Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
PAJŪRIO JUOSTOS ĮSTATYMO NR. IX-1016 4, 7 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. ХIIIР-2180(2)
2019 m. gegužės 8 d. Nr. 506
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-991 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo Nr. IX-1016 4, 7 ir 8 pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. ХIIIР-2180(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl tokių priežasčių:
1. Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyti pajūrio juostos nustatymo tikslai – išsaugoti Kuršių nerijos, įrašytos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, žemyninio pajūrio kraštovaizdį, retų bei nykstančių augalų ir gyvūnų rūšių buveines ir kitus gamtos išteklius, užtikrinti pajūrio juostos subalansuotą naudojimą valstybės bei visuomenės reikmėms, užtikrinti kraštovaizdžio gamtos ir kultūros vertybių apsaugos priemonių įgyvendinimą, sudaryti sąlygas visuomenei naudotis pajūrio juostos rekreaciniais ištekliais. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomame Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma sumažinti (sutrumpinti) pajūrio juostos dalį, esančią tarp Latvijos Respublikos valstybės sienos ir Klaipėdos uosto šiaurinio molo, tačiau nepateikiami jokie argumentai, kurie leistų pagrįsti pajūrio juostos sumažinimą (sutrumpinimą) nesukeliant neigiamų pasekmių Įstatymu nustatytiems pajūrio juostos nustatymo tikslams. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūlomas teisinis reglamentavimas pablogintų pajūrio kraštovaizdžio, žemės ir jūros akvatorijos apsaugą ir pažeistų šios teritorijos jau faktiškai esamą vientisumą sumažinant jos teritoriją.
2. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi dėstomoje Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje siūloma Kuršių nerijos urbanizuotoms teritorijoms netaikyti pajūrio juostos teisinio režimo, tačiau tai prieštarautų Įstatyme nustatytiems pajūrio juostos nustatymo tikslams, kadangi siekiant šių tikslų įgyvendinimo Kuršių nerijos teritorija negali būti daloma. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 27 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas; tai yra visuotinai žinomas faktas. Konstitucinis Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį, kad, įtraukus kultūros ar gamtos vertybę į Pasaulio paveldo sąrašą, valstybė toliau vykdo savo įsipareigojimus ją saugoti ir perduoti ateities kartoms su tomis vertybėmis, dėl kurių ji buvo įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą. Siūlomas teisinis reguliavimas prieštarautų Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatoms, pagal kurias pajūrio juostai yra nedalomai priskiriama Kuršių nerija iki Rusijos Federacijos valstybės sienos ir Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų Baltijos jūros akvatorija iki 20 m gylio izobatos.
3. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi dėstomo Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto siūlomi pakeitimai sudaro prielaidą pertekliniam teisiniam reglamentavimui ir prieštarauja tesinio reglamentavimo tikslams, kurie apibrėžiami įstatymuose, kadangi laivybos saugumo užtikrinimo ir kai kurių visuomeninių poreikių tenkinimui svarbių naujų statinių statybos reikalavimų reglamentavimas yra numatytas Lietuvos Respublikos Seime užregistruotame Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte (projektas XIIIP-2031), kuriame konsoliduojamos įvairiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir reikalavimai, kurie privalomi vykdant ūkinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, pasiūlyti Įstatymo pakeitimai prieštarautų Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte (projektas XIIIP-2031) numatytam teisinio reglamentavimo tikslui.
4. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomas Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies papildymas nauju 6 punktu dėl pajūrio juostoje statomų naujų statinių, neapibrėžiant jų svarbos visuomenei, netikslingas, nes bus sudaroma prielaida atsirasti neleistinai situacijai, kad gamtosauginiu požiūriu jautrioje, tarptautinės svarbos kraštovaizdžio teritorijoje – pajūrio juostoje – būtų leidžiama statinių statyba naujose vietose, kai šiuo metu yra daug apleistų, nerekonstruojamų ir nepašalinamų kitų statinių.
Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje duodama nuoroda į Įstatymo 5 straipsnyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose gali būti numatytos statybos, tačiau pažymėtina, kad Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi dėstomas Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies papildymo 6 punktu siūlymas įteisinti naujos statybos ir rekonstravimo galimybę žemesnio lygmens savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais galėtų prieštarauti aukštesnį statusą turinčiuose teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtintiems sprendiniams tos teritorijos atžvilgiu.
5. Netikslinga keisti Įstatymo projekto 3 straipsniu dėstomą Įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, nes nuostatos dėl aplinkos monitoringo vykdymo ir monitoringo duomenų naudojimo nustatant aplinkosaugos priemones jau yra nustatytos Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte.