Administracinė byla Nr. eAS-20-575/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04613-2024-5
Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2025 m. sausio 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir E. K.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
Pareiškėja A. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2024 m. vasario 5 d. sprendimą (7.45 Mr) FR0682-25 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 68-22 „Dėl A. K. ((duomenys neskelbtini)) 2024-02-25 skundo“; 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. S-2024/102 „Dėl A. K. skundo“; 4) įpareigoti VMI iš naujo atlikti pareiškėjos mokestinį patikrinimą, įvertinant pareiškėjos skunduose nurodytas aplinkybes, įskaitant ir jos bei jos sutuoktinio iki 2003 metų VMI pateiktų deklaracijų turinį, šias deklaracijas prijungiant prie mokestinio patikrinimo medžiagos.
Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą ir į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukė pareiškėjos sutuoktinį E. K..
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą iki įsiteisės teismo sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-14758-473/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04614-2024-5).
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų buvo nustatyta, kad Regionų administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-14758-473/2024 pagal pareiškėjo E. K., kuris yra A. K. sutuoktinis, skundą atsakovui VMI, kuriame prašoma panaikinti: 1) VMI 2024 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 68-21 „Dėl E. K. ((duomenys neskelbtini)) 2024-02-26 skundo“; 2) Kauno AVMI 2024 m. vasario 5 d. sprendimą (7.45 Mr) FR0682-24 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“; 3) Komisijos 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. S-2024/103 „Dėl E. K. skundo”. Teismas nurodė, kad aptariamoje byloje teismo posėdis paskirtas 2024 m. rugsėjo 18 d.
Teismas pažymėjo, kad ir nagrinėjamoje byloje, ir administracinėje byloje Nr. eI3-14758-473/2024 sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio išlaidų, viršijančių gautas pajamas tikrinamuoju laikotarpiu.
Teismo įsitikinimu, ir nagrinėjamoje administracinėje byloje, ir administracinėje byloje
Nr. eI3-14758-473/2024 turi būti vertinamos tos pačios faktinės aplinkybės, kadangi ir pareiškėjos A. K., ir jos sutuoktinio E. K. atliktų mokestinių patikrinimų metu buvo vertintos ir nustatytos tos pačios faktinės aplinkybės (vertintos šeimos gautos pajamos / įplaukos ir patirtos išlaidos, šeimos pajamų ir išlaidų balansas ir kt.), todėl, teismas konstatavo, kad siekiant išvengti skirtingų jų įvertinimo nagrinėjant bylą teisme ir prieštaringų teismo sprendimų priėmimo, yra pagrindas nagrinėjamą administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą stabdyti iki įsiteisės teismo sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-14758-473/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04614-2024-5) pagal E. K. skundą.
III.
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sustabdė bylos nagrinėjimą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad teismas aplinkybę, jog vienu metu nagrinėjamos pareiškėjos ir pareiškėjos sutuoktinio bylos priskyrė tai aplinkybei, kurios pagrindu yra privalomas bylos sustabdymas.
Atsakovo vertinimu, teismo nurodoma aplinkybė neturėtų būti priskiriama privalomam bylos sustabdymo pagrindui, nes bylose sprendžiami skirtingų subjektų mokestinės atsakomybės taikymo klausimai ir pareiškėjos sutuoktinio byloje priimtas sprendimas neturės įtakos pareiškėjos mokestinėms prievolėms. Atsakovas pažymi, kad tai yra fakultatyvusis bylos sustabdymo pagrindas, o atsižvelgiant į teismų praktiką, teismas dėl bylos sustabdymo privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes, apsvarstęs, ar tam tikros aplinkybės, sudarančios pagrindą stabdyti bylą, netrukdo teismui visapusiškai ir teisingai nustatyti esmines bylos aplinkybes, tikruosius šalių tarpusavio santykius, ar bylos sustabdymas neužvilkins jos išnagrinėjimo ir nepažeis byloje dalyvaujančių asmenų teisėtų interesų .
Atsakovas pabrėžia, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos; teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų vien formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas sustabdyti bylą. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami administracinio proceso tikslai (ABTĮ 11 str.).
Atsakovas teigia, jog nagrinėjamu atveju byla yra sustabdyta be pagrindo ir tokiu būdu yra nepagrįstai vilkinamas procesas, pažeidžiami ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtinti proceso operatyvumo ir betarpiškumo principai. Pareiškėjos sutuoktinio nagrinėjama byla administraciniame teisme nesukuria kliūčių nagrinėti administracinę bylą pagal pareiškėjos skundą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria nagrinėjama byla sustabdyta iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-14758-473/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04614-2024-5), teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindai yra išdėstyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (3 p.).
Administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies
3 punktą galimas tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS444-591/2013, 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies
3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011, 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).
Taigi, teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-254-525/2020).
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-14758-473/2024 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-04614-2024-5) bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis teismo sprendimas. Minėta administracinė byla yra nagrinėjama, teismo sprendimas nėra priimtas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja teismui skundžia Kauno AVMI, VMI ir ne teismo tvarka mokestinį ginčą išnagrinėjusios Komisijos sprendimus, kuriuose, atlikus pareiškėjos gyventojo pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, už 2018–2022 metus, buvo nustatyta, kad pareiškėja disponavo iš mokesčių administratoriaus nenustatytų šaltinių gautomis pajamomis, kurių nedeklaravo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) nustatyta tvarka, nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM. Todėl pareiškėjai buvo apskaičiuota mokėtina GPM suma ir su šiuo mokesčiu susijusios sumos.
Iš pareiškėjos sutuoktinio inicijuotos administracinės bylos duomenų matyti, kad tos bylos pareiškėjas E. K. teismui skundžia Kauno AVMI, VMI ir ne teismo tvarka mokestinį ginčą išnagrinėjusios Komisijos sprendimus, kuriuose, atlikus pareiškėjo GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą, už 2018–2022 metus, buvo nustatyta, kad pareiškėjas disponavo iš mokesčių administratoriaus nenustatytų šaltinių gautomis pajamomis, kurių nedeklaravo GPMĮ nustatyta tvarka, nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo GPM. Todėl pareiškėjos sutuoktiniui buvo apskaičiuota mokėtina GPM suma ir su šiuo mokesčiu susijusios sumos.
Ir dėl pareiškėjos, ir dėl jos sutuoktinio mokestinių prievolių priimtuose mokesčių administratoriaus sprendimuose, be kita ko, konstatuota, kad mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui tikrintu laikotarpiu (2018–2022 m.) jų patirtoms išlaidoms padengti trūko 629 515,62 Eur pajamų, kurios, vadovaujantis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, priskirtos abiem sutuoktiniams po lygiai. Iš pareiškėjos skundžiamų mokesčių administratoriaus sprendimų turinio matyti, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis CK nuostatomis, analizuodamas pareiškėjos gautas pajamas bei patirtas išlaidas, įvertino ir sutuoktinio gautas pajamas bei patirtas išlaidas. Nors gyventojų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos pareiškėjai ir jos sutuoktiniui nustatytos atskirais mokesčių administratoriaus sprendimais, tačiau nagrinėjant kiekvieną individualų atvejį (vieno sutuoktinio apmokestinimo) buvo atsižvelgiama į aplinkybes, nustatytas kito sutuoktinio mokestiniame patikrinime. Taigi dvi išnagrinėtos mokestinės bylos dėl kiekvieno iš sutuoktinių apmokestinimo yra susijusios.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ir sustabdytoje byloje ir pareiškėjos sutuoktinio inicijuotoje administracinėje byloje bus vertinamos iš esmės tos pačios faktinės aplinkybės (sutuoktinių pajamos, išlaidos, sandoriai, gautų lėšų šaltiniai; kt.), lėmusios mokėtinų GPM sumų apskaičiavimą pareiškėjai. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjos apmokestinimui reikšmingų aplinkybių įvertinimui prejudicinę reikšmę turi pareiškėjos sutuoktinio mokestinėje byloje nustatyti faktai, kurie nebus iš naujo įrodinėjami.
Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo vadovautis atsakovo atskirajame skunde nurodytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pavyzdžiais, kadangi ši praktika suformuota skirtingose teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis bylose, t. y. nurodytuose procesiniuose dokumentuose nėra pasisakoma dėl ABTĮ 100 straipsnio nuostatų taikymo nagrinėjant mokestinį ginčą. Atsakovo argumentai dėl proceso vilkinimo, nagrinėjamu atveju, yra deklaratyvūs ir bendro pobūdžio, todėl atmetami.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio
1 dalimi, teisėjų kolegija