Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 202 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4369
2016 m. lapkričio 9 d. Nr. 1115
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-1559 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 9 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4369 (toliau – Įstatymo projektas), nes:
1. Sisteminė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad Kodekso 202 straipsnio pakeitimo tikslai jau pasiekti taikiant esamą teisinį reguliavimą, o Įstatymo projekto rengėjų siūloma kriminalizuoti (kaip kvalifikuota sudėtis) nauja nusikalstama veika savaime yra nusikalstama, nes neteisėtas maisto produktų tvarkymas turi būti atitinkamai vertinamas kaip neteisėtas vertimasis ūkine ar komercine veikla, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal Kodekso 202 straipsnio 1 dalį, o maisto klastojimas turėtų būti vertinamas kaip draudžiama ūkinė ar komercinė veikla, nes tokia veikla savaime negali būti teisėta (negali būti išduodami leidimai ar licencija ja verstis), ir atitinkamai kvalifikuojamas pagal Kodekso 202 straipsnio 2 dalį.
Be to, maisto klastojimas galėtų būti vertinamas kaip sukčiavimo nusikaltimo sudėtis (Kodekso 182 straipsnis) ar svetimo prekių ženklo naudojimas (Kodekso 204 straipsnis) – tai priklausytų nuo konkretaus atvejo. Jeigu neteisėtas maisto produktų tvarkymas ar klastojimas susijęs su kenksmingų žmogaus sveikatai ar gyvybei produktų gamyba arba prekyba, tokia veika turėtų būti kvalifikuojama pagal Kodekso 276 straipsnį (kenksmingų žmogaus sveikatai ar gyvybei produktų gamyba arba prekyba jais).
Taigi darytina išvada, kad Įstatymo projekto nuostatomis ketinamos šalinti baudžiamosios atsakomybės spragos Kodekse nėra, todėl siūlymas Kodekse kazuistiškai sukurti specialią kvalifikuotą normą vertintinas neigiamai, o siūlymas atskirai kriminalizuoti nusikalstamą veiką, už kurią jau nustatyta baudžiamoji atsakomybė, laikytinas netikslingu ir pertekliniu.
2. Įstatymo projekto nuostatos sukurtų tiesioginę siūlomo keisti Kodekso 202 straipsnio 2 dalies ir galiojančio 202 straipsnio 1 ir 2 dalių konkurenciją, kuri neišvengiamai lemtų viso baudžiamojo įstatymo straipsnio praktinio taikymo ir atskirų jo nuostatų persidengimo ir dubliavimo problemas (taip pat ir visų straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų inkriminavimo problemas).
3. Siekiant užtikrinti teisinį nuoseklumą ir aiškumą dėl pirmiau minėto Kodekso normų taikymo ir atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose nenustatyta, kokia veikla laikytina maisto klastojimu, tikslinga parengti Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pakeitimo projektą, jame apibrėžiant sąvoką „maisto klastojimas“ ir nurodant, kad maisto klastojimas yra Lietuvos Respublikoje draudžiama ūkinė (komercinė) veikla. Šį projektą Lietuvos Respublikos Seimui pateiks Lietuvos Respublikos Vyriausybė.