RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2016-2020 METŲ BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO

2016 m. kovo 24 d. Nr. TS-136

Raseiniai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 5 ir 7 punktais, 7 straipsnio 7 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 6 ir 8 dalimis, 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 35.5 papunkčiu, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1212 patvirtintu Mokyklos bendruomenės sprendimų dėl savivaldybės mokyklų tinklo kūrimo priėmimo tvarkos aprašu ir atsižvelgdama į Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos 2016 m. kovo 10 d. raštą Nr. V-23-73 „Dėl protokolo išrašo pateikimo“ ir Raseinių Šaltinio progimnazijos 2016 m. kovo 10d. raštą Nr. D3-64 „Dėl Raseinių Šaltinio progimnazijos Gruzdiškės skyriaus“, Raseinių rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Raseinių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrąjį planą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 30 d. sprendimą Nr. (1.1)TS-10 „Dėl Raseinių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Savivaldybės meras Algirdas Gricius

PATVIRTINTA

Raseinių rajono savivaldybės tarybos

2016 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. TS-136

RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2016-2020 METŲ

BENDRASIS PLANAS

ĮVADAS

Raseinių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybės) bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrasis planas (toliau - Bendrasis planas) - Savivaldybės teritorijoje esančių bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos strategija.

Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano paskirtis numatyta Valstybės švietimo strategijos 2013-2022 metų gairėse: sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą savivaldybėje, turėti pakankamą ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio programų teikėjų tinklą bei plėsti neformaliojo švietimo programų įvairovę, telkiant išorės neformaliojo švietimo teikėjus, sudaryti kokybiškas sąlygas visiems vietos bendruomenės nariams ugdytis visą gyvenimą, užtikrinti jų teisę įgyti išsilavinimą pagal valstybės nustatytus standartus bei užtikrinti pedagoginę, psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą mokyklose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 (su vėlesniais pakeitimais), poįstatyminių teisės aktų reikalavimais ir įgyvendinant Raseinių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 m. bendrąjį planą, patvirtintą Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-10, 2012-2015 metais įvyko šie mokyklų tinklo pokyčiai:

1) Savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-56 nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. likviduota Raseinių pagrindinė mokykla;

2) Savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-103 nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. likviduotas Raseinių Šaltinio vidurinės mokyklos Kaulakių skyrius;

3) Savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-102 nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. likviduotas Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazijos Sujainių skyrius;

4) Savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-296 nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. likviduotas Nemakščių Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos Užkalnių skyrius;

5) Savivaldybės tarybos 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-339 nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. likviduotas Žaiginio Pranciškaus Šivickio pagrindinės mokyklos Vosiliškio skyrius;

6) Savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-231 nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Paupio pagrindinė mokykla pertvarkyta į Paupio mokyklą-daugiafunkcį centrą;

7) Savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-235 nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Raseinių Šaltinio vidurinė mokykla pertvarkyta į Raseinių Šaltinio pagrindinę mokyklą;

8) Savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-259 nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Raseinių „Kalno“ vidurinė mokykla pertvarkyta į Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinę mokyklą;

9) Savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-207 nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. Žaiginio Pranciškaus Šivickio pagrindinė mokykla pertvarkyta į Žaiginio Pranciškaus Šivickio mokyklą-daugiafunkcį centrą;

10) Savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-155 nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. pertvarkyta Raseinių Šaltinio pagrindinės mokyklos vidaus struktūra, keičiant jos tipą iš pagrindinės mokyklos į progimnaziją;

11) Savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-148 nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. pertvarkyta Raseinių r. Ilgižių pagrindinės mokyklos vidaus struktūra, keičiant jos paskirtį iš pagrindinės mokyklos į mokyklą-daugiafunkcį centrą;

12) Savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-152 nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. pertvarkyta Raseinių r. Pryšmančių pagrindinės mokyklos vidaus struktūra, keičiant jos paskirtį ir pavadinimą iš Pryšmančių pagrindinės mokyklos į Raseinių r. Gylių mokyklą-daugiafunkcį centrą.

Nurodytuoju laikotarpiu akredituotos vidurinio ugdymo programos 3 bendrojo ugdymo mokyklose. Po vidurinio ugdymo programos akreditacijos pertvarkytos šios rajono Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos:

1) Savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. (1.1)TS-175 nuo 2014 m. birželio 23 d. pertvarkyta Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos struktūra, keičiant jos paskirtį ir tipą iš vidurinės mokyklos į gimnaziją;

2) Savivaldybės tarybos 2014 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. TS-220 nuo 2014 m. liepos 23 d. pertvarkyta Raseinių r. Šiluvos vidurinės mokyklos struktūra, keičiant jos paskirtį ir tipą iš vidurinės mokyklos į gimnaziją;

3) Savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. TS-165 nuo 2015 m. gegužės 18 d. pertvarkyta Raseinių r. Betygalos Maironio vidurinė mokykla, keičiant jos paskirtį ir tipą iš vidurinės mokyklos į gimnaziją.

1 lentelė. Pokyčiai Savivaldybės pavaldumo mokyklų tinkle iki 2016 metų

Mokslo metai	Mokyklų ir jų skyrių skaičius	Pradinio ugdymo skyriai	Pagrindinės mokyklos/ mokyklos -daugiafunkciai centrai	Progim- nazijos	Viduri-nės mokyk- los	Gimna- zijos	Ikimokyk-linio ugdymo mokyklos	Neforma- liojo vaikų švietimo mokyklos
2011-2012	29	6	7	-	5	3	6	2
2012-2013	24	2	8	-	3	3	6	2
2013-2014	24	2	8	-	3	3	6	2
2014-2015	24	2	7	1	1	5	6	2
2015-2016	24	2	7	1	-	6	6	2

Ikimokyklinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų tinklas per 2012-2015 metus nekito.

Nuolat kintanti demografinė situacija, mažėjantis gimstamumas ir mokinių skaičiaus mažėjimas Savivaldybėje, kintantys gyventojų švietimo poreikiai ir kiti veiksniai, susiję su šalies kultūrine, socialine ir ekonomine situacija, įpareigoja parengti Raseinių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrąjį planą.

Raseinių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrasis planas, atsižvelgus į jame nenumatytus atvejus, gali būti peržiūrimas ir keičiamas Savivaldybės tarybos sprendimais.

I. ŠVIETIMO BŪKLĖS ANALIZĖ IR RAIDOS PROGNOZĖS

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departameno Švietimo, kultūros ir ugdymo skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais), rengdamas Raseinių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrąjį planą, atliko rajono ugdymo įstaigų esamos būklės analizę – įvertino demografinius, ekonominius, socialinius aspektus, ugdymosi poreikių tenkinimą, ugdymo kokybę, mokyklų tinklo efektyvumą.

1. Demografinis, ekonominis, socialinis poreikių tenkinimo kontekstas. Raseinių rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkai tiesioginę įtaką turi rajono gyventojų demografinis kontekstas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. pradžioje Raseinių rajone gyveno 35013 gyventojų. Miesto gyventojų dalis rajone sudarė 39,25 %, kaimo – 60,75 %. 2015 m. pradžioje Savivaldybės miestuose gyveno: Raseiniuose – 10 831 gyventojas, Ariogaloje – 2 911 gyventojų. Kaip matyti iš žemiau pateikto paveikslo, Raseinių rajono gyventojų skaičius kasmet mažėja. Nuo 2008 metų iki 2015 metų (per 8 metus) gyventojų skaičius Raseinių rajone sumažėjo 5348 gyventojais (13,25 %).

1 pav. Raseinių rajono gyventojų skaičiaus kitimas

Mažėjantį Raseinių rajono gyventojų skaičių sąlygoja kasmetinis didesnis mirusių gyventojų skaičius negu gimusių (natūralus gyventojų sumažėjimas) bei neigiamas migracijos saldo. Žemiau esančioje lentelėje pateikiama informacija apie Raseinių rajono gyventojų natūralią kaitą ir migraciją, kuri pastaraisiais metais, kaip ir visoje Lietuvoje, yra ypač ženkli.

2 lentelė. Raseinių rajono savivaldybės natūralios gyventojų kaitos ir migracijos rodikliai

Metai	Gimusių skaičius	Mirusių skaičius	Natūralus gyventojų sumažėjimas	Atvyko	Išvyko	Migracijos saldo
2010	292	650	-358	627	1493	-866
2011	327	591	-264	798	1316	-518
2012	340	605	-265	788	1314	-526
2013	319	570	-251	823	1133	-310
2014	370	541	-171	922	1211	-289

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2015 m. (2014 m. išankstiniai duomenys)

Demografinis kontekstas taip pat darė didelę įtaką vaikų ir jaunimo skaičiaus kaitai Savivaldybėje.

Per paskutinius kelerius metus Raseinių darbo biržos duomenimis bedarbių skaičius nuo darbingo amžiaus gyventojų Raseinių rajono savivaldybėje, kaip ir visoje Lietuvoje, sparčiai mažėjo.

Žemiau pateikiama Raseinių rajono savivaldybės bedarbių statistika 2011-2015 metų laikotarpiu.

3 lentelė. Bedarbių skaičiaus ir santykio su darbingo amžiaus gyventojais kitimo

tendencijos

	2011	2012	2013	2014	2015
Raseinių r. sav.
Bedarbių skaičius, tūkst.	2,9	2,7	2,4	2,0	1,8
Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis ( %)	12,9	12,3	11,0	9,6	8,6

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2015 m.

2015 m. Raseinių rajone darbo oficialiai neturėjo 8,6 % visų darbingų rajono asmenų. 2014 m. bedarbių procentas tarp darbingo amžiaus gyventojų buvo didesnis ir siekė 9,6 %.

Socialinių paslaugų poreikis rajono savivaldybėje yra labai didelis ir skirtingas – atsiranda vis naujų socialiai remtinų gyventojų grupių. Poreikis neretai viršija esamus Savivaldybės išteklius. Pažymėtina ir tai, kad socialinių paslaugų labai trūksta kaimiškose vietovėse, kur daug pagyvenusių ir vienišų žmonių. Į Savivaldybę dėl socialinės paramos kasmet kreipiasi vis daugiau rajono Savivaldybės gyventojų. Auga poreikis ne tik piniginei socialinei paramai, bet ir socialinėms paslaugoms. Raseinių rajono savivaldybė socialines paslaugas kasmet teikia vis didesniam gyventojų skaičiui. Mažas pajamas turinčių šeimų mokiniams skiriamas nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti.

4. lentelė. Mokinių nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti skirtos

lėšos

Metai	Nemokamas maitinimas		Reikmenys
Metai	Mokinių skaičius	Eur	Mokinių skaičius	Eur
2012	2802	417113	2215	100120
2013	2407	343058	1708	77169
2014	2011	353731	1528	69894
2015	1703	313364	1318	60967

2015 metų duomenimis rajone gyvena 232 socialinės rizikos šeimos, jose auga 460 vaikų, kuriems reikalinga nuolatinė socialinių darbuotojų ir socialinių pedagogų pagalba ir priežiūra.

Daugelio Raseinių rajono savivaldybės viešųjų paslaugų įstaigų infrastruktūra reikalauja atnaujinimo. Nors per paskutiniuosius metus dalies viešųjų paslaugų įstaigų infrastruktūros būklė buvo ženkliai pagerinta, tačiau vis dar yra viešųjų paslaugų (sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo) institucijų, įstaigų pastatų, statytų prieš kelias dešimtis metų, nebeatitinkančių sanitarinės higienos normų.

2. Ugdymosi poreikių tenkinimo būklės kontekstas. Nuo 2015-2016 m. m. pradžios rajone veikė 6 gimnazijos, 7 pagrindinės mokyklos (iš jų - 4 mokyklos - daugiafunkciai centrai, Raseinių specialioji mokykla), 1 progimnazija, 2 mokyklų skyriai, vykdantys pradinio ugdymo programas, 6 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 2 neformaliojo vaikų švietimo mokyklos. Mokyklų-daugiafunkcių centrų steigimą rajone lėmė mokyklų tinklo pertvarka ir siekis optimizuoti įstaigų infrastruktūrą, kartu užtikrinant pakankamą formaliojo bei neformaliojo švietimo prieinamumą kaimiškosiose vietovėse gyvenantiems vaikams. Taip lėmė ir kitų viešųjų paslaugų prieinamumo kaimiškųjų vietovių gyventojams gerinimo poreikis – ypač kultūros, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, sporto, mokymosi visą gyvenimą galimybių užtikrinimo. Mokyklos-daugiafunkciai centrai siekia aktyvaus vietos bendruomenės įsitraukimo – sudaromos sąlygos vietos bendruomenės atstovų dalyvavimui priimant sprendimus dėl veiklos krypčių nustatymo, į veiklų kūrimą, įgyvendinimą įtraukiamos kiek įmanoma platesnės vietos bendruomenės grupės.

Rajone sudarytos sąlygos ugdytis didelių ir labai didelių specialiųjų poreikių mokiniams, kurie lanko Raseinių specialiąją mokyklą. Suaugusiems rajono gyventojams yra sudarytos sąlygos mokytis suaugusiųjų klasėse Prezidento Jono Žemaičio gimnazijoje. Rajone esančios viešosios įstaigos taip pat tenkina mokinių ugdymosi poreikius: ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas įgyvendina VšĮ Raseinių lopšelis-darželis „Spinduliukas“, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bei profesinio mokymo programas - VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokykla.

Neformaliojo vaikų švietimo ir/ar formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (toliau - NVŠ) rajone įgyvendina bendrojo ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklos. Nuo 2015 m. spalio 1 d. skiriamos neformaliajam vaikų švietimui lėšos (vienam mokiniui 15 eurų per mėnesį), tai yra speciali tikslinė valstybės dotacija Savivaldybei, siekiant didinti vaikų, ugdomų pagal NVŠ programas, skaičių. Savivaldybė, skirstydama NVŠ lėšas, siekia, kad NVŠ dalyvaujančių vaikų skaičius padidėtų maksimaliai, būtų užtikrinta NVŠ programų įvairovė, kokybė ir prieinamumas.

Siekiant užtikrinti suaugusiųjų neformaliojo švietimo ir tęstinio mokymosi prieinamumą ir sukurti darniai veikiančią mokymosi visą gyvenimą sistemą Raseinių rajone parengtas ir yra įgyvendinamas Raseinių rajono savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi 2016 metų veiksmų planas, jo įgyvendinimu rūpinasi neformaliojo švietimo teikėjai: Raseinių rajono švietimo centras, Trečiojo amžiaus universitetas (TAU), Raseinių krašto istorijos muziejus, Raseinių krizių centras, Raseinių kūno kultūros ir sporto centras, Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešoji biblioteka, VšĮ Raseinių neįgaliųjų dienos užimtumo centras, VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokykla, Raseinių meno mokykla, Raseinių pedagoginė psichologinė tarnyba, Raseinių rajono kultūros centras, Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, VšĮ Raseinių dienos centras „Vilties takas“, Kauno teritorinės darbo biržos Raseinių skyrius, kiti neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjai.

Švietimo pagalbą mokytojams, mokiniams ir jų tėvams rajone teikia Raseinių pedagoginė psichologinė tarnyba, Raseinių rajono švietimo centras, bendrojo ugdymo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose dirbantys švietimo pagalbos specialistai (logopedas, specialusis pedagogas, socialinis pedagogas, psichologas, mokytojo padėjėjas). Teikiama švietimo pagalba turi padėti įgyvendinti mokinių teisę į mokslą, užtikrinti veiksmingą mokinių ugdymąsi sudaryti sąlygas pozityviai socializacijai, pilietinei brandai ir saugumui. Švietimo pagalbos teikimas specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams rajono bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse gerėja, bet vis dar yra nepakankamas: dėl lėšų taupymo dalyje mokyklų, švietimo pagalbos specialistų pagalba teikiama ne visiems mokiniams, kuriems tos pagalbos reikia (žr. 16 psl., 7 punktą).

3. Mokinių skaičiaus kaita ir prognozės.

3.1. Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas. Vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigose didėjo. Pažymėtina tai, kad jau keleri metai didinamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumas.

2 pav. Vaikų skaičiaus kaita ikimokyklinio ugdymo mokyklose

Bendras vaikų skaičius, lyginant 2015 m. (863) ir 2012 m. (764), ikimokyklinio ugdymo įstaigose padidėjo 99 vaikais. Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsteigtos 2 mišraus amžiaus ikimokyklinio ugdymo grupės Raseinių lopšelyje-darželyje „Saulutė“ antroje buveinėje, adresu Dariaus ir Girėno g. 13. Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Raseinių lopšelyje-darželyje „Saulutė“ sukomplektuota 1 mišraus amžiaus ikimokyklinio ugdymo grupė.

3 pav. Vaikų skaičiaus kaita grupėse ikimokyklinio ugdymo mokyklose

Užtikrinant ankstyvąjį ikimokyklinį ugdymą vaikų skaičius didėjo lopšelio grupėse. Lyginant 2012 m. (74 vaikai) ir 2015 m. (150 vaikų), lopšelio grupėse padaugėjo 76 vaikais.

4 pav. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kaita bendrojo ugdymo mokyklose

Ilgižių mokykloje-daugiafunkciame centre nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. įsteigta ikimokyklinio ugdymo grupė, kurioje 2014 m. ugdėsi 12 vaikų, 2015 m. – 11 vaikų. Nuo 2015-2016 metų pradžios Šiluvos gimnazijoje ir Nemakščių darželyje jungtinių priešmokyklinio ugdymo grupių veikla pailginta iki 10,5 val.

5 pav. 1-6 metų vaikų skaičius, lankančių švietimo įstaigas

5 lentelė. Priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičiaus kaita bendrojo ugdymo ir

ikimokyklinio ugdymo mokyklose

Mokslo metai	Miesto ir kaimo vietovėse		Iš to skaičiaus kaimo vietovėse
Mokslo metai	grupių skaičius	vaikų skaičius	grupių skaičius	vaikų skaičius
2012-2013	18	299	9	117
2013-2014	19	320	9	132
2014-2015	19	314	9	133
2015-2016	18	322	9	146

Bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo mokyklose priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančių šešiamečių skaičius nežymiai didėjo. Lyginant 2015 m. (93,2 %) ir 2012 m. (90 %), padidėjo 3,2 %.

6 pav. Priešmokykliniame ugdyme dalyvaujančių šešiamečių dalis (%)

Nuo 2012 m. sausio 16 d. pradėjo veiklą VšĮ Raseinių lopšelis-darželis „Spinduliukas“. 2015 m. rugsėjo 1 d. duomenimis pagal ikimokyklinio ugdymo programą ugdėsi 26 vaikai.

3.2. Bendrasis ugdymas. 1-12 klasių mokinių bendrojo ugdymo mokyklose nuo 2012 m. rugsėjo 1d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. sumažėjo 745 mokiniais (15,9 %).

7 pav. Mokinių skaičiaus kaita bendrojo ugdymo mokyklose

2012-2015 metais

Įvertinus mokyklų pateiktas mokinių skaičiaus prognozes iki 2020 metų, galima daryti prielaidą, kad kiekvienais metais mokinių mažės ir neišvengiamai kasmet teks spręsti mokyklų užpildymo ir klasių/grupių komplektavimo problemas.

6 lentelė. Mokinių skaičiaus prognozės 2016-2020 metais

Eil. Nr.	Įstaigos pavadinimas	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2016-2020 metų pokytis (%)
							Sk.	%
1.	Ariogalos gimnazija	528	500	496	493	485	43	-8
2.	Betygalos Maironio gimnazija	161	147	131	118	115	-46	-28,6
3.	Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija	223	210	208	207	209	-14	-6,3
4.	Prezidento Jono Žemaičio gimnazija	516	515	515	515	515	-1
5.	Šiluvos gimnazija	238	236	241	216	191	-47	-19,7
6.	Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija	368	358	331	313	298	-70	-19
7.	Raseinių Šaltinio progimnazija	679	669	680	693	721	+42	+6,2
7.	Gruzdiškės skyrius	6	7	9	8	7	+1	+16,7
8.	Girkalnio pagrindinė mokykla	144	141	142	132	139	-5	-3,5
9.	Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinė mokykla	714	749	759	776	762	+48	+6,7
9.	Kalnujų skyrius	6	7	9	8	7	+1	+16,7
10.	Gylių mokykla-daugiafunkcis centras	82	86	73	90	84	+2	+2,4
11.	Ilgižių mokykla-daugiafunkcis centras	106	105	95	92	96	-10	-9,4
12.	Paupio mokykla-daugiafunkcis centras	51	57	55	55	57	+6	+11,8
13.	Žaiginio Pranciškaus Šivickio mokykla-daugiafunkcis centras	114	105	98	95	92	-22	-19,3
14.	Raseinių specialioji mokykla	64	64	64	64	64	0	0
		4000	3956	3906	3875	3842	-158	3,95

Pastaba: šioje lentelėje IU ir PUG vaikai įskaičiuoti.

7 lentelė. Mokinių skaičiaus kaita pagal mokyklas 2012-2015 metais

Eil. Nr.	Įstaigos pavadinimas	2012- 09-01	2013-09-01	2014-09-01	2015-09-01	2012-2015 metų pokytis (%)
Eil. Nr.	Įstaigos pavadinimas	2012- 09-01	2013-09-01	2014-09-01	2015-09-01	Sk.	(%)
1.	Ariogalos gimnazija	708	647	611	561	-147	21
2.	Betygalos Maironio gimnazija	186	182	168	152	-34	18,3
3.	Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija	262	246	235	227	-35	13
4.	Prezidento Jono Žemaičio gimnazija	639	621	600	566	-73	11
5.	Šiluvos gimnazija	251	229	211	197	-54	21,5
6.	Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija	446	419	392	380	-66	14,8
7.	Girkalnio pagrindinė mokykla	163	165	168	148	-15	9,2
8.	Gylių mokykla-daugiafunkcis centras	93	73	76	75	-18	19,4
9.	Ilgižių mokykla-daugiafunkcis centras	107	101	91	75	-32	29,9
10.	Paupio mokykla-daugiafunkcis centras	64	55	38	37	-27	42,2
11.	Raseinių Šaltinio progimnazija	753	703	648	645	-108	14,3
12.	Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinė mokykla	835	765	738	705	-130	15,6
13.	Žaiginio Pranciškaus Šivickio mokykla-daugiafunkcis centras	100	101	109	103	+3	0,03
14.	Raseinių specialioji mokykla	73	66	65	64	-9	12,3
		4680	4373	4150	3935	-745	15,9

Mažėjant mokinių skaičiui rajone, vis mažesnis skaičius mokinių renkasi VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokyklą (išskyrus 2015 metus). Nuo 2011 metų VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokykla vykdo akredituotą vidurinio ugdymo programą, t. y., turi technologinės gimnazijos skyrių. 2015 metais priimamų mokinių skaičius ženkliai išaugo. Iš 377 mokinių, apie 85 % mokinių yra Raseinių rajono savivaldybės gyventojai.

8 lentelė. Mokinių skaičiaus kaita VšĮ Raseinių technologijos ir verslo mokykloje

2012-2015 metais

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	2015 m.
Priimta	196	179	166	210
Iš viso mokinių	427	399	371	377

4. Švietimo kokybė ir prieinamumas. Švietimo kokybė tampa kiekvienos mokyklos prioritetine kryptimi, atspindinčia visuomenės, asmens, švietimo sistemos poreikius. Švietimo kokybei gerinti rajone vykdoma švietimo stebėsena, tyrimai, mokyklų veiklos įsivertinimas ir išorinis vertinimas, mokyklų vadovų ir mokytojų atestacija, mokymosi pasiekimų vertinimas. Pažymėtina, kad 2005-2012 metų laikotarpiu Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros ekspertų (išorės veiklos kokybės vertintojų) įvertinta 10 (70 %) Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų. Mokyklose vykstantys procesai analizuojami pagal bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės išorės vertinimo tvarkos apraše nustatytas 5 mokyklų veiklos sritis: mokyklos kultūra, ugdymas ir mokymasis, pasiekimai, pagalba mokiniui ir mokyklos strateginis planavimas. Kadangi mokyklos vertintos iki 2013 metų ir iki šio laikotarpio ženkliai patobulino mokyklos veiklos sritis, vertinimo išvadų apie mokyklos veiklos kokybę šiame plane nepateikiama.

Siekiant išsiaiškinti Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų silpnąsias ir stipriąsias puses, numatyti pagalbos būdus bei priemones, stiprinti mokyklų ir Savivaldybės bendradarbiavimą, 2015 metais pirmą kartą rajono 4 ir 8 klasių mokinių pasiekimams įvertinti buvo vykdomi standartizuoti testai: skaitymo (teksto suvokimo), rašymo (teksto kūrimo), matematikos ir pasaulio pažinimo – 4 klasei; skaitymo (teksto suvokimo) ir rašymo (teksto kūrimo), matematikos, gamtos ir socialinių mokslų – 8 klasei. Informatyvūs ir aiškiai suformuoti profiliai padarė teigiamą įtaką mokinių mokymosi motyvacijai, turėjo didžiulę reikšmę mokyklai, dėstančiam mokytojui, mokiniui ir tėvams.

Šiame plane ugdymo kokybė vertinama analizuojant mokinių mokymosi pasiekimus, mokymosi sėkmingumo rodiklius.

5. Mokymosi pasiekimai. Akademinius mokinių pasiekimus atspindi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai ir brandos egzaminų rezultatai.

5.1. Brandos egzaminai. 2015 m. brandos egzaminus laikė 321 bendrojo ugdymo mokyklų mokinys. Iš pasirinktų brandos egzaminų 79,2 % (2014 m. – 87,1 % ) sudarė valstybiniai brandos egzaminai (VBE). Populiariausi VBE buvo: lietuvių kalbos ir literatūros (240 abiturientų), anglų kalbos (251 abiturientas), istorijos (161 abiturientas) ir matematikos (158 abiturientai).

9 lentelė. Valstybinius brandos egzaminus (VBE) pasirinkusių abiturientų dalis (%)

Mokyklos pavadinimas	Pasirinkusiųjų VBE dalis (%)
Prezidento Jono Žemaičio gimnazija	92
Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija	91,5
Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija	91
Raseinių rajono savivaldybė	88
Ariogalos gimnazija	85
Šiluvos gimnazija	73
Betygalos Maironio gimnazija	68

8 pav. 2015 metų išlaikytų VBE dalis procentais

Žemiau pateiktuose grafikuose (9 ir 10 pav.) pateikiame dvejų pastarųjų metų rajono abiturientų, laikiusių VBE, įvertinimų vidurkių palyginimą su šalies abiturientų įvertinimais naudojant standartizuotus taškus. Juose matome, kad sudėjus visų laikytų egzaminų vidurkius Raseinių rajono mokinių įvertinimų vidurkis yra aukštesnis už šalies vidurkį (labiausiai išsiskiria lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos dalykų rezultatai, aukštesni - biologijos ir istorijos dalykų, žemesni - anglų kalbos ir ypač geografijos dalykų. Kitų dalykų žinių vertinimų rezultatų vidurkiai nežymiai kinta.

2 diagrama

9 pav. Rajono bendrojo ugdymo mokyklų 2014 m. VBE įvertinimų vidurkių palyginimas su kitų šalies savivaldybių rezultatais, naudojant standartizuotus taškus

10 pav. Rajono bendrojo ugdymo mokyklų 2015 m. VBE įvertinimų vidurkių palyginimas su kitų šalies savivaldybių rezultatais, naudojant standartizuotus taškus

Mokykliniai brandos egzaminai tarp rajono bendrojo ugdymo mokyklų abiturientų kaip ir kasmet nebuvo populiarūs. Jie sudarė 13,6 % visų laikytų brandos egzaminų, o tik vien po du mokyklinius egzaminus pasirinko 5 abiturientai (2014 m. – 6). Aukščiausias mokyklinių brandos egzaminų pažymių vidurkis – 9,0 balo buvo iš menų ir technologijų, žemiausias (5,5 balo) buvo iš lietuvių kalbos ir literatūros.

5.2. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP). 2015 m. pagrindinio ugdymo matematikos pasiekimų patikrinime dalyvavo 374, lietuvių kalbos – 373 dešimtokai. Bendrojo ugdymo gimnazijų mokinių matematikos pažymių vidurkis – 5,6 (2014 m. - 5,9), lietuvių kalbos – 6,5 (2014 m. - 6,6) balo, pagrindinių mokyklų mokinių matematikos pažymių vidurkis – 4,5 (2014 m. – 4,6), lietuvių kalbos – 5,8 (2014 m. – 6,4) balo.

10 lentelė. PUPP rezultatai

Mokslo metai

Gimnazijų mokinių pažymių vidurkis

Pagrindinių mokyklų mokinių pažymių vidurkis

Lietuvių k.

Matematika

Lietuvių k.

Matematika

2012-2013

6,2

5,0

6,4

4,9

2013-2014

6,6

5,9

6,4

4,6

2014-2015

6,5

5,6

5,8

4,5

6. Mokymosi sėkmingumas.

6.1. Pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo įgijimas. 2015 m. pagrindinį išsilavinimą įgijo 98,7 %, 2014 m. - 97,6 %, 2013 m. - 96,7 % dešimtokų.

11 pav. Mokinių, įgijusių pagrindinį išsilavinimą rajono bendrojo ugdymo mokyklose, skaičiaus kaita

Raseinių rajono bendrojo ugdymo mokyklose per trejus paskutiniuosius metus pagrindinį išsilavinimą įgijo 1241 mokinys. 2014-2015 m. m. šis mokinių skaičius lyginant su 2012-2013 m. m. sumažėjo 41 (9,5 %), nes mažėjo bendras mokinių skaičius.

Raseinių rajono mokinių, įgyjančių pagrindinį išsilavinimą, vidurkis kasmet gerėja. 2015 metais 96,1 % dešimtokų toliau mokosi vidurinį išsilavinimą teikiančiose bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose (atitinkamai 2014 m. - 98,8 %; 2013 m. - 97 %). Dešimtokų, kurie nutraukia tolimesnį mokymąsi, skaičius nežymiai kinta. Vidutiniškai 2,7 % mokinių, baigusių dešimtąją klasę, toliau nebesimoko, nes dalis jų pradeda dirbti arba išvyksta į užsienį arba toliau niekur nesimoko.

12 pav. Tolesnio dešimtokų mokymosi procentas

Rajono bendrojo ugdymo mokyklose 2015 m. vidurinį išsilavinimą įgijo 94,8 %, 2014 m. - 93,5 %, 2013 - 89,6 % abiturientų. Mokinių, baigusių vidurinio ugdymo programą ir įgijusių vidurinį išsilavinimą, dalis didėja.

11 lentelė. Įgijusių pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą mokinių dalis (%), lyginant su pradėjusių mokslo metus mokinių skaičiumi

	2012-2013		2013-2014		2014-2015
	Mokinių skaičius	%	Mokinių skaičius	%	Mokinių skaičius	%
Įgijusių pagrindinį išsilavinimą	434	96,7	414	97,6	393	98,7
Įgijusių vidurinį išsilavinimą	337	89,6	301	93,5	310	94,8

6.2. Tolesnis abiturientų mokymasis. Abiturientų, įstojusių į aukštąsias mokyklas, procentinė dalis kasmet didėja. 2015 metais 74,5 % abiturientų įstojo į aukštąsias mokyklas (2014 m. - 74,4 %; 2013 m. - 73,5 %), iš jų 60,8 % - į universitetus, 39,2 % - į neuniversitetines aukštąsias (kolegijas), 17,9 % - nesimoko (dirba, išvyko į užsienį ir kt.).

13 pav. 2015 metų abiturientų įstojimo į aukštąsias mokyklas procentas

14 pav. 2015 metų abiturientų įstojimo į aukštąsias mokyklas ir kolegijas procentas

6.3. Paliktų kartoti programą mokinių skaičius. Paliktų kartoti programą mokinių skaičius Raseinių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose netolygiai kito: 2015 m. - 0,4 %; 2014 - 0,7 %; 2013 m. - 0,9 %; 2012 m. - 0,6 %, perkeltų į aukštesnę klasę su nepatenkinamais įvertinimais taip pat netolygiai kito: 2015 m. - 0,64 %; 2014 m. - 0,7 %; 2013 m. - 0,7 %; 2012 m. - 0,8 %. Mokinių, neturinčių nepatenkinamų metinių įvertinimų, dalis 2015 m. buvo didžiausia ir siekė 99 % (2014 m. - 98,6 %; 2013 m. - 98,4 %; 2012 m. - 98,6 %).

7. Specialusis ugdymas ir švietimo pagalbos teikimas. Rajone Savivaldybės tarybos sprendimais 2015 metais buvo įsteigti 75 švietimo pagalbos specialistų etatai: 19 – logopedo, 11,75 - specialiojo pedagogo, 18,5 – socialinio pedagogo, 11,25 - psichologo, 21 - mokytojo padėjėjo.

12 lentelė. Švietimo pagalbos specialistų etatų skaičius 2012-2015 metais

Metai	Logopedai	Specialieji pedagogai	Socialiniai pedagogai	Psichologai	Mokytojo padėjėjai
Etatai
2012	16,75	9,25	15,75	4,5	7,5
2013	17,25	11,0	18,5	8,5	13,0
2014	18,75	11,75	18,5	10,25	13,5
2015	19	11,75	18,5	11,25	14,5

Pastaba: į bendrą etatų skaičių įskaičiuoti visi švietimo pagalbos specialistų etatai, kurie yra įsteigti ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose bei PPT.

Raseinių rajono švietimo įstaigose fiksuojamas nežymus švietimo pagalbos specialistų etatų didėjimas. 2015-2016 m. m., lyginant su 2014-2015 m. m., rajono Savivaldybės tarybos sprendimais švietimo pagalbos specialistų etatų mokyklose padaugėjo 3,1 %; užimamų švietimo pagalbos specialistų etatų skaičius išaugo 1,4 %, neužimtų švietimo pagalbos specialistų etatų skaičius išaugo 10 %. 2015-2016 m. m. vienam švietimo pagalbos specialistui teko 75 rajono mokiniai (ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vaikai įskaičiuoti) (2014-2015 m. m. - 81 rajono mokinys). Atrodytų, kad švietimo pagalbos prieinamumas rajone pagerėjo, tačiau pažymėtina tai, kad per pastaruosius dvejus metus švietimo pagalbos poreikis išaugo 12 %.

15 pav. Švietimo pagalbos specialistų etatų skaičiaus pokytis rajono švietimo įstaigose

Reikiamos švietimo pagalbos 2015-2016 m. m. mokiniai negauna 440 atvejų (tai sudaro 17,5 %). 2014-2015 m. m. reikalingos švietimo pagalbos mokiniai negavo 312 atvejų (tai sudarė 13 % visų atvejų, kai švietimo pagalba buvo reikalinga).

16 pav. Švietimo pagalbos prieinamumo dinamika Raseinių rajone

Dėl mokinio krepšelio lėšų trūkumo, mažiausiai Raseinių rajono mokiniams prieinama psichologo, logopedo ir specialiojo pedagogo pagalba.

17 pav. Mokinių, 2015 metais negaunančių skirtos švietimo pagalbos, skaičius

Įvertinus visas švietimo pagalbos teikimo (neteikimo) aplinkybes, galima teigti, kad švietimo pagalbos prieinamumas rajone gerėja, bet nėra pakankamas, nes:

1) 83 % atvejų Raseinių rajono ugdymo įstaigų mokiniai gauna rekomenduotą švietimo pagalbą;

2) rekomenduotą socialinę pedagoginę pagalbą gauna 90 % Raseinių rajono ugdymo įstaigų mokinių;

3) rekomenduotą logopedinę pagalbą gauna 88 % Raseinių rajono ugdymo įstaigų mokinių;

4) tik dviejose Raseinių rajono ugdymo įstaigose (tai sudaro 10 % visų rajono ugdymo įstaigų) mokiniams sudaryta galimybė gauti visapusišką švietimo pagalbą;

5) rekomenduotos psichologinės pagalbos negauna 43 % mokinių.

8. Neformalusis vaikų švietimas. Neformalusis vaikų švietimas Savivaldybės mokyklose įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro.

Neformaliojo švietimo programos bendrojo ugdymo mokyklose finansuojamos mokinio krepšelio lėšomis.

13 lentelė. Neformaliojo švietimo valandų panaudojimas 2012-2015 metais

Metai	Neformaliojo švietimo valandų skaičius pagal Bendruosius ugdymo planus	Panaudotų neformaliojo švietimo valandų skaičius	Nepanaudotų neformaliojo švietimo valandų skaičius	Nepanaudotų neformaliojo švietimo valandų dalis (%)
2012	515	343	172	33,4
2013	505	381	124	24,6
2014	481	397	84	17,5
2015	457	410	52	11,4

Neformaliojo švietimo būrelius lankančių mokinių dalis per penkerius metus netolygiai kito. 2015 m. neformaliojo švietimo būrelius bendrojo ugdymo mokyklose lankė 77,5 % mokinių (2014 m. - 70 %, 2013 m. - 71,3 %, 2012 m. - 59,4 %). Daugiausiai neformaliojo švietimo valandų (41,7 %) 2014 - 2015 m. m. buvo skirta meninės raiškos būreliams. Kitoms saviraiškos programoms skirta 28,5 %, sportinei veiklai - 27,4 % valandų.

Vadovaujantis Specialios tikslinės dotacijos mokinio krepšeliui finansuoti 2015 metais paskirstymu pagal savivaldybes, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu, 2015 m. spalio - gruodžio mėnesiais devyni NVŠ teikėjai įgyvendino 17 programų, kuriose buvo užimtas 531 vaikas. Vyravusios neformaliojo vaikų švietimo programų kryptys - pilietiškumas, muzika, teatras.

9. Mokinių vežiojimas. Siekiant užtikrinti lygias švietimo galimybes, sudarytos sąlygos ir galimybės visiems savivaldybės teritorijoje toliau kaip 3 km nuo mokyklos gyvenantiems mokiniams pasiekti mokyklą. Mokiniai vežiojami šiais būdais: maršrutiniais autobusais, mokykliniais autobusais, mokykliniais geltonaisiais autobusais, kitais vežiojimo būdais.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-955 patvirtintą Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2013-2017 metų programą, Savivaldybės mokyklos gavo 3 geltonuosius autobusus (2013 m. - Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija; 2014 m. - Betygalos Maironio gimnazija, 2015 m. - Šiluvos gimnazija). Iš viso Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose mokinius vežioja 13 geltonųjų autobusų.

13 lentelė. Mokinių vežiojimo į mokyklas būdai ir vežiojamų mokinių skaičius

Vežiojimo būdai	2012 m.	2013 m.	2014 m.	2015 m.
Maršrutiniu transportu	1497	1418	1370	1255
Mokyklų transportu	237	291	186	115
Geltonaisiais autobusais	265	287	226	301
Kitais vežimo būdais	175	144	211	213
Iš viso vežama	2207	2141	1993	1883
Vežiojamų mokinių (vaikų) dalis (%) bendro PUG ir 1-12 klasių mokinių skaičiaus	47	48,9	48	46

Iš viso vežiojamų mokinių, gyvenančių toliau kaip 3 km nuo mokyklos, skaičius nuo 2012 m. iki 2015 m. sumažėjo 324 mokiniais.

Daugiausiai mokinių į mokyklas 2014-2015 m. m. buvo vežama maršrutiniu transportu (1225), antroje vietoje – geltonaisiais autobusais (301), trečioje - kitais vežiojimo būdais (213) ir mokyklos transportu (115).

18 pav. Mokinių vežiojimo būdai 2014-2015 m. m.

Pagal mokyklų pateiktus duomenis, kurie yra proporcingi prognozuojamam mokinių skaičiui, per kiekvienus ateinančius metus vežiojamų mokinių skaičius mažės kasmet vidutiniškai apie 50 mokinių. Lentelėje pateikti duomenys apie visais vežimo būdais vežamų mokinių skaičių.

15 lentelė. Planuojamų vežioti mokinių skaičius rajono mokyklose 2016-2020 m.

Eil. Nr.	Mokykla	2016-2017	2017-2018	2018-2019	2019-2020
1.	Ariogalos gimnazija	250	244	242	236
2.	Betygalos Maironio gimnazija	148	133	116	105
3.	Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija	133	136	134	140
4.	Prezidento Jono Žemaičio gimnazija	220	200	195	195
5.	Šiluvos gimnazija	160	150	145	140
6.	Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija	210	205	205	210
7.	Raseinių Šaltinio progimnazija	165	167	170	177
8.	Girkalnio pagrindinė mokykla	64	58	48	45
9.	Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinė mokykla	310	302	290	280
10.	Gylių mokykla-daugiafunkcis centras	49	51	54	45
11.	Ilgižių mokykla-daugiafunkcis centras	52	49	46	43
12.	Paupio mokykla-daugiafunkcis centras	30	28	27	25
13.	Žaiginio Pranciškaus Šivickio mokykla-daugiafunkcis centras	45	44	37	35
	Iš viso:	1836	1767	1709	1676

19 pav. Planuojamų vežti mokinių rajone suvestinė

Prognozuojama, kad vežiojamų mokinių skaičius per ateinančius ketverius metus sumažės apie 160 mokinių (nuo 1883 – 2015-2016 m. m. iki 1676 mokinių 2019-2020 m. m.).

10. Mokyklų vadovų, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų kvalifikacija. Mokyklų vadovų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų dalykinė ir profesinė kompetencija – viena iš sąlygų ugdymo kokybei gerinti. Įgyta kvalifikacinė kategorija skatina mokytoją ar pagalbos mokiniui specialistą tobulinti kompetenciją bei didinti atsakomybę už ugdymo rezultatus ir profesinį tobulėjimą. Švietimo įstaigose sudarytos sąlygos visiems vadovams, pedagogams atestuotis bei tobulinti kvalifikaciją.

Yra pripažįstama, kad aukšta vadovo kvalifikacija daro teigiamą įtaką ugdymo kokybei. Per 2012-2015 metus Savivaldybės bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų, kurių bent vienas mokyklos administracijos narys yra įgijęs aukštą (I ir II) vadybinę kvalifikacinę kategoriją, dalis išaugo 3 % ir 2015 metais siekė 40 %.

16 lentelė. Bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklų vadovų vadybinės kvalifikacinės kategorijos

	2012 m.	2013 m.	2014 m.	2015 m.
Vadovų skaičius iš viso:	54	54	53	54
Atestuotų vadovų skaičius ir dalis (%)	46 (85,2)	45 (83,3)	48 (90,6)	48 (89,0)
Iš jų:
III vadybinei kvalifikacinei kategorijai	29 (54)	28 (51,9)	29 (54,7)	29 (53,7)
II vadybinei kvalifikacinei kategorijai	17 (31,5)	17 (31,5)	16 (30,2)	16 (29,6)
I vadybinei kvalifikacinei kategorijai	-	-	3 (5,7)	3 (5,6)
Neatestuotų vadovų skaičius ir dalis (%)	8 (14,8)	9 (16,7)	5 (9,4)	6 (11,0)

2015 metų pabaigoje iš 54 rajono bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo mokyklose dirbančių vadovų vadybines kvalifikacines kategorijas turėjo 48 (89 %) rajono ugdymo įstaigų vadovai. III vadybinę kvalifikacinę kategoriją turėjo 29 (53,7 %) vadovai, II – 16 (29,6 %) vadovų, I - 3 (5,6 %) vadovai. Neatestuotų vadovų buvo 6 (11 %).

20 pav. Švietimo įstaigose 2015 metais dirbančių ir atestuotų vadovų skaičius

21 pav. Švietimo įstaigose dirbančių vadovų vadybinės kvalifikacinės kategorijos

Analizuojant lygių mokymosi galimybių užtikrinimą, svarbu įvertinti, ar tolygiai švietimo sistemoje yra pasiskirstę žmogiškieji ištekliai. Pedagogų kompetencija lemia mokinių norą mokytis, siekti išsilavinimo, planuoti savo karjerą. Pedagogų atestacija yra siejama su pedagogų skatinimu tobulėti, atsakomybe už ugdymo kokybę ir profesinę kompetenciją. Raseinių rajono savivaldybės 97,7 % bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių mokytojų turi aukštąjį (universitetinį ir neuniversitetinį) ir 2,5 % aukštesnįjį išsilavinimą, ikimokyklinio ugdymo mokyklose atitinkamai 63 ir 36,9 %, neformaliojo vaikų švietimo mokyklose atitinkamai 92,5 ir 7,5 %.

Pedagogų, dirbančių bendrojo ugdymo mokyklose, skaičius per penkerius metus sumažėjo 6 % (nuo 518 – 2011-2012 m. m. iki 442- 2015-2016 m. m.).

22 pav. Pedagogų skaičiaus kaita bendrojo ugdymo mokyklos

(įskaitant mokyklų vadovus)

Didžiausią atestuotų mokytojų dalį bendrojo ugdymo mokyklose sudaro turintieji vyresniojo mokytojo kvalifikacinę kategoriją (44,1 %), Iš lentelės matyti pastarųjų metų tendencijos rajone: mažėja mokytojo kvalifikacinę kategoriją turinčių (nuo 12,2 iki 7,7 %) ir vyresniųjų mokytojų (nuo 53,4 iki 44,1 %), didėja mokytojų metodininkų (nuo 26,3 iki 39,1 %) ir mokytojų ekspertų (nuo 1,5 iki 2,3 %).

17 lentelė. Pedagogų pasiskirstymas pagal kvalifikacines kategorijas (įskaitant mokyklų

vadovus)

Mokslo metai	Bendras pedagogų skaičius	Atestuotų pedagogų skaičius (%)	Atestuotų pedagogų skaičius ir dalis (%)				Neatestuotų pedagogų skaičius ir dalis (%)
Mokslo metai	Bendras pedagogų skaičius	Atestuotų pedagogų skaičius (%)	Mokytojo (specialisto) kategorija	Vyresn. mokytojo (specialisto) kategorija	Mokytojo (specialisto) metodininko kategorija	Mokytojo (specialisto) eksperto kategorija	Neatestuotų pedagogų skaičius ir dalis (%)
2011-2012	518	484 (93,4)	63 (12,2)	277 (53,4)	136 (26.3)	8 (1,5)	34 (6,6)
2012-2013	470	442 (94,0)	58 (12,3)	238 (50,6)	138 (29,4)	8 (1,7)	28 (6,0)
2013-2014	461	436 (94,6)	52 (11,3)	228 (49,5)	146 (31,8)	9 (2,0)	25 (5,4)
2014-2015	458	425 (92,8)	42 (9,2)	212 (46,3)	161 (35,2)	10 (2,2)	33 (7,2)
2015-2016	442	412 (93,2)	34 (7,7)	195 (44,1)	173 (39,1)	10 (2,3)	30 (6,8)

23 pav. Bendrojo ugdymo mokyklose dirbančių pedagogų pasiskirstymas

pagal turimas kvalifikacines kategorijas

11. Mokyklų pastatų būklė, kabinetų ir patalpų atitiktis švietimo aprūpinimo standartams.

Tinkama mokyklų pastatų ir patalpų būklė yra svarbus ugdymo sąlygų ir kokybės veiksnys.

Per dešimtmetį iš įvairių finansavimo šaltinių (valstybės investijų programos, Europos Sąjungos, Savivaldybės biudžeto) lėšų atlikti 10-tyje švietimo įstaigų (Ariogalos gimnazijos (dviejų pastatų), Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos, Betygalos Maironio gimnazijos, Šiluvos gimnazijos, Šaltinio progimnazijos, Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos, Ariogalos lopšelio-darželio, Raseinių lopšelio-darželio „Saulutė“ (dviejų pastatų),Viduklės darželio) pastatų rekonstravimo, modernizavimo darbai, vidaus patalpų ir/ar pastatų ar jų dalių kapitaliniai remontai.

Mokyklų pastatų būklė analizuota pagal tai, kokio remonto reikia išorinėms sienoms, pamatams, vidinėms sienoms, stogui, langams, grindims, sanitariniams mazgams, šildymo sistemai, vandentiekio ir kanalizacijos sistemai bei elektros sistemai. Pagal mokyklų pateiktus mokyklų pastatų įsivertinimo duomenis, darytina prielaida, kad daugumai mokyklų pastatų ar bent jų daliai reikia atlikti remonto darbus.

18 lentelė. Mokyklų pastatų būklė

Mokykla, skyrius	Išorės sienos	Pamatai	Vidinės sienos	Stogas	Langai	Grindys	San. mazgai	Šildymo sistema	Vandentiekio ir kanalizacijos sistema	Elektros sistema
Ariogalos gimnazija	NP	P	P	NP	NP	NP	P	P	P	P
Betygalos Maironio gimnazija	NP	NP	P	NP	NP	P	P	P	NP
Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija	NP	P	NP	P	NP	P	NP	P	NP	P
Prezidento Jono Žemaičio gimnazija	NP	NP	P	NP	NP	P	P	P	P	P
Šiluvos gimnazija	NP	NP	P	NP	NP	P	P	NP	NP	NP
Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija	P	P	P	NP	NP	P	P	NP	P	P
Raseinių Šaltinio progimnazija	NP	NP	P	NP	NP	P	P	P	P	NP
Girkalnio pagrindinė mokykla	NP	P	NP	P	NP	P	NP	P	NP	P
Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinė mokykla	P	P	P	NP	P	P	P	P	P	P
Ilgižių mokykla-daugiafunkcis centras	KR	P	P	KR	NP	P	P	NP	P	NP
Paupio mokykla-daugiafunkcis centras (2-asis pastatas)	NP	NP	P	P	P	P	NP	P	NP	P
Gylių mokykla-daugiafunkcis centras	P	P	P	P	P	P	P	P	P	P
Žaiginio Pranciškaus Šivickio mokykla- daugiafunkcis centras	NP	P	NP	P	NP	P	NP	P	NP	P
Raseinių specialioji mokykla	P	P	P	P	P	P	NP	P	NP	P
Ariogalos lopšelis-darželis	NP	NP	P	NP	NP	P	P	P	P	P
Girkalnio darželis	P	P	P	P	NP	P	P	P	P	P
Nemakščių darželis	P	P	P	P	NP	P	P	P	P	NP
Raseinių lopšelis- darželis „Liepaitė“	NP	NP	NP	NP	NP	NP	NP	NP	NP	NP
Raseinių lopšelis- darželis „Saulutė“	NP	NP	NP	NP	NP	NP	NP	NP	NP	NP
Viduklės darželis	NP	P	NP	P	NP	P	NP	P	NP	P
Raseinių meno mokykla	KR	KR	P	P	NP	P	NP	KR	P	NP
Raseinių meno mokyklos Ariogalos filialas	KR	KR	NP	NP	NP	NP	NP	NP	NP	NP
Raseinių kūno kultūros ir sporto centras	NP	P	NP	P	NP	P	NP	P	NP	P

NP – nereikia paprastojo remonto nurodytai statinio daliai, sistemai

P – reikia paprasto remonto statinio daliai, sistemai

KR – reikia kapitalinio remonto statinio daliai, sistemai

Lentelėje pateikti mokyklų įsivertinimo pagal pateiktus rodiklius duomenys rodo, kad būtinos žymiai didesnės investicijos pastatų rekonstravimui, modernizavimui ir vidaus patalpų remontui.

12. Mokyklų tinklo efektyvumas. Mokyklų tinklo efektyvumas yra susijęs su mokyklų patalpų užpildymu, tuščiomis mokymosi vietomis, klasių komplektų dydžiu, vidutinėmis vieno mokinio ugdymo išlaidomis.

Bendrojo ugdymo įgyvendinimą finansuoja valstybė. Valstybės remiamą mokyklų tipų ir dydžių įvairovę ir mokinių poreikių pripažinimą rodo vidutiniškai vienam mokiniui tenkančios specialiosios tikslinės valstybės dotacijos (mokinio krepšelio, toliau - MK) lėšos Savivaldybės mokyklose. Kaip ir visose Lietuvos mokyklose, 2014 metais vienam mokiniui teko daug didesnė MK (dėl sutartinių mokinių koeficientų padidinimo kai kurių tipų ir dydžių mokykloms, taip pat dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus Savivaldybėje liekanti didesnė MK lėšų suma). 2014 metais vidutinė vienam mokiniui tenkanti MK lėšų suma 1533,6 Eur/mok., 2013 metais - 1219,3 Eur/ mok.

Savivaldybės mokyklos 2013-2015 metais turėjo mažai perteklinio ploto, kurį labai brangu išlaikyti. Vienam Raseinių rajono mokiniui teko 14 kv. m. bendro mokyklų ploto (kaip ir šalies vidurkis) bei 6 kv. m. klasių ploto (šalies vidurkis 5 kv. m.). Tai rodo, kad patalpų ir klasių plotas rajone išnaudojamas efektyviai.

Raseinių rajone vienam mokiniui išlaikyti, skaičiuojant ugdymo ir mokyklų aplinkos išlaikymo lėšas, 2014 metais buvo skiriama 1833 eurai. Ši suma buvo penktadaliu mažesnė už mažųjų savivaldybių (vertinant pagal gyventojų tankį) vidurkį.

Mokinių skaičius vienam mokytojui per 2012-2015 metus kito nereikšmingai. Rajone 2012 metais vienam mokytojui vidutiniškai teko 13 mokinių (šalies vidurkis - 12,23; 2015 m. - 12,28 (šalies vidurkis - 12,45).

Daugelyje mokyklų mokinių skaičiaus vidurkis klasėse neatitinka nustatytos normos (pagal kurią yra apskaičiuojamas Mokinio krepšelis). Prognozuojama, kad per ateinančius penkerius metus šis skaičius ir toliau mažės dėl bendros mokinių mažėjimo tendencijos rajone.

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl trūksta Mokinio krepšelio lėšų – per mažas mokinių skaičiaus vidurkis klasėse. Mokinių skaičiaus mažėjimas prognozuojamas ir iki 2020 metų.

III. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS PAGRINDIMAS

13. Bendrojo ugdymo mokyklų pertvarka būtina, nes:

13.1. mokiniams turi būti sudarytos sąlygos gauti kokybišką ugdymą už Savivaldybei prieinamą kainą;

13.2. ne visi pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos mokiniai gauna kokybišką ugdymą, kadangi, dėl nepakankamo finansavimo, jiems ribojamos pasirenkamųjų dalykų programų, modulių pasirinkimo galimybės;

13.3. kai kurių mokyklų pastatų būklė neužtikrina vaikams saugios, švietimo standartais numatytos ugdymo aplinkos;

13.4. sutaupytas lėšas Savivaldybė galėtų skirti švietimo pastatų būklei, mokymosi aplinkai gerinti, vaikų saugumą garantuojančioms švietimo programoms įgyvendinti.

IV. ESAMOS ŠVIETIMO BŪKLĖS PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

14. Privalumai:

14.1. pakankamas mokyklų skaičius;

14.2. padidėjo ikimokyklinio amžiaus vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, skaičius;

14.3. dalis mokyklų atnaujintos panaudojant Valstybės investicijų programos, Europos Sąjungos paramos, valstybės tikslinės dotacijos ir Savivaldybės lėšas;

14.4. mokytojams sudarytos geros sąlygos kelti kvalifikaciją Raseinių rajono švietimo centre;

14.5. Raseinių pedagoginė psichologinė tarnyba teikia mokiniams ir mokytojams kvalifikuotą švietimo pagalbą;

14.6. užtikrintas mokinių, gyvenančių toliau kaip 3 km nuo mokyklos, vežiojimas.

15. Trūkumai:

15.1. mažėja mokinių ir klasių komplektų, didėja jungtinių klasių komplektų skaičius;

15.2. neoptimalus mokyklų, įgyvendinančių formaliojo švietimo programas, tinklas turi įtakos neefektyviam mokinio krepšelio ir mokyklos aplinkai išlaikyti skiriamų lėšų panaudojimui;

15.3. dėl nepakankamo mokinių skaičiaus klasėse (mažesnis negu nustatytas Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje) reikia skirti papildomas lėšas pedagogų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms;

15.4. žemi dalies mokyklų mokinių standartizuotų testų rezultatai ir pagrindinio ugdymo pasiekimai;

15.5. maža dalis abiturientų pasiekia valstybinių brandos egzaminų aukštesnįjį pasiekimų lygį arba išlaikymo šimtu balų ribą, t. y. gauna 86-100 balų įvertinimą,

15.6. nepakankama mokyklų – daugiafunkcių centrų veiklų įvairovė.

16. Pavojai (prognozuojama situacija nekeičiant mokyklų tinklo):

16.1. žymiai padaugės mokyklų, kuriose labai mažas mokinių skaičius, t. y. sumažės vidutinis mokinių skaičius klasėje ir daugelyje mokyklų nebus reikiamo, Mokinio krepšelio metodikoje nurodyto, mokinių skaičiaus;

16.2. nebus užtikrinamas bendrojo ugdymo prieinamumas ir lygios galimybės;

16.3. negerės ugdymo kokybė ir sąlygos, nes lėšų trūkumas neleis mokyklų aprūpinti ne tik naujomis mokymo priemonėmis, bet ir atnaujinti senų, nebus sąlygų individualizuoti ir diferencijuoti ugdymą, teikti pagalbą mokiniams;

16.4. nepakaks lėšų patalpų remontui, renovacijai;

16.5. pablogės mokymo kokybė, nes mokyklos vykdys išgyvenimo politiką, atitraukiančią bendruomenių dėmesį nuo mokykloms keliamų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo.

17. Galimybės (prognozuojama situacija tvarkant mokyklų tinklą).

Savivaldybės mokyklos reorganizuojamos ir/arba pertvarkoma jų vidaus struktūra vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse numatytais ir šiame plane numatytais kriterijais:

17.1. mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, atitinka šiuos bendruosius kriterijus:

17.1.1. mokyklos vadovo, jo pavaduotojų ugdymui, mokytojų bei švietimo pagalbos specialistų turimi išsilavinimai ir kvalifikacijos atitinka Švietimo įstatyme ir švietimo ir mokslo ministro nuostatuose nurodytus;

17.1.2. mokykla aprūpinta bendrojo ugdymo programoms įgyvendinti reikalinga mokymo įranga ir mokymo priemonėmis, sukurta tinkama edukacinė aplinka. Mokyklos aplinka pritaikyta besimokančių mokinių, turinčių įgimtų ar įgytų sutrikimų, specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti, aprūpinta jiems ugdyti skirtomis techninės pagalbos ir specialiosiomis mokymo priemonėmis;

17.1.3. įgyvendinama teisė rinktis vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką;

17.1.4. teikiama švietimo informacinė pagalba, mokiniams reikalinga psichologinė, specialioji pedagoginė, specialioji, socialinė pedagoginė pagalba, vykdomas profesinis orientavimas ir sveikatos priežiūra; mokykla gali būti sudariusi šių paslaugų teikimo sutartis su atitinkamas paslaugas teikiančiomis įstaigomis;

17.1.5. klasės, tam tikrais atvejais – jungtinės klasės, sudaromos taip, kad užtikrintų bendrųjų ugdymo programų ir bendrųjų ugdymo planų įgyvendinimą bei atitiktų klasių, jungtinių klasių, bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose sudarymo mokslo metų pradžioje, kriterijus. Didžiausias mokinių skaičius klasėje, jungtinėje klasėje per mokslo metus gali būti didinamas ne daugiau kaip dviem mokiniais;

17.2. mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, atitinka šiuos specialiuosius kriterijus:

17.2.1. progimnazijos tipo bendrojo ugdymo mokykla, mokydama pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, nesudaro jungtinių klasių;

17.2.2. gimnazijos tipo mokykla, sudarydama III ir IV gimnazijos klases, vadovaujasi Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 26.9.1.–26.9.2. punktuose nustatytais klasių skaičiaus ir klasės mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, skaičiaus vidurkio reikalavimais;

17.3. Optimizuojant mokyklų tinklą pagal aukščiau minėtus mokyklų tinklo pertvarkos kriterijus ir klasių komplektavimo principus:

17.3.1. didės bendrojo ugdymo prieinamumas ir lygios galimybės įgyti kokybišką

ugdymą;

17.3.2. lėšas, kurios tenka laisvoms mokymosi vietoms finansuoti, bus galima panaudoti edukacinių erdvių atnaujinimui ir/ar modernizavimui, ugdymo turinio diferencijavimui ir individualizavimui;

17.3.3. mokyklų patalpos bus naudojamos racionaliai, atnaujinamos ir modernizuojamos;

17.3.4. mažės mokyklų išlaikymo kaštai.

V. MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ FORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMAS, TINKLO KŪRIMO STRATEGINIS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

18. Savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos strateginis tikslas – užtikrinti ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio bei neformaliojo švietimo programų įvairovę ir sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą.

Uždaviniai:

18.1. sudaryti sąlygas privalomajam priešmokykliniam ugdymui;

18.2.sudaryti sąlygas ikimokyklinio ugdymo vaikams ugdytis pagal tėvų (globėjų) pageidaujamus ikimokyklinio ugdymo modelius;

18.3. plėtoti formaliojo ir neformaliojo švietimo programų įvairovę, didinti vaikų užimtumo neformaliojo švietimo programose galimybes;

18.4. pasiekti, kad visos švietimo įstaigos atitiktų higienos reikalavimus;

18.5. tinkamai komplektuoti klases pagal bendruosiuose ugdymo planuose ir Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje nustatytus reikalavimus;

18.6. sudaryti sąlygas mokyklų-daugiafunkcių centrų socialinių ir kultūrinių veiklų plėtrai;

18.7. užtikrinti veiksmingą švietimo pagalbą.

VI. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS PRIORITETAI IKI 2020 METŲ

19. Raseinių rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos prioritetai:

19.1. kokybiškas formalusis ir neformalusis švietimas kiekvienam besimokančiajam;

19.2. reikiamos švietimo pagalbos teikimas kiekvienam, kam tos pagalbos reikia;

19.3. mokymosi aplinkos gerinimas užtikrinant sveikas ir saugias ugdymosi sąlygas;

19.4. efektyvus žmogiškųjų ir finansinių išteklių panaudojimas;

19.5. Savivaldybės mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas nepažeidžiant švietimo sistemos principų: lygių galimybių, kontekstualumo, veiksmingumo ir tęstinumo.

VII. LAUKIAMI REZULTATAI IKI 2020 METŲ

20. Įgyvendinus mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano tikslus ir uždavinius:

20.1. pagerės mokinių mokymosi sąlygos ir bus užtikrinamas kokybiškas formalusis ir neformalusis švietimas, formaliojo ir neformaliojo švietimo programų prieinamumas, pasirinkimo galimybės ir įvairovė;

20.2. tinkamai bus komplektuojamos klasės pagal bendruosiuose ugdymo planuose ir Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje nustatytus reikalavimus;

20.3. pagerės švietimo pagalbos teikimo galimybės ir sąlygos;

20.4. racionaliai bus naudojamos Savivaldybės biudžeto lėšos.

VIII. PAGRINDINIŲ REZULTATŲ RODIKLIAI IR NUMATOMAS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS VERTINIMAS

Eil. Nr.	Rodiklis	Esama būklė	Planuojama 2016-2020 metais
1.	Sudarytos sąlygos privalomąjam priešmokykliniam ugdymui	Priešmokyklinio ugdymo grupes lanko 93 % vaikų	Priešmokyklinio ugdymo grupes lanko 100 % vaikų
2.	Sudarytos sąlygas ikimokyklinio ugdymo vaikams ugdytis pagal tėvų pageidaujamus ikimokyklinio ugdymo modelius	Ikimokyklinio ugdymo grupes lanko 90 % ikimokyklinio amžiaus vaikų pagal tėvų pageidaujamus ugdymo modelius	Ikimokyklinio ugdymo grupes lanko 95 % ikimokyklinio amžiaus vaikų pagal tėvų pageidaujamus ugdymo modelius Naujų ikimokyklinio ugdymo grupių skaičius – 2
3.	Plėtojama formaliojo ir neformaliojo švietimo programų įvairovė, didinamos vaikų užimtumo neformaliojo švietimo programose galimybės	Pasirenkamųjų dalykų ir laikinųjų grupių sudarymo poreikiai tenkinami 80 %. Užimta 75 %. Vaikams pasiūlytos 8 naujos NVŠ programos	Pasirenkamųjų dalykų ir laikinųjų grupių sudarymo poreikiai tenkinami 80 % Užimta 85 % Vaikams pasiūlyta 15 naujų NVŠ programų
4.	Pasiekta, kad visos švietimo įstaigos atitiktų higienos reikalavimus	50 % mokyklų atitinka higienos reikalavimus	100 % mokyklų atitinka higienos reikalavimus
5.	Tinkamai komplektuojamos mokyklos ir klasės pagal bendruosiuose ugdymo planuose ir Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje nustatytus reikalavimus	10 % švietimo įstaigų pakanka mokinio krepšelio lėšų	20 - 25 % švietimo įstaigų pakanka mokinio krepšelio lėšų
6.	Sudarytos sąlygos mokyklų-daugiafunkcių centrų socialinių ir kultūrinių veiklų plėtrai	4 mokyklose -daugiafunkciuose centruose socialinės kultūrinės paslaugos teikiamos 30-40 % vietos bendruomenės narių	4 mokyklose -daugiafunkciuose socialinės kultūrinės paslaugos teikiamos 50-60 % vietos bendruomenės narių
7.	Užtikrinta veiksminga švietimo pagalba	Vienam pagalbos specialistui tenkantis mokinių skaičius -75	Vienam pagalbos specialistui tenkantis mokinių skaičius -50

_________________

Raseinių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo

mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų

bendrojo plano

priedas

RASEINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS VEIKSMŲ

2016-2020 METAIS PLANAS

Mokyklos pavadinimas, tipas, vykdomos formaliojo ir neformaliojo švietimo programos

Mokyklos, kurią numatoma reorganizuoti, likviduoti arba atlikti vidaus struktūros pertvarkymą, pavadinimas

Mokyklos reorganizavimo, likvidavimo arba vidaus struktūros pertvarkymo būdai

Planuojama reorganizacija, likvidavimas arba vidaus struktūros pertvarkymo data

Mokyklos pavadinimas, tipas, vykdomos programos po reorganizacijos arba vidaus struktūros pertvarkymo

Ariogalos miesto seniūnija

Raseinių r. Ariogalos gimnazija.

Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Be struktūrinių pokyčių

Raseinių r. Ariogalos gimnazija.

Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Betygalos seniūnija

Raseinių r. Betygalos Maironio gimnazija.

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Be struktūrinių pokyčių

Raseinių r. Betygalos Maironio gimnazija.

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Raseinių r. Ilgižių mokykla-daugiafunkcis centras. Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos

Pertvarka nevykdoma, tačiau Švietimo, kultūros ir ugdymo skyrius kasmet atlieka mokyklos mokinių skaičiaus pokyčių stebėseną ir, esant reikalui, inicijuoja siūlymus Savivaldybės tarybai dėl klasių komplektavimo ir mokyklos veiklos perspektyvos

Be struktūrinių pokyčių

Raseinių r. Ilgižių mokykla-daugiafunkcis centras. Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos

Girkalnio seniūnija

Raseinių r. Girkalnio pagrindinė mokykla.

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Be struktūrinių pokyčių

Raseinių r. Girkalnio pagrindinė mokykla.

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Nemakščių seniūnija

Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija.

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Be struktūrinių pokyčių

Raseinių r. Nemakščių Martyno Mažvydo gimnazija.

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Raseinių miesto seniūnija

Prezidento Jono Žemaičio gimnazija.

Pagrindinio ugdymo II dalies ir vidurinio ugdymo programos (tame tarpe ir suaugusiųjų)

Be struktūrinių pokyčių

Prezidento Jono Žemaičio gimnazija.

Pagrindinio ugdymo II dalies ir vidurinio ugdymo programos (tame tarpe ir suaugusiųjų)

Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinė mokykla (turi Kalnujų skyrių, vykdantį pradinio ugdymo programą).

Pradinio, pagrindinio ugdymo programos

Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinė mokykla

1. Atliekamas vidaus struktūros pertvarkymas - nutraukiamas pradinio ugdymo programos vykdymas Kalnujų skyriuje, kai minimalus mokinių skaičius pagal vykdomą pradinio ugdymo programą mažesnis už nustatytąjį mokinio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje.

1. Nekomplektuojamos 1-osios klasės (adresu Kalnų g. 3), 4-oji klasė perkeliama į bazinę mokyklą (Vilniau g. 11)

Iki 2016-08-31

Nuo 2016-09-01

Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinė mokykla.

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Raseinių Šaltinio progimnazija (turi Gruzdiškės skyrių, vykdantį pradinio ugdymo programą).

Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Raseinių Šaltinio progimnazija

2. Atliekamas vidaus struktūros pertvarkymas- nutraukiamas pradinio ugdymo programos vykdymas Gruzdiškės skyriuje, kai minimalus mokinių skaičius pagal vykdomą pradinio ugdymo programą mažesnis už nustatytąjį mokinio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje.

Iki 2016-08-31

Raseinių Šaltinio progimnazija.

Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo I dalies programos

Raseinių specialioji mokykla.

Pradinio ir pagrindinio ugdymo individualizuotos programos ir socialinių įgūdžių ugdymo programos

Be struktūrinių pokyčių

Raseinių specialioji mokykla.

Pradinio ir pagrindinio ugdymo individualizuotos programos ir socialinių įgūdžių ugdymo programos

Šiluvos seniūnija

Raseinių r. Šiluvos gimnazija.

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Be struktūrinių pokyčių

Raseinių r. Šiluvos gimnazija. Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Raseinių r. Žaiginio Pranciškaus Šivickio mokykla -daugiafunkcis centras.

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos

Be struktūrinių pokyčių

Raseinių r. Žaiginio Pranciškaus Šivickio mokykla-daugiafunkcis centras. Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos

Viduklės seniūnija

Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija.

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija

Nuo 2016-09-01 komplektuojamos priešmokyklinio ugdymo grupės

Be struktūrinių pokyčių

Raseinių r. Viduklės Simono Stanevičiaus gimnazija.

Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Raseinių r. Paupio mokykla-daugiafunkcis centras.

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos

Pertvarka nevykdoma, tačiau Švietimo, kultūros ir ugdymo skyrius kasmet atlieka mokyklos mokinių skaičiaus pokyčių stebėseną ir, esant, reikalui, inicijuoja siūlymus Savivaldybės tarybai dėl klasių komplektavimo ir mokyklos veiklos perspektyvos

Be struktūrinių pokyčių

Raseinių r. Paupio mokykla-daugiafunkcis centras.

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos

Raseinių r. Gylių mokykla-daugiafunkcis centras.

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos

Be struktūrinių pokyčių

Raseinių r. Gylių mokykla-daugiafunkcis centras.

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo programos

___________________________