LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2023-05-12 iki 2024-12-05

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 137-5624, i. k. 107301MISAK00D1-694

Nauja redakcija nuo 2022-05-28:

Nr. D1-151, 2022-05-27, paskelbta TAR 2022-05-27, i. k. 2022-11384

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2007 m. gruodžio 21 d. Nr. D1-694

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalimis,

t v i r t i n u pridedamus:

1. Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normas;

2. Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašą.

Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2023 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. D1-146

redakcija)

VIEŠŲJŲ ATSKIRŲJŲ ŽELDYNŲ PLOTŲ NORMOS

1. Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normos (toliau – normos) skirtos sudaryti sąlygas vieningais principais įvertinti, ar tokių želdynų pakanka savivaldybėse, taip pat nustatant optimalią viešųjų atskirųjų želdynų ir bendrą želdynų išdėstymo sistemą, skirtą gyventojų poilsiui, užtikrinti sveikatinimui skirtų teritorijų ploto santykius, ekologinius ir estetinius aplinkos ryšius.

2. Šios normos taikomos rengiant savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais miestų, miestelių ir kurortų teritorijose nustatomi viešųjų atskirųjų želdynų išdėstymas, jų apsaugos ir tvarkymo principai, atliekant Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 8 straipsnyje numatytą įvertinimą, ar laikomasi atskirųjų želdynų normų miestų, miestelių ir kurortų teritorijose.

3. Normose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Želdynų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme.

4. Normų 2 punkte išvardytuose teritorijų planavimo dokumentuose, atsižvelgus į planavimo lygmenį, nustatomi bendras viešųjų atskirųjų želdynų plotas (m²), tenkantis vienam miesto, miestelio ar kurorto gyventojui, viešųjų atskirųjų želdynų plotai (m²), tenkantys vienam kvartalo gyventojui pagal jų pasiekiamumo atstumus negali būti mažesni už lentelėje pateikiamus minimalius dydžius.

Gyvenamoji vieta	Gyventojų skaičius	Bendras viešųjų atskirųjų želdynų plotas (m²), tenkantis vienam miesto, miestelio, kurorto gyventojui (rengiant miestų, miestelių, kurortų bendruosius planus)	Minimalūs viešųjų atskirųjų želdynų plotai, tenkantys vienam kvartalo gyventojui, ir viešųjų atskirųjų želdynų pasiekiamumo atstumai
Gyvenamoji vieta	Gyventojų skaičius		300 m atstumu	1000 m atstumu
Didelis miestas	daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų	25	10*	12
Vidutinis miestas	nuo 10 iki 100 tūkst. gyventojų	20	10	12
Mažas miestas	iki 10 tūkst. gyventojų	20	10	12
Miestelis	iki 3 tūkst. gyventojų	17		17
Kurortas	-	45	22,5	25

Pastaba. Ženklas (*) reiškia, kad didelių miestų bendruosiuose planuose išskirtose pagrindinių centrų zonose ir (ar) didelio užstatymo intensyvumo, viršijančio rodiklį 2,5, teritorijose – 4 m².

5. Į vienam gyventojui tenkančią viešųjų atskirųjų želdynų ploto normą, nurodytą lentelėje, įskaičiuojami ir valstybei priklausantys II grupės miškų plotai.

6. Viešųjų atskirųjų želdynų pasiekiamumo atstumas skaičiuojamas nuo kvartalo išorinės ribos.

7. Dideliuose ir vidutiniuose miestuose, vertinant viešųjų atskirųjų želdynų ploto normą 1000 m pasiekiamumo atstumu nuo kvartalo, į skaičiavimus įtraukiami tik didesni kaip 1 ha ploto viešieji atskirieji želdynai.

8. Įgyvendinant Želdynų įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą įpareigojimą vertinti atskirųjų želdynų plotų normų įvykdymą ir paskelbti šio vertinimo rezultatus, rekomenduojama naudotis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos interneto svetainės https://am.lrv.lt/lt/ rubrikoje „Atskirųjų želdynų plotų normos“ pateikiamu geografinės informacinės sistemos įrankiu.

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-694

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2023 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. D1-146

redakcija)

PRIKLAUSOMŲJŲ ŽELDYNŲ PLOTŲ NORMŲ APSKAIČIAVIMO TVARKOS APRAŠAS

1. Priklausomųjų želdynų plotų normos (toliau – plotų normos) nustatomos norint išlaikyti optimalų užstatytų žemės sklypų ir apželdintų plotų santykį, gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos poreikius, palaikyti teritorijos ekologinį stabilumą.

2. Priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse, Lietuvos Respublikos miškų įstatyme.

3. Plotų normos, išskyrus Aprašo 7 ir 8 punktuose nustatytus atvejus, nustatomos atsižvelgus į žemės sklypo, kuriame bus įveisiami želdynai, naudojimo būdą, nustatomą pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, ir pastatų paskirtį, nustatomą pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“.

4. Plotų normos nustatomos procentais nuo žemės sklypo ploto, leistinos jų kompensuotinos dalys nustatomos procentiniais punktais.

5. Žemės sklypui kultūros paveldo objekto teritorijoje ar kultūros paveldo vietovėje Aprašo priede nurodytos plotų normos taikomos, kiek jos nepažeidžia šių nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingųjų savybių, neprieštarauja paveldosaugos reikalavimams, nustatytiems vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis. Tokiose teritorijose turi būti išsaugomas esamas želdynų plotas, kai jis ne didesnis už Aprašo priede nustatytas plotų normas, jei tai nepažeidžia nekilnojamųjų vertybių vertingųjų savybių ir neprieštarauja paveldosaugos reikalavimams.

6. Žemės sklype, kurio naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, pusė plotų normos, nurodytos Aprašo priede, gali būti kompensuojama Aprašo 9.1 papunktyje nurodytu būdu arba visa plotų norma gali būti kompensuojama Aprašo 9.2 papunktyje nurodytu būdu.

7. Žemės sklype, patenkančiame į didelių miestų bendruosiuose planuose išskirtas pagrindinių centrų zonas, taikoma 10 procentų plotų norma. Jeigu esamų priklausomųjų želdynų plotas tokiame žemės sklype užima mažiau kaip 10 procentų, pusė trūkstamos normos dalies gali būti kompensuojama Aprašo 9.1 papunktyje nurodytu būdu arba visa trūkstama plotų norma gali būti kompensuojama Aprašo 9.2 papunktyje nurodytu būdu. Jeigu esamų priklausomųjų želdynų plotas tokiame žemės sklype užima daugiau kaip 10 procentų, bet mažesnis už Aprašo priede nurodytą plotų normą, šis želdynų plotas negali būti mažinamas ir negali būti kompensuojamas Aprašo 9.1 ir 9.2 papunkčiuose nurodytais kompensavimo būdais.

8. Jūrų uostų teritorijose, vidaus vandenų uostų ar stacionariųjų prieplaukų teritorijose esančiuose žemės sklypuose taikoma 5 procentų plotų norma, kuri visa gali būti kompensuojama Aprašo 9 punkte nurodytais būdais.

9. Plotų norma gali būti kompensuojama šiais būdais:

9.1. taikant kompensavimą vertikaliuoju apželdinimu (apželdinant pastatų sienas), turi būti apželdinamas tris kartus didesnis plotas už kompensuojamą plotų normos dalį;

9.2 pateikiant savivaldybės administracijai teritorijų planavimo dokumentą, žemės valdos projektą ar atsakingos institucijos sprendimą dėl pagrindinės žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės naudojimo būdo keitimo, patvirtinantį, kad žemės sklypo savininkas, valdytojas ar naudotojas, konkretaus vieno žemės sklypo plotų normos kompensavimui planuoja ne didesniu kaip 200 m atstumu nuo žemės sklypo ribos įkurti viešąjį atskirąjį želdyną arba teisės aktuose nustatyta tvarka įveisti IIB grupės mišką ne mažesnio ploto nei užima konkrečiam žemės sklypui taikoma plotų norma, nustatyta pagal Aprašo priedą arba Aprašo 7 ir 8 punktus. Tokiais atvejais su savivaldybe sudaroma sutartis, įpareigojanti žemės sklypo savininką, naudotoją ar valdytoją viešąjį atskirąjį želdyną arba IIB grupės mišką įveisti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo statybą leidžiančio dokumento žemės sklype išdavimo dienos.

10. Į plotų normą neįskaičiuojami plotai, numatyti:

10.1. statiniams statyti;

10.2. privažiavimams, šaligatviams, pėsčiųjų ir dviračių takams įrengti;

10.3. sporto aikštynams, automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti;

10.4. sporto ir žaidimo aikštelių nelaidžioms dangoms įrengti (ant statinių įrengtų sporto ir žaidimo aikštelių plotai įskaičiuojami į plotų normas vadovaujantis Aprašo 11 punktu).

11. Į plotų normą įskaičiuojami apželdinti statinių stogai ir statinių požeminės dalys, kai ant jų įrengto grunto sluoksnis yra 20 cm ir storesnis. Įskaičiuojant į plotų normą apželdintus statinių stogus ir statinių požemines dalis, faktinis apželdintas plotas, įvertinus įrengto grunto sluoksnio storį, dauginamas iš šių užskaitos koeficientų, kai:

11.1. minimalus grunto sluoksnio storis 20 cm – koeficientas 0,3;

11.2. minimalus grunto sluoksnio storis 40 cm – koeficientas 0,6;

11.3. minimalus grunto sluoksnio storis 100 cm – koeficientas 0,9.

___________________________

Priklausomųjų želdynų plotų normų

apskaičiavimo tvarkos aprašo

priedas

Priklausomųjų želdynų PLOTŲ normos

Eil. Nr.

Žemės sklypo naudojimo būdas

Mažiausias želdynams priskiriamas plotas nuo viso žemės sklypo ploto, proc.

Mažiausias želdynams priskiriamas plotas nuo viso žemės sklypo ploto gamtinio karkaso stipriai pažeisto (degraduoto) geoekologinio potencialo* teritorijose (proc.)

Didžiausia leidžiama kompensuoti priklausomųjų želdynų plotų normų dalis (procentiniai punktai)

Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos:

1.1. planuojami naujai užstatyti žemės sklypai;

1.2. esami užstatyti žemės sklypai

Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos

2.1. planuojami naujai užstatyti žemės sklypai;

2.2. esami užstatyti žemės sklypai

Visuomeninės paskirties teritorijos**:

3.1. žemės sklypai, skirti šiems mokslo paskirties pastatams:

vaikų darželiams, lopšeliams;

bendrojo lavinimo mokykloms

3.2. žemės sklypai, skirti šiems gydymo paskirties pastatams:

sanatorijoms;

ligoninėms, klinikoms, reabilitacijos centrams

3.3. žemės sklypai, skirti 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nepaminėtiems pastatams visuomeninės paskirties teritorijose

Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos

Vadovaujantis Aprašo 6 punktu

Komercinės paskirties objektų teritorijos

Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos

Vadovaujantis Aprašo 6 punktu

Rekreacinės teritorijos

Bendrojo naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendrojo naudojimo) teritorijos

Pastabos:

1. Ženklas (*) reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. D1-96 „Dėl Gamtinio karkaso nuostatų patvirtinimo“.

2. Ženklas (**) reiškia, kad visuomeninės paskirties teritorijų naudojimo būdo žemės sklype mažiausias priklausomiesiems želdynams priskiriamas plotas nustatomas atsižvelgus į pastatų paskirtį.

_____________________

Pakeitimai: