Byla Nr. 16/2018
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO
6 STRAIPSNIO 1 dalIES NUOSTATOS ATITIKTIES
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
2020 m. vasario 10 d. Nr. KT23-N2/2020
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Gedimino Mesonio, Vyto Miliaus, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 531 straipsniais, Teismo posėdyje 2020 m. sausio 9 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 16/2018 pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą Nr. 1B-18/2018 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 46 straipsnio 1, 5 dalims neprieštarauja Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalies nuostata „Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą“.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
Pareiškėjos argumentai
1. Pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas grindžiamas šiais argumentais.
1.1. Pagal Pensijų kaupimo įstatyme (2018 m. birželio 28 d. redakcija) (toliau – Pensijų kaupimo įstatymas) nustatytą ginčijamą teisinį reguliavimą į pensijų kaupimą įtraukiant asmenis, jaunesnius kaip 40 metų, sudaromos prielaidos diskriminuoti asmenis dėl amžiaus, nes nustatant, kuriems asmenims yra ekonomiškai tikslinga papildomai kaupti senatvės pensijai, įtakos turi tik asmens amžius, o jo pajamų dydis ir kiti aspektai nevertinami. Taip pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas.
1.2. Pareiškėja nurodo, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu neproporcingai varžoma minėtų asmenų, kurie iki šiol pensijų kaupime nedalyvavo, laisvė patiems savarankiškai priimti sprendimą, ar pradėti dalyvauti pensijų kaupime. Pareiškėjos nuomone, ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai ir dėl to, kad pagal jį pensijų kaupimo sistemos dalyviai gali nedalyvauti pensijų kaupime tik nustatytąja tvarka atsisakę jame dalyvauti, priešingu atveju jie yra įtraukiami į pensijų kaupimą, vadinasi, taip ribojama jų sutarčių sudarymo laisvė, vartotojų teisės.
II
Suinteresuoto asmens atstovo argumentai
2. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Seimo atstovo Seimo nario Algimanto Dumbravos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens Seimo atstovo pozicija grindžiama šiais argumentais.
2.1. Dalyvavimas antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemoje, nors ir sudarius sutartį, atitinka pusiau privalomos pensijų kaupimo sistemos bruožus ir skiriasi nuo sutarčių teisės, pagal kurią dėl sutarties turinio šalys susitaria savanoriškai ir yra galimybė šalims susitarti dėl sutarties nutraukimo. Jeigu pensijų kaupimo sutarties per 30 dienų nuo jos sudarymo neatsisakoma, vėliau nutraukti jos nėra galimybės tol, kol asmuo sukanka senatvės pensijos amžių ir įgyja teisę gauti išmoką iš pensijų fondo (nuo 2014 metų – ir gaunant išankstinę senatvės pensiją). Be to, tokioje pensijų kaupimo sutartyje negali būti kitokių pagrindinių sąlygų, kurios nebūtų nustatytos Pensijų kaupimo įstatyme, o standartines sutarties sąlygas tvirtina priežiūros institucija (nuo 2012 metų – Lietuvos bankas).
2.2. Pagal Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį visi įtraukiami į pensijų kaupimą asmenys ne vėliau kaip iki jų įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 31 dienos privalo būti informuojami apie įtraukimo į pensijų kaupimo sistemą faktą ir dalyvavimo pensijų kaupime sąlygas, taip pat apie tris jų pasirinkimo galimybes iki tų metų birželio 30 dienos: atsisakyti dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje; sudaryti pensijų kaupimo sutartį su savo pasirinkta bendrove ir (arba) pasirinkti kitą (ne asmens gimimo datą atitinkantį) tikslinės grupės pensijų fondą; neišreiškus valios (laikant tai sutikimu), tapti pensijų kaupimo sistemos dalyviu atsitiktine tvarka priskirtoje pensijų kaupimo bendrovėje. Be to, šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per nustatytą terminą (per įtraukimo metų sausio–birželio mėnesius) atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, tai galės padaryti ir šiam terminui pasibaigus (laikas neribojamas), jeigu pateiks svarbias priežastis įrodančius dokumentus.
2.3. Pasak suinteresuoto asmens atstovo, įstatyme nustatyta konkrečia 40 metų amžiaus riba nėra sudaroma prielaidų diskriminacijai ir nesuvaržomos asmenų teisės, nes pensijų kaupimo sistemoje gali dalyvauti visi, nesukakę nustatyto senatvės pensijos amžiaus, įskaitant ir vyresnius nei 40 metų asmenis, o įstatymo nustatytus apribojimus dėl amžiaus pateisina teisėtas tikslas, kurio siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
Įtraukimo į pensijų kaupimo sistemą mechanizmas yra viena veiksmingiausių priemonių paskatinti darbuotojus papildomai patiems prisidėti prie savo socialinių garantijų didinimo ir pradėti kaupti pensiją papildomai kuo jaunesnio amžiaus (kai iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę bent 25 metai), kad kaupimo nauda, kuri matoma tik po 25–30 metų, būtų didesnė. Be to, ilgas kaupimo laikotarpis būtinas dėl to, kad nustatyta nedidelė 4,5 proc. (3 proc. asmens pajamų ir 1,5 proc. valstybės skatinamoji įmoka) dydžio įmoka.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai dar 2017 metais Lietuvai rekomendavo nustatyti privalomą dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje. Atsižvelgiant į tarptautinių institucijų rengiamas demografines prognozes Lietuvai, Lietuvos banko nustatytas vidutinės senatvės pensijos santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje, kuris šiuo metu yra apie 47 proc., gali sumažėti iki 30 proc., nes vis mažiau dirbančiųjų išlaikys vieną pensininką. Todėl, jaunesnio amžiaus gyventojus įtraukus į taupymą senatvei, bent iš dalies jiems gali būti užtikrinta didesnė senatvės pensija.
Taigi suinteresuoto asmens atstovas daro išvadą, kad įtraukimo į pensijų kaupimą mechanizmas neprieštarauja sutarčių laisvei, nevaržo asmens laisvo pasirinkimo ir skatina asmenis rūpintis savo gerove ir socialinėmis garantijomis, o ne pasikliauti tik valstybės laiduojama socialine apsauga.
III
Byloje gauta medžiaga
3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gautos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano prof. dr. Tomo Davulio rašytinės nuomonės.
3.1. Socialinės apsaugos ir darbo ministras L. Kukuraitis pateikė šiuos jo nuomonę, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai, pagrindžiančius argumentus.
3.1.1. Pensijų kaupimas antrosios pakopos pensijų fonduose yra Lietuvos pensijų sistemos dalis. Nuo 2004 metų dalyvavimas antrosios pakopos pensijų fonduose skyrėsi nuo įprastinės sutarčių teisės, nes turėjo pusiau privalomos pensijų kaupimo sistemos bruožų ir buvo reguliuojamas kitaip negu visiškai savanoriškos trečiosios pakopos pensijų fonduose: sudarius pensijų kaupimo sutartį ir per 30 dienų jos neatsisakius, vėliau nutraukti pensijų kaupimo sutarties negalima iki pat senatvės pensijos amžiaus sukakties (teisės gauti antrosios pakopos pensijų fondo išmoką įgijimo); šioje sutartyje negali būti jokių papildomų sąlygų, kurios nebūtų aptartos Pensijų kaupimo ir Pensijų sistemos reformos įstatymuose ar skirtųsi nuo standartinių šių sutarčių sąlygų, kurias patvirtina priežiūros institucija (nuo 2012 metų – Lietuvos bankas); asmuo, nusprendęs dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, gali rinktis tik pensijų kaupimo bendrovę ir pensijų fondą.
3.1.2. Įtraukimas į pensijų kaupimą – viena veiksmingiausių priemonių paskatinti asmenis papildomai patiems prisidėti prie savo socialinių garantijų (senatvės pensijų) didinimo. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai 2017 metais Lietuvai rekomendavo kuo greičiau nustatyti privalomą dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje.
3.1.3. Pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad naujiems pensijų kaupimo sistemos dalyviams pensijų įmoka didės pamažu nuo 1,8 proc. iki 3 proc. per penkerius metus, jeigu jie patys nepasirinks iš karto mokėti 3 proc. dydžio įmokos, taip pat dalyvaujantiems pensijų kaupimo sistemoje asmenims į jų pensijų kaupimo sąskaitas pervedamos skatinamosios įmokos iš valstybės biudžeto didės atitinkamai nuo 0,3 proc. iki 1,5 proc.
Taigi įtraukimo į pensijų kaupimo sistemą mechanizmas ne tik neprieštarauja sutarčių laisvei, nevaržo laisvo asmens pasirinkimo ir galimybės laisvai disponuoti savo lėšomis, bet ir skatina asmenis rūpintis savo socialinėmis garantijomis.
3.1.4. Pagal Pensijų kaupimo įstatymą 40 metų ir vyresniems asmenims nedraudžiama sudaryti pensijų kaupimo sutarčių su jų pasirinktomis pensijų kaupimo bendrovėmis. Taigi iš esmės nėra ribojama jų galimybė dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pensijų kaupimo galutinė nauda gali būti matoma po 25–30 metų, siūloma skatinti pradėti papildomai kaupti pensiją kuo jaunesnio amžiaus (nesukakus 40 metų), kai iki nustatyto senatvės pensijos amžiaus lieka bent 25 metai. Ilgas kaupimo laikotarpis būtinas ir dėl nedidelio įmokos dydžio (3 proc. asmens pajamų dydžio ir 1,5 proc. valstybės skatinamoji dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymą konkrečios amžiaus ribos nustatymas neturėtų būti laikomas pakankama prielaida, kad esama diskriminacijos, nes tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimas gali būti pateisinamas, jeigu tinkamomis ir būtinomis priemonėmis siekiama teisėto tikslo (2 straipsnio 9 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju siūlomas apribojimas konkrečiu amžiumi yra tinkama priemonė socialinės politikos tikslams pasiekti (jaunesnio amžiaus asmenys skatinami sukaupti didesnę pensiją – užsitikrinti pajamas senatvėje, apsaugant vyresnio amžiaus asmenis).
Įvertinus tai, kad kaupiamosios pensijos dydį lemia sukauptų lėšų dydis ir finansiniai jų investavimo rezultatai, įstatyme nustatyta 40 metų amžiaus riba nelaikytina varžančia asmenų teises.
3.2. Lietuvos banko valdybos pirmininko V. Vasiliausko nuomone, ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai.
3.2.1. Pensijų reformos esminis tikslas – prisidėti prie ateities pensininkų pajamų padidinimo ilguoju laikotarpiu, nes dėl demografinių procesų mažėsiančių einamojo finansavimo modeliu pagrįstos pensijų sistemos įmokų (iš dirbančiųjų surenkamų mokesčių) nepakaks didėsiančiam lėšų, skirtų išmokoms, poreikiui patenkinti. Neįgyvendinus pensijų reformos, Lietuvos banko vertinimu, vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis po kelių dešimtmečių gali sumažėti nuo 43 proc. iki 30 proc. ar mažiau, o tai reiškia, kad būsimų pensininkų pajamos senatvėje santykinai bus dar mažesnės, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, nei yra šiuo metu.
3.2.2. Siekiant, kad šis kaupiamas finansinis rezervas padidintų visos pensijų sistemos tvarumą ir būtų adekvataus dydžio, būtina užtikrinti, kad į pakankamos apimties ilgalaikį pensijų kaupimą įsitrauktų dauguma dabartinių dirbančiųjų. Nustačius 40 metų amžiaus ribą, iki kurios skatinama pradėti kaupti senatvei antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemoje įtraukimo į ją būdu, sudaroma reali galimybė sukaupti pakankamai pajamų senatvei. Įstatymų leidėjo pasirinkimas į pensijų kaupimą įtraukti jaunesnius kaip 40 metų amžiaus asmenis yra grindžiamas tuo, kad jauni asmenys, kaupdami senatvei ilgą laiko tarpą, turi galimybę reikšmingai padidinti savo senatvės pajamas. Taigi, Lietuvos banko nuomone, asmenų segmentavimas pagal amžių, siekiant juos įtraukti į antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą, vertintinas kaip būtinas.
3.2.3. Lietuvos banko nuomone, Pensijų kaupimo įstatymo nuostatomis dėl pilnamečių asmenų, iki jiems sukanka 40 metų, įtraukimo į pensijų kaupimą kartu su kitomis šio įstatymo nuostatomis, kuriomis įgyvendinama pensijų reforma, siekiama visos visuomenės socialinės gerovės ateityje, ypač atsižvelgiant į minėtas demografines problemas. Iš elgsenos ekonomikos tyrimų matyti, kad asmenys yra linkę nekeisti esamos padėties, jei neturi pakankamai stiprių paskatų tai daryti, todėl itin svarbu užtikrinti, kad, asmeniui nepriėmus sprendimo dėl pensijų kaupimo, susidarytų tokia situacija, kuri jam ir visai visuomenei būtų naudingiausia. Be to, valstybė savo sprendimais gali ir turi padėti piliečiams išvengti klaidų pasirenkant teisingą elgesio alternatyvą, paliekant galutinio apsisprendimo teisę patiems asmenims. Kadangi ilguoju laikotarpiu dalyvavimas antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemoje asmenims turėtų sudaryti sąlygas gauti didesnes pajamas senatvėje nei dalyvavimas vien pirmosios pakopos pensijų kaupimo sistemoje, kurią užtikrina valstybinis einamojo finansavimo modelis, Lietuvos banko nuomone, įtraukimo į antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą, kaip pirminio pasirinkimo, kuris įsigaliotų asmeniui nepareiškus nuomonės dėl dalyvavimo šioje sistemoje, nustatymas yra tinkamas sprendimas.
3.2.4. Pilnamečių asmenų, iki jiems sukanka 40 metų, įtraukimas į pensijų kaupimą suteikia galimybę šiems asmenims sukaupti pakankamai pajamų senatvei ir sukuria naudą kitiems visuomenės nariams. Lietuvos banko vertinimu, teisinio reguliavimo socialinio aprūpinimo srityje diferencijavimas šios kategorijos asmenų atžvilgiu, visuomenei susiduriant su minėtais demografiniais veiksniais, yra objektyviai pateisinamas, o įstatymų leidėjo sprendimas dėl minėtos asmenų kategorijos įtraukimo į pensijų kaupimą yra proporcingas – siekiama įtraukti tik tuos asmenis, kurie turi realią galimybę sukaupti pakankamai pajamų senatvei. Tokiu įstatymų leidėjo sprendimu yra siekiama teigiamų, visai visuomenei reikšmingų tikslų ypač svarbioje visuomenės ekonominio ir socialinio gyvenimo srityje, todėl toks sprendimas negalėtų būti laikomas diskriminaciniu. Be to, vyresni nei 40 metų asmenys (kurie neįtraukiami į pensijų kaupimą) taip pat turi teisę dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis.
3.2.5. Lietuvos banko nuomone, minėtomis įstatymo nuostatomis dėl pilnamečių asmenų, iki jiems sukanka 40 metų, įtraukimo į pensijų kaupimą nėra paneigiama šių asmenų teisių ir laisvių prigimtis ir esmė, nes pagal Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnį šie asmenys per pakankamą laikotarpį (5 mėnesius) arba dėl svarbių priežasčių praleidę šį terminą turi realią galimybę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, taip pat yra užtikrintas asmenų išankstinis informavimas apie jų įtraukimą į pensijų kaupimą, su tuo susijusias teises ir pareigas, t. y. sudarytos prielaidos asmenims sąmoningai ir pagrįstai apsispręsti dėl dalyvavimo pensijų kaupimo sistemoje. Be to, šiame įstatyme yra nustatytas objektyvus ir proporcingas į pensijų kaupimą įtrauktų ir neatsisakiusių jame dalyvauti asmenų paskirstymas visoms veikiančioms pensijų kaupimo bendrovėms.
3.3. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. T. Davulis pateikė šiuos jo nuomonę dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai pagrindžiančius argumentus.
3.3.1. Nors Pensijų kaupimo įstatyme įtvirtintas privalomas jaunesnių kaip 40 metų asmenų įtraukimas į pensijų kaupimą, jų dalyvavimas pensijų kaupimo sistemoje iš esmės yra savanoriškas. Siekiant nepažeisti teisingumo, asmenų laisvės, nuosavybės apsaugos ir kitų konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta asmenų teisė atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Asmenys, jaunesni kaip 40 metų amžiaus, turi teisę nedalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, pareikšdami atsisakymą dalyvauti joje, arba gali savanoriškai sudaryti pensijų kaupimo sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Taigi dalyvavimas pensijų kaupimo sistemoje išlieka teise, o ne pareiga. Šios teisės įtvirtinimas grindžiamas valstybės pareiga užtikrinti pensijų teisinį reguliavimą ir sudaryti prielaidas jaunesnio amžiaus asmenims kaupti papildomai pensijos daliai, atsižvelgiant į tai, kad pensijų kaupimas turi būti ilgalaikis, t. y. trukti bent jau apie 30 metų, kad būtų pasiektas jo tikslas. Todėl ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui.
3.3.2. Siekiant užtikrinti asmenų pensinį aprūpinimą pasirinktas teisinio reguliavimo modelis ir konstrukcija su kvaziprivalomu dalyvavimu minėtiems asmenims, paliekant jiems teisę nedalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, atitinka Konstitucinio Teismo suformuluotas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas.
4. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui taip pat gauta ši Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) valdybos direktorės Julitos Varanauskienės pateikta informacija.
4.1. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) 2019 m. sausio 2 d. duomenimis, į pensijų kaupimą įtraukti 132 394 jaunesni kaip 40 metų amžiaus turintys draustumą asmenys (apie 10 proc. visų dalyvaujančių pensijų kaupime asmenų), kuriems VSDF valdyba 2019 metų sausio pirmomis dienomis per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (toliau – EGAS) išsiuntė elektronines žinutes su pranešimu apie įtraukimą į pensijų kaupimą, atsisakymo dalyvauti kaupime sąlygas, dalyvavimo pensijų kaupime pradžią ir sąlygas.
2019 metų vasario pradžioje 98 252 asmenims, kurie iki vasario 1 dienos per EGAS gauto pranešimo neperskaitė ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties, Lietuvos Respublikos gyventojų registre jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresais VSDF valdyba išsiuntė registruotus pranešimus apie būsimą dalyvavimą pensijų kaupime.
4.2. 2019 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, pensijų fondų dalyviais tapo 61 073 į pensijų kaupimą įtraukti asmenys, nepateikę atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, t. y. apie 4,5 proc. visų pensijų fondų dalyvių (iš viso yra 1 349 606 dalyviai).
Dalyvauti pensijų kaupime atsisakė 71 321 asmuo. Be to, nuo 2019 m. liepos 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. į VSDF valdybą kreipėsi 567 asmenys, pavėlavę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, iš jų 156 asmenims leista atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, įvertinus pateiktus dokumentus, įrodančius svarbias priežastis (ilgalaikė liga, buvo išvykę iš Lietuvos), dėl ko jie negalėjo per nustatytą terminą (iki 2019 m. liepos 1 d.) atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, arba esant pakankamai požymių, kad jie nebuvo informuoti apie įtraukimą į pensijų kaupimą (neperskaitė per EGAS išsiųsto pranešimo arba „Lietuvos paštas“ pateikė informaciją, kad registruotas pranešimas buvo neįteiktas).
4.3. Pagal Pensijų kaupimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį pensijų fondų dalyviais tapę asmenys gali keisti pensijų kaupimo bendrovę, kai jų vardu į pensijų fondą yra pervesta bent viena pensijų įmoka. Į pensijų kaupimą įtraukti jaunesni kaip 40 metų amžiaus asmenys pensijų kaupimo dalyviais tapo nuo 2019 m. liepos 1 d., o jų liepos mėnesio pensijų įmokos pensijų kaupimo bendrovėms pervestos rugsėjo mėnesį (Pensijų kaupimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Kol kas nėra informacijos apie jų pasirinkimą keisti pensijų kaupimo bendrovę.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
Ginčijamas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas
5. Pareiškėja prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata „Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą“.
Pažymėtina, jog pareiškėja šios Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos atitiktį Konstitucijai ginčija tuo aspektu, kad pagal šią nuostatą asmenys, įtraukiant juos į pensijų kaupimą pagal amžiaus kriterijų, yra diskriminuojami, neproporcingai varžoma jų laisvė savarankiškai priimti sprendimą, ar pradėti dalyvauti pensijų kaupime.
6. Seimas 2003 m. liepos 4 d. priėmė Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, kuris ne kartą buvo keičiamas ir (arba) papildomas, be kita ko, Seimo 2018 m. birželio 28 d. priimtu Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. XI-1691 pakeitimo įstatymu, įsigaliojusiu 2019 m. sausio 1 d. (išskyrus tam tikras išimtis), kuriuo Pensijų kaupimo įstatymas (2003 m. liepos 4 d. redakcija) buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija.
6.1. Kaip matyti iš Pensijų kaupimo įstatymo Nr. XI-1691 pakeitimo įstatymo travaux préparatoires, šis įstatymas buvo priimtas siekiant įgyvendinti pensijų kaupimo sistemos pertvarką, kurios tikslas, be kita ko, didinti dalyvaujančiųjų pensijų kaupime skaičių, taip užtikrinant efektyvesnį pensijų kaupimą ir didesnes pajamas senatvėje kuo didesniam skaičiui gyventojų, kad pensijų kaupimo sistema apimtų visus gyventojus, būtų vientisa. Šio įstatymo travaux préparatoires nurodyta, kad minėtos pertvarkos priežastys yra prastėjanti demografinė padėtis šalyje (sumažėjęs gimstamumas ir dirbančiųjų skaičius, padidėjęs pensijų gavėjų skaičius), itin išaugusi emigracija ir labai pakitusios demografinės padėties prognozės.
6.2. Iš minėto įstatymo travaux préparatoires taip pat matyti, kad pertvarkant pensijų kaupimo sistemą numatytas jaunesnių kaip 40 metų amžiaus pilnamečių asmenų įtraukimas į pensijų kaupimą, siekiant skatinti asmenis papildomai kaupti lėšas senatvei ir domėtis būsimomis išmokomis; 40 metų amžiaus riba pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad pensijų kaupimas turi būti ilgalaikis, t. y. trukti apie 30 metų, kad būtų pasiektas jo tikslas; siekiant nepažeisti teisingumo, asmenų ūkinės laisvės, nuosavybės apsaugos ir kitų teisinės valstybės principų, į pensijų kaupimą įtrauktiems asmenims siūloma suteikti teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.
6.3. Taigi Pensijų kaupimo įstatymo Nr. XI-1691 pakeitimo įstatymu įgyvendinama pensijų kaupimo sistemos pertvarka, kuria, siekiant kuo didesniam skaičiui gyventojų užtikrinti efektyvesnį pensijų kaupimą ir didesnes pajamas senatvėje, be kita ko, numatomas jaunesnių kaip 40 metų amžiaus pilnamečių asmenų įtraukimas į pensijų kaupimą, tačiau, siekiant nepažeisti teisingumo ir kitų konstitucinių imperatyvų, suteikiama teisė šiems asmenims atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.
7. Pensijų kaupimo įstatymo 1 straipsnyje „Įstatymo paskirtis“ įtvirtinta, kad šis įstatymas nustato pensijų fondo dalyvio (toliau – dalyvis) lėšomis mokamos pensijų įmokos ir iš valstybės biudžeto lėšų už dalyvį mokamos pensijų įmokos kaupimo (toliau – pensijų kaupimas) ir pensijų išmokų mokėjimo organizavimo sąlygas bei tvarką Lietuvos Respublikoje. Šiame kontekste pažymėtina, kad Pensijų kaupimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje pensijų kaupimas apibrėžiamas kaip pensijų įmokų kaupimas pensijų fonde šio įstatymo nustatyta tvarka, pagal šio straipsnio 3 dalį pensijų fondas – pensijas kaupiantiems fiziniams asmenims, taip pat šiame įstatyme nustatytais pagrindais kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų kaupimo bendrovei.
8. Pagal Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio „Pensijų kaupimas“ 1 dalį teisę tapti dalyviu turi, be kita ko, asmenys, turintys draudžiamųjų pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos, išskyrus asmenis, kurie yra sukakę Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių. Pensijų kaupimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad dalyvis yra, be kita ko, fizinis asmuo, pagal šį įstatymą kaupiantis pensijos įmokas ir šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre (toliau – Dalyvių ir sutarčių registras).
9. Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pensijų kaupimas prasideda asmenį įtraukus į pensijų kaupimą šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka ir jam nepareiškus atsisakymo arba asmenį jo sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu įregistravus Dalyvių ir sutarčių registre.
Taigi pagal šį Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą pensijų kaupimas prasideda dviem pagrindais: 1) asmenį įtraukus į pensijų kaupimą įstatymo pagrindu ir šiam asmeniui nepareiškus atsisakymo; 2) asmenį įregistravus Dalyvių ir sutarčių registre sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu.
10. Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje „Dalyvių įtraukimas į pensijų kaupimą“, kurio 1 dalyje įtvirtinta šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijama nuostata, nustatyta:
„1. Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos.
2. VSDF valdyba ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 31 dienos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja asmenį apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą bei asmens teisę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų birželio 30 dienos sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Pranešime turi būti nurodyta:
1) informacija apie asmens teisę ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, apie tai raštu, asmeniškai ar per Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą informuojant VSDF administravimo įstaigą;
3) informacija apie tai, kad nesudaręs pensijų kaupimo sutarties ir nepateikęs atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime asmuo taps dalyviu tos pensijų kaupimo bendrovės, kuriai jis atsitiktine tvarka bus priskirtas, ir kaups pensijų įmokas jo gimimo datą atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde. Asmuo informuojamas, kad, per nustatytą terminą nesudarius pensijų kaupimo sutarties ar nepateikus atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, bus laikoma, kad asmuo sutinka dalyvauti pensijų kaupime;
4) pensijų kaupimo bendrovė, kuriai asmuo bus priskirtas. Kartu pateikiamos standartinės tikslinės grupės pensijų fondo, kuriam asmuo bus priskirtas, taisyklės;
3. VSDF valdyba įtraukiamus į pensijų kaupimą dalyvius atsitiktine tvarka paskirsto po lygiai visoms įtraukimo į pensijų kaupimą metu veikiančioms pensijų kaupimo bendrovėms. Kiekvienas asmuo, kuris per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nesudaro sutarties su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, tampa tos kaupimo bendrovės, kuriai jis priskirtas, valdomo jo gimimo datą atitinkančio tikslinės grupės pensijų fondo dalyviu. <...>
4. VSDF valdyba, gavusi asmens atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos įregistruoja atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime Dalyvių ir sutarčių registre. Nuo atsisakymo įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos asmenys, atsisakę dalyvauti pensijų kaupime, nėra dalyviai, iki jie sudarys pensijų kaupimo sutartį arba bus šiame straipsnyje nustatyta tvarka įtraukti į pensijų kaupimą ir nepasinaudos teise atsisakyti kaupti pensijų įmokas. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime asmenys yra dalyviai ir kaupia pensijų įmokas šiame įstatyme ir standartinėse tikslinės grupės pensijų fondų, kuriems dalyviai yra priskirti, taisyklėse nustatyta tvarka iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais. <...>
5. Tarp šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įtraukimo į pensijų kaupimą laikotarpių atsisakę dalyvauti pensijų kaupime ir vyresni kaip 40 metų asmenys gali tapti dalyviais, sudarydami pensijų kaupimo sutartis su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove savo iniciatyva.
6. Asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios. <...>“
11. Taigi, apibendrinant Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad pagal jį:
– jaunesni kaip 40 metų amžiaus pilnamečiai asmenys, kurių duomenys apie draustumą yra Registre įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus yra įtraukiami į pensijų kaupimą (1 dalis);
– VSDF valdyba ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 31 dienos pranešimu informuoja asmenį apie įtraukimo į pensijų kaupimą faktą, dalyvavimo pensijų kaupime sąlygas ir visas asmens pasirinkimo galimybes, t. y. teisę per nustatytą terminą (iki birželio 30 dienos) atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, sudaryti pensijų kaupimo sutartį su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, nesudarius pensijų kaupimo sutarties ir nepateikus atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, tapti atsitiktine tvarka priskirtos pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo dalyviu (2–4 dalys);
– į pensijų kaupimą įtraukti asmenys, per nustatytą terminą (iki birželio 30 dienos) nesudarę pensijų kaupimo sutarties ir neatsisakę dalyvauti pensijų kaupime, tampa dalyviais įstatymo pagrindu (3, 4 dalys), o atsisakę dalyvauti pensijų kaupime gali tapti dalyviais pensijų kaupimo sutarties pagrindu savo iniciatyva (5 dalis);
– į pensijų kaupimą įtraukti asmenys, tapę dalyviais įstatymo pagrindu, turi teisę bet kada vėliau atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, jeigu pateikia dokumentus, įrodančius, kad dėl svarbių priežasčių negalėjo nustatytu laiku atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime (6 dalis);
– į pensijų kaupimą įtraukti ir atsisakę jame dalyvauti asmenys po trejų metų (jeigu jiems nėra sukakę 40 metų) įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis pakartotinai yra įtraukiami į pensijų kaupimą (1, 4 dalys).
12. Vadinasi, Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu ginčijamu ir su juo susijusiu teisiniu reguliavimu yra nustatytas jaunesnių kaip 40 metų amžiaus pilnamečių asmenų, kurių duomenys apie draustumą yra Registre, įtraukimas į pensijų kaupimą siekiant paskatinti dalyvauti pensijų kaupime šiuos asmenis, kartu kuo didesniam skaičiui gyventojų užtikrinant efektyvesnį pensijų kaupimą ir didesnes pajamas senatvėje. Pažymėtina, kad šiems asmenims turi būti pateikiama informacija, inter alia apie visas jų pasirinkimo galimybes, kurios pagrindu per nustatytą terminą jie gali laisvai apsispręsti dėl dalyvavimo pensijų kaupime, t. y. tiek priimti sprendimą dalyvauti pensijų kaupime, tiek priimti sprendimą atsisakyti dalyvauti šiame kaupime.
13. Šiame kontekste paminėtina, kad Pensijų kaupimo įstatymo 5 straipsnio „Dalyvio teisės“ 1 dalyje yra nustatytos visų dalyvių, jais tapusių pensijų kaupimo sutarties arba įstatymo pagrindu (6 straipsnis), teisės jų pensijų kaupimo metu, o 7 straipsnyje „Pensijų kaupimo sutartis“ yra įtvirtintos kai kurios tik pensijų kaupimo sutartis sudariusių asmenų teisės. Pažymėtina, kad dalyvių teises nustatantis teisinis reguliavimas nėra šios konstitucinės justicijos bylos tyrimo dalykas.
14. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina, jog 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Adekvačių, saugių ir tvarių pensijų darbotvarkės, be kita ko, pažymėta, kad pensijų sistemų tikslas – užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį vyresnio amžiaus žmonėms; pensijų užtikrinimas – valstybių narių kompetencija (J punktas); privačių santaupų santykis, užimtumo lygis ir numatomi demografiniai pokyčiai taip pat atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant pensijų politikos tvarumą (K punktas); daugelyje Europos Sąjungos šalių dėl žemo gimstamumo lygio ateityje sumažės darbingo amžiaus žmonių (N punktas); todėl Europos Sąjungos valstybės narės raginamos nuodugniai ištirti poreikį įgyvendinti pirmosios pakopos pensijų sistemų reformas atsižvelgiant inter alia į kintantį pensininkų, bedarbių ir ekonominiu požiūriu aktyvių žmonių santykį (5 punktas); rekomenduojama įsteigti daugiapakopes pensijų sistemas (6 punktas).
II
Konstitucijos nuostatos ir oficialioji konstitucinė doktrina
15. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios asmenų įtraukimą į pensijų kaupimą, atitiktis Konstitucijos 29 straipsniui, 46 straipsnio 1, 5 dalims.
16. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pensinio aprūpinimo pagrindai yra nustatyti Konstitucijos 52 straipsnyje, pagal kurį valstybė laiduoja piliečių teisę gauti inter alia senatvės pensiją (inter alia 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. birželio 29 d., 2016 m. sausio 26 d. nutarimai).
17. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 52 straipsnį, savo aktuose yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę socialinės apsaugos, inter alia senatvės pensijų, doktriną (inter alia 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimai):
– Konstitucijos 52 straipsnio nuostatomis išreiškiama valstybės socialinė orientacija (socialinis pobūdis), o socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie dėl įstatymuose nustatytų svarbių priežasčių negali apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas; socialinės apsaugos priemonės išreiškia visuomenės solidarumo idėją ir padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimų socialinių rizikų; Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos, laiduojančios teisę į socialinį aprūpinimą, kartu įpareigoja valstybę nustatyti pakankamas tos teisės įgyvendinimo ir teisinio gynimo priemones; Konstitucijoje įtvirtinta Lietuvos valstybės socialinė orientacija apskritai įpareigoja valstybę paisyti socialinio pobūdžio garantijų realumo imperatyvo; valstybė turi kurti tokią socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas;
– pagal konstitucinius visuomenės solidarumo, socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus valstybei tenkanti socialinės apsaugos našta paskirstoma visiems visuomenės nariams, tačiau tas paskirstymas turi būti konstituciškai pagrįstas, jis negali būti neproporcingas, negali paneigti valstybės socialinės orientacijos ir iš Konstitucijos valstybei kylančių įpareigojimų; Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga; abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas yra svarbus užtikrinant socialinę darną, laiduojant asmens laisvę ir galimybę apsisaugoti nuo sunkumų, kurių žmogus vienas nepajėgtų įveikti;
– asmens konstitucinė teisė įstatymų nustatytais atvejais gauti senatvės pensiją yra viena svarbiausių socialinių teisių;
– pagal Konstitucijos 52 straipsnį įstatymų leidėjas, įgyvendindamas konstitucinį visuomenės solidarumo principą bei padėdamas asmeniui apsisaugoti nuo galimų socialinių rizikų ir kartu sudarydamas prielaidas kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove (o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga), privalo įstatymu nustatyti senatvės pensijas; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų lėšų, būtinų pensijoms, kaupimą;
– socialinės apsaugos, socialinio aprūpinimo santykių teisinio reguliavimo turinį lemia įvairūs veiksniai, inter alia valstybės ir visuomenės ištekliai, materialinės ir finansinės galimybės;
– įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, turi plačią diskreciją pasirinkti pensijų sistemą; naudodamasis šia diskrecija, įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius Konstitucijos 52 straipsnyje garantuojamų senatvės pensijų sistemos modelius, inter alia grindžiamus senatvės pensijoms mokėti būtinų lėšų surinkimu iš tuo metu dirbančių asmenų pajamų arba būsimoms senatvės pensijoms skirtų lėšų kaupimu specialiuose pensijų fonduose, taip pat šių modelių derinimu.
18. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad, pasirinkęs tokį senatvės pensijų sistemos modelį, kai senatvės pensijoms skirtos lėšos ar jų dalis kaupiamos specialiuose pensijų fonduose, įstatymų leidėjas, reguliuodamas su šiuo senatvės pensijų sistemos modeliu susijusius santykius, turi paisyti inter alia iš Konstitucijos 29, 46 straipsnių kylančių reikalavimų.
19. Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog pagal jį reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai; konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2013 m. vasario 22 d., 2017 m. sausio 25 d., 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimai); vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (inter alia 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimas, 2016 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. KT8-N5/2016, 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 11 d. nutarime yra pažymėjęs, kad konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo turinys gali būti atskleistas tik aiškinant Konstitucijos 29 straipsnio 1 ir 2 dalis kartu; Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis, kurioje inter alia nustatyta, kad žmogaus teisių negalima varžyti dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, negali būti suprantama kaip įtvirtinanti baigtinį nediskriminavimo pagrindų sąrašą; priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos paneigti Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje laiduojamą visų asmenų lygybę įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms, t. y. pačią konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo esmę.
Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad vienas iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo pagrindų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo amžiaus.
20. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną visumą – šalies ūkio konstitucinį pagrindą, todėl visų šio straipsnio dalių nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo, tarp jose įtvirtintų principų yra pusiausvyra, kiekvienas jų aiškintinas nepaneigiant kitų (inter alia 2009 m. kovo 2 d., 2015 m. sausio 15 d., 2015 m. balandžio 3 d. nutarimai).
20.1. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati; ši sąvoka apima inter alia teisę laisvai sudaryti sutartis (inter alia 2009 m. kovo 27 d., 2014 m. gegužės 9 d., 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimai); sutarčių sudarymo laisvė – tai visų pirma laisvas sutarties šalių valios reiškimas siekiant sudaryti sutartį (1996 m. lapkričio 20 d. nutarimas); sutarčių sudarymo laisvė turi tam tikras ribas (1994 m. kovo 31 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai); sutarties šalys turi teisę savarankiškai spręsti sutarties turinio klausimus nepažeidžiant iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, atitinkamų Konstitucijai neprieštaraujančių įstatymų nuostatų, nevaržant kitų asmenų teisių ir laisvių (2008 m. birželio 30 d. nutarimas).
20.2. Aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalį, pagal kurią valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucija įtvirtina galimybę valdžios institucijoms vertinti ūkinės veiklos sritis pagal jų naudą visuomenei, kad tik tokio vertinimo pagrindu įmanoma remti tam tikras ūkinės veiklos sritis ar tam tikras ūkines pastangas, taip pat kad toks ūkinės veiklos vertinimas sudaro reikiamas prielaidas valstybei ūkinę veiklą reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (inter alia 1997 m. vasario 13 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai).
20.3. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog pagal Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, privalo derinti asmens ir visuomenės interesus (2003 m. kovo 17 d., 2013 m. gegužės 16 d. nutarimai), įvairias Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, inter alia ūkinės veiklos laisvę, vartotojų interesų apsaugą (2017 m. gegužės 30 d. nutarimas). Ūkinės veiklos reguliavimas paprastai yra susijęs su ūkinės veiklos sąlygų nustatymu, tam tikrų procedūrų reglamentavimu, ūkinės veiklos kontrole, taip pat su tam tikrais šios veiklos apribojimais ar draudimais (inter alia 2005 m. gegužės 13 d., 2011 m. birželio 21 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimai).
20.4. Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta valstybės pareiga ginti vartotojų interesus; ši konstitucinė nuostata suponuoja tai, kad teisės normomis turi būti nustatytos įvairios vartotojų interesų gynimo priemonės, kad valstybės institucijos turi kontroliuoti, kaip ūkio subjektai laikosi nustatytų reikalavimų, ir kt. (inter alia 2000 m. spalio 18 d., 2015 m. spalio 29 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai).
21. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad, įgyvendindamas iš Konstitucijos 52 straipsnio kylančią valstybės pareigą laiduoti asmens teisę gauti senatvės pensiją ir pasirinkęs senatvės pensijų sistemos modelį, grindžiamą inter alia būsimoms senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupimu specialiuose pensijų fonduose, įstatymų leidėjas turi įstatyme įtvirtinti dalyvavimo pensijų kaupime pagrindus ir sąlygas. Paisydamas inter alia konstitucinių valstybės socialinės orientacijos, socialinio solidarumo principų, socialinės darnos ir teisingumo imperatyvų, pagal kuriuos valstybei tenkanti socialinės apsaugos našta paskirstoma visiems visuomenės nariams, įstatymų leidėjas gali nustatyti tokį dalyvavimo pensijų kaupime pagrindų teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos ir paskatos visuomenės nariams patiems pasirūpinti savo gerove dalyvaujant senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupime ir taip prisidėti prie visos visuomenės gerovės. Įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, inter alia iš jos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo imperatyvų, ir atsižvelgdamas į įvairius socialinius, demografinius, ekonominius veiksnius, inter alia į valstybės materialines ir finansines galimybes, gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kuriuo tam tikro amžiaus visuomenės narių grupei būtų suteiktos paskatos kuo anksčiau priimti sprendimą dėl dalyvavimo senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupime tam, kad būtų sudarytos prielaidos sukaupti reikšmingą būsimai senatvės pensijai skirtų lėšų dalį ir užtikrinti darnų visos senatvės pensijų sistemos veikimą.
Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad jeigu įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę priedermę laiduoti asmens teisę į senatvės pensiją, nustato, jog senatvės pensija ar jos dalis kaupiama specialiuose ūkio subjektų administruojamuose pensijų fonduose, iš Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies jam kyla pareiga reguliuoti ūkinę veiklą pensijų kaupimo srityje taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Pensijų fondus administruojančių ūkio subjektų ūkinė veikla susijusi su vienos svarbiausių asmens socialinių teisių – teisės gauti senatvės pensiją įgyvendinimu, todėl ši veikla turi būti valstybės reguliuojama ir prižiūrima. Pagal Konstituciją, inter alia jos 46, 52 straipsnius, konstitucinius socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, įstatymų leidėjas, reguliuodamas ūkinę veiklą pensijų kaupimo srityje, privalo derinti asmens ir visuomenės interesus, įvairias konstitucines vertybes, be kita ko, socialinę apsaugą, vartotojų interesų apsaugą, asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, apimančią inter alia sutarčių sudarymo laisvę.
III
Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos
atitikties Konstitucijai vertinimas
22. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos „Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą“ atitiktis Konstitucijos 29 straipsniui, 46 straipsnio 1, 5 dalims.
23. Pareiškėjos abejonės dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai grindžiamos tuo, kad, jos nuomone, į pensijų kaupimą įtraukiant tik jaunesnius kaip 40 metų amžiaus pilnamečius asmenis, jie diskriminuojami dėl amžiaus. Be to, pasak pareiškėjos, tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai varžoma šių asmenų, kurie iki šiol pensijų kaupime nedalyvavo, laisvė patiems savarankiškai priimti sprendimą, ar pradėti dalyvauti pensijų kaupime, ir taip ribojama jų sutarčių sudarymo laisvė, vartotojų teisės.
24. Sprendžiant dėl ginčijamos Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos atitikties Konstitucijai, pažymėtina, kad, kaip minėta:
– pagal Konstitucijos 52 straipsnį įstatymų leidėjas privalo įstatymu nustatyti senatvės pensijas; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų lėšų, būtinų pensijoms, kaupimą; įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, turi plačią diskreciją pasirinkti pensijų sistemą; naudodamasis šia diskrecija, įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius Konstitucijos 52 straipsnyje garantuojamų senatvės pensijų sistemos modelius, inter alia grindžiamus senatvės pensijoms mokėti būtinų lėšų surinkimu iš tuo metu dirbančių asmenų pajamų arba būsimoms senatvės pensijoms skirtų lėšų kaupimu specialiuose pensijų fonduose, taip pat šių modelių derinimu;
– pasirinkęs tokį senatvės pensijų sistemos modelį, kai senatvės pensijoms skirtos lėšos ar jų dalis kaupiamos specialiuose pensijų fonduose, įstatymų leidėjas, reguliuodamas su šiuo senatvės pensijų sistemos modeliu susijusius santykius, turi paisyti inter alia iš Konstitucijos 29, 46 straipsnių kylančių reikalavimų;
– vienas iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo pagrindų yra žmogaus teisių varžymas dėl jo amžiaus;
– Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka, apimanti inter alia sutarčių sudarymo laisvę, reiškiančią visų pirma laisvą sutarties šalių valios reiškimą siekiant sudaryti sutartį, o šio straipsnio 5 dalyje yra nustatyta valstybės pareiga ginti vartotojų interesus;
– įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, inter alia iš jos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, taip pat konstitucinių socialinės darnos ir teisingumo imperatyvų, ir atsižvelgdamas į įvairius socialinius, demografinius, ekonominius veiksnius, inter alia į valstybės materialines ir finansines galimybes, gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kuriuo tam tikro amžiaus visuomenės narių grupei būtų suteiktos paskatos, rūpinantis savo gerove, kuo anksčiau priimti sprendimą dėl dalyvavimo senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupime tam, kad būtų sudarytos prielaidos sukaupti reikšmingą būsimai senatvės pensijai skirtų lėšų dalį ir, užtikrinant darnų visos senatvės pensijų sistemos veikimą, prisidėti prie visos visuomenės gerovės;
– pagal Konstituciją, inter alia jos 46, 52 straipsnius, konstitucinius socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, įstatymų leidėjas, reguliuodamas ūkinę veiklą pensijų kaupimo srityje, turi derinti įvairias konstitucines vertybes, be kita ko, socialinę apsaugą, vartotojų interesų apsaugą, asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, apimančią inter alia sutarčių sudarymo laisvę.
25. Kaip minėta, pagal Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą ginčijamą teisinį reguliavimą jaunesni kaip 40 metų amžiaus pilnamečiai asmenys, kurių duomenys apie draustumą yra Registre įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus yra įtraukiami į pensijų kaupimą.
Minėta ir tai, kad pagal Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą:
– VSDF valdyba ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 31 dienos pranešimu informuoja asmenį apie įtraukimo į pensijų kaupimą faktą, dalyvavimo pensijų kaupime sąlygas ir visas asmens pasirinkimo galimybes, t. y. teisę per nustatytą terminą (iki birželio 30 dienos) atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, sudaryti pensijų kaupimo sutartį su savo pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, nesudarius pensijų kaupimo sutarties ir nepateikus atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, tapti atsitiktine tvarka priskirtos pensijų kaupimo bendrovės valdomo pensijų fondo dalyviu (2–4 dalys);
– į pensijų kaupimą įtraukti asmenys, per nustatytą terminą (iki birželio 30 dienos) nesudarę pensijų kaupimo sutarties ir neatsisakę dalyvauti pensijų kaupime, tampa dalyviais įstatymo pagrindu (3, 4 dalys), o atsisakę dalyvauti pensijų kaupime gali tapti dalyviais pensijų kaupimo sutarties pagrindu savo iniciatyva (5 dalis);
– į pensijų kaupimą įtraukti asmenys, tapę dalyviais įstatymo pagrindu, turi teisę bet kada vėliau atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, jeigu pateikia dokumentus, įrodančius, kad dėl svarbių priežasčių negalėjo nustatytu laiku atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime (6 dalis).
26. Minėta, kad Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu ginčijamu ir su juo susijusiu teisiniu reguliavimu yra nustatytas jaunesnių kaip 40 metų amžiaus pilnamečių asmenų, kurių duomenys apie draustumą yra Registre, įtraukimas į pensijų kaupimą siekiant paskatinti juos dalyvauti pensijų kaupime, kartu kuo didesniam skaičiui gyventojų užtikrinant efektyvesnį pensijų kaupimą ir didesnes pajamas senatvėje; šiems asmenims turi būti pateikiama informacija, inter alia apie visas jų pasirinkimo galimybes, kurios pagrindu per nustatytą terminą jie gali laisvai apsispręsti dėl dalyvavimo pensijų kaupime, t. y. tiek priimti sprendimą dalyvauti pensijų kaupime, tiek priimti sprendimą atsisakyti dalyvauti šiame kaupime.
Šiame kontekste paminėtina, kad toks teisinis reguliavimas nustatytas atsižvelgiant, be kita ko, į šalies demografinę padėtį ir prognozes. Paminėtina ir tai, kad, kaip matyti iš šios konstitucinės justicijos bylos medžiagos, įstatymų leidėjas 40 metų amžiaus ribą pasirinko kaip optimalią tam, kad būtų sukaupta reikšminga būsimai senatvės pensijai skirtų lėšų dalis.
27. Vadinasi, Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytu ginčijamu ir su juo susijusiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į įvairius socialinius, demografinius, ekonominius veiksnius, derindamas asmens ir visuomenės interesus, siekė paskatinti tam tikro amžiaus visuomenės narių grupę (jaunesnius kaip 40 metų amžiaus pilnamečius asmenis) kuo anksčiau priimti sprendimą dėl dalyvavimo senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupime tam, kad būtų sudarytos prielaidos sukaupti reikšmingą būsimai senatvės pensijai skirtų lėšų dalį ir užtikrinti darnų visos senatvės pensijų sistemos veikimą. Taigi tokiu teisiniu reguliavimu siekiama kiekvienam asmeniui ir visai visuomenei reikšmingų, konstituciškai pagrįstų tikslų – sudaryti prielaidas ir paskatas visuomenės nariams patiems pasirūpinti savo gerove ir taip prisidėti prie visuomenės gerovės.
Pažymėtina, kad pagal Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą yra nustatyta VSDF valdybos pareiga minėto amžiaus grupės asmenims pateikti informaciją, inter alia apie visas jų pasirinkimo galimybes (atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime; sudaryti pensijų kaupimo sutartį; nesudarius pensijų kaupimo sutarties ir nepateikus atsisakymo, dalyvauti pensijų kaupime įstatymo pagrindu), kurios pakanka per nustatytą terminą savarankiškai priimti sprendimui, ar dalyvauti pensijų kaupime.
Vadinasi, toks Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, aiškinamoje kartu su kitomis šio straipsnio nuostatomis, įtvirtintas ginčijamas teisinis reguliavimas, kuriuo jaunesni kaip 40 metų amžiaus pilnamečiai asmenys, kurių duomenys apie draustumą yra Registre, įtraukiami į pensijų kaupimą siekiant paskatinti juos dalyvauti pensijų kaupime, kad kuo didesniam skaičiui gyventojų būtų užtikrintas efektyvesnis pensijų kaupimas ir didesnės pajamos senatvėje, kartu suteikiant pateiktos informacijos pagrindu šiems asmenims teisę priimti sprendimą dėl dalyvavimo pensijų kaupime, inter alia atsisakyti jame dalyvauti, nelaikytinas diskriminuojančiu dėl amžiaus, varžančiu šių asmenų sutarčių sudarymo laisvę, ribojančiu jų kaip vartotojų teises.
28. Taigi konstatuotina, kad Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu ginčijamu teisiniu reguliavimu, kuriuo tam tikro amžiaus grupės asmenys (jaunesni kaip 40 metų) skatinami kuo anksčiau priimti sprendimą dėl dalyvavimo senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupime, nepažeidžiami iš Konstitucijos 29 straipsnio kylantys asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo imperatyvai, 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutarčių sudarymo laisvė, šio straipsnio 5 dalyje nustatytas vartotojų teisių apsaugos imperatyvas.
29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata „Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą“ neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 46 straipsnio 1, 5 dalims.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 531, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
nutaria:
Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija; TAR, 2018-07-05, Nr. 11459) 6 straipsnio 1 dalies nuostata „Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.