Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343
17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-866
2017 m. gruodžio 13 d. Nr. 1049
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. SV-S-379 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.4 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-866 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme įtvirtintas sveikatos draudimo modelis yra grindžiamas visuotinumo ir solidarumo principais. Visuotinumo principas reiškia, kad visi Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, taip pat teisėtai dirbantys ir laikinai Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, privalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, o įvykus draudiminiam įvykiui turi teisę gauti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Solidarumo principas reiškia tai, kad visų dirbančių arba kitais būdais vykdančių aktyvią ekonominę veiklą ir bet kokios rūšies pajamų gaunančių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokos, taip pat valstybės biudžeto lėšos prisideda prie privalomojo sveikatos draudimo lėšų kaupimo. Taip sudaromos prielaidos apmokėti apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas. Tai reiškia, kad asmuo prisideda prie sveikatos sektoriaus finansavimo pagal savo galimybes (vienu atveju didesnėmis privalomojo sveikatos draudimo įmokomis, kitu – mažesnėmis), tačiau visiems sveikatos priežiūra užtikrinama vienodai. Nustatant mažesnes privalomojo sveikatos draudimo įmokas, privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo lengvatas prioritetas teiktinas labiausiai socialiai pažeidžiamoms grupėms (pensininkams, neįgaliems asmenims ir pan.). Įstatymo projektą vertinant minėtų principų kontekste nėra suprantama ir pagrįsta, kodėl papildoma lengvata siūloma tik vienai asmenų kategorijai – fiziniams asmenims, vykdantiems individualią veiklą, kurios pajamos apmokestinamos fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu, įsigyjant verslo liudijimą. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme jau yra nustatytos privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimo, kai vykdoma veikla pagal verslo liudijimą, lengvatos dirbantiesiems pagal darbo sutartis ir labiausiai socialiai pažeidžiamoms grupėms (pensininkams, neįgaliems asmenims ir kt.), nurodytoms Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra netikslingas.
2. 2016 m. asmenys, turintys verslo liudijimus, iš viso sumokėjo apie 9,6 mln. Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Iš šių asmenų 6728 asmenys 2016 metais turėjo du ir daugiau verslo liudijimų. Prognozuojama, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, priėmus šį Įstatymo projektą, prarastų apie 3 mln. Eur.