TEISĖJŲ TARYBA

NUTARIMAS

DĖL ESMINIŲ KRITERIJŲ 2021–2022 METŲ PLANINIAMS KOMPLEKSINIAMS PATIKRINIMAMS ATLIKTI PATVIRTINIMO

2020 m. gruodžio 18 d. Nr. 13P-138-(7.1.2)

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 120 straipsnio 1 dalies 27 punktu ir Administravimo teismuose nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 13P-157-(7.1.2) „Dėl Administravimo teismuose nuostatų patvirtinimo“, 24 punktu, Teisėjų taryba n u t a r i a:

1. Patvirtinti esminius kriterijus, pagal kuriuos turi būti atliekami 2021–2022 metų planiniai kompleksiniai patikrinimai (pridedama);

2. Administravimo teismuose veiklą vykdantys subjektai, atlikdami planinius kompleksinius patikrinimus, turi atsižvelgti į tikrinamu laikotarpiu galiojusius teismų veiklos ribojimus dėl Covid-19 pandemijos valdymo.

Pirmininkė                                                                                                         Sigita Rudėnaitė

Sekretorius                                                                                                          Ramūnas Gadliauskas

PATVIRTINTA

Teisėjų tarybos 2020 m. gruodžio 18 d.

nutarimu Nr. 13P-138-(7.1.2)

ESMINIAI KRITERIJAI 2021–2022 METŲ PLANINIAMS KOMPLEKSINIAMS PATIKRINIMAMS ATLIKTI

1.       Bylų administracinės priežiūros apimtis, vykdymo būdai ir priemonės

Tikrinant bylų administracinės priežiūros apimtis, vykdymo būdus ir priemones, reikalinga atkreipti dėmesį į tokius aspektus:

1.1.    Bylos (galimai už tam tikrą konkretų laikotarpį), kurių išnagrinėjimo terminas (skaičiuojant nuo bylos gavimo iki išnagrinėjimo rezultato įvedimo) buvo ilgesnis nei 12 mėnesių (darbo organizavimo trūkumų nustatymui ir bylų nagrinėjimo vilkinimo atvejų išaiškinimui);

1.2.    Bylos, gautos daugiau nei prieš vienus metus (nurodant konkrečius metus), ir kurios dar neišnagrinėtos tikrinimo metu (galimo bylų nagrinėjimo vilkinimo atvejų išaiškinimui);

1.3.    Baudžiamosios bylos, kuriose nuo bylos gavimo iki baudžiamojo įsakymo išdavimo (nutarties priėmimo) praėjo daugiau nei 7 dienos;

1.4.    Baudžiamosios bylos, kuriose nuo parengimo nagrinėti iki teisiamojo posėdžio praėjo daugiau nei 20 dienų;

1.5.    Civilinės bylos, kuriose vyko daugiau nei 2 parengiamieji posėdžiai;

1.6.    Administracinių teisės pažeidimų ar administracinių nusižengimų bylos ir baudžiamosios bylos, kuriose procesas nutrauktas, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties ar administracinės nuobaudos skyrimo terminai;

1.7.    Baudžiamosios bylos, kuriose nuo įvykio rezultato „įsiteisėjo“ arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos iki įvykio procese „atiduota vykdyti“ praėjo daugiau nei 3 dienos (pateikimo vykdyti terminų laikymasis);

1.8.    Nagrinėjamos ir išnagrinėtos civilinės bylos dėl viešųjų pirkimų, kurių nagrinėjimas nuo ieškinio priėmimo teisme trunka (truko) ilgiau nei 60 dienų;

1.9.    Civilinės bylos, kuriose nuo įvykio „Atidėtas sprendimo (nutarties) priėmimas ir paskelbimas“ iki įvykio „Išnagrinėta priimant sprendimą“ praėjo daugiau nei 30 dienų;

1.10.  Baudžiamosios bylos, kuriose nuo įvykio „Atidėtas nuosprendžio (nutarties) priėmimas ir paskelbimas“ iki įvykio „Išnagrinėta priimant nuosprendį“ praėjo daugiau nei 45 dienos;

1.11.  Civilinės bylos, kuriose nuo bylos gavimo iki teismo įsakymo išdavimo praėjo daugiau nei 2 darbo dienos;

1.12.  Įmonių bankroto bylų, kurių nagrinėjimas užsitęsė ilgiau kaip ketverius metus, nagrinėjimo trukmės priežasčių analizė;

1.13.  Fizinių asmenų bankroto bylų, kurių procesas po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo tęsiasi ilgiau kaip trejus metus, nagrinėjimo trukmės priežasčių analizė;

1.14.  Baudžiamosios bylos, kuriose nuo įvykio „Byla gauta“ iki įvykio „Perduota teisiamajam posėdžiui“ praėjo daugiau nei 30 dienų (bylų perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje terminams patikrinti).

2.       Bylų paruošimas teisminiam nagrinėjimui, nagrinėjimo kokybė ir proceso operatyvumas

Tikrinant, kaip laikomasi bylų paruošimo teisminiam nagrinėjimui, nagrinėjimo kokybės ir proceso operatyvumo reikalavimų, reikalinga atkreipti dėmesį į tokius aspektus:

2.1.    Informavimas apie teismo posėdžius;

2.2.    Teismo procesinio dokumento kopijos išsiuntimo (įteikimo) tvarkos laikymasis;

2.3.    Bylų nagrinėjimo atidėjimo praktikos vertinimas;

2.4.    Teisėjo darbo organizavimo (vilkinimo, aplaidumo) vertinimas bylose, kurių nagrinėjimas užsitęsė ilgiau negu 6 mėnesius;

2.5.    Bylos išsiuntimo aukštesnės instancijos teismui, gavus apeliacinį (atskirąjį) skundą ir atsiliepimus į jį, terminų laikymasis;

2.6.    Sustabdytų bylų eigos kontrolė;

2.7.    Vykdomųjų raštų išdavimo, jų pateikimo vykdyti tvarkos bei terminų laikymosi patikrinimas.

3.       Bylų nagrinėjimo organizavimas

Vertinant, ar bylų nagrinėjimas teisme yra organizuojamas tinkamai, reikalinga atkreipti dėmesį į tokius aspektus:

3.1. Bylų paskirstymo tvarkos įvertinimas (ar nustatyta bylų paskirstymo tvarka aiškiai apibrėžia objektyvius ir pagrįstus bylų neskyrimo konkretiems teisėjams ar bylų paskyrimo konkretiems teisėjams pagrindus, ar bylų skirstymo metu naudojantis funkcijomis, leidžiančiomis bylą paskirti konkrečiam teisėjui arba bylos neskirti konkrečiam teisėjui, nurodomi pagrindai atitinka įstatyme ar teismo nustatytoje tvarkoje nurodytus pagrindus);

3.2. Bylų paskirstymo tvarkos laikymasis (ar bylas išnagrinėja tie teisėjai, kurie buvo paskirti naudojantis LITEKO bylų skirstymo moduliu, bylų paskyrimo rankiniu būdu priežastys, termino nuo bylos gavimo teisme iki teisėjo paskyrimo įvertinimas, teisėjo panaikinimo (pašalinimo) iš bylos kortelės, požymio „Privalo nagrinėti“, priežasties „Dėl krūvio išlyginimo“ naudojimo atvejai, teisėjų atmetimo (neskyrimo) priežastys, patvirtintų kolegijų narių pakeitimo atvejai, bylų skyrimo nagrinėti skubos tvarka pagrindai, teisėjui priskirtų nagrinėjamų bylų tipo ir specializacijas pakeitimo atvejai ir pagrindai, duomenų apie teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpių, komandiruotės laikotarpių, kt. tikrumas ir pagrįstumas, teisme taikomos darbo krūvio išlyginimo teisėjams praktikos, jos pagrįstumo ir formalizavimo, bylų skaičiaus ir (arba) jų sudėtingumo apskaičiavimo dokumentavimo ir atitikties realiai situacijai bylos paskirstymo momentu analizė, teisėjų atmetimo priežasčių, susijusių su posėdžių teismuose planavimu, įvertinimas);

3.3. Ankstesniuose patikrinimo aktuose nustatytų teismo veiklos, organizuojant bylų nagrinėjimą, trūkumų šalinimas;

3.4. Teismo posėdžio garso įrašo darymo, jo įkėlimo į LITEKO, saugojimo tvarkos bei teismo/teisiamojo posėdžio protokolo įkėlimo į LITEKO, informacinės pažymos įkėlimo į LITEKO terminų patikrinimas;

3.5. Procesinių dokumentų įteikimo proceso dalyviams tvarkos laikymasis, nustatant dažniausias procesinių dokumentų neįteikimo, nesavalaikio, netinkamo įteikimo ir pan. priežastis.

4.       Darbas su Lietuvos teismų informacine sistema LITEKO

Tikrinant, kaip laikomasi darbo su LITEKO sistema reikalavimų, reikalinga atkreipti dėmesį į tokius aspektus:

4.1. Duomenų į LITEKO sistemą suvedimas, laikantis nustatytos tvarkos ir terminų;

4.2. Bylų ir procesinių sprendimų kategorijų klasifikatorių LITEKO sistemoje pildymo tinkamumas;

4.3. Tinkamas Teisminės mediacijos kortelės ir bylos kortelės proceso, susijusio su teismine mediacija, pildymas;

4.4. Asmens duomenų tvarkymo klausimų patikrinimas, įskaitant ir naudojimosi LITEKO sistemos paieška priežasčių šablonų įvedimą, nurodytų priežasčių atitikimo pagal atliekamas funkcijas vertinimą.

5.       Kitas teismo veiklos organizavimas

Tikrinant teismo vidinį ir išorinį administravimą, reikalinga atkreipti dėmesį ir į tokius aspektus:

5.1.    Priemonių, užtikrinančių teismo veiklos skaidrumą ir atvirumą visuomenei, taikymas: pranešimų spaudai apie visuomenės susidomėjimą sukėlusiose bylose priimtus sprendimus parengimas, informacijos teikimas žiniasklaidai apie tokių bylų eigą, spaudos konferencijų organizavimas, priemonių ryšiams su žiniasklaida palaikyti aptarimas, jų efektyvumo įvertinimas; teismo interneto tinklalapio galimybių panaudojimo stiprinti ryšius su visuomene aptarimas; korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo teisme vertinimas;

5.2.    Teismo vidinės komunikacijos operatyvumas, apimtis, aiškumas;

5.3.    Teisėjų, teisėjų padėjėjų darbo krūvių analizė ir atitinkamų priemonių darbo krūviams koreguoti taikymo įvertinimas;

5.4.    Asmenų aptarnavimo organizavimo ir informacijos suteikimo tvarkos laikymosi patikrinimas;

5.5.    Bylų srautų pokyčių teisme vertinimas ir reagavimas peržiūrint teismo teisėjų bei personalo darbo organizavimą;

5.6.    Gerosios praktikos organizuojant teisėjo darbą, bylų nagrinėjimo ir Teisėjų tarybos nutarimu 2016 m. gegužės 27 d. Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintų Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų laikymosi, rengiant procesinių sprendimų projektus, sklaida.

_______________