Administracinė byla Nr. eI4-1352-257/2021
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02565-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 4.2; 14.6; 14.15; 24.2; 55.1.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 23 d.
Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse pareiškimą atsakovei Joniškio rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir norminio akto teisėtumo ištyrimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Šiaulių ir Telšių apskrityse kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas ištirti, ar Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo
Nr. T-174 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių (2020 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-57 redakcija) 40 punkto 40.4 – 40.6 ir 40.10 papunkčiai atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį ir 7 dalies 8 punktą, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktą, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus; nustačius, jog ginčijamos Taisyklių normos neatitinka aukščiau nurodytų teisės aktų, pripažinti jas prieštaraujančiomis šiems teisės aktams.
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad Joniškio rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtino Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisykles (toliau – ir Taisyklės). 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-57 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1 punktu Taryba pakeitė Taisyklių 40 punktą ir išdėstė nauja redakcija. Sprendimas ir juo pavirtintos Taisyklės (2020 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-57 redakcija) atitinka visus kriterijus, būdingus norminiam teisės aktui: yra taikomas individualiais požymiais neapibrėžtam asmenų ratui, jame suformuluotos daugkartinio naudojimo, bendro pobūdžio elgesio taisyklės. Taisyklių 1 punkte nustatyta, jog Taisyklės nustato bendruosius ir specialiuosius tvarkymo ir švaros reikalavimus, taikomus fiziniams ir juridiniams asmenims visoje Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje; 3 punkte nurodyta, kad savivaldybės teritorijoje šių taisyklių privalo laikytis visų nuosavybės formų žemės, gyvenamųjų namų ir kitų statinių, įrenginių, kilnojamojo turto savininkai, nuomininkai ir naudotojai, fiziniai ir juridiniai asmenys; 4 punktas numato, kad šių taisyklių nepaisymas užtraukia administracinę atsakomybę. Minėti Tarybos priimti aktai paskelbti Teisės aktų registre: TAR, 2017-07-03, Nr. 11290 ir TAR, 2020-05-05, Nr. 9473. Vyriausybės atstovas įstatymo nustatyta tvarka, atlikęs priežiūrą, nustatė, kad Taisyklių 40 punkto, reglamentuojančio mėšlo ir srutų kaupimą ir naudojimą, 40.4 – 40.6 ir 40.10 papunkčiais numatyta, kad: 40.4 laistyti srutas arba tręšti skystuoju mėšlu žemės ūkio paskirties sklypus galima esant kuo mažesniam vėjo greičiui, ne aukštesnei nei 20o C oro temperatūrai, vėjui pučiant nuo labiausiai apgyvendintos vietovės; 40.5 draudžiama skystuoju mėšlu ir (ar) srutoms tręšti šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių dienomis be seniūno rašytinio sutikimo; 40.6 draudžiama skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis tręšti kitomis, nei taisyklių 40.5 papunktyje nurodytomis dienomis, arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo rašytinio sutikimo ir arčiau kaip per 1000 m nuo didesnės kaip 5 kv. km ploto gyvenvietės ar arčiau kaip per 500 m nuo kitų gyvenviečių be seniūno rašytinio sutikimo; 40.10 paskleistas ant ariamos žemės skystasis mėšlas ir (ar) srutos, siekiant mažinti nemalonių kvapų išsiskyrimą, turi būti įterpiamos į dirvožemį kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 12 val. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo (toliau – ir Aprašas) IV skyrius reglamentuoja Mėšlo ir srutų naudojimą laukams tręšti. Vyriausybės atstovui kilo abejonės dėl Taisyklių (2020 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-57 redakcija) 40 punkto 40.4 – 40.6 ir 40.10 papunkčių atitikties Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 daliai ir 7 dalies 8 punktui. Vadovaujantis Aplinkos įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos. Aplinkos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 8 punkte nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą nustato savo teritorijoje griežtesnius už valstybinius normatyvus, suderinusios su juos patvirtinusiomis valstybės institucijomis. Vyriausybės atstovas teigia, kad Taryba gali nustatyti griežtesnius mėšlo ir srutų naudojimo reikalavimus, tačiau jie privalo būti suderinti su Aprašą patvirtinusiomis institucijomis, tai yra, su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Atsakydama į Vyriausybės atstovo paklausimą Žemės ūko ministerija informavo, kad Joniškio rajono savivaldybės meras 2019 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. (1.12)S-4503 kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, prašydamas pateikti nuomonę dėl Joniškio rajono savivaldybės tarymo 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ papildymo“, kuriuo numatyta apriboti tręšimą srutomis ir mėšlu žemės ūkio paskirties sklypuose arčiau kaip 5 km nuo Joniškio miesto ribos. Ministerija 2019 m. spalio 2 d. raštu Nr. 2D-3054 (11.18E) pateikė savo nuomonę, kad toks reguliavimas yra per griežtas ir šio pasiūlymo turėtų būti atsisakyta. Aplinkos ministerija 2020 m. birželio 2 d. raštu Nr. (10)-D8(E)-2960 „Dėl tarnybinės pagalbos“ nurodė, kad Joniškio rajono savivaldybės taryba 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-57 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projekto ir jame nustatytų reikalavimų su Aplinkos ministerija nederino. Vyriausybės atstovas nurodė, kad aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga yra savarankiškoji vietos savivaldos funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 28 punktas). Įstatymų leidžiamoji valdžia įstatymu suteikia kompetenciją nustatyti mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus centrinėms vykdomosios valdžios institucijoms: aplinkos ministrui ir žemės ūkio ministrui. Vykdant savivaldos savarankiškąją aplinkos apsaugos kokybės gerinimo ir apsaugos funkciją, vietos savivaldos institucijoms įstatymu suteikiama teisė savo teritorijoje nustatyti griežtesnius už valstybinius normatyvus, tačiau Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 8 punkte įtvirtinti reikalavimai turėjo būti išlaikyti, t. y. Tarybos patvirtintų Taisyklių 40 punkto 40.4 – 40.6 ir 40.10 papunkčiuose nustatyti griežtesni reikalavimai turėjo būti suderinti su Aprašą patvirtinusiomis valstybės institucijomis. Vyriausybės atstovas nurodo, kad Joniškio rajono savivaldybės tarybai, patvirtinus griežtesnius reikalavimus nei numatyti Apraše bei nesuderinus jų su įstatymų įgaliojimus turinčiomis centrinės vykdomosios valdžios institucijomis – aplinkos ir žemės ūkio ministrais – galima teigti, kad buvo pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuojantis reikalavimą Tarybai kaip vietinės teisėkūros subjektui pareigą tvirtinti Taisykles neviršijant savo įgaliojimų, nustatytų Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 8 punkte. Dėl šios priežasties taip pat galima konstatuoti neatitikimą Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 daliai, nurodančiai, kad Taryba aplinkos apsaugos valdymą Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje turėjo vykdyti įstatymų nustatyta tvarka. Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintas vienas iš pagrindinių vietos savivaldos principų – savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, vadovaujantis kuriuo savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal oficialiosios konstitucinės doktrinos ir administracinės jurisprudencijos nuostatas, teisėkūros subjektai, įgyvendindami jiems pavestus įgaliojimus administracinio reglamentavimo (teisėkūros) srityje, privalo paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamų reikalavimų, inter alia nepažeisti teisės aktų hierarchijos, įstatymų viršenybės imperatyvų ir įstatymo įgyvendinamajame teisės akte nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris būtų grindžiamas įstatymu. Minėta, kad Taisyklių 40.4 – 40.6 ir 40.10 papunkčiai prieštarauja Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 8 punktui, nustatančiam griežtesnių normatyvų derinimo ir nustatymo procedūras, taip pat neatitinka Aprašo 20, 29 punktų ir Aprašo IV skyriaus Mėšlo ir srutų naudojimas laukams tręšti teisės normoms, todėl mano, kad šios Taisyklių teisės normos neatitinka įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, t. y. pažeidžia savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principą. Vyriausybės atstovas pareiškime nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu, teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus. Taisyklių 40.4 papunktyje numatyta, kad laistyti srutas arba tręšti skystuoju mėšlu žemės ūkio paskirties sklypus galima esant kuo mažesniam vėjo greičiui, ne aukštesnei nei 20o C oro temperatūrai, vėjui pučiant nuo labiausiai apgyvendintos vietovės. Toks teisinis reguliavimas neaiškus, nes nėra apibrėžta, koks vėjo greitis yra „kuo mažesnis“, taip pat nėra aišku, kaip nustatyti vėjo kryptį „nuo labiausiai apgyvendintos vietovės“. Taisyklių 40.5 papunktyje draudžiama skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis tręšti šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių dienomis be seniūno rašytinio sutikimo. Vadovaujantis teisėkūros sistemiškumo principu, žemesnės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams. Tuo tarpu rašytinio seniūno sutikimo nereikalauja nei Aplinkos apsaugos įstatymo, nei Aprašo teisės normos, o nustatyti griežtesnius reikalavimus Taryba neturi teisės nes nėra jų suderinusi su ministerijomis. Taisyklių 40.6 papunkčiu draudžiama skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis tręšti kitomis, nei taisyklių 40.5 papunktyje nurodytomis dienos, arčiau kaip per 100 m. nuo gyvenamojo namo be gyventojo rašytinio sutikimo ir arčiau kaip per 1000 m nuo didesnės kaip 5 kv. km ploto gyvenvietės ar arčiau kaip per 500 m nuo kitų gyvenviečių be seniūno rašytinio sutikimo. Minėta, kad Apraše seniūno sutikimo reikalaujama norint tręšti arčiau kaip 300 metrų nuo gyvenvietės. Pagal naujai nustatytą teisinį reglamentavimą seniūnas gali uždrausti tręšti daugiau kaip tris kartus didesniu atstumu nei tą galėtų daryti pagal Aprašą. Nesant suderinimo su ministerijomis, toks Taisyklių reglamentavimas neatitinka teisėkūros sistemiškumo principo. Taip pat kelia abejonių tai, kad nėra nustatyta jokių kriterijų, kuriais vadovaujantis seniūnas galėtų išduoti arba neišduoti leidimo tręšti, t. y., kuris suteiktų teisinį aiškumą, kokiais atvejais ir pagrindais seniūnas ūkio subjektų atžvilgiu galės taikyti šiuos apribojimus. Taisyklių 40.10 papunktyje numatyta, kad paskleistas ant ariamos žemės skystasis mėšlas ir (ar) srutos, siekiant mažinti nemalonių kvapų išsiskyrimą, turi būti įterpiamos į dirvožemį kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 12 val. Toks teisinis reguliavimas kelia klausimų, nes nėra aišku, kada yra „kaip galima greičiau“. Be to, minėta, kad Apraše numatytas 24 val. terminas, tuo tarpu Taisyklėse nustatytas dvigubai trumpesnis terminas, nors jis nėra suderintas su ministerijomis. Vyriausybės atstovas pažymėjo, kad 2020 m. teikimu Nr. (5.5)-TR5-48 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ kreipėsi į Joniškio rajono savivaldybės tarybą, siūlydamas spręsti Taisyklių 40.4 – 40.6 ir 40.10 papunkčių pakeitimo (panaikinimo) klausimą. Joniškio rajono savivaldybės meras ne kartą motyvuotai raštu prašė atidėti teikimo vykdymo terminą. Vyriausybės atstovas šį terminą pratęsdavo, tačiau 2020 m. lapkričio 11 d. buvo gautas mero 2020 m. lapkričio 11 d. raštas Nr. (3.9E)S-5132 „Dėl teikimo vykdymo“, kuriame nurodyta, kad 2020 m. spalio 29 d. Joniškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomas sprendimo projektas „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-57 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pripažinimo netekusiu galios“, tačiau minėtam sprendimo projektui nebuvo pritarta.
Atsakovė Joniškio rajono savivaldybės taryba nesutinka su pareiškėjo pareiškimu ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Joniškio mieste ir jo apylinkėse pastaruosius keletą metų yra susidariusi grėsminga situacija dėl tvyrančio dvoko, kuris susidaro gyvulininkystės kompleksuose, skystu mėšlu ir (ar) srutomis tręšiant žemės ūkio paskirties žemės plotus. Joniškio rajono savivaldybės administracija nuo 2017 m. imasi visų įmanomų priemonių, kad iš gyvulininkystės kompleksų, skystu mėšlu ir (ar) srutomis tręšiamų žemės ūkio paskirties žemės plotų sklindantis nemalonus kvapas nekeltų rizikos Joniškio rajono savivaldybės gyventojų sveikatai, netrikdytų jų ir, kad gyventojai dėl tvyrančio dvoko patirtų kuo mažiau nepatogumų. Tręšimo laikotarpiu ypatingai stiprus ir nemalonus kvapas trikdo žmonių sveikatą, sukelia neigiamas emocijas savivaldybės gyventojams, todėl vietos savivalda, abejodama priimtų teisės aktų veiksmingumu ir siekdama apginti išimtinai viešąjį interesą, ėmėsi priemonių išspręsti daug metų Joniškio rajono savivaldybėje egzistuojančią problemą. Joniškio rajono savivaldybės meras 2019 m. rugsėjo 4 d. potvarkiu Nr. M-56 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarė darbo grupę ir pavedė darbo grupei parengti Tarybos sprendimo projektą, reglamentuojantį skystojo mėšlo ir srutų naudojimą žemės ūkio paskirties plotų tręšimui, kuriuo būtų siekiama mažinti arba kitaip riboti tręšiamo skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis skleidžiamą nemalonų kvapą. Joniškio rajono savivaldybės meras 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (1.12)S-4503 „Dėl teisės akto derinimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą prašydamas derinti Tarybos sprendimo projektą „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių pavirtinimo“ papildymo“. Atsakymai dėl teisės akto projekto derinimo buvo gauti iš Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 30 d. raštu Nr. (10)-D8(E)-2842 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos sprendimo projekto“, Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 2 d. raštu
Nr. 2D-3054(11.18E) „Dėl teisės akto derinimo“ ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2019 m. spalio 17 d. raštu Nr. (2.30E-35)6V-1998) „Dėl sprendimo projekto“. Iš esmės nei viena iš institucijų, kurių teisės aktų nustatyta tvarka privalomas suderinimas, nepateikė kategoriškos išvados, kad nederina sprendimo projekto. Išanalizavusi Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus, Joniškio rajono savivaldybės administracija 2020 m. vasario 11 d. raštu Nr. (3.8E) S-863 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir Žemės ūkio ministeriją prašydama kaip galima skubiau inicijuoti naujos redakcijos Aprašo patvirtinimą ir jį papildyti. Aplinkos ministerija 2020 m. balandžio 22 d. raštu Nr. (10)-D8(E)-2075 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų“ nurodė, kad Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į visus Joniškio rajono savivaldybės administracijos pasiūlymus dėl nemalonių kvapų valdymo Aprašą papildė nuostata, suteikiančia galimybę vietos savivaldos institucijoms priimti sprendimą savo teritorijoje nustatyti griežtesnius reikalavimus mėšlo ir srutų tvarkymui (pvz. nustatyti oro temperatūros ribą, kada draudžiama tręšti laukus srutomis, per kiek laiko suarti ar kultivuoti ir pan.) ir kontroliuoti jų vykdymą. Aplinkos ministerija taip pat informavo, kad Aprašo pakeitimo projektas pateiktas pakartotinai derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei, tačiau iki šiol teisės aktas neįsigaliojęs. Taryba, atsižvelgdama į tai, kad susirašinėjimas tarp institucijų tęsiasi ilgą laiką, o žemės ūkio paskirties sklypuose prasidėjo pavasarinio tręšimo darbai, ėmėsi priemonių padedančių išvengti nemalonių kvapų sklidimo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų institucijų gautas pastabas ir pasiūlymus, ginant viešąjį interesą – siekiant išvengti tręšimo laikotarpiu sklindančių nemalonių kvapų ir apsaugoti gyventojus nuo alinančio aštraus skysto mėšlo ir (ar) srutų kvapo, esant aukštesnei nei 20o C temperatūrai, kai vykdomas intensyvus žemės ūkio paskirties sklypų tręšimas skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis, buvo pakoreguotas Tarybos sprendimo projektas ir teisės aktų nustatyta tvarka teiktas svarstyti Tarybai. Atsakovė pažymėjo, kad rengiant Taisyklių projektą buvo nuolat konsultuojamasi su Aprašo rengėjais iš Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos, diskutuota su ūkininkais, išklausyta ir atsižvelgta į Joniškio bendruomenės narių nuomonę, kad sklindantys nuolatiniai ir nemalonūs žemės ūkio paskirties plotų tręšimo skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis kvapai kasmet vargina gyventojus, alina jų sveikatą ir kenkia visuomenės interesams. Nurodė, kad galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia savivaldybių institucijoms diskrecijos teisę pasirinkti, kokius griežtesnius už valstybinius normatyvus aplinkos apsaugos klausimais ji nustatys, tačiau šią laisvę savivaldybės institucija gali įgyvendinti atlikusi papildomą veiksmą – suderinusi su atitinkamomis institucijomis. Pažymėjo, kad Taryba, priimdama Taisykles, rėmėsi iš Žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 2 d. ir Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 30 d. gautais atsakymais į Joniškio rajono savivaldybės mero 2019 m. rugsėjo 18 d. siųstą prašymą suderinti parengtą Tarybos sprendimo projektą. Galutinis Taisyklių sprendimo projektas buvo parengtas atsižvelgiant į institucijų gautas pastabas ir pasiūlymus, į Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) užregistruoto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projekto (projekto numeris TAIS Nr. 20-5720) nuostatas, susijusias su mėšlo ir srutų tvarkymu. Aplinkybė, kad Taisyklių ir Taisyklių sprendimo projekto, siųsto derinančioms institucijoms turinys nesutampa, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad griežtesni už valstybinius normatyvus mėšlo ir srutų tvarkymo srityje nebuvo suderinti. Pažymėjo, kad nei Apraše, nei ministrų įsakyme, kuriuo tvirtinamas Aprašas, nėra nustatytų griežtesnių normatyvų derinimo ir nustatymo procedūrų, todėl Taryba, vadovaudamasi aukščiau nurodytais ministerijų raštais, pagrįstai buvo įsitikinusi, kad griežtesni reikalavimai atitinka aukštesnių institucijų raštu, individualiai išreikštą valią aplinkos apsaugos srityje. Atsakovės nuomone, pareiškėjo teiginys, kad Taisyklių 40.4 – 40.6 ir 40.10 papunkčiai neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktui yra išvestinis, o nenustačius esminio Taisyklių neatitiko Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktas, nėra pagrindo nustatyti neatitikimo Vietos savivaldos įstatymo normoms. Atsakovė nurodo, kad įgyvendinamieji teisės aktai formuojami ne atkartojant teisės aktų konkrečias formuluotas, bet kuo paprasčiau ir suprantamiau, kad ekonominės veiklos vykdytojui būtų aišku, kaip jis turi elgtis, kad nepažeistų nurodytų teisės aktų reikalavimų. Nurodo, kad Taisyklių 40.4 papunkčio formuluotė yra aiški ir tiksli, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus. Tuo labiau, kad tokia formuluotė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje (TAIS) sistemoje užregistruotame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projekte (projekto numeris TAIS Nr. 20-5720), į kurį atsižvelgiant buvo rengiamas Taisyklių sprendimo projektas. Atsakovė dėl Taisyklių 40.5, 40.6 ir 40.10 papunkčių neatitikimo Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui, nurodo, kad šie pareiškėjo argumentai yra išvestiniai ir nenustačius Taisyklių neatitikimo Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktų reikalavimams, nėra pagrindo nustatyti aukščiau nurodytų Taisyklių punktų neatitikimą Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punktui.
Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Joniškio rajono savivaldybės tvarkos ir švaros taisyklių (2020 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T-57 redakcija) 40.4 – 40.6 ir 40.10 papunkčiai pripažintini prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 daliai ir 6 straipsnio 7 dalies 8 punktui.
Byloje nagrinėjamas pareiškėjo Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse abstraktus prašymas ištirti, ar Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių (2020 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T-57 redakcija) 40 punkto 40.4 – 40.6 ir 40.10 papunkčiai atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį ir 7 dalies 8 punktą, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktą, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d.) 2 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Norminiams teisės aktams priskiriami rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, orientuoti į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-739-662/2017). Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-678/2010, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-116-858/2015).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad norminis administracinis aktas yra įstatymo normų įgyvendinamasis aktas, juo iš esmės nustatomi atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Norminio akto paskirtis įtvirtinti elgesio taisykles laikytinas kvalifikuojamuoju, skiriamuoju požymiu. Norminės bendrojo pobūdžio taisyklės skirtinos nuo kitų bendro pobūdžio organizacinių tvarkomųjų taisyklių, kurių paskirtis užtikrinti institucijų darbo, vidaus organizacinę, bendravimo su išorės subjektais ratą. Tokių taisyklių taikymas dažnai taip pat susijęs su neapibrėžtu subjektų ratu, tačiau nuo norminių administracinių aktų jos skiriamos pagal savo turinį – jomis nesukuriamos naujos elgesio normos, subjektams neatsiranda kokios nors naujos materialiosios ar procesinės kilmės teisės (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracini teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2649/2011).
Taigi nustatant administracinio akto priskirtinumą norminiam administraciniam aktui, svarbu įvertinti, ar akte yra sukuriamos naujos elgesio taisyklės, reguliuojančios visuomeninius, rūšinėmis savybėmis apibrėžtus santykius, tačiau dėl juose numatytų nurodymų pobūdžio, taikytinos individualiuose santykiuose, tuo atveju, kai atsiranda poreikis sureguliuoti individualaus asmens elgesį, veikiantį sukurtų elgesio taisyklių ribose. Norminiame akte sukurtos bendro pobūdžio taisyklių taikymas nesibaigia jas pritaikius individualiame teisiniame santykyje.
Joniškio rajono savivaldybės tarybos patvirtintos tvarkymo ir švaros taisyklės nustato bendruosius ir specialiuosius tvarkymo ir švaros reikalavimus, taikomus fiziniams ir juridiniams asmenims visoje Joniškio rajono savivaldybės teritorijoje. Prašomas ištirti Tarybos sprendimas nustato bendro pobūdžio taisykles neapibrėžtam subjektų ratui ir yra skirtas reguliuoti daugelio neindividualizuotų asmenų santykius; Taisyklių veikimas nenustoja galioji jas pritaikius konkrečiu individualiu atveju. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašomas ištirti teisės aktas laikytinas norminiu teisės aktu.
Lietuvos Respublikos savivaldybių priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus, Vyriausybės atstovas galimai neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti. Tuo atveju, kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės nutarimą, kreipiasi į teismą.
2020 m. birželio 10 d. Vyriausybės atstovas teikimu Nr. (5.5.)-TR5-48 „Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ kreipėsi į atsakovę nurodydamas, kad Taisyklių 40.4 – 40.6 ir 40.10 papunkčių nuostatos turi būti pakeistos arba panaikintos. Nurodė, kad teikimas privalo būti apsvarstytas artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį) ir apie priimtą sprendimą praneštą Vyriausybės atstovui raštu per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. 2020 m. lapkričio mėn. Joniškio rajono savivaldybės meras raštu „Dėl teikimo vykdymo“ nurodė, kad 2020 m. spalio 29 d. Joniškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo svarstomas sprendimo projektas „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. T-57 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pripažinimo netekusiu galios“. Minėtam sprendimo projektui nepritarta.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 8 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.) 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybių funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į savarankiškąsias bei valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms).
Savarankiškąsias funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir šios interesams. Įgyvendindamos šias funkcijas, savivaldybės turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakingos už savarankiškųjų funkcijų atlikimą. Įgyvendinant šias funkcijas, savivaldybių veiklą saisto įstatymų nustatyti reikalavimai ir tvarka, kuri, kai tai numatyta įstatymuose, nustatoma ir kituose teisės aktuose. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 28 punkte numatyta aplinkos kokybės gerinimo ir apsaugos funkcija priskirta prie savarankiškosios savivaldybių funkcijos.
Konstitucinė nuostata, kad savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, reiškia ir tai, kad jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiant jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Tačiau pabrėžtina, kad ir tos funkcijos, kurios priklauso išimtinai savivaldybėms, yra reguliuojamos įstatymais. Nė viena iš šių funkcijų nereiškią, kad savivaldybės atitinkamoje srityje yra absoliučiai savarankiškos. Vadinasi, savivaldybių tarybos gali veikti tik ta apimtimi, kuri yra apibrėžta teisės aktais. Nors savivaldybių tarybų ir jų vykdomųjų organų santykiai yra grindžiami konstituciniu vykdomųjų organų atskaitingumo ir savivaldybių tarybų viršenybės joms atskaitingų vykdomųjų organų atžvilgiu principais, tačiau tai nenulemia savivaldybių tarybos teisės atitinkamam vykdomajam organui priskirtą funkciją perimti savo žinion ir išspręsti klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-786/2010). Pažymėtina, kad įstatymo viršenybės principas šiuo atveju turėjo būti realizuotas ta linkme, kad administracinio subjekto sprendimas būtų pagrįstas atitinkamais teisės aktais suteiktais administravimo įgaliojimais ir tikslais, dėl kurių įgaliojimai buvo suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1683/2013).
Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 8 punkte numatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą nustato savo teritorijoje griežtesnius už valstybinius normatyvus, suderinusios su juos patvirtinusiomis valstybės institucijoms.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 patvirtino Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2021 m. kovo 15 d.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, vietos savivaldos institucija, siekianti nustatyti griežtesnius reikalavimus aplinkos apsaugai nei tuos, kurie yra patvirtinti Aprašu, privalo kreiptis į Aplinkos ministeriją ir Žemės ūkio ministeriją, kad pastarosios suderintų vietos savivaldos institucijų numatytus griežtesnius normatyvus. Tik gavus abiejų derinančių ministerijų teigiamą atsakymą, savivaldybės tarybos projektas gali būti teikiamas tvirtinimui ir priešingai, bent vienai iš ministerijų nepritarus sprendimo projektui, toks teisės aktas negali būti priimtas.
2019 m. rugsėjo 18 d. Joniškio rajono savivaldybės meras raštu Nr. (1.12)S-4503 „Dėl teisės akto derinimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ir Žemės ūkio ministeriją, prašydamas derinti parengtą Joniškio rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektą „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių pavirtinimo“ papildymo“. Ministerijoms Joniškio rajono savivaldybės taryba pateikė sprendimo „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ papildymo“ projektą, kuriame nurodė papildysianti Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisykles, patvirtintas Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-174, 40.5 papunkčiu ir jį išdėstysianti taip: „40.5. Draudžiama laistyti srutas arba tręšti mėšlu žemės ūkio paskirties sklypus arčiau kaip 5 km nuo Joniškio miesto ribos.“
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, atsakydama į Joniškio rajono savivaldybės 2019 m. rugsėjo 18 d. raštą Nr. (1.12)1-4503 nurodė, kad projektui iš esmės neprieštarauja, tačiau siūlytų galutinį sprendimą priimti apsvarsčius ir kitas kvapų ir oro taršos valdymo reglamentavimo priemones. Apibendrinus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Aplinkos ministerija neprieštaravo, kad Joniškio rajono savivaldybė papildytų Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisykles 40.5 papunkčiu, numatančiu draudimą laistyti srutas arba tręšti mėšlu žemės ūkio paskirties sklypus arčiau kaip 5 km nuo Joniškio miesto ribos.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2019 m. spalio 2 d. raštu Nr. 2D-3054 (11.18E) „Dėl teisės akto derinimo“, išnagrinėjusi Joniškio rajono savivaldybės prašymą, dėl siūlymo papildyti Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisykles nuostata, drausti laistyti srutas arba tręšti mėšlu žemės ūkio paskirties sklypus arčiau kaip 5 km nuo Joniškio miesto ribos, nurodė, kad siūloma nuostata per griežta ir agrarinės aplinkosaugos požiūriu nėra visiškai tinkama. Įvertinus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos rašte išdėstytą poziciją, konstatuotina, kad pastaroji nepritarė parengtam Joniškio rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektui.
Įvertinus byloje esančią medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Žemės ūkio ministerijai nepritarus 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (1.12) S-4503 „Dėl teisės akto derinimo“ teikto Joniškio rajono savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ papildymo“ projektui, toks teisės aktas, kokį pateikė atsakovė, negalėjo būti priimtas, o derinimo procedūra šio konkretaus teisės akto baigta.
2020 m. balandžio 30 d. Joniškio rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-57 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nusprendė pakeisti Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T-174, 40 punktą ir jį išdėstyti taip: 40. Mėšlo ir srutų kaupimas ir naudojimas: 40.1 fiziniai ir juridiniai asmenys, kaupiantys ir naudojantys mėšlą ir srutas, turi vadovautis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu (toliau – Aprašas); 40.2 mėšlas ir (ar) srutos turi būti kaupiami ir (ar) laikomi taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos, būtų kuo mažesnė oro tarša ir kvapų sklidimas; 40.3 asmenys, kaupiantys skystąjį mėšlą ir (ar) srutas srutų kauptuvuose, turi taikyti aplinkos oro taršos mažinimo priemones, numatytas Apraše; 40.4 laistyti srutas arba tręšti skystuoju mėšlu žemės ūkio paskirties sklypus galima esant kuo mažesniam vėjo greičiui, ne aukštesnei nei 20o C oro temperatūrai, vėjui pučiant nuo labiausiai apgyvendintos vietovės; 40.5 draudžiama skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis tręšti šeštadieniais, sekmadieniais, valstybinių švenčių dienomis be seniūno rašytinio sutikimo; 40.6 draudžiama skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis tręšti kitomis, nei taisyklių 40.5 papunktyje nurodytomis dienomis, arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo rašytinio sutikimo ir arčiau kaip per 1000 m nuo didesnės kaip 5 kv. km ploto gyvenvietės ar arčiau kaip per 500 m nuo kitų gyvenviečių be seniūno rašytinio sutikimo; 40.7 asmuo, tręšiantis mėšlu ir (ar) srutomis daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti Apraše nustatytus reikalavimus atitinkantį tręšimo planą ir jį vykdyti; 40.8 skystasis mėšlas ir srutos iki tręšiamo lauko gali būti transportuojama sandariais vamzdynais; 40.9 mėšlui ir srutoms paskleisti turi būti naudojama specialiai tam skirta techniškai tvarkinga technika; 40.10 paskleistas ant ariamos žemės skystasis mėšlas ir (ar) srutos, siekiant mažinti nemalonių kvapų išsiskyrimą, turi būti įterpiamos į dirvožemį kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip per 12 val.
Aprašo 20 punkte nurodyta, kad draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo. Paskleistas ant dirvos paviršiaus tirštasis ir skystasis mėšlas turi būti įterptas ne vėliau kaip per 24 valandas (išskyrus pasėlius, pievas ir ganyklas) (Aprašo 29 punktas).
Aprašas nenustato vėjo, jo krypties, temperatūros reikalavimų skystojo mėšlo ir (ar) srutų naudojimui. Aprašas taip pat nereikalauja gyventojo ar seniūno rašytinio sutikimo tręšiant šeštadieniais, sekmadieniais ar valstybinių švenčių dienomis, jeigu yra išlaikomi didesni nei Apraše numatyti atstumai. Be to, paskleistas ant ariamos žemės skystasis mėšlas ir (ar) srutos turi būti įterptos ne vėliau kaip per 24 val. Atsižvelgiant į nurodytus skirtumus tarp Aprašo ir Joniškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Taisyklių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vyriausybės atstovas teisingai nustatė, kad Taisyklių 40.4 – 40.6 ir 40.10 papunkčiai nustato griežtesnius reikalavimus taikomus mėšlo ir srutų kaupimui ir naudojimui, todėl vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 8 punktu turėjo būti suderinti su Aprašą patvirtinusiomis institucijomis.
Byloje nėra duomenų, kad Joniškio rajono savivaldybė būtų pateikusi Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 30 d. priimto sprendimo Nr. T-57 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą derinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai.
Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos rekomendacijos, nurodytos raštuose po 2019 m. rugsėjo 18 d. Joniškio rajono savivaldybės tarybos pateikto sprendimo projekto, kuriame numatyta Taisykles papildyti 40.5 papunkčiu, negali būti suprantamos kaip pritarimas vietos savivaldos institucijai griežtinant reikalavimus nesikreipti į institucijas derinimui. Nepateikus Tarybos sprendimo projekto, kuriuo buvo atsižvelgta ir įgyvendinta derinančių institucijų rekomendacijos, pastarosios neturėjo galimybės jo peržiūrėti, įvertinti bei išreikšti savo poziciją dėl pritarimo ar nepritarimo tokiam tarybos sprendimo projektui.
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisės aktus priima tam įgalioti subjektai. Priimtus teisės aktus pasirašo tam įgaliojimus turintys subjektai teisės aktų nustatyta tvarka (Teisėkūros pagrindų įstatymo 18 straipsnio 3 dalis). Minėto įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje numatytus atvejus. Teisėkūros pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatytos teisėkūros stadijos: 1) teisėkūros iniciatyvos pareiškimas; 2) teisės akto projekto rengimas; 3) teisės akto priėmimas; 4) teisės akto pasirašymas ir paskelbimas. Nepriimti teisės aktai negalioja.
Atsakovės nurodytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektas (projekto numeris TAIS Nr. 20-5720) į kurį atsižvelgė atsakovė priimdama Taisykles, nėra dokumentas, kuriuo atsakovė galėjo vadovautis griežtindama Apraše numatytus reikalavimus. Teisės akto projektas, kuris nėra priimtas Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka nesudaro pagrindo Taisykles laikyti atitinkančias Apraše numatytus reikalavimus ir atleidžiantis savivaldos instituciją nuo pareigos suderinti su jas patvirtinusiomis valstybės institucijomis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad norminis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu.
Šios teisinės pasekmės kyla nepriklausomai nuo to, vienam ar keliems aukštesnės teisinės galio teisės aktams ar jų dalims prieštarauja ginčijamas norminis administracinis aktas. Todėl, kai yra keliamas norminio administracinio akto atitikties keliems aukštesnės teisinės galio teisės aktams (jų dalims) ar kelioms to paties teisės akto nuostatoms klausimas, norminio administracinio akto teisėtumo bylą nagrinėjantis administracinis teismas, konstatavęs norminio administracinio akto prieštaravimą vienai aukštesnės teisinės galios teisės akto nuostatai, nebeprivalo tirti norminio administracinio akto teisėtumo kitų aukštesnės teisinės galios teisės aktų nuostatų atžvilgiu. Tokios pačios praktikos laikytasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose dėl norminio administracinio akto teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. I444-3/2008, 2006 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-2/2006).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Joniškio rajono savivaldybės taryba, įgyvendindama aplinkos apsaugą reglamentuojančius norminius aktus, nustatydama griežtesnius už valstybinius normatyvus aplinkos apsaugos reikalavimus bei įgyvendindama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu
Nr. D1-367/3D-342 patvirtinto Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą, turėjo laikytis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 7 dalies 8 punkte numatytų imperatyvų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių (2020 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T-57 redakcija) 40.4 – 40.6 ir 40.10 papunkčiai prieštaravo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. vasario 8 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.) 6 straipsnio 2 daliai ir 6 straipsnio 7 dalies 8 punktui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 119 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsniu teisėjų kolegija
nusprendžia:
Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. T-174 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Joniškio rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių (2020 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T-57 redakcija) 40.4 – 40.6 ir 40.10 papunkčius pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 daliai ir 6 straipsnio 7 dalies 8 punktui.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas skelbiamas Teisės aktų registre.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas skelbiamas leidinyje „Sidabrė“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjai Laisvutė Kartanaitė
Arvydas Martinavičius
Virginijus Stankevičius