Administracinė byla Nr. eA-886-575/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01736-2024-8
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. S. (G. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. S. (G. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Alnersa“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėja G. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 24S90179 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo. Pareiškėja taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nesutikdama su Sprendimu, pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėja, atstovaujama būsimo darbdavio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Alnersa“ (toliau – ir Bendrovė), 2024 m. sausio 26 d. Migracijos departamentui per Migracijos departamento informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) pateikė prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo. Kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo pateiktas ir Bendrovės 2024 m. sausio 26 d. tarpininkavimo raštas
Nr. 20240126-021136.
2.2. Bendrovės vadovas 2024 m. sausio 29 d. susipažino su Migracijos departamento
2024 m. sausio 29 d. pranešimu, kad nagrinėjant pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje būtinas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) sprendimas dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams. Taip pat šiuo pranešimu Bendrovė informuota, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 33 straipsnio 4 dalimi, prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo terminas sustabdytas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos ir bus atnaujintas, gavus reikalingus duomenis ir dokumentus sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo priimti. Bendrovės vadovas 2024 m. kovo 25 d. susipažino ir su Migracijos departamento 2024 m. vasario 26 d. pranešimu, kuriuo Bendrovė informuota, kad Užimtumo tarnybos sprendimas dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams turi būti pateiktas iki 2024 m. kovo 15 d.
2.3. Bendrovė pašymą priimti sprendimą dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnybai pateikė 2024 m. kovo 18 d. Užimtumo tarnyboje net du kartus buvo sustabdytas prašymo nagrinėjimas iš esmės vien tik dėl netinkamo mokėjimo nurodymo, kuriuo buvo sumokėta už sprendimo priėmimą nustatyta 28 Eur dydžio valstybės rinkliava. Užimtumo tarnyba Bendrovės prašymo nagrinėjimą sustabdė formaliais pagrindais. Taigi, Bendrovės 2024 m. kovo 18 d. pateikto prašymo priimti sprendimą dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams nagrinėjimas, turėjęs pasibaigti 2024 m. kovo 27 d., užtruko net iki 2024 m. balandžio 10 d. (vietoje Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. A1-139 parvirtintame Sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priėmimo tvarkos apraše (toliau – ir Sprendimo priėmimo tvarkos aprašas) nustatyto 7 darbo dienų termino iki 17 darbo dienų). Dėl to informacija dėl pareiškėjos darbo atitikties laiku, t. y. iki Sprendimo priėmimo, Migracijos departamentui pateikta nebuvo.
2.4. Pagal Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą užsieniečio prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo turi būti išnagrinėtas ir leidimas gyventi turi būti išduotas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos, išskyrus Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose nurodytus atvejus. Atsakovas Sprendimą priėmė per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo, nors tam nebuvo jokios skubos ar būtinybės. Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovės vadovas Migracijos departamento pranešimą, jog pareiškėja iki 2024 m. kovo 15 d. Migracijos departamentui turi pateikti Užimtumo tarnybos sprendimą dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, perskaitė tik 2024 m. kovo 25 d.
2.5. Vadovaujantis Sprendimo priėmimo tvarkos aprašo nuostatomis, Migracijos departamentas turi pareigą bendradarbiauti ir keistis informacija su Užimtumo tarnyba, todėl, prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą, atsakovas privalėjo įsitikinti, kad Užimtumo tarnyboje nagrinėjamas Bendrovės prašymas dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams ir sprendimas dėl šio prašymo nėra priimtas.
2.6. Atkreiptinas dėmesys, kad Sprendime nurodytos tikrovės neatitinkančios faktinės aplinkybės – pareiškėjos darbdaviu nurodyta UAB „RIVA Consulting“, o ne UAB „Alnersa“; klaidingai nurodyta, kad UAB „RIVA Consulting“ nesikreipė į Užimtumo tarnybą dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams įvertinimo, neatsakė į atsakovo siųstus pranešimus. Nurodytos neteisingos aplinkybės galėjo turėti esminę įtaką priimant pareiškėjai nepalankų Sprendimą. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas nagrinėjo ne pareiškėjos būsimo darbdavio, o kitos įmonės veiksmus.
2.7. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir skundžiamo Sprendimo pagrįstumą. Šiuo metu egzistuoja visos sąlygos, kad pareiškėjai būtų išduotas leidimas laikinai gyventi. Faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtinta, kad Sprendimo priėmimo metu taip pat egzistavo tos pačios sąlygos ir Migracijos departamentas būtų priėmęs pareiškėjai palankų sprendimą, tačiau tam sutrukdė pertekliniai Užimtumo tarnybos reikalavimai ir prašymo priimti sprendimą dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams nagrinėjimo sustabdymai. Buvo suvaržyta pareiškėjos teisė teikti paaiškinimus ir būti išklausytai, o nepagrįsto Sprendimo priėmimą lėmė taip pat ir valdžios institucijų nebendradarbiavimas bei tikrovės neatitinkančios aplinkybės.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:
3.1. Pareiškėja prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina dirbti pagal profesiją, kuri nėra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (pardavimo vadybininkas), ir pareiškėjai reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl jos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
3.2. Migracijos departamento duomenimis, iki Sprendimo priėmimo Užimtumo tarnyba nebuvo priėmusi sprendimo dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, todėl Sprendimo išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti darbo pagrindu, yra pagrįsta.
3.3. Bendrovė, teikdama prašymą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir prašydama prašymą nagrinėti skubos tvarka, nepateikė Užimtumo tarnybos sprendimo dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams.
3.4. Pareiškėja susipažino su Migracijos departamento 2024 m. sausio 29 d. per MIGRIS išsiųsta informacija, kad nepateiktas Užimtumo tarnybos sprendimas ir kad toks sprendimas turi būti pateiktas iki 2024 m. vasario 26 d., o prašymo nagrinėjimas sustabdomas iki reikalaujamų dokumentų gavimo, tačiau į šį pranešimą nesureagavo ir nepateikė jokios informacijos. Migracijos departamentas savo reikalavimą pakartojo ir 2024 m. vasario 26 d. pranešimu nustatė naują trūkstamų dokumentų pateikimo terminą iki 2024 m. kovo 15 d. Su šiuo pranešimu pareiškėja susipažino 2024 m. kovo 25 d., tačiau Migracijos departamentui nepateikė jokių duomenų ir dokumentų dėl pranešime nurodyto reikalavimo vykdymo.
3.5. Migracijos departamentas, patikrinęs duomenis per MIGRIS integracijas Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje (toliau – ir UTIS) 2024 m. sausio 29 d., 2024 m. vasario 13 d., 2024 m. vasario 26 d., 2024 m. kovo 25 d., 2024 m. kovo 26 d., nustatė, kad Užimtumo tarnybai nebuvo pateiktas prašymas dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams įvertinimo. Todėl Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi turimais duomenimis. Nei pareiškėja, nei Bendrovė neinformavo Migracijos departamento ir nepateikė duomenų apie susiklosčiusią situaciją, susijusią su prašymo nagrinėjimu Užimtumo tarnyboje.
3.6. Nepagrįsti skundo teiginiai, kad atsakovas Sprendimą priėmė skubotai. Pareiškėjai jau sausio mėnesio pabaigoje buvo žinoma apie reikalaujamą dokumentą, be to, pareiškėjai buvo suteiktas protingas terminas pateikti Užimtumo tarnybos sprendimą, tačiau nurodytu laikotarpiu jokių aktyvių veiksmų pareiškėja nesiėmė. Bendrovė į Užimtumo tarnybą kreipėsi tik 2024 m. kovo 18 d., t. y. po antrojo Migracijos departamento 2024 m. vasario 26 d. pranešimo, tačiau Migracijos departamentui nepateikė jokios informacijos apie pateiktą prašymą. Pareiškėja su Migracijos departamentu nebendradarbiavo.
3.7. Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje skubos tvarka ir priimdamas ginčijamą Sprendimą, Įstatymo 341 straipsnio 1 dalies ir 33 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė.
3.8. Nors Sprendime nurodyta UAB „RIVA Consulting“ su prašymu išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nėra susijusi, tačiau ši klaida turi būti laikoma rašymo apsirikimu, kadangi Sprendime išdėstytos faktinės aplinkybės nustatytos vadovaujantis MIGRIS esančiais duomenimis, susijusiais su pareiškėja ir pateiktu prašymu, t. y. UAB „Alnersa“.
3.9. Nagrinėjamu atveju duomenys apie užsienietę UTIS buvo atnaujinti tik 2024 m. kovo 28 d., Migracijos departamentas neturėjo Sprendimo priėmimo metu informacijos apie Užimtumo tarnybai paduotą prašymą (tokius duomenis įveda ir atnaujina Užimtumo tarnyba).
3.10. Argumentas, kad buvo pažeistos pareiškėjos teisės teikti paaiškinimus ir būti išklausytai, yra deklaratyvus. Priešingai nei nurodo pareiškėja, Migracijos departamentas dėjo visas pastangas bendradarbiauti su pareiškėja, t. y. jai buvo siunčiami pranešimai per MIGRIS
2024 m. sausio 29 d. ir 2024 m. vasario 26 d., su kuriais ji susipažino, tačiau nė į vieną iš jų nesureagavo ir nepateikė jokių paaiškinimų ar dokumentų.
3.11. Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamame Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, t. y. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alnersa“ pareiškėjos skundą prašė tenkinti ir palaikė pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus. Bendrovė paaiškino, kad:
4.1. Bendrovės vadovas (duomenys neskelbtini). Dėl šios aplinkybės Bendrovė tik 2024 m. kovo 18 d. Užimtumo tarnybai pateikė prašymą priimti sprendimą dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
4.2. Pareiškėjos skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą konstatuoti, jog nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir skundžiamo Sprendimo pagrįstumą. Migracijos departamento atliktas pareiškėjos prašymo vertinimas nebuvo išsamus ir visapusiškai pagrįstas, t. y. Migracijos departamentas nesurinko pakankamai duomenų dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, todėl nepagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
II.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Darbdavys UAB „Alnersa“ 2024 m. sausio 26 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Azerbaidžano Respublikos pilietei G. S. tuo pagrindu, kad pareiškėja ketina pagal darbo sutartį dirbti UAB „Alnersa“ pardavimo vadybininke. UAB „Alnersa“ prašymą prašė nagrinėti skubos tvarka ir patvirtino, kad Užimtumo tarnybos administraciniam padaliniui bus pateikti dokumentai dėl sprendimo, kad pareiškėjos darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.
6.2. UAB „Alnersa“ Migracijos departamentui taip pat pateikė tarpininkavimo raštą
Nr. 20240126-021136, kuriame nurodė, kad pareiškėja Bendrovėje ketina dirbti pagal darbo sutartį ir jai reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas, kad jos darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Bendrovė tarpininkavimo rašte nurodė, kad pareiškėja Bendrovėje dirbs pardavimo vadybininke (243105), pareiškėjos įdarbinimo data – 2024 m. balandžio 1 d.
7. Teismas vadovavosi Įstatymo 26 straipsniu, 40 ir 44 straipsniais bei pažymėjo, kad vien formalus Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas.
8. Teismo vertinimu, byloje nebuvo ginčo, jog pareiškėja Lietuvos Respublikoje nėra pabaigusi studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą ir kad jos profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Teismas konstatavo, kad tam, jog pareiškėja atitiktų Įstatymo 44 straipsnio reikalavimus, būtinas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams (Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. c) sąlyga).
9. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo ginčo ir dėl to, jog Užimtumo tarnybos sprendimas dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priimtas
2024 m. balandžio 10 d., t. y. po ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo priėmimo dienos.
10. Vertindamas pareiškėjos skundo argumentus, kad atsakovas nebendradarbiavo su pareiškėja ir netinkamai vertino UTIS esančius duomenis apie Bendrovės pateikto prašymo dėl pareiškėjos atitikties darbo rinkos poreikiams nagrinėjimą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintu Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) ir pabrėžė, kad pareiga pateikti Migracijos departamentui duomenis ir dokumentus tenka užsieniečiui, siekiančiam gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas analizavo Aprašo 83 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą bei pažymėjo, kad nustačius, jog Užimtumo tarnybos valdomojoje informacinėje sistemoje nėra duomenų apie prašymo priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams pateikimą arba įrašyti duomenys apie prašymo priimti sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams netenkinimą, ar apie sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams panaikinimą, Migracijos departamentas priima Aprašo 102 punkte nurodytą sprendimą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi.
11. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovas Užimtumo tarnybos informacinę sistemą tikrino septynis kartus, t. y. 2024 m. sausio 29 d., 2024 m. vasario 13 d., 2024 m. vasario 26 d., 2024 m. kovo 25 d., 2024 m. kovo 26 d., 2024 m. balandžio 25 d. ir 2024 m. gegužės 10 d. Prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą, Migracijos departamentas UTIS duomenis patikrino 2024 m. kovo 26 d. Remiantis UTIS 2024 m. kovo 26 d. duomenimis, prašymas priimti sprendimą dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnybai nebuvo pateiktas. Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento direktorius įsakymą Nr. V3-997 „Dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams“ (toliau – ir 2024 m. balandžio 10 d. Įsakymas), kuriuo nusprendė, kad pareiškėjos darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, priėmė 2024 m. balandžio 10 d., išnagrinėjęs Bendrovės 2024 m. balandžio 8 d. prašymą, t. y. prašymą, pateiktą jau po ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos.
12. Teismas pastebėjo, kad UAB „Alnersa“ prašymą priimti sprendimą dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams buvo pateikusi ir 2024 m. kovo 27 d., tačiau duomenų apie priimtą sprendimą dėl šio prašymo Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje nebuvo. Teismas pripažino, kad šis prašymas Užimtumo tarnyboje nebuvo nagrinėjamas.
13. Nagrinėdamas kilusį ginčą, teismas pabrėžė, jog Bendrovė, 2024 m. sausio 26 d. pateikdama prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai, prašyme patvirtino, kad Užimtumo tarnybos administraciniam padaliniui bus pateikti dokumentai dėl sprendimo, kad pareiškėjos darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius. Be to, Bendrovė tarpininkavimo rašte taip pat nurodė, kad reikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas, jog pareiškėjos darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.
14. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Bendrovės vadovui buvo žino, jog tam, kad pareiškėja atitiktų Įstatymo reikalavimus, yra būtinas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
15. Teismas aptarė Įstatymo 33 straipsni 4 dalies nuostatas, be kita ko, įpareigojančias atsakovą informuoti prašymą išduoti (pakeisti) leidimą gyventi pateikusius asmenis apie trūkstamus dokumentus. Buvo pažymėta, kad atsakovas du kartus pareiškėją per MIGRIS informavo apie trūkstamus dokumentus: Migracijos departamentas 2024 m. sausio 29 d. per MIGRIS pareiškėjai išsiuntė informaciją, kad nepateiktas Užimtumo tarnybos sprendimas ir kad toks sprendimas turi būti pateiktas iki 2024 m. vasario 26 d.; Migracijos departamentas savo reikalavimą pakartojo ir 2024 m. vasario 26 d. pranešimu nustatė naują trūkstamų dokumentų pateikimo terminą (iki 2024 m. kovo 15 d.). Su šiuo pranešimu pareiškėja susipažino 2024 m. kovo 25 d., tačiau Migracijos departamentui nepateikė jokių duomenų ir dokumentų dėl pranešime nurodyto reikalavimo vykdymo. Teismas pripažino, kad atsakovo nustatyti terminai buvo protingi.
16. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas darė išvadą, kad nei pareiškėja, nei jos vardu prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pateikęs darbdavys nereagavo į Migracijos departamento informaciją, ją ignoravo, Migracijos departamentui iki nustatyto termino, t. y. 2024 m. kovo 15 d., jokių duomenų nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi Užimtumo tarnybos informacinės sistemos duomenimis ir Įstatymo bei Aprašo nuostatų nepažeidė.
17. Teismas atmetė kaip nepagrįstą skundo argumentą, kad atsakovas skubotai priėmė Sprendimą, kadangi, teismo vertinimu, Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, t. y. nustatęs, kad užsienietis neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų, privalo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
18. Teismas nurodė, kad UAB „Alnersa“ nurodyta aplinkybė dėl Bendrovės vadovo (duomenys neskelbtini) teismo vertinimo nekeičia, nes tai nebuvo kliūtis pareiškėjos vardu Migracijos departamentui pateikti prašymą ir tarpininkavimo raštą. Bendrovės vadovo delsimas pateikti prašymą Užimtumo tarnybai sprendimui dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams priimti jokiais objektyviais rašytiniais įrodymais nebuvo pateisintas.
19. Buvo pažymėta, kad atsakovas Sprendime įvertino individualią pareiškėjos situaciją, jos šeimyninius ryšius su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis ir ekonominius (darbinius) ryšius. Teismas aplinkybę, kad Sprendimo išnašose nurodyta UAB „RIVA Consulting“, vertino kaip rašymo apsirikimo klaidą, kuri Sprendimo esmės ir išvadų pagrįstumo nekeičia. Teismas nurodė, kad šis procedūrinis pažeidimas buvo neesminis ir nesudarė objektyvaus pagrindo Sprendimą panaikinti. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų.
20. Įvertinęs Migracijos departamento Sprendimo turinį VAĮ ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, teismas darė išvadą, kad atsakovo Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra tinkamai motyvuotas, jame nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepažeidė pagrindinių procedūrų ir viešojo administravimo principų.
III.
22. Pareiškėja G. S. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti Migracijos departamento Sprendimą.
23. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
23.1. Teismas bylos duomenis vertina pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintas taisykles, t. y. pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
23.2. Byloje nustatyta, kad apeliantės vardu 2024 m. sausio 26 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad apeliantė ketina pagal darbo sutartį dirbti UAB „Alnersa“ pardavimo vadybininke, pateikė ne pati pareiškėja, o jos būsimas darbdavys (t. y. Bendrovė). Tai yra labai svarbi aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl apeliantės (ne)rūpestingumo ir (ne)aktyvumo dalyvaujant jos prašymo nagrinėjimo procese.
23.3. Byloje nėra ginčo, kad tam, jog apeliantei būtų išduotas leidimas laikinai gyventi, atsakovui turėjo būti pateiktas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl užsienietės darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, kuris Užimtumo tarnybos buvo priimtas
2024 m. balandžio 10 d., t. y. po ginčijamo Sprendimo priėmimo dienos. Taip pat nėra ginčo, kad atsakovas du kartus Bendrovę, kuri atstovavo pareiškėjai, per MIGRIS informavo apie trūkstamus dokumentus: 2024 m. sausio 29 d. ir 2024 m. vasario 26 d., pastaruoju pranešimu nustatė trūkstamų dokumentų pateikimo terminą iki 2024 m. kovo 15 d, tačiau atsakovui nebuvo pateiktas reikiamas Užimtumo tarnybos sprendimas.
23.4. Taigi, iš esmės byloje nustatyta, kad dėl susidariusios situacijos, kuomet atsakovui nebuvo pateiktas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl apeliantės darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, yra kalta Bendrovė, kuri pavėluotai reagavo į atsakovo paklausimus. Tačiau ši aplinkybė nešalina atsakovo kaltės, kadangi atsakovas, žinodamas, jog apeliantė nesupranta lietuvių kalbos, kad ne pati įkelia ir peržiūri duomenis MIGRIS informacinėje sistemoje, nebendradarbiavo su apeliante, priėmė skubotą ir formalų sprendimą, nors pagal VAĮ 3 straipsnį atsakovas galėjo ir turėjo asmeniškai reikiamus duomenis užsakyti ir gauti iš Užimtumo tarnybos. Tuo labiau, jog byloje nustatyta, kad Bendrovė, nors ir pavėluotai, bet iki skundžiamo Sprendimo buvo 2024 m. kovo 27 d. pateikusi prašymą Užimtumo tarnybai priimti sprendimą, tačiau duomenų apie priimtą sprendimą dėl šio prašymo Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje neva nėra.
23.5. Pagal Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą užsieniečio prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo turi būti išnagrinėtas ir leidimas gyventi turi būti išduotas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos, išskyrus nustatytas išimtis. Atsakovas Sprendimą priėmė per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo, nors turėjo ir galėjo terminą pratęsti iki trijų mėnesių, tuo labiau, kad Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje Migracijos departamentas negalėjo nematyti, kad 2024 m. kovo 27 d. šiai institucijai pateiktas prašymas priimti sprendimą dėl apeliantės darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams.
23.6. Primintina, kad atsakovas turi pareigą bendradarbiauti ir keistis informacija su Užimtumo tarnyba (VAĮ 3 str.), todėl, prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą, privalėjo įsitikinti, kad Užimtumo tarnyboje nagrinėjamas Bendrovės prašymas dėl reikalingo sprendimo priėmimo ir sprendimas dėl šio prašymo nėra priimtas, taip pat galėjo pratęsti terminą apeliantės prašymui išnagrinėti iki maksimalaus 3 mėnesių termino, bet to nepadarė.
23.7. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kodėl Užimtumo tarnyba, 2024 m. kovo 27 d. (trečiadienį) gavusi UAB „Alnersa“ prašymą priimti sprendimą dėl apeliantės darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, nepriėmė jokio sprendimo, nors ši institucija 2024 m. balandžio 5 d. (penktadienį), gavusi kitą Bendrovės prašymą ir 2024 m. balandžio 8 d. jį užregistravusi, 2024 m. balandžio 10 d. priėmė reikiamą sprendimą (t. y. Užimtumo tarnybos padalinio vadovo 2024 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. V3-997). Taigi, jei Užimtumo tarnyba tinkamai vykdytų savo funkcijas, tai sprendimą dėl 2024 m. kovo 27 d Bendrovės prašymo būtų priėmusi iki Sprendimo priėmimo. Šiuo aspektu pirmos instancijos teismas savo sprendime tik nurodė, kad 2024 m. kovo 27 d. prašymas nebuvo nagrinėjamas. Taigi, teismas neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
23.8. Be to, teismas sprendimą priėmė iš esmės dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų: į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu teismas neįtraukė Užimtumo tarnybos, nors jos teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos – jei apeliacinės instancijos teismas paliks galioti skundžiamą sprendimą, apeliantė galės reikalauti žalos atlyginimo iš Užimtumo tarnybos dėl jos vilkinimo priimti sprendimą, kuomet apeliantės prašymas šiai institucijai buvo pateiktas
2024 m. kovo 27 d.
23.9. Atsakovas ir pirmos instancijos teismas iš esmės susidariusią situaciją išsprendė formaliai, o teismas neįvykdė teisingumo: skundo padavimo primos instancijos teismui dieną apeliantė atitiko visus reikalavimus, numatytus Įstatymo 44 straipsnyje, todėl formalus jos skundo atmetimas laikytinas teisingumo ir protingumo principų pažaidimu.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento sprendimo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
25. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi Užimtumo tarnybos informacinės sistemos duomenimis ir administracinių procedūrų nepažeidė. Atsakovas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
26. Apeliantė G. S. teigia, kad atsakovas priėmė skubotą ir formalų sprendimą, ji prašymą priimti sprendimą dėl apeliantės darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnybai buvo pateikusi iki ginčijamo spendimo priėmimo dienos. Atsakovas Sprendimą priėmė per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo, nors turėjo ir galėjo terminą pratęsti iki trijų mėnesių. Užimtumo tarnyba netinkamai vykdė savo funkcijas, o jos teismas į bylos nagrinėjimą neįtraukė.
27. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas. Todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina, neperžengdama pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
28. Dėl apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad tam kad pareiškėja atitiktų Įstatymo 44 straipsnio reikalavimus (leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti) būtinas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams (ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusi Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) sąlyga). Byloje neabejotinai nustatyta, kad Sprendimo priėmimo metu toks Užimtumo tarnybos sprendimas neegzistavo. Akivaizdu, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris ketina dirbti, negalėjo būti išduotas.
29. Iš esmės apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas nepadarė procedūrinių pažeidimų. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad iš Aprašo 8 punkto 8.1–8.8 papunkčių matyti, jog pareiga pateikti Migracijos departamentui duomenis ir dokumentus tenka užsieniečiui, siekiančiam gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Ši pareiga buvo žinoma tiek užsienietei, tiek Bendrovei. Tačiau bylos duomenų visuma patvirtina, kad teikdama atitinkamą prašymą užsienietė šios pareigos neįvykdė.
30. Byloje įrodyta, kad Migracijos departamentas net du kartus pareiškėją per Migracijos departamento informacinę sistemą MIGRIS informavo apie trūkstamus dokumentus. Migracijos departamentas 2024 m. sausio 29 d. per MIGRIS pareiškėjai išsiuntė informaciją, kad nepateiktas Užimtumo tarnybos sprendimas ir kad toks sprendimas turi būti pateiktas iki 2024 m. vasario 26 d. Migracijos departamentas savo reikalavimą pakartojo ir 2024 m. vasario 26 d. pranešimu nustatė naują trūkstamų dokumentų pateikimo terminą, t. y. 2024 m. kovo 15 d. Su šiuo pranešimu pareiškėja susipažino 2024 m. kovo 25 d., tačiau Migracijos departamentui nepateikė jokių duomenų ir dokumentų dėl pranešime nurodyto reikalavimo vykdymo.
31. Be to, Migracijos departamentas, suteikdamas pareiškėjai galimybę pateikti Užimtumo tarnybos sprendimą dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, pareiškėjos prašymo nagrinėjimą sustabdė ir net du kartus nustatė terminą Užimtumo tarnybos sprendimui dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams pateikti.
32. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos dokumentų visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamento nustatyti terminai yra protingi ir proporcingi.
33. Iš apeliacinio skundo seka, kad, apeliantės nuomone, atsakovas turėjo dar ir trečią kartą nustatyti terminą Užimtumo tarnybos sprendimui dėl pareiškėjos darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams pateikti, tęsti administracines procedūras ir trečią mėnesį. Teismas mano, kad apeliantė neįrodė, kad tokią pareigą atsakovas turėjo. Apeliantės nurodoma Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma, kad užsieniečio prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo turi būti išnagrinėtas ir leidimas gyventi turi būti išduotas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos, tokios atsakovo pareigos nenumato.
34. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi Užimtumo tarnybos informacinės sistemos duomenimis ir Aprašo nuostatų nepažeidė.
35. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad Užimtumo tarnyba netinkamai vykdė pareigas, šiai bylai, kurioje tikrinamas Sprendimo teisėtumas, neturi reikšmės.
36. Apeliantės argumentus, kad teismas sprendimą priėmė iš esmės dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, nes į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu teismas neįtraukė Užimtumo tarnybos, teismas atmeta, kadangi pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos, o šioje byloje nagrinėjamas klausimas – teisėtas ar ne atsakovo Sprendimas – negali turėti įtakos Užimtumo tarnybos teisėms ir pareigoms.
37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija