Administracinė byla Nr. eAS-36-442/2023
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05191-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Cedruso projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Cedruso projektai“ skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Cedruso projektai“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. (9.17.Mr) D2-2216 „Dėl išvados pateikimo apie turto vertinimo ataskaitas“ (toliau – ir Sprendimas, ir 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimas) dalį, kuria atsisakyta tikrinti turto vertintojos UAB „Giantus vertinimas“ 2021 m. vasario 25 d. turto vertinimo ataskaitą Nr. 21-N02-49 (toliau – ir Ataskaita) ir parengti išvadą dėl šios Ataskaitos atitikimo teisės aktų reikalavimams; 2) įpareigoti Tarnybą atlikti Ataskaitos patikrinimą ir parengti išvadą dėl šios Ataskaitos atitikimo teisės aktų reikalavimams.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Tarnybos Sprendime padaryta išvada, jog Tarnyba neturi teisinio pagrindo pakartotinai tikrinti ir rengti naują išvadą dėl UAB „Giantus vertinimas“ Ataskaitos. Tarnyba nepagrįstai atsisakė vertinti Ataskaitą nepaisydama naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių. Vėlesnė UAB „Super status“ turto vertinimo ataskaita (surašyta 2022 m. balandžio 11 d.) atskleidė akivaizdžius Ataskaitos trūkumus. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 26 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog Tarnyba pagal finansų ministro patvirtintas Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo taisykles atlieka turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių turto arba verslo vertinimo veiklos patikrinimus ir nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi (nutartyje nurodyta 2022 m. lapkričio 11 d. data) pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Išaiškino pareiškėjui, kad ginčai dėl turto vertės sprendžiami bendrosios kompetencijos teismuose Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.
Teismas, įvertinęs ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.
Teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-839-258/2021, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1676-866/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartyje civilinėje Nr. eA2-2563-340/2022, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1097-881/2022 nustatytomis aplinkybėmis. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčija Tarnybos Sprendimą, kuriuo atsisakyta pakartotinai patikrinti Ataskaitą, kuri buvo parengta pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos užsakymą nagrinėjant civilinę bylą, susijusią su civiliniais teisiniais santykiais, kurioje buvo pareikšti civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, susiję su nuosavybės teisiniais santykiais.
Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Ataskaitoje nurodyta sklypo rinkos verte. Teismo teigimu, nors Įstatyme nėra aptarta, kokia tvarka turėtų būti ginčijama turto vertinimo ataskaita, tačiau ginčai dėl galbūt netinkamai nustatytos nekilnojamojo turto vertės pagal savo prigimtį yra civilinio pobūdžio. Teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjas siekia, kad Tarnyba pakartotinai tikrintų turto vertintojos UAB „Giantus vertinimas“ Ataskaitą ir parengtų išvadą dėl šios Ataskaitos siekdamas apginti savo reikalavimus teismų nagrinėjamose civilinėse bylose. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjo keliamas ginčas dėl turto vertės nustatymo yra civilinio pobūdžio ir priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams CPK nustatyta tvarka. Be to, šioje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pagal Paklausimų dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams nagrinėjimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V1-349 (toliau – ir Taisyklės), 2.7 papunktį turi teisę teikti Tarnybai paklausimą dėl Ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsniui, todėl teismas negalėtų įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus, kurių pagal teisės aktus Tarnyba nėra įgaliota atlikti.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį (atskirajame skunde nurodyta skundžiamos nutarties data „2022 m. lapkričio 11 d.“) ir išspręsti klausimą – pareiškėjo skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėjo skundas byloje pateiktas dėl to, kad Tarnyba atsakyme nurodė neturinti galimybių pakartotinai vertinti turto vertinimo ataskaitų, dėl kurių jau anksčiau buvo pateiktos išvados. Tarnybos Sprendime nurodyta, kad Taisyklės nenumato galimybės antrą kartą tikrinti tą pačią ataskaitą, tačiau, kita vertus, Taisyklės to ir nedraudžia. Todėl byloje siekiama išsiaiškinti, ar Tarnybos pateikta Taisyklių interpretacija yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjo įsitikinimu, Taisyklių aiškinimas, kuris pateiktas Tarnybos Sprendime, neatitinka viešojo administravimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje.
2. Ginčo situacija neatitinka Taisyklėse aprašytos situacijos dėl tinkamo subjekto, kuris gali kreiptis į Tarnybą dėl išvados apie Ataskaitą pateikimo, kadangi Taisyklėse kalbama apie situaciją, kai į Tarnybą kreipiamasi dėl išvados pateikimo pirmą kartą.
3. Skundžiama nutartimi teismas atsisakė nagrinėti skundą dėl Tarnybos Sprendimo, nepaisant to, kad Tarnyba Sprendimą priėmė ir pateikė išsamius argumentus, t. y. teismas sukūrė teisiniu požiūriu ydingą situaciją, kai Tarnyba priėmė administracine tvarka neskundžiamą Sprendimą.
4. Šioje byloje keliamas savarankiškas administracine tvarka nagrinėtinas klausimas. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjas turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir inicijuoti ginčą dėl turto vertės CPK nustatyta tvarka. Pareiškėjo skundas nėra reiškiamas dėl turto vertės, o būtent dėl Tarnybos veiksmų ir priimto Tarnybos Sprendimo atsisakyti pakartotinai vertinti Ataskaitą paaiškėjus naujoms aplinkybėms.
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Tarnybos 2022 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. (9.17.Mr) D2-2216 „Dėl išvados pateikimo apie turto vertinimo ataskaitas“ dalį, kuria atsisakyta tikrinti turto vertintojos UAB „Giantus vertinimas“ Ataskaitą ir parengti išvadą dėl šios Ataskaitos atitikimo teisės aktų reikalavimams.
Tarnybos Sprendimu padaryta išvada, kad Taisyklės nenumato antro tos pačios ataskaitos patikrinimo, o, įvertinus pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, šiuo metu nėra pagrindo abejoti Ataskaitos teisingumu, todėl Tarnyba neturi teisinio pagrindo pakartotinai tikrinti ir rengti naują išvadą dėl Ataskaitos. Be to, Tarnyba nurodė, kad paklausimą dėl ataskaitos nagrinėjimo gali pateikti Taisyklių 2.7 punkte nustatyti asmenys, o konkrečiu atveju Tarnyba neturi duomenų apie tai, jog UAB „Cedruso projektai“ atitiktų pareiškėjo statusą dėl paklausimo dėl Ataskaitos atitikties nagrinėjimo.
Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjo keliamas ginčas dėl turto vertės nustatymo yra civilinio pobūdžio ir priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams CPK nustatyta tvarka. Be to, šioje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas pagal Taisyklių 2.7 papunktį turi teisę teikti Tarnybai paklausimą dėl Ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsniui, todėl teismas negalėtų įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus, kurių pagal teisės aktus Tarnyba nėra įgaliota atlikti.
Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su teismo išvada, kad Tarnybos Sprendimas nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, taip pat su teismo vertinimu, jog pareiškėjas turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir inicijuoti ginčą dėl turto vertės CPK nustatyta tvarka. Pareiškėjas teigia, kad skundas nėra reiškiamas dėl turto vertės, o būtent dėl Tarnybos veiksmų ir priimto Tarnybos Sprendimo atsisakyti pakartotinai vertinti Ataskaitą paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Pareiškėjo įsitikinimu, Taisyklių aiškinimas, kuris pateiktas Tarnybos Sprendime, neatitinka viešojo administravimo principų, įtvirtintų Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje. Ginčo situacija neatitinka Taisyklėse aprašytos situacijos dėl tinkamo subjekto, kuris gali kreiptis į Tarnybą dėl išvados apie Ataskaitą pateikimo.
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–21 straipsniai. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-710-556/2022).
Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017). Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-710-556/2022).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-28-438/2017; 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-710-556/2022 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas pagal Taisyklių 2.7 papunktį turi teisę teikti Tarnybai paklausimą dėl Ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsniui, iš esmės perrašė skundžiamo Tarnybos Sprendimo argumentus, dėl kurių buvo atsisakyta tikrinti Ataskaitą ir parengti išvadą dėl šios Ataskaitos atitikimo teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo ne tik procesinio teisinio pobūdžio klausimus, bet ir analizavo pareiškėjo pateiktų reikalavimų pagrįstumą. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikštų reikalavimų tenkinimą, turi būti nustatyta bylos nagrinėjimo metu įvertinus visus šalių argumentus ir byloje esančius įrodymus. Ginčo priėmimo stadijoje materialinis teisinis ginčas neturėtų būti išsprendžiamas iš esmės. Tai, ar nagrinėjamu atveju šis Tarnybos Sprendimas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, turėtų būti sprendžiama bylą nagrinėjant iš esmės.
Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjo keliamas ginčas dėl turto vertės nustatymo yra civilinio pobūdžio ir priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams CPK nustatyta tvarka. Pareiškėjo skundo reikalavimai yra susiję su viešojo administravimo institucijos (Tarnybos) veiksmais viešojo administravimo srityje.
Tarnybos Sprendimas buvo priimtas, Tarnybai atliekant Įstatymu jai priskirtas funkcijas, t. y. viešojo administravimo funkcijas. Kadangi ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje, sprendžia administracinis teismas, todėl ir aptariamas ginčas turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Pripažinti šį ginčą civiliniu nėra pagrindo.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjo atitikimo kitiems ABTĮ reikalavimams įvertinimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencijos klausimas, skundžiama teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Cedruso projektai“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Cedruso projektai“ skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys
Virginija Volskienė