KALVARIJOS SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS KALVARIJOS SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠO
2014 m. sausio 16 d. Nr. T-41-12
Kalvarija
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 16 straipsnio 4 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu (Žin., 2006, Nr. 17-589), Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 (Žin., 2006, Nr. 68-2510), Socialinių paslaugų katalogu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 (Žin., 2006, Nr. 43-1570), Kalvarijos savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Mokėjimo už socialines paslaugas Kalvarijos savivaldybėje tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Kalvarijos savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. T-70-5 ,,Dėl mokėjimo už socialines paslaugas Kalvarijos savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo”.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Kalvarijos savivaldybės tarybos
2014 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. T-41-12
MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS KALVARIJOS SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo už socialines paslaugas Kalvarijos savivaldybėje tvarkos aprašas (toliau vadinama – šis Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, pagalbos pinigų, asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą.
2. Šis Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato Kalvarijos savivaldybė ir kurių teikimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto ar savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti.
4. Konkretų asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį nustato Kalvarijos savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu (Žin., 2006, Nr. 17-589), šiuo Aprašu ir kitais teisės aktais.
5. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 (Žin., 2006, Nr. 43-1570).
6. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
8. Asmens (šeimos) ir savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo (rūpintojo) ir savivaldybės sutartimi, patvirtinta administracijos direktoriaus įsakymu. Sutartyje privalo būti nustatyti konkretūs asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžiai pinigine išraiška ir mokėjimo tvarka, asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimo iš naujo dėl asmens (šeimos) pajamų ir asmens turto pokyčių, įvykusių per šių paslaugų gavimo laiką, sąlygos.
9. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
10. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:
Finansinių galimybių vertinimas – asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra, apimanti asmens (šeimos) pajamų, turto įvertinimą. Prie finansinių galimybių vertinimo priskiriamas ir mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių nustatymas.
Mokėjimo už socialines paslaugas šaltiniai – asmens (šeimos) pajamos, turtas, išreikštas pinigais, arba asmens suaugusių vaikų, kitų suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, kurios asmenų, savivaldybės ir paslaugų gavėjo susitarimu naudojamos sutartyje numatyto asmens (šeimos) mokėjimo dydžio teikiamoms socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.
Socialinės paslaugos kaina – socialinių paslaugų įstaigos tvirtinama socialinės paslaugos teikimo vienam paslaugos gavėjui per atitinkamą laikotarpį išlaidų pinigine išraiška suma.
Šeimos nariai – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys arba vienas iš tėvų ir jų (jo) vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys, nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Vaikai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba, šeimos nariams nepriskiriami.
Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo.
Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II. MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
11. Specialiojo transporto, asmens higienos paslaugos teikiamos Kalvarijos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
13. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, visos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.
III. MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
16. Mokėjimo už socialinės priežiūros normatyvai:
16.1. darbuotojų normatyvai ir paslaugos kaina, aprašo punktas taikomas socialines paslaugas pradėjusiems gauti iki 2009 m. gruodžio 1 d.:
| Asmens savarankiškumas |
Vienam etatiniam darbuotojui tenkantis paslaugų gavėjų skaičius |
Valandų skaičius per savaitę, tenkantis vienam paslaugų gavėjui* |
Vidutinė paslaugos kaina Lt per mėnesį (už vieną prižiūrimą asmenį) |
| Savarankiškas |
10 |
4 |
87,00 |
| Iš dalies savarankiškas |
5 |
8 |
174,00 |
| Nesavarankiškas |
4 |
10 |
250,00 |
*Pastaba. Valandų skaičių per savaitę, tenkantį vienam paslaugų gavėjui, nustato paslaugas teikiančios institucijos darbuotojas ( priedas).
16.2. darbuotojų normatyvai ir paslaugos kaina, aprašo punktas taikomas socialines paslaugas pradėjusiems gauti po 2009 m. gruodžio 1 d.:
| Asmens savarankiškumas |
Vienam etatiniam darbuotojui tenkantis paslaugų gavėjų skaičius |
Valandų skaičius per savaitę, tenkantis vienam paslaugų gavėjui* |
Vidutinė paslaugos kaina Lt per mėnesį (už vieną prižiūrimą asmenį) |
| Savarankiškas |
10 |
4 |
136,32 |
| Iš dalies savarankiškas |
5 |
8 |
272,64 |
| Nesavarankiškas |
4 |
10 |
340,80 |
*Pastaba. Valandų skaičių per savaitę, tenkantį vienam paslaugų gavėjui, nustato paslaugas teikiančios institucijos darbuotojas ( priedas).
16.3. mokestis už socialinę priežiūrą, aprašo punktas taikomas socialines paslaugas pradėjusiems gauti iki 2010 m. liepos 1 d:
| Eil. Nr. |
Pajamos vienam šeimos nariui VRP - valstybės remiamos pajamos |
Nemoka už paslaugas |
Moka už paslaugas (proc. nuo vidutinės paslaugos kainos per mėnesį) |
|||
| 20 |
50 |
80 |
100 |
|||
| 1. |
Iki 3 VRP* |
X |
|
|
|
|
| 2. |
3 - 3,5 VRP |
|
X |
|
|
|
| 3. |
3,5- 4 VRP |
|
|
X |
|
|
| 4. |
4- 4,5 VRP |
|
|
|
X |
|
| 5. |
Virš 4,5 VRP |
|
|
|
|
X |
*VRP – valstybės remiamos pajamos
16.4. mokestis už socialinę priežiūrą, aprašo punktas taikomas socialines paslaugas pradėjusiems gauti po 2010 m. liepos 1 d:
| Eil. Nr. |
Pajamos vienam šeimos nariui VRP - valstybės remiamos pajamos |
Nemoka už paslaugas |
Moka už paslaugas (proc. nuo vidutinės paslaugos kainos per mėnesį) |
|||||
| 3 |
5 |
20 |
50 |
80 |
100 |
|||
| 1. |
Iki 2 VRP* |
X |
|
|
|
|
|
|
| 2. |
2 – 2,5 VRP |
|
X |
|
|
|
|
|
|
|
2,5-3 VRP |
|
|
X |
|
|
|
|
| 3. |
3 - 3,5 VRP |
|
|
|
X |
|
|
|
| 4. |
3,5- 4 VRP |
|
|
|
|
X |
|
|
| 5. |
4- 4,5 VRP |
|
|
|
|
|
X |
|
| 6. |
Virš 4,5 VRP |
|
|
|
|
|
|
X |
*VRP – valstybės remiamos pajamos
18. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų.
19. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra 7 pirmąsias kalendorines dienas teikiama nemokamai.
20. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai.
IV. PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS
22. Tais atvejais, kai yra objektyvios priežastys, vaikus prižiūri ar globoja (jais rūpinasi) vaikus globojanti šeima, vadovaujantis savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada arba bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai.
23. Socialinės paslaugos gali būti keičiamos į pagalbos pinigus, kuriais asmuo (šeima) susimoka už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, tik asmens (šeimos) sutikimu.
24. Pagalbos pinigai vaikus globojančiai šeimai už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą) gali būti skiriami esant vaikus globojančios šeimos sutikimui ir savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadai apie vaikus globojančios šeimos tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus (vaikais).
25. Pagalbos pinigų suma asmeniui (šeimai) negali būti didesnė už bendrųjų socialinių paslaugų, socialinės priežiūros paslaugų, kurioms asmeniui (šeimai) nustatytas poreikis, kainą.
26. Vaikus globojančiai šeimai už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą) skiriamų pagalbos pinigų suma diferencijuojama atsižvelgiant į vaikus globojančioje šeimoje globojamų (rūpinamų) ar prižiūrimų vaikų skaičių, bet ne daugiau kaip 4 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio suma per mėnesį vaikus globojančiai šeimai.
27. Pagalbos pinigų, skirtų asmeniui (šeimai) susimokėti už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, naudojimą pagal paskirtį prižiūri ir kontroliuoja savivaldybė. Nustačiusi, kad šie pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, savivaldybė turi nutraukti pagalbos pinigų mokėjimą. Nutraukus pagalbos pinigų mokėjimą asmeniui (šeimai), savivaldybė turi šiuos pinigus pakeisti į bendrąsias socialines paslaugas ar socialinę priežiūrą.
V. MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
31. Vienas gyvenantis asmuo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą moka:
32. Vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis negali viršyti 20 procentų asmens pajamų.
33. Asmuo, gyvenantis šeimoje už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą moka:
33.1. jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 3 VRP dydžio, už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą moka 20 procentų asmens pajamų.
34. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
VI. MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
36. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą namuose ar laikino gyvenimo namuose (pvz., nakvynės namuose, krizių centruose ir kitur), maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
37. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
38. Krizių atvejais, kai socialinės rizikos suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai.
VII. MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
41. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.
42. Jeigu suaugusio asmens turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
43. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų.
44. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
45. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką nuo ketvirtos išvykimo paros moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo dydžio. Už tris pirmąsias išvykimo paras (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
VIII. ATLEIDIMAS NUO MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS
46. Asmuo (šeima) gali būti atleidžiamas nuo mokėjimo už socialinės priežiūros, dienos socialinės globos paslaugas šiais atvejais:
47. Asmuo gali būti atleidžiamas nuo dalies, kuri sudaro 1 procentą, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą šiais atvejais:
47.1. jeigu asmens turimas turtas yra nelikvidus (statiniai yra netinkami naudoti, žemė yra pelkėta ir pan.)
48. Asmuo (šeima) gali būti atleidžiamas nuo mokėjimo už socialinės priežiūros, dienos socialinės globos paslaugas iki 1 metų, vadovaujantis buities sąlygų tyrimo aktu. Buities sąlygų tyrimo akte turi būti socialinio darbuotojo rekomendacija dėl atleidimo nuo mokesčio.
49. Asmuo (šeima) dėl atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas turi kreiptis į Kalvarijos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrių pateikdamas:
50. Asmens prašymas dėl atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas svarstomas socialinių paslaugų asmeniui (šeimai) skyrimo, sustabdymo ir nutraukimo komisijoje, kuri teikia išvadą Kalvarijos savivaldybės administracijos direktoriui.
IX. ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
52. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.
53. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas.
54. Ilgalaikę socialinę globą pageidaujantis gauti asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens pajamas ir turimą turtą.
55. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia Kalvarijos savivaldybės Socialinių reikalų skyriui, kartu su prašymu-paraiška skirti socialines paslaugas.
56. Informacija apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą pateikiama raštu – pildomas Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas prašymas-paraiška suteikti socialines paslaugas, kuriame nurodomi asmens duomenys, jo (šeimos narių) veiklos pobūdis ir kita finansinėms galimybėms mokėti už socialines paslaugas įvertinti būtina informacija.
58. Asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina socialinių reikalų skyriaus specialistas, kuris nustato asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.
59. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos tuo pačiu metu, kuriuo nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis.
60. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, savivaldybė turi teisę finansines galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
61. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
62. Asmens (šeimos narių), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančio (-ių) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos.
63. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
64. Bendrųjų socialinių paslaugų reikalingo asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo (šeima) nesutinka su savivaldybės nustatytu mokėjimo už bendrąsias paslaugas dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai.
65. Savivaldybė užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
66. Specialistas, nustatantis asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo klausimais ir jiems tarpininkauja.
67. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pagal sutartyje numatytas sąlygas praneša savivaldybei apie asmens (šeimos) pajamų, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
68. Savivaldybė, gavusi informaciją apie asmens (šeimos) pajamų pokyčius per socialinių paslaugų gavimo laiką, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtosios informacijos gavimo.
69. Savivaldybė, gavusi informaciją apie jau gaunančio ilgalaikę socialinę globą asmens turto pokyčius, finansines jo galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per vienerius metus nuo minėtosios informacijos gavimo.
X. ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS
71. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, į asmens pajamas įskaitoma:
71.1. su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos, įskaitant išeitines išmokas ir kompensacijas;
71.2. individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės ūkinės bendrijos tikrojo nario, mažosios bendrijos nario pajamos, gautos iš šios įmonės ar bendrijos apmokestinto pelno;
71.5. išmokos žemės ūkio veiklai ar pajamas iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;
71.6. pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos (valstybinė socialinio draudimo pensija, valstybinė pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, valstybinė signataro renta, valstybinė signataro našlių ir našlaičių renta, artistų renta (kompensacinė išmoka teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams), profesoriaus emerito mėnesinė išmoka, kitos išmokos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų; pensijų išmokos, gaunamos pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą; užsienio valstybių pensijos);
71.8. ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, statutiniams valstybės tarnautojams mokamos išmokos ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) atveju;
71.15. netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokamos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą arba Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimo profesine liga laikinąjį įstatymą.
71.18. transporto išlaidų kompensacija (tais atvejais, kai teikiamos transporto organizavimo paslaugos ar institucinė socialinė globa);
72. Šio Aprašo 71 punkte nurodytos pajamos imamos po to, kai apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir išskaitomos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
73. Pajamas, numatytas šio Aprašo 71.1–71.5, 71.9–71.12 ir 71.14 –71.17 punktuose, nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje skirti socialines paslaugas.
74. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, savivaldybė gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
75. Duomenis apie šio Aprašo 71.6, 71.8, 71.13 ir 71.18 punktuose nurodytas pajamas savivaldybė gauna iš atitinkamas išmokas mokančių institucijų ar įstaigų iš pateiktų pažymų.
77. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas į pajamas įskaitomos šio Aprašo 71.1–71.19 punktuose nurodytos vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių gaunamos pajamos.
78. Nustatant šeimos finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimai, į šeimos pajamas įskaitomos šio Aprašo 71.1–71.6 punktuose nurodytos visų šeimos narių vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių gaunamos pajamos.
79. Skaičiuojant vienam šeimos nariui tenkančias pajamas, kai socialinės paslaugos teikiamos šeimoje gyvenančiam asmeniui, vidutinės šio asmens 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos ir visų šeimos narių 3 mėnesių pajamos dalijamos iš visų šeimos narių skaičiaus.
80. Jeigu asmens (šeimos) pajamos tą mėnesį, nuo kurio pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.
81. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos, pensijų išmokos ir vietoj pensijų mokamos kompensacijos, rentos, valstybinės šalpos išmokos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, nedarbo socialinio draudimo išmokos, stipendijos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.
82. Vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per kuriuos jos išmokėtos.
XI. ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS
84. Asmens turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens pajamų nepakanka sumokėti už ilgalaikę socialinę globą.
85. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas šis asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo turėtas turtas:
86. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą šio Aprašo 85 punkte nurodytą turtą.
87. Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo, bet šio kreipimosi metu pakeistas į kitą kurį nors šio Aprašo 85 punkte nurodytą turtą, sumuojant visą 85 punkte nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą.
88. Tais atvejais, kai asmeniui šio Aprašo 85 punkte nurodytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.
89. Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir šios šeimos gyvenamoji patalpa yra jo nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.
90. Informaciją apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių) ir jų vertes Kalvarijos savivaldybė gauna iš valstybės įmonės Registrų centro pagal duomenų apie gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą teikimo–gavimo sutartį.
91. Informaciją apie privalomų registruoti transporto priemonių ir privalomos registruoti žemės ūkio technikos, turimų akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertę bei pinigines lėšas nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) prašyme-paraiškoje suteikti socialines paslaugas. Prie prašymo-paraiškos pridedami turimi šio turto įsigijimą patvirtinantys dokumentai (pirkimo, pirkimo–pardavimo, dovanojimo sutartys, paveldėjimo dokumentų kopijos ir kita).
92. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, gali būti pareikalauta papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą.
93. Akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertė įskaitoma į viso turto vertės sumą, jeigu jų bendra vertė viršija 2000 litų. Piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, gautos (negrąžintos) paskolos, kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos į viso turimo turto vertę įskaitomos, jeigu kiekvienos jų suma viršija 2000 litų.
95. Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos vidutinės nekilnojamojo turto rinkos vertės.
96. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir Teisės aktų registre skelbiamos vidutinės nekilnojamojo turto rinkos vertės Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kitose savivaldybių teritorijose piniginei socialinei paramai nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims gauti.
XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
98. Jei šio aprašo nuostatos tampa prieštaraujančiomis, imperatyviosiomis Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, taikomos Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos.
Mokėjimo už socialines paslaugas
Kalvarijos savivaldybėje tvarkos aprašo
priedas
ASMENS SAVARANKIŠKUMO PAKOPOS NUSTATANT VALANDŲ SKAIČIUS PER SAVAITĘ, TENKANTĮ VIENAM PASLAUGŲ GAVĖJUI
| Vertinimo kriterijai |
Savarankiškumo pakopos |
||
| Savarankiškas |
Iš dalies savarankiškas |
Nesavarankiškas |
|
| 1. Asmeninė priežiūra
|
|
|
|
| 2. Valgymas ir gėrimas
|
|
|
|
| 3. Judėjimas
|
|
|
|
| 4. Kasdieninė namų ruoša
|
|
|
|
| 5.Užsiėmimas
|
|
|
|
| 6. Socialiniai ryšiai, vienišumas, bendravimas |
|
|
|
| 7. Protinė ir psichinė būklė (komunikacija) |
|
|
|
| 8. Jutimai
|
|
|
|
| 9. Miegas ir poilsis
|
|
|
|
| 10. Kvėpavimas ir apytaka |
|
|
|
| 11. Būsto įtaka bendram asmens įgalumui |
|
|
|
(Darbuotojo pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
__________________________ _____________ __________________
__________
Data