšos rezultato vienetui ir (arba) stebėsenos rodiklio siektinai reikšmei pasiekti apskaičiuojamos kaip visų lėšų atitinkamoms veikloms, produktas ar paslaugoms suma.

12.4. Kitą būdą, kai Gairių 12.1–12.3 papunkčiuose nustatyti lėšų planavimo būdai negalimi taikyti dėl priemonės ir (arba) jos veiklos pobūdžio, užtikrinant 3 biudžetinių metų asignavimų poreikio planavimui taikomus principus.

13. Planuojant lėšas, reikalingas pažangos priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti, vadovaujantis Strateginio valdymo metodika, išteklių veiksniai ir lėšų planavimo būdai gali būti taikomi pagal poreikį.

14. Lėšos pagal pasirinktus lėšų planavimo būdus gali būti apskaičiuojamos šiais metodais:

14.1. Nulinio biudžeto metodas (angl. zero-based costing) taikomas siekiant priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti, ja siekiamiems rezultatams ir (arba) stebėsenos rodiklių siektinoms reikšmėms pasiekti reikalingas lėšas apskaičiuoti ir asignavimų poreikį pagrįsti nuo nulio, iš naujo įvertinant ir pagrindžiant visas lėšas, neatsižvelgiant į ankstesniais biudžetiniais metais patvirtintus asignavimus. Šiuo metodu pagrindžiamos visos tam tikrai priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti reikalingos lėšos. Nulinio biudžeto metodu apskaičiuojami pažangos priemonių ir (arba) jų veiklų asignavimų poreikiai visam jų įgyvendinimo laikotarpiui, vadovaujantis Strateginio valdymo metodikoje nustatytais reikalavimais. Tęstinės veiklos asignavimų poreikiui apskaičiuoti nulinio biudžeto metodas turėtų būti taikomas, kai planuojamas asignavimų poreikis ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (toliau – turtas) objektui, kai planuojama nauja tęstinė veikla, reikšmingi tęstinės veiklos pokyčiai, numatomi išteklių, reikalingų veiklai vykdyti, pokyčiai, taip pat jeigu ankstesniais metais taikytos planavimo prielaidos nepasitvirtino ir nebuvo tikslios bei prireikus kitais valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo subjekto nustatytais atvejais.

14.2. Inkrementinis metodas taikomas siekiant priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti ir ja siekiamiems rezultatams ir (arba) stebėsenos rodiklių siektinoms reikšmėms pasiekti reikalingas lėšas apskaičiuoti atsižvelgiant į ankstesniais biudžetiniais metais patvirtintus asignavimus, juos padidinant arba sumažinant pagal numatomus veiklos vykdymo pokyčius ar naujus poreikius. Taikant šį metodą ankstesniais biudžetiniais metais priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti suplanuotos lėšos ir jų poreikio dydį lemiantys išteklių kiekio ir kainos veiksnių dydžiai peržiūrimi, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes ir (arba) poreikius, pasiektas stebėsenos rodiklių siektinas reikšmes ir rezultatus bei kitus veiksnius. Jau pradėtų įgyvendinti pažangos priemonių ir (arba) jų veiklų asignavimų poreikis 3 biudžetiniams metams gali būti peržiūrimas inkrementiniu metodu, jeigu reikia patikslinti ankstesniais metais pažangos priemonėms ir (arba) jų veikloms nustatytą asignavimų paskirstymą pamečiui.

15. 3 biudžetinių metų asignavimų poreikis tam tikroms išlaidų grupėms planuojamas papildomai įvertinus šiuos aspektus:

15.1. darbo užmokesčio – pagal valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo subjekto darbuotojų skaičių ir vidutinį darbo užmokestį pagal pareigybes, atsižvelgiant į įstatymus, reglamentuojančius valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo subjekto veiklą ir (arba) nustatančius veiksnius, pagal kuriuos apskaičiuojamas darbo užmokesčio dydis, ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamo subjekto patvirtintą darbo apmokėjimo sistemos aprašą;

15.2. tam tikroms prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidoms:

15.2.1. komunalinių paslaugų išlaidoms – pagal nustatytus išteklių kiekio ir kainos veiksnius, įvertinant ankstesnių 3 biudžetinių metų komunalinių paslaugų faktinius kiekius (elektros suvartojimą (kWh), vandens suvartojimą (kub. metrai) ir pan.), apskaičiuojant jų vidurkį bei atsižvelgiant į reikšmingus pokyčius: numatomą reikšmingai didinti darbuotojų skaičių, taikyti hibridinį darbo modelį, renovuoti pastatus, pritaikyti atsinaujinančių energijos šaltinių technologijas ir pan.;

15.2.2. kvalifikacijos kėlimo išlaidoms – pagal nustatytus išteklių kiekio ir kainos veiksnius, valstybės biudžeto asignavimų valdytojo lygiu rekomenduojama neviršyti 1,5 procento bendro planuojamo valstybės biudžeto asignavimų valdytojo darbo užmokesčio fondo dydžio. Kai planuojamas asignavimų poreikis kvalifikacijai kelti yra didesnis negu 1,5 procento bendro planuojamo darbo užmokesčio fondo, jis turi būti pagrįstas;

15.3. turto kūrimo, įsigijimo, turto esminio pagerinimo ir turto nuomos išlaidoms – įgyvendinant tęstinės veiklos priemonę (netaikoma iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų finansuojamiems projektams), kai visa vieno turto objekto arba kelių turto objektų, kai planuojama sudaryti vieną pirkimo sutartį keliems turto objektams, vertė viršija 1 000 000 eurų, atlikus turto kūrimo, įsigijimo, esminio pagerinimo ir turto nuomos alternatyvų palyginimą (palyginus 2 ar daugiau alternatyvų), užpildant viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros vadovo tvirtinamą tęstinės veiklos lėšų poreikio ilgalaikiam turtui pagrindimo formą (toliau – Forma), ir pasirinkus ekonomiškai naudingiausią alternatyvą. Ši turto vertės riba taikoma visam turto objekto kūrimo, įsigijimo, esminio pagerinimo laikotarpiui ir laikotarpiui, kuriam planuojama turtą nuomoti. Kariniams tikslams naudojamo turto kūrimo, įsigijimo, esminio pagerinimo ir turto nuomos alternatyvų palyginimas atliekamas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Galimų alternatyvų pavyzdžiai:

15.3.1. esamo turto objekto naudojimas;

15.3.2. naujo turto objekto statyba;

15.3.3. nuotolinis tikslinių grupių aptarnavimas;

15.3.4. turto objekto nuoma;

15.3.5. turto objekto panauda;

15.3.6. naujo turto objekto įsigijimas;

15.3.7. esamos veiklos optimizavimas, neįsigyjant turto;

15.3.9. esamo turto objekto esminis pagerinimas;

15.3.10. esamo turto objekto paprastasis remontas;

15.3.11. turto objekto teikiamų ar turto naudojimui alternatyvių paslaugų įsigijimas rinkoje ir pan.

15.4. informacinių sistemų kūrimo arba modernizavimo išlaidoms – vadovaujantis Informacinių sistemų steigimo, kūrimo, atnaujinimo, pertvarkymo ir likvidavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 349 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo“, atlikta galimybių studija;

15.5. ilgalaikio materialiojo turto paprastojo remonto išlaidoms – sugrupavus pagal ilgalaikio materialiojo turto grupes bei sudarius valstybės biudžeto asignavimų valdytojo nekilnojamojo turto paprastojo remonto poreikių eilę ir esant poreikiui taikant prioriteto nustatymo skalę nuo 1 iki 5 (kur 1 – labai aukšta reikšmė, 5 – žema reikšmė) pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojo pasirinktus nekilnojamojo turto paprastojo remonto poreikių prioriteto nustatymo kriterijus. Prioriteto nustatymo kriterijai gali būti šie arba kiti valstybės biudžeto asignavimų valdytojo pasirinkti kriterijai:

15.5.1. kriterijaus reikšmė 1 – nekilnojamasis turtas turi ženklių trūkumų, neatlikus jo paprastojo remonto bus neįmanoma užtikrinti veiklos vykdymo;

15.5.2. kriterijaus reikšmė 2 – nekilnojamasis turtas turi ženklių trūkumų, ribojančių veiklos vykdymo apimtis ir (arba) darančių ženklią įtaką kokybei;

15.5.3. kriterijaus reikšmė 3 – nekilnojamasis turtas turi trūkumų, kurie potencialiai gali daryti įtaką veiklos vykdymo apimčiai ir (arba) kokybei;

15.5.4. kriterijaus reikšmė 4 – nekilnojamasis turtas turi trūkumų, tačiau jie beveik nekeičia veiklos vykdymo apimties ir (arba) kokybės;

15.5.5. kriterijaus reikšmė 5 – nekilnojamojo turto trūkumai nėra dideli, nedarantys įtakos veiklos atlikimo apimčiai ir (arba) kokybei;

15.6. išmokoms, skiriamoms nustatytam gavėjų skaičiui, (socialinei paramai, stipendijoms ir pan.) – pagal išmokų gavėjų skaičiaus ir nustatytos ar pagal nustatytą formulę apskaičiuojamos išmokos dydžio veiksnius, esant poreikiui, papildomai suplanuojant asignavimų poreikį išmokoms administruoti. Jeigu teisės aktuose nenustatoma kitaip, asignavimų poreikį vienai išmokai administruoti rekomenduojama apskaičiuoti sudauginus administravimo funkciją atliekančio darbuotojo darbo laiko sąnaudas ir atitinkamą vidutinį valandinį įkainį;

15.7. specialioms tikslinėms dotacijoms (toliau – STD), skiriamoms finansuoti valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms, kurias valstybė pagal įstatymus perdavė savivaldybėms – pagal Vyriausybės, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų arba biudžetinių įstaigų patvirtintas STD lėšų apskaičiavimo metodikas (toliau – STD metodikos), kuriose asignavimų poreikis valstybės (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti apskaičiuojamas rezultato lygio lėšų planavimo būdu arba produkto ir (ar) paslaugos lygio lėšų planavimo būdu, jeigu pagal funkcijos pobūdį tai įmanoma, išteklių lygio lėšų planavimo būdu – jeigu pagal funkcijos pobūdį asignavimų poreikio neįmanoma apskaičiuoti rezultato lygio lėšų planavimo būdu arba produkto ir (ar) paslaugos lygio lėšų planavimo būdu. Rekomenduojama, kad STD metodikose asignavimų poreikiui apskaičiuoti taikomi koeficientai būtų siejami su indeksuojamais dydžiais, statistiniais ar kitų oficialių šaltinių duomenimis, būtų numatyta šių koeficientų peržiūra ir koeficientų prognozių sudarymas. STD metodikos taikomos planuojant:

15.7.1. bendrą (visų savivaldybių) asignavimų poreikį valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti kiekvieniems 3 biudžetiniams metams. Bendras asignavimų poreikis gali būti apskaičiuojamas kaip visų savivaldybių STD užtikrinti reikalingų asignavimų poreikio suma arba taikant agreguotus kitų, nei savivaldybės, šaltinių duomenis;

15.7.2. kiekvienos savivaldybės asignavimų poreikį valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti kiekvieniems 3 biudžetiniams metams.

TREČIASIS SKIRSNIS

INFORMACIJOS APIE 3 BIUDŽETINIŲ METŲ ASIGNAVIMŲ POREIKĮ PATEIKIMAS

16. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojami subjektai 3 biudžetinių metų asignavimų poreikių pagal priemones ir (arba) veiklas pokyčius nuo ankstesniais metais patvirtinto asignavimų limito (toliau – 3 biudžetinių metų asignavimų poreikio pokytis), vadovaudamiesi Gairių 7 ir 8 punktais, ir informaciją apie jų pagrindimą teikia atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui jo nustatyta tvarka.

17. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai įvertina savo įstaigos 3 biudžetinių metų asignavimų poreikio pokyčius, apskaičiuotus vadovaujantis Gairių 7 ir 8 punktais, ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų subjektų pateiktą informaciją apie 3 biudžetinių metų asignavimų poreikio pokyčius ir jų priežastis ir nustato, kokiam atvejui priskirtinas kiekvienos priemonės ir (arba) jos veiklos asignavimų poreikio tikslinimas:

17.1. kai didinamas arba mažinamas ankstesniais metais patvirtintas asignavimų limitas, atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus;

17.2. kai nekeičiamas ankstesniais metais patvirtintas asignavimų limitas, nes planuojama perskirstyti asignavimus tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojo priemonių ir (arba) jų veiklų;

17.3. kai didinamas arba mažinamas ankstesniais metais patvirtintas asignavimų limitas, nes siūloma perskirstyti asignavimus tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų.

18. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai Biudžeto projekto rengimo plane nustatytais terminais Lietuvos Respublikos finansų ministerijai teikia informaciją pagal priemones ir (arba) jų veiklas, kurioms planuojami 3 biudžetinių metų asignavimų poreikio pokyčiai, nurodydami:

18.1. 3 biudžetinių metų asignavimų poreikio pokyčio sumą, reikalingą atitinkamai priemonei ir (arba) jos veiklai įgyvendinti, pagal kiekvienus metus ir finansavimo šaltinius;

18.2. atvejį, kuriam priskirtinas kiekvienos priemonės ir (arba) jos veiklos asignavimų poreikio pokytis pagal Gairių 17.1–17.3 papunkčius, ir šio priskyrimo pagrindimą;

18.3. priemonės ir (arba) jos veiklos finansavimo prioriteto eilę (prioritetas nustatomas priemonių lygiu, o tais atvejais, kai priemone įgyvendinama daugiau negu viena veikla, – ir veiklų lygiu. Prioritetai žymimi skaitinėmis reikšmėmis – vienetu žymimas svarbiausias prioritetas. Ta pati prioriteto reikšmė gali būti skiriama kelioms vienarūšėms valstybės biudžeto asignavimų valdytojo išlaidų grupėms, priemonėms ir (arba) jų veikloms);

18.4. siekiamus rezultatus ir (arba) stebėsenos rodiklius, jų siektinas ir paskutinio ataskaitinio laikotarpio faktines reikšmes;

18.5. kitą informaciją, nustatytą Biudžeto projekto rengimo plane ir (arba) skelbiamą Finansų ministerijos interneto svetainėje;

18.6. dėl tęstinės veiklos priemonių ir (arba) jų veiklų papildomai teikiamą informaciją:

18.6.1. trumpą tęstinės veiklos priemonių ir (arba) jų veiklų aprašymą, informaciją apie tęstinės veiklos priemonių ir (arba) jų veiklų vykdymo teisinį ar kitą pagrindimą;

18.6.2. išteklių kiekio ir kainos veiksnius ir jų dydžius, kuriuos taikant buvo apskaičiuotas visas 3 biudžetinių metų patikslintas asignavimų poreikis priemonei ir (arba) jos veiklai, kuriai teikiamas 3 biudžetinių metų asignavimų poreikio pokytis;

18.6.3. kai teikiama informacija apie 3 biudžetinių metų asignavimų poreikį turtui sukurti, įsigyti, turto esminiam pagerinimui arba turto nuomai, kurių vertė viršija Gairių 15.3 papunktyje nustatytą vertę, – užpildytą Formą;

18.6.4. kai teikiama informacija apie asignavimų poreikį pažangos priemonės veiklos tęstinumui užtikrinti, – pažangos priemonę ir jos veiklą, asignavimų poreikį, kuris buvo suplanuotas veiklos tęstinumui užtikrinti rengiant pažangos priemonės aprašą, paaiškinant pažangos priemonės skaičiuoklėje suplanuoto veiklos tęstinumui užtikrinti reikalingo asignavimų poreikio pokyčius;

18.7. dėl pažangos priemonių ir (arba) jų veiklų papildomai teikiamą informaciją:

18.7.1. jei pažangos priemonė patvirtinta, – interneto svetainės, kurioje skelbiama informacija apie patvirtintą pažangos priemonės aprašą, nuorodą; jei pažangos priemonė dar nepatvirtinta, –pažangos priemonės aprašo projektą su pagrindimu ir skaičiuokle;

18.7.2. papildomą detalizuojančią informaciją dėl 3 biudžetinių metų asignavimų poreikio pokyčio, jeigu tai ne nauja pažangos priemonė ir (arba) jos veikla.

19. Ministro valdymo sričių įstaigos, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos, Gairių 18 punkte nurodytą informaciją Biudžeto projekto rengimo plane nustatytais terminais teikia ir atitinkamos valdymo srities ministerijai. Ministerijos, įvertinusios atitinkamų ministrų valdymo sričių įstaigų, kurios yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojos, pateiktą informaciją, teikia Finansų ministerijai siūlymus dėl jų 3 biudžetinių metų asignavimų poreikio pokyčio.

20. Finansų ministerijai Gairių 18 punkte nurodyta informacija, sudaranti valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, teikiama šio įstatymo nustatyta tvarka. Informacija, kurios teikimą riboja įstatymai, Finansų ministerijai neteikiama.

21. Gairių 18.3 ir 18.4 papunkčiai netaikomi teikiant informaciją apie Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamas priemones ir (arba) jų veiklas.

________________________________

Priedų pakeitimai:

Biudžeto formos

Papildyta priedu:

Nr. 1K-383, 2024-11-28, paskelbta TAR 2024-12-03, i. k. 2024-21362

Pakeitimai: