Administracinė byla Nr. eA-163-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03287-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 29.8

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. liepos 1 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nemėžio komunalininkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nemėžio komunalininkas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir norminio administracinio akto teisėtumo nustatymo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.

 

1.    Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nemėžio komunalininkas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-712 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-038 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Nemėžio komunalininkas“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2.    Pareiškėjas nurodė, kad veikdamas kartu su partnere Vilniaus rajono savivaldybės administracija ir vadovaudamasis Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-401 (toliau – ir Finansavimo sąlygų aprašas), nuostatomis, 2009 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai (toliau – ir APVA) pateikė paraišką dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniaus rajone“, projekto kodas VP3‑3.1‑AM-01-V-02-038“ (toliau – ir Projektas), finansavimo. Projekto įgyvendinimui Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. D1-749 buvo skirtas 49 091 704,97 Lt (14 217 940,50 Eur) finansavimas.

3.    Pareiškėjas, veikdamas kartu su Vilniaus rajono savivaldybės administracija, ir APVA 2009 m. gruodžio 28 d. sudarė Projekto finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – ir Sutartis). Sutartyje buvo numatyta, kad Projekto vykdytojas įsipareigoja įgyvendinti šias Projekto veiklas: vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą Nemenčinės mieste, Skaidiškių, Rudaminos, Avižienių, Juodšilių, Pagirių gyvenvietėse; nuotekų tinklų plėtrą Nemėžio ir Valčiūnų gyvenvietėse bei vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą ir nuotekų valymo įrenginių rekonstrukciją Kalvelių gyvenvietėje. 2014 m. rugsėjo 25 d. APVA ir pareiškėjas sudarė susitarimą dėl Sutarties pakeitimo (toliau – ir Susitarimas), kuriuo, be kita ko, susitarė pakeisti Projekto aprašymo 4 lentelės „Trumpas Projekto aprašymas“ dalį nurodant, kad įgyvendinus Projektą, bus suteikta galimybė prisijungti prie centralizuotų vandentiekio tinklų 846 būstams, prie nuotekų tinklų – 1 142 būstams, taip pat pakeista Projekto aprašymo 5 lentelė „Projekto loginis pagrindimas“ nustatant kitus stebėsenos rodiklius. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 30 d. pateikė APVA galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą, kurioje išdėstė informaciją apie nutiestų vandens ir nuotekų tinklų apimtis ir gyventojų, kuriems suteiktos galimybės prisijungti prie šių tinklų, skaičių. APVA 2015 m. gruodžio 30 d. patvirtino pareiškėjo pateiktą galutinę Projekto įgyvendinimo ataskaitą. Pareiškėjas 2017 m. sausio 24 d. pateikė APVA ataskaitą po Projekto užbaigimo Nr. 2, kurioje nurodyta, kad įgyvendinus Projektą, prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų prisijungė 2 107 gyventojai iš planuotų 3 328 gyventojų, prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų – 1 469 gyventojai iš planuotų 2 461 gyventojų. APVA 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1845 informavo pareiškėją, kad atliko atnaujintą pažeidimo tyrimą ir nustatė Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto bei Projekto aprašymo 7 punkto (pakeisto Susitarimu) pažeidimą dėl stebėsenos (rezultato) rodiklių nepasiekimo vykdant Projektą. Kartu su šiuo raštu pareiškėjui pateikta APVA 2017 m. rugpjūčio 24 d. pažeidimo tyrimo išvada, kurioje nurodyta, kad APVA pripažino 791 495,34 Eur Projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir pasiūlė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai priimti sprendimą dėl Projekto netinkamų finansuoti lėšų susigrąžinimo, taikant lėšų pervedimo būdą. Aplinkos ministras Įsakyme nustatė, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjui išmokėta lėšų suma yra 731 479,31 Eur, kurią pareiškėjas privalo grąžinti ne vėliau nei per 90 d.

4.    Pareiškėjas pažymėjo, kad APVA ir atsakovas, vertindami stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis, netinkamai aiškino ir taikė Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, (toliau – ir PAFT) 1911 punkto bei Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto nuostatas, todėl nepagrįstai nustatė pažeidimą ir taikė 10 proc. dydžio finansinę korekciją, kadangi stebėsenos rodikliai nagrinėjamu atveju nebuvo pasiekti dėl priežasčių, kurioms pareiškėjas negalėjo daryti įtakos.

5.    Pareiškėjo teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiektas stebėsenos rodiklis – tai gyventojų neprisijungimas prie naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kuriam pareiškėjas negalėjo daryti įtakos. Teisės aktai imperatyviai neįpareigoja asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomame žemės sklype (būste) geriamajam vandeniui naudoti atitinkamas komunikacijas ir prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos. Todėl galiojantis teisinis reguliavimas užkerta pareiškėjui kelią reikalauti, kad asmenys, individualiai išgaunantys geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkantys nuotekas, prisijungtų prie naujai įrengtų vandentiekio ir (ar) nuotekų surinkimo tinklų.

6.    Pareiškėjas gavo iš visų į Projektą patenkančių seniūnijų informaciją apie būstus, neprisijungusius prie naujų inžinerinių tinklų, bei jų neprisijungimo priežastis, ir pateikė APVA papildomus duomenis apie veiksnius, kurių poveikio rodiklių nepasiekimui jis negalėjo sumažinti. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios gyventojai atsisako prisijungti prie naujai įrengtų inžinerinių tinklų, yra ta, kad būstai yra negyvenami, gyventojai neturi sanitarinių mazgų ar turi individualius nuotekų tvarkymo įrenginius ar vandens gręžinius. Taigi, rezultato stebėsenos rodikliai nebuvo pasiekti dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo pareiškėjo valios.

7.    Pareiškėjas pažymėjo, kad APVA pažeidimo tyrimo išvadoje pripažino, jog ne visus negyvenamus būstus, ne visų gyventojų asmeninius buitinių nuotekų valymo įrenginius bei vandens gręžinius ji vertino kaip pagrįstą priežastį, lėmusią stebėsenos rodiklių nepasiekimą, tačiau išvadoje nėra pateikti jokie paaiškinimai ir argumentai, kokiu pagrindu konkretūs atvejai nebuvo laikomi pagrįstais. Be to, išvadoje pateikiami skirtingi neprisijungusių gyventojų kiekiai – vienoje pažeidimo tyrimo išvados vietoje yra teigiama, kad turėjo būti prijungti 66 gyventojai, o formulėje nurodoma, jog turėjo būti prijungti 67 gyventojai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui kilo abejonių dėl APVA tyrimo išvadoje pateikto rodiklių nepasiekimo skaičiavimo teisingumo. Galiausiai, nors APVA išvadoje pažymėjo, kad Valstybės kontrolė reikalavo pateikti seniūnijų duomenis kaip tinkamus įrodymus, lėmusius stebėsenos rodiklių nepasiekimą, tačiau pažeidimo tyrimo išvadoje šių duomenų APVA nelaikė tinkamais nurodydama, kad jie yra pernelyg abstraktūs.

8.    Pareiškėjas teigė, kad teisinio reguliavimo pasikeitimas lėmė stebėsenos rodiklio reikšmės – gyventojų skaičiaus – padidėjimą, kurio Projekto vykdytojas, rengdamas paraišką ir pasirašydamas Sutartį, negalėjo numatyti ir neturėjo galimybės kontroliuoti. Sutarties pasirašymo metu galiojo Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo redakcija, pagal kurią turėjo būti fiksuojami rezultato stebėsenos rodikliai – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“. Taigi, pagal Sutarties pasirašymo metu galiojusią Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo redakciją gyventojų prisijungimo prie vandentiekio tinklų nebuvo numatyta vertinti ir fiksuoti kaip stebėsenos rodiklio. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 568 nusprendė pakeisti priemonės „VP3-3.1-AM-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ įgyvendinimo stebėsenos rodiklius ir šio nutarimo 2 punkte nurodė naujus stebėsenos rodiklius: 1) gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų, ir 2) gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. D1-650 buvo pakeistas ir Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas nurodant, jog skaičiuojamas ne gyventojų, kaip tokių, prisijungusių prie naujos infrastruktūros, skaičius, bet skaičiuojamas būstų, prijungtų prie naujų infrastruktūros tinklų, skaičius. Prijungtų būstų skaičių padauginus iš Lietuvos statistikos departamento oficialiai skelbiamų duomenų apie savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykį, gaunamas gyventojų, prisijungusių prie naujų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų, skaičius. Tokiu būdu, pasikeitus teisiniam reguliavimui, vietoje Sutarties pasirašymo metu įtvirtinto stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ ir jo reikšmės – 3 328 gyventojai, Susitarimu buvo numatyti nauji stebėsenos rodikliai – „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 3 389 gyventojai ir „gyventojai, prisijungę prie naujų vandentiekio tinklų“ – 2 461 gyventojas, bendras reikalingų prijungti gyventojų skaičius sudaro net 5 850 gyventojų.

9.    Pareiškėjo vertinimu, APVA nepagrįstai nustatė, kad buvo padarytas pažeidimas. Vadovaujantis Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026, (toliau – ir Lėšų administravimo taisyklės) nuostatomis, pažeidimas konstatuotinas, kai nustatomos 2 kumuliatyvios sąlygos: 1) Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų, ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimas, 2) tokio Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės akto ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimo sukelti nuostoliai nacionaliniam ir (arba) Europos Bendrijų biudžetui. Šiuo atveju stebėsenos rodiklio nepasiekimas negalėjo lemti ir nelėmė nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių atsiradimo, kadangi įgyvendinant Projektą buvo siekiama modernizuoti, renovuoti ir išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, ir pareiškėjas tinkamai įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sukūrė infrastruktūrą, kuriai buvo skirtas finansavimas, užtikrino galimybę numatytam būstų skaičiui prisijungti prie naujai sukurtos infrastruktūros. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimas dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių sukėlė ar galėjo sukelti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių atsiradimą.

10.  Pareiškėjas nurodė, kad jo atžvilgiu pritaikytas finansinės korekcijos dydis neatitinka proporcingumo principo. Stebėsenos rodikliai buvo nustatyti skirtingoms veikloms, todėl finansinių korekcijų taikymo principai turėjo būti taikomi tik Projekto finansavimo daliai, skirtai veiklai, kurios stebėsenos rodikliai nebuvo pasiekti. Taigi, APVA tyrimo išvadoje turėjo nustatyti, kuri finansavimo dalis buvo skirta vandentiekio tinklams, o kuri dalis nuotekų surinkimo tinklams. 10 proc. finansinė korekcija turėtų būti skaičiuojama tik nuo finansavimo sumos, skirtos nuotekų surinkimo tinklų plėtrai ir modernizavimui, kadangi APVA pažeidimo tyrimo išvadoje konstatavo rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujų vandentiekio tinklų“ tinkamą pasiekimą. Tokiu būdu pareiškėjas nebūtų nepagrįstai baudžiamas finansine korekcija dėl gyventojų, prisijungusių prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų, rodiklio nepasiekimo, nors šis rodiklis yra pasiektas.

11.  Pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja finansinių korekcijų tikslui ir viešajam interesui. Pareiškėjo vertinimu, finansinės korekcijos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai yra užtikrinamas jų taikymo tikslas – dėl pažeidimo Europos Sąjungos ar nacionaliniam biudžetui kilusios žalos atlyginimas. Nagrinėjamu atveju finansinė korekcija pritaikyta, nors pareiškėjas, vykdydamas Projektą, nesukėlė žalos nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniam biudžetui, todėl pasiūlyta finansinės korekcijos suma neužtikrina žalos Europos Sąjungos biudžetui kompensacinio pobūdžio.

12.  APVA išvada ir Įsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintiems principams ir 8 straipsnio reikalavimams. Įsakymas priimtas formaliai vadovaujantis APVA pažeidimo tyrimo išvada, yra nemotyvuotas, priimtas neįvertinus visų faktinių aplinkybių, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, finansinių korekcijų taikymo tikslus, proporcingumo principą.

13.  Pareiškėjas teigė, kad Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 (toliau – ir Rekomendacijos) 263.2 punktas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui bei įstatymo viršenybės principui, todėl prašė teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti šio Rekomendacijų punkto teisėtumą. Be to, pareiškėjas prašė teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo priėmimo administracinėje byloje aktualiu klausimu: ar PAFT ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002)2871] nuostatos tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus ir individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo principą.

14.  Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

15.  Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad tyrimas dėl galimo pažeidimo neturėjo būti inicijuotas. Kaip pagrįstai teigė pareiškėjas, rodiklių nepasiekimas per se (pats savaime) nelemia nei pažeidimo konstatavimo, nei pažeidimo tyrimo inicijavimo. Vis dėlto, įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas tik tais atvejais, jeigu yra tenkinama bent viena iš Rekomendacijų 262 punkte numatytų sąlygų. Nagrinėjamu atveju APVA darbuotojai, tikrindami ataskaitą po Projekto užbaigimo, nustatė, kad numatyti rodikliai nėra pasiekti iki Projekto Finansavimo sąlygų apraše nustatytos datos – 2016 m. gruodžio 31 d. Nustačius, kad rodiklis iš dalies nepasiektas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo, rodiklio nepasiekimo procentas buvo perskaičiuotas atsižvelgiant į projekto vykdytojo nurodytas aplinkybes, ir tik tuomet, kai buvo nustatyta, jog rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc., buvo inicijuotas įtariamo pažeidimo tyrimas.

16.  Atsakovas pažymėjo, kad nustatant pažeidimą turi būti atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję lemti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi sutarties pasirašymo metu, bei į tai, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir ėmėsi veiksmų tam, kad būtų užtikrintas šios reikšmės pasiekimas. Atsakovo nuomone, veiksniai, kurie, anot pareiškėjo, lėmė stebėsenos rodiklių nepasiekimą, turėjo būti žinomi pareiškėjui jau Sutarties pasirašymo metu, nes Sutarties pasirašymo metu galiojo teisės aktai, neįpareigojantys gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, be to, pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būsto tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis.

17.  Atsakovo teigimu, projekto vykdytojo (pareiškėjo) įsipareigojimai pagal Sutartį yra platesni ir neapsiriboja tik vamzdžių nutiesimu. Skiriant finansavimą buvo svarbu, kad iš tikrųjų padidėtų gyventojų, besinaudojančių centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, skaičius, todėl teisės aktuose ir Sutartyje yra įtvirtinti rezultato stebėsenos rodikliai. Pareiškėjui pasiekus šiuos rodiklius mažiau nei 90 proc., buvo inicijuotas tyrimas ir nustatytas pažeidimas.

18.  Atsakovas pažymėjo, kad išmokėtos lėšos grąžinamos tada, kai buvo sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma. Prieš teikdamas paraišką dėl Projekto finansavimo pareiškėjas turėjo apskaičiuoti ir nurodyti paraiškoje preliminarius tiesiamo vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklo kiekius, stebėsenos rodiklių reikšmes bei prašomą finansavimą. Šie skaičiavimai perkelti į Sutartį, pagal juos skirtas finansavimas Projektui. Taigi, finansavimui apskaičiuota suma buvo skirta visiems Sutarties elementams – tiek numatomiems tiesti vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklams, tiek ir numatytiems stebėsenos rodikliams. Pareiškėjui buvo išmokėtas visas numatytas finansavimas, tačiau pareiškėjas nepasiekė Sutartyje (ir jos pakeitimuose) nustatytų rodiklių, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui išmokėta didesnė suma negu priklausytų. Tokiu būdu atsirado nacionalinio ir Europos Bendrijų biudžeto nuostolių.

19.  Atsakovas nurodė, kad Rekomendacijose įtvirtinti konkretūs kriterijai, kuriais jis ir APVA turi vadovautis, parinkdami taikytinos finansinės pataisos dydį. Rekomendacijose įtvirtintos finansinės korekcijos pradedamos skaičiuoti tik nuo didesnės nei 10 proc. rodiklio nepasiekimo ribos. Tai reiškia, kad įgyvendinus Projekto veiklas ir nepasiekus finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, kai rodiklio reikšmės nepasiekimas yra nulemtas veiksnių, kurių įtaką projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti, tačiau nepasiekta rodiklio reikšmė sudaro tik 10 proc. ar mažiau nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės. Tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršija nustatytą 10 proc. ribą, atsižvelgiant į rodiklio nepasiekimo procentinę dalį, yra taikomos 5, 10, 15 ar 21 proc. finansinės korekcijos.

20.  Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime sutiko su pareiškėjo skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais bei prašė skundą tenkinti.

21.  Trečiasis suinteresuotas asmuo APVA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

22.  Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios, kad APVA pažeidimo tyrimo išvadoje netinkamai įvertino veiksnius, turėjusius įtakos stebėsenos rodiklio nepasiekimui, yra nepagrįstos. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad APVA pažeidimo tyrimo išvadoje nepateikė paaiškinimų, kokiu pagrindu dalį negyvenamųjų būstų ir dalį gyventojų asmeninių buitinių nuotekų valymo įrenginių bei vandens gręžinių nevertino kaip pagrįstą priežastį, pateisinančią stebėsenos rodiklio nepasiekimą. APVA pažeidimo tyrimo išvadoje yra aiškiai nurodyta, kokius kriterijus atitinkantys būstai įtraukiami prie veiksnių, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Šie kriterijai buvo žinomi pareiškėjui, nes buvo nurodyti APVA 2017 m. liepos 25 d. rašte. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog duomenys yra pateikti reikalaujamą dokumento formą atitinkančiuose seniūnijų raštuose, pati savaime nėra laikoma pakankama priežastimi šiuos veiksnius įtraukti prie tų, kurių įtakos stebėsenos rodiklio nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Tam, kad aplinkybė būtų pagrįsta, ji turi atitikti ir turinio reikalavimus, t. y. būti aiški, konkreti, tokia, kurią galima objektyviai įvertinti.

23.  Trečiasis suinteresuotas asmuo, pasisakydamas dėl pareiškėjo keliamų abejonių dėl APVA tyrimo išvadoje atliktų skaičiavimų pagrįstumo, nurodė, kad pareiškėjui buvo išsiųstas pažeidimo tyrimo išvados projektas, kuriame buvo pateikti visi skaičiavimai, ir pareiškėjas nepareiškė dėl jų jokių pastabų. Skunde pareiškėjas taip pat tik išreiškė abejones, tačiau jokių konkrečių skaičiavimo klaidų nenurodė. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimą nulėmė teisinio reglamentavimo kaita. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgdami į teisinio reglamentavimo pasikeitimus, 2014 m. rugsėjo 25 d. laisva šalių valia sudarė Susitarimą, kuriuo buvo patikslinti siektini rezultato stebėsenos rodikliai, įtraukiant ir rodiklį „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“. Pasirašydamas Susitarimą pareiškėjas sutiko su pakeitimu ir prisiėmė visus iš jo kylančius įsipareigojimus. Be to, nors pareiškėjas skunde ir nurodė, kad pasikeitė Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas, tačiau jis nepateikė argumentų, kokiu būdu šis pasikeitimas padarė neigiamos įtakos Projekto rodiklių pasiekimui. Ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ir pareiškėjui palankių teisinio reglamentavimo pokyčių: iki 2016 m. vasario 3 d. galiojusioje Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto redakcijoje buvo nustatyta, kad pareiškėjas įsipareigoja užtikrinti, jog visi planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis per 24 mėn. nuo projekto pabaigos, tačiau ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 pakeitus Finansavimo sąlygų aprašą, sutarčių su gyventojais sudarymo terminas buvo pratęstas dar vienerių metų terminui, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Nors Rekomendacijos numato galimybę ištaisyti pažeidimą, tačiau tam, kad galėtų būti nustatomas terminas pažeidimo ištaisymui, turi būti tenkinamos Rekomendacijose nustatytos sąlygos, tačiau nagrinėjamu atveju šios sąlygos nėra išpildytos. Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte yra nustatytas naikinamasis terminas (2016 m. gruodžio 31 d.), iki kurio turi būti sudarytos visos paraiškoje nurodytos sutartys su gyventojais, todėl nei APVA, nei aplinkos ministras šio termino negali pratęsti. Nuo 2016 m. vasario 3 d. įsigaliojus Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto redakcija, kuria iki 2016 m. gruodžio 31 d. pratęstas terminas sutarčių su naujai prisijungusiais gyventojais sudarymui, pareiškėjui buvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliams pasiekti. Šis terminas gali būti netiesiogiai vertinamas kaip papildomas terminas pažeidimams ištaisyti.

 

II.

 

24Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

25Teismas nurodė, kad PAFT ir Rekomendacijų nuostatos suponuoja išvadą, jog stebėsenos rodiklio nepasiekimas nesudaro besąlyginės pareigos inicijuoti pažeidimo tyrimą ar, juo labiau, nustatyti pažeidimą. Rekomendacijose inter alia (be kita ko) nustatyta, kad pažeidimo tyrimas nepradedamas ir pažeidimas nenustatomas, kai stebėsenos rodiklių nepasiekimas yra nulemtas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o nustatant pažeidimą yra atsižvelgiama taip pat į tai, ar aplinkybės, nulėmusios nustatyto stebėsenos rodiklio nepasiekimą, buvo žinomos projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Kitaip tariant, galimybė nepradėti pažeidimo tyrimo ar nenustatyti pažeidimo gali būti siejama su nuo projekto vykdytojo nepriklausančiomis aplinkybėmis, kurių įtakos stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimui jis negalėjo sumažinti.

26.  Teismas nustatė, kad APVA 2017 m. rugpjūčio 24 d. pažeidimo tyrimo išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklių „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ bei „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ ir šių rodiklių nepasiekimas viršijo Rekomendacijose nustatytą maksimalią 10 proc. ribą, kuriai esant pažeidimo tyrimas nėra pradedamas. Išvadoje, vertinant minėtų stebėsenos rodiklių nepasiekimo mastą, atsižvelgta, be kita ko, į pareiškėjo pateiktose seniūnijų pažymose nurodytas aplinkybes dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių, ir pripažinta, kad šios aplinkybės – būstų tapimas negyvenamais, sanitarinių mazgų neturėjimas, individualių nuotekų valymo įrenginių ir individualių vandens gręžinių įsirengimas po Projekto inicijavimo pradžios – laikytinos pagrįstomis aplinkybėmis, nulėmusiomis stebėsenos rodiklio nepasiekimą. Atsižvelgiant į tai, pripažinta, kad 62 gyventojų neprijungimas prie nuotekų tinklų ir 71 gyventojo neprijungimas prie vandentiekio tinklų yra įvykęs dėl prieš tai paminėtų veiksnių, kurių įtakos stebėsenos rodiklių pasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti. Tokiu būdu, atsižvelgiant į gyventojus, neprijungtus prie vandentiekio ir nuotekų tinklų dėl nuo Projekto vykdytojo nepriklausančių aplinkybių, nustatyta, kad pareiškėjas prie nuotekų surinkimo tinklų prijungė 2 233 gyventojus, prie vandentiekio tinklų – 1 581 gyventoją.

27.  Teismas pažymėjo, kad APVA, vertindama asmenų, neprisijungusių prie naujai įrengtų inžinerinių tinklų dėl aplinkybių, kurių įtakos stebėsenos rodiklio pasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, kiekį, laikė pagrįstais ne visus pareiškėjo pateiktose seniūnijų pažymose nurodytus atvejus. Iš pažeidimo tyrimo išvados teismas nustatė, kad vertinant aplinkybės – būstas tapo negyvenamas – įtaką stebėsenos rodiklio nepasiekimui, nebuvo atsižvelgta į būstus, kurių tapimo negyvenamais laikas nėra aiškus bei būstus, iš kurių aprašymų nėra aišku, ar jie yra negyvenami; vertinant aplinkybės – sanitarinių mazgų neturėjimas – įtaką, nebuvo atsižvelgiama į būstus, nepatenkančius į Projekto teritoriją, be to, visų pažeidimo tyrimo išvadoje nustatytų pagrįstų aplinkybių vertinimo atveju nebuvo atsižvelgta į būstus, kurie nurodyti 2014 m. birželio 6 d. rašte ir neįtraukti skaičiuojant stebėsenos rodiklius Susitarimo pasirašymo metu. Taigi, priešingai negu teigė pareiškėjas, APVA pažeidimo tyrimo išvadoje įvertino seniūnijų pažymose nurodytas konkrečių būstų neprisijungimo prie naujai nutiestų tinklų priežastis ir pateikė argumentus dėl būstų neįtraukimo į veiksnių, pateisinančių stebėsenos rodiklio nepasiekimą, sąrašą.

28.  Teismas pastebėjo, kad aplinkybė, jog konkretūs duomenys dėl gyventojų neprisijungimo prie vandentiekio ar nuotekų surinkimo tinklų yra išdėstyti seniūnijos patvirtintuose raštuose, pati savaime nesudaro pagrindo teigti, kad šie duomenys tinkamai pagrindžia stebėsenos rodiklio nepasiekimą. Rekomendacijų 12 punkte nustatyta, kad pažeidimo tyrimo išvados turi būti pagrįstos įrodymais. Atliekant pažeidimo tyrimą, įrodymais yra laikomi teisės aktuose nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriais patvirtinamos arba paneigiamos aplinkybės, turinčios reikšmės tinkamam pažeidimo nustatymui arba pripažinimui, kad pažeidimo nėra. Įrodymai turi būti vertinami išsamiai ir nešališkai, išnagrinėjus visas su pažeidimu susijusias aplinkybes. Kitaip tariant, pažeidimo tyrimą atliekanti institucija privalo išsamiai įvertinti visus pažeidimo tyrimo metu surinktus įrodymus, todėl aplinkybė, kad dokumentai, kuriuose yra užfiksuotos įrodomąją reikšmę turinčios aplinkybės, atitinka formos reikalavimus, neatleidžia pažeidimo tyrimą atliekančio subjekto nuo pareigos įvertinti šiuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių pagrįstumą.

29.  Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginį, jog stebėsenos rodiklio nepasiekimą nulėmė ir kitos aplinkybės (visų pirma, aplinkybė, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato gyventojams imperatyvios pareigos geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros), pažymėjo, kad pažeidimo nustatymui reikšmės turi tai, ar veiksniai, galėję nulemti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje (2018 m. sausio 12 d. įstatymo redakcija), tiek ir Sutarties sudarymo metu galiojusioje Įstatymo redakcijoje (2006 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija) gyventojams nebuvo numatyta besąlyginė pareiga jungtis prie nutiestų vandentiekio ar nuotekų surinkimo tinklų, tačiau buvo sudaryta galimybė individualiam vandens išgavimui bei nuotekų šalinimui. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad dar Sutarties sudarymo metu pareiškėjas turėjo ir galėjo įvertinti galiojusio teisinio reglamentavimo įtaką stebėsenos rodiklių pasiekimui, todėl ši aplinkybė nelaikytina pagrįsta priežastimi, nulėmusia stebėsenos rodiklio nepasiekimą.

30.  Teismas nustatė, kad nuo pareiškėjo valios nepriklausančia ir stebėsenos rodiklio nepasiekimą pateisinančia aplinkybe taip pat nelaikytina ir teisinio reglamentavimo kaita. Teismas iš Sutarties bendrųjų sąlygų 10.2 punkto nustatė, kad Sutartyje numatytais atvejais ją vienašališkai gali pakeisti projekto vykdytojas arba valstybės institucija (ministerija, įgyvendinančioji institucija), taip pat Sutartis gali būti keičiama bendru šalių sutarimu. Sutarties 10.4 punkte nurodyti atvejai, kai Sutarties sąlygos turi būti keičiamos ne vienašališkai, o bendru šalių sutarimu, pasirašant papildomą susitarimą dėl Sutarties pakeitimo. Vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 10.4.6 punktu, šalys gali pakeisti Sutartį, sudarydamos susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, jeigu yra kitų nenumatytų aplinkybių, turinčių esminę įtaką Projekto apimčiai, tikslams ir uždaviniams. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir APVA, atsižvelgdami į teisinio reglamentavimo pasikeitimą ir į minėtas Sutarties bendrųjų sąlygų nuostatas, numatančias galimybę Sutartį pakeisti, sudarė Susitarimą, kuriuo, be kita ko, pakeistas Sutarties 1 priedo 7 punktas, įtvirtinantis Projekto rezultatų stebėsenos rodiklius. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas reiškė prieštaravimus dėl šio Susitarimo sudarymo, teikė pastabas ir pasiūlymus dėl Susitarimu keičiamų Projekto vykdymo sąlygų. Taigi, pasirašydamas Susitarimą, pareiškėjas išreiškė valią dėl jame nustatytų sąlygų taikymo jo atžvilgiu, suvokė, kad nuo Susitarimo sudarymo momento naujai nustatyti stebėsenos rodikliai jį saistys, ir tam pritarė.

31.  Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog teisės aktų pasikeitimas turėjo įtakos jo atžvilgiu taikomų stebėsenos rodiklių reikšmių padidėjimui. Sutarties 1 priedo 7 lentelėje buvo nustatytas stebėsenos rodiklis „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 3 328. Susitarime, kuriuo buvo pakoreguotos Sutarties sąlygos, nurodyti du stebėsenos rodikliai: gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų – 3 389, gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų – 2 461. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas teigė, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui, Projekto vykdytojui kilo pareiga prijungti prie naujai įrengtų inžinerinių tinklų bendrą 5 850 gyventojų skaičių. Vis dėlto, kaip pagrįstai nurodė APVA, vandentiekis neretai yra tiesiamas kartu su nuotekų tinklais tiems patiems gyventojams. Tokiu būdu su tais pačiais gyventojais gali būti sudaromos tiek nuotekų tvarkymo, tiek ir geriamojo vandens tiekimo sutartys, todėl nurodyti rezultato stebėsenos rodikliai vertintini kaip savarankiški ir atskiri, o pareiškėjas nepagrįstai susumuoja jų reikšmes. Teismas pastebėjo, kad pažeidimo tyrimo išvadoje nurodyti patikslinti ir perskaičiuoti rezultato stebėsenos rodikliai, kuriais remiantis buvo vertinama, ar pareiškėjas pažeidė Sutarties sąlygas: gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų – 3 260; gyventojai, prisijungę prie naujų vandentiekio tinklų – 2 374. Taigi, rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ reikšmė, lyginant su Sutartyje numatyta pirmine šio rodiklio reikšme, sumažėjo (Sutartyje – 3 328 gyventojai, pažeidimo tyrimo išvadoje – 3 260), o pareiškėjas, nors ir nurodė, jog stebėsenos rodiklio nepasiekimą inter alia nulėmė stebėsenos rodiklio reikšmės nustatymo tvarkos pasikeitimas, nepasiekė ir pirminės, Sutartyje nustatytos stebėsenos rodiklio reikšmės.

32.  Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nulėmusios stebėsenos rodiklio nepasiekimą, nelaikytinos veiksniais, kurių įtakos nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, ir nesudarė pagrindo APVA nepradėti pažeidimo tyrimo arba nenustatyti pažeidimo. Teismas konstatavo, kad APVA pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklių „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ ir „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ ir tokiu būdu pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą. Teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad jis pasiekė rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujų vandentiekio tinklų“ reikšmę, todėl APVA pažeidimo tyrimo išvadoje turėjo nustatyti, kuri dalis finansavimo buvo skirta šios veiklos vykdymui, kadangi, priešingai negu teigė pareiškėjas, yra konstatuotas abiejų stebėsenos rodiklių nepasiekimas.

33.  Teismas nurodė, kad Sutarties, kurios pagrindu pareiškėjui skirtas finansavimas Projektui įgyvendinti, tikslas buvo ne tik vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų nutiesimas ir teorinės galimybės gyventojams prisijungti prie naujai nutiestų tinklų sukūrimas, tačiau ir realus gyventojų, prisijungusių prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų, skaičiaus padidinimas, tokiu būdu siekiant pagerinti tiek vartotojų gyvenimo sąlygas, tiek ir užtikrinti neigiamo poveikio aplinkai sumažinimą (požeminių ir paviršinių vandenų taršos sumažinimą, vandens kokybės pagerinimą). Sutartyje nurodytas finansavimas buvo skirtas visų Sutarties pagrindu atliekamų veiklų įvykdymui ir rodiklių pasiekimui, tačiau pareiškėjas nepasiekė nustatytų stebėsenos rodiklių. Taigi, pareiškėjui buvo išmokėta didesnė finansavimo suma, negu priklauso, ir tai galėjo sukelti nuostolių nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui.

34.  Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti abu Lėšų administravimo taisyklių 2 punkte nustatyti pažeidimo elementai, todėl APVA pažeidimo tyrimo išvadoje pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas, nepasiekęs Sutartyje ir ją keičiančiame Susitarime nustatytų stebėsenos rodiklių, padarė pažeidimą, dėl kurio pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikoma teisės aktuose nustatyta finansinė korekcija.

35.  Teismas įvertino, kad nustatyta finansinė korekcija atitinka proporcingumo principą, ji nepažeidžia finansinių korekcijų tikslų ir viešojo intereso. Šią išvadą teismas, visų pirma, pagrindė aplinkybe, kad iki nustatyto termino nebuvo pasiekti abu rezultato stebėsenos rodikliai, jų nepasiekimo mastas yra pakankamai didelis (33 proc. ir 32 proc.), be to, nors pareiškėjas nurodė, kad prisijungusių prie įrengtų tinklų asmenų skaičius didėja, nėra aišku, kada bus pasiektos numatytos stebėsenos rodiklių reikšmės ir ar jos iš viso bus pasiektos. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjui, kaip viešąsias paslaugas teikiančiam ūkio subjektui, savo srities profesionalui, kilo pareiga jau inicijuojant Projektą atsižvelgti į paraiškoje nurodytas rizikas (be kita ko, riziką, kad kuriamos vertės kaštai gali padidėti dėl mažesnio nei planuojama naudos gavėjų skaičiaus, kurios tikimybė apibrėžta kaip vidutinė, o poveikis – didelis), ir įvertinti tiek sėkmingo visų Projekto sąlygų įgyvendinimo galimybę, tiek ir Projekto tikslų pasiekimo / nepasiekimo galimą įtaką pareiškėjo tolimesnės veiklos vykdymui. Todėl nesant duomenų, jog pareiškėjas iki Sutarties sudarymo ėmėsi visų būtinų veiksmų tam, kad tinkamai įvertintų minėtas aplinkybes, teismas laikė, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Šios aplinkybės nulėmė teismo išvadą, kad pritaikytos poveikio priemonės dydis atitinka pažeidimo mastą.

36.  Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

37.  Teismas netenkino pareiškėjo prašymų kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo ir prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto – Rekomendacijų – teisėtumo ištyrimo

 

III.

 

38Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

39Pareiškėjas taip pat prašo nagrinėjant administracinę bylą nesivadovauti: 1) Rekomendacijų  263.2 punktu, kaip prieštaraujančiu Viešojo administravimo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, o tuo pačiu – ir teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams; 2) Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktu, kaip prieštaraujančiu Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsniui ir teisinės valstybės principui.

40Pareiškėjas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti: 1) ar Rekomendacijų 263.2 punktas neprieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, o tuo pačiu – ir teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams; 2) ar Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 3 d.) neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. redakcija) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui, ir nustačius prieštaravimus, pripažinti šią norminio administracinio akto dalį neteisėta ir negaliojančia nuo jos priėmimo dienos.

41Taip pat pareiškėjas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, užduodant klausimą: ar SESV 5 ir 69 straipsniuose įtvirtintas bendrasis Europos Sąjungos teisės proporcingumo principas, kuris Europos Sąjungos fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos 2006 m. gruodžio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871], bei Europos Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999 98 straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog, esant byloje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, PAFT ir Rekomendacijos tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį Europos Sąjungos proporcingumo principą.

42Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, priimtas nevisapusiškai ištyrus administracinėje byloje pateiktus įrodymus bei nurodytas reikšmingas aplinkybes dėl prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungusius gyventojus ir aplinkybes, nulėmusias gyventojų neprisijungimą prie tinklų, netinkamai aiškinant ir taikant materialiąsias teisės normas. Teismas netinkamai aiškino ir taikė PAFT 1911 punkto nuostatas dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių vertinimo, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo ir nevertino to, jog po 2016 m. gruodžio 31 d. prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų prisijungia vis daugiau gyventojų. Iki 2018 m. gegužės 31 d. prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų iš viso prisijungė 2 535 gyventojai, prie nuotekų surinkimo tinklų – 1 720 gyventojų. Todėl stebėsenos rodiklių nepasiekimas iki 2018 m. gegužės 31 d. yra 20,34 proc. (prisijungusių prie nuotekų surinkimo tinklų) ir 24,54 proc. (prisijungusių prie vandentiekio tinklų), o iki 2020 m. spalio mėn., pareiškėjo vertinimu, stebėsenos rodikliai bus visiškai pasiekti. Todėl nėra jokio pagrindo taikyti finansinę korekciją. Aplinkybė, jog rodikliai nepasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo, bei priežasčių, buvusių nežinomų Sutarties pasirašymo metu, remiantis PAFT 1911 punktu sudaro pakankamą teisinį pagrindą nepradėti pažeidimo tyrimo dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo, o jį pradėjus sudaro teisinį pagrindą jį pabaigti, stebėsenos rodiklio nepasiekimo nepripažįstant pažeidimu. Šių aplinkybių teismas nevertino, todėl ginčijamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

43Pareiškėjas pažymi, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, jog objektyviai egzistuoja tariamai nustatyti pažeidimai, teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir nepagrįstai konstatavo, kad APVA tyrimo išvadoje siūloma taikyti ir Įsakymu pritaikyta 10 proc. dydžio nuo Sutarties vertės finansinė korekcija yra proporcinga APVA nustatytam tariamam pažeidimui (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Jei būtų konstatuoti tariami pažeidimai, teismas turėjo sumažinti taikomą finansinę korekciją atsižvelgiant į proporcingumo principą ir finansinės korekcijos tikslus.

44Pareiškėjas teigia, kad teismas visiškai neatsižvelgė ir priimtame sprendime nemotyvavo, jog nepasiektas stebėsenos rodiklis neturėjo jokios neigiamos įtakos ES biudžetui, o pritaikyta finansinė korekcija turėtų itin didelę neigiamą įtaką pareiškėjo veiklai. Pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, sukūrė infrastruktūrą, kuria gali naudotis visi vartotojai, kurie iki Projekto įgyvendinimo neturėjo tokios galimybės. Kitaip tariant, pareiškėjas pasiekė Projekto tikslą, o nepasiektas stebėsenos rodiklis neturėjo jokios neigiamos įtakos ES biudžetui.

45Pareiškėjas pažymi, kad Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, jog Rekomendacijos yra privalomos ir taikomos visoms jų 1 punkte nurodytoms institucijoms. Rekomendacijų 263.2 punkte įtvirtinta finansinės korekcijos dydžio skaičiavimo metodika neleidžia finansinės korekcijos dydžio apskaičiuoti proporcingai nepasiektai projekto rezultato stebėsenos rodiklio daliai, todėl akivaizdžiai prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam proporcingumo principui, taip pat konstituciniams teisinės valstybės ir įstatymų viršenybės principams, nes finansinės korekcijos (sankcijos) dydžio apskaičiavimas reglamentuojamas ne įstatyme, o poįstatyminiame teisės akte. Tuo tarpu įstatymuose ar aukštesnės teisinės galios teisės aktuose nėra numatytos tokios finansinės korekcijos taikymo galimybės.

46Atsakovas Aplinkos ministerija atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

47Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bylos aplinkybes, tinkamai taikydamas materialines ir procesines teisės normas, nenukrypdamas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovas kartoja savo procesinių dokumentų argumentus bei pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms.

48Atsakovas taip pat pažymi, kad, jo vertinimu, svarbi Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos 2011 m. lapkričio 10 d. rašte nurodyta aplinkybė, jog „nuo 2000 metų vandens tiekimo įmonės įgyvendina vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo ir plėtros projektus, kurie dalinai finansuojami Europos Sąjungos paramos lėšomis. Paramos iš Europos Sąjungos vandentvarkos projektams Lietuva sulaukė ne tik dabartiniu 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu, bet ir 2000–2006 m. laikotarpiu. Paramą gavusios vandens tiekimo įmonės privalo pasiekti fizinius rodiklius (t. y. pastatytų tinklų ilgis ir gyventojų tinklų prijungimo prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų), kurie buvo pagrindinė sąlyga Europos Sąjungos paramai gauti. Šiuo metu proporcingai neprijungtam gyventoju skaičiui reikalaujama gražinti reikšminga gautos paramos lėšų dalis“. Šis raštas patvirtina, kad pareiškėjui ne tik buvo žinomas vandentvarkos srities teisinis reglamentavimas, bet ir tai, kad 2000–2006 m. finansavimo laikotarpiu projektų vykdytojams buvo keliami finansavimo sutartyse nustatyti rodiklių pasiekimo reikalavimai, jog projektų vykdytojų siektini rodikliai buvo pagrindinė sąlyga Europos Sąjungos finansavimui gauti, o rodiklių nepasiekus, t. y. neprijungus finansavimo sutartyse numatyto gyventojų skaičiaus prie vandentiekio ar nuotekų tinklų, buvo reikalaujama grąžinti proporcingai neprijungtam gyventojų skaičiui paramos lėšų dalis. Tai reiškia, kad pareiškėjas, sudarydamas Sutartį, prisiimdamas įsipareigojimus dėl nurodytų stebėsenos rodiklių pasiekimo ir gaudamas finansavimą, prisiėmė riziką dėl lėšų grąžinimo nepasiekus nustatytų rodiklių.

49Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, mano, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

50Trečiasis suinteresuotas asmuo APVA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo atmesti pareiškėjo skunde nurodytus prašymus nesivadovauti atitinkamomis teisės aktų nuostatomis, o kitus prašymus (dėl bylos sustabdymo ir dėl teisės aktų nuostatų ištyrimo bei kreipimosi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo) spręsti teismo nuožiūra.

51APVA iš esmės pakartoja savo procesinių dokumentų argumentus bei pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytoms išvadoms, nurodo, kad jos atitinka teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką.

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.

 

52Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. D1-712 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-038 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Nemėžio komunalininkas“, grąžinimo“.

53.  Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

54.  Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

 

55.  Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

 

56.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu, iš esmės nagrinėdama analogišką ginčą, pareiškėjo UAB „Aukštaitijos vandenys“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl ko neturėtų vadovautis teismo išaiškinimais paminėtoje byloje.

57.  Nustatyta, kad pareiškėjas kartu su partnere Vilniaus rajono savivaldybe ir APVA 2009 m. gruodžio 28 d. sudarė projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniaus rajone“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-038, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. V/2009/NS/57. Sutartyje numatyta Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2009 m. gegužės 1 d., Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2012 m. birželio 1 d. Sutarties priede Nr. 1 buvo numatyti šie stebėsenos rodikliai: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 3 328, „gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema“ – 9. Sutarties nuostatos buvo keičiamos, įskaitant nuostatas Projekto vykdymo terminų ir stebėsenos rodiklių. 2014 m. rugsėjo 25 d. Susitarimu buvo pakeisti šie stebėsenos rodikliai: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 3 389, „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ – 2 461, „gyvenamosios vietovės, kuriose renovuota (pastatyta) vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistema“ – 9.

 

58.  Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Projekto įgyvendinimo rodiklių nepasiekimo priežastimis ir jų vertinimu, pažymi, kad Įsakymu pareiškėjas, be kita ko, pripažintas pažeidusiu Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, nustačiusį, kad pareiškėjas turi užtikrinti, jog visi Paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Priemonės, Projekto tikslai ir Sutartimi prisiimti įsipareigojimai apėmė ne tik reikalavimą nutiesti ginčo tinklus ir įrengti susijusią infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad šiais tinklais būtų naudojamasi, šiuo tikslu sudarant paslaugų teikimo sutartis su gyventojais. Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktu pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo siekti Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų. Projekto tikslų aspektu pažymėtina ir tai, kad Sutarties sudarymo (2009 m. gruodžio 28 d.) metu galiojęs Finansavimo sąlygų aprašo 24 punktas nustatė, kad Projektas turi siekti priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodiklių, nustatytų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede, patvirtintame Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (toliau – ir Veiksmų programos priedas).

 

59.  Veiksmų programos priedo VI skyriaus „Prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės“ I skirsnyje „VP3-3.1-AM-01-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra“ (Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 220 redakcija) buvo nurodytas papildomas rodiklis, kurio reikia priemonės įgyvendinimo stebėsenai atlikti – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“. Šis rodiklis paaiškintas Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede (aplinkos ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. D1‑237 redakcija) „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ – „gyventojai laikomi prisijungę sudarius su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmone paslaugų teikimo sutartį“.

 

60.  Šiomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į tai, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktu pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, nagrinėjamu atveju galima teigti, kad minėtų Projekto vykdytojo pareigų turinys buvo (turėjo būti) žinomas jau teikiant paraišką, o sudarydamas Sutartį pareiškėjas įsipareigojo šias pareigas tinkamai įvykdyti.

 

61.  Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-900, be kita ko, iš naujo išdėsčius Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, buvo nustatyta, kad „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos paramos lėšos.“ Tuo pačiu įsakymu buvo pakoreguotas ir 4 priedas, nurodant, kad aptariamo rodiklio įgyvendinimo terminas yra nustatytas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte.

 

62.  Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas, kurį pažeidusiu buvo pripažintas pareiškėjas, buvo išdėstytas taip: „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, [Projektų administravimo taisyklėse] ir [Veiksmų programų administravimo taisyklėse], nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.“

 

63.  Paminėtina ir tai, kad Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ pirminiais dokumentais, pagrindžiančiais ginčo rodiklio pasiekimą, įvardinti sudarytų vandens tiekimo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo, bei prisijungimo aktų kopijos.

 

64.  Visa tai patvirtina, kad tiek Sutarties sudarymo, tiek Projekto įgyvendinimo metu ginčo rodiklio įgyvendinimas buvo siejamas su paslaugų sutarčių su gyventojais (būstų savininkais) sudarymu, o ne vien tik su šių gyventojų galimybe prisijungti prie naujai įrengtų nuotekų tinklų. Ginčo rodiklio turinys šiuo aspektu yra ir buvo aiškus. Nepaisant kai kurių reglamentavimo pasikeitimų, pareiškėjo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su paslaugų sutarčių su gyventojais sudarymu, turinys nagrinėjamu atveju iš esmės liko nepakitęs.

 

65.  2017 m. sausio 24 d. ataskaitoje po projekto užbaigimo (III t., b. l. 72-75) pareiškėjas pats nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 1 469 gyventojų iš planuotų 2 461, o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujų nuotekų surinkimo tinklų (Skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 2 107 gyventojų iš planuotų 3 328 (Susitarime nurodyta reikšmė – 3 389). Šiame kontekste pažymėtina, kad APVA 2017 m. rugpjūčio 24 d. Pažeidimo tyrimo išvadoje (III t., b. l. 162-170) nustatė, kad Susitarimo sudarymo metu (2014 m. rugsėjo 25 d.) remiantis galiojusio Aprašo 4 priede nustatyta tvarka (kai prijungtų būstų skaičius dauginamas iš gyventojų ir būstų skaičiaus santykio) apskaičiuotas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje esančio gyventojų ir būstų skaičiaus santykis (koeficientas) buvo „3,1“, tačiau Susitarimu keičiant Sutartyje nustatytus stebėsenos rodiklius klaidingai buvo naudojamas 2012 m. koeficientas „3,2“, taigi nustatyti per dideli stebėsenos rodikliai. APVA pritaikė teisingą Susitarimo sudarymo galiojusį Vilniaus rajono savivaldybei koeficientą „3,1“, atsižvelgė į aplinkybę, kad nors Projektas buvo vykdomas Vilniaus rajone, dalis nutiestų tinklų (Kelmijos g. ir Kunigiškių g.) pateko į Vilniaus miesto teritoriją, kurioje aptartas koeficientas buvo kitoks – „2,3“ ir atsižvelgė į minėtose Vilniaus miesto teritorijose buvusius būstų skaičius. APVA taikė tokius stebėsenos rodiklius: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ – 3 260, „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ – 2 374. APVA nustatė, kad atsižvelgus į koeficientų pokytį, rodiklis „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ atitinka 2 171 gyventoją ir šio rodiklio nepasiekimas yra 33 proc. Stebėsenos rodiklis „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ atitinka 1 510 gyventojų ir šio rodiklio nepasiekimas yra 36 proc. Taigi ginčo rodikliai iki nustatyto termino (2016 m. gruodžio 31 d.) nebuvo pasiekti. Be to, nesudarydamas visų planuotų sudaryti paslaugų sutarčių su gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas neįvykdė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte (aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija) nustatytos pareigos.

 

66.  Pareiškėjas prašo inicijuoti tyrimą dėl Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto (redakcijos, galiojusios nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 3 d.) atitikties Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio (2014 m. liepos 12 d. įstatymo Nr. XII 939 redakcija) nuostatoms. Pareiškėjo nurodytos įstatymo nuostatos reglamentuoja (reglamentavo) asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teises ir pareigas, tokio vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas. Tačiau aptartos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nereguliuoja (nekeičia, nepaneigia) įstatyme nustatytų asmenų teisių ir pareigų, o tik numato (numatė) Projekto vykdytojo pareigą užtikrinti, kad bus sudarytos atitinkamos paslaugų sutartys su tais paslaugų vartotojais, kuriuos jis pats įsipareigojo prijungti prie naujai nutiestų tinklų. Kitaip tariant, minėtos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos niekaip nekonkuruoja su minėtomis įstatymo nuostatomis, nepatenka į šių nuostatų reglamentavimo sritį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2017 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-14-552/2017; 2019 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1-629/2019).

 

67Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, tenka projekto vykdytojui (pareiškėjui). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodė, kad iš viso 62 gyventojų neprijungimas prie nuotekų tinklų 2016 m. gruodžio 31 d. yra dėl veiksnių, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėjas (Projekto vykdytojas) negalėjo sumažinti, tokiu būdu nepasiekta rodiklio reikšmė – 32 proc. Pareiškėjas įrodė, kad 71 gyventojo neprijungimas prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų 2016 m. gruodžio 31 d. yra dėl veiksnių, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėjas (Projekto vykdytojas) negalėjo sumažinti, tokiu būdu nepasiekta rodiklio reikšmė – 33 proc. Veiksniai (priežastys), kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėjas (Projekto vykdytojas) negalėjo sumažinti buvo vertinami šie: nesudaromos paslaugų teikimo sutartys, nes būstai tapo negyvenamais po Projekto inicijavimo pradžios, atsisakymas jungtis prie tinklų tų būstų savininkų, kurie individualiai apsirūpino geriamuoju vandeniu (įsirengė gręžinį) ir / ar nuotekų tvarkymu (nuotekų tvarkymo įrenginiu) po Projekto inicijavimo pradžios, būstuose neįrengti sanitariniai mazgai ir gyventojai neturi lėšų jam įsirengti. Pažymėtina, kad Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nustatė konkretų terminą, iki kada turėjo būti sudarytos paslaugų sutartys su planuotais prijungti gyventojais – 2016 m. gruodžio 31 d. Todėl į aptariamo rodiklio reikšmę neturi būti įtrauktas po šios datos prijungtų gyventojų skaičius.

68Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Tyrimo išvada ir Įsakymu pagrįstai yra pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, kuriuo, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad bus pasiekti Projekto tikslai, susiję su gyventojų prisijungimu (prijungimu) prie naujai nutiestų tinklų (paslaugų sutartys su visais planuotais prijungti gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo sudarytos; ginčo rodiklis nebuvo pasiektas). Be to, pripažinimas, kad ginčo rodiklis nepasiektas ir, atitinkamai, minėtoje Finansavimo sąlygų aprašo nuostatoje įtvirtinta pareiga neįvykdyta ne dėl veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti, paneigia pareiškėjo argumentus dėl kaltės nebuvimo.

69Vien ta faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju iš Europos Sąjungos (fondo) ir nacionalinio biudžetų lėšų buvo finansuojamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su ginčo tinklų tiesimu ir šie darbai buvo atlikti, nepaneigia neigiamo poveikio biudžetams. Taigi nėra poreikio pasisakyti dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su PAFT 196 punkto (Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1378 redakcija) taikymu, nes, kaip matyti iš šios nuostatos hipotezės, ji galimybę ištaisyti pažeidimą neatliekant tyrimo numato tik atveju, kai yra padaryti teisės aktų ir (ar) sutarčių sąlygų pažeidimai, „<...> neturintys finansinių pasekmių (dėl to neatsirado ES biudžeto ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nuostolių patiriant nepagrįstas išlaidas) <..>.“

70Teisingumo Teismas jau ne kartą yra nusprendęs, kad finansinės korekcijos, kurias valstybės narės atlieka nustačiusios pažeidimų veiksmuose arba veiklos programose, tikslas yra susigrąžinti atitinkamų ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą, visų pirma įpareigojant juos grąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas. Pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Sąjungos taisykles kylančią naudą, ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė. Aplinkybė, kad grąžintina suma konkrečiu atveju gali nevisiškai sutapti su struktūrinių fondų faktiškai patirta žala, nepaneigia šios išvados (žr. 2016 m. gegužės 26 d. sprendimo sujungtose bylose Județul Neamț, C-260/14 ir C‑261/14, EU:C:2016:360 (toliau – ir Sprendimas Neamț) 49 ir 50 p. bei juose nurodytą Teisingumo Teismo praktiką).

71Sprendimo Neamț 51 punkte Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad valstybių narių atliekamos finansinės korekcijos, taikomos išlaidoms, bendrai finansuojamoms iš struktūrinių fondų, yra administracinės priemonės, kaip jos suprantamos pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnį, kurio 4 dalis eksplicitiškai nustato, kad „šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis“.

72Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad „įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama: įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas <...>“. Taikant šias priemones „<..> apsiribojama įgytos naudos panaikinimu ir, jei taip yra numatyta, palūkanomis, kurias galima nustatyti pagal vienodą palūkanų normą“ (Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 2 d.).

73Kad taikant tokias administracines priemones, kaip minėta finansinė korekcija, privalu paisyti ir proporcingumo reikalavimo, yra aiškiai matyti iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad „administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos pradedamos taikyti tais atvejais, kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai. Jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasinančios, kad galėtų tinkamai apsaugoti Bendrijų finansinius interesus.“ Paminėtina ir Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis, kuria šiuo metu aiškiai reikalaujama, kad „valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų <...> finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą“.

74Be aptarto reikalavimo taikyti proporcingą finansinę korekciją, Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad Reglamento Nr. 1083/200 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, be kita ko, reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu (kaip yra nagrinėjamu atveju) tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tas reikalavimas reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C406/14, EU:C:2016:562 (toliau – ir Sprendimas Wrocław – Miasto na prawach powiatu) 47 ir 48 p.).

75Nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos dydis nustatytas vadovaujantis Rekomendacijų 263.2 punktu, t. y. išimtinai pagal lentelėje nurodytą rodiklio nepasiekimo procentinę dalį. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta vienodo tarifo korekcija.

76Teisėjų kolegija pastebi, kad dėl priemonių, kuriomis siekiama ginti Sąjungos finansinius interesus, Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Europos Komisija gali nuspręsti taikyti vienodo tarifo korekciją, kai neįmanoma tiksliai nustatyti Europos Sąjungos patirtų nuostolių (žr. 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo byloje Belgija prieš Komisiją, C418/06 P, EU:C:2008:247, 136 punktą ir jame nurodytą Teisingumo Teismo praktiką). Savo ruožtu teigtina, kad ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gali taikyti vienodo dydžio korekciją, kai nustato pažeidimą. Iš tiesų, tokio, kaip ginčo stebėsenos rodiklio, nepasiekimo atveju gali būti sudėtinga tiksliai nustatyti biudžeto (fondų) patirtus nuostolius, o vienodo tarifo korekcija palengvina šių institucijų užduotį ir sustiprina teisinį saugumą, nes tokį koregavimą lengviau numatyti (šiuo klausimu taip pat žr. Generalinio advokato 2015 m. lapkričio 17 d. išvados byloje C 406/14, EU:C:2015:761, 60 ir 61 p.).

77 Vis dėlto minėto Sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu 49 punkte Teisingumo Teismas nurodė, kad nors prieš tai aptarti reikalavimai dėl vertinimo kriterijų netrukdo, kad pirmasis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą.

78 Rekomendacijų 263.2 punkte numatytas vienodo tarifo koregavimas yra siejamas išimtinai su neįgyvendinta stebėsenos rodiklio reikšme, o ne paties pažeidimo ypatybėmis bei aplinkybėmis. Be to, kaip minėta, negali būti neproporcingo koregavimo. Tačiau aptariamos Rekomendacijų nuostatos nenumato galimybės atsižvelgti į visas aplinkybes, kurioms esant gali reikėti patikslinti dėl konkretaus pažeidimo taikomą vienodo tarifo korekciją. Vien tai, kad finansinės korekcijos dydis yra diferencijuojamas išimtinai pagal stebėsenos rodiklio nepasiekimo mąstą (intervalus) (vienoda korekcija taikoma, pvz., kai nepasiekiama 26 proc. ir kai nepasiekiama 40 proc. rodiklio reikšmės), visiškai neatsižvelgiant į pačio rodiklio turinį ir juo siekiamus tikslus bei nėra galimybės jo (tarifo) koreguoti pagal individualias kiekvieno atvejo aplinkybes, neleidžia konstatuoti, kad šie Rekomendacijose nustatyti dydžiai visais atvejais yra proporcingi. Todėl vertintina, kad Rekomendacijos, tiek, kiek nenumato galimybės keisti  jų 263.2 punkte  nustatytų dydžių atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei proporcingumo reikalavimus, negali būti pripažintos atitinkančiomis minėtas Sąjungos teisės nuostatas.

79 Vadovaujantis nuoseklia Teisingumo Teismo praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti Europos Sąjungos teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (pvz., žr. Teisingumo Teismo 1978 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Simmenthal, 106/77, EU:C:1978:49, 24 p.; 2003 m. kovo 20 d. sprendimo byloje Kutz-Bauer, C 187/00, EU:C:2003:168, 73 p.; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje Filipiak, C-314/08, EU:C:2009:719, 81 p. ir kt.). Be to, pareiga užtikrinti Sąjungos teisės taikymą priimant sprendimus ir prireikus netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, prieštaraujančių tiesioginį poveikį turinčioms Sąjungos teisės nuostatoms, yra nustatyta visoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, o ne tik teisminėms institucijoms (žr. Teisingumo Teismo didžiosios kolegijos 2020 m. sausio 21 d. sprendimo byloje Banco de Santander, C-274/14, EU:C:2020:17, 78 p.).

80 Šios aplinkybės eliminuoja teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti norminę bylą dėl Rekomendacijų nuostatų teisėtumo; be to, minėtos Sąjungos teisės nuostatos, kiek jos taikytinos ginčo teisiniams santykiams, yra aiškios, todėl nėra pagrindo kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

81Nei APVA, nei atsakovas, nustatydami taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės nevertino visų reikšmingų aplinkybių bei pažeidimų pobūdžio, svarbos ir fondų finansinių nuostolių, kas, be kita ko, neleidžia spręsti ir dėl korekcijos dydžio proporcingumo, t. y. ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams. Todėl Įsakymas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Šių reikšmingų aspektų, nustatant taikytinos finansinės korekcijos dydį, iš esmės visiškai nevertinus administracinių procedūrų metu, tokia analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes tai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, reikštų viešojo administravimo veiksmus, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Todėl klausimas dėl PAFT ir Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, numatyto sprendimo priėmimo bei pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p., 144 str. 1 d. 2 p.).

82 Sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio, nacionalinių nuostatų, kurias pažeidusiu pripažintas pareiškėjas, paskirties ir turinio kontekste, taip pat, be kita ko, turėtų būti įvertinta tai (su sąlyga, kad atsakovas šias aplinkybes patikrins), kad: (1) nėra duomenų, jog Įsakyme konstatuotas pažeidimas padarytas pareiškėjui piktnaudžiaujant, kad Projekto tikslai nepasiekti dėl didelio pareiškėjo nerūpestingumo; nėra nustatytas trečiųjų asmenų teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimas (pvz., konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių ir kt.); (2) sudaryta galimybė gyventojams prisijungti prie šių tinklų; (3) byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų informuoti ir skatinti gyventojus prisijungti prie naujų tinklų; taip pat nėra jokių duomenų, ypač įvertinus ginčo vietovės dydį, leidžiančių teigti, kad aktualios teritorijos gyventojai nebuvo informuoti (nežinojo, galėjo nežinoti) apie galimybę prisijungti prie ginčo tinklų, kad kokiu nors būdu pareiškėjas būtų apsunkinęs ar net paneigęs gyventojų galimybę prisijungti; (4) po 2016 m. gruodžio 31 d. su gyventojais sudarytos naujos sutartys dėl paslaugų teikimo, galimybę sudaryti tokias sutartis ateityje turi ir kiti gyventojai.

83Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes dėl netinkamai pritaikytos finansinės korekcijos,   konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

84Kadangi nagrinėjamu atveju teismo sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju priimamas naujas sprendimas, todėl yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

85Pareiškėjas pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teismui ir apeliacinį skundą sumokėjo 33,75 Eur žyminio mokesčio (I t., b. l. 459, IV t., b. l. 133), todėl šios išlaidos pareiškėjui priteistinos.

86ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

87Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatytus, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

88Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nagrinėjant bylą teisme buvo atstovaujamas advokato I. N. ir partnerių kontoros „Cobalt“ advokatų (I t., b. l. 474–475). Pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme advokato teisinėms paslaugoms apmokėti patyrė 3 146 Eur išlaidų, joms pagrįsti pateikė 2017 m. rugsėjo 18 d. PVM sąskaitą faktūrą NIP Nr. 28433, atliktų darbų išklotinę 2017 m. rugsėjo mėnesį bei 2017 m. rugsėjo 25 d. mokėjimo nurodymą 3 146 Eur sumai. Iš minėtos išklotinės matyti, kad suteiktų teisinių paslaugų trukmė – 26 valandos, jos apima kliento pateiktų duomenų analizę, skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui rengimą ir laikytinos viena teisine paslauga – skundo pirmosios instancijos teismui parengimu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui paduotas 2017 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis 2017 m. I ketvirtį sudarė 817,6 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą apskaičiuojant maksimalų išlaidų dydį už ieškinį taikytinas koeficientas 2,5. Atitinkamai maksimali galima priteisti suma būtų 2 044 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti suma už teisines paslaugas – 3 146 Eur, viršija maksimalius galimus priteisti užmokesčio dydžių vidurkius.

89Pareiškėjas už apeliacinio skundo parengimą prašo priteisti 3 146 Eur, joms pagrįsti pateikė 2017 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą-faktūrą NIP Nr. 29389, atliktų darbų išklotinę 2017 m. gruodžio mėnesį ir 2017 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymą. Pažymėtina, kad byloje skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas 2018 m. gegužės 14 d. Minėtos pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos už apeliacinio skundo parengimą laikytinos nesusijusiomis su nagrinėjama byla bei nepagrįstomis, todėl nepriteistinos.

90Pareiškėjas prašo priteisti 1 125,30 Eur teisines paslaugas pagal 2017 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą NIP Nr. 29396 už pasiūlymo Aplinkos ministerijai, APVA dėl taikos sutarčių sudarymo galimybių rengimą, kliento atstovavimą derybose. Šios išlaidos nepripažintinos susijusiomis su nagrinėjama byla, todėl nepriteistinos.

91Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina bendra 2 077,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (2 044 Eur + 33,75 Eur).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nemėžio komunalininkas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nemėžio komunalininkas“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-712 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-038 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Nemėžio komunalininkas“, grąžinimo“ ir grąžinti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nemėžio komunalininkas“ naudai 2 077,50 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt septynis eurus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

 

 

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

 

 

Ričardas Piličiauskas

 

 

Arūnas Sutkevičius