Administracinė byla Nr. eI-2-968/2024
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00047-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 30.1; 30.4
(S(
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto, Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,
dalyvaujant pareiškėjui Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui, pareiškėjo atstovei advokatei Elenai Venckienei,
atsakovo atstovams Airidui Daukšai ir Andriui Daščiorui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Artūro Skardžiaus pareiškimą ištirti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 „Dėl LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo 30 punkto teisėtumą.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius (toliau – ir pareiškėjas, Seimo narys) su pareiškimu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT) prašydamas ištirti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir Taryba, atsakovas) 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 „Dėl LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) patvirtinto LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 30 punkto atitiktį Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) 16 straipsnio 27 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 22 daliai, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEĮ) 14 straipsnio 10 daliai, 2016 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamento (ES) 2016/631 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi generatorių prijungimo prie elektros energijos tinklo reikalavimai, (toliau – ir Komisijos reglamentas) 7 straipsnio 3 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
2. Seimo narys pareiškimą grindžia tokiais argumentais:
2.1. Tvarkos aprašo 30 punkte (kuriame, be kita ko, nustatyta, kad Hibridinei elektrinei, susidedančiai iš saulės ir vėjo elektrinių, kurių profiliai sutampa su atskirai prijungtų atitinkamai saulės ir vėjo elektrinių profiliais, tinklas rezervuojamas tik laisvos saulės arba vėjo galios atitinkamoje PT zonoje (t. y. elektros perdavimo tinkle išskiriamos susijusios perdavimo tinklo pastotės ir į šias pastotes prijungtos linijos) apimtimi) įtvirtinus, kad siekiant prie elektros perdavimo tinklo prijungti hibridinę elektrinę vertinama kiekvienos iš elektrinių leistina generuoti galia, buvo pažeistos EEĮ 16 straipsnio 27 dalies ir AIEĮ 14 straipsnio 10 dalies nuostatos. Šiomis nuostatomis įstatymų leidėjas siekė įtvirtinti hibridinės elektrinės leistiną generuoti galią, susiejant ją su didžiausia aktyviąja galia, kuri vienu metu gali būti patiekiama į elektros perdavimo tinklus, jos nediferencijuojant pagal atskiras hibridinės elektrinės sudedamąsias dalis – elektrines.
2.2. Skundžiamoje Tvarkos aprašo nuostatoje yra įtvirtinti apribojimai prijungti hibridinę elektrinę, jei bent vienos iš hibridinę elektrinę sudarančių atskirų atsinaujinančius išteklius (saulės šviesos ar vėjo energiją) naudojančių elektrinių „leistina generuoti galia PT zonoje viršija 100 proc. tų atsinaujinančių išteklių galios perdavimo pralaidumą toje PT zonoje“, o tai prieštarauja EEĮ 31 straipsnio 22 daliai, nes skundžiamoje Tvarkos aprašo nuostatoje įtvirtinti ribojimai nėra pagrįsti Tarybos nustatytais principais ir kriterijais bei neatitinka elektrinių prijungimo ribojimui taikomų skaidrumo ir nediskriminavimo reikalavimų.
2.3. Tvarkos apraše įtvirtinus nė viename iš teisės aktų neegzistuojančią „profilio“ sąvoką ir nenustačius jokių „profilio“, dėl kurio gali būti ribojamas hibridinės elektrinės prijungimas, taikymo sąlygų ir tvarkos, tokia nuostata negali būti laikoma skaidria ir nediskriminacine. Skundžiama nuostata prieštarauja ir naujai prijungiamų įrenginių ekonominio efektyvumo reikalavimui, nes didesnį efektyvumą garantuojanti ir EEĮ aukštesnėje prioriteto eilėje įtvirtinta hibridinė elektrinė gali nebūti prijungta prie elektros perdavimo tinklo dėl to, kad atskirai skaičiuojama leistina generuoti galia kiekvienai iš hibridinę elektrinę sudarančių atskirų elektrinių. Be to, Skundžiamoje Tvarkos aprašo nuostata yra sukuriamos nepagrįstos kliūtys patekti į elektros energijos rinką – gamintojai, siekiantys prijungti hibridines elektrines susiduria su ribojimu, grindžiamu leistinos generuoti galios skaičiavimu atskirai kiekvienai iš hibridinę elektrinę sudarančių elektrinių, kuris nustatomas remiantis neaiškiu „profilio“ kriterijumi. LITGRID AB pagal skundžiamą nuostatą vertinant atskirai kiekvienos iš sudedamųjų elektrinių leistiną generuoti galią, hibridinė elektrinė netenka savo EEĮ ir AIEĮ įtvirtinto išskirtinumo, t. y. prijungimo procesas nesiskiria nuo to, kaip kad kiekviena iš elektrinių (saulės šviesos ar vėjo) prie elektros perdavimo tinklo būtų jungiamos atskirai.
2.4. Skundžiama Tvarkos aprašo nuostata prieštarauja EEĮ 22 straipsnio 1 daliai, pagal kurią elektros energijos gamybos modulio didžiausias pajėgumas suprantamas kaip leistina generuoti galia, o ne kaip įrengtoji galia, dėl ko LITGRID AB, kaip perdavimo tinklo operatorius, turi nurodyti tą didžiausią įrengtąją galią, kuri galima (leistina) generuoti hibridinei ar hibridizuojamai elektrinei prijungimo taške. Atsižvelgiant į tai, nėra įstatyminio pagrindo Skundžiamai Tvarkos aprašo nuostatai, nustatančiai, kad hibridinės elektrinės ar hibridizuojamos elektrinės prijungimas priklauso nuo kiekvienos iš kartu jungiamų elektrinių leistinos generuoti galios. Taigi, kreipiantis dėl išankstinių prijungimo sąlygų išdavimo ir vėliau dėl tinklo pajėgumų rezervavimo, turi būti nurodomas gamybos modulio didžiausias pajėgumas (t. y. leistina generuoti galia), kuris vertinamas išduodant išankstines prijungimo sąlygas ir kuris nustato ribą, kokia didžiausia galia gali būti tiekiama į perdavimo tinklą. Skundžiamoje Tvarkos aprašo nuostatoje numačius, kad vertinama atskirų elektrinių generuojamoji galia, yra įtvirtintas įstatymui prieštaraujantis teisinis reglamentavimas.
2.5. Skundžiama Tvarkos aprašo nuostata neatitinka ir Komisijos reglamento 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų principų, konkrečiai:
2.5.1. proporcingumo principo (Komisijos reglamento 7 str. 3 d. a p.), nes reikalavimas vertinti atskirų hibridinę ar hibridizuojamą elektrinę sudarančių elektrinių leistinas generuoti galias yra niekuo nepagrįstas ir be pagrindo riboja gamintojų galimybes prie perdavimo tinklo prijungti hibridines elektrines ar hibridizuoti esamą atsinaujinančių išteklių rūšį naudojančias elektrines;
2.5.2. nediskriminavimo principo (Komisijos reglamento 7 str. 3 d. a p.), nes jokiame teisės akte neįtvirtintos sąvokos „profilis“ taikymas, ribojant hibridinių elektrinių prijungimą ar elektrinių hibridizavimą, nedetalizuojant „profilio“ taikymo sąlygų ir tvarkos, nėra užtikrinama, kad į LITGRID AB besikreipiantys subjektai nebus diskriminuojami;
2.5.3. skaidrumo principo (Komisijos reglamento 7 str. 3 d. b p.), nes skundžiama nuostata nebuvo priimta tinkamai įgyvendinant teisės aktų reikalavimus, ji neturi įstatyme įtvirtinto pagrindo ir prieštarauja įstatyme išdėstytiems hibridinių elektrinių prijungimo kriterijams, o aiškios Skundžiamos nuostatos taikymo tvarkos neįtvirtinimas Tvarkos apraše sudaro sąlygas dėl hibridinių ar hibridizuojamų elektrinių prijungimo sąlygų spręsti neskaidriai;
2.5.4. didžiausio bendro veiksmingumo ir mažiausių bendrų išlaidų visoms susijusioms šalims optimizavimo principo (Komisijos reglamento 7 str. 3 d. c p.), kuris pažeidžiamas skundžiama Tvarkos aprašo nuostatas nepagrįstai ribojant hibridinių elektrinių prijungimą (tai taip pat reiškia, kad papildomi nepagrįsti ribojimai lėtina procesus ir vėlina hibridinių ar hibridizuojamų elektrinių prijungimą prie perdavimo tinklo);
2.5.5. sistemos saugumo užtikrinimo principo (Komisijos reglamento 7 str. 3 d. d p.), nes Perdavimo tinklo saugumas priklauso nuo prijungimo taškų skaičiaus – kuo daugiau prijungimo taškų, tuo tinklo saugumas ir patikimumas mažėja (skundžiama nuostata nustatant papildomus reikalavimus ir tuo būdu nepagrįstai ribojant hibridinių ir hibridizuojamų elektrinių prijungimą, nėra dedamos pastangos užtikrinti perdavimo tinklo saugumą).
2.6. Skundžiama Tvarkos aprašo nuostata prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui: joje įtvirtintas teisinis reglamentavimas prieštarauja įstatymams, juo nustatomos naujos taisyklės, kurios pagal savo pobūdį (ūkinės veiklos ribojimas) turėtų būti įtvirtintos aukštesnės galios teisės akte; nustatytas teisinis reglamentavimas nėra aiškus – subjektams nėra aiškus nei normos turinys, nei jos taikymo tvarka.
II.
3. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą su juo nesutinka ir prašo Tvarkos aprašo 30 punktą pripažinti teisėtu. Taryba atsiliepimą į pareiškimą grindžia šiais argumentais:
3.1. Nors elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių ir yra skatinama, elektros energijos gamybos įrenginių, įskaitant ir iš atsinaujinančių išteklių elektros energiją gaminančių įrenginių, plėtra turi būti subalansuota ir griežtai reguliuojama. Nereguliuojamas arba netinkamai reguliuojamas naudojimasis elektros tinklais, neribota elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra bei neatsižvelgimas į ribotus elektros tinklų pralaidumus, sąlygotų chaotišką elektros energijos gamybos pajėgumų plėtrą bei elektros tinklų naudojimąsi, keliantį rimtą grėsmę tinkamam elektros tinklų veikimui, patikimumui bei funkcionavimui. Dėl ribotų elektros tinklų pralaidumų ir per didelių elektros tinklais perduodamų pagamintos elektros energijos kiekių būtų galimi nuolatiniai tinklo sutrikimai ar atsijungimai.
3.2. Tarybai įstatymu priskirta kompetencija ne tik nustatyti pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos rengimo sąlygas, bet ir tvirtinti perdavimo sistemos operatoriaus (LITGRID AB) parengtą Tvarkos aprašą, kuris nekeltų grėsmės elektros energetikos sistemos darbo saugumui ir patikimumui bei atitiktų EEĮ, AIEĮ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. vasario 1 d. nutarime Nr. 65 „Dėl Elektros tinklų pralaidumų paskirstymo proporcijų ir pralaidumų dalies atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms sausumos teritorijoje nustatymo iki 2030 metų“ nustatytus reikalavimus. Nors EEĮ yra nustatyti bendrieji pasinaudojimo elektros tinklais principai bei taisyklės, tačiau šių principų bei taisyklių įgyvendinimo tvarka ir sąlygos įstatyme nėra aiškiai (detaliai) reglamentuotos. Dėl šio tikslo įstatymų leidėjas LITGRID AB (subjektui, rengiančiam pasinaudojimo perdavimo tinklais aprašą) bei Tarybai (tvirtinančiai sąlygų aprašą ir operatorių parengtus pasinaudojimo tinklais tvarkos aprašus) suteikė kompetenciją bei diskrecijos teisę priimamais EEĮ ir AIEĮ įgyvendinamaisiais teisės aktais sureguliuoti klausimus, susijusius su elektros tinklų pasinaudojimu, taip, kad jie atitiktų įstatymų nuostatas bei užtikrintų tinkamą elektros tinklų išnaudojimą. LITGRID AB ir Taryba turi ne tik teisę, bet ir pareigą nustatyti pasinaudojimo elektros tinklais tvarką, kuri nepriskirta jokiam kitam ūkio subjektui ar viešojo administravimo institucijai. Atitinkamai pareiškėjo argumentai dėl skundžiamos Tvarkos aprašo nuostatos prieštaravimo aukštesnės teisinės galios teisės aktams turėtų būti a priori (iš anksto; nepatikrinus faktų) atmesti ir toliau nenagrinėtini.
3.3. EEĮ 16 straipsnio 27 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas bei pareiga Tarybai (leidimus plėtoti ir leidimus gaminti išduodančiai institucijai) hibridinėms elektrinėms išduodamuose leidimuose nurodyti (išviešinti) informaciją, susijusią su hibridinės elektrinės, kaip sistemos, į kurią sujungtos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės arba šios elektrinės ir energijos kaupimo įrenginio ar įrenginių, veikimo parametrais. Atitinkamai, Tvarkos aprašo 30 punkte yra reglamentuojami klausimai, susiję su perdavimo sistemos tinklų pralaidumo rezervavimu, numatant kokia apimtimi yra rezervuojami pralaidumai saulės ir vėjo elektrinėms. Todėl EEĮ 16 straipsnio 27 dalies (reglamentuojama Tarybos leidimuose nurodoma informacija apie elektrinių galias) ir Tvarkos aprašo 30 punkto (reglamentuojama perdavimo sistemos tinklų pralaidumų rezervavimo tvarka) nuostatos nėra susijusios ir jų reglamentavimo dalykas skiriasi.
3.4. Pareiškėjas neteisingai interpretuoja AIEĮ 14 straipsnio 10 dalies ir Tvarkos aprašo 30 punkto nuostatas – šių teisės aktų nuostatos iš esmės reglamentuoja visiškai skirtingus, tarpusavyje nesusijusius klausimus. AIEĮ 14 straipsnio 10 dalies nuostata reglamentuoja tik atvejus, kada yra (ne)pasirašomas ketinimų protokolas ir sumokamas prievolių įvykdymo užtikrinimas, tačiau nereglamentuoja perdavimo tinklų pralaidumų rezervavimo, rezervavimo principų ar kitų techninių klausimų, susijusių su tinklo pralaidumų rezervavimu. Atitinkamai, Tvarkos aprašo 30 punktas reglamentuoja principus bei taisykles dėl galimybes rezervuoti ir ateityje prijungti skirtingų generacijos rūšių pajėgumus prie perdavimo tinklo. Atsižvelgiant į skirtingą šių teisės aktų nuostatų reglamentavimo dalyką (objektą), Tvarkos aprašo 30 punktas niekaip negali prieštarauti AIEĮ 14 straipsnio 10 daliai.
3.5. Pasisakydamas dėl skundžiamos Tvarkos aprašo nuostatos galimo prieštaravimo EEĮ 31 straipsnio 22 daliai atsakovas pabrėžia, kad būtent atsižvelgiant į skirtingų elektros generacijos rūšių (saulės ir vėjo) nevienalaikiškumą, įtvirtintą šioje įstatymo nuostatoje, Tvarkos apraše ir buvo įtvirtinta „profilio“ sąvoka, kartu jo (Tvarkos aprašo) 25 punkte nustatant ir leistinos generuoti galios elektros įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklo principus. Be to, Tvarkos aprašu užtikrinamas ir EEĮ numatyto konkurencijos tarp rinkos dalyvių principo įgyvendinimas – jame nustatytais principais, kuomet toje pačioje PT zonoje dėl į elektros tinklą patiekiamos galios nevienalaikiškumo, sudaromos galimybės prijungti 100 proc. vėjo ir 100 proc. saulės elektrinių galios, užtikrinama, kad visi rinkos dalyviai įgyja galimybę (teisę) konkuruoti dėl papildomų perdavimo sistemos pralaidumų.
3.6. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skundžiamos Tvarkos aprašo nuostatos pagrindu hibridinė elektrinė netenka savo EEĮ ir AIEĮ įtvirtinto hibridinių elektrinių išskirtinumo ir prioriteto lyginant su kitomis atskiromis generacijos rūšimis. Įstatymų leidėjas jau pačiame EEĮ yra įtvirtinęs tinklų pralaidumų rezervavimo prioriteto tvarką, pagal kurią hibridinėms elektrinėms, kai tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungiamos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės, prijungti yra suteikiamas aukštesnis prioritetas nei atskirai prie perdavimo sistemos jungiamoms vėjo elektrinėms, saulės šviesos energijos elektrinėms ar kitiems elektros energijos gamybos įrenginiams. Tvarkos aprašo 33 punkte yra įtvirtinta įstatymui analogiška prie elektros perdavimo tinklų pralaidumų rezervavimo prioriteto tvarka, o Tvarkos apraše įtvirtinta pralaidumų paskirstymo procedūra, kuri visiškai užtikrina EEĮ 31 straipsnio 21 dalyje nustatytą pralaidumų rezervavimo prioriteto tvarką.
3.7. Pareiškėjas, kvestionuodamas Tvarkos aprašo 30 punkto atitiktį EEĮ 22 straipsnio 1 daliai, visiškai klaidingai interpretuoja didžiausios ilgalaikės aktyviosios galios (modulio didžiausio pajėgumo) ir leistinos generuoti galios sąvokas – šios sąvokos yra iš esmės skirtingos ir turi skirtingą reikšmę (didžiausia ilgalaikė aktyvioji galia negali būti prilyginama leistinai generuoti galiai).
3.8. Komisijos reglamentu yra nustatomi išimtinai tik techninio pobūdžio reikalavimai, taikomi prie tinklo prijungiamiems elektros energijos generatoriams (pvz., dažnio stabilumo reikalavimai, riboto jautrumo pertekliniam dažnio režimui taikomi reikalavimai, leidžiamos aktyviosios galios sumažėjimo nuo didžiausios galios reikalavimai, modulio atsparumo triktims reikalavimai, įtampos intervalų reikalavimai ir kiti reikalavimai), o Tvarkos aprašu reglamentuojami su elektros tinklų pasinaudojimu susiję klausimai (įrenginių prijungimo etapai, tvarka ir sąlygos, pralaidumų rezervavimo tvarka bei kiti, su tinklų pasinaudojimu, susiję klausimai). Todėl Reglamento ir Tvarkos aprašo reguliavimo dalykai yra iš esmės skirtingi. Atsižvelgiant į tai, kad šių dviejų teisės aktų reguliavimo dalykai yra skirtingi, Tvarkos aprašas, įskaitant ir skundžiamą Tvarkos aprašo nuostatą, neprieštarauja ir negali prieštarauti Komisijos reglamentui, įskaitant ir jo 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintiems principams.
3.9. Kadangi Tvarkos aprašo nuostatos neprieštarauja pareiškėjo nurodytiems aukštesnės teisinės galios teisės aktams, Seimo nario argumentai dėl konstitucinio teisinės valstybės principo ir kitų principų pažeidimo neturi jokio teisinio pagrindo ir dėl to teismo a priori turi būti atmesti bei nenagrinėtini.
III.
4. Rengiantis bylos nagrinėjimui buvo gauta perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID AB (toliau – ir Operatorius) nuomonė, kad ginčijama Tvarkos aprašo nuostata nepažeidžia aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų. Skundžiama Tvarkos aprašo nuostata kartu su kitomis Tvarkos aprašo IV skyriaus normomis užtikrina EEĮ 31 straipsnio 22 dalies nuostatų dėl pralaidumų rezervavimo, diferencijavimo, nevienalaikiškumo principų įgyvendinimą maksimaliai objektyviomis aplinkybėmis pagrįstu ir efektyviu būdu, taip pat užtikrina, jog nekiltų grėsmės elektros energetikos sistemos darbui. Savo poziciją Operatorius grindžia šiais argumentais:
4.1. Iki Tvarkos aprašo atnaujinimo nemaža dalis 110 kV tinklo buvo pilnai rezervuota atsinaujinančių energijos išteklių generacijai neatsižvelgiant į elektrinės tipą. Priėmus naują Tvarkos aprašą atsirado papildoma galimybė prijungti saulės elektrines ten, kur buvo prijungtos vėjo elektrinės ir atvirkščiai. Atskirai hibridinių elektrinių prijungimo galimybė nenumatyta todėl, kad jeigu iki Tvarkos aprašo atnaujinimo 100 proc. linijos pralaidumo buvo rezervuotas vėjo elektrinėms, po šio aprašo atnaujinimo atsiranda galimybė prijungti 100 proc. saulės elektrinių, bet naujoms hibridinėms elektrinėms pralaidumo rezervuoti Operatorius neturėtų galimybės, kadangi vėjo elektrinių, patenkančių į hibridinės elektrinės apimtį, galia jau būtų virš 100 proc. linijos pralaidumo ir, esant maksimaliai vėjo elektrinių generacijai, atsirastų elektros perdavimo linijos perkrovos tikimybė.
4.2. Remdamasis pateiktais elektros energijos generavimo modeliavimo pavyzdžiais, Operatorius nurodo, kad esamų elektrinių hibridinimas problemų tinkle nesukelia, tačiau naujų hibridinių elektrinių prijungimą apriboja tai, jog vienam atsinaujinančių energetikos išteklių tipui, sudarančiam hibridinę elektrinę, perdavimo tinklo pralaidumas jau yra visiškai išnaudotas ir papildomas to energijos tipo kiekis gali sukelti dažnesnes perdavimo tinklo perkrovas.
4.3. Operatorius taip pat pažymi, kad Tvarkos aprašo tvirtinimo procedūra yra reglamentuota EEĮ 11 straipsnyje ir Valstybinės kainų ir energetikos kontroles komisijos 2011 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. O3-350 patvirtintose Viešojo konsultavimosi dėl energetikos veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektų taisyklėse, todėl Taryba šio aprašo projektą pateikė viešajai konsultacijai, kurios metu savo pastabas projektui galėjo teikti visi subjektai, suinteresuoti elektros energijos gamybos įrenginių plėtojimu ar valstybės institucijos. Operatorius ne kartą koregavo projektą pagal konsultacijų metų gautas pastabas. Tvarkos aprašo rengimo procedūros užtruko dėl ne vieną kartą organizuojamų viešųjų konsultacijų, bei projekto aptarimo Tarybos posėdžių metu ir po konsultacijų atsiradusio poreikio koreguoti projektus. Tvarkos aprašas buvo rengiamas skaidriai, viešai, įtraukiant visus suinteresuotus subjektus bei atsižvelgiant į objektyvias fizikines perdavimo tinklo infrastruktūros patikimumą lemiančias aplinkybes, o pastabų dėl Tvarkos aprašo 30 punkto negauta.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
5. Pareiškėjas Seimo narys su abstrakčiu, t. y. su individualia byla nesusijusiu pareiškimu prašo ištirti Tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 (Nutarimas) patvirtinto LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo (Tvarkos aprašas) 30 punkto atitiktį Elektros energetikos įstatymo (EEĮ) 16 straipsnio 27 daliai, 22 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 22 daliai, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (AIEĮ) 14 straipsnio 10 daliai, 2016 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamento (ES) 2016/631 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi generatorių prijungimo prie elektros energijos tinklo reikalavimai (Komisijos reglamentas), 7 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
6. Išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nuo 2024 m. sausio 1 d., t. y. po pareiškimo priėmimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, įsigaliojo 2023 m. gruodžio 19 d. įstatymas Nr. XIV-2397 ir 2023 m. gruodžio 19 d. įstatymas Nr. XIV-2389, pakeitę atitinkamai EEĮ 31 straipsnio 22 dalį ir AIEĮ 14 straipsnio 10 dalį, kurių atitikčiai pareiškėjas prašo ištirti skundžiamą Tvarkos aprašo nuostatą.
7. Kai į administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo kreipiasi ne teismai, o kiti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnyje nurodyti subjektai, o prašomo patikrinti teisės akto (jo dalies) galimas neteisėtumas nėra grindžiamas jo priėmimo ir (ar) paskelbimo procedūras reglamentuojančių taisyklių pažeidimu, administraciniams teismams yra priskiriama tirti tik galiojančių norminių administracinių aktų atitiktį galiojantiems įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I438-1-2014, 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-591-629/2022). Tokiais atvejais teisės akto, kuriam galbūt prieštarauja norminis administracinis aktas, panaikinimas daro norminio administracinio akto teisėtumo teiseną nebegalimą. Pripažinimas, kad norminis administracinis aktas prieštaravo nebegaliojančiam įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, nebetektų prasmės, nes neturėtų poveikio visuomeniniams santykiams. Toks poveikis būtų tik tada, jei teisme būtų nagrinėjama individuali byla, susijusi su pažeistų subjektinių teisių gynimu, ir norminio administracinio akto teisėtumo bylą inicijuotų individualią bylą nagrinėjantis teismas (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-4/2008, 2011 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I575-4/2011).
8. Aukštesnės teisinės galios akto (jo dalies), kurio atitikčiai prašoma patikrinti norminį administracinį aktą (jo dalį), pakeitimas po pareiškimo priėmimo sudaro pagrindą nutraukti norminę administracinę bylą, jei šie pakeitimai yra esminiai ir dėl to pareiškime dėstomi argumentai tampa nebeaktualūs (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-4/2008; LVAT 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1449/2009, 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1489/2013).
9. Kadangi nagrinėjamu atveju aptariamos EEĮ ir AIEĮ nuostatos, tiek, kiek jomis remiasi pareiškėjas, iš esmės liko nepakitusios bei nėra objektyvaus pagrindo pripažinti, kad pareiškime dėstomi argumentai dėl šių įstatymų nuostatų pakeitimų tapo nebeaktualūs, nagrinėjamu atveju atliktinas tyrimas dėl Tvarkos aprašo 30 punkto atitikties šiuo metu galiojančioms EEĮ 31 straipsnio 22 daliai (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija) ir AIEĮ 14 straipsnio 10 daliai (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2389 redakcija).
Dėl skundžiamo Tvarkos aprašo 30 punkto turinio
10. Nuo 2022 m. liepos 8 d. įsigaliojusioje AIEĮ 203 straipsnio 1 dalyje (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1169 redakcija), be kita ko, nustatyta, kad „gamintojai, gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, taip pat asmenys, vykdantys energetikos veiklą pagal šio įstatymo 201 straipsnio 8 dalies nuostatas, turi teisę elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminti hibridinėse elektrinėse, įrengdami naujus arba plėsdami esamus elektros energijos gamybos pajėgumus. Tokiu atveju į sistemą sujungtos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės ar šios elektrinės kartu su energijos kaupimo įrenginiu ar įrenginiais prie elektros tinklų prijungiami bendrame prijungimo prie elektros tinklų taške, laikantis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų <...>.“
11. EEĮ 31 straipsnio 2 dalyje (2021 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XIV-627 redakcija), kuri kaip Nutarimo teisinis pagrindas yra nurodyta jo (Nutarimo) preambulėje, įtvirtinta, kad „perdavimo sistemos operatorius užtikrina trečiųjų asmenų prieigą prie perdavimo tinklų, ją valdo ir pateikia paaiškinimus, kai tokia prieiga nesuteikiama. Tuo tikslu perdavimo sistemos operatorius Tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir teikia Tarybai tvirtinti Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą, taip pat jį paskelbia savo interneto svetainėje“ (taip pat žr. EEĮ 22 str. 2 d. (2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-1970 redakciją). Tai, kad Taryba nustato pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos rengimo sąlygas ir tvirtina tinklų operatorių parengtus pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašus įtvirtinta ir EEĮ 9 straipsnio „Tarybos funkcijos elektros energetikos sektoriuje“ 3 dalies 36 punkte (2021 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XIV-627 redakcija).
12. EEĮ 31 straipsnio 21 dalyje (2021 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XIV-627 redakcija), be kita ko, įtvirtinta, kad Tarybos nustatytais principais ir kriterijais Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatoma elektros tinklų pralaidumų rezervavimo tvarka. Tokia (elektros tinklų pralaidumų rezervavimo) tvarka, be kita ko, yra nustatyta Tvarkos aprašo IV skyriuje „Elektros perdavimo tinklo pralaidumo galimybių nustatymo, rezervavimo, prijungimo vietos ir tinklo plėtros parinkimo tvarka ir sąlygos“, kuriame įtvirtintas prašomas patikrinti Tvarkos aprašo 30 punktas.
13. Tvarkos aprašo 30 punkte nustatyta, kad „hibridinei elektrinei, susidedančiai iš saulės ir vėjo elektrinių, kurių profiliai sutampa su atskirai prijungtų atitinkamai saulės ir vėjo elektrinių profiliais, tinklas rezervuojamas tik laisvos saulės arba vėjo galios atitinkamoje PT zonoje apimtimi. Suminė hibridinių elektrinių saulės dalių ir atskirų saulės elektrinių leistina generuoti galia PT zonoje negali viršyti 100 % saulės galios perdavimo pralaidumo toje PT zonoje. Suminė hibridinių elektrinių vėjo dalių ir atskirų vėjo elektrinių leistina generuoti galia PT zonoje negali viršyti 100 % vėjo galios perdavimo pralaidumo toje PT zonoje“. Pacituotoje nuostatoje vartojamos sąvokos apibrėžiamos taip: „hibridinė elektrinė“ – tame pačiame elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų taške į sistemą sujungtos kelios skirtingas atsinaujinančių išteklių energijos rūšis naudojančios elektrinės arba šios elektrinės ir energijos kaupimo įrenginys ar įrenginiai (AIEĮ 2 str. 282 d. (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2389 redakcija), Tvarkos aprašo 4 p.); „leistina generuoti galia“ – didžiausia aktyvioji galia, kuri gali būti patiekiama iš tinklų naudotojų elektros įrenginių į perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus elektros tinklus prijungimo taške ir nurodyta perdavimo sistemos operatoriaus ar skirstomųjų tinklų operatoriaus ir tinklų naudotojo sudarytoje elektros įrenginių prijungimo sutartyje, nuosavybės ribų akte ir (ar) kituose su tinklų naudotojo elektros įrenginiais susijusiuose dokumentuose (EEĮ 2 str. 821 d. (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1170 redakcija), Tvarkos aprašo 4 p.); „profilis“ – elektrinės (vėjo, saulės) ar kaupimo įrenginio valandinis elektros energijos gamybos grafikas (Tvarkos aprašo 2.6 p.); „PT zona“ – elektros perdavimo tinkle išskiriamos susijusios perdavimo tinklo pastotės ir į šias pastotes prijungtos linijos Tvarkos aprašo 25.1 p.).
14. Įvertinus skundžiamą nuostatą pažymėtina, kad Tvarkos aprašo 30 punktu, be kita ko, yra numatyti hibridinės elektrinės, susidedančios iš saulės ir vėjo elektrinių (toliau – ir ginčo hibridinė elektrinė), leistinos generuoti galios rezervavimo ribojimai, kurie yra nustatomi atskirai vertinant leistiną generuoti galią kiekvienai iš hibridinė elektrinę sudarančių elektrinių (saulės bei vėjo) (šiame kontekste paminėtina, kad, kaip matyti iš Tvarkos aprašo 1 ir 3 priedų, nurodoma (rezervuojama) ginčo hibridinės elektrinės galia (MW) bei atskirai vėjo energijos elektrinių dalis ir saulės šviesos energijos elektrinių dalis). Tokių ribojimų nustatymas tiesiogiai susijęs su laisvos saulės arba vėjo galios atitinkamoje PT zonoje apimtimi, kuri (apimtis) nustatoma atsižvelgiant į toje pačioje zonoje prijungtų saulės ir vėjo elektrinių Valandinius elektros energijos gamybos grafikus (profilius).
15. Kitaip tariant, aptariama Tvarkos aprašo 30 punkto nuostata, be kita ko, įtvirtina pagrindą Operatoriui (i) atsisakyti rezervuoti leidžiamą generuoti galią ginčo hibridinei elektrinei, jei prie PT zonos pralaidumo galios jau yra prijunta (rezervuota) 100 proc. saulės elektrinių leistinos generuoti galios arba 100 proc. vėjo elektrinių leistinos generuoti galios; (ii) ginčo hibridinės elektrinės leistiną generuoti galią rezervuoti taip, kad kiekvienai iš ją sudarančių elektrinių (saulės ir vėjo) rezervuojama galia neviršytų laisvos saulės ir vėjo galios atitinkamoje PT zonoje apimties.
16. Šiais aspektais paminėtina ir tai, kad leistinos generuoti galios elektros įrenginių prijungimo prie elektros perdavimo tinklo principus nustatančio Tvarkos aprašo 25 punkto, kurio teisėtumo pareiškėjas nekvestionuoja (neprašo ištirti), 25.2 papunktyje įtvirtinta, jog „prie PT zonos 100% pralaidumo galios galima jungti: 25.2.1. 100% saulės elektrinių leistinos generuoti galios; 25.2.2. 100% vėjo elektrinių leistinos generuoti galios; 25.2.3. 100% energijos kaupimo įrenginių leistinos generuoti galios; 25.2.4. kitos energijos rūšies elektrines, jei yra likusio laisvo PT zonos pralaidumo, atitinkamai sumažinant pralaidumus [Tvarkos aprašo] 25.2.1-25.2.3 papunkčiuose nurodytoms elektrinėms ir kaupimo įrenginiams“.
17. Atsakovas ir Operatorius iš esmės nurodo, kad toks reguliavimas yra grindžiamas saulės ir vėjo elektrinių patiekiamos į elektros tinklą galios nevienalaikiškumu ir juo siekiama, be kita ko, užtikrinti maksimalų perdavimo sistemos pralaidumų išnaudojimą skirtingos rūšies (saulės ir vėjo) generavimui, nes, kaip pripažįsta ir pats pareiškėjas, kai yra saulėta ir elektros energiją efektyviausiai gaminama saulės elektrinių, dėl silpno vėjo, vėjo elektrinės veikia mažu pajėgumu, ir atvirkščiai – esant stipriam vėjui, saulės elektrinių generacija maža. Šiame kontekste atskirai pastebėtina ir tai, kad saulės ir vėjo elektrinių į tinklus pateikiamos galios nevienalaikiškumas yra pripažintas ir įstatymų leidėjo (žr., pvz., EEĮ 31 str. 22 d. (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija), 39 str. 22 d. (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija).
18. Operatorius nurodo ir pareiškėjas neneigia, kad pagal Tvarkos apraše įtvirtintą reguliavimą galima prijungti iki dviejų kartų didesnę elektrinių galią, lyginant su tinklo elemento minimaliu pralaidumu, t. y. dėl nevienalaikiškumo principo įgyvendinimo, yra galimybė prijungti 100 proc. vėjo ir 100 proc. saulės elektrinių galios toje pačioje perdavimo tinklo pralaidumo zonoje (Tvarkos aprašo 25.2.1 ir 25 2.2 p.). Išplėstinė teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir Operatoriaus pozicija, kad toks reglamentavimas ženkliai padidina (dvigubai) galimybes prijungti elektros energijos gamybos įrenginius (ypač kai jungiama tame pačiame taške vėjo ir saulės elektrinės) prie perdavimo tinklo ir leidžia maksimaliai išnaudoti perdavimo tinklo pajėgumus.
19. Pareiškėjui, kuris ir apibrėžia norminės administracinės bylos nagrinėjimo ribas, nekvestionuojant Tvarkos aprašo 25.2 papunkčio taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su atsakovo ir Operatoriaus teiginiais (ar jais abejoti), kad Tvarkos aprašo 30 punkte nustatytas ribojimas, be kita ko, iš esmės yra objektyviai nulemtas ribotu perdavimo tinklų pralaidumu ir grindžiamas siekiu išvengti elektros tinklo įrenginių perkrovų dėl skirtingo pagal energijos rūšį (vėjo ir saulės) tipo elektrinių, prijungtų viename ar keliuose prijungimo taškuose, vienalaikės maksimalios gamybos metu patiektos tinklo pralaidumą viršijančios galios. Šiuo aspektu papildomai paminėtina, jog EEĮ 31 straipsnio 22 dalyje (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija) eksplicitiškai įtvirtinta, kad „pralaidumų rezervavimo tvarka <...> gali būti diferencijuojama pagal esamų laisvų elektros tinklų pralaidumų dalį, kai, įvertinus prie tinklo prijungtų elektrinių, elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių patiekiamos į elektros tinklą galios nevienalaikiškumą, gali būti nustatyti <...> prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai. Leidžiama nustatyti ir taikyti prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba eksploatavimo apribojimus, nulemtus <...> saulės ir vėjo energijos generacijos sutapties <...>. Konkrečios šių apribojimų apimtys, jų taikymo atvejai, etapai ir principai, taip pat reikalavimai energijos kaupimo įrenginių, kurių įrengimas leidžia sumažinti ribojimus, techniniams parametrams, detalizuojami Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše <...>“.
Dėl Tvarkos aprašo 30 punkto atitikties EEĮ 16 straipsnio 27 daliai ir 20 straipsnio 1 daliai
20. Pareiškėjas teigia, kad Tvarkos aprašo 30 punktas, pagal kurį, siekiant prie elektros perdavimo tinklo prijungti hibridinę elektrinę, vertinama kiekvienos iš ją sudarančių elektrinių (vėjo ir saulės) leistina generuoti galia, prieštarauja:
20.1. EEĮ 16 straipsnio 27 dalies (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1170 redakcija), nuostatai, kad „asmuo gali statyti ar įrengti hibridinę elektrinę ir gaminti elektros energiją tik gavęs leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją, išskyrus <...> nustatytas išimtis, kai tokie leidimai nėra reikalingi. <...> Išduodamuose leidimuose Tarybos nustatyta tvarka nurodoma hibridinės elektrinės bendra įrengtoji galia, lygi hibridinę elektrinę sudarančių elektrinių ir (ar) energijos kaupimo įrenginių įrengtųjų galių sumai, kiekvienos elektrinės įrengtoji galia, energijos kaupimo įrenginių įrengtoji galia ir hibridinės elektrinės prijungimo taške leistina generuoti galia“;
20.2. EEĮ 22 straipsnio 1 dalies (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1170 redakcija) nuostatai, kad „<...> tinklų operatoriai, išduodami elektros energijos gamybos įrenginių išankstines prijungimo sąlygas, prijungimo sąlygas ir (ar) prijungimo paslaugos sutartį, nurodo elektros energijos gamybos modulio didžiausią pajėgumą <...>.“
21. Pareiškėjo nuomone, pagal pacituotas įstatymo nuostatas hibridinės elektrinės ir (arba) hibridizuojamos elektrinės leistina generuoti galia nesumuojama ir nevertinama atskirai – nustatoma viena hibridinės elektrinės prijungimo taške leistina generuoti galia, ją (galią) susiejant su didžiausia aktyviąja galia, kuri vienu metu gali būti patiekiama į elektros perdavimo tinklus, jos nediferencijuojant pagal atskiras hibridinės elektrinės sudedamąsias dalis (elektrines).
22. Šiais klausimais išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pritaria atsakovo pozicijai, kad EEĮ 16 straipsnio 27 dalyje (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1170 redakcija) ir EEĮ 22 straipsnio 1 dalyje (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1170 redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas tiek, kiek juo remiasi pareiškėjas, negali būti aiškinamas, kaip reglamentuojantis teisinius santykius, susijusius su leistinos generuoti galios nustatymo (apskaičiavimo) tvarka. Paminėtu teisiniu reguliavimu tik nustatyta, kokie duomenys turi būti įrašyti šiose nuostatose nurodytuose dokumentuose, tačiau nėra pagrindo jį aiškinti kaip, be kita ko, nustatantį kokius nors reikalavimus vykdant EEĮ 31 straipsnio 21 dalyje (2021 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XIV-627 redakcija) įtvirtintą įstatymų leidėjo pavedimą Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyti elektros tinklų pralaidumų rezervavimo tvarką.
23. Tai, be kita ko, reiškia, kad EEĮ 16 straipsnio 27 dalimi (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1170 redakcija) ir EEĮ 22 straipsnio 1 dalimi (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1170 redakcija) reguliuojami santykiai nesutampa su tais, kurie reguliuojami Tvarkos aprašo 30 punkte.
24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas normines bylas, laikosi nuoseklios pozicijos, kad turi egzistuoti aukštesnės galios teisės akto sąsajumas su prašomu patikrinti norminiu administraciniu aktu, t. y. turi sutapti teisiniai santykiai, kurie yra reglamentuojami tikrinamu (prašomu) patikrinti norminių administraciniu aktu (jo dalimi) ir teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja atitinkamas aukštesnės teisinės galios teisės aktas (jo dalis). Šio reikalavimo nepaisymas suponuoja norminės administracinės bylos (jos dalies) nutraukimą (žr., pvz., 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3782-602/2020 ir jame nurodytą teismo jurisprudenciją).
25. Atsižvelgiant į tai, norminės administracinės bylos dalis dėl Tvarkos aprašo 30 punkto atitikties EEĮ 16 straipsnio 27 daliai (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1170 redakcija) ir 22 straipsnio 1 daliai (2022 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XIV-1170 redakcija) yra nutraukiama (ABTĮ 103 str. 1 p., 116 str. 1 d.).
Dėl Tvarkos aprašo 30 punkto atitikties EEĮ 31 straipsnio 22 daliai
26. EEĮ 31 straipsnio 22 dalyje (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija), be kita ko, nustatyta: „Pralaidumų rezervavimo tvarka, atsižvelgiant į Tarybos nustatytus pagrįstus principus ir (ar) kriterijus, gali būti diferencijuojama pagal asmenų ir (ar) įrenginių grupes, elektrinių, elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių įrengtosios galios ar prijungimo taške suteikiamos leistinos generuoti galios dydį, taip pat pagal esamų laisvų elektros tinklų pralaidumų dalį, kai, įvertinus prie tinklo prijungtų elektrinių, elektros energijos gamybos ir energijos kaupimo įrenginių patiekiamos į elektros tinklą galios nevienalaikiškumą, gali būti nustatyti šio įstatymo 22 straipsnio 31 dalyje ir 482 straipsnio 3 dalyje numatyti prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai <...>. Taryba užtikrina, kad Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatomi prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis, taip pat kad būtų užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (elektrinių ir kaupimo įrenginių) ekonominis efektyvumas ir kad nebūtų sukurta nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką <...>.“
27. Pareiškėjas iš esmės mano, kad Tvarkos aprašo 30 punkte nustatyti ribojimai prieštarauja cituotai EEĮ nuostatai, kadangi jie (ribojimai):
27.1. nėra pagrįsti Tarybos nustatytais principais ir kriterijais, kaip to reikalauja aptariama EEĮ nuostata, nes, šios proceso šalies nuomone, atsakovo 2011 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. O3-193 patvirtintame Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo rengimo sąlygų apraše (toliau – ir Sąlygų aprašas; tekste remiamasi Tarybos 2022 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. O3E-320 redakcija) apskritai nėra įtvirtinta hibridinės elektrinės prijungimo principų ir kriterijų;
27.2. nėra skaidrūs ir nediskriminaciniai, nes Tvarkos apraše yra įtvirtinta nė viename iš teisės aktų neegzistuojanti „profilio“ sąvoka ir nėra nustatyta „profilio“, dėl kurio gali būti ribojamas hibridinės elektrinės prijungimas, taikymo sąlygos ir tvarka;
27.3. prieštarauja naujai prijungiamų įrenginių ekonominio efektyvumo reikalavimui, nes didesnį efektyvumą garantuojanti ir EEĮ aukštesnėje prioriteto eilėje įtvirtinta hibridinė elektrinė gali nebūti prijungta prie elektros perdavimo tinklo dėl to, kad atskirai skaičiuojama leistina generuoti galia kiekvienai iš hibridinę elektrinę sudarančių atskirų elektrinių. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad, vertinant atskirai kiekvienos iš sudedamųjų elektrinių leistiną generuoti galią, hibridinė elektrinė netenka savo EEĮ ir AIEĮ įtvirtinto išskirtinumo, t. y. prijungimo procesas nesiskiria nuo to, kaip kad kiekviena iš elektrinių prie elektros perdavimo tinklo būtų jungiamos atskirai;
27.4. sukuriamos nepagrįstos kliūtys patekti į elektros energijos rinką – pareiškėjo nuomone, gamintojai, siekiantys prijungti hibridines elektrines, susiduria su ribojimu, grindžiamu leistinos generuoti galios skaičiavimu atskirai kiekvienai iš hibridinę elektrinę sudarančių elektrinių, kuris nustatomas remiantis neaiškiu „profilio“ kriterijumi.
28. Nagrinėjamos norminės bylos kontekste primintina, kad pareiškėjas savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais; neturėtų būti ir nutylėtų motyvų, neįvertintų reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų. Pareiškime (prašyme) dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo negalima apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Nurodomi teisiniai argumentai privalo būti išsamūs, aiškūs, logiški ir nuoseklūs. Šių reikalavimų nesilaikymo nulemti pareiškimo (prašymo) trūkumai gali būti pagrindas, priėmus pareiškimą ar prašymą, bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p., 116 str. 1 d.) (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-10-756/2019 ir jame nurodytą teismo jurisprudenciją).
29. Tvarkos aprašo 30 punkto prieštaravimą EEĮ 31 straipsnio 22 dalies (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija) pirmam sakiniui (šio Sprendimo 27.1 p.) pareiškėjas iš esmės sieja su aplinkybe, kad Sąlygų apraše Taryba nebuvo nustačiusi šioje įstatymo nuostatoje minimų ir hibridinėms elektrinėms taikomų principų ir (ar) kriterijų. Kitaip tariant, tikrinamos Tvarkos aprašo nuostatos (galimą) neteisėtumą jis (pareiškėjas) kildina iš Sąlygų apraše, t. y. visai kitame poįstatyminiame akte, įtvirtinto reguliavimo (įstatymo nuostatos įgyvendinimo) galimų trūkumų.
30. Tačiau, kaip teisingai pastebi atsakovas, Sąlygų aprašo 4–6 punktuose nustatyti (bendrieji) principai, kurių privalu laikytis rengiant pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašus (Sąlygų aprašo 3 p.), yra taikomi, be kita ko, visų elektrinių, įskaitant ir hibridines, atžvilgiu, t. y. skirtingai nei teigiama pareiškime, Sąlygų apraše yra nustatyti pareiškėjo minimi principai. Pareiškėjas, iš esmės apsiribodamas bendro pobūdžio (abstrakčiais) teiginiais apie galimo reglamentavimo trūkumus ir jais (trūkumais) neva savaime nulemtą Tvarkos aprašo 30 punkto neteisėtumą, nevertina ir nepasisako dėl Sąlygų apraše įtvirtintų principų EEĮ 31 straipsnio 22 dalies (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija) pirmo sakinio taikymo aspektu, neprašo ištirti jo (Sąlygų aprašo) nuostatų atitikties įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų reikalavimams.
31. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja aplinkybės (teisinis reguliavimas), kuriomis pareiškėjas grindžia abejonę dėl Tvarkos aprašo 30 punkto atitikties EEĮ 31 straipsnio 22 dalies (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija) pirmam sakiniui, o pareiškėjas nepateikia jokių teisinių argumentų, kad skundžiama nuostata neatitinka Sąlygų apraše įtvirtintų principų minėtos EEĮ nuostatos taikymo tikslais. Tai nagrinėjamu atveju lemia, kad aptariamoje pareiškimo dalyje nėra tyrimo dalyko.
32. Vertinimą, kad Tvarkos aprašo 30 punkte numatyti apribojimai nėra nustatomi skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis (šio Sprendimo 27.2 p.), kaip to reikalaujama pagal EEĮ 31 straipsnio 22 dalį (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija), taip pat kad dėl galimai neaiškaus reguliavimo sudaromos nepagrįstos kliūtys patekti į elektros energijos rinką (šio Sprendimo 27.4 p.) pareiškėjas iš esmės grindžia argumentais, kad skundžiamoje nuostatoje yra vartojama jokiuose kituose teisės aktuose nenumatyta „profilio“ sąvoka ir nėra nustatyta „profilio“ taikymo sąlygos ir tvarka.
33. Šiais aspektais pirmiausia pažymėtina, kad skundžiamoje nuostatoje vartojamos sąvokos „profilis“ apibrėžimas yra pateiktas Tvarkos aprašo 2.6 papunktyje, kurio atitikties aukštesnės teisinės galios aktams, įskaitant ir šios sąvokos turinio aspektu, pareiškėjas neprašo ištirti.
34. Pastebėtina ir tai, kad akcentuodamas „profilio“ taikymo tvarką ir sąlygas nustatančių taisyklių nebuvimą pareiškėjas iš esmės kelia legislatyvinės omisijos klausimą. Atitinkamai šiuo klausimu paminėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant dėl legislatyvinės omisijos buvimo atsižvelgiama į oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-6-822/2018). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teisės spraga inter alia (be kita ko) legislatyvinė omisija visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas, paisant iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų ir atsižvelgiant į tų visuomeninių santykių turinį, turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimus; 2009 m. birželio 22 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimus). Tai, kad konkrečiame teisės akte (jo dalyje) nėra nustatyta specialaus tam tikriems santykiams reguliuoti skirto teisinio reguliavimo, anaiptol nereiškia, kad šioje srityje esama teisės spragos inter alia legislatyvinės omisijos, nes šie santykiai gali būti sureguliuoti bendrosiomis eksplicitinėmis arba implicitiškai nustatytomis eksplicitinį teisinį reguliavimą papildančiomis ir pratęsiančiomis normomis (Konstitucinio Teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimas). Šio Sprendimo 28 punkte nurodytos pareiškėjo pareigos įgyvendinimo kontekste ši, su legislatyvine omisija susijusi, konstitucinė doktrina suponuoja ir tam tikrus reikalavimus pareiškime (prašyme) ištirti norminio administracinio akto teisėtumą aptariamu aspektu dėstomiems argumentams (šių argumentų turiniui) (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-21-438/2017, 2019 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1-629/2019).
35. Konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikia jokių teisinių argumentų, kad „profilio“ nustatymo ir taikymo taisyklės turi būti įtvirtintos būtent skundžiamame Tvarkos aprašo 30 punkte, ypač įvertinus tai, kad, kaip minėta, pati „profilio“ sąvoka yra apibrėžta Tvarkos aprašo 2.6 punkte, taip pat į tai, kad ši sąvoka vartojama ir kitose Tvarkos aprašo nuostatose (žr., pvz., 29 ir 31 p.). Todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas neįvykdė jam tenkančios pareigos aptariamą abejonę dėl Tvarkos aprašo 30 punkto teisėtumo pagrįsti teisiškai motyvuotais argumentais.
36. Pasisakydama dėl pareiškime dėstomų teiginių, kad Tvarkos aprašo 30 punktu nėra užtikrintas tinklų naudotojų naujai prijungiamų įrenginių (ginčo hibridinių elektrinių) ekonominis efektyvumas (šio Sprendimo 27.3 p.), taip pat kad jame nustatyti ribojimai sukuria nepagrįstas kliūtis patekti į elektros energijos rinką (šio Sprendimo 27.4 p.), išplėstinė teisėjų kolegija primena, kad, kaip jau konstatuota šio Sprendimo 19 punkte, pareiškėjo ginčijama apimtimi tikrinama nuostata nustatyti ribojimai ginčo hibridinėms elektrinėms yra grindžiami ribotu tinklo pralaidumu, t. y. objektyvia aplinkybe, kuri kaip pagrindas riboti elektros energijos sistemos pajėgumų plėtrą iš esmės yra pripažinta inter alia EEĮ 31 straipsnio 22 dalies (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija) bei kitomis šio įstatymo nuostatomis. Tačiau pareiškėjas šios aplinkybės nevertina (ignoruoja), todėl, ypač atsižvelgiant į tai, kad ši proceso šalis nekvestionuoja Tvarkos aprašo 25.2 papunkčio ir su juo susijusių nuostatų, šioje pareiškimo dalyje formuluojant prašomo atlikti tyrimo dalyką akivaizdžiai nebuvo įvertinti reikšmingi teisinio reguliavimo aspektai.
37. Vadinasi, aptariama pareiškimo dalis neatitinka reikalavimų, keliamų abstraktaus pareiškimo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą teisiniams argumentams, be kita ko, reikalavimo, kad abstrakčiame pareiškime ištirti norminio administracinio akto teisėtumą neturėtų būti nutylėtų motyvų, neįvertintų reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų (šiuo aspektu žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I‑13‑822/2022). Be to, šioje pareiškimo dalyje apskritai stokojama nuoseklios, aiškios ir išsamios pareiškėjo teisinės pozicijos dėl galimo prieštaravimo tarp kvestionuojamos Tvarkos aprašo 30 punkto nuostatos ir EEĮ 31 straipsnio 22 dalies (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija), o pateikti argumentai yra pernelyg abstraktūs ir iš esmės grindžiami tik bendro pobūdžio samprotavimais.
38. Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžia, kad Tvarkos aprašo 30 punktas nepaneigia ginčo hibridinėms elektrinėms numatyto prijungimo (galios rezervavimo prioriteto atskirų saulės ir vėjo jėgainių atžvilgiu (EEĮ 31 str. 21 d. 1–6 p. (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija), šiame Tvarkos aprašo punkte nėra siaurinamos ir jokios kitos su ginčo hibridinėmis elektrinėmis siejamos papildomos garantijos. Todėl su tuo susiję pareiškėjo bendro pobūdžio argumentai, jog dėl Tvarkos aprašo 30 punkte įtvirtinto reguliavimo ginčo hibridinių elektrinių prijungimo procesas nesiskiria nuo atskirų saulės ir (ar) vėjo elektrinių prijungimo prie perdavimo tinklo nėra reikšmingi vertinant šio punkto atitiktį EEĮ 31 straipsnio 22 daliai (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija), kurioje hibridinė elektrinė apskritai atskirai nėra minima.
39. Visą tai apibendrinus konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas šios norminės administracinės bylos dalį dėl Tvarkos aprašo 30 punkto atitikties EEĮ 31 straipsnio 22 daliai (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija) nutraukti (ABTĮ 103 str. 1 p. , 116 str. 1 d.).
Dėl Tvarkos aprašo 30 punkto atitikties AIEĮ 14 straipsnio 10 daliai
40. AIEĮ 14straipsnio 10 dalyje (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2389 redakcija) nustatyta: „Statyti, įrengti elektrinę ar didinti elektrinės leistiną generuoti galią planuojantis asmuo, gavęs išankstines prijungimo sąlygas, parengia ir teikia elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą <...> ir pateikia <...> prievolių įvykdymo užtikrinimą. Atskiro ketinimų protokolo sudaryti ir papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo pateikti nereikia, kai <...> prie statomos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės papildomai numatoma įrengti kitą atsinaujinančius išteklius naudojančią elektrinę ir (ar) kaupimo įrenginį ir kai nėra didinama leistina generuoti galia. Šiuo atveju asmuo kreipiasi dėl galiojančio ketinimų protokolo pakeitimo, o asmens pateiktas prievolių įvykdymo užtikrinimas taikomas visoms pagal ketinimų protokolą statomoms elektrinėms ir (ar) kaupimo įrenginiams, visai įrengtajai ir (ar) leistinai generuoti galiai.“
41. Pareiškime dėstomų argumentų kontekste matyti, kad paminėtoje AIEĮ nuostatoje reglamentuojami atvejai, kai prie statomos atsinaujinančius išteklius (ne tik saulės šviesos ar vėjo) naudojančios elektrinės papildomai numatoma įrengti kitą atsinaujinančius išteklius (tos pačios ar kitos rūšies) naudojančią elektrinę ir kai nėra didinama leistina generuoti galia. Pareiškėjas iš esmės mano, kad tokiu reguliavimu yra draudžiama ginčo hibridinės elektrinės leistiną generuoti galią vertinti (diferencijuoti) pagal ją sudarančias saulės ir vėjo elektrines, kaip yra numatyta skundžiamoje Tvarkos aprašo nuostatoje.
42. Išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžia, kad aptariamoje AIEĮ 14 straipsnio 10 dalies (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2389 redakcija) nuostatoje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, neišskiriant atsinaujinančių energijos išteklių rūšies, tiesiogiai reglamentuojami prievolių užtikrinimo klausimai tik joje konkrečiai nurodytais atvejais. Todėl nėra pagrindo paminėtą nuostatą aiškinti nei kaip inter alia ribojančią EEĮ 31 straipsnio 22 dalyje (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcija) numatytų bei objektyviai ribotu perdavimo tinklo pralaidumu grindžiamų ribojimų (šio Sprendimo 19 p.) taikymą, nei kaip implicitiškai draudžiančia tokį reguliavimą, kuris yra įtvirtintas Tvarkos aprašo 30 punkte. Todėl skundžiama Tvarkos aprašo nuostata pripažintina neprieštaraujančia aptariamai AIEĮ nuostatai (ABTĮ 117 str. 1 d. 1 p.).
Dėl Tvarkos aprašo 30 punkto atitikties Komisijos reglamento 7 straipsnio 3 daliai
43. Komisijos reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta: „taikydami šį reglamentą, valstybės narės, kompetentingi subjektai ir sistemos operatoriai: a) remiasi proporcingumo ir nediskriminavimo principais; b) užtikrina skaidrumą; c) taiko didžiausio bendro veiksmingumo ir mažiausių bendrų išlaidų visoms susijusioms šalims optimizavimo principą; d) gerbia atitinkamo PSO pareigą užtikrinti sistemos saugumą, įskaitant kaip reikalaujama pagal nacionalinės teisės aktus; e) konsultuojasi su atitinkamais skirstomųjų tinklų operatoriais ir atsižvelgia į galimą poveikį jų tinklui; f) atsižvelgia į sutartus Europos standartus ir technines specifikacijas.“
44. Nors pareiškėjas prašo ištirti Tvarkos aprašo 30 punkto atitiktį visai Komisijos reglamento 7 straipsnio 3 daliai, tačiau iš pareiškime dėstomų argumentų matyti, kad abejojama skundžiamos nuostatos atitiktimi tik šios dalies a–d punktuose nurodytiems principams.
45. Dėl šių taisyklių taikymo išplėstinė teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad, kaip eksplicitiškai nurodyta Komisijos reglamento 7 straipsnio „Reglamentavimo aspektai“ 3 dalyje, joje įtvirtintų principų atitinkami subjektai privalo laikytis „<... taikydami šį reglamentą <...>“. Be to, iš šio straipsnio 1 dalies matyti, kad minėtų principų privalu laikytis pirmiausia rengiant ir tvirtinant „bendruosius reikalavimus, kuriuos pagal šį reglamentą turi nustatyti atitinkami sistemos operatoriai arba perdavimo sistemos operatoriai <...>“. Tačiau pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių Komisijos reglamento nuostatų, kurios būtų susijusios su Tvarkos aprašo 30 punktu reglamentuojamais santykiais inter alia pareiškime akcentuojamais aspektais.
46. Komisijos reglamentas, kuris yra vienas iš 2019 m. birželio 5 d Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 943/2019 dėl elektros energijos vidaus rinkos (nauja redakcija) VII skyriuje („Tinklo kodeksai ir gairės“) nurodytų tinklo kodeksų, nustato (techninio pobūdžio) reikalavimus prie tinklo prijungiamiems elektros energijos moduliams (3, 6 str., II antraštinė dalis), o juo reglamentuojama šių modulių prijungimo prie tinklo tvarka, iš esmės apima klausimus, susijusius su šių įrenginių atitiktimi būtent minėtiems (II antraštinėje dalyje) nustatytiems reikalavimams (III antraštinės dalies 1 skyrius). Šiame teisės akte nėra nuostatų, kurios reglamentuotų leistinos generuoti galios paskirstymo ir (ar) rezervavimo tvarką ir jame nėra pavedimo tokią tvarką nustatyti Komisijos reglamento 7 straipsnio 1 dalyje minimiems operatoriams, t. y. nėra pagrindo konstatuoti, kad Tvarkos aprašo 30 punktas patenka į Komisijos reglamento taikymo sritį pareiškėjo akcentuojamais aspektais.
47. Todėl, atsižvelgiant į šio Sprendimo 23 punkte nurodytas teisenos taisykles, nagrinėjamu atveju administracinės bylos dalis dėl Tvarkos aprašo 30 punkto atitikties Komisijos reglamento 7 straipsnio 3 daliai yra nutraukiama (ABTĮ 103 str. 1 p., 116 str. 1 d.).
Dėl Tvarkos aprašo 30 punkto atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui
48. Pareiškėjo nuomone, Tvarkos aprašo 30 punktas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, nes:
48.1. Neatitinka iš teisės aktų hierarchijos principo kylančių reikalavimų. Šiuo aspektu pareiškėjas teigia, kad (i) poįstatyminiame teisės akte įtvirtintas teisinis reguliavimas prieštarauja elektros energijos gamybą reglamentuojančiuose įstatymuose įtvirtintam – EEĮ ir AIEĮ nuostatos numato, kad prijungiant hibridines elektrines, vertinama tokios elektrinės leistina generuoti galia prijungimo taške, o ne hibridinę elektrinę sudarančių atskirų skirtingus atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių leistina generuoti galia; (ii) Tvarkos aprašo 30 punktu nėra įgyvendinamos įstatymo ar aukštesnės galios poįstatyminių teisės aktų nuostatos, bet kuriamas visiškai naujas reglamentavimas, nustatant apribojimus hibridinių elektrinių prijungimui ir įvedant naują „profilio“ sąvoką, kuri nėra įtvirtinta jokiame kitame aukštesnės galios teisės akte, reglamentuojančiame hibridinių elektrinių prijungimą; (iii) teisės normos, susijusios su ūkinės veiklos ribojimu turi būti įtvirtintos įstatymuose, juolab, pareiškėjo nuomone, Tarybai ir LITGRID AB nėra suteikti įgaliojimai (kompetencija) Tvarkos aprašu riboti elektros energijos gamintojų, ketinančių prijungti hibridinę elektrinę, teises;
48.2. neužtikrinamas teisinis tikrumas ir aiškumas, kadangi hibridinės elektrinės prijungimas ribojamas remiantis Tvarkos apraše įtvirtinta „profilio“ sąvoka, kurios (sąvokos) nėra nė viename iš elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gamybą reglamentuojančių teisės aktų, o nei Skundžiamoje nuostatoje, nei kitose Tvarkos aprašo nuostatose nėra paaiškinta, kaip nustatoma, kad hibridinės elektrinės, susidedančios iš saulės ir vėjo elektrinių, profiliai sutampa su atskirai prijungtų atitinkamai saulės ir vėjo elektrinių profiliais (t. y. nėra atskleidžiama, kaip įvertinama, kad elektrinės (vėjo, saulės) ar kaupimo įrenginio valandinis elektros energijos gamybos grafikas sutampa su kitos elektrinės, esančios toje pačioje PT zonoje valandinio elektros gamybos grafiku).
49. Dėl šio Sprendimo 48.2 punkte paminėtų pareiškėjo argumentų išplėstinė teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas prašo ištirti tik Tvarkos aprašo 30 punkto atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui ir nekvestionuoja jokių kitų šio aprašo nuostatų, pavyzdžiui, tokių kaip Tvarkos aprašo 2.6 papunktis, kuriame yra apibrėžiama „profilio“ sąvoka. Todėl nagrinėjamu atveju, remiantis šio Sprendimo 33–35 punktuose pateiktu aiškinimu ir vertinimu, ši norminės administracinės bylos dalis yra nutraukiama (ABTĮ 103 str. 1 p., 116 str. 1 d.).
50. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Tvarkos aprašo 30 punkto galimu neatitikimu teisės aktų hierarchijos reikalavimams (šio Sprendimo 48.1 p.) primintina, kad Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d., 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimus). Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl šiuo aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimus). Poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą).
51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad norminio akto (jo dalies) teisėtumo tyrimo ribos paprastai yra identifikuojamos pagal pareiškimą (prašymą) pateikusių pareiškėjų nurodytas konkrečias aplinkybes (argumentus), ypač tuomet, kai, kaip yra nagrinėjamu atveju, prašoma įvertinti norminio akto nuostatų atitiktį bendriesiems teisės (teisinio reguliavimo, viešo administravimo, teisėkūros) principams ir (ar) bendrosioms įstatymuose ir (ar) kituose teisės aktuose nurodytoms taisyklėms. Aptariamos aplinkybės (argumentai) turi būti konkrečios, aiškios, rodančios ryšį tarp norminio administracinio akto (jo dalies) ir minėtų bendrų principų bei reikalavimų, kurių atitikčiai prašoma ištirti šį aktą (jo dalį). Jos (aplinkybės, argumentai) turi būti susijusios su prašomo atlikti tyrimo objektu, leisti proceso šalims ir teismui nustatyti bei apibrėžti administracinės bylos dalyką ir nagrinėjimo ribas (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2096-502/2015, 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3782-602/2020).
52. Šiuo aspektu pirmiausia pastebėtina, kad Tvarkos aprašo 30 punkto atitiktimi nurodytiems iš teisinės valstybės principo kylantiems teisės aktų hierarchijos reikalavimams pareiškėjas, be kita ko, abejoja tiek, kiek šis punktas, jo nuomone, prieštarauja toms pačioms EEĮ ir AIEĮ nuostatoms, dėl kurių jau buvo pasisakyta šiame baigiamajame teismo akte. Pareiškėjas iš esmės nenurodo jokių kitų (papildomų) argumentų, todėl nėra būtina papildomai (atskirai) pasisakyti dėl pareiškėjo prašymo šioje dalyje (šiuo klausimu, žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-21-438/2017). Atsižvelgiant į tai ir nekartojant šiame Sprendime jau išdėstytų argumentų, yra pagrindas (i) norminės administracinės bylos dalį dėl Tvarkos aprašo 30 punkto atitikties iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems teisės aktų hierarchijos reikalavimams, kiek tai yra susiję su atitiktimi pareiškime nurodytoms EEĮ nuostatomis, nutraukti (ABTĮ 103 str. 1 p. , 116 str. 1 d.), taip pat (ii) pripažinti kad Tvarkos aprašo 30 punktas tiek, kiek tai yra susiję su jo atitiktimi AIEĮ 14 straipsnio 10 daliai (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2389 redakcija), neprieštarauja iš teisinės valstybės principo kylantiems teisės aktų hierarchijos reikalavimams (ABTĮ 117 str. 1 d. 1 p.).
53. Kiek tai yra susiję su likusia pareiškimo dalimi, pirmiausia pastebėtina, kad, atsižvelgiant į šio Sprendimo 33–35 punktuose pateiktą vertinimą bei 51 punkte nurodytas teisenos taisykles, pareiškėjo argumentai, susiję su Tvarkos apraše vartojama „profilio“ sąvoka, nagrinėjamu atveju pripažintini nereikšmingais ir neturinčiais įtakos apibrėžiant tyrimo dalyką bei ribas.
54. Pareiškėjas savo abejonę dėl Tvarkos aprašo 30 punkto atitikties iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems teisės aktų hierarchijos reikalavimams, be kita ko, grindžia ir pozicija, kad skundžiamoje nuostatoje įtvirtintas ūkinės veiklos ribojimas nėra grindžiamas įstatymu.
55. Dėl pastarojo aspekto išplėstinė teisėjų kolegija akcentuoja, kad, kaip inter alia matyti iš EEĮ 31 straipsnio 2 dalies (2021 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XIV-627 redakcija), Tarybos tvirtinamu Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašu (nagrinėjamu atveju – Tvarkos aprašu) yra nustatomi būtent perdavimo sistemos operatoriaus (nagrinėjamu atveju – LITGRID AB) (ūkinės) veiklos ribojimai, turint tikslą užtikrinti trečiųjų asmenų prieigą prie perdavimo tinklų. Be to, kaip konstatuota šio Sprendimo 16–19 punktuose, Tvarkos aprašo 30 punkte nustatyti ribojimai yra objektyviai nulemti riboto perdavimo tinklų pralaidumo bei, be kita ko, yra grindžiami EEI 31 straipsnio 21 ir 22 dalių (2021 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XIV-627 ir 2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2397 redakcijos) nuostatomis. Tačiau pareiškėjas, abstrakčiai teigdamas, jog Tvarkos aprašo 30 punktu nėra įgyvendinamos įstatymų nuostatos bei nustatomi įstatyme nenumatyti ribojimai, į paminėtas aplinkybes bei EEĮ nuostatas neatsižvelgė. Dėl to ši pareiškimo dalis negali būti pripažinta tenkinanti šio Sprendimo 28 ir 51 punktuose nustatytus reikalavimus, o tai sudaro pakankamą pagrindą nutraukti šią administracinės bylos dalį (ABTĮ 103 str. 1 p., 116 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 116 straipsnio 1 dalimi ir 117 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pripažinti, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2023 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. O3E-254 „Dėl LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo tvirtinimo“ patvirtinto LITGRID AB Pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašo 30 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnio 10 daliai (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2389 redakcija) ir konstituciniam teisinės valstybės principui.
Likusią norminės administracinės bylos dalį nutraukti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Artūras Drigotas
Rytis Krasauskas
Iveta Pelienė
Skirgailė Žalimienė