LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
REZOLIUCIJA
DĖL SPORTO POLITIKOS
2014 m. lapkričio 18 d. Nr. XII-1342
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas,
pripažindamas sporto šviečiamąją, ugdomąją, sveikatinimo, socialinę ir ekonominę reikšmę siekiant strateginių Lietuvos tikslų;
atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Organizacijos nuostatą pripažinti sportą kaip priemonę švietimui ir sveikatai gerinti, plėtrai ir taikai skatinti ir Europos Sąjungos valstybių narių bei jų vyriausybių vadovų pripažintą ypatingą sporto reikšmę ir svarbų socialinį vaidmenį, taip pat poreikį skatinti sveikatinamąjį fizinį aktyvumą visuomenėje;
įgyvendindamas 2012–2020 metų valstybinę sporto plėtros strategiją, patvirtintą Seimo 2011 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. XI-1296 „Dėl 2011–2020 metų valstybinės sporto plėtros strategijos patvirtinimo“, Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programą, patvirtintą Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“, bei jos pagrindinį principą „sveikata visose politikos srityse“, Valstybinę švietimo 2013–2022 metų strategiją, patvirtintą Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 „Dėl Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos patvirtinimo“, taip pat 2013 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendaciją dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo įvairiuose sektoriuose (OL 2013 C 354, p. 1) ir Europos vaikų ir paauglių sveikatos 2015–2020 metų strategiją,
1) didinti įvairių sporto paslaugų prieinamumą visiems vaikams ir jaunimui, kad jie galėtų sportuoti, mankštintis, sveikai gyventi:
a) pasiekti, kad visose šalies bendrojo ugdymo mokyklose būtų vedamos trys sporto ugdymo pamokos per savaitę. Mokinių sveikatai stiprinti mokyklose įvesti papildomą ilgąją pertrauką, per kurią jie galėtų mankštintis, judėti pagal savo pomėgius;
b) plėsti sporto gimnazijų tinklą šalyje, steigiant regionines sporto gimnazijas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje ir jų filialus (sporto klases bendrojo ugdymo mokyklose) kituose šalies regionuose, kuriuose yra išskirtinių sporto šakų tradicijų, šioms sporto šakoms tinkama infrastruktūra ir tinkamos kvalifikacijos trenerių;
c) steigti sportininkų ugdymo centrų (sporto mokymo įstaigų, sporto centrų) filialus vietovėse, kuriose yra didesnių mokyklų, tačiau nėra sportininkų ugdymo centrų;
d) sudaryti tinkamas higienos ir sporto infrastruktūros sąlygas ir finansuoti mokinių dalyvavimą sporto ugdymo pamokose ir treniruotėse sportininkų ugdymo centruose, sporto, sporto ir sveikatingumo klubuose;
2) didinti sporto ugdymo pamokų patrauklumą ir skatinti mokinius aktyviai jose dalyvauti:
a) atnaujinti sporto ugdymo pamokų turinį, siekiant padaryti jį patrauklesnį ir modernesnį, taikyti naujas dėstymo metodikas;
b) tobulinti, atnaujinti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo sporto programas ir sporto ugdymo planus, parengti sportinio ugdymo vadovėlius, kad vaikams ir jaunimui būtų suformuotas įprotis visą gyvenimą gyventi sveikai ir fiziškai aktyviai, gebėjimas būti sveikiems, tvirtai pasirengusiems darbui, karjerai, šalies gynybai, o visa tai padėtų kurti savo, savo vaikų ir Lietuvos ateitį, aktyviai dalyvauti šalies gyvenime, būti pilietiškiems, atsakingiems už savo tautą ir valstybę;
c) gerinti sporto ugdymo mokytojo įvaizdį. Tobulinti sporto ugdymo mokytojų, dėstytojų, trenerių kvalifikaciją, jų atestavimo tvarką. Užtikrinti tinkamas sąlygas jų kvalifikacijai tobulinti, efektyviai panaudojant Europos Sąjungos programų ir fondų lėšas. Siekti, kad kiekvienas sporto pedagogas ugdytųsi vertybinę nuostatą ir būtų motyvuojamas nuolat tobulinti savo veiklą. Didinti mokytojo atsakomybę už vaikų sveikatą ir fizinį parengimą;
d) aprūpinti visas šalies bendrojo ugdymo mokyklas šiuolaikine sporto infrastuktūra, įranga ir priemonėmis, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos judėti ir mankštintis pertraukų metu, po pamokų. Užtikrinti, kad renovuojant bendrojo ugdymo mokyklas būtų atnaujintos sporto salės, sporto aikštynai, baseinai, sudarytos tinkamos higienos sąlygos kurti papildomas erdves sportuoti. Vykdant Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-2341 „Dėl Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programos patvirtinimo“, kiekvienais metais atnaujinti po 15 stadionų;
3) pasiekti, kad ne mažiau kaip du kartus per metus pagal nustatytus rodiklius būtų vertinami mokinių fiziniai gebėjimai ir pažanga. Sukurti vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo stebėsenos sistemą, padėsiančią palyginti gautus duomenis, juos vertinti ir lyginti su kitų šalių vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo rodikliais;
4) vertinant mokyklų veiklos kokybę ypač daug dėmesio skirti mokyklos pastangoms gerinti mokinių sveikatą, diegti sveikos gyvensenos principus, didinti mokinių fizinį aktyvumą, vykdyti sveikatos būklės kaitos stebėseną. Didinti mokyklos atsakomybę už šią sritį;
5) tobulinti sporto specialistų, dirbančių su vaikais ir jaunimu, rengimo sistemą universitetuose, atnaujinant studijų programas taip, kad jos būtų pritaikytos valstybės, visuomenės ir rinkos poreikiams;
6) efektyviau panaudoti Europos Sąjungos paramos lėšas atnaujinant bendrojo ugdymo, aukštųjų mokyklų – universitetų ir kolegijų – sporto infrastruktūrą. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pastatyti daugiafunkcius studentų sporto centrus;
7) plėtoti prieinamiausias fizinio aktyvumo formas, pavyzdžiui, važiavimą dviračiais. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ir savivaldybėms plėsti saugių dviračių takų tinklą, įrengti dviračių statymo ir laikymo vietas, nustatyti, kad tokios vietos būtų privalomos prie švietimo, mokslo, studijų ir kitų ugdymo įstaigų;
8) pagerinti vaikų sveikatos priežiūrą. Siekti kokybiškai, efektyviai tikrinti mokinių sveikatą, diagnozuoti ligas, užtikrinti ligų prevencijos ir sveikos gyvensenos pagrindinių principų įgyvendinimą;
9) telkti Lietuvos sporto mokslininkus kryptingai vykdyti naujus mokslinius sporto ir sveikatinimo tyrimus, viešinti jų rezultatus, efektyviau panaudoti juos vaikų ir jaunimo sportui, sveikatinamajam fiziniam aktyvumui skatinti;
10) parengti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, įtvirtinant sąlygas studentams bakalauro studijų metu laisvai rinktis sporto ugdymo programą kaip mokomąjį dalyką ir kiekvieną semestrą už tai gauti kreditų, išskyrus specializuotas tos studijų krypties aukštąsias mokyklas;
11) pagerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą su sportu susijusio vaikų ir jaunimo formaliojo ir neformaliojo švietimo srityse, sustiprinti valstybės sporto institucijos – Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – koordinuojamąjį vaidmenį sporto srityje.