LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2018 M. BALANDŽIO 24 D. ĮSAKYMO NR. V-511 „DĖL STRATEGINIO TRIUKŠMO KARTOGRAFAVIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS BENDRADARBIAVIMO SU KAIMYNINĖMIS VALSTYBĖMIS STRATEGINIO TRIUKŠMO KARTOGRAFAVIMO SRITYJE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2021 m. gruodžio 31 d. Nr. V-3021

Vilnius

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 24 d. įsakymą Nr. V-511 „Dėl Strateginio triukšmo kartografavimo ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybėmis strateginio triukšmo kartografavimo srityje tvarkos aprašo patvirtinimo“:

1. Pakeičiu preambulę ir ją išdėstau taip:

„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 17 straipsnio 9 ir 11 dalimis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 321 „Dėl Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo įgyvendinimo“ 2.1.3 papunkčiu ir perkeldamas 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gruodžio 21 d. Komisijos deleguotąja direktyva (ES) 2021/1226, kuria, derinant prie mokslo ir technikos pažangos, dėl bendrųjų triukšmo vertinimo metodų iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB II priedas:“.

2. Pakeičiu nurodytu įsakymu patvirtintą Strateginio triukšmo kartografavimo ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybėmis strateginio triukšmo kartografavimo srityje tvarkos aprašą ir priedą išdėstau nauja redakcija (pridedama).

Sveikatos apsaugos ministras                                                                         Arūnas Dulkys

Strateginio triukšmo kartografavimo ir

Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo

su kaimyninėmis valstybėmis strateginio

triukšmo kartografavimo srityje tvarkos

aprašo priedas

STRATEGINIAMS TRIUKŠMO ŽEMĖLAPIAMS SUDARYTI TAIKOMŲ TRIUKŠMO RODIKLIŲ VERČIŲ APSKAIČIAVIMO IR MATAVIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.  Strateginiams triukšmo žemėlapiams sudaryti taikomų triukšmo rodiklių verčių apskaičiavimo ir matavimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato strateginiams triukšmo žemėlapiams sudaryti taikomų triukšmo rodiklių verčių apskaičiavimo ir matavimo tvarką bei atitinkamo lygio triukšmo veikiamuose pastatuose gyvenančių gyventojų skaičiaus nustatymo tvarką.

2.  Strateginiams triukšmo žemėlapiams sudaryti taikomų triukšmo rodiklių vertės triukšmo skaičiavimo taškuose apskaičiuojamos pagal Tvarkos aprašo II–VII skyriuose nurodytų metodų, metodikų ir Lietuvos standartų reikalavimus (atsižvelgiant į triukšmo šaltinio tipą) laikantis Tvarkos aprašo IX skyriuje nustatytų triukšmo skaičiavimo metodų įvesties duomenų reikalavimų. Strateginiams triukšmo žemėlapiams sudaryti taikomų triukšmo rodiklių vertės triukšmo matavimo taškuose matuojamos pagal Tvarkos aprašo X skyriuje nurodytų Lietuvos standartų reikalavimus.

3.  Strateginiams triukšmo žemėlapiams sudaryti taikomų triukšmo rodiklių vertes galima nustatyti atliekant skaičiavimus arba matavimus (triukšmo įvertinimo (skaičiavimo ar matavimo) taškuose), išskyrus atvejus, kai strateginis triukšmo žemėlapis yra skirtas apibendrintai prognozei pateikti. Pastaraisiais atvejais strateginiams triukšmo žemėlapiams sudaryti taikomų triukšmo rodiklių vertes galima nustatyti tik atliekant skaičiavimus.

4.  Sudarant strateginius triukšmo žemėlapius apskaičiuojami arba matuojami Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nurodyti ilgalaikiai metiniai triukšmo rodikliai. Atsižvelgiant į Tvarkos aprašo II–VII ir IX skyriuose nurodytų strateginiams triukšmo žemėlapiams sudaryti taikomų triukšmo rodiklių verčių apskaičiavimo ir matavimo metodų, metodikų ir Lietuvos standartų reikalavimus bei atsižvelgiant į strateginiams triukšmo žemėlapiams sudaryti naudojamos triukšmo kartografavimo programinės įrangos įvesties duomenų reikalavimus, strateginiams triukšmo žemėlapiams sudaryti naudojami meteorologiniai duomenys kalendoriniais metais, buvusiais prieš strateginių triukšmo žemėlapių patvirtinimo metus. Matavimai atliekami pagal Tvarkos aprašo X skyriaus nuostatas.

5.  Sudarant strateginius triukšmo žemėlapius, kuriuose vaizduojamas triukšmo poveikis pastatuose ir greta jų, atsižvelgiama tik į laisvai sklindantį garsą, tai reiškia, kad neatsižvelgiama į garsą, atsispindėjusį nuo pastato fasado. Siekiant gauti garso sklidimo laisvojo lauko sąlygas atitinkančius triukšmo matavimo rezultatus, vadovaujamasi Lietuvos standarte LST ISO 1996-2 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 2 dalis. Aplinkos triukšmo lygių nustatymas“ (toliau – Lietuvos standartas LST ISO 1996-2) pateiktais nurodymais dėl pataisų, taikomų esant skirtingam triukšmo matavimo taškų išdėstymui šalia garsą atspindinčio pastato fasado.

6.  Sudarant strateginius triukšmo žemėlapius, kuriuose vaizduojamas triukšmo poveikis pastatuose ir greta jų, triukšmo skaičiavimo taškai turi būti 4,0 ± 0,2 m (nuo 3,8 m iki 4,2 m) aukštyje virš žemės paviršiaus ties arčiausiai į konkretų triukšmo šaltinį atsukta išorine pastato siena.

7.  Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme.

II SKYRIUS

KELIŲ EISMO, GELEŽINKELIŲ IR PRAMONINIS TRIUKŠMAS. BENDROSIOS NUOSTATOS

PIRMASIS SKIRSNIS

RODIKLIŲ, DAŽNIŲ INTERVALO IR DAŽNIŲ JUOSTOS APIBRĖŽTYS

8.  Kelių eismo triukšmo, geležinkelių eismo triukšmo ir pramoninio triukšmo skaičiavimo metoduose taikomos oktavos juostos 63 Hz–8 kHz dažnių intervale. Dažnių juostų rezultatai pateikiami atitinkamame dažnių intervale.

9. Kelių eismo triukšmo, geležinkelių eismo triukšmo ir pramoninio triukšmo apskaičiavimai atliekami taikant oktavos juostas, išskyrus geležinkelių eismo triukšmo šaltinių skleidžiamo garso galią, kuri skaičiuojama oktavos trečdalio juostose. Remiantis minėtais oktavos juostų rezultatais, kelių eismo triukšmo, geležinkelių triukšmo ir pramoninio triukšmo A svertinis ilgalaikis vidutinis dienos, vakaro ir nakties laikotarpio garso slėgio lygis apskaičiuojamas taikant II skyriaus antrajame skirsnyje, III, IV, V ir VI skyriuose, aprašytą metodą. Kelių ir geležinkelių eismo triukšmo aglomeracijose A svertinis ilgalaikis vidutinis garso slėgio lygis nustatomas pagal jose esančiuose kelių ir geležinkelių, įskaitant pagrindinius kelius ir pagrindinius geležinkelius, ruožuose keliamą triukšmą.

(

1

)

Šioje formulėje:

A_i žymi A dažninę svertinę pataisą pagal Lietuvos standartą LST EN 61672-1 „Elektroakustika. Garso lygio matuokliai. 1 dalis. Techniniai reikalavimai“ (toliau – Lietuvos standartas LST EN 61672-1);

i – dažnių juostos numeris;

T – dieną, vakarą ar naktį atitinkantis laikotarpis.

10.  Pagrindiniai kelių eismo triukšmo, geležinkelių triukšmo ir pramoninio triukšmo skaičiavimo metodo rodikliai nurodyti Tvarkos aprašo 1 lentelėje.

1 lentelė. Pagrindiniai kelių eismo triukšmo, geležinkelių triukšmo ir pramoninio triukšmo skaičiavimo metodo rodikliai.

Eil. Nr.	Simbolis	Dydis	Matavimo vienetai
1	2	3	4
1.	Lp	Akimirkinis garso slėgio lygis	[dB] (atskaitos lygis 2 × 10^–5 Pa)
2.	LAeq, LT	Bendras ilgalaikis visų tikrųjų ir tariamųjų šaltinių garso lygis LAeq taške R	[dB] (atskaitos lygis 2 × 10^–5 Pa)
3.	LW	Taškinio triukšmo šaltinio (judriojo ar stacionaraus) garso galios lygis in situ	[dB] (atskaitos lygis 10^–12 W)
4.	LW, i, dir	i dažnių juostos kryptinės garso galios lygis in situ	[dB] (atskaitos lygis 10^–12 W)
5.	LW‘	Vidutinis metrinės linijinio šaltinio atkarpos skleidžiamo garso galios lygis in situ	[dB/m] (atskaitos lygis 10^–12 W)
6.	p	Akimirkinio garso slėgio vidutinė kvadratinė vertė	[Pa]
7.	p0	Etaloninis garso slėgis, p0 = 2 × 10^–5 Pa	[Pa]
8.	W0	Etaloninė garso galia, W0 = 10^–12 W	[W]

ANTRASIS SKIRSNIS

KOKYBĖS SISTEMA

Įvesties verčių tikslumas

11.  Visos kelių eismo triukšmo, geležinkelių triukšmo ir pramoninio triukšmo skaičiavimo metodo įvesties duomenų vertės, nuo kurių priklauso šaltinio skleidžiamo triukšmo lygis, nustatomos bent tokiu tikslumu, kuris atitinka šaltinio skleidžiamo triukšmo lygio ±2 dB(A) neapibrėžtį (kai visi kiti parametrai nekinta).

Numatytųjų verčių naudojimas

12.  Taikant kelių eismo triukšmo, geležinkelių triukšmo ir pramoninio triukšmo skaičiavimo metodą įvesties duomenys turi būti grindžiami faktiniu naudojimu ir neturi būti kliaujamasi numatytosiomis įvesties vertėmis ar prielaidomis. Numatytąsias įvesties vertes arba prielaidas leidžiama taikyti, jeigu tikrųjų duomenų rinkimas yra susijęs su neproporcingai didelėmis išlaidomis.

Skaičiavimams naudojamos programinės įrangos kokybė

13.  Skaičiavimams atlikti naudojama programinė įranga turi atitikti Tvarkos apraše aprašytus metodus, o jos atitiktis patvirtinta sertifikuotais bandymų rezultatais pagal tarptautinį standartą ISO 17534-1 „Akustika. Programinė įranga, naudojama garsui lauke skaičiuoti. 1 dalis. Kokybės reikalavimai ir kokybės užtikrinimas“.

III SKYRIUS

KELIŲ EISMO TRIUKŠMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

ŠALTINIO APRAŠYMAS

Transporto priemonių klasifikavimas

14.  Kelių eismo triukšmo šaltinis apibrėžiamas sudedant kiekvienos kelių eismo srautą sudarančios pavienės transporto priemonės skleidžiamą triukšmą. Atsižvelgiant į jų triukšmo skleidimo charakteristikas šios transporto priemonės skirstomos į penkias atskiras kategorijas:

14.1.  1 kategorija – lengvosios variklinės transporto priemonės;

14.2.  2 kategorija – vidutinės sunkiasvorės transporto priemonės;

14.3.  3 kategorija – sunkiasvorės transporto priemonės;

14.4.  4 kategorija – dviratės variklinės transporto priemonės;

14.5.  5 kategorija – atviroji kategorija.

15.  Skiriamos dvi atskiros dviračių variklinių transporto priemonių pokategorės, t. y. mopedų ir galingesnių motociklų, nes jais važinėjama labai skirtingais režimais ir jų skaičius skiriasi.

16.  Naudojamos pirmosios keturios Tvarkos aprašo 14.1–14.4 papunkčiuose nurodytos transporto priemonių kategorijos, o Tvarkos aprašo 14.5 papunktyje nurodyta penktoji kategorija laikoma pasirenkamąja. Ji numatyta dėl būsimų naujų transporto priemonių, kurios gali būti sukurtos ateityje ir kurių skleidžiamas triukšmas gali skirtis tiek, kad reikės papildomos kategorijos. Šiai kategorijai, pavyzdžiui, galėtų būti priskiriamos elektrinės arba hibridinės transporto priemonės ar bet kokia kita transporto priemonė, kuri galėtų būti sukurta ateityje ir kuri iš esmės skirtųsi nuo 1–4 kategorijų transporto priemonių.

17.  Išsami informacija apie skirtingas transporto priemonių kategorijas ir jas atitinkančias klases pateikta Tvarkos aprašo 2 lentelėje.

2 lentelė. Motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis kategorijos ir jas atitinkančios klasės.

Kate-gorija	Pavadinimas	Aprašas		Motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis klasė(^*)
1	2	3		4
1.	Lengvosios variklinės transporto priemonės	Keleiviniai automobiliai, krovinių pristatymo furgonai ≤ 3,5 tonos, sportiniai padidinto pravažumo automobiliai (SUV), universaliosios paskirties transporto priemonės (MPV), įskaitant priekabas ir priekabinius namelius		M1 ir N1
2.	Vidutinės sunkiasvorės transporto priemonės	Dviejų tiltų ir su dvigubomis užpakalinio tilto padangomis vidutinės sunkiasvorės transporto priemonės, krovinių pristatymo furgonai > 3,5 tonos, autobusai, poilsinės transporto priemonės ir kt.		M2, M3 ir N2, N3
3.	Sunkiasvorės transporto priemonės	Trijų ar daugiau tiltų didelės galios sunkiasvorės transporto priemonės, atvirieji turistiniai automobiliai, autobusai		M2 ir N2 su priekaba, M3 ir N3
4.	Dviratės variklinės transporto priemonės	4a	Dviračiai, triračiai ir keturračiai mopedai	L1, L2, L6
		4b	Motociklai su priekaba ar be jos, triračiai ir keturračiai	L3, L4, L5, L7
5.	Atviroji kategorija	Bus apibrėžta atsižvelgiant į būsimus poreikius		Netaikoma

^* Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko patvirtinti Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimai.

Lygiaverčių triukšmo šaltinių skaičius ir vieta

18. Taikant šį modelį, kiekvieną (1, 2, 3, 4 ir 5 kategorijų) transporto priemonę atitinka vienas taškinis triukšmo šaltinis, tolygiai skleidžiantis garsą. Pirmasis atspindys nuo kelio paviršiaus vertinamas netiesiogiai. Kaip parodyta 1 pav., šis taškinis triukšmo šaltinis yra 0,05 m virš kelio paviršiaus.

1 pav. Lengvųjų (1 kategorijos), sunkiasvorių (2 ir 3 kategorijų) ir dviračių transporto priemonių (4 kategorijos) lygiaverčio taškinio triukšmo šaltinio vieta.

19.  Kelių eismo srautas laikomas linijiniu triukšmo šaltiniu. Modeliuojant kelią, kuriame yra kelios eismo juostos, kiekviena eismo juosta turėtų būti laikoma linijiniu triukšmo šaltiniu, kuris yra eismo juostos viduryje. Taip pat galima modeliuoti linijinį triukšmo šaltinį dviejų eismo juostų kelio viduryje arba po vieną linijinį triukšmo šaltinį kiekvienoje važiuojamoje kelio dalyje, kraštinėje daugiajuostės važiuojamosios dalies eismo juostoje.

Spinduliuojamo garso galia

20.  Kelių eismo triukšmo šaltinio spinduliuojamo garso galia apibrėžiama pusiau laisvame lauke, nes į garso galią įtraukiamas atspindys nuo žemės paviršiaus, esančio tiesiai po modeliuojamu šaltiniu, kur nėra kliūčių, bet neįtraukiamas atspindys nuo kelio paviršiaus, kuris yra ne tiesiai po modeliuojamu šaltiniu.

21.  Kelių eismo srauto skleidžiamas triukšmas tapatinamas su atitinkamu linijiniu triukšmo šaltiniu, apibūdinamu metrui tenkančia jo kryptine garso galia atitinkamoje dažnių juostoje. Šis triukšmas atitinka pavienių kelių eismo srauto transporto priemonių skleidžiamo garso sumą, atsižvelgiant į tai, kiek laiko transporto priemonė išbūna nagrinėjamoje kelio atkarpoje. Norint pavienę transporto priemonę įtraukti į eismo srautą būtina taikyti eismo srauto modelį.

22.  Kai pastovus m kategorijos transporto priemonių valandinis eismo srautas yra Q_m, o srauto vidutinis greitis – v_m (km/h), i dažnių juostos metrui tenkanti linijinio šaltinio kryptinė garso galia L_{W‘, eq, line, i, m} apskaičiuojama pagal tokią formulę:

(

2

)

Šioje formulėje L_W, i, m – pavienės transporto priemonės kryptinė garso galia. L_{W‘, eq, line, i, m} vertė nurodoma dB (atskaitos lygis 10^–12 W/m). Šie garso galios lygiai apskaičiuojami kiekvienoje i oktavos juostoje, nuo 63 Hz iki 8 kHz.

23.  Eismo srauto duomenys Q_m išreiškiami metiniu vidurkiu per valandą, per laikotarpį (diena–vakaras–naktis), transporto priemonės kategorijai ir linijiniam triukšmo šaltiniui. Visoms transporto priemonių kategorijoms turi būti naudojami eismo srauto įvesties duomenys, nustatyti skaičiuojant eismo srauto transporto priemones arba modeliuojant eismą.

24. Greitis v_m – reprezentatyvusis tam tikros kategorijos transporto priemonių greitis; dažniausiai šis greitis yra mažesnioji iš verčių: didžiausias kelio atkarpoje leidžiamas greitis arba didžiausias transporto priemonės leidžiamasis greitis.

25. Tariama, kad visos m kategorijos transporto priemonės eismo sraute važiuoja vienodu greičiu, t. y. greičiu v_m .

26.  Kelių eismo transporto priemonė modeliuojama naudojat matematinių lygčių rinkinį, apibūdinantį du pagrindinius triukšmo šaltinius:

26.1.  riedėjimo triukšmą dėl padangos ir kelio paviršiaus sąveikos;

26.2.  varos triukšmą, kurį sukelia transporto priemonės transmisija (variklis, dujų išmetimo sistema ir t. t.).

27.  Aerodinaminis triukšmas įtraukiamas į riedėjimo triukšmo šaltinį.

28.  Lengvųjų, vidutinių ir sunkiasvorių variklinių transporto priemonių (Tvarkos aprašo 2 lentelėje nurodytų 1, 2 ir 3 kategorijų) bendrą garso galią sudaro riedėjimo triukšmo ir varos triukšmo energija. Linijinio kelių eismo triukšmo šaltinio (Tvarkos aprašo 2 lentelėje nurodytų 1, 2 ir 3 kategorijų) bendrasis garso galios lygis apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

3

)

Šioje formulėje L_WR, i, m – riedėjimo triukšmo garso galios lygis, L_WP, i, m – varos triukšmo garso galios lygis. Ši formulė taikoma visiems greičio intervalams. Mažesnėms kaip 20 km/h greičio vertėms garso galios lygis yra toks pat, kaip nustatytas pagal formulę su v_m = 20 km/h verte.

29.  Į dviračių transporto priemonių (Tvarkos aprašo 2 lentelėje nurodytos 4 kategorijos) triukšmo šaltinio bendros garso galios apskaičiavimą įtraukiamas tik varos triukšmas:

(

4

)

30.  Tvarkos aprašo 4 formulė taikoma visiems greičio intervalams. Mažesnėms kaip 20 km/h greičio vertėms garso galios lygis yra toks pat, kaip nustatytas pagal formulę su v_m = 20 km/h verte.

ANTRASIS SKIRSNIS

ETALONINĖS SĄLYGOS

31.  Kelių eismo triukšmo šaltinio triukšmo apskaičiavimo lygtys ir koeficientai galioja šiomis etaloninėmis sąlygomis:

31.1.  pastovus transporto priemonės greitis;

31.2.  horizontalus kelio paviršius;

31.3.  aplinkos oro temperatūra t_ref = 20 °C;

31.4.  virtualusis etaloninis kelio paviršius, sudarytas vidutiniškai iš tankaus asfaltbetonio 0/11 ir akmens asfalto mastikos 0/11, 2–7 metų senumo ir prižiūrėtas laikantis įprastų techninės priežiūros reikalavimų;

31.5.  sausas kelio paviršius;

31.6.  nedygliuotosios padangos.

TREČIASIS SKIRSNIS

RIEDĖJIMO TRIUKŠMAS

Bendroji lygtis

32.  Tvarkos aprašo 2 lentelėje nurodytų 1–3 kategorijų transporto priemonių i dažnių juostos riedėjimo triukšmo garso galios lygis apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

5

)

33.  Tvarkos aprašo 5 formulėje kiekvienos transporto priemonės kategorijos koeficientai A_R, i, m ir B_R, i, m nurodyti oktavos dažnių juostose, kai etaloninis greitis v_ref = 70 km/h. ΔL_WR, i, m atitinka sumą pataisų, taikytinų riedėjimo triukšmui konkrečiomis etaloninių sąlygų neatitinkančiomis kelio ar transporto priemonės sąlygomis ir apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

6

)

34.  Tvarkos aprašo 6 formulėje taikant pataisą ΔL_{WR, road, i, m} atsižvelgiama į poveikį, kurį Tvarkos aprašo III skyriaus antrajame skirsnyje apibrėžto virtualiojo etaloninio paviršiaus akustinių savybių neatitinkantis kelio paviršius daro riedėjimo triukšmui. Jis apima poveikį garso sklidimui ir atsiradimui.

35.  Tvarkos aprašo 6 formulėje pataisos:

35.1.  ΔL_{studdedtyres, i, m} – pataisa, kuria atsižvelgiama į tai, kad lengvųjų transporto priemonių su dygliuotosiomis padangomis riedėjimo triukšmas didesnis.

35.2.  ΔL_{WR, acc, i, m} – pataisa, kuria apibūdina šviesoforo signalais reguliuojamos sankryžos arba žiedinės sankryžos poveikį riedėjimo triukšmui. Pataisa atsižvelgiama į greičio pokyčių poveikį triukšmui.

35.3.  ΔL_W, temp – pataisa, kuria atsižvelgiama į tai, kad vidutinė temperatūra τ skiriasi nuo etaloninės temperatūros τ_ref = 20 °C.

Pataisa dėl dygliuotųjų padangų

36.  Kai kiekvienų metų kelis mėnesius kelių eismo sraute daug lengvųjų transporto priemonių važiuoja su dygliuotosiomis padangomis, atsižvelgiama į šių padangų poveikį riedėjimo triukšmui. Kiekvienos Tvarkos aprašo 2 lentelėje nurodytos 1 kategorijos transporto priemonės su dygliuotosiomis padangomis nuo greičio priklausantis riedėjimo triukšmo padidėjimas apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

7

)

Šioje formulėje koeficientai a_i ir b_i nurodyti kiekvienai oktavos dažnių juostai.

37.  Į riedėjimo triukšmo padidėjimą atsižvelgiama tik proporcingai lengvųjų transporto priemonių su dygliuotosiomis padangomis daliai ir ribotą metų laikotarpį T_s (mėnesiais). Kai Q_stud, ratio yra vidutinė lengvųjų transporto priemonių su dygliuotosiomis padangomis dalis bendrame lengvųjų transporto priemonių skaičiuje per laikotarpį T_s (mėnesiais), metinė vidutinė transporto priemonių su dygliuotosiomis padangomis dalis p_s apskaičiuojama pagal tokią formulę:

(

8

)

38.  Tvarkos aprašo 2 lentelėje nurodytos 1 kategorijos transporto priemonių, kurios važiuoja su dygliuotosiomis padangomis, i dažnių juostoje skleidžiamo riedėjimo triukšmo galiai taikytina pataisa apskaičiuojama pagal tokią formulę:

(

9

)

39.  Kitų nei Tvarkos aprašo 2 lentelėje nurodytų 1 kategorijos transporto priemonių atveju Tvarkos aprašo 38 punkte nurodyta pataisa netaikoma:

(

10

)

Aplinkos oro temperatūros poveikis riedėjimo triukšmo pataisai

40.  Riedėjimo triukšmas priklauso nuo aplinkos oro temperatūros. Aplinkos oro temperatūrai didėjant riedėjimo garso galios lygis mažėja. Į šį poveikį atsižvelgiama taikant kelio paviršiaus pataisą. Kelio paviršiaus pataisa paprastai nustatoma esant aplinkos oro temperatūrai τ_ref = 20 °C. Jeigu aplinkos oro temperatūros metinė vidutinė vertė yra kitokia, kelio paviršiaus dangos skleidžiamo triukšmo vertė patikslinama pagal tokią formulę:

(

11

)

41.  Kai aplinkos oro temperatūra yra žemesnė nei 20 °C, Tvarkos aprašo 40 punkte nurodytos pataisos vertė yra teigiama (t. y. triukšmas didėja), o kai aukštesnė – neigiama (t. y. triukšmas mažėja). Koeficientas K priklauso nuo kelio paviršiaus, padangų charakteristikų ir dažnio. Bendrasis koeficientas K_m = 1 = 0,08 dB/°C taikomas lengvosioms transporto priemonėms (Tvarkos aprašo 2 lentelėje nurodytos 1 kategorijos), o koeficientas K_m = 2 = K_m = 3 = 0,04 dB/°C – sunkiasvorėms transporto priemonėms (Tvarkos aprašo 2 lentelėje nurodytų 2 ir 3 kategorijų) ir visų tipų kelio paviršiams. Pataisa vienodai taikoma visoms oktavos dažnių juostoms nuo 63 Hz iki 8 000 Hz.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VAROS TRIUKŠMAS

Bendroji lygtis

42.  Varos triukšmas apima visą variklio, dujų išmetimo sistemos, pavarų, oro įsiurbimo triukšmą ir t. t. m kategorijos transporto priemonės i dažnių juostoje skleidžiamo varos triukšmo garso galios lygis apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

12

)

43.  Kiekvienos kategorijos transporto priemonių A_P, i, m ir B_P, i, m koeficientai nurodyti oktavos dažnių juostose, kai etaloninis greitis v_ref = 70 km/h.

44.  Pataisa ΔL_WP, i, m atitinka sumą pataisų, taikytinų konkrečiomis etaloninių sąlygų neatitinkančiomis važiavimo arba regiono sąlygomis ir apskaičiuojama pagal tokią formulę:

(

13

)

45.  Tvarkos aprašo 13 formulėje:

45.1.  Pataisa ΔL_{WP, road, i, m} įvertinamas kelio paviršiaus daromas varos triukšmo sugerties poveikis. Skaičiuojama pagal Tvarkos aprašo III skyriaus šeštąjį skirsnį.

45.2.  Pataisomis ΔL_{WP, acc, i, m} ir ΔL_{WP, grad, i, m} įvertinamas kelio nuolydžio poveikis ir transporto priemonės greitėjimo ir lėtėjimo vieno lygio kelių sankryžose poveikis. Pataisos ΔL_{WP, acc, i, m} ir ΔL_{WP, grad, i, m} apskaičiuojamos atitinkamai pagal Tvarkos aprašo III skyriaus ketvirtąjį ir penktąjį skirsnius.

Kelio nuolydžių poveikis

46.  Kelio nuolydžio poveikis transporto priemonės skleidžiamam triukšmui yra dvejopas: pirma, jis daro poveikį transporto priemonės greičiui, taigi ir transporto priemonės skleidžiamam riedėjimo ir varos triukšmui; antra, jis veikia variklio apkrovą ir jo sūkių dažnį, nes tenka perjunginėti pavaras, vadinasi, jis daro poveikį transporto priemonės skleidžiamam varos triukšmui. Šiame skirsnyje poveikis varos triukšmui nagrinėjamas darant prielaidą, kad greitis yra pastovus.

47.  Kelio išilginio nuolydžio poveikis varos triukšmui įvertinamas taikant pataisą ΔL_{WP, grad, m}, kuri priklauso nuo nuolydžio s (%), transporto priemonės greičio v_m (km/h) ir Tvarkos aprašo 2 lentelėje nurodytos transporto priemonės kategorijos m. Kai eismo srautas yra dvikryptis, jį reikia padalyti į dvi dalis ir vienai jų taikyti įkalnės, o kitai – nuokalnės pataisą. Pataisa vienodai taikoma visoms oktavos dažnių juostoms:

47.1.  Kai m = 1:

(

14

)

47.2.  Kai m = 2:

(

15

)

47.3.  Kai m = 3:

(

16

)

47.4.  Kai m = 4:

(

17

)

48.  Taikant pataisą ΔL_{WP, grad, m} netiesiogiai atsižvelgiama į kelio nuolydžio poveikį greičiui.

PENKTASIS SKIRSNIS

TRANSPORTO PRIEMONIŲ GREITĖJIMO IR LĖTĖJIMO POVEIKIS

49.  Prieš šviesoforo signalais reguliuojamas vieno lygio sankryžas ir už jų, taip pat prieš žiedines sankryžas ir už jų taikoma pataisa, kuria įvertinamas lėtėjimo ir greitėjimo poveikis.

50.  Riedėjimo triukšmo pataisa ΔL_{WR, acc, m, k} ir varos triukšmo pataisa ΔL_{WP, acc, m, k} tiesiškai priklauso nuo taškinio triukšmo šaltinio nuotolio x (metrais) iki arčiausio atitinkamo linijinio šaltinio susikirtimo su kitu linijiniu šaltiniu vietos. Šios pataisos visoms oktavos dažnių juostoms taikomos vienodai ir apskaičiuojamos pagal tokias formules:

(

18

)

(

19

)

51.  C_R, m, k ir C_P, m, k koeficientai priklauso nuo kelių sankryžos tipo k (k = 1 taikoma šviesoforo signalais reguliuojamoms sankryžoms, k = 2 – žiedinėms sankryžoms). Pateikiami kiekvienai transporto priemonių kategorijai taikomi C_R, m, k ir C_P, m, k koeficientai. Pataisomis atsižvelgiama į greičio pokyčio poveikį artėjant prie vieno lygio sankryžų arba žiedinių sankryžų ir nuo jų tolstant.

52.  Kai nuotolis |x| ≥ 100 m, ΔL_{WR, acc, m, k} = ΔL_{WP, acc, m, k} = 0.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KELIO PAVIRŠIAUS TIPO POVEIKIS

Bendrieji principai

53.  Kai kelio paviršiaus akustinės savybės neatitinka etaloninio paviršiaus akustinių savybių, riedėjimo triukšmui ir varos triukšmui taikoma spektrinė pataisa.

54.  Riedėjimo triukšmo pataisa dėl kelio paviršiaus apskaičiuojama pagal tokią formulę:

(

20

)

Šioje formulėje:

α_i, m – spektrinė pataisa (dB) etaloniniam greičiui v_ref, taikoma m kategorijos (Tvarkos aprašo 2 lentelėje nurodytoms 1, 2 arba 3 kategorijų) transporto priemonėms ir i dažnių juostai.

β_m – m kategorijos (Tvarkos aprašo 2 lentelėje nurodytoms 1, 2 arba 3 kategorijų) transporto priemonių greičio poveikis riedėjimo triukšmo mažėjimui, vienodas visose dažnių juostose.

55.  Varos triukšmo pataisa dėl kelio paviršiaus apskaičiuojama pagal tokią formulę:

(

21

)

56.  Sugeriantieji paviršiai varos triukšmą mažina, o nesugeriantieji paviršiai jo nedidina.

Kelio paviršiaus senėjimo poveikis triukšmo savybėms

57.  Kelio paviršiaus triukšmo savybės priklauso nuo dangos senumo ir techninės priežiūros lygio. Ilgainiui triukšmas didėja. Taikant Tvarkos aprašo III skyriaus nuostatas būdingieji kelio paviršiaus parametrai išvesti taip, kad atitiktų tam tikro tipo kelio paviršiaus vidutines akustines savybes per tipinį jo naudojimo laikotarpį ir darant prielaidą, kad tinkamai atliekama kelio techninė priežiūra.

IV SKYRIUS

GELEŽINKELIŲ TRIUKŠMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

ŠALTINIO APRAŠYMAS

Geležinkelio riedmenų klasifikavimas

58.  Taikant Tvarkos aprašo IV skyriuje aprašytą geležinkelių triukšmo skaičiavimo metodą, geležinkelio riedmeniu laikoma bet kokia pavienė sudedamoji traukinio dalis (paprastai lokomotyvas, variklinis vagonas, traukiamasis vagonas ar krovininis vagonas), kuri gali judėti nepriklausomai ir kurią įmanoma atskirti nuo likusios traukinio dalies. Nagrinėjant neišardomąjį junginį sudarančias traukinio sudedamąsias dalis, pavyzdžiui, kurias jungia vienas vežimėlis, gali tekti nagrinėti specifines aplinkybes. Taikant geležinkelių triukšmo skaičiavimo metodą visos minėtos sudedamosios dalys grupuojamos ir laikomos vienu geležinkelio riedmeniu.

59.  Taikant geležinkelių triukšmo skaičiavimo metodą laikoma, kad traukinį sudaro sujungtų geležinkelio riedmenų grupė.

60.  Tvarkos aprašo 3 lentelėje pateiktos bendrosios sąvokos, kuriomis apibūdinami į triukšmo šaltinio duomenų bazę įtraukti geležinkelio riedmenų tipai. Joje nurodyti atitinkami deskriptoriai, vartotini išsamiai klasifikuojant geležinkelio riedmenis. Šie deskriptoriai atitinka tas geležinkelio riedmens savybes, kurios daro poveikį modeliuojamo lygiaverčio linijinio šaltinio kryptinei garso galiai (vertinamas metro ilgio šaltinio atkarpos poveikis).

61.  Kiekvieno tipo geležinkelio riedmenų skaičius nustatomas kiekvienoje geležinkelio kelio atkarpoje per tam tikrą triukšmo vertinimo laikotarpį. Jis išreiškiamas vidutiniu geležinkelio riedmenų skaičiumi per valandą, gaunamu dalijant bendrą per tam tikrą laikotarpį pravažiuojančių geležinkelio riedmenų skaičių iš to laikotarpio trukmės (valandomis) (pavyzdžiui, 24 geležinkelio riedmenys per 4 valandas, t. y. 6 geležinkelio riedmenys per valandą). Skaičiuojami visų tipų geležinkelio riedmenys, važiuojantys kiekviena geležinkelio kelio atkarpa.

3 lentelė. Geležinkelio riedmenų klasifikavimas ir deskriptoriai.

Eil. Nr.	Skaitmuo	1	2	3	4
1	2	3	4	5	6
1.	Deskriptorius	Geležinkelio riedmens tipas	Geležinkelio riedmens ašių skaičius	Stabdžio tipas	Ratų triukšmo mažinimo priemonė
2.	Deskriptoriaus paaiškinimas	Tipą apibūdinanti raidė	Tikrasis ašių skaičius	Stabdžio tipą apibūdinanti raidė	Triukšmo mažinimo priemonę apibūdinanti raidė
3.	Galimi terminai	h (greitasis geležinkelio riedmuo (> 200 km/h)	1	c (ketaus trinkelė)	n (netaikoma jokia priemonė)
4.		m (variklinis keleivinis vagonas)	2	k (kompozitinė arba sukepintojo metalo trinkelė)	d (slopintuvai)
5.		p (traukiamasis keleivinis vagonas)	3	n (ne važiuojamojo paviršiaus stabdys, pavyzdžiui, diskinis, būgninis, magnetinis)	s (ekranai)
6.		c (miesto tramvajaus arba lengvojo metro variklinis arba nevariklinis vagonas)	4		o (kita)
7.		d (dyzelinis lokomotyvas)	ir t. t.
8.		e (elektrinis lokomotyvas)
9.		a (bet koks prekinis geležinkelio riedmuo)
10.		o (kitas (t. y. techninės priežiūros geležinkelio riedmuo ir t. t.)

Geležinkelio kelių ir atraminių konstrukcijų klasifikavimas

62.  Esami geležinkelio keliai gali skirtis, nes yra keletas elementų, nuo kurių priklauso šių geležinkelio kelių akustinės savybės ir kurie tas savybes apibūdina. Taikant geležinkelių triukšmo skaičiavimo metodą naudojami Tvarkos aprašo 4 lentelėje nurodyti geležinkelio kelių tipai. Geležinkelio eismo triukšmas labiausiai priklauso nuo šių elementų: bėgio galvutės šiurkštumo, bėgio pagrindo standumo, kelio pagrindo, bėgių sandūrų ir geležinkelio kelio išlinkio. Taip pat galima apibrėžti bendrąsias geležinkelio kelio savybes – šiuo atveju du esminiai akustinių savybių parametrai yra bėgio galvutės šiurkštumas ir geležinkelio kelio slopinimo koeficientas, kuris nustatomas pagal Lietuvos standartą LST EN ISO 3095 „Akustika. Geležinkelio taikmenys. Bėginių transporto priemonių skleidžiamo triukšmo matavimas“ (toliau – Lietuvos standartas LST EN ISO 3095), taip pat geležinkelio kelio kreivės spindulys.

63.  Geležinkelio kelio atkarpa – geležinkelio linijos, geležinkelio stoties ar depo vienkelis ruožas, kuriame geležinkelio kelio fizinės savybės ir pagrindiniai komponentai nekinta.

64.  Tvarkos aprašo 4 lentelėje pateiktos bendrosios sąvokos, kuriomis apibrėžiami į šaltinio duomenų bazę įtraukti geležinkelio kelių tipai.

4 lentelė. Geležinkelio kelių tipai.

Eil. Nr.	Skaitmuo	1	2	3	4	5	6
1	2	3	4	5	6	7	8
1.	Deskriptorius	Kelio pagrindas	Bėgio galvutės šiurkštumas	Bėgio pagrindo tipas	Papildomos priemonės	Bėgių sandūros	Geležinkelio kelio išlinkis
2.	Deskriptoriaus paaiškinimas	Kelio pagrindo tipas	Šiurkštumo rodiklis	Nurodo „dinaminį“ standumą	Akustinę priemonę apibūdinanti raidė	Sandūrų buvimas ir išdėstymo tan-kis	Nurodo geležin-kelio kelio krei-vės spindulį (m)
3.	Leidžiami kodai	B (balastas)	E (tinkamai pri-žiūrėtas ir labai lygus)	S (minkštas (150–250 MN/m)	N (nėra)	N (sandūrų nėra)	N (tiesioji gele-žinkelio kelio at-karpa)
4.		S (plokštėmis klo-tas geležinkelio kelias)	M (techninė prie-žiūra buvo atlie-kama pagal rei-kalavimus)	M (vidutinis (250–800 MN/m)	D (bėgio virpesių slopintuvas)	S (pavienė bėgių sandūra ar ieš-mas)	L (nedidelis išlinkis (spindulys 1 000–500 m)
5.		L (balastuotasis tiltas)	N (atliekant techninę priežiūrą reikalavimų laikytasi tik iš dalies)	H Kietas (800–1 000 MN/m)	B (žemas barjeras)	D (dvi bėgių sandūros arba iešmai 100 m)	M (vidutinis išlinkis (spindulys mažesnis kaip 500 m, bet dides-nis kaip 300 m)
6.		N (nebalastuotasis tiltas)	B (techninė priežiūra nebuvo atliekama ir būklė neatitinka reikalavimų)		A (plokštėmis kloto bėgių kelio slopin-tuvo plokštė)	M (daugiau negu dvi bėgių sandū-ros arba iešmai 100 m)	H (didelis išlinkis (spindulys mažes-nis kaip 300 m)
7.		T (įleistasis gele-žinkelio kelias)			E (įleistasis bėgis)
8.		O (kiti)			O (kiti)

14

Lygiaverčių triukšmo šaltinių skaičius ir vieta

65.  Lygiaverčių triukšmo šaltinių skaičius ir vieta pavaizduoti Tvarkos aprašo 2 pav.

2 pav. Lygiaverčių triukšmo šaltinių vieta.

66.  Skirtingi linijiniai lygiaverčiai triukšmo šaltiniai išdėstomi nevienodame aukštyje geležinkelio kelio viduryje. Visi aukščiai nurodomi pagal abiejų bėgių viršutinių paviršių liestinę plokštumą.

67.  Lygiaverčiai šaltiniai apima įvairius fizinius šaltinius (p indeksas). Šie fiziniai šaltiniai priskiriami prie skirtingų kategorijų pagal triukšmo generavimo mechanizmą ir yra:

67.1.  riedėjimo triukšmas (įskaitant ne tik bėgio ir kelio pagrindo virpesius bei rato virpesius, bet ir, jeigu yra, prekinių vagonų kėbulo rėmo skleidžiamą triukšmą);

67.2.  traukos riedmenų triukšmas;

67.3.  aerodinaminis triukšmas;

67.4.  smūgių triukšmas (iš kryžmių, iešmų ir bėgių sandūrų);

67.5.  cypimo triukšmas;

67.6.  papildomo poveikio, pavyzdžiui, tiltų ir viadukų sukeltas triukšmas.

68.  Riedėjimo triukšmą sudaro dėl ratų ir bėgių galvutės šiurkštumo kylantys virpesiai, plintantys į spinduliavimo paviršius (bėgių, ratų ir kėbulo rėmo) trimis keliais. Šis triukšmas priskiriamas h = 0,5 m aukštyje esančiam šaltiniui (spinduliavimo paviršiai A), kad būtų atsižvelgiama į geležinkelio kelio ir jo paviršiaus, ypač plokštėmis kloto geležinkelio kelio (pagal sklidimo dedamąją), ratų ir geležinkelio riedmens kėbulo rėmo (prekinių traukinių) skleidžiamo triukšmo dedamąsias.

69.  Priklausomai nuo fizinės atitinkamų komponentų vietos, lygiaverčio traukos riedmenų triukšmo šaltinio aukštis gali būti įvairus – nuo 0,5 m (A šaltinis) iki 4,0 m (B šaltinis). Tam tikri šaltiniai, pavyzdžiui, krumplinės pavaros ir elektros varikliai, dažnai būna ašies, t. y. 0,5 m, aukštyje (A šaltinis). Ventiliacijos grotelės ir aušinimo angos gali būti įvairiame aukštyje; dyzelinių traukos riedmenų išmetimo vamzdis dažnai būna stogo, t. y. 4,0 m, aukštyje (B šaltinis). Kiti su traukos riedmenimis susiję šaltiniai, pavyzdžiui, ventiliatoriai ar dyzelinių variklių blokai gali būti 0,5 m (A šaltinis) arba 4,0 m aukštyje (B šaltinis). Jeigu tikslus triukšmo šaltinio aukštis yra tarp modelio aukščių, garso energija proporcingai paskirstoma arčiausiai pagal aukštį esantiems šaltiniams. Todėl šiame metode numatyti du šaltinio aukščiai – 0,5 m (A šaltinis) ir 4,0 m (B šaltinis) ir su kiekvienu iš šių aukščių siejama lygiavertė garso galia paskirstoma abiem šaltiniams, priklausomai nuo konkrečios to tipo riedmens šaltinių konfigūracijos.

70.  Aerodinaminio triukšmo poveikis siejamas su 0,5 m aukštyje esančiu šaltiniu (atitinka gaubtus ir ekranus, A šaltinis) ir su 4,0 m aukštyje esančiu šaltiniu (modeliuojami visi ant stogo esantys įrenginiai ir pantografas, B šaltinis). Pantografą atitinkančio šaltinio aukštis 4,0 m yra paprastas modelis, todėl jei modeliavimo tikslas – nustatyti triukšmo barjero aukštį, šį pasirinkimą reikėtų svarstyti atidžiau.

71.  Smūgių triukšmas siejamas su 0,5 m aukštyje esančiu triukšmo šaltiniu (A šaltinis).

72.  Cypimo triukšmas siejamas su 0,5 m aukštyje esančiu triukšmo šaltiniu (A šaltinis).

73.  Tiltų triukšmas siejamas su 0,5 m aukštyje esančiu triukšmo šaltiniu (A šaltinis).

ANTRASIS SKIRSNIS

SPINDULIUOJAMO GARSO GALIA

Bendrosios lygtys

74.  Taikant geležinkelių triukšmo modelį, kaip ir kelių eismo triukšmo modelyje, apibūdinama konkretaus tipo geležinkelio riedmenų ir tam tikro geležinkelio kelio derinio, atitinkančio geležinkelio riedmenų ir geležinkelio kelių klasifikacijoje nustatytų reikalavimų rinkinį, kiekvieno riedmens skleidžiamo triukšmo garso galia (L_W, 0).

75.  Eismo srauto kiekviename geležinkelio kelyje skleidžiamas triukšmas modeliuojamas 2 linijiniais triukšmo šaltiniais, kurių kiekvienas apibūdinamas metrinės atkarpos kryptine garso galia kiekvienoje dažnių juostoje. Ši garso galia atitinka eismo srautą sudarančių pavienių geležinkelio riedmenų skleidžiamo triukšmo sumą. Nejudančių riedmenų atveju, atsižvelgiama į tai, kiek laiko geležinkelio riedmenys išbuvo nagrinėjamoje geležinkelio kelio atkarpoje.

76.  Tam tikro geležinkelio kelio tipo kiekviena atkarpa j važiuojančių visų geležinkelio riedmenų linijinio garso šaltinio metrinės atkarpos kryptinė garso galia dažnių juostoje apibrėžiama:

76.1.  kiekvienoje dažnių juostoje i;

76.2.  kiekviename šaltinio aukštyje h (kai šaltinis yra 0,5 m aukštyje, h = 1, o kai 4,0 m aukštyje – h = 2).

77.  Geležinkelio riedmenų linijinio garso šaltinio metrinės atkarpos kryptinę garso galią sudaro visų konkrečioje geležinkelio kelio atkarpoje j važiuojančių geležinkelio riedmenų poveikio suminė energija. Nagrinėjamos dedamosios:

77.1.  visų tipų t geležinkelio riedmenų;

77.2.  riedmenims važiuojant įvairiais greičiais s;

77.3.  konkrečiomis važiavimo sąlygomis c (pastoviu greičiu);

77.4.  kiekvieno fizinio garso šaltinio tipo p (riedėjimo, smūgių, cypimo, traukos, aerodinaminio ir papildomo poveikio šaltinių, pavyzdžiui, tiltų triukšmas).

78.  Geležinkelio kelio atkarpoje j vidutinio mišraus eismo srauto kryptinė garso galia metro nuotoliu (sklidimo dedamosios pradiniai duomenys) apskaičiuojama pagal tokią formulę:

(

22

)

Šioje formulėje:

T_ref – atskaitos laikotarpis, per kurį nustatomas eismo vidurkis;

x – kiekvienos geležinkelio kelio j atkarpos bendras esamų i, t, s, c, p derinių skaičius;

t – geležinkelio riedmenų tipo kiekvienoje geležinkelio kelio j atkarpoje indeksas;

s – traukinio greičio indeksas; naudojama tiek indeksų, kiek geležinkelio kelio j atkarpai būdinga skirtingų vidutinių traukinio greičių;

c – važiavimo sąlygų indeksas: 1 (pastovus greitis), 2 (tuščioji eiga);

p – fizinių šaltinių tipo koeficientas: 1 (riedėjimo ir smūgių triukšmas), 2 (cypimo triukšmas kreivėse), 3 (traukos riedmenų triukšmas), 4 (aerodinaminis triukšmas), 5 (papildomas poveikis);

L_{W′, eq, line, x} – linijinio garso šaltinio, kurį sudaro vienas t, s, c, p derinys kiekvienoje geležinkelio kelio j atkarpoje, metrinės atkarpos x kryptinė garso galia.

79.  Kai daroma prielaida, kad vidutiniu greičiu v važiuojančių geležinkelio riedmenų eismo srautas Q per valandą yra tolygus, vidutiniškai kiekvienu momentu geležinkelio kelio atkarpoje bus atitinkamas geležinkelio riedmenų skaičius Q/v. Geležinkelio riedmenų eismo srauto skleidžiamas triukšmas (apibūdinamas šių riedmenų eismo srauto metrinės atkarpos kryptine garso galia) L_{W′, eq, line} (išreikšta dB/m (atskaitos lygis 10^–12 W) apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

23

)

Šioje formulėje:

Q – vidutinis t tipo geležinkelio riedmenų skaičius geležinkelio kelio j atkarpoje per valandą, kai vidutinis traukinio greitis s ir važiavimo sąlygos c;

v – t tipo geležinkelio riedmenų greitis [km/h] geležinkelio kelio atkarpoje j, kai vidutinis traukinio greitis s;

L_W, 0, dir – vieno geležinkelio riedmens tam tikros rūšies triukšmo (riedėjimo, smūgių, cypimo, stabdymo, traukos, aerodinaminio, kito poveikio triukšmo) kryptinės garso galios lygis ψ, φ kryptimis, nustatytomis riedmens važiavimo krypties atžvilgiu (žiūrėti 3 pav.).

80.  Kai šaltinis nejuda, pavyzdžiui, riedmeniui veikiant tuščiąja eiga, daroma prielaida, kad ne trumpesnį laikotarpį kaip T_idle geležinkelio riedmuo stovi vietoje, kuri yra L ilgio geležinkelio kelio atkarpoje. Todėl vertinant triukšmą, kai etaloninis laikotarpis yra T_ref (pavyzdžiui, 12, 3, 9 val.), kryptinė garso galia geležinkelio kelio atkarpos ilgio vienetui apskaičiuojama pagal tokią formulę:

(

24

)

81.  Kiekvieno konkretaus triukšmo šaltinio kryptinė garso galia apskaičiuojama pagal tokią formulę:

(

25

)

Šioje formulėje:

ΔL_{W, dir, vert, i} – ψ vertikaliojo kryptingumo pataisos (nedimensinė) funkcija (žiūrėti Tvarkos aprašo 3 pav.);

ΔL_{W, dir, vert, i} – φ horizontaliojo kryptingumo pataisos (nedimensinė) funkcija (žiūrėti Tvarkos aprašo 3 pav.).

82.  Kai trečdalio oktavos dažnių juostose išvestas L_{W, 0, dir, i} (ψ, φ) vertes reikia išreikšti oktavos dažnių juostų vertėmis, atitinkamoje oktavoje sumuojamos kiekvienos susijusios trečdalio oktavos dažnių juostos energijos vertės.

3 pav. Geometrinė apibrėžtis.

83.  Skaičiuojant triukšmo šaltinio garso stipris išreiškiamas kryptine garso galia L_{W′, tot, dir, i} vienam geležinkelio kelio atkarpos metrui ir, taikant papildomas pataisas, atsižvelgiama į triukšmo šaltinių kryptingumą jų vertikaliąja ir horizontaliąja kryptimis.

84.  Kiekvienam geležinkelio riedmens / geležinkelio kelio / greičio / važiavimo sąlygų deriniui nagrinėjamos kelios L_{W, 0, dir, i} (ψ, φ) vertės:

84.1.  trečdalio oktavos dažnių juostoje (i);

84.2.  kiekvienoje geležinkelio kelio atkarpoje (j);

84.3.  esant šaltinio aukščiui (h) (kai šaltinis 0,5 m aukštyje, h = 1, o kai 4,0 m aukštyje – h = 2);

84.4.  esant triukšmo šaltinio kryptingumui (d).

85.  Nagrinėjamas kiekvieno geležinkelio riedmens / geležinkelio kelio / greičio / važiavimo sąlygų derinio, kiekvienos geležinkelio kelio atkarpos, h = 1 ir h = 2 vertes atitinkančių aukščių ir kryptingumo L_{W, 0, dir, i} (ψ, φ) verčių rinkinys.

Riedėjimo triukšmas

86.  Geležinkelio riedmens ir geležinkelio kelio poveikį riedėjimo triukšmui sudaro keturios esminės dalys: rato šiurkštumas, bėgio šiurkštumas, geležinkelio riedmens perdavimo ratams ir kėbulo rėmui funkcija bei geležinkelio kelio perdavimo funkcija. Dėl rato ir bėgio šiurkštumo rato ir bėgio sąlyčio vietoje kyla virpesiai, o perdavimo funkcijos – tai dvi empirinės ar sumodeliuotos funkcijos, kuriomis išreiškiamas visas sudėtingas mechaninių virpesių ir garso generavimo rato, bėgių, pabėgių ir geležinkelio kelio pagrindo paviršiais reiškinys. Toks skirstymas grindžiamas fiziniais įrodymais, kad bėgio šiurkštumas gali sukelti bėgio virpesius, tačiau sukels ir rato virpesius, ir atvirkščiai. Neįtraukus vieno iš šių keturių parametrų nebūtų galima atsieti geležinkelio kelių ir traukinių pagal klasifikaciją.

Rato ir bėgio šiurkštumas

87.  Riedėjimo triukšmą, kurio bangos ilgio intervalas 5–500 mm, daugiausia sukelia geležinkelio bėgio ir rato šiurkštumas.

88.  Šiurkštumo triukšmo lygis L_r apibrėžiamas kaip dešimt bėgio arba rato važiuojamojo paviršiaus šiurkštumo važiavimo kryptimi (išilginio lygio) vidutinės kvadratinės vertės r², išmatuotos (μm) tam tikroje bėgio ilgio atkarpoje arba per visą rato skersmenį ir padalytos iš etaloninės vertės kvadrato , dešimtainių logaritmų:

(

26

)

Šioje formulėje:

r₀ = 1 mm;

r – sąlyčio paviršiaus vertikaliojo poslinkio nuo vidutinio lygio vidutinė kvadratinė vertė.

89.  Šiurkštumo triukšmo lygis L_r nustatomas kaip bangos ilgio λ spektras ir perskaičiuojamas į dažnių spektrą f = v / λ, čia f – konkrečios trečdalio oktavos dažnių juostos centrinis dažnis (Hz), λ – bangos ilgis (metrais), v – traukinio greitis (m/s). Šiurkštumo spektras, kaip dažnio funkcija, esant skirtingiems greičiams yra skirtingose dažnių ašies vietose. Pagal greitį perskaičiavus į dažnių spektrą būtina nustatyti naujas trečdalio oktavos dažnių juostos spektro vertes, apskaičiuojant dviejų atitinkamų trečdalio oktavos dažnių juostų vidurkį bangų ilgio intervale. Norint įvertinti bendrą efektinį šiurkštumo dažnių spektrą, atitinkantį tam tikrą traukinio greitį, proporcingai apskaičiuojamas bangų ilgio intervale apibrėžtų dviejų atitinkamų trečdalio oktavos dažnių juostų energinis vidurkis.

90.  I-osios bangų skaičių juostos bėgio šiurkštumo (geležinkelio kelio šiurkštumo) triukšmo lygis apibrėžiamas kaip L_r, TR, i.

91.  I-osios bangų skaičių juostos geležinkelio riedmens rato šiurkštumo (geležinkelio riedmens šiurkštumo) triukšmo lygis apibrėžiamas kaip L_r, VEH, i.

92.  Bendras efektyvusis šiurkštumo lygis (L_R, tot, i) (nurodomas dB) apibrėžiamas kaip bėgio ir rato šiurkštumo lygių energinė suma, pridedant rato ir bėgio sąlyčio filtro vertę A₃(l), kad būtų atsižvelgta į rato ir bėgio sąlyčio ploto filtruojamąjį poveikį:

(

27

)

Šioje formulėje A_3, i išreikšta kaip i-osios bangų skaičių juostos, atitinkančios bangos ilgį λ, funkcija.

93.  Sąlyčio filtras priklauso nuo bėgio ir rato tipų ir apkrovos.

94.  Taikant geležinkelių triukšmo skaičiavimo metodą turi būti naudojamas geležinkelio kelio atkarpos j ir kiekvieno tipo geležinkelio riedmens tipo t bendras efektyvusis šiurkštumas, atitinkantis greitį v.

Geležinkelio riedmens, geležinkelio kelio ir kėbulo rėmo perdavimo funkcija

95.  Apibrėžiamos trys nuo greičio nepriklausomos funkcijos, t. y. L_H, TR, i, L_H, VEH, i ir L_{H, VEH, SUP, i}. L_H, TR, i taikoma kiekvienai geležinkelio kelio atkarpai j, o L_H, VEH, i ir L_{H, VEH, SUP, i} – kiekvienam geležinkelio riedmens tipui t. Jomis bendras efektyvusis bėgio ir rato šiurkštumas susiejamas su geležinkelio kelio, ratų ir kėbulo rėmo skleidžiamo garso galia.

96.  Vertinant geležinkelių riedmenų kėbulo rėmo įtaką geležinkelio riedmenų garso galiai, atsižvelgiama tik į prekinių vagonų (t. y. tik į a tipo geležinkelio riedmenų) kėbulo rėmo dedamąją.

97.  Tvarkos aprašo 95 punkte nurodytos perdavimo funkcijos ir bendras efektyvusis šiurkštumo lygis visiškai apibūdina geležinkelio kelio ir riedmens dedamąsias, kurios sudaro riedėjimo triukšmą. Kai traukinys nevažiuoja, į riedėjimo triukšmą neatsižvelgiama.

98.  Nustatant kiekvieno geležinkelio riedmens garso galią, triukšmas skaičiuojamas ašies aukštyje pagal bendrą efektyvųjį bėgio ir rato šiurkštumo lygį L_R, TOT, i, kaip geležinkelio riedmens greičio v, geležinkelio kelio, geležinkelio riedmens ir kėbulo rėmo perdavimo funkcijų L_H, TR, i, L_H, VEH, i ir L_{H, VEH, SUP, i} ir bendro ašių skaičiaus N_a funkcija.

99.  Kai h = 1:

(

28

)

(

29

)

(

30

)

Šiose formulėse N_a yra t tipo geležinkelio riedmens ašių skaičius.

100.   Tvarkos aprašo 4 pav. parodytos įvairių šiurkštumo ir perdavimo funkcijų apibrėžčių sąsajos.

4 pav. Įvairių šiurkštumo ir perdavimo funkcijų apibrėžčių sąsajos.

101.   Siekiant išvengti galimos paklaidos dėl supaprastintų riedėjimo triukšmo, stabdymo triukšmo ir smūgių triukšmo važiuojant per kryžmes ir iešmus apibrėžčių, bendras efektyvusis šiurkštumas, taigi ir geležinkelio riedmenų garso galia, skaičiuojami pagal mažiausią 50 km/h greitį (30 km/h taikoma tik tramvajaus ir lengvojo metro riedmenims) (geležinkelio riedmenų eismo srauto skaičiavimui ši greičio vertė poveikio nedaro).

Smūgių triukšmas (kryžmės, iešmai ir sandūros)

102.   Smūgių triukšmas kyla geležinkelio riedmeniui važiuojant per kryžmes, iešmus, bėgių sandūras ar smailes. Jis gali būti įvairaus stiprumo ir sudaryti pagrindinę riedėjimo triukšmo dalį. Į smūgių triukšmą atsižvelgiama nagrinėjant sandūrinį geležinkelio kelią. Neturėtų būti modeliuojamas smūgių triukšmas važiuojant per iešmus, kryžmes ir sandūras geležinkelio kelio atkarpose, kuriose leidžiama važiuoti mažesniu nei 50 km/h greičiu (30 km/h taikoma tik tramvajui ir lengvajam metro), nes siekiant atsižvelgti į įvairių rūšių poveikį pagal Tvarkos aprašo 86 punkto nuostatas taikomas mažiausias 50 km/h greitis (30 km/h taikoma tik tramvajui ir lengvajam metro). Smūgių triukšmas neturėtų būti modeliuojamas ir tuomet, kai važiavimo sąlyga c = 2 (tuščioji eiga).

103.   Smūgių triukšmo vertė (energija) įtraukiama į riedėjimo triukšmo lygties narį, prie bendro efektyviojo šiurkštumo lygio geležinkelio kelio atkarpoje j pridedant papildomą fiktyvų smūgių šiurkštumo lygį, jei smūgių triukšmas tai atkarpai būdingas. Šiuo atveju vietoj L_R, TOT, i naudojamas naujas L_{R, TOT+IMPACT, i} ir jis apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

31

)

Šioje formulėje L_{R, IMPACT, i} – trečdalio oktavos dažnių juostos spektras (kaip dažnio funkcija). Norint nustatyti šį dažnių spektrą, jis pateikiamas kaip bangos ilgio λ funkcija ir į reikiamą spektrą perskaičiuojamas kaip dažnio funkcija santykiu λ = v / f, čia f – trečdalio oktavos dažnių juostos centrinis dažnis (Hz), o v – geležinkelio riedmens (t tipo riedmens) greitis s (m/s).

104.   Smūgių triukšmas priklausys nuo ilgio vienetui tenkančių smūgių skaičiaus ir jų stiprumo arba sandūrų tankio, todėl kai smūgiai daugybiniai, Tvarkos aprašo 31 formulėje naudotinas smūgių šiurkštumo lygis apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

32

)

Šioje formulėje L_{R, IMPACT–SINGLE, i} – nurodytas pavienio smūgio šiurkštumo lygis, o n_l – sandūrų tankis.

105.   Numatytasis smūgių šiurkštumo lygis nurodytas sandūrų tankiui n_l = 0,01 m^–1, t. y. viena sandūra geležinkelio kelio 100 m atkarpoje. Kai bėgių sandūrų skaičius kitoks, sandūrų tankio vertė n_l patikslinama. Modeliuojant geležinkelio kelių išdėstymą ir suskirstymą ruožais, turi būti atsižvelgiama į bėgių sandūrų tankį, t. y. gali reikėti taikyti atskirą linijinio triukšmo šaltinio ruožą geležinkelio kelio atkarpoje, kurioje yra daugiau sandūrų. Geležinkelio kelio L_W, 0, rato / vežimėlio ir kėbulo rėmo dedamosios didinamos taikant L_{R, IMPACT, i} (±50 m prieš bėgių sandūrą ir už jos). Jeigu bėgių sandūros yra kelios, padidinimas taikomas nuo –50 m prieš pirmą sandūrą iki +50 m už paskutinės sandūros.

106.   Ar taikytinas Tvarkos aprašo 105 punkte nurodytas garso galios spektras, tikrinama vietoje.

107.   Sandūriniam geležinkelio keliui taikoma numatytoji n_l 0,01 vertė.

Cypimas

108. Cypimas kreivėse – specialus vietinis šaltinis, būdingas tik kreivėms. Cypimas kreivėse paprastai priklauso nuo išlinkio, trinties sąlygų, traukinio greičio, geležinkelio kelio / rato geometrinių parametrų bei dinaminių charakteristikų. Jis gali būti stiprus, todėl jį reikia tinkamai aprašyti. Vietose, kuriose sukeliamas cypimas kreivėse, paprastai – geležinkelio iešmų išlinkiuose, prie šaltinio galios reikia pridėti tinkamus perteklinio triukšmo galios spektrus. Perteklinis triukšmas gali būti nustatomas kiekvienam geležinkelio riedmenų tipui, nes tam tikrų tipų ratų ir vežimėlių cypimas kreivėse gali būti kur kas mažesnis. Jeigu turima perteklinio triukšmo matavimų, kuriuos atliekant tinkamai atsižvelgta į stochastinį cypimo pobūdį, juos galima naudoti.

109. Jei tinkamų matavimų nėra, gali būti taikomas paprastas metodas. Pagal šį metodą į cypimo triukšmą atsižvelgiama prie riedėjimo triukšmo garso galios spektro visais dažniais pridedant Tvarkos aprašo 5 lentelėje nurodytas pertekliaus vertes:

5 lentelė.

Traukinys	5 dB, kai kreivės R vertė didesnė kaip 300 m, bet ne didesnė kaip 500 m, o ltrack vertė ne mažesnė kaip 50 m 8 dB, kai kreivės R vertė ne didesnė kaip 300 m, o ltrack vertė ne mažesnė kaip 50 m 8 dB, kai iešmo R vertė ne didesnė kaip 300 m 0 dB – visais kitais atvejais
Tramvajus	5 dB, kai iešmo R vertė ne didesnė kaip 200 m; 0 dB – visais kitais atvejais

Šioje lentelėje l _track – bėgių kelio išilgai kreivės ilgis, R – kreivės spindulys.

110. Šių garso galios spektrų arba pertekliaus verčių taikymo galimybės paprastai tikrinamos vietoje, visų pirma, kai tai susiję su tramvajais ir vietomis, kuriose kreivėms arba iešmams taikomos priemonės, apsaugančios nuo cypimo.

Traukos riedmenų triukšmas

111.   Nors traukos riedmenų triukšmas yra susijęs su kiekvienu važiavimo sąlygų parametru, pavyzdžiui, pastoviu greičiu, lėtėjimu, greitėjimu ir tuščiąja eiga, modeliuojamos tik pastovaus greičio (taikoma ir traukiniui lėtėjant arba greitėjant) ir tuščiosios eigos sąlygos. Modeliuojamo triukšmo šaltinio stiprumas atitinka tik didžiausios apkrovos sąlygas ir taip gaunamos vertės L_{W, 0, const, i} = L_{W, 0, idling, i}. Be to, L_{W, 0, idling, i} atitinka visų tam tikro geležinkelio riedmens fizinių šaltinių dedamąsias tam tikrame aukštyje, kaip aprašyta Tvarkos aprašo IV skyriaus pirmajame skirsnyje.

112.   L_{W, 0, idling, i} išreiškiamas kaip statinis triukšmo šaltinis, kuris yra veikimo tuščiąja eiga vietoje ir kurio veikimo trukmė atitinka tuščiosios eigos trukmę, ir turi būti modeliuojamas kaip stacionarus taškinis triukšmo šaltinis (žiūrėti Tvarkos aprašo V skyrių dėl pramoninio triukšmo). Į traukinių veikimo tuščiąja eiga triukšmą atsižvelgiama tik tuo atveju, jeigu traukinių tuščioji eiga trunka ilgiau nei 0,5 val.

113.   Traukos riedmenų triukšmą galima nustatyti atlikus visų šaltinių matavimą kiekvienomis važiavimo sąlygomis arba pavienius šaltinius apibūdinti atskirai, nustatant jų parametrų priklausomybę ir santykinį šaltinio stiprumą. Tuo tikslu galima atlikti stovinčio geležinkelio riedmens matavimus pagal Lietuvos standartą LST EN ISO 3095 keičiant traukos įrenginio veleno sūkių dažnį. Jeigu reikia, apibūdinami keli traukos riedmens triukšmo šaltiniai, kai kurie iš jų gali nebūti tiesiogiai priklausomi nuo traukinio greičio:

113.1.  galios pavaros, pavyzdžiui, dyzelinių variklių (įskaitant įsiurbimo ir išmetimo sistemas bei variklio bloką), krumplinių pavarų, elektros generatorių skleidžiamas triukšmas daugiausiai priklauso nuo variklio sūkių dažnio (min^-1), o elektros triukšmo šaltinių, pavyzdžiui, keitiklių, triukšmas gali daugiausiai priklausyti nuo apkrovos;

113.2.  ventiliatorių ir aušinimo sistemų skleidžiamas triukšmas priklauso nuo ventiliatorių sūkių dažnio; tam tikrais atvejais ventiliatoriai gali būti tiesiogiai sujungti su transmisija;

113.3.  trūkieji triukšmo šaltiniai, pavyzdžiui, kompresoriai, vožtuvai ir kiti įrenginiai, kuriems būdinga veikimo trukmė ir atitinkamas triukšmo skleidimo ciklas.

114.   Kiekvieno iš Tvarkos aprašo 113 punkte nurodytų triukšmo šaltinių poveikis gali būti skirtingas vienokiomis ar kitokiomis veikimo sąlygomis, todėl traukos riedmenų triukšmas turi būti atitinkamai apibrėžiamas. Triukšmo šaltinio skleidžiamo triukšmo stiprumas nustatomas atliekant matavimus kontroliuojamomis sąlygomis. Lokomotyvų apkrova gali skirtis labiau, nes traukiamų geležinkelio riedmenų skaičius, taigi ir lokomotyvo atiduodama galia gali gerokai skirtis, o pastovios sudėties traukinių, pavyzdžiui, elektrinių variklinių vagonų traukinių, dyzelinių variklinių vagonų traukinių ir greitųjų traukinių apkrova apibrėžta tiksliau.

115.   Triukšmo šaltinio garso galia nėra iš anksto paskirstyta pagal šaltinio buvimo aukštį ir šis pasirinkimas priklauso nuo konkretaus triukšmo ir vertinamo geležinkelio riedmens. Modeliuojamas triukšmas iš triukšmo šaltinių A (h = 1) ir B (h = 2).

Aerodinaminis triukšmas

116.   Aerodinaminis triukšmas svarbus tik važiuojant didesniu kaip 200 km/h greičiu, todėl pirmiausia reikia patikrinti, ar būtina atsižvelgti į šį triukšmą. Kai riedėjimo triukšmą lemiantis šiurkštumas ir perdavimo funkcijos yra žinomi, jį galima ekstrapoliuoti didesniems greičiams ir palyginti su turimais greitųjų geležinkelių riedmenų duomenimis siekiant nustatyti, ar aerodinaminio triukšmo lygis yra didelis. Kai traukinio greitis geležinkelių tinkle yra didesnis kaip 200 km/h, tačiau neviršija 250 km/h, tam tikrais atvejais, priklausomai nuo riedmenų konstrukcijos, gali nereikėti atsižvelgti į aerodinaminį triukšmą.

117.   Aerodinaminio triukšmo dedamoji priklauso nuo greičio ir apskaičiuojama pagal tokias formules:

;

(

33

)

(

34

)

Šiose formulėse:

v₀ – greitis, kuriuo važiuojant aerodinaminis triukšmas dominuoja; jo vertė – 300 km/h;

L_{W, 0, 1, i} – triukšmo šaltinių, kurių buvimo vietos aukštis žinomas, pavyzdžiui, pirmojo vežimėlio, etaloninė garso galia, nustatyta pagal du arba daugiau matavimo taškų;

L_{W, 0, 2, i} – triukšmo šaltinių, kurių buvimo vietos aukštis žinomas, pavyzdžiui, pantografo įdubos, etaloninė garso galia, nustatyta pagal du arba daugiau matavimo taškų;

α_1, i – triukšmo šaltiniams, kurių buvimo vietos aukštis žinomas, pavyzdžiui, pirmajam vežimėliui, taikomas koeficientas, nustatytas pagal du arba daugiau matavimo taškų;

α_2, i – triukšmo šaltiniams, kurių buvimo vietos aukštis žinomas, pavyzdžiui, pantografo įdubai, taikomas koeficientas, nustatytas pagal du arba daugiau matavimo taškų.

Triukšmo šaltinio kryptingumas

118.   Horizontalusis triukšmo šaltinio kryptingumas ΔL_{W, dir, hor, i} (dB) nurodomas horizontalioje plokštumoje ir paprastai galima daryti prielaidą, kad riedėjimo, smūgių (bėgių sandūrų ir t. t.), cypimo, stabdymo, ventiliatorių ir aerodinaminio poveikio triukšmo horizontalusis kryptingumas yra dipolinis ir kiekvienoje dažnių juostoje i apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

.

(

35

)

119. Tiltų triukšmas modeliuojamas remiantis šaltiniu A (h = 1), darant prielaidą, kad šis šaltinis yra visakryptis.

120.   Vertikalusis kryptingumas ΔL_W,dir,ver,i (dB); nurodomas A (h = 1) šaltinio kryptingumas vertikalioje plokštumoje kaip kiekvienos i dažnių juostos centrinio dažnio f_c,i funkcija:

kai 0 < ψ < π/2:

                                          (36)                                                                  

kai – π/2< ψ < = 0:

ΔL_W,dir,ver,i = 0

121.   Triukšmo šaltinio B (h = 2) aerodinaminio triukšmo vertikalusis kryptingumas apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

37

)

122.   Kitais nei aerodinaminis triukšmas atvejais į triukšmo šaltinio B (h = 2) kryptingumą ΔL_{W, dir, ver, i} neatsižvelgiama, nes daroma prielaida, kad šioje vietoje tie triukšmo šaltiniai yra visakrypčiai.

TREČIASIS SKIRSNIS

PAPILDOMAS POVEIKIS

Pataisa dėl konstrukcijos spinduliuotės (tiltų ir viadukų)

123. Jeigu geležinkelio kelio atkarpa yra ant tilto, būtina atsižvelgti į papildomą triukšmą, kurį skleidžia virpantis tiltas, kai ant jo yra traukinys. Tiltų triukšmas modeliuojamas kaip papildomas šaltinis, kurio su kiekvienu geležinkelių riedmeniu susijusi garso galia nustatoma taip:

LW,0,bridge,i = LR,TOT,i + LH,bridge,i + 10 x lg(Na) dB

(38)

šioje formulėje:

L_H, _{bridge i} – tilto perdavimo funkcija. Tiltų triukšmas L_{W,0, bridge ,i}  yra tik tas triukšmas, kurį skleidžia tilto konstrukcija. Tiltu važiuojančio geležinkelių riedmens riedėjimo triukšmas apskaičiuojamas pagal 28–30 lygtis, pasirinkus geležinkelio kelio perdavimo funkciją, kuri atitinka ant tilto esančią geležinkelio kelio sistemą. Į tilto kraštuose esančius užtvarus paprastai neatsižvelgiama.

Kitų su geležinkeliu susijusių triukšmo šaltinių pataisa

124.   Su geležinkelio triukšmu susiję triukšmo šaltiniai, pavyzdžiui, geležinkelio depai, pakrovimo / iškrovimo zonos, stotys, garsinė signalizacija, stočių garsiakalbiai ir t. t. laikytini pramoninio triukšmo šaltiniais (stacionarieji triukšmo šaltiniai) ir jų triukšmas modeliuojamas pagal Tvarkos aprašo V skyriaus nuostatas.

V SKYRIUS

PRAMONINIS TRIUKŠMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

ŠALTINIO APRAŠAS

Triukšmo šaltinių tipų klasifikavimas (taškiniai, linijiniai, plotiniai)

125.   Pramoninio triukšmo šaltiniai yra labai įvairių matmenų. Tai gali būti dideli pramonės įrenginiai ir maži sutelktieji šaltiniai, pavyzdžiui, smulkūs įrankiai ar gamyklose naudojamos mašinos. Todėl konkrečiam vertinamam šaltiniui būtina taikyti tinkamą modeliavimo metodiką. Priklausomai nuo kelių pavienių šaltinių matmenų ir pasiskirstymo tam tikroje zonoje, kai kiekvienas iš jų priklauso tam pačiam pramonės objektui, juos galima laikyti taškiniais, linijiniais arba plotiniais šaltiniais. Paprastai triukšmo poveikis visada skaičiuojamas triukšmo šaltinius vertinant kaip taškinius triukšmo šaltinius, tačiau keliais taškiniais triukšmo šaltiniais galima modeliuoti realų sudėtingą triukšmo šaltinį, kuris daugiausiai išsidėstęs linijoje ar tam tikrame plote.

Lygiaverčių triukšmo šaltinių skaičius ir vieta

126.   Tikrieji triukšmo šaltiniai modeliuojami naudojant lygiaverčius triukšmo šaltinius, kuriuos sudaro vienas ar daugiau taškinių triukšmo šaltinių, kad bendra tikrojo šaltinio garso galia atitiktų atskirų taškinių šaltinių garso galių sumą.

127.   Nustatant taškinių triukšmo šaltinių skaičių taikomos šios bendrosios taisyklės:

127.1.  linijinius arba plotinius triukšmo šaltinius, kurių didžiausias matmuo yra mažesnis nei 1/2 nuotolio tarp triukšmo šaltinio ir veikiamojo subjekto, galima laikyti pavieniais taškiniais triukšmo šaltiniais;

127.2.  triukšmo šaltiniai, kurių didžiausias matmuo yra didesnis nei 1/2 nuotolio tarp triukšmo šaltinio ir veikiamojo subjekto, turėtų būti laikomi eilėje arba tam tikrame plote išdėstytų nekoherentinių taškinių triukšmo šaltinių grupe, o kiekvienas iš tų triukšmo šaltinių turi atitikti 1/2 matmens sąlygą. Paskirstymas tam tikrame plote gali būti taikomas ir vertikalaus taškinių triukšmo šaltinių išsidėstymo atvejui;

127.3.  kai triukšmo šaltinio didžiausias aukštis viršija 2 m arba triukšmo šaltinis yra arti žemės paviršiaus, reikia atsižvelgti į triukšmo šaltinio aukštį. Padvigubinus triukšmo šaltinių skaičių ar perskirsčius juos z ašyje, triukšmo skaičiavimo rezultatas gali pagerėti nedaug;

127.4.  modeliuojant bet kokį triukšmo šaltinį, padvigubinus jo plote išdėstytų triukšmo šaltinių skaičių (pagal visus matmenis), triukšmo skaičiavimo rezultatas gali pagerėti nedaug.

128.   Negalima nustatyti fiksuotos lygiaverčių triukšmo šaltinių vietos, nes pramonės objektas gali būti labai įvairios konfigūracijos. Paprastai remiamasi geriausia patirtimi.

Skleidžiamo garso galia

129.   Pramoninio triukšmo garso sklidimui apskaičiuoti naudojami duomenys:

129.1.  spinduliuojamo garso galios lygio spektras oktavos dažnių juostose;

129.2.  darbo valandos (diena, vakaras, naktis, pagal metinį vidurkį);

129.3.  triukšmo šaltinio vieta (x, y koordinatės) ir aukštis virš jūros lygio (z);

129.4.  triukšmo šaltinio tipas (taškinis, linijinis, plotinis);

129.5.  matmenys ir orientacija;

129.6.  triukšmo šaltinio naudojimo sąlygos;

129.7.  triukšmo šaltinio kryptingumas.

130.   Taškinio, linijinio ar plotinio triukšmo šaltinio garso galia turi būti apibrėžiama taip:

130.1.  taškinis triukšmo šaltinis apibūdinamas garso galia L_W ir kryptingumu kaip trijų stačiakampių koordinačių (x, y, z) funkcija;

130.2.  galima apibrėžti dviejų tipų linijinius triukšmo šaltinius:

130.2.1. linijiniai triukšmo šaltiniai, kuriais modeliuojamos konvejerių juostos, vamzdynai ir t. t., apibūdinami garso galia metro ilgio atkarpai L_W′ ir kryptingumu kaip dviejų stačiakampių koordinačių, statmenų linijinio triukšmo šaltinio ašiai, funkcija;

130.2.2. linijiniai triukšmo šaltiniai, kuriais modeliuojamos važiuojančios transporto priemonės, apskaičiuojami pagal Tvarkos aprašo 2 formulę;

130.3.  plotinis triukšmo šaltinis apibūdinamas garso galia iš kvadratinio metro  nenurodant kryptingumo (gali būti horizontalus arba vertikalus).

131.   Apskaičiuojant triukšmo lygius svarbus parametras yra triukšmo šaltinio darbo valandos. Nurodomos dienos, vakaro ir nakties laikotarpio triukšmo šaltinio darbo valandos ir, jeigu sklidimas apibūdinamas pagal įvairias meteorologines klases kiekvienu dienos, vakaro ir nakties laikotarpiu, triukšmo šaltinio darbo valandų pasiskirstymas nurodomas smulkiau, pagal trumpesnius laikotarpius, atitinkančius skirstymą į meteorologines klases. Ši informacija grindžiama metiniu vidurkiu.

132.   Darbo valandų pataisa C_W (dB), kuri turi būti pridedama prie triukšmo šaltinio garso galios vertės patikslintai garso galiai, naudojamai kiekvieno laikotarpio skaičiavimuose, nustatyti, apskaičiuojama pagal tokią formulę:

(

39)

Šioje formulėje:

T – triukšmo šaltinio aktyvumo laikas per nagrinėjamą laikotarpį, pagal metinį vidurkį (valandomis);

T_ref – etaloninis laikotarpis (valandomis) (dienos, vakaro ir nakties laikotarpių trukmė suprantamos taip, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme apibrėžtų dienos triukšmo rodiklio (L_dienos), vakaro triukšmo rodiklio (L_vakaro) ir nakties triukšmo rodiklio (L_nakties) apibrėžtyse).

133.   Siekiant priimtino tikslumo, labiau dominuojančių triukšmo šaltinių metinio vidutinio darbo valandų skaičiaus pataisa nustatoma bent 0,5 dB leidžiamąja paklaida (tai atitinka mažesnę kaip 10 proc. triukšmo šaltinio veikimo laikotarpio neapibrėžtį).

Triukšmo šaltinio kryptingumas

134.   Triukšmo šaltinio kryptingumas labai susijęs su lygiaverčio triukšmo šaltinio vieta gretimų paviršių atžvilgiu. Pagal sklidimo metodą atsižvelgiama į atspindį nuo gretimo paviršiaus ir garso sugėrimą šiuo paviršiumi, todėl būtina nuodugniai atsižvelgti į gretimų paviršių vietą. Skiriami du atvejai:

134.1.  triukšmo šaltinio garso galia ir kryptingumas apibrėžiami ir nurodomi pagal konkretų tikrąjį triukšmo šaltinį laisvajame lauke (reljefo poveikio nepaisoma). Tai atitinka sklidimo apibrėžtis, jeigu daroma prielaida, kad arčiau kaip 0,01 m nuo triukšmo šaltinio paviršių nėra ir kad sklidimo skaičiavime atsižvelgiama į 0,01 m ar didesniu nuotoliu esančius paviršius;

134.2.  triukšmo šaltinio garso galia ir kryptingumas apibrėžiami ir nurodomi pagal konkretų tikrąjį triukšmo šaltinį konkrečioje vietoje, todėl triukšmo šaltinio garso galia ir kryptingumas yra lygiaverčiai, nes modeliuojant atsižvelgiama į gretimų paviršių poveikį. Pagal sklidimo apibrėžtis tai vadinama pusiau laisvu lauku. Pastaruoju atveju gretimų paviršių modeliai į sklidimo skaičiavimą neįtraukiami.

135.   Skaičiuojant kryptingumas išreiškiamas koeficientu ΔL_{W, dir, xyz} (x, y, z), kuris pridedamas prie garso galios ir taip nustatoma tikroji etaloninio triukšmo šaltinio kryptinė garso galia tam tikra garso sklidimo kryptimi. Koeficientas gali būti nurodomas kaip krypties vektoriaus, apibrėžiamo (x, y, z) koordinatėmis, kai , funkcija. Kryptingumas gali būti apibūdinamas ir kitose, pavyzdžiui, kampinėse koordinačių sistemose.

VI SKYRIUS

KELIŲ EISMO, GELEŽINKELIŲ IR PRAMONINIŲ ŠALTINIŲ TRIUKŠMO SKLIDIMO SKAIČIAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

METODO APIMTIS IR TAIKYMO SRITIS

136.   Šiame skyriuje pateikiamas lauke sklindančio triukšmo silpimo skaičiavimo metodas. Jeigu žinomos triukšmo šaltinio charakteristikos, šiuo metodu nustatomas lygiavertis nenutrūkstamo garso slėgio lygis veikiamojo subjekto taške, atitinkantis du konkrečius atmosferos sąlygų tipus:

136.1.  refrakcijos žemyn sąlygos, kai nuo šaltinio veikiamojo subjekto link sklindančios garso bangos užlinksta žemyn (teigiamas vertikalusis garso efektyviojo greičio gradientas);

136.2.  vienalytės atmosferos sąlygos (nulinis vertikalusis garso efektyviojo greičio gradientas) visame sklidimo plote.

137.   Šiame skyriuje aprašytas triukšmo skaičiavimo metodas taikomas pramonės infrastruktūros objektams ir sausumos transporto infrastruktūros objektams. Todėl jis visų pirma taikomas sausumos kelių ir geležinkelių infrastruktūros objektams. Metodas taikomas oro transporto antžeminių operacijų triukšmui, bet neapima orlaivių kilimo ir tūpimo operacijų triukšmo.

138.   Pramonės infrastruktūros objektams, skleidžiantiems impulsinį ar stiprų toninį triukšmą, aprašytą Lietuvos standarte LST ISO 1996-2, šiame skyriuje nurodytas triukšmo skaičiavimo metodas netaikomas.

139.   Šiame skyriuje nurodytu triukšmo skaičiavimo metodu negaunami rezultatai refrakcijos į viršų sąlygomis, kai garso bangos užlinksta aukštyn (neigiamas vertikalusis garso efektyviojo greičio gradientas), tačiau apskaičiuojant L_dvn šios sąlygos artimos vienalytėms sąlygoms.

140.   Skaičiuojant transporto infrastruktūros objekto triukšmo silpimą dėl atmosferos sugerties, temperatūros ir drėgnumo sąlygos apskaičiuojamos pagal tarptautinį standartą ISO 9613-1 „Akustika. Atviroje erdvėje sklindančio garso silpninimas. 1 dalis. Atmosferos garso sugerties skaičiavimas“ (toliau – tarptautinis standartas ISO 9613-1).

141.   Taikant šiame skyriuje nurodytą triukšmo skaičiavimo metodą rezultatai nustatomi oktavos dažnių juostose, nuo 63 Hz iki 8 000 Hz. Skaičiuojama pagal kiekvienos juostos centrinį dažnį.

142.   Objektai, kurių nuožulniosios plokštumos su vertikale sudaro didesnį nei 15° kampą, nėra laikomi reflektoriais, bet į juos atsižvelgiama visais kitais sklidimo aspektais, pvz., atsižvelgiama į žemės paviršiaus poveikį ir difrakciją.

143.   Pavienio ekrano rezultatai skaičiuojami kaip vienas difrakcijos objektas, o du ar daugiau sklidimo kryptimi esančių ekranų laikomi nuosekliu pavienių difrakcijos objektų rinkiniu.

ANTRASIS SKIRSNIS

APIBRĖŽTYS

144.   Šiame skyriuje visi nuotoliai, aukščiai, matmenys ir aukščiai virš jūros lygio nurodyti metrais (m).

145.   Žyma  nurodo nuotolį trimatėje erdvėje (3D) tarp M ir N taškų, išmatuotą išilgai šiuos taškus jungiančios tiesės.

146.   Žyma  nurodo M ir N taškus jungiančią kreivę palankiausiomis sąlygomis.

147.   Tikrojo aukščio vertes įprasta matuoti vertikaliai, statmena horizontaliai plokštumai kryptimi. Taškų aukštis vienoje ar kitoje vietoje virš žemės paviršiaus žymimas h, taškų aukštis virš jūros lygio ir absoliutusis aukštis virš žemės paviršiaus žymimas H.

148.   Siekiant atsižvelgti į tikrąjį žemės paviršiaus profilį garso sklidimo kryptimi, taikoma sąvoka lygiavertis aukštis (žymimas raide z). Šis aukštis naudojamas vietoje tikrojo aukščio žemės paviršiaus poveikio skaičiavimo lygtyse.

149.   Didžiąja raide L žymimi garso lygiai, nurodomi decibelais (dB) kiekvienoje dažnių juostoje, jeigu indeksas A praleistas. Garso lygiai decibelais dB(A) nurodomi su indeksu A.

150.   Nekoherentinių šaltinių garso lygių suma žymima ženklu Å ir apskaičiuojama pagal tokią formulę:

(

40

)

TREČIASIS SKIRSNIS

GEOMETRINIAI PARAMETRAI

Triukšmo šaltinių skaidymas

151.   Tikrieji triukšmo šaltiniai modeliuojami taškinių triukšmo šaltinių rinkiniu arba – geležinkelių eismo ir kelių eismo – nekoherentiniais linijiniais triukšmo šaltiniais. Taikant sklidimo metodą daroma prielaida, kad linijiniai arba plotiniai triukšmo šaltiniai buvo iš anksto suskaidyti į lygiaverčių taškinių triukšmo šaltinių rinkinį. Pastaroji procedūra galėjo būti atlikta iš anksto apdorojant triukšmo šaltinio duomenis arba gali būti atliekama skaičiavimo programinės įrangos vedliu. Pastarosios procedūros atlikimo būdai šiame skyriuje nenagrinėjami.

Sklidimo kelias

152.   Šiame skyriuje nurodytas triukšmo skaičiavimo metodas grindžiamas geometriniu modeliu, kurį sudaro susietų žemės paviršiaus ir kliūčių paviršių rinkinys. Vertikalus sklidimo kelias išdėstomas vienoje ar daugiau vertikalių plokštumų horizontalios plokštumos atžvilgiu. Trajektorijoms, apimančioms atspindžius į vertikaliuosius paviršius, kurie nėra statmeni triukšmo kritimo plokštumai, nagrinėjama kita vertikalioji plokštuma, apimanti atspindžio sklidimo kelią. Pastaraisiais atvejais, jeigu visai trajektorijai nuo triukšmo šaltinio iki veikiamojo subjekto buvimo vietos apibūdinti naudojama daugiau vertikalių plokštumų, jos suglaudžiamos.

Didelis aukštis virš žemės paviršiaus

153.   Lygiaverčiai aukščiai nustatomi pagal žemės paviršiaus vidurkio plokštumą tarp triukšmo šaltinio ir veikiamojo subjekto. Taip tikrasis žemės paviršius pakeičiamas tariamąja plokštuma, atitinkančia žemės paviršiaus profilio vidurkį.

1 – Tikrasis reljefas

2 – Vidurkio plokštuma

5 pav. Lygiaverčiai aukščiai žemės paviršiaus atžvilgiu.

154.   Lygiavertis taško aukštis – jo aukštis nuo žemės paviršiaus vidurkio plokštumos statmena tai plokštumai kryptimi. Todėl galima apibrėžti lygiavertį triukšmo šaltinio aukštį z_s ir lygiavertį veikiamojo subjekto aukštį z_r. Nuotolis tarp triukšmo šaltinio ir veikiamojo subjekto projekcijoje į žemės paviršiaus vidurkio plokštumą žymimas d_p.

155.   Kai taško lygiaverčio aukščio vertė neigiama, t. y. kai taškas yra žemiau žemės paviršiaus vidurkio plokštumos, išlaikoma nulinė aukščio vertė ir šiuo atveju lygiavertis taškas laikomas tapačiu savo galimam atvaizdui.

Vidurkio plokštumos apskaičiavimas

156.   Garso sklidimo kelio plokštumoje reljefą (vietovę, kauburius, pylimus ir kitas dirbtines kliūtis, statinius ir kt.) galima apibūdinti tvarkingu diskrečių taškų (x_k, H_k); k є {1,…,n} rinkiniu. Šiuo taškų rinkiniu apibrėžiama laužtinė (tiesių atkarpų seka) H_k = a_kx + b_k, x є [x_k, x_k + 1]; k є {1,….n}. Šioje formulėje:

(

41

)

157.   Vidurkio plokštumą atitinka tiesė Z = ax + b; x є [x₁, x_n], kuri laužtinės atžvilgiu tikslinama taikant mažiausių kvadratų aproksimaciją. Vidurkio linijos lygtį galima išvesti analitiškai.

158.   Kai

(

42

)

tiesės koeficientai a ir b apskaičiuojami pagal tokias formules:

(

43)

159.   Sprendžiant Tvarkos aprašo 42 formules neatsižvelgiama į laužtinės atkarpas, kai x_k + 1 = x_k.

Atspindžiai nuo pastatų fasadų ir kitų vertikalių kliūčių

160.   Į atspindžių poveikį atsižvelgiama taikant tariamuosius triukšmo šaltinius (žiūrėti šio skyriaus ketvirtąjį–šeštąjį skirsnius).

KETVIRTASIS SKIRSNIS

GARSO SKLIDIMO MODELIS

161.   Siekiant apskaičiuoti triukšmo lygį veikiamojo subjekto R vietoje, triukšmo apskaičiavimai atliekami šiais etapais:

161.1.  kiekviename garso sklidimo kelyje:

161.1.1. garso sklidimo silpimo skaičiavimas garso sklidimo palankiomis sąlygomis;

161.1.2. garso sklidimo silpimo skaičiavimas garso sklidimo vienalytėmis sąlygomis;

161.1.3. ilgalaikio garso lygio kiekviename garso sklidimo kelyje skaičiavimas;

161.2.  duomenų apie ilgalaikius garso lygius, veikiančius nagrinėjamą subjektą visais garso sklidimo keliais, kaupimas, kad matavimo vietoje būtų galima apskaičiuoti bendrą garso lygį.

162.   Nuo meteorologinių sąlygų priklauso tik žemės paviršiaus (A_ground) ir difrakcijos (A_dif) poveikis garso silpimui.

PENKTASIS SKIRSNIS

SKAIČIAVIMO PROCESAS

163.   Taškinio triukšmo šaltinio S, kurio kryptinė garso galia L_w, 0, dir, tam tikroje oktavos dažnių juostoje lygiavertis nenutrūkstamo garso slėgio lygis veikiamojo subjekto buvimo vietoje R tam tikromis aplinkos sąlygomis apskaičiuojamas pagal toliau nurodytas formules.

Garso lygis garso sklidimo kelyje (S, R) palankiomis sąlygomis (L_F)

164.   Garso lygis garso sklidimo kelyje (S, R) palankiomis garso sklidimo sąlygomis (L_F) apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

44

)

165.   Tvarkos aprašo 44 formulėje narys A_F žymi bendrą garso sklidimo silpimą išilgai garso sklidimo kelio palankiomis sąlygomis ir apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

A_F = A_div + A_atm + A_boundary, _F                                                                                               (45)

Šioje formulėje:

A_div – garso sklidimo silpimas dėl geometrinės skėsties;

A_atm – garso sklidimo silpimas dėl atmosferos sugerties;

A_boundary, F – garso sklidimo silpimas dėl garso sklidimo terpės ribos garso sklidimo palankiomis sąlygomis. Šį narį gali sudaryti: A_ground, F – garso sklidimo silpimas dėl žemės paviršiaus garso sklidimo palankiomis sąlygomis; A_dif, F – garso sklidimo silpimas dėl difrakcijos garso sklidimo palankiomis sąlygomis.

166.   Tam tikrame garso sklidimo kelyje ir oktavos dažnių juostoje galimi du atvejai:

166.1.  A_ground, F apskaičiuojamas be difrakcijos (A_dif, F = 0 dB) ir A_boundary, F = A_ground, F;

166.2.  apskaičiuojamas A_dif, F. Į žemės paviršiaus poveikį atsižvelgiama A_dif, F apskaičiavimo formulėje (A_ground, F = 0 dB). Todėl A_boundary, F = A_dif, F.

Garso lygis sklidimo kelyje (S, R) vienalytėmis garso sklidimo sąlygomis (L_H)

167.   Garso lygio garso sklidimo kelyje (S, R) vienalytėmis garso sklidimo sąlygomis (L_H) apskaičiavimo procedūra tapati garso lygio sklidimo kelyje (S, R) palankiomis garso sklidimo sąlygomis (L_F) apskaičiavimo atvejui. Garso lygis garso sklidimo kelyje (S, R) vienalytėmis garso sklidimo sąlygomis (L_H) apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

46

)

168.   Tvarkos aprašo 46 formulėje narys A_H žymi bendrą garso sklidimo silpimą išilgai garso sklidimo kelio vienalytėmis sąlygomis ir apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

47

)

Šioje formulėje:

A_div – garso sklidimo silpimas dėl geometrinės skėsties;

Α_atm – garso sklidimo silpimas dėl atmosferos sugerties;

A_boundary, H – garso sklidimo silpimas dėl garso sklidimo terpės ribos garso sklidimo vienalytėmis sąlygomis. Šį narį gali sudaryti: A_ground, H – garso sklidimo silpimas dėl žemės paviršiaus garso sklidimo vienalytėmis sąlygomis; A_dif, H – garso sklidimo silpimas dėl difrakcijos garso sklidimo vienalytėms sąlygomis.

169.   Tam tikrame garso sklidimo kelyje ir dažnių juostoje galimi du atvejai:

169.1.  Α_ground, H (A_dif, H = 0 dB) apskaičiuojamas be difrakcijos ir A_boundary, H = Α_ground, H;

169.2.  apskaičiuojamas A_dif, H (Α_ground, H = 0 dB). Į žemės paviršiaus poveikį atsižvelgiama A_dif, H apskaičiavimo formulėje. Todėl A_boundary, H = A_dif, H.

Statistinis metodas, taikomas garso sklidimo keliui (S, R) miesto teritorijoje

170.   Apskaičiuojant garso sklidimą už pirmosios pastatų linijos miesto teritorijoje taip pat leidžiama taikyti statistinį metodą, jeigu jis tinkamai pagrindžiamas dokumentais, įskaitant informaciją apie metodo kokybę. Taikant šį metodą galima užuot skaičiavus A_boundary, H ir A_boundary, F, atlikti bendrą garso sklidimo silpimo tiesioginiame sklidimo kelyje ir visų atspindžių aproksimaciją. Skaičiuojama atsižvelgiant į pastatų tankio vidurkį ir visų teritorijoje, kurioje taikomas šiame punkte nurodytas statistinis metodas, esančių pastatų aukščio vidurkį.

Ilgalaikis garso lygis garso sklidimo kelyje (S, R)

171.   Ilgalaikis garso lygis garso sklidimo kelyje nuo tam tikro taškinio šaltinio S apskaičiuojamas kaip logaritminė svertinė garso energijos, kai vienalytės garso sklidimo sąlygos, ir garso energijos, kai palankios garso sklidimo sąlygos, suma.

172.   Svertinė garso energijos suma apskaičiuojama atsižvelgiant į vidutinę palankių garso sklidimo sąlygų garso sklidimo kelyje (S, R) tikimybę p pagal tokią formulę:

(

48

)

173.   Tikimybės p vertės išreiškiamos procentiniu dydžiu. Pavyzdžiui, kai triukšmo įvykio tikimybė yra 82 proc., Tvarkos aprašo 48 formulėje naudojama p = 0,82 vertė.

Ilgalaikis garso lygis taške R, apskaičiuotas atsižvelgiant į visus garso sklidimo kelius

174.   Bendras ilgalaikis garso lygis dažnių juostoje veikiamojo subjekto buvimo vietoje R nustatomas sudedant visų tipų garso sklidimo kelių n energijos dėmenis:

(

49

)

Šioje formulėje n – garso sklidimo nuo S iki R kelio indeksas.

175.   Garso atspindžio nuo vertikalios kliūties kelyje atveju, garso sklidimo palankių sąlygų tikimybės procentinė dalis laikoma tapačia šių sąlygų tikimybės tiesioginiame kelyje procentinei daliai.

176.   Kai triukšmo šaltinis S′ yra tariamasis S triukšmo šaltinis, daroma prielaida, kad tikimybės vertė p′ garso sklidimo kelyje (S′, R) yra lygiavertė tikimybės vertei p garso sklidimo kelyje (S_i, R).

Ilgalaikis garso lygis taške R A dažninės svertinės skalės decibelais (dBA)

177.   Bendras garso lygis A dažninės svertinės skalės decibelais (dBA) nustatomas sudedant kiekvienos oktavos dažnių juostos lygius:

(

50

)

šioje formulėje i – dažnių juostos indeksas. AWC – A svertinė pataisa, kaip nurodyta Tvarkos aprašo 6 lentelėje:

6 lentelė.

Dažnis (Hz)	63	125	250	500	1 000	2 000	4 000	8 000
AWCf,i (dB)	– 26,2	– 16,1	– 8,6	– 3,2	0	1,2	1,0	– 1,1

178.   L_Aeq, LT lygis yra galutinis rezultatas, t. y. ilgalaikis A dažninis svertinis garso slėgio lygis veikiamojo subjekto buvimo vietoje R per tam tikrą atskaitos laiko intervalą (pavyzdžiui, dieną, vakare, naktį ar trumpesnį dienos, vakaro ar nakties laikotarpį).

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KELIŲ EISMO, GELEŽINKELIŲ IR PRAMONINIŲ ŠALTINIŲ TRIUKŠMO SKLIDIMO SKAIČIAVIMAS

Geometrinė skėstis

179.   Garso sklidimo silpimas dėl geometrinės skėsties A_div atitinka garso lygio mažėjimą dėl sklidimo nuotolio. Taškinio triukšmo šaltinio skleidžiamo garso silpimas (dB) laisvajame lauke apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

51

)

Šioje formulėje d – tiesioginis atstumas tarp triukšmo šaltinio ir veikiamojo subjekto trimatėje erdvėje.

Atmosferos garso sugertis

180.   Garso sklidimo silpimas dėl atmosferos sugerties A_atm (dB), kai garsas įveikia nuotolį d, apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

52

)

Šioje formulėje:

d – tiesioginis atstumas (m) tarp triukšmo šaltinio ir veikiamojo subjekto trimatėje erdvėje;

α_atm – atmosferinio silpimo koeficientas (dB/km) kiekvienos dažnių juostos vardiniu centriniu dažniu, pagal tarptautinį standartą ISO 9613-1.

181.   Koeficiento α_atm vertės nurodytos esant 15 °C temperatūrai, 70 proc. santykiniam drėgnumui ir 101 325 Pa atmosferos slėgiui. Jos apskaičiuotos pagal tikslias oktavos dažnių juostų centrinio dažnio vertes. Šios vertės atitinka nustatytąsias tarptautiniame standarte ISO 9613-1. Jeigu turimi meteorologiniai duomenys, naudojamas ilgojo laikotarpio meteorologinis vidurkis.

Žemės paviršiaus poveikis

182.   Garso sklidimo silpimą dėl žemės paviršiaus poveikio iš esmės sukelia atspindėto garso ir nuo triukšmo šaltinio iki veikiamojo subjekto tiesiogiai sklindančio garso interferencija. Šis poveikis fiziškai susijęs su žemės paviršiaus, virš kurio sklinda garso banga, akustine sugertimi. Tačiau jis taip pat labai priklauso nuo sklidimo atmosferos sąlygų, nes dėl spindulių užlinkimo kinta sklidimo kelio aukštis nuo žemės paviršiaus, todėl žemės paviršiaus ir arti šaltinio esančio žemės ploto poveikis gali tapti daugiau arba mažiau svarbus.

183.   Kai garso sklidimui tarp garso šaltinio ir veikiamojo subjekto daro poveikį bet kokia kita sklidimo plokštumoje esanti kliūtis, žemės paviršiaus poveikis sklindančiam garsui atskirai skaičiuojamas garso šaltinio pusėje ir veikiamojo subjekto pusėje. Pastaruoju atveju z_s ir z_r žymi lygiaverčio triukšmo šaltinio ir (arba) veikiamojo subjekto buvimo vietą, kaip nurodyta toliau šiame skirsnyje, kur nustatyti difrakcijos A_dif apskaičiavimo reikalavimai.

Akustinės žemės paviršiaus charakteristikos

184.   Žemės paviršiaus akustinės sugerties savybės yra susijusios su žemės paviršiaus akytumu. Tankus žemės paviršius garsą atspindi, o akytas – sugeria.

185.   Atliekant skaičiavimą žemės paviršiaus akustinė sugertis apibūdinama nedimensiniu koeficientu G, kurio vertė gali būti nuo 0 iki 1. Su garso dažniu G nesusijęs. Tvarkos aprašo 5 lentelėje pateiktos žemės paviršiaus G vertės lauke.

7 lentelė. Skirtingų tipų žemės paviršių G vertės.

Eil. Nr.	Aprašas	Tipas	(kPa × s/m^2)	G vertė
1	2	3	4	5
1.	Labai minkštas (sniegas arba samanos)	A	12,5	1
2.	Minkšta miško paklotė (trumpi, tankūs šiliniai viržiai ar tankios samanos)	B	31,5	1
3.	Nesuspaustas laisvas gruntas (durpės, žolė, birus dirvožemis)	C	80	1
4.	Įprastas nesuspaustos žemės paviršius (miško paklotės, ganyklos)	D	200	1
5.	Suspaustos žemės laukas ir žvyras (sutankintos vejos, parko plotas)	E	500	0,7
6.	Suspaustas didelio tankio gruntas (žvyrkelis, automobilių stovėjimo aikštelė)	F	2 000	0,3
7.	Kietieji paviršiai (įprastas asfaltas, betonas)	G	20 000	0
8.	Labai kieti ir didelio tankio paviršiai (tankusis asfaltas, betonas, vanduo)	H	200 000	0

186.   G_path apibrėžiamas kaip sugeriančio žemės paviršiaus dalis visame garso sklidimo kelyje.

187.   Kai triukšmo šaltinis ir veikiamasis subjektas yra taip arti vienas kito, kad d_p ≤ 30(z_s + z_r), į žemės paviršiaus prie triukšmo šaltinio ir prie veikiamojo subjekto tipų skirtumus neatsižvelgiama. Kad būtų atsižvelgiama į šią pastabą, žemės paviršiaus koeficientas G_path apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

53

)

Šioje formulėje G_s – triukšmo šaltinio plote esančio žemės paviršiaus koeficientas. G_s = 0, jei tai kelio platforma (į akytąsias kelio dangas atsižvelgiama spinduliuotės modelyje) ar plokštėmis klotas geležinkelio kelias. G_s = 1, jei tai balastuotas kelias. Žemės paviršiaus akustinė sugertis G gali būti siejama su eismo srauto pasipriešinimu.

6 pav. Žemės paviršiaus koeficiento G_path nustatymas garso sklidimo kelyje.

188. Atstumai d_n nustatomi remiantis dvimate projekcija horizontalioje plokštumoje.

189.   Toliau Tvarkos apraše pateikiamuose dviejuose skaičiavimo vienalytėmis ir palankiomis garso sklidimo sąlygomis poskirsniuose žemės paviršiaus sugertis bendrai žymima  ir . Tvarkos aprašo 8 lentelėje nurodoma šių dydžių ir G_path bei G′_path kintamųjų atitiktis.

8 lentelė.  ir  bei (G_path, G′_path) atitiktis.

	Vienalytės garso sklidimo sąlygos			Palankios garso sklidimo sąlygos
	Aground	Dground (S, O)	Dground (O, R)	Aground	Dground (S, O)	Dground (O, R)
	G′path		Gpath
	G′path	Gpath	Gpath	G′path		Gpath

Garso sklidimo apskaičiavimas vienalytėmis garso sklidimo sąlygomis

190.   Garso sklidimo silpimas dėl žemės paviršiaus poveikio vienalytėmis garso sklidimo sąlygomis apskaičiuojamas pagal Tvarkos aprašo 54–57 formules.

191.     Kai G_path ≠ 0

.

(

54

)

Šioje formulėje:

(

55

)

f_m – dažnių juostos vardinis centrinis dažnis (Hz);

c – garso sklidimo greitis ore (340 m/s);

C_f apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

56

)

w vertės apskaičiuojamos pagal tokią formulę:

(

57

)

192.    gali būti lygus G_path arba G′_path, priklausomai nuo to, ar skaičiuojant žemės paviršiaus poveikį atsižvelgiama į difrakciją, ir nuo žemės paviršiaus po triukšmo šaltiniu (tikruoju ar paveiktu difrakcijos) pobūdžio. Šie principai išdėstyti tolesniuose šio skyriaus šeštojo skirsnio poskirsniuose ir apibendrinti Tvarkos aprašo 8 lentelėje.

193.   Mažiausia A_ground, H vertė apskaičiuojama pagal tokią formulę:

(

58

)

194.   Garso sklidimo kelyje (S_i, R) vienalytėmis sąlygomis be difrakcijos , .

195.   Kai atsižvelgiama į difrakciją,  ir  nustatomi pagal šio skyriaus šeštojo skirsnio poskirsnio apie difrakciją nuostatas.

196.   Kai G_path = 0, A_ground, H = –3 dB.

197.   Tvarkos aprašo 59 formulėje nariu atsižvelgiama į tai, kad kai triukšmo šaltinis ir veikiamasis subjektas yra toli vienas nuo kito, pirmas atspindys šaltinio pusėje yra ne nuo platformos, o nuo žemės paviršiaus.

Garso sklidimo apskaičiavimas palankiomis garso sklidimo sąlygomis

198.   Žemės paviršiaus poveikis palankiomis garso sklidimo sąlygomis apskaičiuojamas pagal Tvarkos aprašo 54 formulę, tačiau būtina atlikti Tvarkos aprašo 199 punkte nurodytus pakeitimus.

199.   Tvarkos aprašo 54 formulėje (A_ground, _H) aukščiai z_s ir z_r atitinkamai keičiami z_s + δz_s + δz_T ir z_r + δz_r + δz_T.

200.   δz_s ir δz_r apskaičiuojami pagal tokias formules:

(

59

)

201.   Kreivės spinduliui atvirkštinis dydis a₀ = 2 × 10^–4 m^–1.

202.   δz_T apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

60

)

203.   Apatinė A_ground,_F riba (skaičiuojama naudojant nepakeistus aukščius) priklauso nuo sklidimo kelio geometrinių parametrų ir apskaičiuojama pagal tokias formules:

(

61

)

204.   Kai G_path = 0, .

205.   Aukščio pataisomis δz_s ir δz_r atsižvelgiama į garso spindulio užlinkimo efektą. Pataisa δz_T atsižvelgiama į sūkurių poveikį.

206.    taip pat gali būti lygus G_path arba G′_path, priklausomai nuo to, ar skaičiuojant žemės paviršiaus poveikį atsižvelgiama į difrakciją, ir atsižvelgiant į žemės paviršiaus po triukšmo šaltiniu (tikruoju ar paveiktu difrakcijos) pobūdį. Šie principai aprašyti šio skyriaus šeštojo skirsnio poskirsnyje apie difrakciją.

207.   Garso sklidimo kelyje (S_i, R) palankiomis garso sklidimo sąlygomis be difrakcijos Tvarkos aprašo 58 formulėje , .

208.   Kai atsižvelgiama į difrakciją,  ir  nustatomi pagal šio skyriaus šeštojo skirsnio poskirsnio apie difrakciją nuostatas.

Difrakcija

209.   Nagrinėjama difrakcija ties kiekvienos garso sklidimo kelyje esančios kliūties viršutine dalimi. Kai sklidimo kelias yra pakankamai aukštai virš difrakcijos briaunos, galima nustatyti A_dif = 0 ir skaičiuoti pagal tiesioginį nuotolį, visų pirma vertinant A_ground.

210. Paprastai atsižvelgiama į toliau nurodytas vienintelės vertikalios plokštumos, kurioje yra šaltinis ir veikiamasis subjektas (ištiestos kiniškos širmos principu, jei kelyje yra atspindžių), specifikacijas. Vienalytėmis sklidimo sąlygomis tiesioginis spindulys nuo šaltinio iki veikiamojo subjekto yra tiesi linija, o palankiomis sklidimo sąlygomis – lenkta linija (lankas, kurio spindulys priklauso nuo tiesaus spindulio ilgio).

211. Jei tiesioginis spindulys neužstojamas, ieškoma briaunos D, kurios atžvilgiu kelio ilgio skirtumas δ yra didžiausias (mažiausioji absoliuti vertė, nes šie kelio ilgio skirtumai yra neigiami). Į difrakciją atsižvelgiama, jei:

211.1. tas kelio ilgio skirtumas yra didesnis nei –λ/20  ir

211.2. įvykdomas Reilėjaus kriterijus.

212. Taip yra tuomet, kai δ vertė yra didesnė nei λ/4 – δ*, kai δ* – kelio ilgio skirtumas, apskaičiuotas tai pačiai briaunai D, bet susijęs su veidrodiniu šaltiniu S*, apskaičiuotu remiantis žemės paviršiaus vidurkio plokštuma šaltinio pusėje, ir veidrodiniu veikiamuoju subjektu R*, apskaičiuotu remiantis žemės paviršiaus vidurkio plokštuma veikiamojo subjekto pusėje. Skaičiuojant δ* atsižvelgiama tik į taškus S*, D ir R*, o kitų briaunų, užstojančių kelią S*–>D–>R*, nepaisoma.

213. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, bangos ilgis λ apskaičiuojamas naudojant vardinį centrinį dažnį ir 340 m/s garso greitį.

214. Jeigu šios dvi sąlygos įvykdomos, briauna D šaltinio pusę skiria nuo veikiamojo subjekto pusės, apskaičiuojamos dvi atskiros žemės paviršiaus vidurkio plokštumos ir apskaičiuojamas A_dif, kaip toliau aprašyta šioje dalyje. Priešingu atveju šiame kelyje neatsižvelgiama į silpimą dėl difrakcijos, apskaičiuojama bendra kelio S –> R žemės paviršiaus vidurkio plokštuma ir apskaičiuojama A_ground nesant difrakcijos (A_dif = 0 dB). Ši taisyklė taikoma vienalytėmis ir palankiomis sąlygomis.

215.   Kai tam tikroje dažnių juostoje skaičiavimas atliekamas pagal šiame skirsnyje aprašytą procedūrą, skaičiuojant bendrą garso sklidimo silpimą laikoma, kad A_ground = 0 dB. Į žemės paviršiaus poveikį sklindančiam garsui tiesiogiai atsižvelgiama bendrojoje difrakcijos apskaičiavimo formulėje.

216.   Pagal šiame skirsnyje pateiktas formules apskaičiuojama plonų ir storų ekranų, pastatų, žemės bermų (natūralių ar dirbtinių) ir pylimų briaunų, iškasų ir viadukų sukeliama difrakcija.

217.   Kai garso sklidimo kelyje yra kelios difrakciją sukeliančios kliūtys, jos laikomos daugybinę difrakciją sukeliančiomis kliūtimis ir šiuo atveju taikoma tolesniame Tvarkos aprašo poskirsnyje aprašyta sklidimo kelių skirtumo apskaičiavimo procedūra.

218.   Pagal šiame skirsnyje aprašytas procedūras skaičiuojamas silpimas ir vienalytėmis, ir palankiomis garso sklidimo sąlygomis. Į spindulių užlinkimą atsižvelgiama skaičiuojant garso sklidimo kelių skirtumą ir žemės paviršiaus poveikį prieš difrakciją ir po jos.

Bendrieji difrakcijos apskaičiavimo principai

219.   Tvarkos aprašo 7 pav. pateikta garso sklidimo silpimo dėl difrakcijos apskaičiavimo bendrojo metodo schema. Pagal šį metodą sklidimo kelias skirstomas į dvi dalis: tarp triukšmo šaltinio ir difrakcijos taško esantį triukšmo šaltinio pusės sklidimo kelią ir tarp difrakcijos taško ir veikiamojo subjekto esantį veikiamojo subjekto pusės sklidimo kelią.

220.   Apskaičiuojama:

220.1.  žemės paviršiaus poveikis triukšmo šaltinio pusėje, Δ_{ground (S, O)};

220.2.  žemės paviršiaus poveikis veikiamojo subjekto pusėje, Δ_{ground (O, R)};

220.3.  ir trys difrakcijos poveikiai:

220.3.1. tarp triukšmo šaltinio S ir veikiamojo subjekto R: Δ_dif (S, R);

220.3.2. tarp tariamojo triukšmo šaltinio S′ ir R: Δ_{dif (S′, R)};

220.3.3. tarp S ir tariamojo veikiamojo subjekto R′: Δ_{dif (S, R′)}.

1 – šaltinio pusė

2 – veikiamojo subjekto pusė

7 pav. Garso sklidimo silpimo dėl difrakcijos apskaičiavimo bendrojo metodo schema.

221.   Apskaičiuojant garso sklidimo silpimą dėl difrakcijos taikomi Tvarkos aprašo 7 pav. nurodyti geometriniai parametrai:

221.1.  S – triukšmo šaltinis;

221.2.  R – veikiamasis subjektas;

221.3.  S′ – tariamasis šaltinis žemės paviršiaus vidurkio plokštumos atžvilgiu triukšmo šaltinio pusėje;

221.4.  R′ – tariamasis veikiamasis subjektas žemės paviršiaus vidurkio plokštumos atžvilgiu veikiamojo subjekto pusėje;

221.5.  O – difrakcijos taškas;

221.6.  z_s – lygiavertis triukšmo šaltinio S aukštis nuo vidurkio plokštumos triukšmo šaltinio pusėje;

221.7.  z_o,s – lygiavertis difrakcijos taško O aukštis nuo žemės paviršiaus vidurkio plokštumos triukšmo šaltinio pusėje;

221.8.  z_s – lygiavertis veikiamojo subjekto R aukštis nuo vidurkio plokštumos veikiamojo subjekto pusėje;

221.9.  z_o,r – lygiavertis difrakcijos taško O aukštis nuo žemės paviršiaus vidurkio plokštumos veikiamojo subjekto pusėje.

222.   Į žemės paviršiaus tarp triukšmo šaltinio ir difrakcijos taško bei tarp difrakcijos taško ir veikiamojo subjekto nelygumą atsižvelgiama taikant lygiaverčių aukščių vertes, apskaičiuojamas pagal šio skyriaus trečiojo skirsnio nuostatose dėl didelių aukščių virš žemės paviršiaus aprašytą metodą ir atsižvelgiant į žemės paviršiaus vidurkio plokštumą triukšmo šaltinio pusėje ir veikiamojo subjekto pusėje (dvi žemės paviršiaus vidurkio plokštumas).

Difrakcija be žemės paviršiaus poveikio

223.   Garso sklidimo silpimas dėl difrakcijos be žemės paviršiaus poveikio apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

62

)

Šioje formulėje:

C_h = 1;

λ – nagrinėjamos dažnių juostos vardinio centrinio dažnio bangos ilgis;

δ – tiesioginio ir difraguoto garso sklidimo kelių skirtumas (žiūrėti kitą skirsnį apie garso sklidimo kelių skirtumo apskaičiavimą);

C″ – koeficientas, kuriuo atsižvelgiama į daugybinę difrakciją:

C″ = 1, kai difrakcija pavienė.

224. Daugybinės difrakcijos atveju, kai e – bendras kelio tarp pirmojo ir paskutiniojo difrakcijos taškų ilgis (palankiomis sąlygomis naudoti lenktus spindulius) ir kai e vertė didesnė kaip 0,3 m (antraip C″ = 1), šis koeficientas apskaičiuojamas pagal lygtį:

(63)

225.   Δ_dif vertės apribojamos taip:

225.1.  kai Δ_dif < 0: Δ_dif = 0 dB;

225.2.  kai Δ_dif < 25: Δ_dif = 25 dB, kai difrakciją sukelia horizontali briauna ir tik nariui Δ_dif, pagal kurį skaičiuojama A_dif. Ši viršutinė riba netaikoma Δ_dif nariams, pagal kuriuos skaičiuojama Δ_ground ar kai difrakciją sukelia vertikali briauna (šoninę difrakciją), kartografuojant pramoninį triukšmą.

Garso sklidimo kelių skirtumo apskaičiavimas

226.   Garso sklidimo kelių skirtumas δ apskaičiuojamas vertikalioje plokštumoje, kurioje yra triukšmo šaltinis S ir veikiamasis subjektas R. Sklidimo kelių skirtumas δ apskaičiuojamas, kaip pavaizduota Tvarkos aprašo 8–14 pav. atsižvelgiant į konkrečias situacijas.

227.   Tvarkos aprašo 8 pav. pavaizduotos garso sklidimo kelių skirtumo apskaičiavimo garso sklidimo vienalytėmis sąlygomis schemos. Pastarajame paveiksle pateikta kiekvienos konfigūracijos δ išraiška.

8 pav. Garso sklidimo kelių skirtumo apskaičiavimas vienalytėmis garso sklidimo sąlygomis. O, O₁ ir O₂ – difrakcijos taškai.

228.   Tvarkos aprašo 9 pav. pateikiami garso sklidimo kelių skirtumo apskaičiavimo palankiomis garso sklidimo sąlygomis (pavienės difrakcijos) atvejai.

9 pav. Garso sklidimo kelių skirtumo apskaičiavimas palankiomis garso sklidimo sąlygomis (pavienė difrakcija).

229.   Palankiomis sąlygomis trijų išlenktų garso spindulių ,  ir  kreivumo spindulys Γ nustatomas taip:

Γ = max (1 000,8 d)

(64)

Šioje formulėje d nustatomas pagal atstumą tarp šaltinio ir veikiamojo subjekto trimatėje erdvėje, esant neišskleistam keliui.

230.   Garso spindulio kreivės MN ilgis palankiomis sąlygomis žymimas . Jo vertė apskaičiuojama pagal tokią formulę:

(

65

)

231.   Skaičiuojant garso sklidimo palankiomis sąlygomis kelių skirtumą δ_F, nagrinėjami trys scenarijai (žiūrėti Tvarkos aprašo 9 pav.).

232.   Kai tiesi garso linija SR susiduria su kliūtimi (1 ir 2 atvejai, žiūrėti Tvarkos aprašo 9 pav.), garso sklidimo palankiomis sąlygomis kelių skirtumas δ_F apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

66

)

233.   Kai tiesi garso linija SR su kliūtimi nesusiduria (3 atvejis, žiūrėti Tvarkos aprašo 9 pav.), garso sklidimo palankiomis sąlygomis kelių skirtumas δ_F apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

67

)

Šioje formulėje A – tiesios garso linijos SR sankirta su difrakciją sukeliančios kliūties tąsa.

234.   Daugybinės difrakcijos palankiomis garso sklidimo sąlygomis atveju, atliekami tokie veiksmai:

234.1.  nustatomas išgaubtas lankas pagal įvairias galimas difrakcijos briaunas;

234.2.  atmetamos difrakcijos briaunos, kurios nėra išgaubto lanko ribose;

234.3.  apskaičiuojamas δ_F pagal išlenkto garso spindulio atkarpas, skaidant difrakcinį garso sklidimo kelią į reikiamą skaičių lenktų atkarpų (žiūrėti Tvarkos aprašo 10 pav.):

(68)

235. Palankiomis sąlygomis sklidimo kelią vertikalioje sklidimo plokštumoje visada sudaro apskritimo, kurio spindulys yra atstumas tarp šaltinio ir veikiamojo subjekto trimatėje erdvėje, segmentai, taigi visų sklidimo kelio atkarpų kreivumo spindulys yra vienodas. Jeigu tiesioginis lankas, jungiantis šaltinį ir veikiamąjį subjektą, yra užstotas, sklidimo kelias nustatomas kaip trumpiausias išgaubtas lankų, gaubiančių visas kliūtis, derinys. „Išgaubtas“ šiuo atveju reiškia, kad kiekviename difrakcijos taške išeinančioji spindulio dalis yra nukreipta žemyn nuo ateinančiosios spindulio dalies.

10 pav. Garso sklidimo palankiomis sąlygomis kelių skirtumo apskaičiavimo pavyzdys (daugybinė difrakcija).

236. Pagal 10 pav. pateiktą scenarijų sklidimo kelių skirtumas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

(69)

Garso sklidimo silpimo A_dif apskaičiavimas

237.   Garso sklidimo silpimas dėl difrakcijos, atsižvelgiant į žemės paviršiaus poveikį triukšmo šaltinio S pusėje ir veikiamojo subjekto R pusėje, apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

.

(

70

)

Šioje formulėje:

Δ_dif (S, R) – garso sklidimo silpimas dėl difrakcijos tarp triukšmo šaltinio S ir veikiamojo subjekto R;

Δ_{ground (S, O)} – garso sklidimo silpimas dėl žemės paviršiaus poveikio šaltinio S pusėje, įvertintas pagal difrakciją šaltinio S pusėje; kai difrakcija daugybinė, laikoma, kad O = O₁, kaip pavaizduota Tvarkos aprašo 10 pav.;

Δ_{ground (O, R)} – garso sklidimo silpimas dėl žemės paviršiaus poveikio veikiamojo subjekto R pusėje, įvertintas pagal difrakciją veikiamojo subjekto R pusėje.

Nario Δ_ground(S,O) apskaičiavimas

238. Narys Δ_ground(S,O) apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(71)

Šioje formulėje:

A_ground(S,O) – silpimas dėl žemės paviršiaus poveikio tarp šaltinio S ir difrakcijos taško O. Šis narys apskaičiuojamas kaip nurodyta ankstesniame skirsnyje apie skaičiavimą vienalytėmis ir palankiomis sąlygomis, darant šias prielaidas:

z_r = z_o,s;

G_path apskaičiuojamas tarp S ir O;

vienalytėmis garso sklidimo sąlygomis: Tvarkos aprašo 57 formulėje , Tvarkos aprašo 58 formulėje ;

palankiomis garso sklidimo sąlygomis: Tvarkos aprašo 57 formulėje , Tvarkos aprašo 61 formulėje ;

Δ_{dif (S′, R)} – silpimas dėl difrakcijos tarp tariamojo šaltinio S′ ir R, apskaičiuojamas kaip nurodyta šio skyriaus šeštojo skirsnio poskirsnyje dėl difrakcijos be žemės paviršiaus poveikio;

Δ_dif (S, R) – silpimas dėl difrakcijos tarp S ir R, apskaičiuojamas kaip nurodyta šio skyriaus šeštojo skirsnio poskirsnyje dėl difrakcijos be žemės paviršiaus poveikio.

239. Išskirtiniu atveju, kai šaltinis yra žemiau žemės paviršiaus vidurkio plokštumos:

Δ _dif(S,R) = Δ _dif(S',R) ir Δ _ground(S,O) = A _ground(S,O).

Nario Δ_ground(O,R) apskaičiavimas

240. Narys Δ_{ground (O, R)} apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

                          (72)

Šioje formulėje:

A_{ground (O, R)} – garso sklidimo silpimas dėl žemės paviršiaus poveikio tarp difrakcijos taško O ir veikiamojo subjekto R. Šis narys apskaičiuojamas, kaip nurodyta ankstesniuose skirsniuose apie skaičiavimą vienalytėmis ir palankiomis sąlygomis, darant šias prielaidas:

z_s = z_o, r;

G_path apskaičiuojamas tarp O ir R. Šiuo atveju į pataisą G′_path atsižvelgti nebūtina, nes nagrinėjamas šaltinis yra difrakcijos taškas. Todėl G_path naudojamas skaičiuojant žemės paviršiaus poveikį, įskaitant apatinės ribos lygties narį, kuris tampa –3(1–G_path);

vienalytėmis garso sklidimo sąlygomis Tvarkos aprašo 57 formulėje  ir Tvarkos aprašo 58 formulėje ;

palankiomis garso sklidimo sąlygomis Tvarkos aprašo 57 formulėje  ir Tvarkos aprašo 61 formulėje ;

Δ_{dif (S, R′)} – garso sklidimo silpimas dėl difrakcijos tarp S ir tariamojo veikiamojo subjekto R′ apskaičiuojamas, kaip nurodyta šio skyriaus šeštojo skirsnio poskirsnyje dėl difrakcijos be žemės paviršiaus poveikio;

Δ_dif (S, R) – garso sklidimo silpimas dėl difrakcijos tarp S ir R apskaičiuojamas, kaip nurodyta šio skyriaus šeštojo skirsnio poskirsnyje dėl difrakcijos be žemės paviršiaus poveikio.

241. Išskirtiniu atveju, kai veikiamasis subjektas yra žemiau žemės paviršiaus vidurkio plokštumos: Δ_dif(S,R')= Δ_dif(S,R) ir Δ_ground(O,R) = A_ground(O,R).

Vertikalios briaunos scenarijus

242. Pagal Tvarkos aprašo 62 formulę galima apskaičiuoti pramoninio triukšmo vertikalių briaunų sukeltą (šoninę) difrakciją. Tokiu atveju laikoma, kad A_dif = Δ_dif (S,R), o narys A_ground išlieka. Be to, A_atm ir A_ground apskaičiuojami pagal visą sklidimo kelio ilgį. A_div vis tiek skaičiuojamas pagal tiesioginį nuotolį d. Tvarkos aprašo 47 ir 45 formulės atitinkamai išreiškiamos taip:

		(73)
		(74)

243. Tvarkos aprašo 74 formulėje Δ_dif naudojama vienalytėmis garso sklidimo sąlygomis.

244. Į šoninę difrakciją atsižvelgiama tik tokiais atvejais, kai įvykdomos šios sąlygos:

244.1. šaltinis yra tikrasis taškinis šaltinis, kuris nėra gautas padalijus išplėstinį šaltinį, pvz., linijinį arba stambųjį šaltinį;

244.2. šaltinis nėra veidrodinis šaltinis, sukurtas atspindžiui apskaičiuoti;

244.3. visas tiesioginis spindulys tarp šaltinio ir veikiamojo subjekto yra virš žemės paviršiaus profilio;

244.4. vertikalioje plokštumoje, kurioje yra S ir R, kelio ilgio skirtumas δ yra didesnis už 0, t. y. tiesioginis spindulys užstojamas. Todėl kai kuriais atvejais į šoninę difrakciją gali būti atsižvelgiama vienalytėmis sklidimo sąlygomis, bet ne palankiomis sklidimo sąlygomis.

245. Jei visos šios sąlygos įvykdomos, be difrakcinio sklidimo kelio vertikalioje plokštumoje, kurioje yra šaltinis ir veikiamasis subjektas, atsižvelgiama ne daugiau kaip į du sklidimo su šonine difrakcija kelius. Šoninė plokštuma apibrėžiama kaip vertikaliai plokštumai statmena plokštuma, kurioje taip pat yra šaltinis ir veikiamasis subjektas. Sankirtos su šia šonine plokštuma sritis sudaroma pagal visas kliūtis, kurias tiesioginis spindulys kerta kelyje nuo šaltinio iki veikiamojo subjekto. Vertikaliosios briaunos, į kurias atsižvelgiama brėžiant sklidimo su šonine difrakcija kelią, šoninėje plokštumoje nubrėžiamos kaip trumpiausia išgaubta šaltinį ir veikiamąjį subjektą jungianti linija, sudaryta iš tiesių atkarpų ir apimanti minėtas sankirtos sritis.

246. Norint apskaičiuoti keliu su šonine difrakcija sklindančio triukšmo silpimą dėl žemės paviršiaus poveikio, žemės paviršiaus vidurkio plokštuma tarp šaltinio ir veikiamojo subjekto apskaičiuojama atsižvelgiant į žemės paviršiaus profilį vertikaliai žemiau sklidimo kelio. Jeigu projekcijoje į horizontalią plokštumą šoninio sklidimo kelias kerta pastato projekciją, į tai atsižvelgiama skaičiuojant G_path (paprastai G = 0) ir žemės paviršiaus vidurkio plokštumą vertikalaus pastato aukščio atžvilgiu.

Atspindžiai nuo vertikalių kliūčių

247.   Į atspindžius nuo vertikalių kliūčių atsižvelgiama taikant tariamuosius šaltinius. Taip įvertinami atspindžiai nuo pastatų fasadų ir triukšmo užtvarų.

248. Į objektų paviršius, kaip į reflektorius, atsižvelgiama tik tokiu atveju, kai jų nuolydis vertikalės atžvilgiu yra mažesnis kaip 15°. Į atspindžius atsižvelgiama tik tuomet, kai jų keliai yra vertikalioje sklidimo plokštumoje, t. y. be šoninės difrakcijos. Kritimo ir atspindėjimo kelių atveju, darant prielaidą, kad atspindintysis paviršius yra vertikalus, atspindžio taškas (esantis ant atspindinčiojo objekto) nustatomas vienalytėmis sklidimo sąlygomis naudojant tiesias linijas, o palankiomis sklidimo sąlygomis – lenktas linijas. Reflektoriaus aukštis, matuojamas per atspindžio tašką, žiūrint krintančio spindulio kryptimi, turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m. Reflektoriaus projekcijos į horizontalią plokštumą plotis, matuojamas per atspindžio tašką, žiūrint krintančio spindulio kryptimi, turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m.

249.   Į kliūtis, kurių bent vienas matmuo mažesnis kaip 0,5 m, skaičiuojant atspindžius neatsižvelgiama, išskyrus specialiąsias konfigūracijas. Specialiosios konfigūracijos pavyzdys – plokštumoje vienodais intervalais išdėstytų mažų kliūčių rinkinys.

250.   Vertinant atspindžius nuo vertikalių kliūčių, atspindžiai nuo žemės paviršiaus nenagrinėjami. Į juos atsižvelgiama apskaičiuojant garso sklidimo silpimą dėl ribos (žemės paviršiaus, difrakcijos).

251.   Kai L_WS – triukšmo šaltinio S garso galios lygis, o α_r – Lietuvos standarte LST EN 1793-1 „Kelių eismo triukšmo mažinimo įrenginiai. Bandymo metodas akustiniams parametrams nustatyti. 1 dalis. Garso sugerties savosios charakteristikos išsklaidyto garso lauko sąlygomis“ nustatytas kliūties paviršiaus garso sugerties koeficientas, tariamojo triukšmo šaltinio S′ garso galios lygis apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

75

)

Šioje formulėje 0 ≤ α_r < 1.

252.   Garso sklidimo kelyje tariamasis šaltinis–veikiamasis subjektas, kaip ir tiesioginio garso sklidimo kelio atveju, taikomas pirmiau aprašytas garso sklidimo silpimo apskaičiavimas.

11 pav. Veidrodinis atspindys nuo kliūties įvertinamas tariamojo triukšmo šaltinio metodu (S – triukšmo šaltinis, S′ – tariamasis triukšmo šaltinis, R – veikiamasis subjektas).

Silpimas dėl retrodifrakcijos

253.   Nagrinėjant garso sklidimo kelių geometrinius parametrus, kai garsą atspindi vertikalioji kliūtis (užtvaro siena, pastatas), spindulio kritimo vieta šios kliūties viršutinės briaunos atžvilgiu lemia tai, kad veiksmingai atspindima didesnė ar mažesnė energijos dalis. Toks garso energijos praradimas atsispindint vadinamas silpimu dėl retrodifrakcijos.

254.   Kai tarp dviejų vertikaliųjų sienų atspindžiai gali būti daugybiniai, atsižvelgiama bent į pirmąjį atspindį.

255.   Nagrinėjant atspindžius griovyje (pavyzdžiui, kaip pavaizduota Tvarkos aprašo 12 pav.), garso sklidimo silpimas dėl retrodifrakcijos taikomas kiekvienam atspindžiui nuo atraminių sienų.

12 pav. Garso spindulys griovio kelyje atspindėtas 4 kartus: tikrasis skerspjūvis (paveikslo viršuje) ir išskleistas skerspjūvis (paveikslo apačioje).

256.   Pagal atspindžių nuo vertikalių kliūčių apskaičiavimo modelį garso spinduliai veikiamąjį subjektą pasiekia „nuosekliai pereidami“ atramines griovio sienas, todėl jas galima prilyginti angoms.

257.   Skaičiuojant garso sklidimo silpimą garsui sklindant pro angą, garso laukas prie veikiamojo subjekto yra tiesioginio lauko ir angos briaunų difraguoto lauko suma. Šis difraguotas laukas užtikrina tolygų perėjimą iš laisvosios srities į šešėlinę. Spinduliui priartėjus prie angos briaunos tiesioginis laukas susilpnėja. Skaičiuojama taip pat, kaip garso sklidimo silpimo dėl užtvaro laisvojoje srityje apskaičiavimo atveju.

258.   Su kiekviena retrodifrakcija siejamas garso sklidimo kelių skirtumas δ′ yra priešingas garso sklidimo kelių tarp triukšmo šaltinio S ir veikiamojo subjekto R skirtumui ties kiekviena viršutine briauna O, kaip pavaizduota Tvarkos aprašo 13 pav. išskleistame skerspjūvyje. δ′ apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

76

)

13 pav. Antrojo atspindžio sklidimo kelių skirtumas.

259.   Tvarkos aprašo 76 formulėje minuso ženklas reiškia, kad veikiamasis subjektas laikomas esąs laisvojoje srityje.

260.   Garso sklidimo silpimas dėl retrodifrakcijos Δ_retrodif apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

77

)

261.   Tiesioginio spindulio silpimas apskaičiuojamas kiekvieną kartą, kai spindulys pereina sieną ar pastatą (nuo jų atsispindi). Todėl tariamojo triukšmo šaltinio S′ garso galios lygis apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

.

(

78

)

262.   Kai garso sklidimo kelių konfigūracija sudėtinga, difrakcija gali pasireikšti tarp atspindžių arba tarp veikiamojo subjekto ir atspindžių. Šiuo atveju retrodifrakcija nuo sienų nustatoma pagal kelią tarp garso šaltinio ir pirmojo difrakcijos taško R′ (Tvarkos aprašo 76 formulėje laikomo veikiamuoju subjektu). Šiame punkte nurodytas principas pavaizduotas Tvarkos aprašo 14 pav.

14 pav. Garso sklidimo kelių skirtumas esant difrakcijai: tikrasis skerspjūvis (viršutinė dalis) ir išskleistas skerspjūvis (apatinė dalis).

263.   Kai atspindžiai daugybiniai, visi pavieniai atspindžiai sudedami.

264. Jei šalia geležinkelio kelio yra triukšmą atspindinti užtvara arba kliūtis, iš šaltinio sklindantys garso spinduliai pakaitomis atspindimi nuo šios kliūties ir nuo geležinkelių riedmens šoninio paviršiaus. Tokiomis sąlygomis garso spinduliai, prieš pasklisdami nuo kliūties viršutinės briaunos, eina tarp kliūties ir geležinkelių riedmens.

265. Siekiant atsižvelgti į daugybinius atspindžius tarp geležinkelių riedmens ir šalia esančios kliūties, apskaičiuojama vieno lygiaverčio šaltinio garso galia. Atliekant šį skaičiavimą į žemės paviršiaus poveikį neatsižvelgiama.

266. Siekiant nustatyti lygiaverčio šaltinio garso galią, taikomos šios sąlygos:

266.1. koordinačių sistemos pradžia yra kelkraščio pusės bėgio galvutė;

266.2. tikrasis šaltinis yra taške S (d_s  = 0, h_s), čia h_s – šaltinio aukštis bėgio galvutės atžvilgiu;

266.3. plokštuma h = 0 atitinka riedmens kėbulą;

266.4. vertikalios kliūties viršus yra taške B (d_B, h_b);

266.5. veikiamasis subjektas yra d_R > 0 atstumu už kliūties, taško R koordinatės yra (d_B + d_R, h_R ).

267. Kliūties vidinei pusei kiekvienoje oktavos juostoje yra būdingi sugerties koeficientai α(f). Geležinkelių riedmens kėbului yra būdingas lygiavertis atspindžio koeficientas C_ref. Paprastai C_ref lygus vienetui. Tik atvirųjų platforminių krovininių vagonų atveju gali būti naudojama nulinė vertė. Jei d_B  > 5h_B arba α(f) > 0,8, į traukinio ir užtvaro sąveiką neatsižvelgiama.

268. Esant tokiai konfigūracijai, daugybiniai atspindžiai tarp geležinkelių riedmens kėbulo ir kliūties gali būti apskaičiuojami remiantis tariamaisiais triukšmo šaltiniais, išdėstytais ties S_n (d_n = -2_n. d_B, h_n = h_s), n = 0, 1, 2, ... N, kaip parodyta 15 pav.

15 pav.

269. Lygiaverčio šaltinio garso galia išreiškiama taip:

(79)

270. Čia dalinių šaltinių garso galia nustatoma taip:

L_W,n = L_W + Δ_Ln

ΔL_n= ΔL_geo,n + ΔL_dif,n + Δ_Labs,n + Δ_Lref,n + ΔL_retrodif,n

Kai:

L_W  – tikrojo šaltinio garso galia;

ΔL_geo,n  – sferinės skėsties pataisos narys;

ΔL_dif,n  – pataisos narys, taikomas atsižvelgiant į difrakciją nuo kliūties viršaus;

ΔL_abs,n  – pataisos narys, taikomas atsižvelgiant į kliūties vidinės pusės sugertį;

ΔL_ref,n – pataisos narys, taikomas atsižvelgiant į atspindėjimą nuo geležinkelių riedmens kėbulo;

ΔL_{retrodif, n}  – pataisos narys, taikomas atsižvelgiant į baigtinį kliūties, kaip reflektoriaus, aukštį.

271_. Sferinės skėsties pataisa apskaičiuojama taip:

                                                                                                         (80)

(81)

272_. Pataisa dėl difrakcijos nuo kliūties viršaus apskaičiuojama taip:

ΔLdif,n = D0 - Dn

(82)

Kai D_n – silpimas dėl difrakcijos, pagal Tvarkos aprašo 62 formulę, kai C'' = 1, apskaičiuotas keliui, šaltinį S_n jungiančiam su veikiamuoju subjektu R, atsižvelgiant į difrakciją kliūties B viršuje:

δn = ±(|SnB| + |BR| - |SnR|)

(83)

273_. Pataisa dėl kliūties vidinės pusės sugerties apskaičiuojama taip:

ΔLabs,n = 10•n•lg (1-α)

(84)

274_. Pataisa dėl atspindžio nuo geležinkelių riedmens kėbulo apskaičiuojama taip:

ΔLabs,n = 10•n•lg (1-α)

(85)

275_. Į pataisą dėl baigtinio atspindinčiosios kliūties aukščio atsižvelgiama remiantis retrodifrakcija. Spindulio kelią, atitinkantį sekos N > 0 atvaizdą, kliūtis atspindės n kartų. Skerspjūvyje bus atspindima atstumais.

276. d_i = – (2i-q)d_b, _i = 1,2,..n, kai P_i (d = d_i, h = h_b ), i = 1,2,..n šių atspindinčiųjų paviršių viršutiniai taškai. Kiekviename iš šių taškų pataisos narys apskaičiuojamas taip:

(86)

Šioje formulėje Δ _retrodif,n,i apskaičiuojamas, kai šaltinis yra padėtyje S_n, kliūties viršus – padėtyje P_i, o veikiamasis subjektas – padėtyje R'. Lygiaverčio veikiamojo subjekto R' padėtis nustatoma pagal lygtį R' = R, jei veikiamasis subjektas yra virš regėjimo linijos, iš taško S_n žiūrint į tašką B; priešingu atveju lygiavertė veikiamojo subjekto padėtis yra regėjimo linijoje, esančioje vertikaliai virš tikrojo veikiamojo subjekto, t. y.:

dR' = dR

(87)

(88)

VII SKYRIUS

ORO TRANSPORTO TRIUKŠMO SKAIČIAVIMO METODAS

PIRMASIS SKIRSNIS

SĄVOKOS IR SIMBOLIAI

277.   Oro transporto triukšmo skaičiavimo metode vartojamos sąvokos ir jų paaiškinimai pateikti Tvarkos aprašo 9 lentelėje. Kitų sąvokų paaiškinimai pateikti tolesnėse šio skyriaus nuostatose jas pavartojus pirmą kartą.

9 lentelė. Oro transporto triukšmo skaičiavimo metodo sąvokos ir jų paaiškinimai.

Eil. Nr.	Sąvoka arba sutrumpinimas	Paaiškinimas
1	2	3
1.	AIP	Oro navigacijos informacinis rinkinys
2.	A dažninis svertinis garso lygis, LA	Pagrindinis garso / triukšmo lygio rodiklis, pagal kurį matuojamas aplinkos, taip pat ir orlaivių skleidžiamas, triukšmas ir kuriuo grindžiama triukšmo kontūro metrika
3.	Absoliutusis aukštis	Aukštis virš vidutinio jūros lygio
4.	ANP duomenų bazė	Orlaivių triukšmo ir eksploatacinių parametrų duomenų bazė, pateikta Tvarkos aprašo 9 priede
5.	Antžeminė trajektorijos projekcija	Skrydžio trajektorijos horizontalioji projekcija žemės paviršiaus plokštumoje
6.	Aukštis	Vertikalusis nuotolis tarp orlaivio ir žemės paviršiaus plokštumos (žiūrėti šios lentelės 63 punktą)
7.	Bazinis triukšmo įvykio garso lygis	Triukšmo įvykio garso lygio vertė, nuskaitoma iš triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenų bazės
8.	Decibelų suma arba vidurkis	Dar vadinama energine arba logaritmine (ne aritmetine) verte. Naudojama sumuojant su energija susijusius dydžius arba skaičiuojant jų vidurkį, pavyzdžiui, decibelų suma
9.	Didžiausiasis triukšmo / garso lygis	Didžiausia per triukšmo įvykį pasiekta garso lygio vertė
10.	Energijos dalis, F	Iš ruožo gautos garso energijos ir iš begalinės skrydžio trajektorijos gautos energijos verčių santykis
11.	Etaloninė atmosfera	Lentelėje pateikti garso sugerties koeficientai, naudojami triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenims standartizuoti (žiūrėti Tvarkos aprašo 7 priedą)
12.	Etaloninė diena	Atmosferos sąlygų, pagal kurias standartizuojami orlaivių triukšmo ir eksploatacinių parametrų ANP duomenų bazės duomenys, rinkinys
13.	Etaloninė trukmė	Vardinis laiko intervalas, naudojamas pavienio triukšmo įvykio garso ekspozicijos lygio matavimams standartizuoti; matuojant SEL (žiūrėti šios lentelės 38 punktą) jo vertė yra 1 sekundė
14.	Etaloninis greitis	Lėktuvo kelio greitis, pagal kurį normalizuojami triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenų garso ekspozicijos lygiai SEL (žiūrėti šios lentelės 38 punktą) duomenys
15.	Etapo / kelionės ilgis	Nuotolis iki pirmosios išskrendančio orlaivio paskirties vietos; laikomas orlaivio masės rodikliu
16.	Garsas	Ausimi juntama energija, kurią perduoda oru sklindančios (išilginės) bangos
17.	Garso ekspozicija	Bendros per laiko intervalą veikiančios garso energijos matas
18.	Garso ekspozicijos lygis, LAE	(Santrumpa SEL) Lietuvos standartuose LST ISO 1996-1 arba LST ISO 3891 nustatytas matas, t. y. A dažninis svertinis pavienio triukšmo įvykio garso ekspozicijos lygis per 1 sekundę
19.	Garso intensyvumas	Tam tikrame taške veikiančio garso stipris, susijęs su akustine energija (ir nurodomas matuojant garso lygį)
20.	Garso lygis	Decibelais išreikštas garso energijos matas. Patiriamas garsas matuojamas taikant dažnio sverties koeficientus arba jų netaikant; taikant sverties koeficientus išmatuoti lygiai dažnai vadinami triukšmo lygiais (žiūrėti šios lentelės 54 punktą)
21.	Garso silpimas	Garso stiprio mažėjimas išilgai sklidimo kelio. Orlaivio triukšmo silpimo priežastys yra, pavyzdžiui, sferinis bangos sklidimas, atmosferos sugertis ir šoninis silpimas (žiūrėti šios lentelės 49 punktą)
22.	Grynoji trauka	Varos jėga, kurią sukuria prie orlaivio sklandmens pritvirtintas variklis
23.	Integruotas garso lygis	Kitaip pavienio triukšmo įvykio garso ekspozicijos lygis (žiūrėti šios lentelės 18 punktą)
24.	ISA	Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos apibrėžta tarptautinė standartinė atmosfera. Apibrėžia aplinkos oro temperatūros, slėgio ir tankio pokyčius priklausomai nuo aukščio virš vidutinio jūros lygio. Naudojama siekiant normalizuoti orlaivio konstrukcijos apskaičiavimus ir bandymo duomenų analizės rezultatus
25.	Įvykio garso / triukšmo lygis	Baigtinis girdimo praskrendančio lėktuvo garso (arba triukšmo) matas decibelais (taip pat žiūrėti šios lentelės 18 punktą dėl garso ekspozicijos lygio)
26.	Kelio greitis	Orlaivio greitis nejudamo taško žemės paviršiuje atžvilgiu
27.	Lygiavertis (nuolatinis) garso lygis, Leq	Ilgalaikio garso matas. Tariamojo nuolatinio garso, kurio bendra energija per tam tikrą laikotarpį yra lygi tikrojo kintamo garso energijai per tą patį laikotarpį, lygis
28.	Minkštasis žemės paviršius	Žemės paviršius, kuris yra akustiškai minkštas, paprastai žole apaugęs paviršius aplink daugelį aerodromų. Akustiškai kietas, t. y. garso bangas atspindintis, žemės paviršius yra, pavyzdžiui, betonas ir vanduo. Šiame Tvarkos aprašo skyriuje aprašytas orlaivių triukšmo skaičiavimo metodas taikomas minkštojo žemės paviršiaus sąlygomis
29.	Orlaivio kilimas arba tūpimas	Orlaivio atskridimas, išskridimas ar kitas veiksmas, nuo kurio priklauso aplink aerodromą girdimas triukšmas
30.	Orlaivio konfigūracija	Priešsparnių, užsparnių ir važiuoklės padėtis
31.	Orlaivio skleidžiamo triukšmo ir eksploatacinių parametrų duomenys	Skirtingų tipų lėktuvų akustines ir eksploatacines charakteristikas apibūdinantys duomenys, būtini triukšmo modeliavimo procese. Šie duomenys apima triukšmo / galios / nuotolio NPD santykius (žiūrėti šios lentelės 59 punktą) ir informaciją, kuri būtina siekiant variklio traukos / galios santykį apskaičiuoti kaip skrydžio konfigūracijos (žiūrėti šios lentelės 39 punktą) funkciją. Kai duomenų neturima, atitinkamas orlaivis apibūdinamas pritaikant panašaus orlaivio duomenis; pastarasis procesas vadinamas pakeitimu
32.	Pagrindinė antžeminė trajektorijos projekcija	Reprezentatyvioji ar vardinė antžeminė trajektorijos projekcija, kuria apibrėžiamas skrydžio trajektorijų rinkinio centras
33.	Patikslintoji grynoji trauka	Esant tam tikram galios nuostačiui (pavyzdžiui, EPR arba N1), grynoji trauka mažėja mažėjant oro tankiui, taigi didėjant absoliučiajam aukščiui; patikslintoji grynoji trauka yra trauka jūros lygio aukštyje
34.	Pavienio triukšmo įvykio garso ekspozicijos lygis	Garso lygis, kuris būtų būdingas triukšmo įvykiui, jeigu visa jo garso energija būtų tolygiai paskirstyta per standartinį laiko intervalą, vadinamąją etaloninę trukmę (žiūrėti šios lentelės 13 punktą)
35.	Procedūros etapai	Su skrydžio profiliu susiję nurodymai – šie etapai apima greičio ir (arba) aukščio pakeitimus
36.	Profilio taškas	Skrydžio trajektorijos ruožo pabaigos taško aukštis vertikalioje plokštumoje virš antžeminės trajektorijos projekcijos
37.	Riedėjimo pradžios vieta, SOR	Kilimo ir tūpimo tako taškas, nuo kurio išskrendantis orlaivis pradeda kilti. Dar vadinamas stabdžių atleidimo tašku
38.	SEL	Garso ekspozicijos lygis (žiūrėti šios lentelės 18 punktą)
39.	Skrydžio konfigūracija	Orlaivio konfigūracija (žiūrėti šios lentelės 30 punktą) ir skrydžio parametrai (žiūrėti šios lentelės 40 punktą)
40.	Skrydžio parametrai	Orlaivio galios nuostatis, greitis, posvyrio kampas ir masė
41.	Skrydžio procedūra	Orlaivio įgulos arba skrydžio valdymo sistemos vykdoma veiksmų seka, apibūdinama skrydžio konfigūracijos pakeitimais išilgai antžeminės trajektorijos projekcijos
42.	Skrydžio profilis	Lėktuvo aukščio kitimas išilgai antžeminės trajektorijos projekcijos (kartais apima ir skrydžio konfigūracijos (žiūrėti šios lentelės 39 punktą) pakeitimus, apibūdinamas profilio taškų (žiūrėti šios lentelės 36 punktą) rinkiniu
43.	Skrydžio trajektorija	Trimatėje erdvėje apibrėžtas lėktuvo kelias ore; paprastai atskaitos taškas yra kilimo riedėjimo pradžios vieta arba tūpimo slenkstis
44.	Skrydžio trajektorijos ruožas	Orlaivio skrydžio trajektorijos dalis, kuri yra baigtinio ilgio tiesi linija, pasirenkama triukšmo modeliavimo tikslais
45.	Stabdžių atleidimas	Riedėjimo pradžios vieta (žiūrėti šios lentelės 37 punktą)
46.	Stebėtojas	Veikiamasis subjektas (žiūrėti šios lentelės 61 punktą)
47.	Suminis garso / triukšmo lygis	Per nurodytą laikotarpį arti uosto esančiame taške girdimo triukšmo, kurį sukelia lėktuvų eismas, vykstantis įprastomis sąlygomis ir skrydžio trajektorijomis, matas decibelais. Šis lygis apskaičiuojamas tam tikru būdu sudedant tame taške nustatytus triukšmo / ų lygius
48.	Svertinis ekvivalentinis garso lygis, Leq, W	Modifikuota Leq versija, kurioje skirtingais paros laikotarpiais (paprastai dieną, vakare ir naktį) triukšmui taikomos skirtingos svertys (pataisos)
49.	Šoninis garso silpimas	Perteklinis garso silpimas tolstant, tiesiogiai ar netiesiogiai priklausantis nuo to, ar yra žemės paviršius. Didelis esant mažam pakilimo (orlaivio nuo žemės paviršiaus plokštumos) kampui
50.	Tikrasis oro greitis	Tikrasis orlaivio greitis oro atžvilgiu (kelio greitis nejudančiame ore)
51.	Triukšmas	Triukšmas apibrėžiamas kaip nepageidaujamas garsas. Tačiau tokiais matais kaip A dažninis svertinis garso lygis (LA) ir efektyvusis suvokiamas triukšmo lygis (ESTL) garso lygiai iš esmės paverčiami triukšmo lygiais. Nors tai ne visai tikslu, sąvokos garsas ir triukšmas Tvarkos aprašo VII skyriuje vartojami kaip lygiaverčiai
52.	Triukšminis galios parametras	Parametras, kuriuo apibūdinama ar nurodoma orlaivio variklio sukuriama varos jėga ir su kuriuo logiškai galima sieti skleidžiamą akustinę galią; paprastai laikoma, kad šis parametras yra patikslintoji grynoji trauka (žiūrėti šios lentelės 33 punktą). Tvarkos aprašo VII skyriuje taip pat vadinama galia arba galios nuostatis
53.	Triukšmo kontūras	Pastovios suminės orlaivio triukšmo lygio arba triukšmo rodiklio apie oro uostą vertės linija
54.	Triukšmo lygis	Garso matas decibelais pagal garsumo arba triukšmingumo skalę. Paprastai naudojamos dvi orlaivio į aplinką skleidžiamo triukšmo skalės – A dažninio svertinio garso lygio ir suvokiamojo triukšmo lygio. Šiose skalėse skirtingų dažnių garsui taikomi skirtingi svoriniai koeficientai – taip imituojamas žmogaus girdimo garso suvokimas
55.	Triukšmo metrika	Šia sąvoka apibūdinamas bet koks kiekybinis triukšmo veikiamojo subjekto buvimo vietoje matas, nesvarbu, ar tai pavienis triukšmo įvykis, ar suminis triukšmo poveikis per ilgesnį laiką. Pavienio triukšmo įvykio triukšmas paprastai matuojamas dviem matais: per triukšmo įvykį pasiektu didžiausiu garso lygiu arba jo garso ekspozicijos lygiu – bendros per laiką integruotos garso energijos matu
56.	Triukšmo poveikis	Neigiamas triukšmo poveikis jį girdintiems asmenims; daroma svarbi prielaida, kad triukšmo metrikos yra triukšmo poveikio rodikliai
57.	Triukšmo rodiklis	Ilgalaikio arba suminio garso matas, susijęs su to garso poveikiu žmonėms (t. y. laikoma, kad pagal jį galima tą poveikį numatyti). Jis gali būti nustatomas ne tik pagal garso stiprį, bet ir iš dalies atsižvelgiant į kitus veiksnius (visų pirma paros metą). Pavyzdžiui, dienos, vakaro, nakties triukšmo rodiklis Ldvn
58.	Triukšmo svarba	Skrydžio trajektorijos ruožo triukšmo dedamoji yra svarbi, jeigu triukšmo įvykio garso lygį paveikia taip, kad šį poveikį įmanoma nustatyti. Atmetant nesvarbius triukšmo poveikiui ruožus pavyksta išvengti daug kompiuterinio apdorojimo
59.	Triukšmo / galios / nuotolio NPD santykiai / duomenys	Triukšmo įvykių lygiai, pateikti lentelėje kaip nuotolio po etaloninėje atmosferoje etaloniniu greičiu horizontaliai skrendančiu lėktuvu funkcija, pagal kiekvieną taikomą variklio galios nuostatį (žiūrėti šios lentelės 60 punktą). Rengiant duomenis atsižvelgiama į garso silpimą dėl sferinio bangos sklidimo (atvirkštinių kvadratų dėsnis) ir atmosferos sugerties. Nuotolis apibrėžiamas kaip lėktuvo skrydžio trajektorijai ir orlaivio sparno ašiai statmena linija (t. y. vertikaliai apačioje po orlaiviu, kai jis skrenda nepasviręs)
60.	Variklio galios nuostatis	Triukšminio galios parametro (žiūrėti šios lentelės 52 punktą) vertė, kuri naudojama skleidžiamam triukšmui nustatyti ir yra nurodyta triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenyse
61.	Veikiamasis subjektas	Šaltinio skleidžiamo triukšmo veikiamas subjektas; ant žemės paviršiaus ar arti jo esantis taškas
62.	Vidutinis jūros lygis, MSL	Standartinis žemės paviršiaus aukštis, su kuriuo siejama ISA (žiūrėti šios lentelės 24 punktą)
63.	Žemės paviršiaus plokštuma	(Arba vardinė žemės paviršiaus plokštuma) Horizontalioji žemės paviršiaus plokštuma, kertanti aerodromo kontrolės tašką, pagal kurį paprastai skaičiuojami kontūrai

278.   Oro transporto triukšmo skaičiavimo metodo matematiniai simboliai ir jų reikšmės nurodytos Tvarkos aprašo 10 lentelėje. Kitų simbolių reikšmės paaiškintos tolesnėse šio skyriaus nuostatose juos pavartojus pirmą kartą.

10 lentelė. Oro transporto triukšmo skaičiavimo metodo matematiniai simboliai ir jų reikšmės.

Eil. Nr.	Simbolis arba sutrumpinimas	Reikšmė
1	2	3
1.	d	Trumpiausias nuotolis nuo stebėjimo taško iki skrydžio trajektorijos ruožo
2.	dp	Nuotolis nuo stebėjimo taško iki skrydžio trajektorijos statmena trajektorijai kryptimi (nuožulnusis nuotolis arba nuožulnusis intervalas)
3.	dl	Pagal mastelį patikslintas nuotolis
4.	Fn	Tikroji grynoji vieno variklio trauka
5.	Fn/δ	Patikslintoji grynoji vieno variklio trauka
6.	h	Orlaivio absoliutusis aukštis (virš MSL)
7.	L	Triukšmo įvykio garso lygis (skalė nenurodyta)
8.	L(t)	Garso lygis t momentu (skalė nenurodyta)
9.	LA, LA(t)	A svertinis garso slėgio lygis (t momentu), išmatuotas, kai standartinė laiko svertis yra S („Slow“) svertis
10.	LAE	Garso ekspozicijos lygis (SEL)
11.	LAmax	Didžiausia LA(t) vertė per triukšmo įvykį
12.	LE	Pavienio triukšmo įvykio garso ekspozicijos lygis
13.	LE∞	Pavienio triukšmo įvykio garso ekspozicijos lygis, nustatytas iš triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenų
14.	LEPN	Efektyvusis suvokiamasis garso lygis
15.	Leq	Ekvivalentinis (nuolatinis) garso lygis
16.	Lmax	Didžiausia L(t) vertė per triukšmo įvykį
17.	Lmax, seg	Didžiausias ruože generuojamas lygis
18.	ℓ	Nuotolis nuo stebėjimo taško iki antžeminės trajektorijos projekcijos statmena tai projekcijai kryptimi
19.	lg	Dešimtainis logaritmas
20.	N	Ruožų arba poruožių skaičius
21.	NAT	Triukšmo įvykių, kurių Lmax viršija nustatytą ribinį lygį, skaičius
22.	P	Galios parametras, pagal kurį nustatomas triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenų kintamasis L(P, d)
23.	Pseg	Su tam tikru ruožu siejamas galios parametras
24.	q	Nuotolis nuo ruožo pradžios iki didžiausio priartėjimo taško
25.	R	Posūkio spindulys
26.	S	Standartinis nuokrypis
27.	s	Nuotolis išilgai antžeminės trajektorijos projekcijos
28.	sRWY	Kilimo ir tūpimo tako ilgis
29.	t	Laikas
30.	te	Efektinė pavienio garso įvykio trukmė
31.	t0	Integruoto garso lygio atskaitos momentas
32.	V	Kelio greitis
33.	Vseg	Lygiavertis kelio greitis tam tikrame ruože
34.	Vref	Etaloninis kelio greitis, pagal kurį nustatomi triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenys
35.	x, y, z	Vietos koordinatės
36.	x′, y′, z′	Orlaivio koordinatės
37.	XARP, YARP, ZARP	Aerodromo kontrolės taško geografinės koordinatės
38.	z	Orlaivio aukštis virš žemės paviršiaus plokštumos / aerodromo kontrolės taško
39.	α	Parametras, taikomas apskaičiuojant baigtinio ruožo pataisą ΔF
40.	β	Vietos kampas (orlaivio pakilimo virš žemės paviršiaus plokštumos kampas)
41.	ε	Orlaivio posvyrio kampas
42.	γ	Aukštėjimo / žemėjimo kampas
43.	φ	Nuosvyrio kampas (garso šoninio kryptingumo parametras)
44.	l	Bendras ruožo ilgis
45.	ψ	Kampas tarp orlaivio judėjimo krypties ir krypties į stebėtoją
46.	ξ	Orlaivio kursas, išmatuotas laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi nuo magnetinio šiaurės poliaus
47.	Λ(β, ℓ)	Šoninis silpimas oras / žemė
48.	Λ(β)	Tolimasis šoninis silpimas oras / žemė
49.	Γ(ℓ)	Šoninio silpimo nuotolio koeficientas
50.	Δ	Kiekybinės vertės pokytis arba pataisa (kaip nurodyta tekste)
51.	ΔF	Baigtinio ruožo pataisa
52.	ΔI	Variklio montavimo padėties pataisa
53.	Δi	Paros i laikotarpio sverties koeficientas, dB
54.	Δrev	Atgalinė trauka
55.	ΔSOR	Riedėjimo pradžios vietos pataisa
56.	ΔV	Trukmės (greičio) pataisa

279.   Oro transporto triukšmo skaičiavimo metodo apatiniai indeksai ir jų reikšmės pateikti Tvarkos aprašo 11 lentelėje.

11 lentelė. Oro transporto triukšmo skaičiavimo metodo apatiniai indeksai ir jų reikšmės.

Eil. Nr.	Indeksas	Reikšmė
1	2	3
1.	1, 2	Intervalo ar ruožo pradžios ir pabaigos vertes žymintys indeksai
2.	E	Ekspozicija
3.	i	Orlaivio tipo / kategorijos sumavimo indeksas
4.	j	Antžeminės trajektorijos / subtrajektorijos projekcijos sumavimo indeksas
5.	k	Ruožo sumavimo indeksas
6.	max	Didžiausia
7.	ref	Etaloninė vertė
8.	seg	Ruožui būdinga vertė
9.	SOR	Susijęs su riedėjimo pradžios vieta
10.	TO	Kilimas

ANTRASIS SKIRSNIS

KOKYBĖS SISTEMA

Įvesties verčių tikslumas

280.   Visos oro transporto triukšmo skaičiavimo metodo įvesties duomenų vertės, nuo kurių priklauso šaltinio skleidžiamo triukšmo lygis, taip pat triukšmo šaltinio padėtis, nustatomos bent tokiu tikslumu, kad jų paklaidos (nekeičiant visų kitų parametrų) nulemta šaltinio skleidžiamo triukšmo lygio neapibrėžtis būtų ne didesnė kaip ±2dB(A).

Numatytųjų verčių naudojimas

281.   Taikant oro transporto triukšmo skaičiavimo metodą įvesties duomenys turi būti grindžiami tikruoju naudojimu ir neturi būti kliaujamasi numatytosiomis įvesties vertėmis ar prielaidomis. Visada turi būti naudojamos skrydžio trajektorijos, parengtos pagal radaro duomenis trajektorijoms rengti, jeigu jie yra ir jų kokybė atitinka reikalavimus. Numatytąsias įvesties vertes ir prielaidas leidžiama taikyti, pavyzdžiui, naudoti maršrutų modeliuose, o ne pagal radaro duomenis parengtas skrydžio trajektorijas, jeigu tikrųjų duomenų rinkimas susijęs su neproporcingai didelėmis sąnaudomis.

Skaičiavimams naudojamos programinės įrangos kokybė

282.   Skaičiavimams atlikti naudojama programinė įranga turi atitikti Tvarkos apraše aprašytus metodus, o jos atitiktis patvirtinta sertifikuotais bandymų rezultatais pagal tarptautinį standartą ISO 17534-1 „Akustika. Programinė įranga, naudojama garsui lauke skaičiuoti. 1 dalis. Kokybės reikalavimai ir kokybės užtikrinimas“.

TREČIASIS SKIRSNIS

METODO TIKSLAS IR TAIKYMO SRITIS

283.   Triukšmo kontūrų žemėlapiai naudojami nurodant aplink oro uostus orlaivių skleidžiamo triukšmo poveikio aprėptį ir stiprumą; šis poveikis išreiškiamas dienos triukšmo rodiklio (L_dienos), vakaro triukšmo rodiklio (L_vakaro), nakties triukšmo rodiklio (L_nakties), dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklio (L_dvn) bei kitų triukšmo rodiklių vertėmis. Triukšmo kontūras yra linija, išilgai kurios triukšmo rodiklio vertė nekinta. Triukšmo rodiklio vertė tam tikru būdu apima visus pavienius orlaivių triukšmo įvykius per tam tikrą laikotarpį, paprastai matuojamą dienomis ar mėnesiais.

284.   Iš netoliese esančio aerodromo išskrendančių ar į jį atskrendančių orlaivių triukšmas tam tikruose žemės paviršiaus taškuose priklauso nuo daugelio veiksnių. Svarbiausi iš jų – lėktuvų ir jų jėgainės tipas, pačiuose lėktuvuose taikomos galios, užsparnių ir oro greičio valdymo procedūros, nuotoliai nuo atitinkamų taškų iki įvairių skrydžio trajektorijų ir vietos reljefas bei aplinkos oro sąlygos. Oro uoste vykdomi skrydžiai paprastai apima įvairių tipų lėktuvus, įvairias skrydžių procedūras ir eksploatacinės masės vertes.

285.   Triukšmo kontūrai apibrėžiami matematiniais metodais apskaičiuojant paviršius, atitinkančius tam tikras vietos triukšmo rodiklio vertes. Oro transporto triukšmo skaičiavimo metode paaiškinama, kaip viename stebėtojo taške apskaičiuoti pavienio orlaivio sukeliamo triukšmo įvykio, kiekvieno konkretaus orlaivio skrydžio ar skrydžio tipo lygius, kurie vėliau tuo pačiu būdu yra sumuojami arba skaičiuojamas jų vidurkis ir taip gaunamos to taško rodiklio vertės. Triukšmo rodiklio vertes atitinkantis paviršius nustatomas prireikus kartojant apskaičiavimus įvairiems orlaivių kilimams ir tūpimams, o kad būtų užtikrinamas kuo didesnis efektyvumas, nepaisoma triukšmo įvykių, kurie triukšmo atžvilgiu yra nesvarbūs (t. y. kurių indėlis į bendrą triukšmo sumą nedidelis).

286.   Jeigu nuo tam tikros su oro uosto operacijomis susijusios veiklos (pavyzdžiui, sraigtasparniai, orlaivių riedėjimas, variklių bandymas ir pagalbinių jėgainių naudojimas) keliamo triukšmo bendras gyventojus veikiančio triukšmo lygis ir atitinkami triukšmo kontūrai nepriklauso, sudarant triukšmo žemėlapius į tą veiklą galima neatsižvelgti. Kai dėl pirmiau nurodytų su oro uosto operacijomis susijusių veiklų keliamo triukšmo priklauso bendras gyventojus veikiančio triukšmo lygis ir atitinkami triukšmo kontūrai, triukšmo šaltinių vertinimą galima atlikti pagal šio skyriaus dvidešimt trečiojo ir dvidešimt ketvirtojo skirsnių nuostatas.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ORO TRANSPORTO TRIUKŠMO SKAIČIAVIMO METODO APIBŪDINIMAS

287.   Triukšmo kontūrų rengimo proceso schema pateikta Tvarkos aprašo 15 pav. Triukšmo kontūrai rengiami įvairiais tikslais ir nuo jų priklauso triukšmo šaltiniams keliami reikalavimai ir pradinis oro transporto triukšmo skaičiavimo metodo įvesties duomenų apdorojimas. Ankstesnį triukšmo poveikį apibūdinančius kontūrus galima rengti pagal faktinius orlaivių operacijų įrašus – kilimus, tūpimus, masę, radaru išmatuotas skrydžio trajektorijas ir t. t. Būsimiems planavimo tikslams naudojami triukšmo kontūrai rengiami pagal numatomą oro transporto eismą ir skrydžių maršrutus bei būsimų orlaivių eksploataciniais parametrais ir akustinėmis charakteristikomis.

16 pav. Triukšmo kontūrų rengimo procesas.

288.   Kiekvienas orlaivio kilimas ar tūpimas apibrėžiamas skrydžio trajektorijos geometriniais parametrais ir šia trajektorija skrendančio orlaivio skleidžiamu triukšmu (į orlaivių kilimus ir tūpimus, per kuriuos skleidžiamas triukšmas ir kurių skrydžio trajektorija yra iš esmės tapatūs, atsižvelgiama dauginant). Skleidžiamas triukšmas priklauso nuo orlaivio charakteristikų, daugiausia nuo jo variklių sukuriamos galios. Taikant oro transporto triukšmo skaičiavimo metodą skrydžio trajektorija dalijama į ruožus. Šio skyriaus penktajame–aštuntajame skirsniuose pateiktos oro transporto triukšmo skaičiavimo metodo dalys ir paaiškinamas skirstymo į ruožus principas, kuriuo grindžiamas metodas; nustatytas triukšmo įvykio garso lygis – tai visų triukšmo atžvilgiu svarbių skrydžio trajektorijos ruožų poveikių, kuriuos galima apskaičiuoti atskirai, suma. Šio skyriaus penktajame–aštuntajame skirsniuose taip pat pateikiami įvesties duomenų reikalavimai, taikomi rengiant triukšmo kontūrų rinkinį. Išsamios būtinų oro transporto triukšmo skaičiavimo metodo įvesties duomenų specifikacijos pateiktos Tvarkos aprašo 4 priede.

289.   Šio skyriaus devintajame–penkioliktajame skirsniuose nurodyta, kaip pagal apdorotus oro transporto triukšmo skaičiavimo metodo įvesties duomenis apskaičiuojami skrydžio trajektorijos ruožai. Tam nagrinėjami orlaivio skrydžio parametrai ir taikomos Tvarkos aprašo 5 priede pateiktos lygtys. Skrydžio trajektorijos gali būti iš esmės keičiamos – bet kokiu maršrutu skrendantį orlaivį galima nukreipti į bet kurią iš rinkinį sudarančių trajektorijų, priklausomai nuo atmosferos sąlygų, orlaivio masės ar skrydžio procedūrų, oro transporto eismo apribojimų ir t. t. Į šiuos veiksnius atsižvelgiama kiekvieną skrydžio trajektoriją apibūdinant statistiniais duomenimis, t. y. tam tikrą trajektoriją laikant centrine ar pagrindine trajektorija, su kuria siejamas išsklaidytų trajektorijų rinkinys. Šie dalykai taip pat paaiškinti šio skyriaus devintajame–penkioliktajame skirsniuose ir pateikiama nuoroda į Tvarkos aprašo 6 priede pateiktą papildomą informaciją.

290.   Šio skyriaus šešioliktajame–dvidešimt pirmajame skirsniuose nurodyti pavienio įvykio garso lygio – triukšmo, kuris generuojamas žemės paviršiuje vienam orlaiviui kylant ar tupiant, – apskaičiavimo veiksmai. Tvarkos aprašo 7 priede pateiktas triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenų perskaičiavimo neetaloninėmis sąlygomis metodas. Tvarkos aprašo 8 priede aprašytas dipolinis triukšmo šaltinis, naudojamas modeliuojant iš baigtinio ilgio skrydžio trajektorijos ruožo spinduliuojamą garsą.

291.   Taikant Tvarkos aprašo devintajame–penkioliktajame ir šešioliktajame–dvidešimt pirmajame skirsniuose aprašytus modeliavimo santykius būtini ne tik susiję skrydžio trajektorijų, bet ir atitinkami nagrinėjamo orlaivio triukšmo ir eksploataciniai duomenys.

292.   Pagrindinis oro transporto triukšmo skaičiavimas – triukšmo įvykio garso lygio pavienio veikiamojo subjekto taške apskaičiavimas orlaiviui kylant ar tupiant. Jis turi būti kartojamas visiems orlaivių kilimams ir tūpimams kiekviename nustatytame taškų masyve pagal numatomą būtinų triukšmo kontūrų aprėptį. Kiekviename taške triukšmo įvykio garso lygiai vienaip ar kitaip sumuojami arba skaičiuojamas jų vidurkis ir taip nustatomas suminis lygis arba triukšmo rodiklio vertė. Ši proceso dalis aprašyta šio skyriaus dvidešimt antrajame ir dvidešimt penktajame–dvidešimt septintajame skirsniuose.

293.   Šio skyriaus dvidešimt aštuntajame–trisdešimtajame skirsniuose pateikiamos triukšmo kontūrų suderinimo su triukšmo rodiklio verčių masyvais variantai ir reikalavimai. Juose pateiktos triukšmo kontūrų rengimo ir tolesnio apdorojimo gairės.

PENKTASIS SKIRSNIS

SKIRSTYMO Į RUOŽUS KONCEPCIJA

294.   Tvarkos aprašo 9 priedo duomenų bazėje pateikiami kiekvieno konkretaus orlaivio pagrindiniai triukšmo / galios / nuotolio NPD santykiai. Jais apibrėžiami – nustatytomis etaloninės atmosferos sąlygomis skrendant tiesiai etaloniniu greičiu ir taikant nurodytą skrydžio konfigūraciją – tiesiai po orlaiviu (tiesiai po orlaiviu, statmenai sparnų ašiai ir skrydžio krypčiai; laikoma, kad taškas yra vertikaliai po tiesiai skrendančiu (t. y. nepasvirusiu) orlaiviu) registruojami didžiausi ir per laiką integruoti triukšmo įvykio garso lygiai kaip nuotolio funkcija. Rengiant triukšmo modelius svarbiausias parametras – varos galia – apibūdinamas triukšminiu galios parametru; paprastai naudojamas patikslintosios grynosios traukos parametras. Iš duomenų bazės nustatyti pradiniai triukšmo įvykių lygiai tikslinami atsižvelgiant, pirma, į tikrųjų (t. y. modeliuojamų) ir etaloninių atmosferos sąlygų skirtumus bei (jei tai garso ekspozicijos lygiai) orlaivio greičio skirtumus ir, antra, triukšmo įvertinimo (skaičiavimo ir (arba) matavimo) taškuose, kurie nėra tiesiai po orlaiviu, žemyn ir į šoną spinduliuojamo triukšmo skirtumus. Skirtumas tarp žemyn ir į šoną spinduliuojamo triukšmo atsiranda dėl garso sklidimo šoninio kryptingumo (kuris priklauso nuo variklių montavimo vietos) ir garso sklidimo į šoną silpimo. Tačiau taip patikslinti įvykio garso lygiai iki šiol taikomi tik bendrajam triukšmui, kurį skleidžia tiesia linija horizontaliai skrendantis orlaivis.

295.   Skirstymas į ruožus – procesas, per kurį prie rekomenduojamo triukšmo kontūro modelio pritaikomi begalinės skrydžio trajektorijos triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenys ir šoninio silpimo duomenys siekiant apskaičiuoti triukšmą, kuris veikiamąjį subjektą pasiekia orlaiviui skrendant nevienalyte skrydžio trajektorija, t. y. tokia, kurioje orlaivio skrydžio konfigūracija gali būti keičiama. Siekiant apskaičiuoti orlaivio kilimo ar tūpimo triukšmo įvykio garso lygį, skrydžio trajektorija apibūdinama rinkiniu nenutrūkstamų tiesių ruožų, kurių kiekvieną galima laikyti baigtine begalinės skrydžio trajektorijos, kurios triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenys ir šoninės pataisos yra žinomi, dalimi. Didžiausias triukšmo įvykio garso lygis – didžiausioji iš visų ruožų verčių. Per laiką integruotas viso triukšmo įvykio lygis apskaičiuojamas sumuojant pakankamo ruožų skaičiaus triukšmo vertes, t. y. tų ruožų, kurie sudaro didžiausią bendro triukšmo įvykio triukšmo dalį.

296.   Bendras vieno baigtinio ruožo triukšmo lygis nustatomas empiriškai. Energijos dalis F – ruožo triukšmas, išreikštas kaip bendro begalinės skrydžio trajektorijos triukšmo dalis, – apibūdinama lygtimi, kurioje atsižvelgiama į išilginį orlaivio skleidžiamo triukšmo kryptingumą ir ruožo padėtį veikiamojo subjekto atžvilgiu. Didžioji triukšmo dalis sklinda iš arčiausio, paprastai gretimo ruožo, kuriame (ne viename iš ruožo galų) yra didžiausio priartėjimo prie veikiamojo subjekto taškas (CAP). Ne gretimų vis tolesnių nuo veikiamojo subjekto ruožų triukšmą galima vertinti vis labiau apytiksliai pernelyg nepabloginant tikslumo.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SKRYDŽIO TRAJEKTORIJOS. PROJEKCIJOS IR PROFILIAI

297.   Rengiant triukšmo skaičiavimo modelius skrydžio trajektorija – išsamus orlaivio judėjimo erdvėje tam tikrą laiką aprašymas (į laiką atsižvelgiama per orlaivio greitį). Ši informacija, kartu su varos trauka (arba kitu triukšminiu galios parametru), būtina norint apskaičiuoti generuojamą triukšmą. Antžeminė trajektorijos projekcija – horizontalioji trajektorijos projekcija lygiame žemės paviršiuje. Antžeminė trajektorijos projekcija ir vertikalusis skrydžio profilis naudojami kuriant trimatę skrydžio trajektoriją. Modeliuojant ruožus būtina užtikrinti, kad orlaivio kilimas ar tūpimas būtų apibūdinamas susijusių tiesių ruožų rinkiniu. Skirstymo į ruožus metodas pasirenkamas siekiant užtikrinti tikslumo ir efektyvumo pusiausvyrą, todėl tikrąją posūkio trajektoriją būtina aproksimuoti pakankamai tiksliai, kartu kuo labiau sumažinant skaičiavimo naštą ir paprastinant duomenų reikalavimus. Kiekvienas ruožas turi būti apibrėžiamas geometrinėmis jo galinių taškų koordinatėmis ir susijusiais orlaivio greičio ir variklio galios parametrais (nuo kurių priklauso skleidžiamas triukšmas). Skrydžio trajektorijas ir variklio galią galima apibrėžti įvairiais būdais, tačiau pagrindiniai iš jų grindžiami:

297.1.  rengimu pagal procedūrinių etapų seką;

297.2.  išmatuotų skrydžio profilio duomenų nagrinėjimu.

298.   Rengiant skrydžio trajektoriją (Tvarkos aprašo 297.1 papunktyje nurodytas atvejis) būtina žinoti antžemines trajektorijų projekcijas (ar jų prielaidas) ir jų šoninį išsibarstymą, orlaivio masę, greitį, užsparnių ir variklio traukos valdymo procedūras, oro uosto aukštį virš jūros lygio, vėjo duomenis ir aplinkos oro temperatūrą. Skrydžio profilio apskaičiavimo pagal būtinus varos ir aerodinaminius parametrus lygtys pateiktos Tvarkos aprašo 5 priede. Į kiekvieną lygtį įtraukti koeficientai (ir (arba) konstantos), pagrįsti konkretaus tipo orlaivių empiriniais duomenimis. Pagal Tvarkos aprašo 5 priede pateiktas aerodinaminių parametrų lygtis galima nagrinėti bet kokį orlaivio eksploatacinės masės ir skrydžio procedūros derinį, įskaitant skrydžius esant skirtingai bendrajai orlaivio kilimo masei.

299.   Išmatuotų duomenų, pavyzdžiui, skrydžio duomenų savirašio, radaro ar kitos orlaivių sekimo įrangos, nagrinėjimas (Tvarkos aprašo 297.2 papunktyje nurodytas atvejis) apima priešingą Tvarkos aprašo 297.1 papunktyje nurodytą procesą. Užuot pagal sklandmenį veikiančias traukos ir aerodinamines jėgas vertinus orlaivio ir jo jėgainės būklę skrydžio ruožų galuose, jėgos nustatomos diferencijuojant sklandmens aukščio ir greičio pokyčius. Trajektorijos informacijos apdorojimo procedūros aprašytos šio skyriaus keturioliktajame skirsnyje.

300.   Taikant išsamiausią triukšmo modeliavimo metodą teoriškai būtų galima atskirai apibūdinti kiekvieną pavienį skrydį; šiuo atveju būtų tiksliai atsižvelgiama į erdvinį skrydžio trajektorijų išsibarstymą, kuris gali būti pakankamai didelis. Tačiau siekiant apriboti duomenų rengimo ir skaičiavimų trukmę įprasta skrydžio projekcijų rinkinius apibūdinti keliomis gretutinėmis subtrajektorijomis (vertikalusis išsibarstymas paprastai tinkamai apibūdinamas atsižvelgiant į skirtingos orlaivio masės poveikį vertikaliesiems profiliams).

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ORLAIVIO TRIUKŠMAS IR EKSPLOATACINIAI PARAMETRAI

301. Tvarkos aprašo 9 priede pateiktoje ANP duomenų bazėje nurodyti orlaivių ir variklių eksploatacinių parametrų koeficientai, išskridimo ir artėjimo tūpti profiliai, taip pat NPD santykiai, būdingi didelei daliai civilinių orlaivių, skraidančių iš Europos Sąjungos oro uostų. Orlaivių tipai ar variantai, kurių duomenų šiuo metu sąraše nėra, gali būti tinkamiausiai apibūdinti pagal panašių į sąrašą įtrauktų orlaivių duomenis. Šie duomenys buvo gauti siekiant apskaičiuoti vidutinio arba tipinio orlaivių parko ir mišraus eismo oro uoste triukšmo kontūrus. Gali būti netinkama prognozuoti atskiro orlaivių modelio absoliučiojo triukšmo lygius, taip pat nėra tinkama lyginti konkrečių tipų ir modelių orlaivių arba konkretaus orlaivių parko skleidžiamo triukšmo rodiklius ir charakteristikas. Tokiu atveju siekiant nustatyti, kokių tipų ir modelių orlaiviai yra triukšmingiausi arba koks konkretus orlaivių parkas skleidžia didžiausią triukšmą, turi būti atsižvelgiama į triukšmo pažymėjimus.

302. ANP duomenų bazėje pagal kiekvieną į sąrašą įtrauktą orlaivių tipą pateikiamas vienas arba keli numatytieji kilimo ir tūpimo profiliai. Turi būti išnagrinėtos šių profilių taikymo atitinkamam oro uostui galimybės ir nustatyti fiksuotųjų taškų profiliai arba procedūros etapai, labiausiai atitinkantys tame oro uoste vykdomus skrydžius.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

ORO UOSTO IR ORLAIVIO OPERACIJOS

303.   Konkretaus oro uosto triukšmo kontūras apskaičiuojamas pagal Tvarkos aprašo 304–320 punktuose nurodytus duomenis.

Bendrieji oro uosto duomenys

304.   Bendrieji oro uosto duomenys:

304.1.  aerodromo kontrolės taškas (kad būtų galima nurodyti atitinkamas aerodromo geografines koordinates). Kontrolės taškas nustatomas kaip vietinės stačiakampių koordinačių sistemos pradžios taškas;

304.2.  aerodromo etaloninis aukštis virš jūros lygio (aerodromo kontrolės taško aukštis virš jūros lygio). Tai vardinis žemės paviršiaus plokštumos, kurioje brėžiamas triukšmo kontūras be topografinių pataisų, absoliutusis aukštis;

304.3.  meteorologinės sąlygos (temperatūra, santykinis drėgnis, vidutinis vėjo greitis ir kryptis) aerodromo kontrolės taške ar arti jo.

Kilimo ir tūpimo tako duomenys

305.   Kiekvieno kilimo ir tūpimo tako duomenys:

305.1.  kilimo ir tūpimo tako žyma;

305.2.  kilimo ir tūpimo tako kontrolinis taškas (kilimo ir tūpimo tako centro koordinatės vietinėje koordinačių sistemoje);

305.3.  kilimo ir tūpimo tako ilgis, kryptis ir vidutinis nuolydis;

305.4.  riedėjimo pradžios taškas ir tūpimo slenkstis (į paslinktuosius slenksčius galima atsižvelgti apibrėžiant papildomus kilimo ir tūpimo takus).

Antžeminės trajektorijos projekcijos duomenys

306.   Antžemines trajektorijų projekcijas galima apibūdinti koordinačių horizontaliojoje žemės paviršiaus plokštumoje rinkiniais. Antžeminės trajektorijos projekcijos duomenų šaltinis pasirenkamas priklausomai nuo to, ar yra atitinkami radaro duomenys. Jeigu radaro duomenys yra, atlikus statistinę jų analizę nustatoma patikima pagrindinė trajektorija ir susijusios (išsibarsčiusios) subtrajektorijos. Jeigu minėtų duomenų nėra, pagrindinės trajektorijos paprastai rengiamos pagal atitinkamų procedūrų informaciją, pavyzdžiui, remiantis standartinėmis oro navigacijos informaciniuose rinkiniuose pateiktomis išskridimo pagal prietaisus procedūromis. Tokiame aprašyme paprastai pateikiama ši informacija:

306.1.  kilimo ir tūpimo tako, nuo kurio prasideda skrydžio trajektorija, žymuo;

306.2.  trajektorijos pradžios aprašymas (riedėjimo pradžios taškas, tūpimo slenkstis);

306.3.  ruožų ilgis (arba posūkio spindulys ir krypties pokytis).

307.   Tvarkos aprašo 306 punkte nurodyta būtinoji informacija centrinei (pagrindinei) trajektorijai apibrėžti. Tačiau skaičiuojant vidutinius triukšmo lygius padarius prielaidą, kad orlaivis skrenda tiksliai vardine trajektorija, gali būti gaunama vietinė kelių decibelų vertės paklaida. Todėl turi būti atsižvelgiama į šoninį trajektorijų išsibarstymą ir pateikiama ši papildoma informacija:

307.1.  trajektorijų rinkinio plotis (ar kiti išsibarstymo statistiniai duomenys) kiekvieno ruožo pabaigoje;

307.2.  subtrajektorijų skaičius;

307.3.  kilimų ir tūpimų pasiskirstymas statmenai pagrindinei trajektorijai.

Oro eismo duomenys

308.   Oro eismo duomenys:

308.1.  su duomenimis susijęs laikotarpis;

308.2.  kiekvieno tipo orlaivių kilimų ir tūpimų kiekviena trajektorija skaičius suskirstytas pagal:

308.2.1. laiką, jeigu reikia konkrečiam triukšmo deskriptoriui;

308.2.2. išskrendančių orlaivių eksploatacinę masę arba skrydžio etapų ilgius;

308.2.3. veiklos procedūras (jei būtina).

309.   Daugumai triukšmo rodiklių būtina, kad triukšmo įvykiai (t. y. orlaivių kilimai ir tūpimai) būtų apibrėžiami kaip konkretaus paros laikotarpio (pavyzdžiui, dienos, vakaro ir nakties) vidutinės vertės (žiūrėti šio skyriaus dvidešimt penktąjį–dvidešimt septintąjį skirsnius).

Topografiniai duomenys

310.   Kai žemės paviršius aplink oro uostus nelygus, atsižvelgiama į teritorijos aukščio ir etaloninio oro uosto aukščio virš jūros lygio skirtumus. Teritorijos aukščio virš jūros lygio poveikis gali būti ypač svarbus prie artėjimo tūpti trajektorijų, kur orlaiviai skrenda palyginti mažame aukštyje.

311.   Teritorijos aukščio virš jūros lygio duomenys paprastai pateikiami kaip tam tikro dydžio langelių tinklelio taškų koordinatės (x, y, z). Kai tinklelio parametrai skiriasi nuo triukšmo verčių skaičiavimo tinklelio parametrų, pastarojo tinklelio z koordinatės gali būti tiesiškai interpoliuojamos.

312.   Tvarkos apraše aprašytas oro transporto triukšmo skaičiavimo metodo taikymo sritis neapima išsamaus ypač raižyto žemės paviršiaus poveikio sklindančiam garsui. Į nedidelį žemės paviršiaus nelygumą galima atsižvelgti darant prielaidą, kad žemės paviršius tariamai lygus, t. y. lygią žemės paviršiaus plokštumą kiekviename matavimo taške tiesiog pakeliant ar nuleidžiant iki vietos žemės paviršiaus plokštumos aukščio (etaloninės žemės paviršiaus plokštumos atžvilgiu) (žiūrėti šio skyriaus šeštąjį skirsnį).

Etaloninės sąlygos

313.   Tarptautiniai orlaivių triukšmo ir eksploatacinių parametrų ANP duomenų bazės duomenys yra normalizuoti pagal etalonines sąlygas, kurios dažnai taikomos atliekant oro uostų triukšmo tyrimus (žiūrėti Tvarkos aprašo 7 priedą).

314.   Etaloninės su triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenimis siejamos sąlygos:

314.1.  atmosferos slėgis: 101,325 kPa (1 013,25 mb);

314.2.  atmosferos sugertis: silpimo laipsniai išvardyti Tvarkos aprašo 7 priedo 1 lentelėje;

314.3.  krituliai: nėra;

314.4.  vėjo greitis: mažesnis negu 8 m/s (15 mazgų);

314.5.  kelio greitis: 160 mazgų;

314.6.  vietos reljefas: lygus minkštas žemės paviršius be didelių statinių ar kitų atspindinčiųjų objektų kelių kilometrų nuotoliu nuo orlaivių antžeminių trajektorijų projekcijų.

315.   Standartizuoti orlaivio garso matavimai atliekami 1,2 m aukštyje virš žemės paviršiaus. Tačiau modeliuojant į tai atsižvelgti nebūtina, nes galima daryti prielaidą, kad triukšmo įvykio garso lygiai menkai priklauso nuo veikiamojo subjekto buvimo vietos aukščio (A dažniniai svertiniai garso ekspozicijos lygiai nedaug priklauso nuo veikiamojo subjekto buvimo vietos aukščio. Skirtumai būna mažesni nei vienas decibelas, išskyrus kai didžiausias garso kritimo kampas yra mažesnis nei 10° ir A dažninio svertinio spektro didžiausia vertė ties veikiamuoju subjektu yra 200–500 Hz intervale. Toks vyraujančių žemųjų dažnių spektras sukuriamas, pavyzdžiui, ilgais nuotoliais mažo dvikontūriškumo varikliais ir orsraigčių varikliais, kurie skleidžia pavienius žemo dažnio tonus).

316.   Triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenys taikytini, jeigu vidutinės sąlygos arti žemės paviršiaus atitinka toliau nurodytąsias:

316.1.  aplinkos oro temperatūra žemesnė negu 30 °C;

316.2.  aplinkos oro temperatūros (°C) ir santykinės drėgmės (procentais) sandauga didesnė nei 500;

316.3.  vėjo greitis mažesnis negu 8 m/s (15 mazgų).

317.   Tvarkos aprašo 316 punkte nurodytas sąlygų rinkinys apima daugumos pagrindinių pasaulio oro uostų sąlygas. Tvarkos aprašo 7 priede išdėstytas triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenų perskaičiavimo pagal šio intervalo neatitinkančias vidutines vietos sąlygas metodas.

318.   Etaloninės sąlygos, susijusios su lėktuvų aerodinaminiais parametrais ir variklių duomenimis:

318.1.  kilimo ir tūpimo tako aukštis virš jūros lygio: vidutinis jūros lygis;

318.2.  aplinkos oro temperatūra: 15 °C;

318.3.  bendroji kilimo masė: orlaivių triukšmo ir eksploatacinių parametrų ANP duomenų bazėje apibrėžta kaip etapo ilgio funkcija;

318.4.  bendroji tūpimo masė: 90 proc. didžiausios bendrosios tūpimo masės;

318.5.  trauką sukuriančių variklių skaičius: visi.

319.   Nors orlaivių triukšmo ir eksploatacinių parametrų ANP duomenų bazėje aerodinaminiai ir variklių duomenys grindžiami Tvarkos aprašo 318 punkte nurodytomis sąlygomis, nurodytus Tvarkos aprašo 9 priede juos leidžiama taikyti tais atvejais, kai kilimo ir tūpimo tako aukštis virš jūros lygio neatitinka etaloninių reikalavimų ir vidutinėmis Europos civilinės aviacijos konferencijos (ECAC) valstybių narių aplinkos oro temperatūromis (žiūrėti Tvarkos aprašo 5 priedą).

320.   Orlaivių triukšmo ir eksploatacinių parametrų ANP duomenų bazės lentelėse aerodinaminiai duomenys pateikiami pagal orlaivio kilimo ir tūpimo bendrąją masę, nurodytą Tvarkos aprašo 318.3 ir 318.4 papunkčiuose. Nors atliekant suminio triukšmo skaičiavimus pačių aerodinaminių duomenų nereikia tikslinti pagal kitas bendrosios masės vertes, kilimo ir aukštėjimo skrydžio profilių skaičiavimas pagal Tvarkos aprašo 5 priede aprašytas procedūras turi būti grindžiamas atitinkamomis tikrosios kilimo bendrosios masės vertėmis.

DEVINTASIS SKIRSNIS

SKRYDŽIO TRAJEKTORIJOS APRAŠYMAS

321.   Modeliuojant triukšmą kiekvienas orlaivio kilimas ar tūpimas turi būti aprašomas trimate skrydžio trajektorija ir kintančia variklio galia bei kintančiu skridimo šia trajektorija greičiu. Paprastai vienas orlaivio kilimo ar tūpimo modelis yra bendro oro uosto eismo dalis, pavyzdžiui, (tariamų) to paties tipo ir masės orlaivių tapačių kilimų ir tūpimų pagal tą pačią skrydžio procedūrą toje pačioje antžeminėje trajektorijos projekcijoje skaičius. Ši trajektorija gali būti viena iš kelių išsibarsčiusių modelio subtrajektorijų; šios subtrajektorijos yra vieno paskirto maršruto trajektorijų rinkinys. Antžeminių trajektorijos projekcijų rinkinys, vertikalieji profiliai ir orlaivio eksploataciniai parametrai apibrėžiami pagal įvesties scenarijaus duomenis, kartu su orlaivio duomenimis iš orlaivių triukšmo ir eksploatacinių parametrų ANP duomenų bazės.

322.   Triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenys (orlaivių triukšmo ir eksploatacinių parametrų ANP duomenų bazėje) apibūdina triukšmą, kurį skleidžia orlaivis, skrisdamas idealiąja horizontalia begaline skrydžio trajektorija pastoviu greičiu ir jo varikliams veikiant pastovia galia. Siekiant šiuos duomenis pritaikyti prie aerodromo skrydžių trajektorijų, kuriose dažnai keičiama galia ir greitis, kiekviena trajektorija suskirstoma į baigtinius tiesius ruožus; vėliau kiekviename iš šių ruožų skleidžiamas triukšmas sumuojamas veikiamojo subjekto buvimo vietoje.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

SKRYDŽIO TRAJEKTORIJOS IR SKRYDŽIO KONFIGŪRACIJOS SĄSAJOS

323.   Trimatė skrydžio trajektorija orlaiviui kylant ar tupiant nulemia garso spinduliavimo geometrinius parametrus ir sklidimą nuo orlaivio iki veikiamojo subjekto. Esant tam tikrai orlaivio masei ir konkrečiomis atmosferos sąlygomis skrydžio trajektorija visiškai priklauso nuo piloto (arba automatinės skrydžio valdymo sistemos) parenkamų galios, užsparnių ir aukščio nuostačių, kad būtų laikomasi skrydžio maršruto ir pagal orlaivio naudotojo standartines veiklos procedūras skrydžių valdymo centro nustatytų aukščio ir greičio, sekos. Šiais nurodymais ir veiksmais skrydžio trajektorija suskirstoma į atskirus etapus, t. y. trajektorijos ruožus. Horizontalioje plokštumoje jie sudaro tiesius skrydžio ruožus, kurie apibūdinami nurodant nuotolį iki kito posūkio, ir posūkius, kurie apibrėžiami nurodant spindulį ir kurso pokytį. Vertikalioje plokštumoje ruožai apibrėžiami trukmės ir (arba) nuotolio, kurių reikia norint pasiekti reikiamą orlaivio greičio ir (arba) aukščio pasikeitimą esant nurodytiems galios ir užsparnių padėties nuostačiams, vertėmis. Atitinkamos vertikaliosios koordinatės dažnai vadinamos profilio taškais.

324.   Modeliuojant triukšmą skrydžio trajektorijos informacija gaunama rengiant trajektoriją pagal procedūros etapų duomenis (t. y. etapų, kuriuos vykdo pilotas) arba nagrinėjant radaro duomenis – fizinius faktinių skrydžių trajektorijų matavimus. Kad ir koks metodas būtų taikomas, horizontalioji ir vertikalioji skrydžio trajektorijos formos skaidomos į ruožus. Horizontalioji forma (t. y. dvimatė trajektorijos projekcija žemės paviršiuje) yra antžeminė trajektorijos projekcija, apibrėžta atskrendančio ir išskrendančio orlaivio maršruto parinkimu. Jos vertikalioji forma, nustatoma profilio taškais, ir susiję skrydžio parametrai – greitis, posvyrio kampas ir galios nuostatis – kartu apibrėžia skrydžio profilį, kuris priklauso nuo skrydžio procedūros, kurią paprastai nustato orlaivio gamintojas ir (arba) naudotojas. Skrydžio projekcija sudaroma dvimatį skrydžio profilį jungiant su dvimate antžemine trajektorijos projekcija ir taip parengiama trimatės skrydžio trajektorijos ruožų seka.

325.   Nustatyto procedūros etapų rinkinio profilis priklauso nuo antžeminės trajektorijos projekcijos, pavyzdžiui, esant tiems patiems variklio traukos ir greičio nuostačiams orlaivio aukštėjimo greitis posūkiuose mažesnis nei skrendant tiesia linija. Turi būti nustatyti posvyrio kampo pakeitimai, be kurių orlaivis negalėtų atlikti posūkių, nes nuo šių pakeitimų priklauso skleidžiamo garso kryptingumas.

326.   Iš skrydžio trajektorijos ruožo sklindantis triukšmas priklauso nuo šio ruožo geometrinių parametrų veikiamojo subjekto atžvilgiu ir orlaivio skrydžio konfigūracijos. Tačiau pastarieji yra susiję – pakitus vienam kinta ir kitas, todėl būtina užtikrinti, kad visuose skrydžio trajektorijos taškuose orlaivio konfigūracija atitiktų jo judėjimą išilgai trajektorijos.

327.   Rengiant skrydžio trajektoriją, t. y. sudarant trajektoriją pagal procedūros etapus, kuriuose nustatoma piloto pasirenkama variklio galia, užsparnių palenkimo kampas ir pagreitis / vertikalusis greitis, turi būti apskaičiuojamas orlaivio judėjimas. Nagrinėjant skrydžio trajektoriją atliekami priešingi veiksmai: variklio galios nuostačiai turi būti įvertinami pagal stebimą orlaivio judėjimą, nustatytą pagal radaro duomenis arba tam tikrais atvejais specialiai nagrinėjant orlaivio savirašio duomenis (nors pastaruoju atveju variklio galia paprastai būna įtraukta į duomenis). Visais atvejais triukšmo skaičiavimai turi būti atliekami pagal visų ruožų pabaigos taškų koordinates ir skrydžio parametrus.

328.   Tvarkos aprašo 5 priede pateikiamos su orlaivį ir jo judėjimą veikiančiomis jėgomis susijusios lygtys ir paaiškinami jų sprendimo būdai siekiant apibrėžti skrydžio trajektorijas sudarančių ruožų savybes:

328.1.  riedėjimas orlaiviui kylant – Tvarkos aprašo 5 priedo V skyrius;

328.2.  aukštėjimas tolygiu greičiu – Tvarkos aprašo 5 priedo VI skyrius;

328.3.  staigus galios sumažinimas – Tvarkos aprašo 5 priedo VII skyrius;

328.4.  aukštėjimas greitėjant ir užsparnių įtraukimas – Tvarkos aprašo 5 priedo VIII skyrius;

328.5.  aukštėjimas greitėjant ir įtraukus užsparnius – Tvarkos aprašo 5 priedo IX skyrius;

328.6.  žemėjimas ir lėtėjimas – Tvarkos aprašo 5 priedo X skyrius;

328.7.  galutinis artėjimas tūpti – Tvarkos aprašo 5 priedo XI skyrius.

329.   Praktinis modeliavimas neįmanomas be paprastinimo – šios procedūros reikalavimai priklauso nuo taikymo pobūdžio, rezultatų svarbumo ir turimų išteklių. Bendroji paprastinimo prielaida, daroma net sudėtingiausiais taikymo atvejais, kad atsižvelgiant į skrydžio trajektorijų išsibarstymą skrydžio profiliai ir konfigūracijos visose subtrajektorijose yra tokie patys kaip pagrindinėje trajektorijoje. Skaičiavimai turi būti atliekami ne mažiau kaip 6 subtrajektorijose (žiūrėti šio skyriaus tryliktąjį skirsnį).

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

SKRYDŽIO TRAJEKTORIJOS DUOMENŲ ŠALTINIAI

Radaro duomenys

330.   Pagrindiniu informacijos apie tikrąsias skrydžių trajektorijas oro uostuose šaltiniu turi būti laikomi radaro duomenys.

331.   Siekiant parengti orlaivio konkretaus kilimo ar tūpimo trajektoriją, radaro duomenis reikia vidurkinti pagal tinkamą skrydžių kreivių aproksimacijos metodiką. Modeliuojant oro transporto triukšmą skrydžių trajektorijos apibūdamos skrydžių trajektorijų rinkinio statistiniais duomenimis, pavyzdžiui, visų kilimų ar tūpimų tam tikru maršrutu arba tik konkretaus tipo orlaivių kilimų ar tūpimų. Taip apskaičiuojant vidurkį su atitinkamais statistiniais duomenimis susijusias matavimo paklaidas galima sumažinti tiek, kad jų būtų galima nepaisyti.

Procedūros etapai

332.   Skrydžio trajektorijos nemodeliuojamos naudojant radaro duomenis, kai neturima būtinų išteklių arba nagrinėjamas ateities scenarijus, su kuriuo susijusių radaro duomenų nėra.

333.   Neturint radaro duomenų arba kai jų naudojimas nepriimtinas, skrydžio trajektorijas reikia vertinti remiantis rekomendacinio pobūdžio veiklos gairėmis, pavyzdžiui, nurodymais skrydžio įguloms, pateikiamais oro navigacijos informaciniame rinkinyje ir orlaivių naudojimo vadovuose (toliau – procedūros etapai).

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

KOORDINAČIŲ SISTEMOS

Vietos koordinačių sistema

334.   Vietos koordinačių sistema (x, y, z) – stačiakampių koordinačių sistema, kurios atskaitos taškas (0, 0, 0) sutampa su aerodromo kontrolės tašku (X_ARP, Y_ARP, Z_ARP), čia Z_ARP – etaloninis oro uosto aukštis virš jūros lygio. Žemės paviršiaus plokštuma yra laikoma vardine, kai z = 0. Orlaivio kursas ξ plokštumoje xy matuojamas pagal laikrodžio rodyklę nuo magnetinio šiaurės poliaus (žiūrėti Tvarkos aprašo 17 pav.). Visos veikiamojo subjekto buvimo vietos, pagrindinis triukšmo apskaičiavimo tinklelis ir triukšmo kontūro taškai nurodomi vietos koordinačių sistemos koordinatėmis. Vietos koordinačių sistemos ašys nustatomos lygiagrečiai žemėlapio, ant kurio brėžiami kontūrai, ašims.

17 pav. Vietos koordinačių sistema (x, y, z) ir su antžeminės trajektorijos projekcija susieta koordinatė s.

Su antžemine trajektorijos projekcija susieta koordinačių sistema

335.   Su antžemine trajektorijos projekcija susieta koordinačių sistema būdinga kiekvienai antžeminei trajektorijos projekcijai ir apibūdina nuotolį s, išmatuotą išilgai trajektorijos projekcijos skrydžio kryptimi. Išskridimo trajektorijos s matuojamas nuo riedėjimo pradžios taško, o artėjimo tūpti trajektorijos – nuo tūpimo slenksčio. Išskridimo trajektorijos s įgauna neigiamą reikšmę šiose zonose:

335.1.  išskridimo trajektorijose – prieš riedėjimo pradžios tašką;

335.2.  artėjimo tūpti trajektorijose – prieš tūpimo slenkstį.

336.   Skrydžio darbiniai parametrai, pavyzdžiui, aukštis, greitis ir galios nuostačiai, išreiškiami kaip s funkcijos.

Orlaivio koordinačių sistema

337.   Su orlaiviu susietos stačiakampių koordinačių sistemos (x′, y′, z′) pradžia yra faktinė orlaivio buvimo vieta. Ašių sistema apibrėžiama aukštėjimo kampu γ, skrydžio kryptimi ξ ir posvyrio kampu ε (žiūrėti Tvarkos aprašo 18 pav.).

18 pav. Su orlaiviu susieta koordinačių sistema (x′, y′, z′).

Atsižvelgimas į reljefo parametrus

338.   Kai reikia atsižvelgti į reljefo parametrus (žiūrėti šio skyriaus aštuntąjį skirsnį), nustatant garso sklidimo nuotolį d orlaivio aukščio koordinatė z turi būti pakeičiama z′ = z – z_o (šioje formulėje z_o – O veikiamojo subjekto buvimo vietos z koordinatė). Geometrinė orlaivio ir veikiamojo subjekto padėtis pavaizduota Tvarkos aprašo 19 pav. D ir  apibrėžtis žiūrėti šio skyriaus šešioliktajame–dvidešimt pirmajame skirsniuose. Kai žemės paviršius nelygus, veikiamasis subjektas gali būti virš orlaivio, todėl apskaičiuojant garso sklidimą z′ (ir atitinkamo vietos kampo β) vertė prilyginama 0.

19 pav. Žemės paviršiaus aukštis virš jūros lygio išilgai antžeminei trajektorijos projekcijai (kairėje) ir kampu į šią projekciją (dešinėje) (Vardinė žemės paviršiaus plokštuma z = 0 kerta aerodromo kontrolės tašką. O – veikiamojo subjekto buvimo vieta).

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

ANTŽEMINĖS TRAJEKTORIJOS PROJEKCIJOS

Pagrindinės trajektorijos

339.   Pagrindine trajektorija nustatomas tam tikru maršrutu skrendančių orlaivių trajektorijų rinkinio centras. Orlaivių triukšmo modeliavimo tikslais pagrindinė trajektorija apibrėžiama privalomais nurodymais, pavyzdžiui, pilotams pateikiamais AIP, arba statistikos metodais nagrinėjant radaro duomenis, jeigu jie turimi ir yra tinkami modeliavimo tyrimo tikslais. Kai skrydžio maršrutas parengiamas remiantis veiklos nurodymais, maršrutas apibūdinamas tiesiais skrydžio ruožais (nusakomais ilgiu ir kursu) ir lankais (nusakomais posūkio spinduliu ir kurso pasikeitimu) (žiūrėti Tvarkos aprašo 20 pav.).

20 pav. Antžeminės trajektorijos projekcijos posūkiai ir tiesūs ruožai.

340.   Tiesūs trajektorijos ruožai ir posūkiai pritaikomi prie vidutinės padėties, apskaičiuotos pagal radaro trajektorijų skerspjūvį tam tikrais intervalais išilgai maršruto. Orlaivio greitis ir posūkio spindulys lemia orlaivio posvyrio kampą ir triukšmas ant žemės priklauso nuo garso spinduliavimo aplink skrydžio trajektoriją asimetrijos ir pačios skrydžio trajektorijos padėties.

341.   Posvyrio kampo ε vertė, būtina norint išlaikyti numatytąjį greitį ir posūkio spindulį r, pasiekiama per baigtinę laiko atkarpą, per kurią posūkio spindulys mažėja nuo begalybės iki r. Modeliuojant galima nepaisyti spindulio pokyčio ir daryti prielaidą, kad posvyrio kampas didėja nuosekliai nuo 0 (ar kitos pradinės vertės) iki ε posūkio pradžioje ir iki kitos ε vertės posūkio pabaigoje. Geriausią šios nuostatos įgyvendinimo būdą pasirenka vartotojas, nes šio būdo pasirinkimas priklauso nuo posūkio spindulio apibrėžimo metodo. Jeigu pradinis variantas yra tiesių ir apskritimo lanko ruožų seka, galima posūkio pradžioje ir pabaigoje įterpti perėjimo į posvyrio kampą ruožus, kuriuose orlaivis svyra tolygiu greičiu (pavyzdžiui, išreiškiamu °/m arba °/s).

Šoninis trajektorijų išsibarstymas

342.   Kai nagrinėjami radaro duomenys, trajektorijų šoninis išsibarstymas ir būdingosios subtrajektorijos apibrėžiami remiantis atitinkamais ankstesniais nagrinėjamo uosto duomenimis. Pirmiausia radaro duomenys grupuojami pagal maršrutus. Modeliuojant išskridimo trajektorijas turi būti atsižvelgiama į šoninį išsibarstymą. Modeliuojant atvykimo maršrutus pakanka, kad visi atvykimo maršrutai būtų laikomi viena trajektorija. Kai artėjimo tūpti trajektorijos plačiai išsibarsčiusios triukšmo kontūro zonoje, jas reikia aprašyti naudojant subtrajektorijas, kaip ir išskridimo maršrutų atveju.

343.   Tam tikro maršruto duomenys vertinami kaip tam tikros populiacijos ėminys, t. y. aprašoma viena pagrindinė trajektorija ir vienas išsibarsčiusių subtrajektorijų rinkinys. Jeigu patikrinus nustatoma, kad skirtingų kategorijų orlaivių arba kilimų ir tūpimų duomenys iš esmės skiriasi (pavyzdžiui, didelių ir mažų lėktuvų daromo posūkio spinduliai skiriasi iš esmės), duomenys skirstomi papildomai į skirtingas trajektorijų grupes. Kiekvienos trajektorijų grupės šoninis išsibarstymas apibrėžiamas kaip nuotolio nuo pradinės padėties funkcija; tuomet remiantis statistiniais duomenimis orlaivių kilimai ir tūpimai atitinkamai priskiriami pagrindinei trajektorijai ir subtrajektorijoms.

344.   Jeigu matavimo duomenų apie trajektorijų grupę nėra, vardinis šoninis pasiskirstymas pagrindinei trajektorijai statmena kryptimi apibrėžiamas normaliojo skirstinio funkcija. Radaru išmatuotų trajektorijų grupės apibūdinamos normaliuoju (Gauso) skirstiniu.

345.   Taikoma 7 taškų diskrečioji aproksimacija ir šoninis išsibarstymas aprašomas šešių tolygiai apie pagrindinę trajektoriją išdėstytų subtrajektorijų rinkiniu. Subtrajektorijų išdėstymas viena kitos atžvilgiu priklauso nuo šonininio išsibarstymo funkcijos standartinio nuokrypio.

346.   Esant standartiniam nuokrypiui S, 98,8 proc. normaliojo skirstinio trajektorijų yra išsidėsčiusios ± 2,5 S ribose. Tvarkos aprašo 12 lentelėje nurodomas šešių subtrajektorijų pasiskirstymo nuotolis ir kiekvienai jų priskiriama orlaivių kilimų ir tūpimų procentinė dalis. Tvarkos aprašo 6 priede pateiktos kito subtrajektorijų skaičiaus vertės.

12 lentelė. Orlaivių kilimų ir tūpimų paskirstymo į 7 subtrajektorijas (pagrindinė trajektorija laikoma 1-a subtrajektorija) procentinė dalis taikant normaliojo skirstinio funkciją ir standartinį nuokrypį S.

Eil. Nr.	Subtrajektorijos numeris	Subtrajektorijos vieta	Subtrajektorijai tenkanti orlaivių kilimų ir tūpimų procentinė dalis
1	2	3	4
1.	7	–2,14 S	3 proc.
2.	5	–1,43 S	11 proc.
3.	3	–0,71 S	22 proc.
5.	1	0	28 proc.
6.	2	0,71 S	22 proc.
7.	4	1,43 S	11 proc.
8.	6	2,14 S	3 proc.

347.   Standartinis nuokrypis S yra koordinatės s funkcija išilgai pagrindinės skrydžio trajektorijos. Jį galima nurodyti (kartu su pagrindinės trajektorijos aprašymu) skrydžio trajektorijos duomenų lape, kurio pavyzdys pateiktas Tvarkos aprašo 4 priedo 3 ir 4 lentelėse. Jeigu standartinio nuokrypio rodiklių (pavyzdžiui, palyginamas skrydžių trajektorijas apibūdinančių radaro duomenų) neturima, rekomenduojama naudoti Tvarkos aprašo 347.1 ir 347.2 papunkčiuose nurodytas vertes:

347.1. Trajektorijoms, kuriose yra mažesni nei 45 laipsnių posūkiai:

(

89

)

347.2.  Trajektorijoms, kuriose yra didesni nei 45 laipsnių posūkiai:

(

90

)

348.   S(s) vertė lygi nuliui nuo riedėjimo pradžios taško iki s = 2 700 m arba s = 3 300 m, atsižvelgiant į posūkio dydį. Maršrutams, kuriuose yra daugiau nei vienas posūkis, taikomos 347.2 papunkčio nuostatos. Nuotoliu iki 6 000 m nuo tūpimo taško į šoninį atskridimo trajektorijų išsibarstymą galima neatsižvelgti.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

SKRYDŽIO PROFILIAI

349.   Skrydžio profilis – orlaivio judėjimo vertikalioje plokštumoje virš antžeminės trajektorijos projekcijos aprašymas nurodant orlaivio padėtį, greitį, posvyrio kampą ir variklio galios nuostatį. Oro transporto triukšmo skaičiavimo metu apibrėžiami orlaivių skrydžio profiliai, kurie turi atitikti triukšmo modeliavimo programinės įrangos reikalavimus. Skrydžių profiliai turi atitikti apibūdinamus orlaivių skrydžius. Oro transporto triukšmo skaičiavimams atlikti naudojama informacija apie atmosferos sąlygas, orlaivių tipus ir variantus, eksploatacinę masę ir skrydžių procedūras – variklio traukos ir užsparnių nuostačius bei lyginamąją aukščio ir greičio pokyčių analizę – visos vertės atitinkamai vidurkinamos per nagrinėjamą (-us) laikotarpį (-ius).

350.   Skrydžio profilių rengimas pagal procedūros etapus, nustatytus iš orlaivių triukšmo ir eksploatacinių parametrų ANP duomenų bazės arba nurodytus orlaivių naudotojų, aprašytas Tvarkos aprašo penkioliktajame skirsnyje ir Tvarkos aprašo 5 priede. Kai radaro duomenų nėra, nustatomi skrydžio trajektorijos parametrai ir susijusios greičio bei variklio traukos vertės. Daroma prielaida, kad visi trajektorijų grupės (panašūs) orlaiviai, priskirti tiek pagrindinei trajektorijai, tiek išsibarsčiusioms subtrajektorijoms, laikosi pagrindinės trajektorijos skrydžio profilio.

351.   Pavienių skrydžių informacijos šaltiniu gali būti orlaivių skrydžio duomenų savirašis (FDR), kuriame kaupiami skrydžio duomenys. Atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti kuo mažesnes triukšmo skaičiavimo modelio rengimo sąnaudas, gali būti daromos pagrįstos prielaidos apie vidutinės masės vertes ir skrydžių procedūras.

352.   Orlaivių triukšmo ir eksploatacinių parametrų ANP duomenų bazėje numatytieji procedūros etapai taikomi kai tikrosios procedūros nežinomos. Orlaivių triukšmo ir eksploatacinių parametrų ANP duomenų bazėje nustatytos standartizuotos dažnai taikomos procedūros, tačiau konkrečiais atvejais triukšmo skaičiavimo modelį rengiantys asmenys priima sprendimą dėl jų taikymo. Nustatant procedūros etapus atsižvelgiama į kilimo ir aukštėjimo traukos vertes, kurios gali priklausyti nuo esamų aplinkybių (pavyzdžiui, paprastai siekiama sumažinti traukos lygius (pradedant nuo didžiausio galimo) orlaiviui išskrendant, kad būtų pailginama variklio eksploatavimo trukmė). Tvarkos aprašo 5 priede nurodytos būdingosios praktikos aprašymo gairės. Kai kilimo ir tūpimo takas nėra ilgas, o vidutinė aplinkos oro temperatūra aukšta, taikoma visos variklio traukos prielaida.

353.   Modeliuojant tikruosius scenarijus didesnį tikslumą galima užtikrinti naudojant radaro duomenis, kuriais būtų papildomi ar pakeičiami Tvarkos aprašo 9 priede nurodyti orlaivių triukšmo ir eksploatacinių parametrų ANP duomenų bazės duomenys. Skrydžio profilius galima parengti naudojant radaro duomenis taip pat, kaip nustatomos šoninės pagrindinės trajektorijos, tačiau prieš tai eismas suskirstomas pagal orlaivių tipą ir variantus ir kartais pagal jų masę ar etapo ilgį (bet ne pagal išsibarstymą), kad būtų galima parengti kiekvieno pogrupio vidutinį aukščio ir greičio profilį pagal įveiktą antžeminį nuotolį. Tada jungiant su antžeminėmis trajektorijos projekcijomis pavienis profilis vienodai priskiriamas ir pagrindinei trajektorijai, ir subtrajektorijoms.

354.   Žinant orlaivio masę ir nuosekliai sprendžiant judėjimą apibūdinančias lygtis apskaičiuojami greičio ir varos traukos pokyčiai. Radaro paklaidų poveikiui, dėl kurio greitėjimas gali būti nustatomas netiksliai, sumažinti atliekamas pradinis duomenų apdorojimas. Pirmasis etapas kiekvienu atveju – iš naujo apibrėžti profilį pritaikant tiesius ruožus prie susijusių skrydžio etapų; kiekvienas ruožas turi būti atitinkamai klasifikuojamas, t. y. riedėjimo, aukštėjimo arba žemėjimo tolygiu greičiu, staigaus variklio traukos mažinimo arba greitėjimo / lėtėjimo keičiant užsparnių palenkimo kampą ar jo nekeičiant. Orlaivio masė ir atmosferos būklė taip pat yra būtina įvesties informacija.

355. Orlaivių triukšmo šaltinis atitinkamai turėtų būti ne mažesniame kaip 1,0 m (3,3 pėdų) aukštyje virš aerodromo lygio arba virš kilimo ir tūpimo tako vietovės aukščio lygių.

356.   Šio skyriaus tryliktajame skirsnyje nustatyta, kad būtina atsižvelgti į šonininį trajektorijų išsibarstymą apie vardinę arba pagrindinę trajektoriją. Radaro duomenų rinkiniams būdingas panašus orlaivių skrydžių trajektorijų išsibarstymas vertikalioje plokštumoje, kaip ir šoninio trajektorijų išsibarstymo apie vardinę arba pagrindinę trajektoriją atveju. Vertikalus orlaivių skrydžių trajektorijų išsibarstymas modeliuojamas kaip kintamasis, kuris priklauso nuo orlaivių masės ir skrydžio procedūrų skirtumų, į kuriuos atsižvelgiama atliekant pradinį oro eismo įvesties duomenų apdorojimą.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

SKRYDŽIO TRAJEKTORIJOS RUOŽŲ FORMAVIMAS

357. Kiekviena skrydžio trajektorija turi būti apibrėžiama ruožų koordinačių (taškų) ir skrydžio parametrų rinkiniu. Pirmiausia nustatomos antžeminės trajektorijos projekcijos ruožų koordinatės. Paskui apskaičiuojamas skrydžio profilis – pažymėtina, kad tam tikro procedūros etapų rinkinio profilis priklauso nuo antžeminės trajektorijos projekcijos, pavyzdžiui, kai variklio traukos ir greičio nuostačiai tie patys, orlaivio aukštėjimo sparta posūkiuose yra mažesnė negu skrendant tiesia linija. Tada atliekamas skirstymas į poruožius, kai orlaivis yra ant kilimo ir tūpimo tako (riedėjimas žeme prieš pakylant arba nutūpus) ir kai orlaivis yra arti kilimo ir tūpimo tako (pradinis aukštėjimas arba priartėjimo tūpti baigmė). Tuomet oro ruožai, kurių pradiniame ir galiniame taškuose greitis labai skiriasi, suskirstomi į poruožius. Trimatę skrydžio trajektoriją siekiant suskirstyti į ruožus, nustatomos antžeminės trajektorijos ruožų dvimatės koordinatės (šiuo tikslu bendrasis antžeminės trajektorijos projekcijos ilgis visada turėtų būti ilgesnis negu skrydžio profilis, šio reikalavimo laikymąsi, jeigu būtina, galima užtikrinti prie antžeminės trajektorijos projekcijos paskutinio ruožo pridedant atitinkamo ilgio tiesius ruožus) ir sujungiamos su dvimačiu skrydžio profiliu. Galiausiai pašalinami visi pernelyg arti vienas kito esantys skrydžio trajektorijos taškai.

Skrydžio profilis

358. Kiekvieną skrydžio profilio ruožą apibūdinantys parametrai ruožo pradžioje (indeksas 1) ir pabaigoje (indeksas 2):

s1, s2 –	nuotolis išilgai antžeminės trajektorijos projekcijos;
z1, z2 –	lėktuvo aukštis;
V1, V2 –	greitis žemės atžvilgiu;
P1, P2 –	triukšminis galios parametras (tas pats, pagal kurį apibrėžtos NPD kreivės);
ε1, ε 2 –	posvyrio kampas.

359. Rengiant skrydžio profilį pagal procedūros etapų rinkinį (skrydžio trajektorijos rengimas) ruožai formuojami paeiliui, kad pabaigos taškuose būtų pasiektos reikiamos sąlygos. Kiekvieno ruožo pabaigos parametrai tampa kito ruožo pradžios parametrais. Apskaičiuojant kiekvieną ruožą parametrai žinomi iš pradžių; reikiamos sąlygos ruožo pabaigoje nustatytos procedūros etape. Patys etapai nustatomi pagal ANP numatytąsias vertes arba juos nustato naudotojas (pvz., iš orlaivio naudojimo vadovo). Ruožo pabaigos sąlygos – paprastai aukštis ir greitis; profilio kūrimo užduotis – nustatyti ruožo ilgį, per kurį pasiekiamos minėtos sąlygos. Neapibrėžti parametrai nustatomi atliekant skrydžio charakteristikų skaičiavimus (žiūrėti Tvarkos aprašo 5 priedą).

360. Jeigu antžeminė trajektorijos projekcija yra tiesi linija, profilio taškus ir susijusius skrydžio parametrus galima apibrėžti neatsižvelgiant į antžeminę trajektorijos projekciją (posvyrio kampo vertė visada lygi 0). Tačiau antžeminės trajektorijos projekcijos retai būna tiesios linijos; paprastai jose yra posūkių ir siekiant užtikrinti geriausius rezultatus į šiuos posūkius būtina atsižvelgti rengiant dvimatį skrydžio profilį, prireikus skaidant profilio ruožus antžeminės trajektorijos projekcijos jungiamuosiuose taškuose ir įterpiant posvyrio kampo pokyčius. Kito ruožo ilgis iš pradžių dažniausiai būna nežinomas; jis preliminariai apskaičiuojamas darant prielaidą, kad posvyrio kampas nepakito. Jeigu paskui nustatoma, kad laikinasis ruožas apima vieną ar daugiau antžeminės trajektorijos projekcijos jungiamųjų taškų, o pirmasis jų – s, t. y. s₁ < s < s₂ , ruožas trumpinamas ties s ir parametrai toje vietoje apskaičiuojami interpoliuojant. Pastarieji tampa einamojo ruožo pabaigos parametrais ir naujojo ruožo, kuriame vis dar taikomos tos pačios tikslinės pabaigos sąlygos, pradžios parametrais. Jeigu antžeminėje trajektorijos projekcijoje nėra tarpinio jungiamojo taško, laikinasis ruožas patvirtinamas.

361. Jeigu į posūkių poveikį skrydžio profiliui atsižvelgti nereikia, priimamas skrydžio tiesia linija pavienio ruožo sprendimas, nors informacija apie posvyrio kampą išlaikoma, kad ją būtų galima naudoti vėliau.

362. Nepaisant to, ar posūkių poveikis modeliuojamas išsamiai, kiekviena trimatė skrydžio trajektorija parengiama jos dvimatį skrydžio profilį sujungiant su dvimate antžemine trajektorijos projekcija. Taip gaunamos koordinačių rinkinių (x, y, z) sekos, iš kurių kiekviena yra arba ruožais suskirstytos antžeminės trajektorijos projekcijos jungiamasis taškas, arba skrydžio profilio sujungimo taškas, arba ir vienas, ir kitas, o su profilio taškais yra susijusios atitinkamos aukščio z, kelio greičio V, posvyrio kampo ε ir variklio galios P vertės. Trajektorijos taške (x, y), kuris yra tarp skrydžio profilio ruožo galinių taškų, skrydžio parametrai interpoliuojami pagal šią formulę:

z = z1 + f (z2 – z1)	(91)
	(92)
ε = ε1 + f (ε2 - ε1)	(93)
	(94)

Šioje formulėje:

f = (s - s1)/(s2 - s1)

(95)

363. Atkreipkite dėmesį – daroma prielaida, kad z ir ε tiesiškai kinta per nuotolį, o V ir P – per laiką (t. y. tolygus greitėjimas (net jei variklio galios nuostačiai ruože nekeičiami, varos jėga ir greitėjimas gali kisti dėl skirtingo oro tankio skirtingame aukštyje. Tačiau rengiant garso sklidimo modelį į šiuos pokyčius neatsižvelgiama)).

364. Skrydžio profilio ruožus derinant su radaro duomenimis (skrydžio trajektorijos nagrinėjimas) visi nuotoliai, aukščiai, greičiai ir posvyrio kampai galiniuose taškuose nustatomi tiesiogiai iš radaro duomenų; tik galios nuostačiai turi būti apskaičiuojami pagal charakteristikų lygtis. Antžemines trajektorijos projekcijas ir skrydžio profilio koordinates taip pat įmanoma atitinkamai susieti, todėl tai atlikti gana paprasta.

Riedėjimas žeme iki pakilimo

365. Orlaiviui kylant, kai jis greitėja nuo stabdžių atleidimo taško (arba riedėjimo pradžios taško, SOR) iki atsiplėšimo vietos, greitis orlaiviui nuriedant 1 500–2 500 m nuotolį labai pasikeičia, t. y. nuo 0 iki maždaug 80–100 m/s.

366. Todėl kilimo rieda skirstoma į skirtingo ilgio ruožus ir kiekviename iš šių ruožų orlaivio greitis padidėja tam tikra ne didesne kaip 10 m/s (apie 20 mazgų) verte ΔV. Nors ši vertė orlaiviui riedant prieš kilimą faktiškai kinta, šiuo tikslu galima daryti prielaidą, kad greitėjimas yra tolygus. Tuomet kilimo etape V₁ – pradinis greitis, V₂ – kilimo greitis, n_TO – kilimo ruožų skaičius, s_TO – lygiavertis kilimo nuotolis. Kai lygiavertis kilimo nuotolis s_TO (žiūrėti Tvarkos aprašo 5 priedą), kilimo greitis V₁ ir kilimo greitis V_TO , riedėjimo žeme ruožų skaičius n_TO:

n_TO = int (1 + (V_TO - V₁) /10)                                                                                               (96)

vadinasi, greičio pokytis ruože

ΔV = V_TO/n_TO                                                                                                                                                               (97)

ir laikas Δt kiekviename ruože (daroma prielaida, kad greitėjimas yra tolygus)

                                                                                                                          (98)

Tada kilimo riedos ruožo k ilgis s_TO,k (1 ≤ k ≤ n_TO):

                                                                        (99)

Pavyzdys. Jei kilimo nuotolis s_TO  = 1 600 m, V₁ = 0 m/s ir V₂ = 75 m/s, tai n_TO  = 8 ruožai, kurių ilgis nuo 25 iki 375 metrų (Tvarkos aprašo 21 pav.):

21 pav. Kilimo riedos skirstymas į ruožus (aštuonių ruožų pavyzdys).

367. Tolygus orlaivio traukos padidėjimas ΔP kiekviename ruože, panašiai kaip greičio padidėjimas, apskaičiuojamas pagal formulę:

ΔP = (P_TO - P_init) / n_TO                                                                                                         (100)

Šioje formulėje P_TO ir P_init – orlaivio trauka atitinkamai atsiplėšimo taške ir kilimo riedos pradžios taške.

368. Taikant šį tolygų traukos vertės padidėjimą (užuot taikius kvadratinę lygtį Tvarkos aprašo 94 formulėje) siekiama, kad šis prieaugis būtų suderinamas su tiesiniu variklio traukos ir greičio santykiu, jei jis taikomas orlaiviui su reaktyviniu varikliu.

369. Svarbi pastaba. Pirmiau pateiktos lygtys ir pavyzdys grindžiami prielaida, kad pradinis orlaivio greitis kilimo etapo pradžioje yra lygus nuliui. Tai įprasta situacija, kai orlaivis pradeda riedėti ir greitėja atleidus stabdžius. Tačiau yra ir situacijų, kai orlaivis gali pradėti greitėti nuo savo riedėjimo greičio, nesustojęs prie kilimo ir tūpimo tako slenksčio. Tokiu atveju, kai pradinis greitis V_init, nėra lygus nuliui, vietoj Tvarkos aprašo 96–99 formulių, taikomos toliau nurodytos bendrosios formulės:

(101)

370. Tokiu atveju kilimo etapu V₁ yra pradinis greitis V_init , V₂ yra kilimo greitis V_TO , n yra kilimo ruožto n_TO numeris, s yra lygiavertis kilimo nuotolis s_TO, o s_k yra ruožo k ilgis s_TO,k (1[simbolis]k[simbolis]n).

Tūpimo rieda

371. Nors tūpimo rieda iš esmės yra kilimo riedai priešingas procesas, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į:

371.1. atgalinę trauką, kuri kartais naudojama orlaiviui sulėtinti;

371.2. lėtėjimą užbaigusius kilimo ir tūpimo taką paliekančius orlaivius (kilimo ir tūpimo taką paliekantys orlaiviai nėra oro triukšmo dedamoji dalis, nes į riedančio orlaivio triukšmą neatsižvelgiama).

372. Priešingai negu kilimo riedos nuotolis, kuris nustatomas remiantis orlaivio eksploataciniais parametrais, sustabdymo nuotolis s_stop (t. y. nuotolis nuo tūpimo taško iki vietos, kurioje orlaivis palieka kilimo ir tūpimo taką) priklauso ne vien nuo orlaivio. Nors trumpiausią sustabdymo nuotolį galima apskaičiuoti pagal orlaivio masę ir eksploatacinius parametrus (ir galimą atgalinę trauką), tikrasis sustabdymo nuotolis taip pat priklauso nuo riedėjimo takų vietos, eismo būklės ir atgalinės traukos naudojimo tam tikrame oro uoste taisyklių.

373. Atgalinės traukos naudojimas nėra įprasta procedūra – ji naudojama tik tuo atveju, jeigu būtino lėtėjimo neįmanoma užtikrinti ratų stabdžiais (atgalinė trauka gali sukelti ypač didelį triukšmą, nes tuščiąja eiga veikiančiam varikliui staiga pradėjus veikti atgaline trauka susidaro staigus garso protrūkis).

374. Tačiau dauguma kilimo ir tūpimo takų naudojami orlaiviams kilti ir tūpti, todėl atgalinės traukos poveikis triukšmo kontūrams nėra didelis, nes didelę bendros garso energijos greta kilimo ir tūpimo takų dalį lemia orlaivių kilimo operacijos. Atgalinės traukos poveikis triukšmo kontūrams gali būti didelis tik tada, jeigu kilimo ir tūpimo takas naudojamas tik orlaiviams tūpti.

375. Atgalinės traukos skleidžiamas triukšmas fiziškai yra labai sudėtingas procesas, tačiau jo poveikis orlaivių triukšmo kontūrams palyginti nedidelis, todėl šios rūšies triukšmą galima modeliuoti supaprastintai – į staigų variklio galios pasikeitimą atsižvelgiama tinkamai suskirstant riedą į ruožus.

376. Akivaizdu, kad tūpimo riedos triukšmo modeliavimas yra gerokai paprastesnė užduotis nei kilimo riedos triukšmo modeliavimas. Jeigu išsamios informacijos neturima, rekomenduojama daryti šias supaprastinto modeliavimo prielaidas (žiūrėti Tvarkos aprašo 22 pav.).

22 pav. Tūpimo riedos triukšmo modeliavimas.

377. Orlaivis 50 pėdų aukštyje kerta tūpimo slenkstį (jo koordinatė s išilgai artėjimo tūpti antžeminės trajektorijos yra 0) ir toliau žemėja savo tūptine, kol nutupia ant kilimo ir tūpimo tako. Esant 3° tūptinei, tūpimo taškas yra už 291 m nuo tūpimo slenksčio (kaip parodyta Tvarkos aprašo 22 pav.). Per visą sustabdymo nuotolį s_stop – konkrečios kiekvieno orlaivio vertės pateikiamos ANP duomenų bazėje – orlaivis nuo priartėjimo tūpti baigmės greičio V_final sulėtinamas iki 15 m/s. Kadangi šiame ruože greitis staigiai mažėja, pagal Tvarkos aprašo 101 bendrąsias formules (nes riedėjimo greitis nėra lygus nuliui) šis ruožas turėtų būti suskirstomas į poruožius taip pat kaip kilimo riedos ruožas (ar oro ruožai, kuriuose staigiai kinta greičio vertė). Variklio galia nuo priartėjimo tūpti baigmės galios orlaivio tūpimo taške iki atgalinės traukos galios nuostačio P_rev pakinta per nuotolį 0,1•s_stop , tada per likusią 90 % sustabdymo nuotolio dalį sumažėja iki 10 % didžiausios turimosios galios vertės. Iki kilimo ir tūpimo tako galo (s = –s_RWY) orlaivio greitis išlieka pastovus.

378. Atgalinės traukos NPD kreivės šiuo metu ANP duomenų bazėje nepateikiamos, todėl modeliuojant šį poveikį tenka remtis įprastomis kreivėmis. Atgalinės traukos galia P_rev paprastai sudaro apie 20 % visos galios nuostačio ir šią vertę rekomenduojama taikyti, kai neturima faktinės informacijos. Tačiau esant tam tikram galios nuostačiui, atgalinė trauka sukelia gerokai stipresnį triukšmą nei tiesioginė trauka, todėl įvykio lygiui, nustatytam iš NPD, taikoma ΔL pataisa, kuri per 0,1•s_stop atkarpą didėja nuo 0 iki ΔL_rev (laikinai rekomenduojama 5 dB (ji vis dar laikoma laikinąja, kol bus parengti kiti patvirtinamieji eksperimentiniai duomenys)), o likusioje stabdymo nuotolio dalyje tiesiškai mažėja iki 0.

Pradinio aukštėjimo ir priartėjimo tūpti baigmės ruožų skirstymas į poruožius

379. Ruožo ir veikiamojo subjekto tarpusavio padėties geometriniai parametrai pradinio aukštėjimo ir priartėjimo tūpti baigmės oro ruožuose sparčiai kinta, ypač veikiamojo subjekto buvimo vietos atžvilgiu, kai jis yra šalia skrydžio trajektorijos – tokiu atveju vietos kampas (beta kampas) taip pat greitai kinta, kai orlaivis aukštėja arba žemėja šiais pradiniais arba baigiamaisiais ruožais. Atlikus palyginimą su labai trumpų ruožų apskaičiavimais paaiškėjo, kad naudojant vieną (arba tik kelis) aukštėjimo arba artėjimo tūpti oro ruožą (-us), esantį (-čius) žemiau tam tikro aukščio (kilimo ir tūpimo tako atžvilgiu), gaunamas netikslus triukšmo į trajektorijos šoną artinys, netinkamas bendrosios metrikos reikmėms. Taip yra dėl to, kad kiekvienam ruožui taikoma viena šoninio silpimo pataisa, atitinkanti vieną konkrečiam ruožui būdingą vietos kampo vertę, o dėl staigaus šio parametro kitimo gaunami dideli šoninio silpimo poveikio pokyčiai kiekviename ruože. Apskaičiavimo tikslumas padidėja pradinį aukštėjimo ir paskutinį artėjimo tūpti oro ruožus suskirsčius į poruožius. Nuo poruožių skaičiaus ir kiekvieno iš jų ilgio priklauso šoninio silpimo pokyčio detalumas, į kurį bus atsižvelgiama. Žinant orlaivių, kurių varikliai pritvirtinti prie liemens, bendro šoninio silpimo išraišką galima įrodyti, kad, siekiant užtikrinti ne didesnį kaip 1,5 dB šoninio silpimo pokytį kiekviename ruože, aukštėjimo ir artėjimo tūpti oro ruožai, esantys žemiau nei 1 289,6 m (4 231 pėdos) aukštyje virš kilimo ir tūpimo tako, turėtų būti suskirstomi į poruožius pagal šį aukščio verčių rinkinį:

z = {18,9, 41,5, 68,3, 102,1, 147,5, 214,9, 334,9, 609,6, 1 289,6} (metrais) arba

z = {62, 136, 224, 335, 484, 705, 1 099, 2 000, 4 231} (pėdomis)

380. Kiekvieno pradinio ruožo, esančio žemesniame nei 1 289,6 m (4 231 pėdos) aukštyje, pirmiau nurodyti aukščiai taikomi nustatant, kuris iš pirmiau nurodytų aukščių yra arčiausiai pradinio pabaigos taško aukščio (aukštėjimo ruožo) arba pradžios taško aukščio (artėjimo tūpti ruožo). Tada tikrieji poruožio aukščiai z_i apskaičiuojami pagal šią formulę:

z_i = z_e [z'_i / z'_N] (i = k..N)                                                                                                   (102)

Šioje formulėje:

z_e – pradinio ruožo pabaigos taško aukštis (aukštėjimo) arba pradžios taško aukštis (artėjimo tūpti);

z'_i – pirmiau pateikto aukščio verčių rinkinio i narys;

z'_N – aukščiui z_e artimiausias aukštis iš pirmiau pateikto aukščio verčių rinkinio;

k – aukščio verčių rinkinio pirmojo nario indeksas, kuriam apskaičiuotas z_k yra aiškiai didesnis už pirmesnio pradinio aukštėjimo ruožo galinio taško aukštį arba kito pradinio artėjimo tūpti ruožo, kuris turi būti suskirstytas į poruožius, pradžios taško aukštį.

Konkrečiu pradinio aukštėjimo ruožo arba paskutinio artėjimo tūpti ruožo atveju k = 1, tačiau ir bendresniu su kilimo ir tūpimo taku nesujungtų oro ruožų atveju k bus didesnis už 1.

Pradinio aukštėjimo ruožo pavyzdys

381. Jeigu pradinio ruožo galinio taško aukštis Z_e = 304,8 m, tuomet pagal aukščio verčių rinkinį 214,9 m < z_e < 334,9 m, taigi aukščiui z_e artimiausias aukštis yra z'₇ = 334,9 m. Tuomet poruožio galinių taškų aukščiai apskaičiuojami pagal šią lygtį:

z_i = 304,8 [z'_i / 334,9], kai i – nuo 1 iki 7                                                                           (103)

(pažymima, kad tokiu atveju k = 1, nes tai yra pradinis aukštėjimo ruožas).

Vadinasi, z₁ būtų 17,2 m, z₂ – 37,8 m ir t. t.

Oro ruožų skirstymas į poruožius

382. Jeigu viename iš oro ruožų greičio vertės pokytis yra didelis, šis ruožas skirstomas į poruožius taip, kaip skirstomas riedos ruožas, t. y.:

n_seg = int (1 + |V₂ - V₁|/10)                                                                                                 (104)

šioje formulėje V₁ ir V₂ – atitinkamai greitis ruožo pradžioje ir pabaigoje. Pagal Tvarkos aprašo 97–99 formules atitinkami poruožių parametrai apskaičiuojami taip pat kaip kilimo riedos poruožių parametrai.

Antžeminė trajektorijos projekcija

383. Tiek pagrindinės trajektorijos, tiek subtrajektorijos antžeminė projekcija apibrėžiama koordinatėmis (x, y) žemės paviršiaus plokštumoje (pvz., remiantis radaro informacija) arba vektorinių komandų seka, kuria apibūdinami tiesūs ruožai ir apskritimų lankai (nustatyto r spindulio posūkiai ir kurso pokytis Δξ).

384. Modeliuojant ruožus lankas apibūdinamas kaip polankiais sujungtų tiesių ruožų seka. Nors antžeminės trajektorijos projekcijos ruožuose jie neišskiriami, jų būtinumą lemia orlaivio posvyris posūkiuose. Tvarkos aprašo 5 priedo IV skyriuje paaiškinama, kaip apskaičiuoti orlaivio posvyrio kampus tolygiuose posūkiuose, tačiau orlaivis pasvyra tuo kampu per tam tikrą laiką.

385. Perėjimo iš tiesaus ruožo į posūkį ar iš vieno posūkio iškart į kitą tvarka nenustatyta. Paprastai naudotojo nuožiūrai palikti elementai (žiūrėti šio skyriaus tryliktąjį skirsnį) nedaro didelio poveikio galutiniams kontūrams; pagrindinis reikalavimas – vengti staigių netolydumų posūkio pradžioje ir pabaigoje – nesunkiai įvykdomas, pavyzdžiui, numatant trumpus pereinamuosius ruožus, kuriuose posvyrio kampas per tam tikrą nuotolį kinta tiesiškai. Tik specialiu atveju, kai nuo konkretaus posūkio labai priklauso galutiniai kontūrai, perėjimą tektų modeliuoti tikroviškiau, kad posvyrio kampas būtų siejamas su tam tikrais orlaivių tipais ir pasirenkama atitinkama posvyrio sparta. Kol kas pakanka nurodyti, kad bet kokio posūkio galiniai polankiai Δξ_trans priklauso nuo posvyrio kampo kitimo reikalavimų. Likusioji lanko dalis, kurioje kurso pokytis Δξ – 2·Δξt_rans (laipsniais), padalijama į n_sub polankių pagal šią formulę:

n_sub = int (1 + (Δξ – 2•Δξ _trans ) / 10                                                                                    (105)

Šioje formulėje int(x) – x skaičiaus sveikosios dalies funkcija. Tuomet kiekvieno lanko kurso pokytis Δξ _sub apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Δξ = (ξ-2•Δξ_trans) / n_sub                                                                                                                                          (106)

Šioje formulėje n_sub vertė turi būti pakankamai didelė siekiant užtikrinti, kad Δξ _sub būtų ne mažesnis kaip 10 laipsnių. Lanko skirstymas į ruožus (išskyrus baigiamuosius perėjimo poruožius) parodytas 23 pav. (taip paprastai apibrėžtos į ruožus suskirstytos trajektorijos bendras ilgis yra šiek tiek mažesnis negu lanko formos trajektorijos, tačiau dėl to gaunama kontūro paklaida yra nedidelė, jeigu kampas suskirstomas į mažesnius kaip 30° segmentus).

23 pav. Skrydžio trajektorijos ruožų formavimas posūkį skirstant į Δs ilgio ruožus (viršutinis vaizdas horizontalioje plokštumoje, apatinis – vertikalioje).

386. Nustačius antžeminės trajektorijos ruožus xy plokštumoje, skrydžio profilio ruožai (sz plokštumoje) išdėstomi taip, kad susidarytų trimačiai (x, y, z) trajektorijos ruožai.

387. Antžeminė trajektorija nuo kilimo ir tūpimo tako visada turėtų tęstis už apskaičiavimo tinklelio ribos. Šio reikalavimo laikymąsi, jeigu būtina, galima užtikrinti prie antžeminės trajektorijos projekcijos paskutinio ruožo pridedant atitinkamo ilgio tiesų ruožą.

388. Bendras skrydžio profilis, sujungtas su antžemine trajektorija, taip pat turi tęstis už skaičiavimo tinklelio ribos. Prireikus tai galima užtikrinti pridedant papildomą profilio tašką:

388.1. prie išskridimo profilio galo, greičio ir traukos vertėms esant lygioms išskridimo profilio paskutinio taško vertėms, o aukštį tiesiškai ekstrapoliavus nuo paskutinio ir priešpaskutinio profilio taškų, arba;

388.2. prie atskridimo profilio pradžios, greičio ir traukos vertėms esant lygioms atskridimo profilio pirmojo taško vertėms, o aukštį tiesiškai atgaline kryptimi ekstrapoliavus nuo pirmojo ir antrojo profilio taškų.

Oro ruožų skirstymo į poruožius koregavimas

389. Pagal šiame skirsnyje aprašytą procedūrą nustačius trimačius skrydžio trajektorijos ruožus, gali reikėti papildomai pakoreguoti skirstymą į poruožius, kad būtų pašalinti per arti vienas kito esantys skrydžio trajektorijos taškai.

390. Jeigu gretimi taškai yra ne toliau kaip 10 metrų vienas nuo kito ir jeigu susijusios greičio ir variklio traukos vertės yra vienodos, vienas iš tų taškų turėtų būti pašalinamas.

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS

PAVIENIO TRIUKŠMO ĮVYKIO TRIUKŠMO APSKAIČIAVIMAS

391.   Oro transporto triukšmo skaičiavimo metodo pagrindinė dalis – triukšmo įvykio garso lygio apskaičiavimas vadovaujantis šio skyriaus devintajame–penkioliktajame skirsniuose aprašyta skrydžio trajektorijos informacija.

SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

PAVIENIO TRIUKŠMO ĮVYKIO METRIKA

392.   Triukšmas, kurį kylantis arba tupiantis orlaivis sukelia veikiamojo subjekto buvimo vietoje, išreiškiamas pavienio triukšmo įvykio garso (arba triukšmo) lygiu, t. y. dydžiu, kuris yra triukšmo poveikio žmogui rodiklis. Girdimasis garsas matuojamas triukšmo vienetais naudojant decibelų skalę L(t), kurioje taikomas svertinis dažnių vertinimas (arba filtras) siekiant imituoti žmogaus klausos charakteristikas. Modeliuojant orlaivių skleidžiamo triukšmo kontūrą svarbiausia skalė yra A dažninis svertinis garso lygis L_A.

393.   Oro transporto triukšmo skaičiavimo metode nagrinėjamas A dažninis svertinis garso (arba triukšmo) lygis. Skalė žymima nurodant pridedamąjį mato indeksą, t. y. L_AE, L_Amax.

394.   Pavienio triukšmo įvykio garso (ar triukšmo) ekspozicijos lygis apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

107

)

Šioje formulėje:

t₀ – atskaitos laikas.

Integravimo intervalas [t₁, t₂] pasirinktas siekiant užtikrinti, kad būtų apimamas beveik visas stiprus triukšmo įvykio garsas. Vertės t₁ ir t₂ pasirenkamos siekiant apimti laikotarpį, per kurį L(t) lygis ne daugiau kaip 10 dB skiriasi nuo L_max. Ši trukmė vadinama „10 dB mažiau“ (angl. „10-dB down“) laikotarpiu. Garso (triukšmo) ekspozicijos lygiai, nurodyti orlaivių triukšmo ir eksploatacinių parametrų ANP duomenų bazėje, yra „10 dB mažiau“ vertės. „10 dB mažiau“ L_E gali būti iki 0,5 dB mažesnis nei L_E, vertintas per ilgesnį laikotarpį. Išskyrus trumpus nuožulniuosius nuotolius, kuriuose triukšmo įvykio garso lygiai yra aukšti, pašalinis aplinkos triukšmas dažnai lemia, kad ilgesnių matavimo intervalų taikyti neįmanoma, ir „10 dB mažiau“ vertes naudoti įprasta. Atliekant triukšmo poveikio tyrimus (tikslinant triukšmo kontūrus) taip pat vadovaujamasi „10 dB mažiau“ vertėmis, todėl orlaivių triukšmo ir eksploatacinių parametrų ANP duomenų bazės lentelėse pateikiamos vertės laikomos visiškai tinkamomis.

395.   Modeliuojant orlaivio triukšmo kontūrą Tvarkos aprašo 107 formulė naudojama įprastam matui garso ekspozicijos lygiui L_AE (santrumpa SEL) apskaičiuoti pagal tokią formulę:

(

108

)

396.   Taikant Tvarkos aprašo 107 ir 108 formules galima nustatyti ekspozicijos lygius, kai L(t) yra žinomas visą ankstesnį laiką. Pagal rekomenduojamą triukšmo modeliavimo metodiką ši ankstesnė trukmė neapibrėžiama; triukšmo įvykio garso ekspozicijos lygiai apskaičiuojami sumuojant ruožų vertes – dalinius triukšmo įvykio garso lygius, kurių kiekvienas yra pavienio baigtinio skrydžio trajektorijos ruožo dedamoji.

AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS

ĮVYKIO GARSO LYGIŲ NUSTATYMAS REMIANTIS NPD DUOMENIMIS

397. Pagrindinis orlaivio triukšmo duomenų šaltinis yra tarptautinė Orlaivių triukšmo ir eksploatacinių parametrų (ANP) duomenų bazė. Joje lentelių forma pateiktos konkrečių tipų, variantų, skrydžio konfigūracijų (artėjimo tūpti, išskridimo, užsparnių nuostačių) ir galios nuostačių P orlaivių L_max ir L_E vertės kaip garso sklidimo nuotolio d funkcija. Jos atitinka skrydį tam tikru etaloniniu greičiu V_ref begaline tiesia trajektorija. Nors begalinio ilgio skrydžio trajektorijos sąvoka apibrėžiant įvykio garso poveikio lygį L_E yra svarbi, ji nėra tokia svarbi kalbant apie įvykio garso didžiausią lygį L_max, kuris priklauso nuo orlaivio skleidžiamo garso, kai orlaivis yra tam tikroje vietoje, labiausiai priartėjęs prie veikiamojo subjekto buvimo vietos. Modeliuojant laikoma, kad NPD nuotolis yra mažiausias nuotolis tarp veikiamojo subjekto ir ruožo.

398. Nepriklausomų kintamųjų P ir d verčių nurodymo būdas aprašytas toliau. Atliekant pavienę paiešką pagal įvesties vertes P ir d reikia nustatyti bazinių lygių L_max (P, d) ir (arba) L_E (P, d) (begalinėje trajektorijoje) vertes. Jeigu lentelėse tikslios P ir (arba) d vertės nepateiktos, įvykio garso lygį (-ius) tenka nustatyti interpoliuojant. Lentelėje pateiktos galios nuostačių vertės interpoliuojamos tiesiškai, o nuotolio vertės – logaritmiškai (žiūrėti Tvarkos aprašo 24 pav.).

24 pav. Garso, galios ir nuotolio kreivių interpoliavimas.

399. Jeigu P_i ir P_i+1 yra variklio galios vertės, kurias atitinkantis triukšmo lygis pateikiamas lentelėje pagal nuotolio duomenis, triukšmo lygis L(P) nurodytu nuotoliu, kai tarpinė galia yra P, tarp P_i ir P_{i+ 1} apskaičiuojamas pagal formulę:

(109)

400. Jeigu esant bet kokiam galios nuostačiui d_i ir d_i+1 yra nuotoliai, kuriuos atitinkantys triukšmo duomenys pateikiami lentelėje, tarpinį nuotolį d tarp d_i ir d_{i+ 1} atitinkantis garso lygis L(d) apskaičiuojamas pagal šią formulę:

(110)

401. Pagal Tvarkos aprašo 109 ir 110 formules triukšmo lygį L(P, d) galima apskaičiuoti bet kuriam į NPD duomenų bazę įtrauktam galios P nuostačiui ir bet kokiam nuotoliui d.

402. Jei nuotolis d yra už NPD ribų, pagal Tvarkos aprašo 110 formulę ekstrapoliuojamos dvi paskutinės vertės, t. y. į vidų nuo L(d₁) ir L(d₂) arba į išorę nuo L(d_I-1) ir L(d_I), kai I – bendras NPD taškų skaičius kreivėje. Vadinasi:

402.1. į vidų:

(111)

402.2. į išorę:

(112)

403. Kai nuotolis d trumpas, triukšmo lygiai sklidimo nuotoliui trumpėjant didėja labai greitai, todėl rekomenduojama taikyti 30 m apatinę d ribą, t. y. d = max (d, 30 m).

Standartinių NPD duomenų pataisa dėl pilnutinės akustinės varžos

404. ANP duomenų bazėje pateikti NPD duomenys normalizuoti pagal etalonines atmosferos sąlygas (temperatūra 25 °C ir slėgis 101,325 kPa). Prieš imantis taikyti pirmiau aprašytą interpoliacijos / ekstrapoliacijos metodą šie standartiniai NPD duomenys tikslinami atsižvelgiant į pilnutinę akustinę varžą.

405. Pilnutinė akustinė varža yra susijusi su garso bangų sklidimu akustinėje terpėje ir apibrėžiama oro tankio ir garso greičio sandauga. Su tam tikru garso stipriu (galia į ploto vienetą), suvokiamu tam tikru nuotoliu nuo šaltinio, susijęs garso slėgis (naudojamas apibrėžiant SEL ir L_Amax) priklauso nuo pilnutinės oro akustinės varžos matavimo vietoje. Ji priklauso nuo aplinkos oro temperatūros, atmosferos slėgio (ir netiesiogiai nuo aukščio virš jūros lygio). Todėl standartinius ANP duomenų bazės NPD duomenis būtina tikslinti, atsižvelgiant į tikrąsias aplinkos oro temperatūros ir slėgio sąlygas matavimo taške, nes šie duomenys paprastai skiriasi nuo normalizuotų sąlygų, siejamų su ANP duomenimis.

406. Standartiniams NPD lygiams taikytina pilnutinės akustinės varžos pataisa išreiškiama taip:

(113)

Šioje formulėje:

Δ _Impedance – Pilnutinės akustinės varžos pataisa atsižvelgiant į atmosferos sąlygas matavimo taške (dB);

P·c –Pilnutinė oro akustinė varža (niutonsekundėmis/m³) aerodromo aukštyje virš jūros lygio (409,81 yra pilnutinė oro varža su ANP duomenų bazės NPD duomenimis siejamomis etaloninėmis atmosferos sąlygomis).

407. Pilnutinė varža ρ·c apskaičiuojama pagal formulę:

                                                                                                             (114)

Šioje formulėje:

δ – p/po – aplinkos oro slėgio veikiamojo subjekto buvimo vietos aukštyje ir standartinio oro slėgio vidutinio jūros lygio aukštyje santykis: p₀ = 101,325 kPa (arba 1 013,25 mb);

θ – (T + 273,15)/(T₀ + 273,15) oro temperatūros veikiamojo subjekto buvimo vietos aukštyje ir standartinės oro temperatūros vidutinio jūros lygio aukštyje santykis: T₀ = 15,0 °C.

408. Pilnutinės akustinės varžos pataisa paprastai yra mažesnė nei kelios dešimtosios vieno dB dalys. Visų pirma pabrėžtina, kad norminėmis atmosferos sąlygomis (p₀ = 101,325 kPa ir T₀ = 15,0 °C) pilnutinės akustinės varžos pataisa yra mažesnė nei 0,1 dB (0,074 dB). Tačiau, jeigu aplinkos oro temperatūra ir atmosferos slėgis gerokai skiriasi nuo etaloninių atmosferos sąlygų, su kuriomis siejami NPD duomenys, pataisa gali būti didesnė.

DEVYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS IŠRAIŠKOS

Ruožo triukšmo įvykio garso lygis L_seg

409.   Ruožų vertės nustatomos taikant bazinių verčių (begalinės trajektorijos), kurios paimamos iš triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenų, pataisas. Vieno skrydžio trajektorijos ruožo didžiausiasis garso lygis L_max, seg apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

115

)

Trajektorijos vieno ruožo indėlis į L_E apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

116

)

410.   Tvarkos aprašo 115 ir 116 formulėse pataisos D_V, Δ_I (φ), L(b, l) ir D_F detaliau aprašytos šio skyriaus dvidešimt pirmajame skirsnyje ir jomis įvertinami šie poveikiai:

410.1.  Trukmės pataisa (D_V): triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenys siejami su skrydžiu etaloniniu greičiu. Šia pataisa patikslinami ekspozicijos lygiai, atitinkantys neetaloninį greitį. Trukmės pataisa netaikoma L_max, seg. apskaičiuoti.

410.2.  Variklių montavimo vietos poveikis (Δ_I (φ): apibūdina šoninio kryptingumo pokyčius dėl ekranavimo, refrakcijos ir atspindėjimo, kuriuos sukelia sklandmuo, varikliai ir aplinkinių srautų laukai.

410.3.  Šoninis garso silpimas (L(b, l): pataisos vertė didelė garsui sklindant mažu kampu žemės paviršiaus atžvilgiu; pataisa atsižvelgiama į tiesioginių ir atspindėtų garso bangų sąveiką (žemės paviršiaus poveikį) ir į atmosferos sąlygų netolygumo (visų pirma dėl žemės paviršiaus) sukeltą garso bangų, sklindančių į šoną nuo skrydžio trajektorijos veikiamojo subjekto link, refrakciją.

410.4.  Baigtinio ruožo pataisa (triukšmo dalis) (D_F): ja atsižvelgiama į tai, kad ruožo ilgis yra baigtinis ir todėl iš jo sklinda mažesnis triukšmas nei iš begalinio ruožo. Taikoma tik ekspozicijos metrikai.

411.   Kai ruožas yra kilimo ar tūpimo riedos dalis ir kai veikiamasis subjektas yra už nagrinėjamo ruožo, imamasi specialių veiksmų siekiant atsižvelgti į reaktyvinio variklio skleidžiamo triukšmo kryptingumą, aiškiai juntamą už orlaivio, kuris rengiasi kilti. Atlikus šiuos veiksmus gaunama speciali triukšmo išraiškos forma ekspozicijos lygiui apskaičiuoti:

(

117

)

(

118

)

Šiose formulėse:

Δ′_F – speciali ruožo pataisos forma;

Δ_SOR – kryptingumo pataisa, susijusi su aiškiai juntamu reaktyvinio variklio skleidžiamo triukšmo kryptingumu už riedėjimo ruožo.

412.   Riedėjimo ruožų vertinimas išsamiai aprašytas šio skyriaus dvidešimt pirmajame skirsnyje.

413.   Tolesniuose skirsniuose aprašytas iš ruožo sklindančio triukšmo lygių apskaičiavimas.

Kylančio ar tupiančio orlaivio triukšmo įvykio garso lygis L

414.   Didžiausiasis garso slėgio lygis L_max yra didžiausia iš ruožų L_max, seg. verčių (žiūrėti 115 ir 117 formules):

(

119

)

Šioje formulėje kiekvieno ruožo vertė nustatoma iš orlaivio triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenų pagal galios P ir nuotolio d vertes. Šie parametrai ir pataisos Δ_I(φ) ir L(b, l) paaiškinti toliau.

415.   Ekspozicijos lygis L_E apskaičiuojamas kaip visų skrydžio trajektorijos ruožų, iš kurių sklinda stiprus triukšmas, ekspozicijų L_E, seg decibelų suma pagal tokią formulę:

(

120

)

416.   Visų trajektorijos ruožų ekspozicijos lygio vertės sumuojamos nuosekliai.

DVIDEŠIMTASIS SKIRSNIS

SKRYDŽIO TRAJEKTORIJOS RUOŽO PARAMETRAI

417.   Galia P ir nuotolis d, kuriuos atitinkantys baziniai lygiai L_max seg.(P, d) ir L_E∞(P, d) nustatomi interpoliuojant triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenų lentelėse nurodytas vertes, nustatomi iš geometrinių ir darbinių ruožą apibūdinančių parametrų. Šis procesas aprašytas toliau, pateikiant schemas, kuriose nurodoma ruožo ir veikiamojo subjekto plokštuma.

Geometriniai parametrai

418.   Tvarkos aprašo 24–26 pav. nurodyti garso kelio nuo šaltinio iki veikiamojo subjekto geometriniai parametrai, kai veikiamasis subjektas O yra už S₁S₂ ruožo, greta ruožo ir prieš ruožą (orlaivio skrydžio kryptis yra iš S₁ į S₂). Tvarkos aprašo 24–26 pav.:

418.1.  O – veikiamojo subjekto buvimo vieta;

418.2.  S₁, S₂ – ruožo pradžia ir pabaiga;

418.3.  S_p – ruože ar jo tęsinyje esantis didžiausio priartėjimo prie veikiamojo subjekto statmena trajektorijai kryptimi taškas;

418.4.  d₁, d₂ – nuotolis atitinkamai nuo ruožo pradžios ir pabaigos iki veikiamojo subjekto;

418.5.  d_s – trumpiausias nuotolis tarp veikiamojo subjekto ir ruožo;

418.6.  d_p – nuotolis tarp veikiamojo subjekto ir ruožo tęsinio statmena ruožui kryptimi (trumpiausias nuožulnusis intervalas);

418.7.  λ – skrydžio trajektorijos ruožo ilgis;

418.8.  q – nuotolis nuo S₁ iki S_p (jo vertė neigiama, jeigu veikiamojo subjekto buvimo vieta yra už ruožo).

25 pav. Skrydžio trajektorijos ruožo geometriniai parametrai (veikiamasis subjektas yra už ruožo).

26 pav. Skrydžio trajektorijos ruožo geometriniai parametrai (veikiamasis subjektas yra greta ruožo).

27 pav. Skrydžio trajektorijos ruožo geometriniai parametrai (veikiamasis subjektas yra prieš ruožą).

419.   Tvarkos aprašo 25–27 pav. skrydžio trajektorijos ruožas pažymėtas stora juoda linija. Taškinė linija – skrydžio trajektorijos tęsinys, abiem kryptimis nutįstantis į begalybę. Oro ruožų, kai triukšmo įvykio metrika yra ekspozicijos lygis L_E, triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenų nuotolio parametras d – nuotolis tarp S_p ir veikiamojo subjekto, vadinamasis trumpiausias nuožulnusis intervalas (t. y. nuotolis nuo veikiamojo subjekto iki ruožo ar jo tęsinio, kitaip tariant, iki (tariamosios) begalinės skrydžio trajektorijos, kurios dalimi laikomas ruožas, statmena ruožui kryptimi).

420.   Ekspozicijos lygio metrikai, kai veikiamojo subjekto buvimo vieta yra už antžeminių kilimo riedos ruožų arba prieš antžeminius tūpimo riedos ruožus, triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenų nuotolio parametras d tampa nuotoliu d_s – trumpiausiu nuotoliu nuo veikiamojo subjekto iki ruožo (t. y. tokiu pačiu kaip vertinant didžiausiojo garso slėgio lygio metriką).

421.   Didžiausiojo garso slėgio lygio metrikai triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenų nuotolio parametras d yra d_s, t. y. trumpiausias nuotolis nuo veikiamojo subjekto iki ruožo.

Ruožo galia P

422. Tvarkos aprašo 9 priedo lentelėse pateiktais triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenimis apibūdinamas tolygiu greičiu tiesia linija begaline trajektorija skrendančio orlaivio, t. y. varikliui veikiant pastovia galia P, skleidžiamas triukšmas. Taikant rekomenduojamą metodiką tikrosios skrydžio trajektorijos, kuriose greičio vertė ir skrydžio kryptis kinta, suskirstomos į tam tikrą skaičių baigtinių ruožų, iš kurių kiekvienas laikomas vienalytės begalinės skrydžio trajektorijos dalimi, kurioje galioja NPD duomenys. Tačiau metodikoje numatyta, kad galios vertė ruože gali kisti; daroma prielaida, kad galia kinta tiesiškai nuo P₁ ruožo pradžioje iki P₂ jo pabaigoje. Todėl reikia nustatyti lygiavertę pastovią ruožo vertę P. Pastarąja laikoma arčiausiai veikiamojo subjekto esantį ruožo tašką atitinkanti vertė. Jeigu veikiamasis subjektas yra greta ruožo (Tvarkos aprašo 26 pav.), ši vertė nustatoma interpoliuojant galinių taškų vertes, kaip nurodyta Tvarkos aprašo 96 formulėje, t. y.:

(121)

423. Jeigu veikiamasis subjektas yra už ruožo arba prieš ruožą, šia verte laikoma artimiausio galinio taško vertė P₁ arba P₂ .

DVIDEŠIMT PIRMASIS SKIRSNIS

RUOŽO TRIUKŠMO ĮVYKIO GARSO LYGIO PATAISOS NARIAI

424.     Triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenyse triukšmo įvykio garso lygiai apibrėžiami kaip nuotolio iš apačios statmena idealiajai tiesiai begalinei skrydžio trajektorijai, išilgai kurios orlaivis skrenda nustatytu etaloniniu greičiu ir varikliams veikiant pastovia galia, kryptimi funkcija (triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenų specifikacijose reikalaujama, kad duomenys būtų grindžiami orlaivio skrydžio tiesia linija pastoviu greičiu, bet nebūtinai horizontaliai, matavimais; siekiant sukurti reikiamas skrydžio sąlygas, bandomoji orlaivio skrydžio trajektorija gali būti pakreipta horizontalios plokštumos atžvilgiu. Tačiau pakreiptos trajektorijos apsunkina skaičiavimus ir, kai duomenys naudojami modeliuojant, patogiau šaltinio trajektorijas vaizduoti tiesiomis horizontaliomis linijomis). Triukšmo įvykio lygis, interpoliuotas pagal triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenų lentelės duomenis ir konkretų galios nuostatį bei nuožulnųjį nuotolį, vadinamas baziniu lygiu. Jis taikomas begalinei skrydžio trajektorijai ir turi būti tikslinamas atsižvelgiant į neetaloninį greitį, variklio montavimo vietos poveikį (šoninį kryptingumą), šoninį garso sklidimo silpimą, baigtinį ruožo ilgį, išilginį kryptingumą už kilimo riedos (žiūrėti Tvarkos aprašo 115 ir 116 formules).

Trukmės pataisa Δ_V (tik L_E poveikio lygiai)

425. Šia pataisa (nors begalinio ilgio skrydžio trajektorijos sąvoka apibrėžiant įvykio garso poveikio lygį L_E yra svarbi, ji nėra tiek svarbi kalbant apie įvykio garso didžiausią lygį L_max, kuris priklauso nuo orlaivio skleidžiamo garso, kai orlaivis yra tam tikroje vietoje, labiausiai priartėjęs prie veikiamojo subjekto buvimo vietos. Modeliuojant laikoma, kad NPD nuotolis yra mažiausias nuotolis tarp veikiamojo subjekto ir ruožo.) atsižvelgiama į poveikio lygių pokytį, kai tikrasis ruožu skrendančio orlaivio kelio greitis skiriasi nuo etaloninio greičio V_ref , su kuriuo siejami pagrindiniai NPD duomenys.

426. Greitis, kaip ir variklio galia, išilgai skrydžio trajektorijos ruožo kinta (nuo V_T1 iki V_T2 – Tvarkos aprašo 5 priede nurodytų pasiekiamo greičio verčių arba anksčiau apskaičiuotu skrydžio profiliu pagrįstų verčių).

427. Oro ruožuose greitis V_seg yra ruožo greitis didžiausio priartėjimo taške S, interpoliuotas pagal galinių ruožo taškų vertes ir padarius prielaidą, kad ilgainiui jis kinta kvadratiškai, t. y. kai veikiamasis subjektas yra greta ruožo:

(122)

428.   Kai veikiamasis subjektas yra už ruožo ar prieš ruožą, šia verte laikoma artimiausią galinį tašką atitinkanti vertė V₁ arba V₂.

429.   Kilimo ir tūpimo tako ruožuose (kilimo ir tūpimo riedos dalys, kuriose γ = 0) V_seg prilyginamas ruožo pradžios ir pabaigos greičių vidurkiui ir apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

123

)

Suminė trukmės pataisa apskaičiuojama pagal tokią formulę:

(

124

)

Garso sklidimo geometriniai parametrai

430.   Tvarkos aprašo 28 pav. pavaizduoti pagrindiniai geometriniai parametrai statmenoje orlaivio skrydžio trajektorijai plokštumoje. Žemės paviršiaus linija – tos statmenos plokštumos ir horizontalios žemės paviršiaus plokštumos sankirta. Kai skrydžio trajektorija horizontali, žemės paviršiaus linija yra galinis žemės paviršiaus plokštumos vaizdas. Orlaivio posvyrio kampas ε matuojamas prieš laikrodžio rodyklę apie išilginę orlaivio sukimosi ašį (t. y. dešinysis orlaivio sparnas į viršų). Todėl šis posvyrio kampas darant kairiuosius posūkius yra teigiamas, o dešiniuosius – neigiamas.

28 pav. Orlaivio ir veikiamojo subjekto kampai statmenoje skrydžio trajektorijai plokštumoje.

431.   Tvarkos aprašo 27 pav.:

431.1.  Vietos kampas β (nuo 0° iki 90°) tarp tiesioginio garso sklidimo kelio ir horizontalios žemės paviršiaus plokštumo linijos lemia, kartu su skrydžio trajektorijos pokrypiu ir veikiamojo subjekto šoniniu poslinkiu l nuo antžeminės trajektorijos projekcijos, šoninį silpimą. Kai vietovės žemės paviršius nelygus, vietos kampas gali būti įvairus. Šiuo atveju jį lemia orlaivio aukštis virš stebėjimo taško ir nuožulnusis nuotolis, t. y. vietovės žemės paviršiaus nuolydžio ir garso sklidimo kelyje esančių kliūčių nepaisoma (žiūrėti šio skyriaus aštuntąjį ir dvyliktąjį skirsnius). Kai dėl žemės paviršiaus aukščio veikiamojo subjekto buvimo vieta yra virš orlaivio, vietos kampas β prilyginamas 0.

431.2.  Nuosvyrio kampas φ tarp sparno plokštumos ir garso sklidimo kelio lemia variklio montavimo vietos poveikį. Posvyrio kampo atžvilgiu φ = β ± ε dešinėje orlaivio pusėje esančiam veikiamajam subjektui vertė yra teigiama, o kairėje pusėje – neigiama.

Variklio montavimo vietos pataisa ΔI

432.   Sklandmens konfigūracija, visų pirma variklių montavimo vieta, daro poveikį garso spinduliavimui dėl atspindėjimo, refrakcijos ir sklaidos, kuriuos sukelia kietieji paviršiai ir aerodinaminių srautų laukai. Dėl šių priežasčių garsas į šonus apie išilginę orlaivio sukimosi ašį spinduliuojamas netolygiai, t. y. pasireiškia vadinamasis šoninis garso sklidimo kryptingumas.

433.   Orlaivių, kurių varikliai pritvirtinti prie liemens, ir orlaivių, kurių varikliai pritvirtinti prie sparnų, šoninis garso sklidimo kryptingumas labai skiriasi ir į šį skirtumą atsižvelgiama pagal tokią formulę:

.

(

125

)

Šioje formulėje:

Δ_I(φ) – nuosvyrio kampo φ pataisa (dB) (žiūrėti Tvarkos aprašo 27 pav.);

a = 0,00384,	b = 0,0621,	c = 0,8786,	kai varikliai pritvirtinti prie sparnų, ir	(126)
a = 0,1225,	b = 0,3290,	c = 1,	kai varikliai pritvirtinti prie liemens.	(127)

434. Orsraigčiais varomų orlaivių triukšmas yra nekryptinis, todėl Δ_I(φ) = 0.

435.   Tvarkos aprašo 29 pav. nurodyta, kaip Δ_I(φ) kinta aplink orlaivio posvyrio ašį (su trimis varikliais). Visais variklių montavimo variantais, kai φ yra neigiamas, Δ_I(φ) = Δ_I(0).

29 pav. Montavimo vietos poveikis šoniniam kryptingumui.

436.   Daroma prielaida, kad Δ_I(φ) yra dvimatis, t. y. nepriklauso nuo jokio kito parametro ir, visų pirma, nepriklauso nuo išilginio nuotolio tarp veikiamojo subjekto ir orlaivio. Vadinasi, vietos kampas β (atsižvelgiant į Δ_I(φ)) apibrėžiamas kaip β = tan^–1(z / ℓ).

Šoninis silpimas Λ(β, ℓ) (begalinė skrydžio trajektorija)

437.   Tvarkos aprašo 9 priedo lentelėse pateikti triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenų triukšmo įvykio garso lygiai atitinka horizontalų orlaivio skrydį pastoviu greičiu ir grindžiami matavimais, atliktais 1,2 m aukštyje virš minkšto žemės paviršiaus, po orlaiviu; nuotolio parametras yra aukštis virš žemės paviršiaus. Laikoma, kad bet koks paviršiaus poveikis triukšmo įvykio garso lygiams po orlaiviu, dėl kurio Tvarkos aprašo 9 priedo triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenų lentelėse pateikti lygiai gali skirtis nuo garso lygio verčių esant garso sklidimo laisvojo lauko sąlygoms (garso sklidimo laisvojo lauko sąlygos yra tokios sąlygos, kai tariama, kad nėra žemės paviršiaus), į šiuos duomenis (t. y. lygio ir nuotolio santykį) jau įtrauktas.

438.   Skrydžio trajektorijos šone nuotolio parametras yra mažiausias nuožulnusis nuotolis – statmens iš veikiamojo subjekto buvimo vietos į skrydžio trajektoriją ilgis. Bet kurioje šoninėje padėtyje garso lygis būna mažesnis, nei lygis tuo pačiu nuotoliu tiesiai po orlaiviu. Be pirmiau aprašyto šoninio kryptingumo ir variklių montavimo vietos poveikio, garso lygį lemia ir perteklinis šoninis garso sklidimo silpimas, dėl kurio garso lygio vertė didėjant nuotoliui mažėja sparčiau, nei nurodyta triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenyse. Šoninis garso sklidimo silpimas yra atspindžio poveikis, kurį sukelia tiesiogiai spinduliuojamo garso ir nuo paviršiaus atspindėto garso sąveika. Jis priklauso nuo paviršiaus pobūdžio ir dėl šio reiškinio garso lygiai gali būti mažesni, kai vietos kampas nedidelis. Šoniniam garso sklidimo silpimui poveikį daro pastovi ir kintama garso refrakcija dėl vėjo, temperatūros gradiento ir oro sūkurių, o šie reiškiniai siejami su paviršiaus buvimu (vėjas ir temperatūros gradientai bei sūkuriavimas iš dalies priklauso nuo paviršiaus šiurkštumo ir jam būdingų šilumos perdavimo charakteristikų). Atmosferos ir paviršiaus nevienalytiškumas daro stiprų poveikį atspindėjimo procesui, jį paskleidžia didesniais vietos kampais. Apskaičiuojant šoninį silpimą rekomenduojama taikyti Jungtinių Amerikos Valstijų Automobilių inžinierių sąjungos standarte AIR-5662 „Orlaivio triukšmo šoninio garso sklidimo silpninimo prognozavimo metodas“ (toliau – AIR-5662) išdėstytą metodiką. Tvarkos apraše nustatytas oro transporto triukšmo skaičiavimo metodas taikomas tik garso sklidimo virš minkšto žemės paviršiaus atveju.

439.   AIR-5662 standarte aprašyta metodika pagrįsta išsamiais eksperimentiniais duomenimis apie tiesia trajektorija (be posūkių) horizontaliai pastoviu greičiu skrendančių orlaivių, kurių varikliai pritvirtinti prie liemens, skleidžiamą garsą (šie duomenys pateikti Jungtinių Amerikos Valstijų Automobilių inžinierių sąjungos standarte AIR-1751 „Orlaivio triukšmo šoninio garso sklidimo susilpnėjimo kilimo ir tūpimo metu prognozavimo metodas“ (toliau – AIR-1751). Padarius prielaidą, kad skrendant horizontaliai iš oro žemės paviršiaus link sklindančio triukšmo silpimas priklauso nuo vietos kampo β, matuojamo vertikalioje plokštumoje, ir šoninio poslinkio nuo antžeminės trajektorijos projekcijos ℓ, duomenys išnagrinėti siekiant nustatyti empirinę bendros šoninės pataisos funkciją Λ_T(β, ℓ) (triukšmo įvykio garso lygis šone minus garso lygis tuo pačiu nuotoliu po orlaiviu).

440.   Nariu Λ_T(β, ℓ) atsižvelgiama į šoninį kryptingumą ir šoninį garso sklidimo silpimą, todėl pastarojo vertę galima gauti atimant. Šoninį garso sklidimo kryptingumą nustatant pagal Tvarkos aprašo 127 formulę, taikant variklio tvirtinimo prie liemens koeficientus ir φ pakeičiant β (taikoma skrydžiui be posūkių), šoninis garso sklidimo silpimas apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

.

(

128

)

Šioje formulėje β ir ℓ išmatuoti kaip nurodyta Tvarkos aprašo 28 pav., begalinei skrydžio trajektorijai statmenoje plokštumoje, kuri, kai skrendama horizontaliai, yra ir vertikali.

441.   Λ(β, ℓ) galima apskaičiuoti tiesiogiai pagal Tvarkos aprašo 128 formulę su Λ_T(β, ℓ), kurio duomenys pateikti AIR-1751, arba pagal tokią formulę:

(

129

)

Šioje formulėje Γ(ℓ) – nuotolio koeficientas, apskaičiuojamas pagal tokias formules:

(

130

)

(

131

)

Λ(β) – tolimasis šoninis garso sklidimo silpimas garsui sklindant iš oro žemės paviršiaus link, apskaičiuojamas pagal tokias formules:

(

132

)

(

133

)

442.   Šoninio garso sklidimo silpimo Λ(β, ℓ) išraiška, Tvarkos aprašo 129 formulė, kurią galima taikyti visiems orlaiviams, t. y. orsraigčiu varomiems orlaiviams ir reaktyviniams orlaiviams, kurių varikliai pritvirtinti prie liemens arba prie sparnų, grafiškai pavaizduota Tvarkos aprašo 30 pav.

443.   Atsižvelgiant į reljefą β vertė gali būti mažesnė kaip 0. Pastaraisiais atvejais rekomenduojama taikyti Λ(β) = 10,57.

30 pav. Šoninio silpimo  priklausomybė nuo vietos kampo ir nuotolio.

Baigtiniam ruožui taikomas šoninis garso sklidimo silpimas

444.   Tvarkos aprašo 130–133 formulėse apibūdinamas šoninis garso sklidimo silpimas Λ(β, l), kai veikiamąjį subjektą pasiekia garsas, kurį skleidžia tolygiu greičiu išilgai begalinės horizontalios trajektorijos skrendantis orlaivis. Taikant Tvarkos aprašo 130–133 formules baigtiniams nehorizontaliems ruožams šoninis garso sklidimo silpimas turi būti skaičiuojamas lygiavertei horizontaliai trajektorijai, nes skaičiuojant pagal arčiausią tašką nuožulniojo ruožo tęsinyje (kuris tam tikrame taške kerta žemės paviršiaus plokštumą) negaunamas tinkamas vietos kampas β.

445.   Baigtinių ruožų šoninio garso sklidimo silpimo nustatymas L_max ir L_E metrikoms skiriasi. Ruožų didžiausieji garso slėgio lygiai L_max kaip sklidimo nuotolio d nuo ruožo artimiausio taško funkcija nustatomi iš triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenų; pataisų, kad būtų atsižvelgiama į ruožo matmenis, taikyti nereikia. Daroma prielaida, kad L_max šoninis garso sklidimo silpimas priklauso tik nuo to paties taško vietos kampo ir antžeminio nuotolio.

446.   Bazinis triukšmo įvykio garso ekspozicijos lygis L_E(P, d) iš triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenų nustatomas pagal baigtinio ruožo parametrus ir jis taikomas begalinei skrydžio trajektorijai. Triukšmo įvykio ekspozicijos lygis ruože L_E, seg yra mažesnis negu bazinis lygis; šis vertės sumažėjimas atitinka baigtinio ruožo pataisą, apibrėžtą šio skyriaus dvidešimt pirmajame skirsnyje. Pataisa, priklausanti nuo Tvarkos aprašo 25–27 pav. pavaizduotų trikampių OS₁S₂ geometrinių parametrų, rodo, kokią visos begalinės trajektorijos triukšmo energijos O taške dalį sudaro iš ruožo atsklidusi energija; pataisa taikoma neatsižvelgiant į šoninį garso sklidimo silpimą. Šoninis garso sklidimo silpimas skaičiuojamas begalinei trajektorijai, t. y. kaip jos, o ne baigtinio ruožo, poslinkio ir pakilimo funkcija.

447.   Pridėjus pataisas Δ_V ir Δ_I ir iš triukšmo / galios / nuotolio NPD duomenų bazinio lygio atėmus šoninį garso sklidimo silpimą Λ(β, l) gaunamas patikslintasis triukšmo įvykio garso lygis, atitinkantis lygiavertį orlaivio skrydį pastoviu greičiu gretima tiesia horizontalia begaline trajektorija. Kai modeliuojami faktiniai trajektorijos ruožai, nuo kurių priklauso triukšmo kontūrai, nebūna horizontalūs; orlaivis aukštėja arba žemėja.

448.   Tvarkos aprašo 31 pav. pavaizduotas orlaivio išskridimo ruožas S₁S₂ – orlaivis aukštėja γ kampu – principas labai panašus į orlaivio atvykimo ruožo. Likusioji tikrosios skrydžio trajektorijos dalis Tvarkos aprašo 31 pav. nepavaizduota; pakanka nurodyti, kad S₁S₂ yra tik dalis visos trajektorijos (pastaroji yra kreivė). Pastaruoju atveju veikiamojo subjekto buvimo vieta O yra kairėje ruožo pusėje. Orlaivis yra pasviręs (prieš laikrodžio rodyklę apie skrydžio trajektoriją) į skersinę horizontalią ašį kampu ε. Nuosvyrio kampas φ tarp sparno plokštumos ir garso sklidimo kelio, nuo kurio priklauso montavimo vietos poveikio pataisa Δ_I (Tvarkos aprašo 118 formulė), yra skrydžio trajektorijai statmenoje plokštumoje, kurioje apibrėžiamas kampas ε. φ = β – ε (šioje formulėje β = tan^–1(h / ℓ), ℓ yra nuotolis OR nuo veikiamojo subjekto iki antžeminės trajektorijos projekcijos statmena jai kryptimi, t. y. veikiamojo subjekto šoninis poslinkis (kai veikiamasis subjektas yra ruožo dešinėje, φ tampa β + ε (žiūrėti šio skyriaus dvidešimt pirmąjį skirsnį). Orlaivio didžiausio priartėjimo prie veikiamojo subjekto taškas S nustatomas pagal statmenį OS, kurio ilgis (nuožulnusis nuotolis) d_p. Trikampis OS₁S₂ dera su ruožo pataisos Δ_F apskaičiavimo geometrinių parametrų schema, pateikta Tvarkos aprašo 26 pav.

31 pav. Veikiamasis subjektas greta ruožo.

449. Skaičiuojant šoninį (garso sklidimo) silpimą pagal Tvarkos aprašo 129 formulę (kai β matuojamas vertikalioje plokštumoje), rekomenduojama naudoti pratęstą horizontalią skrydžio trajektoriją. Pratęsta horizontali skrydžio trajektorija brėžiama vertikalioje plokštumoje per S₁S₂ tuo pačiu nuožulniuoju nuotoliu d_p iki veikiamojo subjekto statmena trajektorijai kryptimi. Tai galima pavaizduoti pasukant trikampį ORS ir su juos susietą skrydžio trajektoriją γ kampu apie OR (žiūrėti Tvarkos aprašo 31 pav.) ir taip suformuojant trikampį ORS′. Šios lygiavertės horizontalios trajektorijos (dabar vertikalioje plokštumoje) vietos kampas yra β = tan^–1(h/ℓ) (lieka nepakitęs). Šiuo atveju veikiamasis subjektas yra greta, kampas β ir atitinkamas šoninis garso silpimas Λ(β, ℓ) L_E ir L_max metrikoms yra tokie pat.

450. Tvarkos aprašo 32 pav. pavaizduota padėtis, kai veikiamojo subjekto buvimo vietos taškas O yra už baigtinio ruožo, o ne greta jo. Šiuo atveju ruožas matomas kaip labiau nutolusi begalinės trajektorijos dalis; statmenį galima nubrėžti tik iki ruožo tęsinyje esančio taško S_p. Trikampis OS₁S₂ dera su ruožo pataisos Δ_F skaičiavimo schema, pateikta Tvarkos aprašo 25 pav. Tačiau šiuo atveju šoninio kryptingumo ir šoninio silpimo parametrai mažiau akivaizdūs.

32 pav. Veikiamasis subjektas už ruožo.

451. Didžiausio lygio metrikai NPD nuotolio parametras laikomas trumpiausiu nuotoliu iki ruožo, t. y. d = d₁. Poveikio lygio metrikai tai yra trumpiausias nuotolis d_p nuo O iki S_p pratęstoje skrydžio trajektorijoje, t. y. iš NPD lentelės interpoliuotas lygis yra L_E ∞ (P₁, d_p).

452. Šoninio silpimo geometriniai parametrai skiriasi ir skaičiuojant didžiausią bei poveikio lygį. Didžiausio lygio metrikos pataisa Λ(β,ℓ) nustatoma pagal Tvarkos aprašo 129 lygtį kai β = β₁ = sin^-1 (z₁ /d₁), ir kai β₁ ir d₁ apibrėžiami trikampiu OC₁S₁ vertikalioje plokštumoje per O ir S₁. .

453. Skaičiuojant tik oro ruožų šoninį silpimą ir poveikio lygio metriką, ℓ išlieka trumpiausias šoninis poslinkis nuo ruožo tęsinio (OC). Tačiau norint nustatyti tinkamą β vertę reikia dar kartą įsivaizduoti (begalinę) lygiavertę horizontalią skrydžio trajektoriją, kurios dalimi galima laikyti ruožą. Ji brėžiama per S₁′, h aukštyje nuo žemės paviršiaus, kai h yra lygus RS₁ ilgiui statmena antžeminei trajektorijos projekcijai kryptimi. Tai atitinka skrydžio trajektorijos tikrojo tęsinio pasukimą γ kampu apie R tašką. Jei R taškas yra statmenyje į S₁, arčiausiai O esantį ruožo tašką, lygiavertė horizontali trajektorija brėžiama taip pat, kaip O esant greta ruožo.

454. Lygiavertės horizontalios trajektorijos didžiausio priartėjimo prie veikiamojo subjekto O taškas yra S′, nuožulnusis nuotolis d, todėl taip vertikalioje plokštumoje suformuotas trikampis OCS′ apibrėžia vietos kampą β = cos^-1(ℓ/d). Nors tokia transformacija gali atrodyti paini, vis dėlto pabrėžtina, kad esminiai šaltinio geometriniai parametrai (d₁, d₂ ir φ) išlieka nepakitę, o garsas iš ruožo link veikiamojo subjekto sklinda taip, kaip jis sklistų tuo atveju, jeigu visas skrydis išilgai iki begalybės ištęsto nuožulniojo ruožo (kurio dalis modeliavimo tikslais yra nagrinėjamas ruožas) būtų vykdomas pastoviu greičiu V ir galia P₁. Kita vertus, veikiamąjį subjektą pasiekiančio iš ruožo sklindančio garso šoninis silpimas yra susijęs su β, lygiavertės horizontalios trajektorijos vietos kampu, o ne su β_p , trajektorijos tęsinio vietos kampu.

455. Turint omenyje, kad, kaip numatyta modeliavimo tikslais, variklio pritvirtinimo vietos poveikis Δ_I yra dvimatis, nuosvyrio kampas φ vis tiek matuojamas į šoną nuo orlaivio sparno plokštumos (pradinis įvykio lygis tebėra lygis orlaiviui kertant begalinę skrydžio trajektoriją, vaizduojamą ruožo tęsiniu). Vadinasi, nuosvyrio kampas nustatomas didžiausio priartėjimo taške, t. y. φ = β_p  – ε , čia β_p yra kampas S_pOC.

456. Prieš ruožą esančio veikiamojo subjekto atvejis atskirai nenagrinėjamas; akivaizdu, kad šis atvejis iš esmės yra toks pats, kaip veikiamajam subjektui esant už ruožo.

457. Tačiau poveikio lygio metrikai, kai kylančiam orlaiviui riedant veikiamojo subjekto buvimo vieta yra už antžeminio ruožo ir kai tupiančiam orlaiviui riedant veikiamojo subjekto buvimo vieta yra prieš antžeminį ruožą, β vertė tampa tokia pati kaip didžiausio lygio metrikai.

458. Kai kylančiam orlaiviui riedant buvimo vieta yra už antžeminio ruožo:

β = β1 = sin^-1(z1/d1) ir

(134)

459. Kai tupiančiam orlaiviui riedant buvimo vieta yra prieš antžeminį ruožą:

β = β₂ = sin^-1(z₂/d₂) ir                                                                                    (135)

460. Šių konkrečių išraiškų naudojimo loginis pagrindas yra susijęs su kryptingumo riedėjimo pradžios taške funkcijos taikymu, kai buvimo vieta yra už kilimo riedos ruožų, ir pusapvalio kryptingumo prielaidos taikymu, kai buvimo vieta yra prieš tūpimo riedos ruožus.

Baigtinio ruožo pataisa Δ_F (tik poveikio lygiai L_E)

461. Patikslintasis bazinis triukšmo poveikio lygis siejamas su ištisine tiesia horizontalia trajektorija pastoviu greičiu skrendančiu orlaiviu (nors ir esant posvyrio kampui ε, kuris yra nesuderinamas su skrydžiu tiesia linija). Taikant (neigiamą) baigtinio ruožo pataisą Δ F  = 10•lg(F), kai F – energijos dalis, lygis dar patikslinamas, tarsi orlaivis skristų tik baigtiniu ruožu (arba likusioje begalinės skrydžio trajektorijos dalyje būtų skrendama visiškai tyliai).

462. Energijos dalies nariu atsižvelgiama į akivaizdų išilginį orlaivio triukšmo kryptingumą ir kampą, kurį ruožas sudaro veikiamojo subjekto buvimo vietoje. Nors kryptingumą lemiantys procesai yra labai sudėtingi, tyrimais įrodyta, kad gaunami triukšmo kontūrai nėra labai jautrūs priimtoms tikslioms kryptingumo charakteristikoms. Toliau pateikta Δ F išraiška pagrįsta bikvadratiniu 90 laipsnių dipolinio garso spinduliavimo modeliu. Daroma prielaida, kad šoninis kryptingumas ir šoninis silpimas jam nedaro poveikio. Kaip apskaičiuoti šią pataisą išsamiai nurodyta Tvarkos aprašo 8 priede.

463. Energijos dalis F – tai Tvarkos aprašo 25–27 pav. apibrėžto trikampio OS₁S₂ „vaizdo“ funkcija, t. y.:

(136)

Šioje formulėje:

; ; ;

Šiose formulėse dλ – vadinamasis pagal mastelį patikslintas nuotolis (žiūrėti Tvarkos aprašo 8 priedą), o V_ref = 270,05 pėdų/s (esant 160 mazgų etaloniniam greičiui). Atkreipkite dėmesį, kad L_max(P, d_p) yra didžiausias lygis, nustatytas iš NPD duomenų pagal statmenąjį nuotolį d_p, o NE ruožo didžiausias lygis L_max. Rekomenduojama taikyti apatinę Δ_F ribą –150 dB.

464. Konkrečiu atveju, kai veikiamojo subjekto buvimo vieta yra už kylančio orlaivio kiekvieno riedos ruožo, taikoma supaprastinta Tvarkos aprašo 136 formule išreikštos triukšmo dalies forma, atitinkanti specialų atvejį q = 0.

465. Ji žymima, čia d – parametras, kuriuo nurodomas jos taikymas išskridimo operacijoms, ir apskaičiuojama taip:

(137)

Šioje formulėje: α₂ = λ / dλ.

466. Ši speciali triukšmo dalies forma taikoma kartu su kryptingumo riedėjimo pradžios taške funkcija, kurios taikymo metodas išsamiau paaiškintas tolesniame skirsnyje.

467. Konkrečiu atveju, kai veikiamojo subjekto buvimo vieta yra prieš nutūpusio orlaivio kiekvieną riedos ruožą, taikoma supaprastinta Tvarkos aprašo 136 formule išreikštos triukšmo dalies forma, atitinkanti specialų atvejį q = λ. Ji žymima Δ'_F,a, kai a – parametras, kuriuo nurodomas jos taikymas atskridimo operacijoms, ir apskaičiuojama taip:

(138)

Šioje formulėje: α₁ = –λ / dλ.

468. Naudojant šią formą, kai netaikoma jokių tolesnių horizontaliojo kryptingumo pataisų (kitaip nei tuo atveju, kai buvimo vieta yra už kilimo riedos ruožų; žr. skirsnį apie kryptingumą riedėjimo pradžios taške), daroma prielaida dėl pusapvalio horizontaliojo kryptingumo, kai buvimo vieta yra prieš tūpimo riedos ruožą.

Kryptingumo riedėjimo pradžios taške funkcija Δ _SOR

469. Orlaivio, ypač reaktyvinio orlaivio su žemesnio dvikontūriškumo laipsnio turboreaktyviniais varikliais, triukšmas atgal sklinda išgaubtu lanku, būdingu reaktyvinio variklio skleidžiamam triukšmui. Ši garso lauko forma pasireiškia tuo aiškiau, kuo didesnis reaktyvinio variklio srauto greitis ir kuo mažesnis orlaivio greitis. Ši savybė ypač svarbi, kai veikiamojo subjekto buvimo vieta yra už riedėjimo pradžios taško, kur galioja abi šios sąlygos. Į šį poveikį atsižvelgiama taikant kryptingumo funkciją Δ_SOR.

470. Δ_SOR funkcija išvesta atlikus kelis triukšmo matavimo mikrofonais, tinkamai išdėstytais už išskrendančio reaktyvinio orlaivio SOR taško ir greta SOR taško, tyrimus.

471. Tvarkos aprašo 33 pav. pateikti atitinkami geometriniai parametrai. Azimuto kampas Ψ tarp orlaivio išilginės ašies ir vektoriaus į veikiamąjį subjektą apibrėžiamas taip:

(139)

472. Santykinis nuotolis q yra neigiamas (žiūrėti Tvarkos aprašo 25 pav.), todėl Ψ vertė gali būti nuo 90° orlaivio kurso krypties atžvilgiu iki 180° priešingos krypties atžvilgiu.

33 pav. Orlaivio ir veikiamojo subjekto padėties geometriniai parametrai žemės paviršiaus plokštumoje kryptingumo pataisai nustatyti.

473. Δ_SOR funkcija yra už riedėjimo pradžios taško orlaiviui kylant išmatuoto bendro triukšmo ir greta riedėjimo pradžios taško tuo pačiu atstumu išmatuoto bendro triukšmo skirtumas.

L_TGR(d_SOR, ψ) = L_TGR(d_SOR,90°) +Δ_SOR(d_SOR,ψ) (140)

Šioje formulėje L_TGR (d_SOR ,90°) – bendras kilimo riedos triukšmo lygis d_SOR atstumu į šoną nuo SOR. Δ_SOR gaunamas pakoregavus triukšmo lygį viename skrydžio trajektorijos ruože (pvz., L_max,seg arba L_E,seg), kaip nurodyta Tvarkos aprašo 118 formulėje.

474. Turboventiliatorinio reaktyvinio orlaivio SOR kryptingumo funkcija (decibelais) nustatoma pagal lygtį:

kai 90° ≤ Ψ < 180°:

(141)

475. Turbosraigtinio orlaivio SOR kryptingumo funkcija (decibelais) nustatoma pagal šią formulę:

kai 90° ≤ Ψ < 180°:

(142)

476. Kai d_SOR yra didesnis už normalizuotąjį nuotolį d_SOR,0 , kryptingumo pataisa dauginama iš pataisos koeficiento, kad būtų atsižvelgiama į tai, jog kryptingumas didesniais nuotoliais nuo orlaivio nėra toks akivaizdus, t. y.:

jei dSOR ≤ dSOR,0	(143)
jei dSOR > dSOR,0	(144)

Normalizuotasis nuotolis d_SOR,0 yra 762 m (2 500 pėdų).

477. Aprašytoji Δ_SOR funkcija daugiausia apibūdina minėtą kryptingumo poveikį pradinėje kylančio orlaivio riedos dalyje už SOR (nes ji yra arčiausiai veikiamųjų subjektų, o srauto ir orlaivio greičių santykis čia didžiausias). Tačiau čia apibūdintos Δ_SOR naudojimas yra „apibendrintas“ buvimo vietoms už kiekvieno pavienio kilimo riedos ruožo, taigi ne vien buvimo vietoms, kurios yra už riedėjimo pradžios taško (kilimo atveju). Nustatytoji Δ_SOR vertė netaikoma nei buvimo vietoms prieš pavienius kilimo riedos ruožus, nei buvimo vietoms už pavienių tūpimo riedos ruožų arba prieš juos.

478. Parametrai d_SOR ir Ψ apskaičiuojami kiekvieno pavienio riedos ruožo pradžios atžvilgiu. Įvykio lygis L_SEG buvimo vietoje už tam tikro kilimo riedos ruožo apskaičiuojamas laikantis Δ_SOR funkcijos formalizmo: iš esmės jis skaičiuojamas atskaitos taške, esančiame į šoną nuo ruožo pradžios taško, tuo pačiu nuotoliu d_SOR kaip tikrasis taškas, ir patikslinamas taikant    Δ_SOR, kad būtų gautas įvykio lygis tikrajame taške.

Už kiekvieno kylančio ir nutūpusio orlaivio riedos ruožo esančių veikiamųjų subjektų vertinimas

479.   Δ_SOR funkcija apibūdina minėtą kryptingumo poveikį pradinėje kylančio orlaivio riedos dalyje už SOR (nes ji yra arčiausiai veikiamųjų subjektų, o srauto ir orlaivio greičių santykis čia didžiausias). Δ_SOR naudojimas yra apibendrintas buvimo vietoms už kiekvieno pavienio riedos ruožo (ir kilimo, ir tūpimo), taigi ne vien buvimo vietoms, kurios yra už kylančio orlaivio riedėjimo pradžios taško.

480.   Parametrai d_S ir ψ apskaičiuojami kiekvieno pavienio riedos ruožo pradžios atžvilgiu.

481.   Triukšmo įvykio garso lygis L_seg buvimo vietoje už tam tikro kilimo ar tūpimo riedos ruožo apskaičiuojamas atsižvelgiant į Δ_SOR funkciją: jis apskaičiuojamas atskaitos taške, esančiame į šoną nuo ruožo pradžios taško, tuo pačiu nuotoliu d_S kaip tikrasis taškas, ir patikslinamas taikant Δ_SOR, kad būtų gautas triukšmo įvykio garso lygis tikrajame taške.

482.   Skirtingiems toliau nurodytų formulių pataisos nariams naudojami geometriniai parametrai atitinka atskaitos tašką, kuris yra į šoną nuo pradžios taško:

(

145

)

(

146

)

Šioje formulėje Δ′_F – triukšmo dalies supaprastinta forma, išreikšta 137, 138 formule, kai q = 0 (atskaitos taškas yra į šoną nuo pradinio taško) ir turint omenyje, kad d_l apskaičiuojamas pagal d_S (o ne d_p):

.

(

147

)

DVIDEŠIMT ATRASIS SKIRSNIS

TRIUKŠMO ĮVYKIO GARSO LYGIS L KYLANT ARBA TUPIANT BENDROSIOS AVIACIJOS ORLAIVIUI

483.   Šio skyriaus dvidešimt pirmajame skirsnyje aprašytas metodas taikomas bendrosios aviacijos orlaiviams su orsraigčių varikliais, jeigu dėl variklio montavimo vietos poveikio jie laikomi orlaiviais su orsraigčiais.

484.   Į orlaivių triukšmo ir eksploatacinių parametrų ANP duomenų bazę įtraukti kelių bendrosios aviacijos orlaivių įrašai. Nors šie orlaiviai vieni iš dažniausiai naudojamų bendrosios aviacijos orlaivių, tam tikrais atvejais gali reikėti papildomų duomenų.

485.   Kai tam tikras bendrosios aviacijos orlaivis nežinomas arba neįtrauktas į orlaivių triukšmo ir eksploatacinių parametrų ANP duomenų bazę, rekomenduojama naudoti bendresnio pobūdžio orlaivių duomenis, atitinkamai GASEPF ir GASEPV. Šiais duomenų rinkiniais apibūdinami nedideli vienmotoriai bendrosios aviacijos orlaiviai su fiksuotojo žingsnio orsraigčiu ir su kintamojo žingsnio orsraigčiu. Įrašų lentelės pateiktos Tvarkos aprašo 9 priedo 11 ir 17 lentelėse.

DVIDEŠIMT TREČIASIS SKIRSNIS

SRAIGTASPARNIŲ TRIUKŠMO APSKAIČIAVIMO METODAS

486.   Sraigtasparnių triukšmą galima skaičiuoti tuo pačiu metodu, pagal kurį skaičiuojamas orlaivių su pastoviaisiais sparnais skleidžiamas triukšmas (žiūrėti šio skyriaus šešioliktąjį skirsnį), su sąlyga, kad sraigtasparnis laikomas orlaiviu su orsraigčiu ir jam netaikomas reaktyviniams orlaiviams būdingas variklio montavimo vietos poveikis. Dviejų skirtingų duomenų rinkinių įrašų lentelės pateiktos Tvarkos aprašo 9 priedo 18 ir 27 lentelėse.

DVIDEŠIMT KETVIRTASIS SKIRSNIS

SU VARIKLIO BANDYMO (VEIKIMO PATIKRINIMO) OPERACIJOMIS, RIEDĖJIMU IR PAGALBINĖMIS JĖGAINĖMIS SUSIJĘS TRIUKŠMAS

487.   Kai modeliuojamas su variklių bandymu ir pagalbinėmis jėgainėmis susijęs triukšmas, triukšmo modelis rengiamas pagal Tvarkos aprašo V skyriuje išdėstytas nuostatas.

488.   Oro uostuose, kuriuose yra techninės priežiūros objektų, kuriuose atliekami variklių bandymai ir įrengti triukšmo užtvarai, nagrinėjant šių objektų skleidžiamo triukšmo poveikį triukšmo užtvarai laikomi pramoninio triukšmo šaltiniu ir taikomos Tvarkos aprašo V ir VI skyrių nuostatos triukšmo sklidimo skaičiavimo modeliui parengti.

DVIDEŠIMT PENKTASIS SKIRSNIS

SUMINIŲ GARSO LYGIŲ SKAIČIAVIMAS

489.   Šio skyriaus šešioliktajame–dvidešimt pirmajame skirsniuose aprašytas triukšmo įvykio garso, kurį pavienėje veikiamojo subjekto buvimo vietoje skleidžia pavienis kylantis arba tupiantis orlaivis, lygio apskaičiavimas. Bendras triukšmo poveikis toje vietoje apskaičiuojamas sumuojant visų svarbių triukšmo atžvilgiu orlaivių kilimų ir tūpimų įvykių garso lygius, t. y. atsižvelgiant į visus atskrendančių ir išskrendančių orlaivių kilimus ir tūpimus, nuo kurių priklauso suminis lygis.

DVIDEŠIMT ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SVERTINIAI LYGIAVERČIAI GARSO LYGIAI

490.   Įvertinti laiko atžvilgiu lygiaverčiai garso lygiai, apimantys visą svarbią gautą orlaivių skleidžiamo garso energiją, bendruoju atveju apskaičiuojami pagal tokią formulę:

(

148

)

491.   Tvarkos aprašo 148 formulėje: sumuojami visi N triukšmo įvykiai per laikotarpį T₀, kuriam taikomas triukšmo rodiklis; L_E, i – pavienio i triukšmo įvykio garso ekspozicijos lygis; g_i – su laiku siejamas pataisos koeficientas dienos, vakaro ir nakties laikotarpiams. g_i – konkrečiais laikotarpiais vykstančių orlaivių skrydžių skaičiaus daugiklis. Konstantos C reikšmės gali būti skirtingos (pavyzdžiui, normalizavimo konstanta, sezoninė pataisa ir t. t.).

492. Taikant santykį , kai Δ_i yra i laikotarpio svertinis įvertis decibelais, Tvarkos aprašo 148 formulę galima perrašyti taip:

(

149

)

493.   Paros laiko svertinis vertinimas išreiškiamas papildomu lygio poslinkiu.

DVIDEŠIMT SEPTINTASIS SKIRSNIS

SVERTINIS SKRYDŽIŲ SKAIČIUS

494.   Suminis triukšmo lygis nustatomas sumuojant visų skirtingų tipų ar kategorijų orlaivių, skirtingais maršrutais išskrendančių iš oro uosto ar į jį atskrendančių, dedamąsias.

495.   Sumavimo procesas aprašomas naudojant šiuos apatinius indeksus:

495.1.  i – orlaivio tipo ar kategorijos indeksas;

495.2.  j – skrydžio trajektorijos ar subtrajektorijos indeksas (jei subtrajektorijos yra nustatytos);

495.3.  k – trajektorijos ruožo indeksas.

496.   Apibrėžiant daugumą triukšmo indeksų, ypač lygiaverčių garso lygių, taikomi svertiniai paros laiko koeficientai g_i (Tvarkos aprašo 148 ir 149 formulės).

497.   Sumavimo procesą galima paprastinti taikant svertinį operacijų skaičių:

(

150

)

498.   Vertė N_ij nusako i tipo / kategorijos orlaiviu j trajektorija (ar subtrajektorija) atitinkamai dienos, vakaro ir nakties laikotarpiu atliktų kilimų ir tūpimų skaičių.

499.   Atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 149 formulę, (bendrasis) suminis lygiavertis garso lygis L_eq stebėjimo vietoje (x, y) apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

(

151

)

500.   Tvarkos aprašo 151 formulėje: T₀ – atskaitos laikotarpis. Kaip ir svertiniai koeficientai g_i, jis priklauso nuo konkrečios naudojamo svertinio triukšmo rodiklio apibrėžties (pavyzdžiui, L_dvn). L_E, ijk – pavienio triukšmo įvykio garso lygio indėlis iš j trajektorijos ar subtrajektorijos k ruožo, kuriuo skrenda arba rieda i kategorijos orlaivis. L_E,ijk nustatymas aprašytas šio skyriaus šešioliktajame–dvidešimt pirmajame skirsniuose.

DVIDEŠIMT AŠTUNTASIS SKIRSNIS

STANDARTINIO SKAIČIAVIMO TAŠKŲ TINKLELIO SKAIČIAVIMAS IR TIKSLINIMAS

501.   Kai triukšmo kontūrai nustatomi interpoliuojant triukšmo rodiklio vertes stačiakampio tinklelio taškuose, šių kontūrų tikslumas priklauso nuo pasirinkto skaičiavimo taškų tinklelio žingsnio (arba langelio dydžio) Δ_G, ypač tuose langeliuose, kuriuose dėl didelių rodiklio erdvinio pasiskirstymo gradientų triukšmo kontūrų kreivės yra labai išlenktos (žiūrėti Tvarkos aprašo 34 pav.). Interpoliavimo paklaidos mažinamos mažinant skaičiavimo taškų tinklelio žingsnį, tačiau dėl to didėja tinklelio taškų skaičius ir skaičiavimas užtrunka ilgiau. Optimizuojant reguliarųjį tinklelį užtikrinama modeliavimo tikslumo ir trukmės pusiausvyra.

34 pav. Standartinis skaičiavimo taškų tinklelis ir jo tankinimas.

502.   Skaičiavimo našumas padidėja ir gaunami tikslesni rezultatai, kai naudojamas nereguliarusis skaičiavimo taškų tinklelis siekiant pagerinti interpoliaciją kritiniuose langeliuose. Tvarkos aprašo 34 pav. pateiktas metodikos pavyzdys – skaičiavimo taškų tinklelis sutankinamas tam tikroje vietoje, o kita jo dalis paliekama nepakeista. Ši procedūra susideda iš etapų:

502.1.  nustatoma skaičiavimo taškų tinklelio tankinimo slenkstinė triukšmo rodiklio skirtumo ΔL_R vertė;

502.2.  apskaičiuojamas bazinis Δ_G žingsnio skaičiavimo taškų tinklelis;

502.3.  patikrinamas gretimų skaičiavimo taškų tinklelio taškų rodiklio verčių skirtumas ΔL;

502.4.  kai yra skirtumo verčių ΔL > ΔL_R, brėžiamas naujas Δ_G/2 žingsnio skaičiavimo taškų tinklelis ir nustatomi naujų taškų lygiai:

502.5.  1–4 etapai kartojami, kol visos skirtumo vertės taps mažesnės už ribinę;

502.6.  tiesiškai interpoliuojant nustatomi triukšmo kontūrai.

503.   Kai triukšmo rodiklio verčių masyvas turi būti jungiamas su kitais masyvais (pavyzdžiui, apskaičiuojant svertinius rodiklius, kai sumuojami atskiri dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklių verčių kontūrai), būtina užtikrinti, kad visi tinkleliai būtų vienodi.

DVIDEŠIMT DEVINTASIS SKIRSNIS

PASUKTO SKAIČIAVIMO TAŠKŲ TINKLELIO NAUDOJIMAS

504.   Daugeliu praktinių atvejų tikroji triukšmo kontūro forma dažniausiai simetriškai gaubia antžeminę trajektorijos projekciją. Tačiau jeigu trajektorijos projekcijos kryptis nesutampa su skaičiavimo taškų tinkleliu, gali būti gaunamas nesimetriškas kontūras.

35 pav. Pasukto skaičiavimo taškų tinklelio naudojimas.

505.   Siekiant išvengti nesimetriško triukšmo kontūro skaičiavimo taškų tinklelis sutankinamas. Tačiau taip pailgėja skaičiavimo trukmė. Paprastesnis sprendimas – skaičiavimo taškų tinklelį pasukti taip, kad jo kryptis būtų lygiagreti su pagrindinėmis antžeminėmis trajektorijų projekcijomis žemės paviršiuje (t. y. lygiagrečiai su pagrindiniu kilimo ir tūpimo taku). Tvarkos aprašo 34 pav. pavaizduotas skaičiavimo taškų tinklelio pasukimo poveikis triukšmo kontūro formai.

TRISDEŠIMTASIS SKIRSNIS

TRIUKŠMO KONTŪRŲ BRĖŽIMAS

506.   Siekiant sumažinti skaičiavimo laiką gali būti taikomas algoritmas, kurį naudojant nereikia skaičiuoti viso skaičiavimo taškų tinklelio triukšmo rodiklio verčių masyvo, – triukšmo kontūro trajektorijos brėžimas paeiliui apskaičiuojant jo taškus. Tuo tikslu atliekami ir kartojami du veiksmai (žiūrėti Tvarkos aprašo 36 pav.):

506.1.  Pirmas veiksmas – nustatyti pirmą kontūro tašką P₁. Tai atliekama skaičiuojant triukšmo rodiklio lygį L lygiomis atkarpomis išilgai paieškos spindulio, kuris turėtų kirsti ieškomą L_C lygio kontūrą. Kertant kontūrą pasikeičia skirtumo δ = L_C – L ženklas. Kai taip nutinka, žingsnis išilgai spindulio mažinamas perpus ir paieškos kryptis apgręžiama. Ši procedūra kartojama tol, kol δ pasidaro mažesnis nei iš anksto nustatytas tikslumo slenkstis.

506.2.  Antras veiksmas, kuris kartojamas tol, kol kontūrą pavyksta pakankamai tiksliai apibrėžti, – nustatyti kitą kontūro L_C tašką, kuris nuo esamo taško tiesia linija yra nutolęs r atstumu. Nuosekliai keičiant kampą apskaičiuojamas rodiklio lygis ir δ skirtumas vektorių, apibrėžiančių r spindulio lanką, galuose. Perpus mažinant vektoriaus krypties kampo padidėjimą ir keičiant padidinimo kryptį nustatomas kitas kontūro taškas iš anksto apibrėžtu tikslumu.

36 pav. Triukšmo kontūro brėžimo algoritmo koncepcija.

37 pav. Geometriniai parametrai, kuriais nustatomos triukšmo kontūro brėžimo algoritmo sąlygos.

507.   Siekiant užtikrinti, kad triukšmo kontūras būtų nustatomas pakankamai tiksliai (žiūrėti Tvarkos aprašo 37 pav.) taikomi tam tikri apribojimai:

507.1.  stygos Δc (nuotolis tarp dviejų kontūro taškų) ilgis turi atitikti intervalą [Δc_min, Δc_max], pavyzdžiui, [10 m, 200 m];

507.2.  dviejų gretimų stygų, kurių ilgis Δc_n ir Δc_n + 1, ilgių santykis turi būti ribotas, pavyzdžiui, 0,5 < Δc_n / Δc_n + 1 < 2;

507.3.  siekiant užtikrinti, kad stygos ilgis tinkamai derėtų su triukšmo kontūro kreive, turi būti laikomasi šios sąlygos:

(

152

)

Šioje formulėje F_n – stygų krypčių skirtumas.

508.   Taikant Tvarkos aprašo 506 punkte nurodytą algoritmą ir siekiant triukšmo kontūro tašką nustatyti ne mažesniu kaip 0,01 dB tikslumu, vidutiniškai reikia apskaičiuoti 2–3 triukšmo rodiklio vertes.

VIII SKYRIUS

TRIUKŠMO POVEIKIS

509.   Apskaičiuojant gyventojų, gyvenančių pastatuose, kuriuos veikia atitinkamo lygio triukšmas, skaičių, skaičiuojami tik gyvenamuosiuose pastatuose gyvenantys žmonės. Apskaičiuojant gyvenamuosiuose pastatuose gyvenančių žmonių skaičių, naudojamasi naujausiais Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis ir Lietuvos statistikos departamento Oficialiosios statistikos portale https://osp.stat.gov.lt/ skelbiamais duomenimis.

Triukšmo veikiamos zonos nustatymas

510. Triukšmo veikiama zona nustatoma remiantis triukšmo vertinimo taškais, esančiais 4 ± 0,2 m aukštyje virš žemės paviršiaus ir atitinkančiais Tvarkos aprašo VI ir VII skyriuje nustatytus matavimo taškus, apskaičiuotus atskirų šaltinių tinklelyje.

511. Pastatų viduje esantiems tinklelio taškams triukšmo lygio rezultatas priskiriamas pagal tyliausius gretimus pastatų išorėje esančius triukšmo matavimo taškus, išskyrus orlaivių triukšmą, kai skaičiavimas atliekamas neatsižvelgiant į tai, ar yra pastatų, ir tokiu atveju tiesiogiai naudojamas pastate esantis triukšmo matavimo taškas.

512. Priklausomai nuo tinklelio skiriamosios gebos, kiekvienam tinklelio skaičiavimo taškui priskiriamas atitinkamas plotas. Pavyzdžiui, 10 m x 10 m tinklelyje kiekvienu vertinimo tašku apibūdinamas 100 kvadratinių metrų plotas, kurį veikia apskaičiuotasis triukšmo lygis.

Triukšmo vertinimo taškų priskyrimas pastatams, kuriuose nėra būstų

513. Triukšmo poveikis pastatams, kuriuose nėra būstų, pvz., mokykloms ir ligoninėms, vertinamas remiantis triukšmo vertinimo taškais, esančiais 4 ± 0,2 m aukštyje virš žemės paviršiaus ir atitinkančiais Tvarkos aprašo VI ir VII skyriuose nustatytus matavimo taškus.

514. Vertinant orlaivių triukšmo poveikį pastatams, kuriuose nėra būstų, kiekvienam pastatui priskiriamas labiausiai triukšmo veikiamas triukšmo matavimo taškas, esantis pačiame pastate arba, jei jame tokio taško nėra, pastatą supančiame tinklelyje.

515. Vertinant antžeminių triukšmo šaltinių poveikį pastatams, kuriuose nėra būstų, matavimo taškai išdėstomi priešais pastatų fasadus, daugmaž 0,1 m atstumu nuo jų. Į atspindžius nuo atitinkamo fasado skaičiuojant neatsižvelgiama. Tuomet pastatui priskiriamas labiausiai triukšmo veikiamas ant jo fasadų esantis matavimo taškas.

Būstų ir juose gyvenančių asmenų, kuriems daromas triukšmo poveikis, nustatymas

516. Vertinant triukšmo poveikį būstams ir juose gyvenantiems asmenims, nagrinėjami tik gyvenamieji pastatai. Kitiems pastatams, kurie nelaikomi gyvenamaisiais, pavyzdžiui, pastatams, kurie naudojami tik kaip mokyklos, ligoninės, biurų pastatai ar gamyklos, būstų ar asmenų nepriskiriama. Būstus ir juose gyvenančius asmenis priskiriant gyvenamiesiems pastatams remiamasi naujausiais oficialiais duomenimis.

517. Vertinant triukšmo poveikį, gyvenamuosiuose pastatuose esančių būstų ir juose gyvenančių asmenų skaičius yra svarbūs tarpiniai parametrai. Deja, ne visada yra šių parametrų duomenų. Toliau nurodoma, kaip šių parametrų vertę galima išvesti pagal lengviau prieinamus duomenis.

518. Naudojami simboliai:

BA – pastato pagrindo plotas

DFS – gyvenamasis plotas

DUFS – atskirojo gyvenamojo vieneto plotas

H – pastato aukštis

FSI – gyvenamasis plotas, tenkantis vienam būste gyvenančiam asmeniui

D_w – būstų skaičius

Inh – būstuose gyvenančių asmenų skaičius

NF – aukštų skaičius

V – gyvenamųjų pastatų tūris

519. Priklausomai nuo turimų duomenų, nustatant būstų ir juose gyvenančių asmenų skaičių taikoma toliau nurodyta 1 arba 2 atvejo procedūra:

519.1. 1 atvejis. Yra duomenų apie būstų ir juose gyvenančių asmenų skaičių:

1A.

Būstuose gyvenančių asmenų skaičius yra žinomas arba buvo nustatytas pagal gyvenamųjų vienetų skaičių. Šiuo atveju pastate esančiuose būstuose gyvenančių asmenų skaičius yra visuose pastato gyvenamuosiuose vienetuose gyvenančių asmenų skaičiaus suma.

(153)

1B.

Turima duomenų tik apie didesniuose negu pastatas vienetuose, pavyzdžiui, gyventojų surašymo zonose, miestų kvartaluose, rajonuose ar net visoje savivaldybėje, esančių būstų arba juose gyvenančių asmenų skaičių. Šiuo atveju pastate esančių būstų ir juose gyvenančių asmenų skaičius nustatomas pagal pastato tūrį:

(154)

(155)

Šios lygties indeksas total siejamas su atitinkamu nagrinėjamu vienetu. Pastato tūris – jo pagrindo ploto ir aukščio sandauga:

Vbuilding = BAbuilding x Hbuilding

(156)

Jeigu pastato aukštis nežinomas, jis nustatomas pagal aukštų skaičių NF_building, darant prielaidą, kad vidutinis vieno aukšto aukštis – 3 m:

Hbuilding = NFbuilding x 3m

(157)

Jeigu nežinomas ir aukštų skaičius, taikoma numatytoji aukštų skaičiaus vertė, būdinga rajonui arba miesteliui. Nagrinėjamo vieneto gyvenamųjų pastatų bendras tūris V_total apskaičiuojamas kaip visų vieneto gyvenamųjų pastatų tūrių suma:

(158)

519.2. 2 atvejis. Nėra duomenų apie būstuose gyvenančių asmenų skaičių.

Šiuo atveju gyvenamuosiuose vienetuose gyvenančių asmenų skaičius nustatomas pagal vidutinį vienam būste gyvenančiam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą (FSI). Jeigu šio parametro vertė nežinoma, taikoma numatytoji vertė:

2A.

Gyvenamasis plotas nustatytas pagal gyvenamųjų vienetų duomenis.

Šiuo atveju kiekviename gyvenamajame vienete gyvenančių asmenų skaičius nustatomas pagal formulę:

(159)

Tuomet bendrą būstuose gyvenančių asmenų skaičių galima nustatyti pagal 1A atvejį.

2B.

Žinomas viso pastato gyvenamasis plotas, t. y. žinoma visų pastato gyvenamųjų vienetų gyvenamojo ploto suma.

Šiuo atveju būstuose gyvenančių asmenų skaičius nustatomas pagal formulę:

(160)

2C.

Turima duomenų tik apie didesnių negu pastatas vienetų, pavyzdžiui, gyventojų surašymo zonų, miesto kvartalų, rajonų ar net visos savivaldybės, gyvenamąjį plotą.

Šiuo atveju pastate esančiuose būstuose gyvenančių asmenų skaičius nustatomas pagal pastato tūrį, kaip aprašyta 1B atvejyje, o bendras būstuose gyvenančių asmenų skaičius nustatomas pagal formulę:

(161)

2D.

Gyvenamasis plotas nežinomas.

Šiuo atveju pastate esančiuose būstuose gyvenančių asmenų skaičius nustatomas kaip aprašyta 2B atvejyje, o gyvenamasis plotas apskaičiuojamas pagal lygtį:

DFSbuilding = BAbuilding x 0,8 x NFbuilding

(162)

Koeficientas 0,8 – bendro patalpų ploto gyvenamojo ploto perskaičiavimo koeficientas. Jeigu žinoma, kad būdingas kitoks perskaičiavimo koeficientas, naudojama žinoma jo vertė ir tinkamai pagrindžiama dokumentais. Jeigu pastato aukštų skaičius nežinomas, jis nustatomas pagal pastato aukštį, H_building (skaičiavimo rezultatas paprastai būna ne sveikasis skaičius):

(163)

Jeigu nei pastato aukštis, nei aukštų skaičius nežinomi, taikoma numatytoji aukštų skaičiaus vertė, būdinga rajonui arba miesteliui.

Triukšmo vertinimo taškų priskyrimas būstams ir juose gyvenantiems asmenims

520. Triukšmo poveikis būstams ir juose gyvenantiems asmenims vertinamas remiantis triukšmo vertinimo taškais, esančiais 4 ± 0,2 m aukštyje virš žemės paviršiaus ir atitinkančiais Tvarkos aprašo VI ir VII skyriuose apibrėžtus matavimo taškus.

521. Skaičiuojant orlaivių triukšmo veikiamų būstų ir juose gyvenančių asmenų skaičių, visiems pastate esantiems būstams ir juose gyvenantiems asmenims priskiriamas labiausiai triukšmo veikiamas triukšmo matavimo taškas, esantis pačiame pastate arba, jei jame tokio taško nėra, pastatą supančiame tinklelyje.

522. Skaičiuojant antžeminių triukšmo šaltinių veikiamų būstų ir juose gyvenančių asmenų skaičių, matavimo taškai išdėstomi priešais gyvenamųjų pastatų fasadus, daugmaž 0,1 m atstumu nuo jų. Į atspindžius nuo atitinkamų fasadų skaičiuojant neatsižvelgiama. Matavimo taškai nustatomi pagal toliau nurodytą 1 arba 2 atvejo procedūrą.

523. 1 atvejis. Kiekvienas fasadas padalijamas į lygias atkarpas:

              38 pav. Matavimo taškų išdėstymo aplink pastatą pavyzdys pagal 1 atvejo procedūrą.

a)  Didesnio negu 5 m ilgio ruožai skaidomi į kuo didesnio vienodo ilgio, bet ne ilgesnes kaip 5 m atkarpas. Matavimo taškai išdėstomi kiekvienos tokios atkarpos viduryje.

b)  Likusiose ilgesnėse nei 2,5 m atkarpose numatoma po vieną matavimo tašką kiekvienos atkarpos viduryje.

c)  Likusios gretimos atkarpos, kurių bendras ilgis didesnis kaip 5 m, laikomos laužtinėmis linijomis ir nagrinėjamos panašiu į a ir b dalyse aprašytąjį būdu.

2 atvejis. Fasadai padalijami taikant nustatytą atstumą nuo daugiakampio pradžios:

39 pav. Matavimo taškų išdėstymo aplink pastatą pavyzdys pagal 2 atvejo procedūrą.

a)  Fasadai nagrinėjami atskirai arba skirstomi kas 5 m nuo pradinės padėties, o matavimo taškas numatomas fasado arba 5 m atkarpos viduryje.

b) Kitose atkarpose matavimo taškai išdėstomi atkarpos viduryje.

Būstų ir juose gyvenančių asmenų priskyrimas matavimo taškams

524. Jei yra informacijos apie būstų vietą pastato plane, tas būstas ir jame gyvenantys asmenys priskiriami matavimo taškui, esančiam labiausiai triukšmo veikiamame to būsto fasade. Pavyzdžiui, tai taikoma individualiems namams, sudurtiniams namams ir kotedžams arba daugiabučiams pastatams, kurių vidinis padalijimas yra žinomas, arba pastatams, iš kurių aukšto ploto galima spręsti, kad aukšte yra tik vienas būstas, arba pastatams, iš kurių aukšto ploto ir aukščio galima spręsti, kad pastate yra tik vienas būstas.

525. Jeigu pirmiau nurodytos informacijos apie būstų vietą pastato plane nėra, siekiant įvertinti triukšmo poveikį pastatuose esantiems būstams ir juose gyvenantiems asmenims, pastatui, atsižvelgiant į jo pobūdį, atitinkamai taikomas vienas iš dviejų toliau nurodytų metodų:

525.1. Iš turimos informacijos matyti, kad būstai daugiabučiame pastate yra išdėstyti taip, kad turi tik vieną triukšmo veikiamą fasadą.

Tokiu atveju įvairius būstus ir juose gyvenančius asmenis priskiriant matavimo taškams, pagal 1 arba 2 atvejo procedūrą atsižvelgiama į atitinkamo fasado ilgį, kad visų matavimo taškų suma atitiktų bendrą pastatui priskirtų būstų ir juose gyvenančių asmenų skaičių.

525.2. Iš turimos informacijos matyti, kad būstai daugiabučiame pastate yra išdėstyti taip, kad turi daugiau kaip vieną triukšmo veikiamą fasadą, arba informacijos, kiek būstų fasadų yra veikiami triukšmo, nėra.

Tokiu atveju kiekvienam pastatui priskirtų matavimo taškų vietų rinkinys pagal kiekvienam pastatui apskaičiuotų vertinimo lygių vidurinę vertę (vidurinė vertė yra vertė, duomenų rinkinio viršutinę pusę (50 %) skirianti nuo apatinės (50 %).) padalijamas į apatinę ir viršutinę puses. Jei matavimo taškų skaičius yra nelyginis, ši procedūra taikoma atmetus matavimo taškų vietą, kurią veikiančio triukšmo lygis yra žemiausias.

Pagal kiekvieną duomenų rinkinio viršutinei pusei priklausantį matavimo tašką būstų ir juose gyvenančių asmenų skaičius paskirstomas lygiai, kad visų duomenų rinkinio viršutinės pusės matavimo taškų suma atitiktų bendrą būstų ir juose gyvenančių asmenų skaičių. Duomenų rinkinio apatinei pusei priklausantiems matavimo taškams būstų ir juose gyvenančių asmenų nepriskiriama (duomenų rinkinio apatinė pusė gali būti siejama su gana tylių fasadų buvimu. Jei iš anksto žinoma, pvz., remiantis pastatų vieta vyraujančių triukšmo šaltinių atžvilgiu, kuriose matavimo taškų vietose triukšmo lygiai yra didžiausi arba mažiausi, su apatine puse susijusio triukšmo skaičiuoti nereikia).

IX SKYRIUS

ĮVESTIES DUOMENYS

526.   Įvesties duomenys, naudotini taikant Tvarkos aprašo II–VII skyriuose nustatytus triukšmo skaičiavimo metodus, pateikti Tvarkos aprašo 1–3 bei 9 prieduose:

526.1.  Tvarkos aprašo 1 priede pateikta duomenų bazė, kurioje nurodyti daugumos triukšmo keliuose šaltinių duomenys naudojami kelių eismo triukšmui apskaičiuoti pagal Tvarkos aprašo III skyriuje nustatytą metodą.

526.2.  Tvarkos aprašo 2 priede pateikta duomenų bazė, kurioje nurodyti daugumos geležinkelių triukšmo šaltinių duomenys naudojami geležinkelių triukšmui apskaičiuoti pagal Tvarkos aprašo IV skyriuje nustatytą metodą.

526.3.  Tvarkos aprašo 3 priede pateiktos kelios kai kurių pramoninių triukšmo šaltinių triukšmo skaičiavimo įvesties duomenų garso galios vertės, kurias galima naudoti pramoniniam triukšmui apskaičiuoti pagal Tvarkos aprašo V skyriuje nustatytą metodą. Kiekvienas pramonės objektas turi tik jam būdingus pramoninius triukšmo šaltinius, todėl reikiamos pramoninio triukšmo skaičiavimo metodo įvesties vertės gaunamos atitinkamai iš strateginiams triukšmo žemėlapiams sudaryti naudojamos triukšmo kartografavimo programinės įrangos pramoninio triukšmo šaltinių garso galios lygių duomenų bazių arba yra matuojamos pagal vieną iš šių Lietuvos standartų:

526.3.1. Lietuvos standartą LST ISO 8297 „Akustika. Pramoninių įrenginių su daugeliu garso šaltinių garso galios lygių nustatymas aplinkos triukšmo garso slėgio lygiams įvertinti. Ekspertinis metodas“;

526.3.2. Lietuvos standartą LST EN ISO 3744 „Akustika. Triukšmo šaltinių garso galios lygių ir garso energijos lygių nustatymas pagal garso slėgį. Ekspertinis beveik laisvo lauko virš atspindinčiosios plokštumos metodas“;

526.3.3. Lietuvos standartą LST EN ISO 3747 „Akustika. Triukšmo šaltinių garso galios ir energijos lygių nustatymas matuojant garso slėgį. Ekspertiniai ir tikrinamieji metodai, taikomi aidžioje aplinkoje eksploatavimo sąlygomis“;

526.3.4. Lietuvos standartą LST EN ISO 3746 „Akustika. Triukšmo šaltinių garso galios ir energijos lygių nustatymas matuojant garso slėgį. Tikrinamasis metodas, naudojant šaltinį gaubiantį matuojamąjį paviršių virš atspindinčiosios plokštumos“;

526.3.5. Lietuvos standartą LST EN ISO 3741 „Akustika. Triukšmo šaltinių garso galios ir energijos lygių nustatymas matuojant garso slėgį. Tikslieji aidėjimo tyrimo kamerų metodai“;

526.3.6. Lietuvos standartą LST EN ISO 9614-1 „Akustika. Triukšmo šaltinių garso galios lygių nustatymas intensimetrija. 1 dalis. Matavimas atskiruose taškuose“;

526.3.7. Lietuvos standartą LST EN ISO 9614-2 „Akustika. Triukšmo šaltinių garso galios lygių nustatymas intensimetrija. 2 dalis. Matavimas judančiu mikrofonu“;

526.3.8. Lietuvos standartą LST EN ISO 9614-3 „Akustika. Triukšmo šaltinių garso galios lygių nustatymas intensimetrija. 3 dalis. Tikslusis matavimo skenuojant metodas“;

526.3.9. Lietuvos standartą LST ISO 8297 „Akustika. Pramoninių įrenginių su daugeliu garso šaltinių garso galios lygių nustatymas aplinkos triukšmo garso slėgio lygiams įvertinti. Ekspertinis metodas“;

526.3.10.  Lietuvos standartą LST EN 12354-4 „Statybinė akustika. Statinių akustinių charakteristikų įvertinimas pagal jų elementų charakteristikas. 4 dalis. Vidaus garso perdavimas į išorinę aplinką“.

526.4.  Tvarkos aprašo 4 priede pateiktuose duomenų lapuose nurodyti būdingieji tariamojo oro uosto duomenys. Konkretūs duomenų formatai priklauso nuo konkrečios triukšmo modeliavimo programinės įrangos reikalavimų ir tyrimų scenarijaus. Rekomenduojama, kad geografinė informacija (pavyzdžiui, kontrolės taškai) būtų nurodoma naudojant Dekarto koordinačių sistemą. Konkreti koordinačių sistema pasirenkama atsižvelgiant į turimus žemėlapius.

526.5.  Tvarkos aprašo 4 priedo 2 lentelėje paslinktuosius slenksčius galima aprašyti pakartojant kilimo ir tūpimo tako aprašymą arba aprašyti Tvarkos aprašo 4 priedo 2 ir 3 lentelėse, kuriose apibūdinama antžeminė trajektorijos projekcija.

526.6.  Kai nėra radaro duomenų, aprašant konkrečias antžemines trajektorijos projekcijas būtina Tvarkos aprašo 4 priedo 2 ir 3 lentelėse pateiktuose antžeminės trajektorijos projekcijos aprašymo pavyzdžiuose nurodyta informacija.

526.7.  Tvarkos aprašo 9 priede pateikta duomenų bazė, kurioje įrašytų daugumos orlaivių triukšmo šaltinių duomenys naudojami orlaivių triukšmui apskaičiuoti pagal Tvarkos aprašo VII skyriuje nustatytą metodą.

527.   Tvarkos aprašo 9 priedo 11–28 lentelėse pateikti papildomi bendrosios aviacijos orlaivių duomenys.

528.   GASEPF ir GASEPV orlaivių tipų duomenys pateikti Tvarkos aprašo 9 priedo 11–18 lentelėse.

529.   Tvarkos aprašo 9 priedo 15–18 lentelėse pateikti orlaivių klasių P 1.0, P 1.1, P 1.2, P 1.3 skleidžiamo triukšmo ir eksploatacinių parametrų duomenys.

530.   Sraigtasparnių triukšmo ir eksploatacinių parametrų duomenų rinkinys Nr. 1 pateiktas Tvarkos aprašo 9 priedo 19–23 lentelėse, kuriose nurodyti penkių sraigtasparnių klasių duomenys, grindžiami didžiausia kilimo mase (MTOM).

531.   Sraigtasparnių skleidžiamo triukšmo ir eksploatacinių parametrų duomenų rinkinys Nr. 2 pateiktas Tvarkos aprašo 9 priedo 24–28 lentelėse, kuriose nurodyti didžiausia kilimo mase grindžiami trijų sraigtasparnių klasių duomenys:

531.1.  lengvųjų sraigtasparnių (LHEL), kurių MTOM < 3 000 kg;

531.2.  vidutinių sraigtasparnių (MHEL), kurių 3 000 kg < MTOM < 6 000 kg;

531.3.  sunkiųjų sraigtasparnių (THEL), kurių MTOM > 6 000 kg.

532.   Tvarkos aprašo 9 priedo 24–28 lentelėse numatytieji sraigtasparnių atskridimo ir išskridimo skrydžio profiliai pateikti kaip fiksuotųjų taškų profiliai. Daroma prielaida, kad pagal numatytąjį išskridimo profilį kiekvienos klasės sraigtasparniai iki horizontaliojo skrydžio aukštėja 1 000 pėdų (305 m). Jei tam tikrose vietose horizontaliojo skrydžio dalis išskrendant arba atskrendant skiriasi nuo šių verčių, numatytuosius profilius rekomenduojama pritaikyti taip, kad jie atitiktų vietos aplinkybes.

533.   Kai Tvarkos aprašo 1–3 bei 9 prieduose pateikti įvesties duomenys netaikytini arba pagal juos gaunami nuokrypiai nuo tikrosios vertės neatitinka Tvarkos aprašo II skyriaus antrajame skirsnyje ir VII skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų sąlygų, galima naudoti kitas įvesties duomenų vertes, jeigu jos ir jų nustatymo metodika tinkamai pagrindžiamos dokumentais ir pagal Tvarkos aprašo X skyriaus nuostatas atlikus L_dienos, L_vakaro ir L_nakties triukšmo rodiklių verčių matavimus įrodomas naudotų kitokių nei nurodyta Tvarkos aprašo 1–3 bei 9 prieduose įvesties duomenų tinkamumas (įvesties duomenys atitinka Tvarkos aprašo II skyriaus antrajame skirsnyje ir VII skyriaus antrajame skirsnyje nustatytus reikalavimus). Strateginiams triukšmo žemėlapiams sudaryti naudoti kiti nei nurodyta Tvarkos aprašo 1–3 bei 9 prieduose įvesties duomenys ir jų nustatymo metodika turi būti paskelbti viešai.

X SKYRIUS

MATAVIMO METODAI

534.   Kai strateginiams triukšmo žemėlapiams sudaryti taikomų L_dienos, L_vakaro ir L_nakties triukšmo rodiklių vertės nustatomos atliekant matavimus, matavimai atliekami pagal Lietuvos standartuose LST ISO 1996-1 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir įvertinimo tvarka“ ir LST ISO 1996-2 nustatytus reikalavimus. Strateginiams orlaivių transporto eismo triukšmo žemėlapiams sudaryti taikomų triukšmo rodiklių vertės matuojamos pagal Lietuvos standarte LST ISO 20906 „Akustika. Orlaivių skleidžiamo garso automatinė stebėsena arti oro uostų“ nustatytus ilgojo laikotarpio vidurkio matavimo reikalavimus.

_______________