Administracinė byla Nr. eI-27-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00070-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 43.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus, Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjo S. G. pareiškimu dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, 1990 m. kovo 11 d. LTSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimo Nr. I-4 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo“, Lietuvos Respublikos 1990 m. kovo 11 d. įstatymo Nr. I-11 „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pripažinimo negaliojančiais, veiksmų pripažinimo neteisėtais,

n u s t a t ė:

I.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2021 m. spalio 4 d. gautas pareiškėjo S. G. (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, LTSR Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. nutarimo Nr. I-4 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-11 „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pripažinimo negaliojančiais, veiksmų pripažinimo neteisėtais.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a:

II.

Iš pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia inicijuoti norminę administracinę bylą.

Pareiškėjas prašo pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, LTSR Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. nutarimą Nr. I-4 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. I-11 „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymą, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti subjektai, kurie gali kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, t. y. Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, valstybės kontrolierius, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Kreiptis į administracinį teismą prašydama ištirti, ar su aplinka susijęs norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, taip pat turi teisę suinteresuota visuomenė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme. Pareiškėjas yra fizinis asmuo, nepatenkąs į minėtoje teisės normoje išvardintų subjektų sąrašą.

Įvertinus ABTĮ 112 straipsnyje išdėstytą teisinį reguliavimą, matyti, kad į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumą gali kreiptis subjektai, kuriems tokia teisė tiesiogiai suteikta įstatymu. Taigi, pareiškėjas tiesiogiai kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą šiuo atveju neturi teisės.

Iš pareiškėjo pareiškimo turinio matyti, kad jis abejoja įstatymų, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės aktų teisėtumu. Šiame kontekste primintina, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos inter alia (be kita ko) Konstitucinio Teismo kompetencijai (ABTĮ 18 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Vadinasi, pareiškėjo prašomų ištirti teisės aktų teisėtumas nepriskirtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo pateiktas pareiškimas dėl norminių teisės aktų teisėtumo, kaip paduotas neturinčio teisės jį pateikti subjekto dėl teisės aktų, kurių teisėtumo vertinimas nepriskirtas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškimą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas taip pat prašo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos migracijos departamentas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas be sutikimo naudojasi duomenimis, o tai prieštarauja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 20 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija administracinėms byloms, nurodytoms šio įstatymo 17 straipsnyje, išskyrus bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11, 13 ir 14 punktuose. ABTĮ 21 straipsnyje yra nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencija. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra apeliacinė instancija byloms, kurias išnagrinėjo administraciniai teismai kaip pirmosios instancijos teismai. Taigi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai nėra priskirta pirmąja instancija nagrinėti bylas dėl prašymų pripažinti, kad duomenys yra naudojami pažeidžiant Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą, todėl šią pareiškimo dalį atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Pareiškėjas taip pat prašo pripažinti niekine ir negaliojančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje eI-24-756/2021, o ginčo klausimą perduoti tarptautiniam teismui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjo nurodoma 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI-24-756/2021 yra galutinė, įsiteisėjusi ir neskundžiama, todėl pareiškėjo prašymą pripažinti minėtą nutartį niekine ir negaliojančia atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pateikto pareiškimo nagrinėjimas nepatenka į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetenciją, pareiškimas nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškimą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 ir 2 p.). Kadangi pareiškėjo pareiškimas yra nepriimamas nagrinėti, dėl jame išdėstytų kitų procesinio pobūdžio prašymų nesprendžiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo S. G. pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 651 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, LTSR Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. nutarimo Nr. I-4 „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko išrinkimo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-11 „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-14 „Dėl Lietuvos Respublikos laikinojo pagrindinio įstatymo“, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pripažinimo negaliojančiais, veiksmų pripažinimo neteisėtais.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė