Administracinė byla Nr. eAS-43-575/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04656-2024-2
Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų
2024 m. rugsėjo 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. S., K. S., J. S., T. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėjai J. S., K. S., J. S., T. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 2S-349-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui E. S.“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjai paaiškino, kad jie yra E. S. teisių paveldėtojai ir pretendentai Vilniaus miesto teritorijoje atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Pareiškėjai nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorius ir Vilniaus miesto meras priimtais sprendimais, kurie ginčijami teismine tvarka, sukūrė tokią situaciją, kad pareiškėjai buvo priversti rinktis iš nepagrįstai ženkliai sumažintų Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašų ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašų. NŽT priėmė Sprendimą, kuriuo atkūrė E. S. nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuris buvo likęs (mažiau vertingas) nepagrįstai sumažintuose sąrašuose. Tokiais veiksmais buvo pažeistas teisinės valstybės principas ir tiesėti pretendentų lūkesčiai atkurti nuosavybę pasirenkant iš platesnio teritorijų ar sklypų sąrašo, kadangi NŽT buvo žinoma, kad Administracija neteisėtai sumažino sąrašuose buvusias teritorijas.
II.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi baigė pasiruošimą nagrinėti administracinę bylą ir sustabdė nagrinėjamą bylą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo byloje Nr. el3-4874-535/2024.
Teismas nustatė, kad pareiškėjai yra pretendentai Vilniaus miesto teritorijoje atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekildomąjį turto atkūrimo įstatymą (toliau – ir Atkūrimo įstatymas).
Teismas nurodė, kad Administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 30-3411 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (toliau – ir Teritorijų sąrašas). Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 30-856/23 „Dėl administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30- 1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ buvo pakeisti ankstesni įsakymai ir iš Teritorijų sąrašo buvo išbrauktos atskiros teritorijos, viso 11 pozicijų. Šiuo įsakymu taip pat patvirtintas Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas (toliau – ir Sklypų sąrašas). Jame patvirtinti 46 sklypai, skiriami nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymu patvirtintą eilę.
Buvo nustatyta, kad Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 30-2289/23 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. spalio 9 d. Įsakymas) buvo pakeistas Teritorijų sąrašas ir iš jo išbraukta 14 teritorijų, taip pat pakeistas Sklypų sąrašas ir iš jo išbrauktas vienas žemės sklypas. Administracijos direktorius
2023 m. lapkričio 21 d. priėmė įsakymą Nr. 30-2669/23 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-04-14 įsakymo Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas), kuriuo pakeitė Teritorijų sąrašą ir iš jo išbraukė 8 teritorijas, taip pat pakeitė Sklypų sąrašą ir iš jo išbraukė 5 sklypus.
Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. priėmė potvarkį Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos” (toliau – ir Potvarkis), kuriame nurodė, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas, daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės Vilniaus miesto savivaldybėje nėra, ir pasiūlė NŽT pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus kitais Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais. Vadovaujantis tuo, NŽT priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo atkūrė pareiškėjams nuosavybės teises į žemės sklypą.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjai, ginčydami Sprendimą, skundą grindžia tuo, jog dėl Administracijos direktoriaus galbūt neteisėtų 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymų, kuriais buvo pakeistas (sutrumpintas) Sklypų sąrašas ir Teritorijų sąrašas, pareiškėjai nepagrįstai neteko galimybės rinktis grąžintinus sklypus iš platesnio sąrašo.
Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, buvo nustatyta, jog Regionų administracinio teismo pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusiu sprendimu yra išnagrinėta administracinė byla Nr. el3-4874-535/2024 dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skundžiamas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, todėl, vadovaudamasis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jį panaikino kaip neteisėtą. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, byla neišnagrinėta (bylos Nr. eA-1997-502/2024), teismo posėdis nepaskirtas.
Įvertinęs skundo dalyką ir pagrindą nagrinėjamoje bei išnagrinėtoje Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, teismas darė išvadą, kad šios bylos yra tarpusavyje susijusios, kadangi pareiškėjų skundas grindžiamas argumentu, jog Administracijos direktoriaus įsakymais galbūt neteisėtai sumažinti teritorijų ir sklypų sąrašai, iš kurių būtų galima rinktis grąžintinus žemės sklypus, ir tuo apribota galimybė atkurti nuosavybės teises pageidaujamu būdu. Vienas iš skunde minimų Administracijos direktoriaus įsakymų – 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas, kuris ginčijamas minėtoje administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas pripažino, kad konstatuotas 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo neteisėtumas turi esminę reikšmę vertinant skundo pagrįstumą nagrinėjamoje byloje.
Teismas pažymėjo, kad pagal nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja NŽT, tačiau iki nacionalizacijos turėtų žemėvaldų ar rėžinių kaimų ribose laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotuose grąžinamų natūra žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Teismo vertinimu, pareiškėjų ginčijamas galutinis NŽT Sprendimas nuosavybės teisių atkūrimo procese yra tiesiogiai susijęs ir nulemtas iki tol atliktų Administracijos veiksmų nustatant laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės plotus ir formuojant grąžinamus natūra žemės sklypus.
Teismas darė išvadą, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo, kuriuo buvo sumažinti grąžintinos natūra žemės sąrašai, teisėtumo turės tiesioginę reikšmę vertinant ginčijamą Sprendimą nagrinėjamoje byloje. Atlikęs nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų sisteminį vertinimą, teismas pažymėjo, kad NŽT, kaip vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių subjektų, sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmė ir pretendentams pasirinkti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus siūlė vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimais, kuriais tvirtinamos teritorijos ir formuojami sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti. Teismo įsitikinimu, NŽT nėra atsakinga už šių žemės sklypų projektavimą, kuris yra tiesioginė savivaldybės funkcija. Taigi, šiuo atveju nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų – ir pareiškėjams, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir ginčijamo galutinio NŽT Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo vertinimas.
Konstatavęs, kad neįsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, nėra galimybės visapusiškai įvertinti pareiškėjų ginčijamo Sprendimo teisėtumą šioje byloje, teismas nagrinėjamą bylą sustabdė iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5).
III.
Atsakovas NŽT atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartį.
Atsakovas nurodo faktines aplinkybes, susijusias su Administracijos direktoriaus 2023 m. spalio 9 d. ir 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymų bei Potvarkio esme, ir tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo.
NŽT teigimu, nagrinėjamoje administracinėje byloje yra ginčijamas NŽT Sprendimas, kuriuo pareiškėjams, kaip paveldėtojams, buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, o ne Administracijos priimti įsakymai, t. y. skundo dalykas nėra susijęs su Administracijos direktoriaus įsakymais. Teismas taip pat neįvertino Potvarkio 2 punkto, kuriuo buvo nuspręsta, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje yra baigtas. Taigi, teismas netinkamai įvertino, kad nuo Administracijos direktoriaus veiksmų teisėtumo įvertinimo kitoje byloje tiesiogiai priklausys ir ginčijamo Sprendimo pagrįstumo vertinimas.
NŽT, veikdama pagal savo kompetenciją ir vadovaudamasi aktualiais teisės aktais, priimdama administracinius aktus (NŽT Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo: 2024 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 2VĮ-1, kuriuo patvirtintas Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašas (toliau – ir NŽT įsakymas 1); 2024 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 2VĮ-2 (toliau – ir NŽT Įsakymas 2), kuriuo patvirtintas Piliečių, kuriems bus pasiūlyta gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus Vilniaus mieste, sąrašą (toliau – ir Piliečių sąrašas); 2024 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 2VĮ-3-(15.2.1 E.) (toliau – ir NŽT Įsakymas 3) kuriuo patvirtinta Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilė (toliau – ir Eilė)), atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, o nurodyti administraciniai aktai yra nenuginčyti bei galiojantys. Be to, administracinėse bylose nebuvo prašyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių ir uždrausti NŽT vykdyti susirinkimus, kuriuose pretendentai rinkosi naujus žemės sklypus individualiai statybai – nei NŽT, nei Administracija neturėjo pagrindo nevykdyti joms įstatymų priskirtų funkcijų.
NŽT pažymėjo, kad piliečiai naujus žemės sklypus gali rinktis tik iš NŽT patvirtinto sąrašo, o remiantis Potvarkio 2 punktu, žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje yra baigtas. Todėl Administracijos direktoriaus įsakymais patvirtintos teritorijos ir perduodamų žemės sklypų sąrašai, esant baigtam žemės sklypų projektavimo procesui Vilniaus mieste, neturi įtakos piliečių pasirinkimo apimčiai.
NŽT manymu, pareiškėjai ir kiti asmenys, turintys teisę atkurti nuosavybės teises Vilniaus mieste, turėjo visas galimybes įgyvendinti savo teisėtus lūkesčius atkurti nuosavybės teises gaunant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai. NŽT nuomone, Administracija pateikė pakankamai žemės sklypų, kad būtų patenkintas visų pretendentų, įrašytų į Eilę, poreikis gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą ar jo dalį ir tas poreikis yra tris kartus didesnis, negu reikalingas. Pareiškėjai buvo informuoti, kad jiems neatvykus kvietime nurodytu laiku arba atvykus bet nepasirinkus žemės sklypo iš siūlomų rinktis naujų žemės sklypų, nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais.
NŽT įsitikinimu, net ir panaikinus Administracijos direktoriaus priimtus įsakymus, Administracijos direktorius negalėtų projektuoti naujų perduotinų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų ar jų dalių, o NŽT negalėtų jų įtraukti į Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašus dėl to, kad: 1) Administracija pateikė pakankamai žemės sklypų, kad būtų patenkintas visų pretendentų, įrašytų į Eilę, poreikis gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą ar jo dalį. NŽT nebeturi poreikio tokių žemės sklypų gauti papildomai; 2) NŽT yra patvirtinusi galutinį Siūlytinų piliečiams perduoti neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų, Vilniaus mieste, sąrašą, kuris yra galiojantis ir negalėtų būti keičiamas. Priešingas aiškinimas suponuotų nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą bei būtų pažeidžiami asmenų, kuriems 2024 metais buvo atkurtos nuosavybės teisės ir kurie Nekilnojamojo turto registre išviešino savo nuosavybės teises, teisėti interesai ir lūkesčiai, šie asmenys atsirastų nelygioje padėtyje su pareiškėjais ir kitais asmenimis, kurie kreipėsi į teismus dėl NŽT 2024 metais priimtų sprendimų atkurti nuosavybės teises pagal patvirtintą Eilę ir Piliečių sąrašą panaikinimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad teismai nėra pritaikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, NŽT privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, o būtent – organizuoti susirinkimą ir siūlyti rinktis likusius nepasirinktus žemės sklypus piliečiams pagal Eilę.
NŽT apibendrino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 nustatyti faktai turės įtakos teisingam šios bylos išnagrinėjimui. Teismui nėra jokių procesinių ar teisinių kliūčių priimti sprendimą šioje byloje ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas sustabdė nagrinėjamą bylą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024, teisėtumas ir pagrįstumas.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl NŽT 2024 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 2S-349-(15.2.7.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui E. S.“ panaikinimo.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skundžiama nutarties dalimi sustabdė nagrinėjamą bylą, iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) įsiteisėjimo, konstatavęs, kad nuo Administracijos direktoriaus veiksmų, atliktų planuojant teritorijas ir sklypus, į kuriuos pretendentams, tarp jų – ir pareiškėjams, galėjo būti ir buvo atkurtos nuosavybės teisės, teisėtumo įvertinimo administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024 tiesiogiai priklausys ir ginčijamo galutinio NŽT Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumo vertinimas.
Pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2014 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-765/2014; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).
Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Regionų administraciniame teisme išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo, kuriuo pakeistas Administracijos direktoriaus 2023 m. balandžio 14 d. įsakymas Nr. 30-856/23 „Dėl Administracijos direktoriaus 2017-12-29 įsakymu Nr. 30-3411, 2019-07-01 įsakymu Nr. 30-1646/19, 2020-04-24 įsakymu Nr. 30-898/20 ir 2020-08-03 įsakymu Nr. 30-1728/20 „Dėl Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo tvirtinimo“ patvirtintų sąrašų pakeitimo ir suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų sąrašo tvirtinimo“, t. y. pakeistas 2 punktu patvirtintas Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams atkurti nuosavybės teises į miesto žemę, sąrašas ir išbrauktos iš jo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139, 144 eilutės; pakeistas 3 punktu patvirtintas Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas ir išbrauktos iš jo 26, 27, 29, 30, 31 eilutės (2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo 1 p.); taip pat šiuo įsakymu nustatyta, kad nėra daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai atkurti nuosavybės teises į žemę Vilniaus miesto savivaldybėje; šio įsakymo 1 punktas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. (2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo 2 p.).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjai, prašydami panaikinti NŽT Sprendimą, jo neteisėtumą, be kita ko, grindžia ir tuo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais galbūt neteisėtai buvo sumažintas (sutrumpintas) Teritorijų sąrašas ir Sklypų sąrašas, iš kurių būtų galima rinktis grąžintinus žemės sklypus, ir taip pareiškėjams buvo neteisėtai apribota galimybė atkurti nuosavybės teises pageidaujamu būdu, o vienas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų (2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymas), kuriuo tai buvo padaryta, yra ginčijamas administracinėje byloje Nr. el3-4874-535/2024.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023- 5) kilusių ginčų pobūdį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad NŽT, kaip vienas iš nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančių subjektų, priėmė skundžiamą Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir siūlė pretendentams pasirinkti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimais, kuriais tvirtinamos teritorijos ir formuojami sklypai piliečiams atkurti nuosavybės teises į miesto žemę.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl NŽT atskirojo skundo argumentų (t. y. kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Vilniaus miesto savivaldybės mero Potvarkio 2 punkto, kad kiti NŽT administraciniai aktai nuosavybės teisių atkūrimo procese yra nenuginčyti bei galiojantys, kad teismai nėra taikę reikalavimo užtikrinimo priemonių, todėl NŽT privalo tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, kad nuosavybės teisių atkūrimui Vilniaus mieste buvo perduotas pakankamas žemės plotas; kt.), pažymi, jog nurodyti argumentai yra susiję su ginčo esme ir vertintini nagrinėjant bylą iš esmės. Kadangi nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl galimybės toliau nagrinėti administracinę bylą, esant procesinio pobūdžio aplinkybėms (kitos administracinės bylos nagrinėjimas teisme nėra baigtas), minėti atskirojo skundo teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad egzistuoja ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas bylos sustabdymo pagrindas.
Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-729-602/2024, kurioje taip pat buvo vertinamas Regionų administracinio teismo nutarties sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, iki kol įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5), teisėtumas ir pagrįstumas, ir kurios aplinkybės yra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-4874-535/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-10059-2023-5) dėl Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. Įsakymo, kuriuo buvo pakeistas (sutrumpintas) Suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašas, teisėtumo turės tiesioginės reikšmės, vertinant pareiškėjų ginčijamų Sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Analogiškos pozicijos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje eAS-41-502/2025; 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-66-415/2025; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-727-789/2024; 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-730-502/2024; kt.).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, remiantis atskirojo skundo argumentais, todėl NŽT atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija