Administracinė byla Nr. I-5-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00053-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 6.6; 58.1

(S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ernesto Spruogio, Egidijaus Šileikio, Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant pareiškėjai Lietuvos Respublikos Seimo narei Ligitai Girskienei,

atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovėms Daliai Žukienei ir Viktorijai Balčiūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo norminę administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narės Ligitos Girskienės pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. V-1024 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-959 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ teisėtumo.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.      Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi buvo priimtas nagrinėti pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narės Ligitos Girskienės (toliau – ir pareiškėja) pareiškimas ištirti, ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – sveikatos apsaugos ministras) 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. V-1024 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-959 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-1024) nuostatos neprieštarauja konstituciniam lygiateisiškumo principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsnyje, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 6 punkte įtvirtintam lygiateisiškumo principui, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – ir TPĮ) 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose įtvirtintiems atvirumo ir skaidrumo bei efektyvumo principams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 409 (toliau – ir Reglamentas), 33 ir 34 punktams.

2.      Pareiškėja pareiškime nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. buvo priimtas sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-1024 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-959 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“, kuris pakeitė sveikatos apsaugos ministro 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-959 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir 2019 m. Įsakymas) pakeitimo“ 2.2 papunktį, nustatantį, kad 2019 m. Įsakymo 1.1.1 papunktis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Pagal 2019 m. Įsakymą, jo įsigaliojimo data buvo numatyta 2024 m. sausio 1 d.

3.      Pareiškėja pažymi, kad 2019 m. Įsakymo 1.1.1 papunktyje nustatyta, jog didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore yra 5 europiniai kvapo vienetai (OUE/m3), t. y. didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė aplinkos ore sumažinama nuo šiuo metu galiojančių 8 europinių kvapo vienetų iki 5. Pasak pareiškėjos, šis teisės aktas yra ypač aktualus gyventojams, gyvenantiems arti gamybinius kvapus skleidžiančių pramonės, ūkio objektų (fermų, gyvulininkystės ūkių, pramonės įmonių ir pan.). Minėtos higienos normos pakeitimais, kurie turėjo įsigalioti jau 2024 m. sausio 1 d., buvo mažinama didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore, ir šie pakeitimai būtų pagerinę gyvenimo kokybę nemažai daliai visuomenės, kuri daug metų kenčia nuo gyvenamojoje aplinkoje tvyrančių kvapų.

4.      Pareiškėjos teigimu, sveikatos apsaugos ministras, priimdamas Įsakymą Nr. V-1024, kuriuo atidėjo nuostatos, griežtinančios tam tikrų ūkio subjektų veiklos sąlygas, galiojimą, pažeidė lygiateisiškumo principą, pirmenybę teikdamas ūkio subjektams, kurie per ketverius metus, t. y. nuo 2019 metų gruodžio mėnesio, neįsidiegė aplinkosaugos priemonių, kurios padėtų suvaldyti gamybos ir veiklos vykdymo procese susidarančių kvapų sklidimą į gyvenamąją aplinką. Ūkio subjektai, žinodami apie Įsakymo įsigaliojimo datą, iš anksto investavo, paėmė paskolas šioms investicijoms ir turi einamųjų išlaidų kvapų mažinimo priemonėms aptarnauti, todėl minėti ūkio subjektai dėl Įsakymo Nr. V-1024, kuris atidėjo 2019 m. Įsakymo 1.1.1 normos įsigaliojimą, priėmimo tapo prastesnėje konkurencinėje padėtyje nei įmonės, kurios neįsidiegė aplinkosauginių priemonių ir tikėjosi, kad minėta norma bus panaikinta arba atidėta. Pasak pareiškėjos, taip pat buvo pažeistos asmenų, gyvenančių aplinkoje, kurioje kvapo koncentracija viršija 5 OUE/m3, teisės ir teisėti lūkesčiai, nes jie tikėjosi gyvenimo kokybės pagerėjimo dėl kvapų normos sumažinimo. Šiuo atveju sveikatos apsaugos ministras, priimdamas Įsakymą Nr. V-1024, teikė pirmenybę asmenims, dėl kurių vykdomos veiklos susidaro kvapai, kurie gyvenamojoje aplinkoje viršija 5 OUE/m3.

5.      Pareiškėja nurodo, kad Įsakymo Nr. V-1024 priėmimo metu teisėkūros procesas nebuvo skaidrus, nėra aiškūs tikrieji šio įsakymo projekto iniciatoriai. Taip pat nebuvo atliktas TPĮ 15 straipsnyje nurodytas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas bei 16 straipsnyje aprašytas numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui, konkurencijai vertinimas bei pažeistas šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas efektyvumo principas, t. y. nebuvo įvertintos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos, įvertinti gauti pasiūlymai ir pateiktas viešas jų vertinimas. Pareiškėja pažymi, kad nors visuomeninės organizacijos ir Lietuvos savivaldybių asociacija pareiškė nepritarimą tokiam Įsakymo Nr. V-1024 projektui, tačiau Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministerija, atsakovas) 2023 m. rugsėjo 22 d. vis dėlto priėmė Įsakymą Nr. V-1024, neįvertinusi visuomenės ir institucijos pastabų, nesuorganizavusi suinteresuotų institucijų pasitarimo, neparengusi derinimo pažymos dėl nesuderintų pastabų ir pasiūlymų, tokiu būdu pažeisdama Reglamento 33 ir 34 punktus ir TPĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintus atvirumo ir skaidrumo principus.

 

II.

 

6.       Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškėjos pareiškimą atmesti ir pripažinti, kad Įsakymas Nr. V-1024 neprieštarauja konstituciniam lygiateisiškumo principui, įtvirtintam Konstitucijos 29 straipsnyje, VAĮ 3 straipsnio 6 punkte įtvirtintam lygiateisiškumo principui, TPĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose įtvirtintiems atvirumo, skaidrumo ir efektyvumo principams, Reglamento 33 ir 34 punktams. Atsakovas taip pat prašo į administracinės bylos nagrinėjimą įtraukti Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – ir Aplinkos ministerija) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ir Žemės ūkio ministerija).

7.       Atsakovas nurodo, kad 2019 m. Įsakymo pakeitimo projektas ir Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 7 d. projekto derinimo raštas Nr. 10-3414 su pagrindimu buvo parengtas ir teisės aktų nustatyta tvarka 2023 m. rugpjūčio 7 d. paskelbtas suinteresuotiems asmenims derinti bei visuomenei susipažinti Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos projektų registravimo posistemėje (toliau – ir TAIS). Projekto derinimo rašte buvo nurodyti pagrindiniai derinamo projekto tikslai ir rengimo pagrindimas – 1) įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2023 m. birželio 21 d. posėdžio protokolo Nr. 26 16 klausimu priimtą sprendimą „Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai iki 2023 m. gruodžio 31 d. pratęsti Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ 5 punkto įsigaliojimo nuo 2024 m. sausio 1 d. terminą“ (toliau – ir Vyriausybės pavedimas); 2) įgyvendinti aplinkos ministro 2023 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-14 „Dėl darbo grupės pasiūlymams dėl sanitarinės apsaugos zonų reglamentavimo parengti sudarymo“ sudarytos darbo grupės (toliau – darbo grupė) siūlymą – pratęsti Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ 5 punkto įsigaliojimo terminą ir nustatyti jo įsigaliojimą nuo 2026 m. sausio 1 d., siekiant spręsti darbo grupės metu nagrinėtą ūkio subjektų nurodomą problemą bei įvertinus pasiūlymo dėl kvapo normatyvo termino atidėjimo argumentus, kad atsižvelgiant į nenumatytas aplinkybes (COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje ir kt.), kurios pablogino įmonių ekonomines veiklos galimybes, esamos įmonės galėtų geriau prisitaikyti (pritaikyti taršą mažinančias priemones, įdiegti naujas technologijas ar kt.) prie griežtesnio kvapo normatyvo ir spėtų iki numatyto termino (iki 2025 m. gruodžio 31 d.) įregistruoti sanitarinės apsaugos zonas (toliau – SAZ), kurios buvo neįregistruotos žemės reformos metu.

8.       Atsakovas teigia, kad darbo grupės tikslas buvo parengti pasiūlymus dėl galiojančio teisinio reguliavimo, reglamentuojančio SAZ, tobulinimo, siekiant geriau suderinti visuomenės ir ūkio subjektų interesus (kad gyvenamosios teritorijos neartėtų prie taršių įmonių ir atvirkščiai, kad taršios įmonės neartėtų prie gyventojų, o gyventojai būtų apsaugoti nuo taršos ir kvapų bei įmonės galėtų vykdyti veiklą pagal nustatytas ūkinės veiklos sąlygas). Darbo grupėje nagrinėti pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos nustatomos SAZ, t. y. triukšmas, kvapai, cheminės medžiagos (oro teršalai) ir šiuos veiksnius reglamentuojantys teisės aktai, normatyvai, buvo identifikuotos anksčiau minėtos kvapo reglamentavimo problemos dėl (ne)galėjimo įgyvendinti nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį griežtesnį kvapo normatyvą. Darbo grupės vadovė pateikė aplinkos ministrui išvadas, kurioms vėliau pritarė Vyriausybė, ir suformulavo minėtą Vyriausybės pavedimą Sveikatos apsaugos ministerijai. Įgyvendinant darbo grupės pasiūlymus, be minėto siūlymo Sveikatos apsaugos ministerijai atidėti griežtesnio kvapų normatyvo įgyvendinimo terminą, Aplinkos ministerija minėtoms ir kitoms problemoms spręsti parengė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau ‒ ir SŽNSĮ) Nr. XIII-2166 7, 8, 11, 51, 53, 140, 141 straipsnių, 2 ir 4 priedų pakeitimo ir 142 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (TAIS 2023 m. birželio 20 d. reg. Nr. 23-6066(3), kuris šiuo metu yra svarstomas Lietuvos Respublikos Seime.

9.       Atsakovas pastebi, kad pareiškėja nenurodė, kokios konkrečios teisės aktų dalys yra neteisėtos ir / ar prieštaraujančios nurodytiems teisės aktams. Pareiškime dėstomi bendro pobūdžio teiginiai, nesutikimą pareiškėja grindžia argumentu „neteisėti iš esmės“.

10.     Atsakovas dėl pareiškime nurodomo galimo Įsakymo Nr. V-1024 nuostatų prieštaravimo konstituciniam lygiateisiškumo principui pažymi, kad pareiškime nėra įvardyta, kokie asmenys ar asmenų grupės ginčijamu teisiniu reguliavimu yra diskriminuojamos. Priešingai, teisinis reguliavimas yra taikomas visiems subjektams, nesikeičia taikymo subjektų apimtis, nėra eliminuojami vieni subjektai ar sukuriamos išimtinės sąlygos kitiems rinkos dalyviams, visiems yra taikoma ta pati teisės akto nuostata. Be to, konstitucinis asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikroms asmenų kategorijoms, esančioms skirtingose padėtyse.

11.     Atsakovas mano, kad šiuo atveju nebuvo pažeistos TPĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų nuostatos. 2019 m. Įsakymo pakeitimo projektas ir Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 7 d. projekto derinimo raštas Nr. 10-3414 su pagrindimu buvo parengti ir teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti suinteresuotiems asmenims derinti bei visuomenei susipažinti. Atsakovas nurodo, kad argumentai dėl pastabų, kurioms nepritarta, buvo pateikti derinimo pažymoje. Teiktos pastabos su asociacija „Lietuvos žaliasis aljansas“ buvo aptartos telefonu. Kitos institucijos ar asmenys pastabų ir pasiūlymų dėl išvados nepateikė. Projektas, jo lydimieji dokumentai (derinimo pažyma, lyginamasis variantas, derinimo išvados) buvo pridėti prie 2019 m. Įsakymo pakeitimo projekto, teikiamo sveikatos apsaugos ministrui pasirašyti.

12.     Atsakovas teigia, kad ginčijamas sveikatos apsaugos ministro Įsakymas Nr. V-1024 neatitinka TPĮ 15 ir 16 straipsniuose nurodytų kriterijų ir atvejų, kada turi būti atliekamas teisinio reguliavimo poveikio vertinimas (t. y. Įsakymu Nr. V-1024 nenumatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotų santykių, taip pat iš esmės keisti teisinio reguliavimo, o tik numatytas griežtesnio kvapo normatyvo įsigaliojimo atidėjimas dėl nurodytų priežasčių, kas užtikrins kompleksinį visuomenės sveikatos saugos priemonių įgyvendinimą, įgyvendinant kvapų prevenciją ir visuomenės sveikatos saugą). 2019 m. Įsakymo pakeitimo projektas nesudaro sąlygų korupcijai, taip pat nenustato skirtingų konkurencijos sąlygų ūkio subjektams.

13.     Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos ir Reglamento 33–34 punktų nuostatos, nes Sveikatos apsaugos ministerija parengė Įsakymo Nr. V-1024 projekto lydimuosius dokumentus, aiškinamąjį raštą, derinimo pažymą su nepritarimo argumentais, lyginamąjį variantą ir teikė juos kartu su projektu sveikatos apsaugos ministrui tvirtinti.

14.     Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atlikdamas pasirengimo nagrinėti administracinę bylą veiksmus ir atsižvelgdamas į atsakovo prašymą į administracinės bylos nagrinėjimo procesą suinteresuotais asmenimis įtraukti Aplinkos ministeriją ir Žemės ūkio ministeriją, 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi pasiūlė Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai pateikti nuomonę dėl priimto pareiškėjos pareiškimo.

15.     Žemės ūkio ministerija pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nuomonę dėl pareiškėjos pareiškimo, kurioje nurodė, kad Lietuvos higienos normoje HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ nustatyta didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore – 5 europiniai kvapo vienetai (OUE/m3) – buvo įtvirtinta 2019 m. ir ši ribinė vertė turėjo įsigalioti 2024 m. sausio 1 d., tačiau įsigaliojimas atidėtas ir šiuo metu nustatyta, jog gyvenamosios aplinkos ore 5 europinių kvapo vienetų (OUE/m3) ribinė vertė įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į tai, kad ūkio subjektai galėtų geriau prisitaikyti (pritaikyti taršą mažinančias priemones, įdiegti naujas technologijas ar kt.) prie griežtesnio kvapo normatyvo, kuris yra vienas iš SAZ nustatymo kriterijų, pritarė leidžiamos kvapo koncentracijos ribinės vertės įsigaliojimo termino pratęsimui.

16.     Žemės ūkio ministerija pažymi, kad kvapo koncentracijos ribinės vertės dydžio nustatymas buvo aptariamas 2018–2019 m. rengiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kurio lydimuosiuose dokumentuose nurodyta, kad kvapo normatyvas pasirinktas, siekiant rasti balansą tarp ūkio subjektų galimybių, visuomenės sveikatos saugos ir gyvenimo kokybės užtikrinimo. Žemės ūkio ministerija, teikdama pastabas ir pasiūlymus dėl minėto 2018–2019 m. rengto Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ projekto: 1) nepritarė numatytam 5 metų pereinamajam laikotarpiui ir siūlė jį pratęsti iki 10 metų, atsižvelgdama į tai, kad sumažinus didžiausią leidžiamą kvapo koncentracijos ribinę vertę gyvenamosios aplinkos ore iki 5 europinių kvapo vienetų (OUE/m3) neišvengiamai bus reikalingi esminiai pokyčiai šiuo metu veikiančių žemės ūkio veiklos subjektų ūkinėje veikloje, pastatuose, technologiniuose procesuose ir pan., o tam reikės ne tik moksliškai pagrįstų ir efektyvių sprendinių taršai mažinti, subjektų ekonominio skatinimo, bet ir valstybės paramos; 2) siūlė įvertinti galimą teisinio reguliavimo poveikį ūkio subjektams, nes neapibrėžta situacija, kiek ir kokių ūkio subjektų ar ūkinių gyvūnų laikytojų neatitiks sugriežtintų ribinių verčių; 3) siūlė, kad higienos normos pakeitimai būtų taikomi tik subjektams, turintiems taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar taršos leidimus. Tačiau į minėtus pasiūlymus nebuvo atsižvelgta.

17.     Žemės ūkio ministerija teigia suprantanti bendrą poreikį tobulinti reguliavimą kvapų valdymo ir kontrolės srityje bei siekį, kad kvapai gyvenamosios aplinkos ore dėl planuojamos / vykdomos ūkinės veiklos neviršytų leistinų ribinių verčių, tačiau laikosi nuomonės, jog kvapų ribinės vertės griežtinimas visiems ūkio subjektams be išimties, neatlikus ekonominio vertinimo, neatsižvelgiant į sektorių specifiką, galimai ūkinės veiklos skleidžiamo epizodiško / trumpalaikio / nepastovaus / greitai kintančio kvapo bei paremto gyventojų nepasitenkinimu kvapais net ir tose teritorijose, kuriose kvapo koncentracijos normos neviršijamos, arba tik dėl kelių esamus reikalavimus pažeidusių ūkinės veiklos subjektų, nėra teisingas. Žemės ūkio ministerija akcentuoja, kad reikia įvertinti tai, jog žemės ūkio veikla pastaraisiais metais neintensyvėja. Jei tam tikruose objektuose vykdoma plėtra, ji vykdoma tik diegiant pažangiausias technologijas, o nusiskundimai dėl žemės ūkio veiklos yra pavieniai ir dažniausiai pasitaikantys dėl to, kad gyvenamosios vietovės plečiasi ir priartėja prie seniai veikiančių žemės ūkio objektų.

18.     Žemės ūkio ministerija nurodo, kad ji, spręsdama visuomenėje kilusį nepasitenkinimą dėl SAZ apribojimų taikymo įsigaliojus naujos redakcijos SŽNSĮ, dalyvavo aplinkos ministro 2023 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-14 sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės veikloje, kuri inicijavo SŽNSĮ Nr. XIII-2166 2, 7, 8, I 1, 51, 53, 140, 141 straipsnių, 2 ir 3 priedų pakeitimo ir 142 straipsnio pripažinimo netekusiu galios Įstatymo projektą. Minėtas projektas buvo parengtas, įvertinus SAZ nustatymo ir jų registravimo Nekilnojamojo turto registre praktiką bei pasitaikančius nesklandumus, atsižvelgiant į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus bei siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir apibrėžtumo, įgyvendinant SŽNSĮ nuostatas. Minėtos darbo grupės posėdžiuose, sprendžiant klausimą dėl leidžiamo kvapo koncentracijos ribinės vertės gyvenamosios aplinkos ore, Žemės ūkio ministerija pasisakė už tai, kad nustatant SAZ turi būti suderinti visuomenės ir ūkio subjektų interesai ne tik dėl visuomenės sveikatos saugos užtikrinimo, bet ir žemės naudojimo bei ūkinės veiklos vykdymo galimybių gyvulininkystės ūkiams. Viena iš darbo grupės išvadų buvo susijusi su Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ 5 punkto įsigaliojimo pratęsimu iki 2026 m. sausio 1 d., o Žemės ūko ministerija, įvertinusi tai, kad kvapo higienos normos griežtinimas (nuo 8 europinių kvapo vienetų iki 5 europinių kvapo vienetų) turės įtakos ūkio subjektų galimybėms pritaikyti taršą mažinančias priemones ir įdiegti naujas technologijas, pritarė šiai išvadai.

19.     Aplinkos ministerija taip pat pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nuomonę dėl pareiškėjos pareiškimo, kurioje nurodė, kad siekiant spręsti iškilusias SAZ nustatymo ir įregistravimo problemas, buvo parengti ir patvirtinti SŽNSĮ pakeitimai, kurių tikslas ‒ suderinti visuomenės ir ūkio subjektų interesus dėl visuomenės sveikatos saugos užtikrinimo, žemės naudojimo, ūkinės veiklos vykdymo galimybių nustatant SAZ (SŽNSĮ Nr. XIII-2166 2, 7, 8, 51, 53, 140, 141 straipsnių, 2 ir 3 priedų pakeitimo ir 142 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas). Rengiant šį įstatymo projektą buvo įvertinti aplinkos ministro 2023 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-14 „Dėl darbo grupės pasiūlymams dėl sanitarinės apsaugos zonų reglamentavimo parengti sudarymo“ sudarytos darbo grupės siūlymai. Atsižvelgusi į SŽNSĮ pakeitimus nuo 2023 m. sausio 4 d., nenumatytas aplinkybes (COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje ir kt.), kurios pablogino įmonių ekonomines veiklos galimybes, ir į tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos turimais duomenimis 5-8 0UE/m3 kvapo koncentracija aplinkoje jaučiama kaip silpnas kvapas (Europos Sąjungos teisės aktai nereglamentuoja kvapo koncentracijos ribinių verčių gyvenamojoje aplinkoje, Pasaulio sveikatos organizacija neteikia rekomendacijų dėl šių verčių saugių sveikatai lygių), darbo grupė pasiūlė nukelti Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ 5 punkto įsigaliojimo terminą.

20.     Aplinkos ministerija pažymi, kad Įsakymu Nr. V-1024 pratęsus Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ 5 punkto galiojimą teisinis reguliavimas nustatomas visiems subjektams, neišskiriamos atskiros subjektų grupės bei nesukuriamos išimtinės sąlygos atskiriems subjektams ar jų grupėms, teisės akto nuostata taikoma visiems vienodai. Aplinkos ministerijos nuomone, Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ 5 punkte įtvirtinta ir šiuo metu galiojanti kvapo koncentracija 8 europiniai kvapo vienetai ir nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliosianti 5 europinių kvapo vienetų vertė atitinka tiek Konstitucijos 29 straipsnyje, tiek VAI 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo principus, nes teisės akto normos taikomos visiems subjektams vienodai, neišskiriamos atskiros subjektų grupės.

21.     Aplinkos ministerija teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog Įsakymu Nr. V-1024 tik pratęsiamas Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ 5 punkto galiojimas, yra pagrindas manyti, jog Įsakymu Nr. V-1024 nėra reglamentuojami nauji santykiai, taip pat nėra keičiamas teisinis reguliavimas, todėl Įsakymas Nr. V-1024 neprieštarauja TPĮ 15 ir 16 straipsnio nuostatoms.

22.     Aplinkos ministerijos nuomone, Įsakymas Nr. V-1024 taip pat neprieštarauja konstituciniam lygiateisiškumo principui, įtvirtintam Konstitucijos 29 straipsnyje, VAI 3 straipsnio 6 punkte įtvirtintam lygiateisiškumo principui, TPĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose įtvirtintiems atvirumo ir skaidrumo bei efektyvumo principams, Reglamento 33 ir 34 punktams.

 

Išplėstinė teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

III.

 

23.     Nagrinėjamoje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos Seimo narės abstraktų, t. y. su individualiąja byla nesusijusį pareiškimą sprendžiama dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. V-1024 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-959 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ teisėtumo. Pareiškėja abejoja nurodyto Įsakymo Nr. V-1024 nuostatų atitiktimi konstituciniam lygiateisiškumo principui, įtvirtintam Konstitucijos 29 straipsnyje, VAĮ 3 straipsnio 6 punkte įtvirtintam lygiateisiškumo principui, TPĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose įtvirtintiems atvirumo ir skaidrumo bei efektyvumo principams, Reglamento 33 ir 34 punktams.

24.     Šioje byloje ginčijamu Įsakymu Nr. V-1024 sveikatos apsaugos ministras pakeitė 2019 m. Įsakymą ir 2.2. papunktį išdėstė taip: „2.2. šio įsakymo 1.1.1 papunktis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.“

25.    2019 m. Įsakymo 2.2 punkte buvo nurodoma, kad „šio įsakymo 1.1.1 papunktis įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“. 2019 m. Įsakymo 1.1.1 papunktyje nurodyta, kad „5. Didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore yra 5 europiniai kvapo vienetai (OUE/m3)“.

26.    Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakyme Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“ (iki 2026 m. sausio 1 d. galiojanti nuostata) nustatyta, kad didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai (8 OUE/m3) (5 p.).“

27.    Taigi byloje ginčijamu teisiniu reguliavimu sveikatos apsaugos ministras dvejiems metams atidėjo teisinio reguliavimo, nuo 8 europinių kvapo vienetų iki 5 europinių kvapo vienetų sumažinančio didžiausią leidžiamą kvapo koncentracijos ribinę vertę gyvenamosios aplinkos ore, įsigaliojimą. Pastebėtina, kad nustačius šį trimis europiniais kvapo vienetais sumažinamą didžiausios leidžiamos kvapo koncentracijos ribinės vertės gyvenamosios aplinkos ore teisinį reguliavimą 2019 m. rugpjūčio 1 d., jo įsigaliojimas buvo numatytas 2024 m. sausio 1 d. Taigi sveikatos apsaugos ministras byloje ginčijamu Įsakymu Nr. V-1024 tam tikra prasme dar kartą atidėjo 2019 m. Įsakymo įsigaliojimą.

28.    Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad sveikatos apsaugos ministro priimtas teisinis reguliavimas (Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklės), kurio konkretaus papunkčio įsigaliojimas ginčijamu Įsakymu Nr. V-1024 buvo atidėtas, patenka į žmonių teisės į sveiką ir švarią aplinką garantavimu ginamą objektą (dalyką).

29.    Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Konstitucijos 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad
įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad aplinka paprastai suprantama kaip gamtoje funkcionuojanti visuma tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršius ir gelmės, oras, vanduo, dirvožemis, augalai, gyvūnai, organinės ir neorganinės medžiagos, antropogeniniai komponentai) ir juos vienijančios natūraliosios bei antropogeninės sistemos (1998 m. birželio 1 d. nutarimas).
Kaip visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės Konstitucijos 54 straipsnyje yra įvardyti įvairūs natūralios gamtinės aplinkos objektai: gyvūnija, augalija, žemė, jos gelmės, vandenys, oras, ypač vertingos vietovės (2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Taigi oras, kuriam atitinkamą grėsmę neabejotinai kelia oro tarša ir su ja susijusi ūkinės veiklos sukeliamo kvapo koncentracija gyvenamosios aplinkos ore, – konstituciškai įtvirtintas ir ginamas natūralios gamtinės aplinkos objektas.

30.    Aiškindamas Konstitucijos 53 ir 54 straipsnių nuostatas, kuriose įtvirtinti konstituciniai aplinkos apsaugos pagrindai, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad šiomis nuostatomis yra išreikštas vienas iš valstybės veiklos tikslų – užtikrinti žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką; aplinkos apsauga yra valstybės bei kiekvieno gyventojo rūpestis ir pareiga, viešieji ir privatieji interesai turi būti skirti aplinkos kokybei gerinti (1998 m. birželio 1 d., 2011 m. sausio 31 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai); iš šių nuostatų visiems asmenims kyla pareiga tausoti gamtą, o padarius gamtinei aplinkai žalą (nuostolius) – ją atlyginti (2003 m. spalio 29 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai); visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys asmenys privalo susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala žemei, jos gelmėms, vandeniui, orui, augalijai ir gyvūnijai; įstatymų leidėjas turi uždrausti veiksmus, darančius žalą natūraliai gamtinei aplinkai, jos objektams, ir nustatyti teisinę atsakomybę už tokius veiksmus; tokie draudimai bei teisinė atsakomybė už jų nepaisymą turi būti nustatyti tik įstatymu, o šių draudimų įgyvendinimo tvarka gali būti reglamentuojama ir poįstatyminiuose teisės aktuose (2005 m. gegužės 13 d. nutarimas); valstybė, turėdama konstitucinę priedermę veikti taip, kad būtų garantuota natūralios gamtinės aplinkos, atskirų jos objektų apsauga, gamtos išteklių racionalus naudojimas, atkūrimas bei gausinimas, gali įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų ribojamas atskirų gamtinės aplinkos objektų (gamtos išteklių) naudojimas, o tam tikri teisinių santykių subjektai būtų įpareigoti atitinkamai veikti arba susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų; tai darydama valstybė yra saistoma konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, protingumo, proporcingumo principų (2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2015 m. gruodžio 16 d. nutarimai).

31.    Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 53 straipsnio 1 dalį, žmogaus ir visuomenės sveikata yra viena svarbiausių visuomenės vertybių (2002 m. liepos 11 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai); žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata traktuotinas kaip valstybės funkcija; todėl toks ūkinės veiklos ribojimas, kuriuo siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, traktuotinas kaip skirtas bendrai tautos gerovei užtikrinti ir, jeigu yra paisoma iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, savaime nėra laikytinas pažeidžiančiu Konstituciją (inter alia 2005 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. birželio 21 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 53 straipsnio 3 dalį, 54 straipsnį, aplinkos apsauga yra viešasis interesas ir valstybės bei kiekvieno gyventojo rūpestis ir pareiga, viešieji ir privatieji interesai turi būti skirti aplinkos kokybei gerinti (inter alia 2009 m. birželio 22 d., 2011 m. sausio 31 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai); todėl toks ūkinės veiklos ribojimas, kuriuo siekiama saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, tausoti gamtą, atlyginti gamtinei aplinkai padarytą žalą, traktuotinas kaip skirtas bendrai tautos gerovei užtikrinti ir, jeigu paisoma iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, savaime nelaikytinas pažeidžiančiu Konstituciją (2014 m. gegužės 9 d. nutarimas, 2020 m. vasario 18 d. nutarimas).

32.     Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 11 straipsnyje numatyta, kad nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos kryptis, ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus.

33.    Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnyje nurodyta, kad aukštas aplinkosaugos lygis ir aplinkos kokybės gerinimas turi būti integruotas į Sąjungos politiką ir užtikrintas pagal tvaraus vystymosi principus.

34.    1998 m. birželio 25 d. Orhuse priimtos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo, priimant sprendimus, ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija), kuri ratifikuota 2001 m. liepos 10 d. įstatymu ir Lietuvoje įsigaliojo 2002 m. balandžio 28 d., preambulės šeštojoje dalyje pripažįstama, kad tinkama aplinkos apsauga būtina žmonių gerovei ir pagrindinėms žmogaus teisėms užtikrinti, įskaitant ir teisę gyventi, o septintoje konstatuojamojoje dalyje pripažįstama, kad kiekvienas asmuo turi teisę gyventi tinkamoje jo sveikatai bei gerovei aplinkoje, privalo individualiai ir kartu su kitais saugoti aplinką bei gerinti jos būklę dėl dabartinių ir būsimų kartų gerovės. Siekdamos sudaryti galimybes ginti šią teisę ir vykdyti nustatytas pareigas, Orhuso konvencijos šalys įsipareigojo užtikrinti teisę gauti informaciją, teisę visuomenei dalyvauti, priimant sprendimus bei teisę kreiptis į teismus aplinkos klausimais, kad būtų apsaugota kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisė gyventi jo sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje (Orhuso konvencijos 1 str.).

35.    Byloje sprendžiamas kvapo koncentracijos ribinės vertės gyvenamosios aplinkos ore sumažinimo trimis europiniais kvapo vienetais įsigaliojimo atidėjimo teisėtumo klausimas yra susijęs su teisinio reguliavimo, labiau užtikrinančio žmonių teisę į sveiką ir švarią aplinką, įsigaliojimo atidėjimu. Todėl šiuo aspektu yra svarbu aptarti iš konstitucinės jurisprudencijos teisėkūros subjektams, atliekantiems su teisinio reguliavimo įsigaliojimo atidėjimu susijusius veiksmus, kylančius įpareigojimus.

36.    Štai Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia (be kita ko) susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu. Visuomenei turi būti nurodomi konkretūs kriterijai, kuriais grindžiamas valstybės ekonominės, finansinės padėties įvertinimas, lemiantis patirtų praradimų mechanizmo nustatymo ar įgyvendinimo atidėjimą. Valstybėje nebelikus ypatingos situacijos, įstatymų leidėjas turi nedelsiant priimtu teisės aktu (įstatymu) nustatyti kompensavimo mechanizmą, kad būtų užtikrinti asmenų, patyrusių šiuos praradimus, teisėti lūkesčiai (Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas).

37.    Pasisakydamas dėl įstatymų įsigaliojimo ir įstatymų leidėjo pareigos numatyti tinkamą vacatio legis (laikotarpį nuo įstatymo oficialaus paskelbimo iki jo įsigaliojimo (taikymo pradžios), Konstitucinis Teismas nurodo, kad Konstitucijos 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Seimo priimti įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena. Ši konstitucinė nuostata negali būti aiškinama kaip paliekanti įstatymų leidėjui visišką nuožiūros laisvę spręsti, ar atidėti įstatymo įsigaliojimo datą (jo taikymo pradžią). <…> iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų paskirtis – užtikrinti asmens pasitikėjimą valstybe ir teise; šie principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos. Atsižvelgiant į visa tai, teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai jie turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos. Todėl, siekiant sudaryti sąlygas asmenims ne tik susipažinti su nauju teisiniu reguliavimu anksčiau, nei jis pradės galioti, bet ir tinkamai pasirengti numatomiems pakeitimams, gali būti būtina nustatyti vėlesnę jo įsigaliojimo datą (taikymo pradžią). Taigi Konstitucijos 70 straipsnio 1 dalį aiškinant konstitucinio teisinės valstybės principo kontekste konstatuota, kad tam tikrais atvejais įstatymų leidėjas privalo numatyti pakankamą vacatio legis, t. y. laikotarpį nuo įstatymo oficialaus paskelbimo iki jo įsigaliojimo (taikymo pradžios), per kurį suinteresuoti asmenys galėtų pasirengti įgyvendinti iš jo kylančius reikalavimus. Ši įstatymų leidėjo pareiga Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą nurodyta siejant ją su įstatymų, kuriais pertvarkoma socialinių garantijų sistema ar atskirų socialinių garantijų struktūra, priėmimu (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2007 m. spalio 22 d., 2007 m. lapkričio 22 d., 2012 m. vasario 6 d. nutarimai), tačiau konstitucinio reikalavimo numatyti tinkamą vacatio legis turi būti paisoma priimant ir kitus įstatymus, kuriais nustatomos pareigos ar apribojimai asmenims. Kiek laiko prisitaikymui derėtų palikti kiekvienu konkrečiu atveju, turėtų būti vertinama atsižvelgiant į daugelį aplinkybių: įstatymo paskirtį teisės sistemoje ir juo reguliuojamų visuomeninių santykių pobūdį, subjektų, kuriems jis taikytinas, ratą bei jų galimybes pasirengti naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimui, kitas svarbias aplinkybes, inter alia tokias, dėl kurių įstatymas turėtų įsigalioti kuo skubiau. Svarbus viešasis interesas, siekis apsaugoti kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, nusveriantis asmens interesą turėti daugiau laiko prisitaikyti prie naujas pareigas ar apribojimus nustatančio teisinio reguliavimo, gali lemti skubų įstatymo įsigaliojimą jo oficialaus paskelbimo dieną be jokio vacatio legis termino. Vis dėlto pabrėžtina, kad skubus įstatymų, kuriais nustatomos pareigos ar apribojimai asmenims, įsigaliojimas turėtų būti labiau išimtis, grindžiama ir pateisinama ypatingomis objektyviomis aplinkybėmis, nei taisyklė. Šiame kontekste pažymėta ir tai, kad darant esminius galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus, lemiančius asmenų teisinei padėčiai nepalankius padarinius, gali būti reikalinga numatyti ne tik pakankamą vacatio legis, bet ir tam tikrą pereinamąjį teisinį reguliavimą. Asmenų, kuriems taikytinas naujas teisinis reguliavimas, teisinė padėtis pereinamosiomis nuostatomis turėtų būti sureguliuota taip, kad jiems būtų suteikta pakankamai laiko užbaigti pradėtus veiksmus, kurių jie ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu, tikėdamiesi, kad jis bus stabilus, ir įgyvendinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą įgytas teises (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas).

38.    Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl teisėkūros subjektams, atliekantiems su teisinio reguliavimo įsigaliojimo atidėjimu susijusius veiksmus, kylančių įpareigojimų, pažymi, kad atidedant teisinio reguliavimo įsigaliojimą teisėkūros subjektams privalu nurodyti konkrečius veiksnius ar kriterijus, suponuojančius teisinio reguliavimo įsigaliojimo atidėjimo faktinius ir teisinius pagrindus, taip pat svarbu įvertinti, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai teisinis reguliavimas turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos.

39.    Pareiškėja, pareiškime dėstydama argumentus dėl ginčijamo Įsakymo Nr. V-1024 prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams, nurodė dvejopo pobūdžio argumentus: vieni yra susiję netinkamomis teisėkūros procedūromis, kiti – su lygiateisiškumo principo neužtikrinimu. Toliau išplėstinė teisėjų kolegija dėl kiekvieno iš šių aspektų pasisakys atskirai.

 

Dėl Įsakymo Nr. V-1024 teisėkūros proceso

 

40.    Pareiškėja dėl teisėkūros proceso nurodė, kad nėra aiškūs tikrieji Įsakymo Nr. V-1024 projekto iniciatoriai; nebuvo atliktas TPĮ 15 straipsnyje nurodytas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas bei 16 straipsnyje aprašytas numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui, konkurencijai vertinimas bei pažeistas TPĮ 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas efektyvumo principas, t. y. nebuvo įvertintos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos, įvertinti gauti pasiūlymai ir pateiktas viešas jų vertinimas; visuomenė neturėjo galimybių įsitraukti į sprendimų priėmimą proceso pradžioje; Sveikatos apsaugos ministerija 2023 m. rugsėjo 22 d. priėmė Įsakymą Nr. V-1024 neįvertinusi visuomenės ir institucijos pastabų, nesuorganizavo suinteresuotų institucijų pasitarimo, neparengė derinimo pažymos dėl nesuderintų pastabų ir pasiūlymų, pažeidė Reglamento 33 ir 34 punktus; tokiu būdu taip pat pažeistas TPĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas atvirumo ir skaidrumo principas.

41.    Sveikatos apsaugos ministerija paaiškino, kad Vyriausybė 2023 m. birželio 21 d. posėdyje pavedė Sveikatos apsaugos ministerijai iki 2023 m. gruodžio 31 d. pratęsti Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ 5 punkto įsigaliojimo nuo 2024 m. sausio 1 d. terminą. Vyriausybės 2023 m. birželio 21 d. posėdžio Nr. 26 protokole taip pat įrašyta, kad šis sprendimas priimtas visais posėdyje dalyvavusių Vyriausybės narių balsais (b. l. 69). Iš Vyriausybėje svarstyto klausimo ir prie jo pridėtos parengiamosios medžiagos matyti, kad toks siūlymas buvo susijęs su Aplinkos ministerijos 2023 m. balandžio 24 d. raštu „Dėl darbo grupės pasiūlymams dėl sanitarinės apsaugos zonų reglamentavimo parengti išvadų“ Nr. (14)-D15-698 (b. l. 61–63). Šios darbo grupės tikslas – ne vėliau kaip iki 2023 m. balandžio 21 d. parengti pasiūlymus dėl galiojančio teisinio reguliavimo, reglamentuojančio SAZ, tobulinimo, siekiant geriau suderinti visuomenės ir ūkio subjektų interesus dėl visuomenės sveikatos saugos užtikrinimo, žemės naudojimo, ūkinės veiklos vykdymo galimybių nustatant SAZ. Sprendžiama problema – visuomenė nepatenkinta ūkinę veiklą vykdančių įmonių keliama tarša (triukšmas, kvapai, dulkės, amoniakas), o įmonės suinteresuotos tęsti vykdomą veiklą, neinvestuodamos daug lėšų. Šiame rašte nurodyta, kad siūloma pratęsti pakeistos Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ 5 punkto įsigaliojimo nuo 2024 m. sausio 1 d. terminą, siūlomas šio teisės akto įsigaliojimas – 2026 m. sausio 1 d.

42.    Sveikatos apsaugos ministerija parengė 2019 m. Įsakymo pakeitimo projektą ir 2023 m. rugpjūčio 7 d. raštu „Dėl sveikatos apsaugos ministro įsakymo projekto derinimo“ Nr. (1.1.9E-411)10-3414 išsiuntė jį šiems adresatams: Aplinkos ministerijai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Lietuvos savivaldybių asociacijai, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijai, asociacijai „Lietuvos žaliasis aljansas“ ir kt. Šiame rašte nurodoma, jog siekiant, kad ūkio subjektai galėtų geriau prisitaikyti (pritaikyti taršą mažinančias priemones, įdiegti naujas technologijas ar kt.) prie griežtesnio kvapo normatyvo, kuris yra vienas iš SAZ nustatymo kriterijų, darbo grupė nusprendė siūlyti pratęsti Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ 5 punkto įsigaliojimo terminą ir nustatyti jo įsigaliojimą nuo 2026 m. sausio 1 d.

43.    Išplėstinė teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarime nurodyta, jog Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje (2022 m. gruodžio 6 d. redakcija) dvejais metais pratęstas terminas, iki kurio specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos, taigi ir kompensacijos išmokamos, pagal šioje dalyje įtvirtintas pereinamojo teisinio reguliavimo nuostatas. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėta, kad pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, konstitucinius teisingumo, protingumo, proporcingumo principus, nustatydamas tokį teisinį reguliavimą, įstatymų leidėjas turi užtikrinti Konstitucijos ginamų ir saugomų teisių ir interesų pusiausvyrą. Taigi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje buvo nustatytas pereinamasis teisinis reguliavimas, pagal kurį jame apibrėžtu laikotarpiu, t. y. nuo Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., šiame įstatyme nurodytos teritorijos (išskyrus sanitarines apsaugos zonas) turėjo būti nustatomos tais atvejais, kai į jas patenkantiems žemės sklypams specialiosios žemės naudojimo sąlygos (taikytinos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, pradėtos vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos) turėjo būti nustatytos pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įsigaliojimo, tačiau iki tol nenustatytos ir neįrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą. Seimas 2022 m. gruodžio 6 d. priėmė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 140 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2023 m. sausio 1 d. Šiuo įstatymu, be kita ko, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalis buvo išdėstyta nauja redakcija. Palyginus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje (2022 m. gruodžio 6 d. redakcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą su įtvirtintuoju Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje (2019 m. birželio 6 d. redakcija), matyti, jog jis pakito taip, kad buvo papildytas nuostata: „Jeigu šioje dalyje nurodytos teritorijos buvo nustatytos, bet nebuvo įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir (ar) nustatomos po 2022 m. gruodžio 31 d., šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai pateikiami arba šioms teritorijoms įregistruoti reikalingi duomenys perduodami iki 2024 m. gruodžio 31 d., nustatomos po 2022 m. gruodžio 31 d., šio įstatymo 142 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai pateikiami arba šioms teritorijoms įregistruoti reikalingi duomenys perduodami iki 2024 m. gruodžio 31 d. Taigi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje (2022 m. gruodžio 6 d. redakcija) dvejais metais pratęstas terminas, iki kurio specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatomos, taigi ir kompensacijos išmokamos, pagal šioje dalyje įtvirtintas pereinamojo teisinio reguliavimo nuostatas (2023 m. birželio 29 d. nutarimas).

44.    Sveikatos ministerija nurodė, kad teisės aktų nustatyta tvarka 2019 m. Įsakymo pakeitimo projektas 2023 m. rugpjūčio 7 d. buvo paskelbtas suinteresuotiems asmenims derinti ir visuomenei susipažinti Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje (TAIS).

45.    2019 m. Įsakymo pakeitimo projekto derinimo pažymoje (b. l. 88–90) nurodoma, kad pastabas ir pasiūlymus pateikė Lietuvos savivaldybių asociacija, išreiškusi Klaipėdos miesto savivaldybės nepritarimą 2019 m. Įsakymo įsigaliojimo atidėjimui. Derinimo pažymoje nurodyta, kad į šį pasiūlymą neatsižvelgta, paaiškinta, kad projektas sudarys galimybes suderinti visuomenės ir ūkio subjektų interesus dėl visuomenės sveikatos saugos užtikrinimo, žemės naudojimo ir kt. Asociacija „Lietuvos žaliasis aljansas“ taip pat nesutiko su Įsakymo 2019 m. įsigaliojimo atidėjimu. Į šias asociacijos pastabas taip pat nebuvo atsižvelgta, nurodant, kad projektas įgyvendina darbo grupės priimtus sprendimus ir kt.

46.    2019 m. Įsakymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte nurodomas įsakymo projekto tikslas – įgyvendinti Vyriausybės posėdžio protokolo 2023 m. birželio 21 d. Nr. 26 16 klausimu priimtą sprendimą; aptarta 2019 m. Įsakymo pakeitimo projekto esmė; aptartas projekto derinimas su kitomis institucijomis; pateikti kiti paaiškinimai (b. l. 75–77).

47.    Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimų, pažymi, kad konstitucinis atsakingo valdymo principas, aiškinamas kartu su Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms imperatyvu, suponuoja teisėkūros procedūrų viešumo ir skaidrumo reikalavimus, kurių privalo laikytis inter alia valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos. Tokių reikalavimų paisymas priimant teisės aktus yra būtina visuomenės pasitikėjimo valstybe ir teise bei valdžios atsakomybės visuomenei sąlyga; jis sudaro prielaidas įtraukti visuomenę į sprendimų, susijusių su viešaisiais interesais, priėmimo procesą, inter alia sudarant galimybę susipažinti su rengiamais teisės aktų projektais ir kita su jais susijusia informacija, taip įgyvendinant inter alia Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtintas piliečių teises dalyvauti valdant savo šalį, kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus (Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimas).

48.    TPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais: 4 punkte įtvirtintu atvirumo ir skaidrumo principu, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekantys subjektai, bei 5 punkte įtvirtintu efektyvumo principu, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus.

49.    Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėja nurodo, jog nėra aiškūs tikrieji Įsakymo Nr. V-1024 iniciatoriai, atsakovas nurodė, kad Įsakymas Nr. V-1024 buvo parengtas siekiant įgyvendinti Vyriausybės posėdžio protokolo 2023 m. birželio 21 d. Nr. 26 16 klausimu priimtą sprendimą. Konstitucijos 94 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog Vyriausybė koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą. Taip pat Sveikatos apsaugos ministerija siekė įgyvendinti aplinkos ministro 2023 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-14 „Dėl darbo grupės pasiūlymams dėl sanitarinės apsaugos zonų reglamentavimo parengti sudarymo“ sudarytos darbo grupės pateiktus siūlymus. Atsakovas pateikė į bylą Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų 2023 m. balandžio 11 d. raštą „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2000“ Nr. 1.05-0185, kuriame nurodoma, kad nuo 2019 m. žemės ūkio veiklos subjektams nebuvo skirta pakankamai paramos lėšų kvapo koncentracijos mažinimo priemonėms įdiegti; 2019 m. prasidėjusi COVID-19 krizė ir 2022 m. prasidėjęs karas Ukrainoje ypatingai neigiamai paveikė žemės ūkio įmonių ekonomines galimybes investuoti į brangias aplinkos gerinimo technologijas; siūloma gamybinio objekto SAZ teritorijoje nustatyti 8 europinių kvapo vienetų (OUE/m3) kvapų normą (b. l. 60). Taigi nėra pagrindo vertinti, kad Įsakymo Nr. V-1024 iniciatoriai yra neaiškūs ar kad tokiu būdu nepaisoma teisėkūros procesui keliamo atvirumo ir skaidrumo pricipo reikalavimų.

50.    Kaip nurodė atsakovas, 2019 m. Įsakymo pakeitimo projektas 2023 m. rugpjūčio 7 d. raštu „Dėl sveikatos apsaugos ministro įsakymo projekto derinimo“ Nr. (1.1.9E-411)10-3414 buvo išsiųstas atitinkamiems adresatams, tarp kurių buvo ne tik ministerijos ir valstybės institucijos, bet ir Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, asociacija „Lietuvos žaliasis aljansas“ ir kt. Šiame rašte nurodytos priežastys, lėmusios tokio teisinio reguliavimo priėmimą, t. y. 2019 m. Įsakymo įsigaliojimo termino atidėjimą – siekiant, kad ūkio subjektai galėtų geriau prisitaikyti (pritaikyti taršą mažinančias priemones, įdiegti naujas technologijas ar kt.). 2019 m. Įsakymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodytos tokios pačios teisinio reguliavimo įsigaliojimo atidėjimo priežastys.

51.    TPĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstaigos teisėkūros iniciatyvas paskelbia Teisės aktų informacinėje sistemoje, nurodydamos siūlomo nustatyti naujo ar keičiamo galiojančio teisinio reguliavimo pagrindinius principus ir motyvus, preliminarų teisės akto projekto pavadinimą, teisės akto projekto rengimo priežastis ir tikslą, taip pat gali nurodyti teisės akto projekto rengimo pradžios ir pabaigos terminus, teisės akto projekto rengėją.

52.    Byloje nustatyta, kad 2019 m. Įsakymo pakeitimo projektas 2023 m. rugpjūčio 7 d. buvo paskelbtas suinteresuotiems asmenims derinti ir visuomenei susipažinti Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje (TAIS). Prie šio teisės akto projekto lydimųjų dokumentų buvo pridėtas Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 7 d. raštas „Dėl sveikatos apsaugos ministro įsakymo projekto derinimo“ Nr. (1.1.9E-411)10-3414, kuriame buvo išdėstytos teisės akto rengimo priežastys ir tikslas, informacija apie teisės akto rengėją. TAIS nurodyta, kad derinimo procedūra vyksta 2023 m. rugpjūčio 7 d. – 2023 m. rugpjūčio 29 d. laikotarpiu. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, Įsakymo Nr. V-1024 paskelbimas TAIS buvo atliktas pagal TPĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

53.    Pareiškėja nurodė, kad visuomenė neturėjo galimybių įsitraukti į Įsakymo Nr. V-1024 priėmimo procesą pačioje pradžioje. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja nenurodė teisinio reguliavimo, suponuojančio teisėkūros subjekto pareigą byloje nagrinėjamu atveju įtraukti visuomenę į Įsakymo Nr. V-1024 rengimo proceso pradžią, o, vadovaujantis TPĮ 8 straipsnio 1 dalimi ir Sveikatos apsaugos ministerijai TAIS paskelbus 2019 m. Įsakymo pakeitimo projektą, visuomenė turėjo galimybę susipažinti su teisės akto projektu ir pateikti savo pastabas. Be to, kaip nurodė atsakovas, 2019 m. Įsakymo pakeitimo projektas Sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. rugpjūčio 7 d. raštu „Dėl sveikatos apsaugos ministro įsakymo projekto derinimo“ Nr. (1.1.9E-411)10-3414 buvo išsiųstas atitinkamiems adresatams, tarp kurių buvo ne tik ministerijos ir valstybės institucijos, bet ir Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, asociacija „Lietuvos žaliasis aljansas“ ir kt. Asociacija „Lietuvos žaliasis aljansas“, viešasis juridinis asmuo, vienijantis juridinius asmenis, dalyvaujančius Lietuvos darnios aplinkos politikos formavime, pateikė savo pastabas ir pasiūlymus bei tokiu būdu dalyvavo derinimo procese. Pareiškėja konkrečiai nenurodė, kokių subjektų dalyvavimas derinimo procese buvo apribotas ir kurie subjektai negalėjo pateikti savo pastabų ar pasiūlymų, o vien deklaratyvus nurodymas dėl apribotos visuomenės galimybės dalyvauti Įsakymo Nr. V-1024 teisėkūros procese aukštesnės galios teisės aktų pažeidimo nesuponuoja.

54.    Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi Įsakymo Nr. V-1024 teisėkūros procesą, sprendžia, kad atidedant teisinio reguliavimo įsigaliojimą buvo nustatyti ir nurodyti konkretūs veiksniai ir kriterijai, suponuojantys teisinio reguliavimo įsigaliojimo atidėjimo faktinius ir teisinius pagrindus, taip pat įvertinta, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai teisinis reguliavimas turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos. Tokiu būdu, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės buvo išpildyti atliekant su teisinio reguliavimo įsigaliojimo atidėjimu susijusius veiksmus teisėkūros subjektams keliami konstituciniai įpareigojimai. Įvertinus Įsakymo Nr. V-1024 teisėkūros procesą nėra pagrindo vertinti, kad šis procesas neatitinka TPĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto atvirumo ir skaidrumo principo, kadangi byloje nagrinėjamu atveju Įsakymo Nr. V-1024 teisėkūros procesas buvo viešas, visuomenei buvo sudarytos galimybės sužinoti apie teisėkūros procesą ir dalyvauti jame, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai buvo žinomi, o visuomenei ir interesų grupėms buvo sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo, taip pat buvo žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę subjektai. Įsakymo Nr. V-1024 teisėkūros procesas nesuponuoja TPĮ 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto efektyvumo principo pažeidimo, kadangi, kaip jau minėta, priimant šį įsakymą buvo nustatyti ir nurodyti konkretūs kriterijai, suponuojantys teisinio reguliavimo įsigaliojimo atidėjimą, taip pat įvertintas tokio atidėjimo poveikis ūkio subjektų teisinei padėčiai. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad Įsakymo Nr. V-1024 teisėkūros proceso duomenys išsamiai neatskleidžia 2019 m. Įsakymo įsigaliojimo atidėjimo termino trumpesniam ar ilgesniam terminui vertinimo, pati savaime nelemia efektyvumo principo pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Įsakymu Nr. V-1024 reguliuojamas klausimas yra susijęs su teisinio reguliavimo įsigaliojimo atidėjimu, o ne su teisinio reguliavimo keitimu iš esmės.

55.    TPĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Šio vertinimo išsamumas turi būti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms. Sprendimą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo priima teisės akto projekto rengėjas.

56.    Atsakovas nurodė, kad Įsakymas Nr. V-1024 neatitinka TPĮ 15 straipsnio 1 dalies kriterijų ir atvejų, kada teisinio reguliavimo poveikio vertinimas turėtų būti atliekamas, t. y. sveikatos apsaugos ministro įsakymu nenumatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotų santykių, taip pat iš esmės keisti teisinio reguliavimo, o tik numatytas griežtesnio kvapo normatyvo įsigaliojimo atidėjimas dėl nurodytų priežasčių, kas užtikrins kompleksinį visuomenės sveikatos saugos priemonių įgyvendinimą užtikrinant kvapų prevenciją ir visuomenės sveikatos saugą.

57.    Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad teisėkūros subjekto pareiga laikytis Konstitucijoje, įstatymuose ar kituose jai taikytinuose norminio pobūdžio administraciniuose aktuose nustatytų teisės aktų leidybos proceso stadijų ir teisės aktų priėmimo taisyklių nėra savitikslė. Kalbant apie numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, pažymėtina, jog jo metu yra nustatomas neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms (TPĮ 15 str. 2 d.). Su numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimu yra susijęs teisėkūros efektyvumo principo įgyvendinimas, t. y. įvertinus galimą teigiamą ir neigiamą poveikį to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas, bei kitoms sritims, sudaromas pagrindas tinkamiau įvertinti visas galimas teisinio reguliavimo alternatyvas ir pasirinkti geriausią iš jų, bei teisės akte įtvirtinti veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančias pasiekti priemones (išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-4-602/2019; 2021 m. gegužės 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-14-629/2021, Administracinė jurisprudencija, 2021, 41, p. 205-220).

58.    Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad pagal TPĮ 15 straipsnio 1 dalį, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas privalo būti atliekamas ne kiekvienu atveju, o tik tais atvejais, kai rengiamas teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą. Byloje nagrinėjamu atveju ginčijamu Įsakymu Nr. V-1024 buvo atidėtas teisinio reguliavimo įsigaliojimas. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjama situacija neatitinka nė vieno iš TPĮ 15 straipsnio 1 dalyje numatytų atvejų, kada privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas: Įsakymu Nr. V-1024 nėra reglamentuojami iki tol nereglamentuoti santykiai, taip pat juo nėra iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas. Todėl, priešingai nei nurodė pareiškėja, šiuo atveju numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neprivalėjo būti atliekamas.

59.    TPĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas (teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas) atliekamas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais. Šio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė, o 2 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatytais atvejais teisės aktų projektų rengėjai atlieka teisės aktų projektų poveikio konkurencijai vertinimą. Šio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.

60.    Dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui, konkurencijai vertinimo, efektyvumo principo užtikrinimo atsakovas nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos projektas įgyvendino Vyriausybės posėdžio protokolinį pavedimą bei darbo grupės priimtus sprendimus, Sveikatos apsaugos ministerija neturėjo kitų alternatyvų, projektas nesudaro sąlygų korupcijai, taip pat nenustato skirtingų konkurencijos sąlygų ūkio subjektams.

61.    Išplėstinė teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad TPĮ 16 straipsnio 1 dalies norma dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimo (teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimo) ir 2 dalies norma dėl teisės aktų projektų poveikio konkurencijai vertinimo yra blanketinės teisės normos ir nukreipia į kitus teisės aktus: numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas (teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas) atliekamas Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais, teisės aktų projektų poveikio konkurencijai vertinimas – Konkurencijos įstatymo nustatytais atvejais. Tačiau pareiškėja nenurodė, pagal kurias konkrečiai Korupcijos prevencijos įstatymo ir Konkurencijos įstatymo nuostatas, priimant Įsakymą Nr. V-1024, turėjo būti atliekamas teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas (teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas) ir atitinkamai teisės aktų projektų poveikio konkurencijai vertinimas.

62.    Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektas, rengiantis norminio teisės akto projektą, Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka šio teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su: valstybės ar savivaldybių turto valdymu, naudojimu ar disponavimu juo (1 p.); subsidijų, dotacijų, kompensacijų, rentų, pašalpų, premijų ir kitų išmokų mokėjimu iš valstybės ar savivaldybių biudžetų (2 p.); finansinės paramos teikimu ir naudojimu, įskaitant Europos Sąjungos ar kitų fondų finansinę paramą (3 p.); labdaros, paramos teikimu (4 p.); politinių partijų ar politinių kampanijų finansavimu (5 p.); viešaisiais pirkimais, vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srities perkančiųjų organizacijų pirkimais ar koncesijos suteikimu (6 p.); konkursų eiti asmens, dirbančio viešojo sektoriaus subjekte, pareigas organizavimu, reputacijos, kvalifikacijos, atestacijos ir rotacijos reikalavimų asmenims, dirbantiems viešojo sektoriaus subjekte, nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu (7 p.); prekių ar paslaugų, teikiamų pagal viešąsias sutartis, teikimu (8 p.); licencijų, leidimų išdavimu ar suteikimu, licencijuojamos ūkinės komercinės veiklos ar ūkinės komercinės veiklos, kuriai vykdyti reikalingas valstybės ar savivaldybės institucijų leidimas, subjektų kvalifikacijos ir dalykinės reputacijos reikalavimų nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu (9 p.); akcizais apmokestinamų prekių gamyba, saugojimu, naudojimu, įsigijimu, prekyba ir kontrole (10 p.); teisės pažeidimų tyrimu, atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis (11 p.); žemėtvarka, teritorijų planavimu, statyba (12 p.); produktų saugos reikalavimų nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu (13 p.); sveikatos apsauga (14 p.); aplinkos apsauga (15 p.); energetika (16 p.); migracija, pilietybės įgijimu ir netekimu (17 p.); mokesčių administravimu (18 p.); administracinių ir viešųjų paslaugų teikimu (19 p.); nacionalinės ar regioninės reikšmės infrastruktūros plėtra (20 p.). Tačiau Įsakymu Nr. V-1024 reguliuojami teisiniai santykiai (teisinio reguliavimo įsigaliojimo atidėjimas), išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nepatenka į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus atvejus, kada viešojo administravimo subjektas, rengiantis norminio teisės akto projektą, Vyriausybės nustatyta tvarka turi atlikti šio teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą.

63.    Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas: suteikia išimtines teises ūkio subjektui vykdyti ūkinę veiklą (1 p.); nustato ribotą ūkio subjektų, galinčių vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą, skaičių (2 p.); yra susijęs su licencijavimo, leidimų ar kitokia teisės verstis ūkine veikla įgijimo tvarka (3 p.); apriboja ūkio subjektų galimybes vykdyti ūkinę veiklą (4 p.); reikšmingai padidina ūkio subjektų, siekiančių įeiti į rinką arba išeiti iš rinkos, kaštus (5 p.); nustato prekių ar paslaugų pardavimo, investicijų ar darbuotojų judėjimo geografinius ribojimus (6 p.); riboja ūkio subjektų galimybes nustatyti savo prekių ar paslaugų kainas (7 p.); padidina ar sumažina rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiklos kaštus nustatydamas skirtingus reikalavimus atskiriems ūkio subjektams ar kitais būdais (8 p.); riboja ūkio subjektų galimybes reklamuoti savo prekes ar pasirinkti jų pardavimo būdus (9 p.); nustato prekių ar paslaugų kokybės standartus (10 p.); reikalauja ar skatina viešai skelbti informaciją apie ūkio subjektų prekių kainas, kaštus, pardavimus ar gamybos apimtis (11 p.); reglamentuoja ūkio subjektų savireguliacijos mechanizmą (12 p.); riboja pirkėjų galimybę spręsti, iš kurio ūkio subjekto jie pirks prekes ar paslaugas (13 p.); mažina vartotojų mobilumą, didinant vartotojų, norinčių pasirinkti ar pakeisti tiekėją, kaštus ar kitais būdais (14 p.); gali paskatinti naujų rinkų atsiradimą arba nustatyti esamų rinkų reguliavimo reikšmingą sumažėjimą (liberalizavimą) (15 p.); reglamentuoja intelektinės nuosavybės teisės klausimus (16 p.); reglamentuoja viešųjų pirkimų ar koncesijų klausimus (17 p.); yra susijęs su ūkio subjektams teikiama tiesiogine ar netiesiogine parama ar turto suteikimu ūkio subjektų ūkinei veiklai vykdyti (18 p.); yra susijęs su viešųjų paslaugų teikimu arba valstybės ar savivaldybių valdomų ūkio subjektų ūkine veikla (19 p.); yra susijęs su valstybės ar savivaldybių valdomų ūkio subjektų steigimu (20 p.); suteikia išskirtinį statusą tam tikriems ūkio subjektams, jų grupėms ar jų vykdomiems projektams (21 p.); kitais atvejais, kai rengiamu teisės aktu numatomas teisinis reguliavimas gali paveikti konkurenciją (22 p.). Įsakymu Nr. V-1024 reguliuojami teisiniai santykiai (teisinio reguliavimo įsigaliojimo atidėjimas), išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nepatenka ir į Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo atvejus, kada teisės akto projekto rengėjas turi atlikti teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, – kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas, susijęs su 1–22 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu.

64.    Reglamento 33 punkte nurodyta, kad rengėjas, nesutinkantis su išvadas teikiančių subjektų pateiktomis pastabomis ir pasiūlymais, organizuoja suinteresuotų institucijų pasitarimą (išskyrus dėl Vyriausybės nutarimų projektų, kuriuose teikiamos Vyriausybės išvados dėl Seime svarstomų teisės aktų projektų), jeigu nesutarimų pašalinti nepavyksta kitais būdais. Ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki suinteresuotų institucijų pasitarimo rengėjas pateikia suinteresuotoms institucijoms Reglamento 34 punkte nurodytą derinimo pažymą. Suinteresuotų institucijų atstovai pasitarime pateikia institucijų nuomonę dėl nesuderintų pastabų ir pasiūlymų. Reglamento 34 punkte įtvirtinta, kad derinimo pažymoje turi būti nurodyta: suinteresuotos institucijos ir asmenys, į kurių pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies (34.1 p.); suinteresuotų institucijų ir asmenų pastabos ir pasiūlymai, į kuriuos neatsižvelgta arba atsižvelgta iš dalies (34.2 p.); argumentai, kodėl neatsižvelgta arba tik iš dalies atsižvelgta į suinteresuotų institucijų ir asmenų pastabas ir pasiūlymus (34.3 p.).

65.    Dėl Reglamento 33 ir 34 punktų atsakovas nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerija parengė įsakymo projekto lydimuosius dokumentus, aiškinamąjį raštą, derinimo pažymą su nepritarimo argumentais, lyginamąjį variantą ir teikė kartu su projektu sveikatos apsaugos ministrui tvirtinti. Prieš teikiant tvirtinti, su pastabas teikusia asociacija „Lietuvos žaliasis aljansas“ jų pastabos buvo aptartos žodžiu, paaiškinti nepritarimo argumentai, kad Sveikatos apsaugos ministerija vykdo Vyriausybės pavedimą ir darbo grupės priimtus sprendimus, kuriems pritarė Vyriausybė. Kitų alternatyvų Sveikatos apsaugos ministerija neturėjo.

66.    Pažymėtina, kad iš Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktos 2019 m. Įsakymo pakeitimo projekto derinimo pažymos matyti, kad joje yra nurodyti visi Reglamento 34 punkte nurodyti elementai – institucijos, pateikusios pastabas ir pasiūlymus, jų pastabos ir pasiūlymai, nurodytos priežastys, paaiškinančios neatsižvelgimą į pastabas ar pasiūlymus. Pagal Reglamento 33 punktą rengėjas, nesutinkantis su išvadas teikiančių subjektų pateiktomis pastabomis ir pasiūlymais, organizuoja suinteresuotų institucijų pasitarimą tik tais atvejais, kai nesutarimų pašalinti nepavyksta kitais būdais. Iš byloje esančių duomenų, Sveikatos apsaugos ministerijos derinimo pažymos galima spręsti, kad, atsakovo vertinimu, nesutarimai buvo pašalinti kitais būdais – su asociacija „Lietuvos žaliasis aljansas“ jų pastabos buvo aptartos žodžiu. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės suponuoja, kad Reglamento 33 ir 34 punktų buvo laikomasi, o suinteresuotų institucijų pasitarimas neprivalėjo būti organizuojamas.

67.    Įvertinusi Įsakymo Nr. V-1024 teisėkūros procesą išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad, vadovaujantis pareiškėjos pateiktais argumentais, nėra pagrindo konstatuoti Įsakymo Nr. V-1024 prieštaravimą TPĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose įtvirtintiems atvirumo ir skaidrumo bei efektyvumo principams ar Reglamento 33 ir 34 punktams.

 

Dėl lygiateisiškumo principo

 

68.     Pareiškėja nurodė, kad sveikatos apsaugos ministras, priimdamas Įsakymą Nr. V-1024, pažeidė lygiateisiškumo principą, pirmenybę teikdamas ūkio subjektams, kurie per ketverius metus, t. y. nuo 2019 metų gruodžio mėnesio, neįsidiegė aplinkosaugos priemonių, kurios padėtų suvaldyti gamybos, veiklos vykdymo procese susidarančių kvapų sklidimą į gyvenamąją aplinką. Ūkio subjektai, žinodami apie 2019 m. Įsakymo įsigaliojimo datą (2024 m. sausio 1 d.), iš anksto investavo, paėmė paskolas šioms investicijoms ir turi einamųjų išlaidų kvapų mažinimo priemonėms aptarnauti, todėl dėl Įsakymo Nr. V-1024 tapo prastesnėje konkurencinėje padėtyje nei įmonės, kurios neįsidiegė aplinkosauginių priemonių ir tikėjosi, kad minėta norma bus panaikinta arba jos įsigaliojimas atidėtas.

69.     Atsakovas nurodė, kad nustatytas kvapo normatyvas (šiuo metu galiojanti 8 europinių kvapo vienetų kvapo koncentracija ir įsigaliosianti 5 europinių kvapo vienetų vertė) atitinka nurodytą lygiateisiškumo principą, kadangi kvapo ribinė vertė taikoma visiems asmenims vienodai ir nėra diferencijuojama, atsižvelgiant į įstatymuose nurodytus aspektus.

70.     Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinta, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

71.     Pagal Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia asmens teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, kurių padėtis skirtinga, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarimas).‏‏‎ Diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu; vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 8 d., 2021 m. vasario 12 d. nutarimus).

72.     Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas aiškintinas neatsiejamai nuo kitų Konstitucijos nuostatų inter alia nuo nuostatų, įtvirtinančių asmens teises ir laisves, taip pat nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, kuris yra universalus principas, juo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija. Konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. vasario 22 d., 2013 m. balandžio 30 d. nutarimai).

73.     Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 6 punkte įtvirtintas lygiateisiškumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, seksualinės orientacijos, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.

74.     Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjos argumentai dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo yra susiję su iš atidėto teisinio reguliavimo kildinamu nevienodu poveikiu ūkio subjektams: vieni ūkio subjektai atliko atitinkamus finansinių išlaidų pareikalavusius pokyčius (įsidiegė aplinkosaugos priemones, kurios padėtų suvaldyti gamybos, veiklos vykdymo procese susidarančių kvapų sklidimą į gyvenamąją aplinką), kad prisitaikytų prie teisinio reguliavimo, nuo 8 europinių kvapo vienetų iki 5 europinių kvapo vienetų sumažinančio didžiausią leidžiamą kvapo koncentracijos ribinė vertę gyvenamosios aplinkos ore, o kiti ūkio subjektai jokių pokyčių neatliko ir išlaidų nepatyrė, nes griežtesnio teisinio reguliavimo įsigaliojimas galiausiai buvo atidėtas. Pareiškėjos požiūriu, tai, kad vieni ūkio subjektai, siekdami prisitaikyti prie naujo teisinio reguliavimo, patyrė išlaidų, kiti ne, lemia, kad dėl sveikatos apsaugos ministro ginčijamu Įsakymu Nr. V-1024 atidėto teisinio reguliavimo įsigaliojimo jie atsidūrė skirtingoje konkurencinėje padėtyje ir tokiu būdu yra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas.

75.     Vis dėlto, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, byloje susiklosčiusi situacija nesuponuoja lygiateisiškumo principo pažeidimo. Tokią išvadą lemia tai, kad sveikatos apsaugos ministro Įsakymas Nr. V-1024 yra taikomas visiems ūkio subjektams be išimties ir visi ūkio subjektai dėl šio teisinio reguliavimo taikymo yra traktuojami vienodai. Įsakymo Nr. V-1024 priėmimas nesuponuoja, kad skirtingiems subjektams yra nustatomas diferencijuotas reglamentavimas. Pareiškėjos dėstomi argumentai dėl ūkio subjektų atliktų atitinkamų pokyčių ir finansinių išlaidų patyrimo dėl Įsakymo Nr. V-1024 galėtų būti vertinami per teisėtų lūkesčių apsaugos doktrinos prizmę, tačiau pareiškėja savo pareiškime tokių argumentų nepateikė, o jos teiginiai dėl skirtingo teisinio reguliavimo poveikio ūkio subjektams yra grindžiami prielaidomis. Byloje nėra duomenų, kiek ūkio subjektų atliko tam tikrus pokyčius ir įsidiegė aplinkosaugos priemones, prisitaikydami prie teisinio reguliavimo, nuo 8 europinių kvapo vienetų iki 5 europinių kvapo vienetų sumažinančio didžiausią leidžiamą kvapo koncentracijos ribinė vertę gyvenamosios aplinkos ore, kiek ūkio subjektų neatliko jokių veiksmų. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad buvo pažeisti gyventojų teisėti lūkesčiai, nes jie tikėjosi gyvenimo kokybės pagerėjimo dėl kvapų normos sumažinimo. Tačiau pareiškime pareiškėja neprašė ištirti Įsakymo Nr. V-1024 atitikties teisėtų lūkesčių principui ir šių argumentų neišplėtojo, todėl išplėstinė teisėjų kolegija šiuo aspektu detaliau nepasisakys.

76.     Įvertinusi pareiškėjos argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad, vadovaujantis pareiškėjos pateiktais argumentais, nėra pagrindo konstatuoti Įsakymo Nr. V-1024 prieštaravimą konstituciniam lygiateisiškumo principui, įtvirtintam Konstitucijos 29 straipsnyje, VAĮ 3 straipsnio 6 punkte įtvirtintam lygiateisiškumo principui.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 116 straipsnio 1 dalimi ir 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

 

nusprendžia:

 

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. V-1024 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr. V-959 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. V-885 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ ir Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“ neprieštarauja konstituciniam lygiateisiškumo principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 6 punkte įtvirtintam lygiateisiškumo principui, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose įtvirtintiems atvirumo ir skaidrumo bei efektyvumo principams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 409, 33 ir 34 punktams.

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai                                                                                   Laimutis Alechnavičius

 

 

Ernestas Spruogis

 

 

Egidijus Šileikis

 

 

Veslava Ruskan

 

 

Skirgailė Žalimienė