Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4688
2017 m. birželio 14 d. Nr. 459
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. balandžio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-207 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4688 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projektu siūloma Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą papildyti nuostata, kad statiniams ar įrenginiams eksploatuoti išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis negali būti keičiama. Pažymėtina, kad minėto straipsnio 6 dalies reguliavimo tikslas – apibrėžti atvejus, kada valstybinė žemė išnuomojama be aukciono. Apribojimus dėl nuomojamo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo nustato to paties straipsnio 14 dalis, pagal kurią valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Taigi Žemės įstatymo nuostatos šiuo metu nesuteikia galimybės keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo, išskyrus tam tikrus atvejus, kurių apibrėžimas perduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai. Darytina išvada, kad siūlomas Žemės įstatymo pakeitimas yra perteklinis ir nebūtinas ribojant nuomojamos valstybinės žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties keitimą.
2. Šiuo metu yra bendraisiais planais suplanuotų teritorijų, kuriose numatytas erdvinių struktūrų vystymas, jų kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai, pavyzdžiui, buvusi komunalinė zona, užstatyta privatizuotais garažais, sandėliais ir gamybinės paskirties pastatais, bendruoju planu numatyta konvertuoti į rekreacinio ir gyvenamojo daugiafunkcio naudojimo kitos paskirties sklypų teritoriją. Įsigaliojus absoliučiam draudimui keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nebūtų galimybės įgyvendinti sprendinių, kuriais numatoma užstatytų ir išnuomotų teritorijų plėtra, o tai galėtų lemti šių teritorijų nepatrauklumą, stagnaciją ir veiklos jose nutrūkimą. Darytina išvada, kad ne visada teritorijų esamos padėties dirbtinis išlaikymas neįgyvendinant nustatytų vystymo krypčių, pavyzdžiui, kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, atitiks visuomenės poreikius ir ne kiekvienu atveju išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas gali pažeisti viešąjį interesą.
3. Pažymėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte keliamos problemos jau sprendžiamos įgyvendinant Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje įtvirtintą pareigą Lietuvos Respublikos Vyriausybei apibrėžti atvejus ir tvarką, kai valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatoma galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Šiuo metu yra parengtas ir derinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ pakeitimo projektas, kuriuo siekiama sugriežtinti ir patikslinti reguliavimą dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypų nuomos ne aukciono būdu (taip pat ir pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo) taip, kad būtų išvengta skirtingo nuostatų interpretavimo.