Įsakymas netenka galios 2017-11-01:

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-747, 2017-10-04, paskelbta TAR 2017-10-04, i. k. 2017-15710

Dėl Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamento patvirtinimo

 

Suvestinė redakcija nuo 2015-02-06 iki 2017-10-31

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 86-4569, i. k. 1102070ISAK00V-1128

 

Nauja redakcija nuo 2011-04-24:

Nr. V-572, 2011-04-08, Žin. 2011, Nr. 48-2335 (2011-04-23), i. k. 1112070ISAK000V-572

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

 

DĖL MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ MOKSLO (MENO) DARBŲ VERTINIMO METODIKOS

 

2010 m. liepos 10 d. Nr. V-1128

Vilnius

 

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 597 (Žin., 2009, Nr. 76-3103; 2010, Nr. 158-8045), 4 punktą ir siekdamas sukurti vieningą duomenų apie mokslo ir studijų institucijų mokslinę bei su ja susijusią kitą veiklą surinkimo sistemą:

T v i r t i n u Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodiką (pridedama).

 

 

Švietimo ir mokslo ministras                               Gintaras Steponavičius

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-1128

(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2015 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-79 redakcija)

 

MOKSLO IR STUDIJŲ INSTITUCIJŲ MOKSLO (MENO) DARBŲ VERTINIMO METODIKA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodika (toliau – Metodika) skirta įvertinti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų (toliau – Institucijos) mokslinės (meninės) veiklos rezultatus, palyginti Institucijas pagal jose vykdomą mokslo veiklą, pasitelkiant mokslo ir meno srityse ir kryptyse bendrus veiklos vertinimo rodiklius.

2. Švietimo ir mokslo ministro patvirtinta forma  ir nustatytais terminais Institucijos pateikia Lietuvos mokslo tarybai (toliau – LMT) duomenis apie jose atliktus mokslo (meno) darbus.

3. Pagal Švietimo ir mokslo ministro patvirtintą grafiką mokslo (meno) darbų vertinimą organizuoja ir vykdo LMT. Mokslo darbus vertina LMT sudarytos ekspertų grupė humanitarinių ir socialinių mokslo sričių mokslo darbų vertinimui ir ekspertų grupėfizinių, žemės ūkio, biomedicinos ir technologijos mokslo sričių mokslo darbų vertinimui. Meno darbus vertina jungtinė LMT bei Lietuvos kultūros ir meno tarybos sudaryta ekspertų grupė.

4. Ekspertinį darbų vertinimą ekspertų grupės vykdo pagal ekspertinio vertinimo reglamentą. Ekspertinio vertinimo reglamentą tvirtina Lietuvos mokslo taryba, suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija.

 

II SKYRIUS

PAGRINDINĖS METODIKOS SĄVOKOS IR SANTRUMPOS

 

5. Metodikoje vartojamos sąvokos:

5.1. Bendrosios:

5.1.1. Autorinis lankas (aut. l.) - 40 000 spaudos ženklų (įskaičiuojant tarpelius) teksto arba 3 000 cm2 spausdinto ploto iliustracijų; jei apimties spaudos ženklais nustatyti negalima, autorinio lanko atitikmeniu laikomi 14 p.; jei mokslo darbas yra elektroninėje laikmenoje, tai autorinis lankas apskaičiuojamas tik spaudos ženklais (įskaičiuojant tarpelius);

5.1.2. Ekspertinis vertinimas – vertinimas, atliekamas pasitelkiant ekspertus, kurie vadovaujasi Metodikos ir ekspertinio vertinimo reglamento nuostatomis;

5.1.3. Formalusis vertinimas – vertinimas, kurio metu patikrinama, ar Institucijos teisingai nurodė mokslo (meno) darbų rūšį, bei suteikiami taškai už kiekvieną formalius kriterijus atitinkantį pateiktą darbą;

5.1.4. Meno kūrinys – viešai pristatytas dailės, dizaino, architektūros, medijų meno, teatro, kino, šokio, muzikos ar tarpdisciplininio meno kūrinys arba jo atlikimo aktas, atitinkantis konkrečioje meno kryptyje pripažįstamus meniškumo kriterijus;

5.1.5. Mokslo monografija - neperiodinis ir netęstinis leidinys, kuriame sistemingai ir (ar) išsamiai išnagrinėta viena tema (dalykas), aiškūs ir žymūs naujumo ir kiekvienai mokslo sričiai arba krypčiai savi moksliškumo elementai; monografija privalo turėti ISBN numerį, mažiausia įskaitoma apimtis – 8 autoriniai lankai;

5.1.6. Mokslo straipsnis - straipsnis, paskelbtas mokslinėje spaudoje ar (ir) turintis konkrečioje mokslo kryptyje įprastą mokslinį aparatą (išnašas ar (ir) bibliografiją, ar (ir) formules, ar (ir) brėžinius, ar (ir) metodologijos aprašą, ar (ir) statistines lenteles ir pan.) ir atitinkantis toje mokslo kryptyje pripažįstamus moksliškumo kriterijus; mažiausia įskaitoma apimtis humanitarinių ir socialinių mokslų srityse – 0,25 autorinio lanko;

5.1.7. Prieskyra – moksliniame darbe, meno kūrinio ar jo atlikimo pristatyme arba mokslo (meno) darbų deklaracijoje nurodytas autoriaus (atlikėjo) pri(si)skyrimas Institucijai;

5.1.8. Recenzuojamas leidinys – periodinis, tęstinis arba vienkartinis leidinys, turintis ISSN arba ISBN numerį, kuriame mokslo darbai publikuojami remiantis mokslinių recenzentų (peer-review) rašytinėmis išvadomis; dėl leidinio atitikties recenzuojamo leidinio kategorijai sprendžia ekspertų grupės;

5.2. Specialiosios:

5.2.1. Akademinė publikacija – mokslo ir (ar) studijų reikmėms skirtas tekstas, turintis toje mokslo kryptyje pripažįstamus akademinio diskurso požymius;

5.2.2. Akademinė recenzija – publikuoto veikalo išsamus ir argumentuotas mokslinis įvertinimas; mažiausia įskaitoma apimtis - 0,25 autorinio lanko;

5.2.3. Aukštosios mokyklos vadovėlis – originalus (autorinis) veikalas, specialiai skirtas studijų reikmėms ir pasižymintis individualia metodine prieiga;

5.2.4. Eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbas – sistemingos veiklos, paremtos moksliniais tyrimais ir per praktinę patirtį sukauptu žinojimu, rezultatas: sukurtos naujos medžiagos, produktai ir įrenginiai, įdiegti nauji procesai, sistemos ir paslaugos arba iš esmės patobulinti jau sukurti ar įdiegti, taip pat sukurti, įdiegti arba iš esmės patobulinti žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendiniai;

5.2.5. Knygos skyrius – originalaus ar apžvalginio mokslinio straipsnio pobūdį atitinkantis mokslo darbas, paskelbtas neperiodiniame leidinyje, išskyrus konferencijos darbų leidinius;

5.2.6. Konferencijos darbų leidinys – vienkartinis leidinys ar serijinio leidinio tomas (jo dalis), kuriame spausdinami mokslo konferencijos pranešimų turinį atitinkantys tekstai, nepraėję recenzuojamiems leidiniams įprastos recenzavimo (peer review) procedūros;

5.2.7. Kultūros ir profesiniai leidiniai – leidiniai, skirti humanitarinių ir socialinių mokslų profesinei auditorijai;

5.2.8. Menininko pilnojo darbo laiko ekvivalentas – atitinkamoje Institucijoje dirbančių menininkų skaičius, gaunamas sudėjus 1/3 visų meno dėstytojų užimtus etatus; matavimo vienetas – etatas per metus;

5.2.9. Meno kūrinio (atlikimo) skelbimas – (asmeninis) kūrinio (-ių) pristatymas, realizavimas (įskaitant restauravimą) ar atlikimas meninėje ar viešojoje erdvėje (įskaitant televizijos ar radijo studijas, internetą) ar publikavimas leidykloje, įrašų studijoje (CD ar DVD pavidalu) ar demonstravimas festivalyje ir pan. Šios meno erdvės, institucijos ir kiti kontekstai skirstomi į prestižinius, plačiai žinomus ir lokaliai žinomus;

5.2.10. Meno renginių kuravimas – intelektinės kūrybos veikla, kylanti iš meno kūrinių rinkinių ar duomenų rinkinių, duomenų bazių (išreikštų techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma) turinio parinkimo ar išdėstymo;

5.2.11. Meno renginių moderavimas – specialiomis žiniomis ir pasirengimu grindžiama intelektinės kūrybos veikla, meno kūrinių ir kūrėjų viešo pristatymo (koncerto, kūrybos vakaro, parodos ir pan.) vedimas;

5.2.12. Mokslininko pilnojo darbo laiko ekvivalentas – atitinkamoje Institucijoje dirbančių mokslininkų skaičius, gaunamas sudėjus visų Institucijos mokslo darbuotojų, turinčių mokslo laipsnį, užimtus etatus ir 1/3 visų dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį, užimtus etatus; matavimo vienetas – etatas per metus;

5.2.13. Mokslinis žinynas, enciklopedija, (bio)bibliografija – konkrečios srities ar krypties mokslo veikalas, skirtas mokslo ir studijų reikmėms ir atitinkantis tos srities ar krypties moksliškumo ir sistemingumo reikalavimus, išskyrus visuomenės švietimui, mokslo populiarinimui, administracinėms funkcijoms atlikti skirtus informacinius leidinius;

5.2.14. Mokslinis žodynas – kalbotyros mokslo veikalas, sudarytas iš naujai surinktų ir (ar) pagal naują mokslinę metodiką atrinktų, klasifikuojamų ir pateikiamų leksikografinių išteklių sistemos ir skirtas mokslo ir studijų reikmėms, publikuotas kaip knyga (turi ISBN numerį) ir (ar) elektroniniu pavidalu; mažiausia įskaitoma apimtis – 8 autoriniai lankai;

5.2.15. Moksliškai komentuotas vertimas – mokslo srities ar krypties raidai aktualaus arba istoriškai reikšmingo veikalo vertimas iš lietuvių kalbos arba į lietuvių kalbą; moksliniu komentavimu laikomi palydimieji tekstai, pristatantys veikalą bei jo pateikimo ypatumus straipsnių ir (ar) komentarų, ir (ar) žodynėlių, ir (ar) sąvokų rodyklių forma;

5.2.16. Mokslo studija – ne mažesnės kaip 2 autorinių lankų apimties mokslo darbas, atitinkantis mokslo straipsniui keliamus reikalavimus;

5.2.17. Pakartotinė publikacija – veikalo antras ir vėlesnis paskelbimas ta pačia ar kita kalba (vertimas), kai nėra esminių jo turinio ir apimties pokyčių (akivaizdžių atnaujinimo ir revizavimo požymių);

5.2.18. Prestižinė meno erdvė – tarptautiniu mastu veikianti meno kūrinių eksponavimo ar meno atlikimo aktų demonstravimo institucija (parodų salė, muziejus, galerija, koncertų salė, teatras, šokio teatras, kino salė, meno festivalis ir pan.), kuruojama tarptautiniu mastu pripažintų ekspertų;

5.2.19. Sudarytas mokslo darbas – originalių mokslo darbų rinkinys arba kolektyvinis mokslo darbas; priskiriamas sudarytojui (redaktoriui), nurodytam leidinio antraštiniame puslapyje ir (ar) metrikoje, išskyrus periodinio arba tęstinio mokslo leidinio nuolatinio redaktoriaus darbą;

5.2.20. Šviečiamieji projektai – didelės kultūrinės ir (ar) visuomeninės vertės autorinės, moksliškai pagrįstos, tačiau neprofesionalų auditorijai skirtos parengtos ir vestos TV, radijo laidos, publikacijos spausdintinėse arba elektroninėse žiniasklaidos priemonėse, viešos paskaitos visuomenei su diskusijomis, paskaitos-koncertai, kūrybinės dirbtuvės, dokumentinių filmų scenarijai ir pan.;

5.2.21. Šaltinio publikacija – mokslinę vertę turinčių archyvinių dokumentų, kalbos paminklų, jų rinkinių ir kitų tekstinių bei audiovizualinių šaltinių atrinkimas ir parengimas publikavimui parūpinant mokslinį aparatą (transkripcijas, komentarus, rodykles ir kt.);

5.2.22. Tarptautiniu mastu pripažinta (mokslo) leidykla – leidykla, nuolat publikuojanti daugelio šalių mokslininkų darbus ir daugelyje šalių platinanti produkciją; publikuojanti tarptautiniu mastu pripažintus periodinius ir tęstinius mokslo (kultūros, profesinius) leidinius (prieiga per internetą, suteikianti pakankamos informacijos apie leidyklos pobūdį ir tarptautinį pripažinimą, yra privaloma);

5.2.23. Teorinis, sintetinis mokslo darbas – kurią nors mokslo kryptį, šaką, discipliną apimantis ar tarpdalykinio pobūdžio darbas, sintetinantis ilgalaikius tyrimus, pateiktus monografijose, studijose bei mokslo straipsniuose, atitinkantis monografijoms keliamus mokslinio lygio ir adresato reikalavimus.

6. Metodikoje vartojamos santrumpos:

6.1. ISBN - International Standard Book Number (tarptautinis standartinis knygos numeris);

6.2. ISSN - International Standard Serial Number (tarptautinis standartinis serijinio leidinio numeris);

6.3. TR JCR – Thomson Reuters Journal Citation Reports (Thomson Reuters žurnalų citavimo ataskaitos);

6.4. SCI – Science Citation Index (Mokslo citavimo indeksas);

6.5. EPO – European Patent Office (Europos patentų biuras);

6.6. USPTO – United States Patent and Trademark Office (JAV patentų ir prekių ženklų biuras);

6.7. JPO – Japan Patent Office (Japonijos patentų biuras).

 

III SKYRIUS

VERTINIMO NUOSTATOS

 

7.  Institucijos teikdamos vertinimui mokslo (meno) darbus priskiria juos I lygmeniui (taikomas ekspertinis vertinimas) ir II lygmeniui (taikomas formalusis vertinimas):

7.1. II lygmens mokslo (meno) darbams priskiriami Metodikos 1 – 3 prieduose nurodytų rūšių darbai. Humanitarinių, socialinių mokslų ir meno srityse formaliajam vertinimui Institucijos teikiamų mokslo darbų skaičius dsfi priklauso nuo mokslininkų (menininkų) pilnojo darbo laiko ekvivalento PLEi. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse dsfi = 3 PLEi, meno srityje dsfi = 6 PLEi.

7.2. I lygmens mokslo (meno) darbams paprastai priskiriami geriausi II lygmens darbai, Institucijų atrinkti pagal Metodikos nuostatas ir konkrečioje mokslo (meno) srityje arba kryptyje taikomus tarptautinius kokybinius kriterijus remiantis Institucijų padalinių atliekamu vidiniu savo darbų vertinimu:

7.2.1. humanitarinių ir socialinių mokslų srityse ekspertiniam vertinimui Institucijos teikiamų I lygmens darbų skaičius dsi turi sudaryti 20% visų jos teikiamų II lygmens mokslo darbų kiekybinės apimties;

7.2.2. meno srityje ekspertiniam vertinimui Institucijos teikiamų I lygmens darbų skaičius dsi turi sudaryti 30% visų jos teikiamų II lygmens meno darbų kiekybinės apimties;

7.2.3. fizinių, žemės ūkio, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse ekspertiniam vertinimui Institucijos teikiamų I lygmens mokslo darbų skaičius dsi priklauso nuo mokslininkų pilnojo darbo laiko ekvivalento PLEi ir yra skaičiuojamas taip: dsi = PLEi /5. Jei taip apskaičiuotas pateiktinų darbų skaičius mažesnis nei penki, tai ekspertiniam vertinimui pateikiami penki darbai;

7.2.4. I lygmens mokslo darbai pateikiami ir vertinami pagal mokslo kryptis, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V-1457 „Dėl mokslo krypčių patvirtinimo“. Mokslo kryptyje, kurioje vykdomos (planuojama vykdyti) trečios pakopos studijos, pateikiamas ne mažiau kaip vienas I lygmens mokslo darbas.

8. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse I lygmens mokslo darbams Institucijų gali būti priskiriami ir su paaiškinimu ekspertiniam vertinimui teikiami kviestiniai pranešimai plenariniuose prestižinių tarptautinių konferencijų posėdžiuose, dalyvavimas prestižinių tarptautinių konferencijų programų rengimo komitetuose ir kiti darbai, neatitinkantys Metodikos 1 priede nurodytų II lygmens darbų rūšių.

9. Fizinių, žemės ūkio, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse I lygmens mokslo darbams Institucijų gali būti priskiriami ir su paaiškinimais ekspertiniam vertinimui teikiami ir darbai, neatitinkantys Metodikos 2 priede nurodytų II lygmens darbų rūšių.

10. Elektroninės mokslo darbų publikacijos pripažįstamos lygiavertėmis spausdintinėms, jeigu jos atitinka mokslinių publikacijų reikalavimus. Humanitariniuose ir socialiniuose moksluose pakartotinai publikuojant tyrimų rezultatą kita kalba nei lietuvių, įskaitoma 50 proc. pradinės publikacijos  vertės, su sąlyga, kad publikacija yra atnaujinta bent 30 proc.

11. Meno darbams nepriskiriami studentų darbai ir dėstytojų, asmeniškai nedalyvavusių juos atliekant, indėlis, kuris laikomas pedagoginiu darbu.

12. Atliekant meno darbų vertinimą ekspertų grupės nariai bendru sutarimu nustato prestižinio, plačiai žinomo ir lokaliai žinomo meninių kontekstų požymius. Pakartotinis meno kūrinio eksponavimas (įgyvendinimas) ar atlikimas įskaitomas kaip II lygmens meno darbas naudojant koeficientą 0,5 (ypač reikšmingose nacionalinėse ar užsienio meninėse erdvėse (teatrai, koncertų, parodų salės ir pan.) – 0,8). Pakartojimui be naujo menininko indėlio taikomas koeficientas 0,4, pakartojimui, kuris yra nauja kūrinio interpretacija – koeficientas 0,8. Kaip I lygmens meno darbą Institucijos gali teikti ne daugiau kaip po vieną kiekvieno Institucijos autoriaus vertinamuoju laikotarpiu vykusį meno kūrinio pristatymą. Ekspertų grupės narių bendru sutarimu pakartotinis meno kūrinio pristatymas gali būti įskaitytas kaip I lygmens darbas.

13. Atsižvelgiant į ribotas galimybes meno kūrinius eksponuoti, įgyvendinti ar atlikti pakartotinai, už juos suteikti taškai ekspertų grupės sprendimu dauginami iš koeficientų 2, 3, 4 ar 5.

14. Ekspertų grupės atlikdamos formalųjį II lygmens mokslo (meno) darbų vertinimą pagal Metodikos 1 – 3 prieduose nurodytas mokslo (meno) darbų rūšis:

14.1. įskaito darbus taip, kaip jie buvo deklaruoti Institucijos, jei mokslo (meno) darbai yra teisingai priskirti mokslo (meno) darbų rūšiai;

14.2. įskaito darbus kaip kitos rūšies mokslo (meno) darbus, nei deklaruota Institucijos, jei jie neteisingai priskirti mokslo (meno) darbų rūšiai;

14.3. neįskaito darbų, neatitinkančių nei vienos mokslo (meno) darbų rūšies.

15. Ekspertų grupės, atlikusios Institucijų deklaruotų II lygmens mokslo (meno) darbų formalųjį vertinimą, nustato jų bendrąją kiekybinę vertę (taškais). Tuo atveju, kai neįskaitytų (išskyrus Metodikos 1 ir 2 priedų 01 rūšių darbus) ar Institucijų ne tai mokslo darbų rūšiai, nei įvertino ekspertai, priskirtų mokslo (meno) darbų skaičius sudaro 10–30% visų deklaruotųjų II lygmens mokslo darbų, Institucijos pagal Metodikos 1 – 3 prieduose nurodytas darbų vertes surinktų taškų skaičius sumažinamas 5%, o kai tokių darbų skaičius viršija 30% visų deklaruotųjų mokslo darbų, tai Institucijos surinktas taškų skaičius sumažinamas 15%.

16. Institucijos autorių indėlis į II lygmens mokslo (meno) darbų vienetą taškais , išskyrus atvejus, nurodytus Metodikos 17 ir 18 punktuose, apskaičiuojamas taip:

 

,

PVV – pirminė vieneto vertė;

NIA – Institucijos autorių skaičius. Jei Institucijos autorius straipsnyje nurodo ir kitų institucijų prieskyras, tai šio autoriaus indėlis į NIA yra dalijamas iš visų jo nurodytų prieskyrų skaičiaus;

NA  – visų darbo autorių skaičius;

PVA – vieneto apimtis, kuri, priklausomai nuo mato, yra lygi 1 arba autorinių lankų skaičiui (apvalinama 0,25 autorinio lanko tikslumu).

 

17. Fizinių, žemės ūkio, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse Institucijos autorių indėlis į II lygmens 01 darbų rūšies vienetą, o humanitarinių ir socialinių mokslų srityse – į II lygmens 01, 02 ir 04 darbų rūšių vienetus taškais , apskaičiuojamas taip:

 

AIV = PVVPVA,   

NIP – visų darbo skirtingų užsienio institucijų prieskyrų skaičius. Jei NIP didesnis už NA, laikoma, kad NIP = NA);

 

18. Fizinių, žemės ūkio, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse Institucijos autorių indėlis į II lygmens 02 darbų rūšies vienetą, o humanitarinių ir socialinių mokslų srityse – į II lygmens 03 darbų rūšies vienetą taškais , apskaičiuojamas taip:

 

,

IF – žurnalo cituojamumo rodiklis (Impact Factor);

AIF – agreguotasis cituojamumo rodiklis (Aggregate Impact Factor), kurį kiekvienai žurnalų kryptinei kategorijai kasmet paskaičiuoja Thopson Reuters (TR). Jei publikacija paskelbta žurnale, kuris priklauso kelioms TR JCR mokslo kategorijoms, ekspertai nustato labiausiai tinkamą kategoriją arba naudoja kelių kategorijų agreguotųjų cituojamumo rodiklių vidurkį. Institucija gali kreiptis į ekspertų grupę su argumentuotu paaiškinimu, kad publikacija paskelbta žurnale, kurio TR JCR mokslo kategorijos agreguotasis cituojamumo rodiklis yra stipriai įtakotas tarpdisciplininių žurnalų ar kitų veiksnių ir neatspindi atitinkamos mokslo šakos straipsnių vidutinio citavimo. Išnagrinėjusi paaiškinimą, ekspertų grupė, remdamasi TR JCR duomenimis, gali suteikti šiam žurnalui kitą agreguotąjį cituojamumo rodiklį.

 

19. Meno srityje vertinant atitinkamos specifikos meno kūrinius ar meno kūrinio (atlikimo) skelbimą (pvz.: solisto ir akompaniatoriaus kartu atliekamą kūrinį, pirmaplanius ir antraplanius teatro ar kino vaidmenis, dalyvavimą grupinėje parodoje ir pan.) ekspertų grupės nariai gali bendru sutarimu taikyti iki 3 kartų didesnį koeficientą tam menininkui, kurio įnašas į meno kūrinį ar jo skelbimą yra didesnis.

20. Nustatant formaliojo vertinimo įvertį Fi, Institucijos srityje surinktų taškų už II lygmens darbus skaičius perskaičiuojamas į norminę 100 balų vertinimo skalę atsižvelgiant į Institucijos tos srities mokslininkų (menininkų) pilnojo darbo laiko ekvivalentą pagal formulę:

 

,

,

AIV – taškai už mokslo (meno) darbą,

PLEi – Institucijos mokslininkų (menininkų) pilnojo darbo laiko ekvivalentas toje srityje,

T max – didžiausia Ti reikšmė.

 

21. Skaičiuojant I lygmens mokslo (meno) darbų įverčius, kiekvienas pateiktas vienetas ekspertų vertinamas skalėje nuo 0 iki 5 balų.

22. Ekspertinio vertinimo suminis įvertis kryptyje EKi yra skaičiuojamas sumuojant visų Institucijos kryptyje pateiktų I lygmens darbų ekspertinio vertinimo rezultatus ir gautą sumą dalijant iš darbų skaičiaus dsi toje kryptyje. Ekspertinio vertinimo normuotasis suminis įvertis kryptyje Ki skaičiuojamas taip:

 

,                                                                                                                                                                                (5)

EKmax  – didžiausias toje kryptyje Institucijos gautas ekspertinio vertinimo įvertis.

 

23. Ekspertinio vertinimo suminis įvertis srityje SEi yra skaičiuojamas sumuojant visų Institucijos srityje pateiktų I lygmens darbų ekspertinio vertinimo rezultatus ir gautą sumą dalijant iš darbų skaičiaus dsi toje srityje. Normuotasis suminis įvertis srityje Ei skaičiuojamas taip:

 

,                                                                                                                                                                                 (6)

SEmax  – didžiausias toje srityje Institucijos gautas ekspertinio vertinimo įvertis.

 

 

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

24. Institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo rezultatai skelbiami viešai LMT tinklalapyje. Institucijos jų požiūriu neteisingus formaliojo vertinimo rezultatus gali prašyti patikslinti ar pataisyti per 5 darbo dienas nuo jų paskelbimo. Ekspertų grupės prašymą įvertina bei Instituciją informuoja per 10 darbo dienų nuo jo gavimo.

25. Mokslo (meno) darbų vertinimo rezultatai, gaunami taikant šią Metodiką, švietimo ir mokslo ministro patvirtinta tvarka, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 597 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatas, naudojami apskaičiuojant mokslo ir studijų institucijų bazinį finansavimą, šie rezultatai taip pat naudojami skirstant antrosios pakopos, laipsnio nesuteikiančių studijų ir doktorantūros vietas institucijoms, pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo  68 straipsnio 2 dalies ir 70 straipsnio 9 dalies nuostatas.

26. Pagal ekspertinio vertinimo normuotuosius suminus įverčius mokslo srityse paskirstoma 50 % socialiniams, humanitariniams mokslams ir menui tenkančių moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti skirtų valstybės biudžeto lėšų (toliau – lėšos) ir 33 % lėšų, tenkančių fiziniams, žemės ūkio, biomedicinos ir technologijos mokslams. Likusios lėšos paskirstomos pagal formaliojo vertinimo įverčius.

_________________________

 

 

Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodikos

1 priedas

 

Humanitarinių ir socialinių mokslo sričių mokslo darbų rūšys bei už darbo vienetą skiriami taškai.

 

Kodas

Mokslo darbo rūšis

II lygmens mato vienetas

II lygmens vieneto vertė taškais

01

Tarptautiniu mastu pripažintų mokslo leidyklų išleistos monografijos ir knygų skyriai.

aut. l. sk.

6

02

Kitos mokslo monografijos, mokslo studijos, teoriniai, sintetiniai mokslo darbai.

aut. l. sk.

4

03

Mokslo straipsniai žurnaluose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor)

vnt.

Pagal Metodikos 18 p. formulę

04

Mokslo straipsniai, knygų skyriai, publikuoti recenzuojamuose leidiniuose.

vnt.

3

05

Kiti straipsniai, knygų skyriai, akademinės recenzijos ir pan. publikacijos su moksliniu aparatu mokslo,  kultūros ir profesiniuose periodiniuose, tęstiniuose ir vienkartiniuose leidiniuose.

vnt.

2

06

Šaltinių publikacijos, moksliškai komentuoti vertimai, moksliniai žodynai, žinynai, enciklopedijos, (bio)bibliografijos, aukštųjų mokyklų vadovėliai.

aut. l. sk.

2

07

Socialinės, kultūrinės plėtros darbai:

-     mokslotyros ir mokslo politikos publikacijos;

-     akademinės publikacijos ir akademinės recenzijos be mokslinio aparato;

-     specializuota informacija, ekspertizės, vertinimai ir komentarai (istoriniai, filologiniai, menotyriniai, sociologiniai, teisės aktų ir jų projektų) pateikti valstybės bei savivaldybių institucijoms;

-     iš lituanistinės ir pasaulio kultūros medžiagos (tautosakos, literatūros, filosofijos, religijos tekstų, meno, kalbos pavyzdžių, istorinių šaltinių ir pan.) parengti rinkiniai ir chrestomatijos, skirtos švietimo bei plačiosios visuomenės reikmėms;

-     gamtinės įvairovės pavyzdžių, archeologinių radinių, lauko tyrimų metu surinktų materialiųjų ir nematerialiųjų tradicinės kultūros objektų, kultūros paminklų, literatūros ir meno kūrinių, muziejinių bei archyvinių rinkinių demonstracijų, parodų, ekspozicijų, kultūros paveldo renginių kuravimas ir juos aprašanti medžiaga;

-     mokslo medžiagos pagrindu parengti šviečiamieji projektai;

-     naujos medžiagos kultūros paveldo, lingvistinių, sociologinių duomenų bazėms rengimas;

-     sudaryti mokslo darbai.

vnt.

1

Socialinės, kultūrinės plėtros darbų vienetu visais atvejais laikomas tik rinkinys, ciklas, komplektas, leidinys ir pan., kurį sudaro ne mažiau kaip 4 vienetai arba 2 autoriniai lankai, o ne atskiras mažos apimties tekstas, aprašas, paskaita, laida, fragmentas ir kt. Pateikiamų socialinės, kultūrinės plėtros darbų skaičius ski priklauso nuo mokslininkų pilnojo darbo laiko ekvivalento PLEi ir, nepažeidžiant Metodikos 7.1 papunkčio nuostatos dsfi = 3PLEi, yra skaičiuojamas taip: ski ≤ 2 PLEi

 

 

Papildyta priedu:

Nr. V-79, 2015-02-05, paskelbta TAR 2015-02-05, i. k. 2015-01773

 

Priedo pakeitimai:

Nr. V-572, 2011-04-08, Žin., 2011, Nr. 48-2335 (2011-04-23), i. k. 1112070ISAK000V-572

Nr. V-79, 2015-02-05, paskelbta TAR 2015-02-05, i. k. 2015-01773

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-572, 2011-04-08, Žin., 2011, Nr. 48-2335 (2011-04-23), i. k. 1112070ISAK000V-572

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-1128 "Dėl Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodikos" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-1154, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 80-3923 (2011-07-02), i. k. 1112070ISAK00V-1154

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-1128 "Dėl Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodikos" pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-967, 2012-06-12, Žin., 2012, Nr. 68-3495 (2012-06-19), i. k. 1122070ISAK000V-967

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-1128 "Dėl Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodikos" pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-79, 2015-02-05, paskelbta TAR 2015-02-05, i. k. 2015-01773

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. V-1128 „Dėl Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodikos“ pakeitimo