PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2023 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. ĮV-122

PROFESIONALIOJO SCENOS MENO ĮSTAIGŲ VEIKLOS SKATINIMO 2024–2028 METŲ veiksmų PLANAS

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1. Profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos skatinimo 2024–2028 metų veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) paskirtis – nustatyti nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų (toliau – Įstaigos) kūrybinės veiklos tikslus siekiant plėtoti Lietuvos profesionalųjį scenos meną, skatinti novatoriškumą ir tarptautiškumą, didinti kultūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir įvairovę Lietuvoje, stiprinti Įstaigų tinklo prieinamumą.

2. Veiksmų plane vartojamos šios sąvokos:

2.1. Bendra gamyba – Įstaigų su kitomis Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigomis ar užsienio scenos meno organizacijomis bendrų profesionaliojo scenos meno kūrinių sukūrimas pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis;

2.2. Jaunasis menininkas – asmuo nuo 18 iki 35 metų, vykdantis kūrybinę veiklą profesionaliojo scenos meno srityje;

2.3. Pripažintas menininkas – asmuo, sukūręs ir (ar) atlikęs kūrinius, kurie buvo teigiamai įvertinti profesionaliojo scenos meno vertintojų ir (ar) pelnęs nacionalinius ar tarptautinius apdovanojimus.

2.4. Rezidencija – Įstaigos sudarytos sąlygos jaunųjų menininkų ar jų kolektyvų mobilumui ir galimybei jiems tam tikrą laiką kurti kitoje, nei jų nuolatinė gyvenamoji ar darbo vieta, aplinkoje.

2.5. Kitos Veiksmų plane vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatyme.

3. Veiksmų planas apima šias pagrindines veiklos sritis:

3.1. naujų profesionaliojo scenos meno kūrinių sukūrimas;

3.2. Įstaigų su kitomis Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigomis ir (ar) užsienio scenos meno organizacijomis bendrų scenos meno kūrinių sukūrimas pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis;

3.3. sąlygų sudarymas rezidencijoms Įstaigose;

3.4. Įstaigų profesionaliojo scenos meno kūrinių sklaida Lietuvos regionuose;

3.5. užsienio scenos meno atlikėjų programų pristatymas Lietuvoje;

3.6. Įstaigų profesionaliojo scenos meno kūrinių sklaida užsienyje;

3.7. kultūrinės edukacija, atsižvelgiant į skirtingų socialinių ir amžiaus grupių lankytojų poreikius;

3.8. elektroninių paslaugų sukūrimas ir sklaida arba Įstaigos profesionaliojo scenos meno kūrinių skaitmeninimas ir sklaida.

4. Įgyvendinus Veiksmų plano priemones, bus sukurta daugiau aukštos meninės vertės profesionaliojo scenos meno kūrinių, plėsis jų sklaida ir prieinamumas įvairioms visuomenės grupėms Lietuvoje, bus užtikrinta idėjų ir išraiškos priemonių kaita Įstaigose, įtraukiant jaunuosius menininkus, sustiprintas tarptautinis bendradarbiavimas.

II SKYRIUS

APLINKOS IR VIDAUS VEIKSNIŲ ANALIZĖ

5. Įstaigos įgyvendina valstybės politiką profesionaliojo scenos meno srityje, kurdamos profesionaliojo scenos meno kūrinius ir (ar) juos viešai atlikdamos. Savo kūrybine veikla jos ugdo kūrybingą visuomenę, tenkina jos poreikį aukštos kokybės scenos meno paslaugoms, siekia didinti profesionaliojo scenos meno prieinamumą. Tačiau Įstaigų kūrybinio potencialo plėtros galimybėms įtaką daro finansinių šaltinių (arba resursų), kuriais Įstaigos gali pasinaudoti naujiems scenos meno kūriniams sukurti bei skleisti, ribotumas. Iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų didžioji dalis tenka pastatų išlaikymui ir darbo užmokesčiui, todėl kūrybinei veiklai lėšų lieka nepakankamai. Vidutiniškai Įstaigos uždirba apie 5–30 % (nuo skiriamų valstybės biudžeto lėšų) pajamų kūrybiniams sumanymams įgyvendinti. Įstaigų uždirbamų lėšų nepakanka, norint kūrybiniame procese diegti naujoves, taip pat naudoti šiuolaikines technologijas (apšvietimas, vaizdo projekcijos, kokybiškas įgarsinimas), pritraukti tarptautiniu lygmeniu pripažintus menininkus ir pasitelkti aukštos kvalifikacijos specialistus (garso ir šviesų dailininkus, scenografijos dailininkus ir kt.), pritraukti naujas auditorijas, ypatingai – jaunesnio amžiaus lankytojus. Atkreiptinas dėmesys, kad augant energijos sąnaudoms, įstaigoms susiduriant su ženklia infliacija, lėšų dalis, kuri gali būti skirta kūrybinei veiklai, dar labiau mažėja.

6. Lietuvoje veikia 20 nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų, kuriose dirba nuo 1 iki 5 meno kolektyvų. Įstaigų kasmet pateikiami duomenys ir Įstaigų vadovų apklausos rodo, kad operos ar baleto spektaklio sukūrimas kainuoja iki 500 tūkst. eurų, dramos ar šokio spektaklio sukūrimas – iki 250 tūkst. eurų, lėlių teatro spektaklio sukūrimas – iki 25 tūkst. eurų, koncertinės programos parengimas – iki 40 tūkst. eurų. Įstaigos per metus siekia sukurti po 4-5 naujus spektaklius, 40-270 nekartotinių unikalių koncertinių programų. Gastrolės taip pat dėl didėjančių kaštų reikalauja ženklių išlaidų. Tai apriboja galimybes realizuoti kūrybinius sumanymus ir Įstaigos yra priverstos keisti suplanuotą repertuarą.

7. Profesionaliojo scenos meno kūrinių kokybė ir jų aktualumas priklauso nuo tvarios kūrybinių idėjų kaitos, profesionaliojo scenos meno srities tendencijų Lietuvoje ir užsienyje išmanymo ir taikymo Įstaigos veikloje. Lietuvos profesionaliojo scenos meno kolektyvai, kūrėjai ir atlikėjai yra vertinami užsienyje, kviečiami dalyvauti tarptautiniuose projektuose, festivaliuose, kuriuose dažnai pelno apdovanojimus. Tačiau finansinių resursų stoka varžo Įstaigų tarptautinį bendradarbiavimą.

8. Profesionaliojo scenos meno įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta Įstaigų bendradarbiavimo veikla, kai su kitomis profesionaliojo scenos meno įstaigomis ir užsienio scenos meno organizacijomis bendrai organizuoja profesionaliojo scenos meno kūrinio ar kūrinių sukūrimą, viešą atlikimą ir kūrinio ar kūrinių (jo ar jų dalių) naudojimą, sudarydamos jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Jungtinė veikla leidžia efektyviausiu būdu panaudoti Įstaigos kūrybinius resursus ir sutelkti kelių partnerių finansinius ir kūrybinius išteklius bendrai gamybai. Tokiu būdu sukurti kūriniai leidžia pasiekti platesnį lankytojų ratą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

9. Siekiant užtikrinti profesionaliojo scenos meno aktualumą ir atsinaujinimą, būtina skatinti jaunuosius menininkus dalyvauti Įstaigų veikloje, siūlyti aktualias idėjas, kūrybinius sprendimus, nagrinėti visuomenei aktualius klausimus. Tačiau jaunieji menininkai yra pažeidžiami dėl mažesnės patirties, abipusio (su Įstaiga) pasitikėjimo, jiems trūksta resursų kūrybinių projektų įgyvendinimui, todėl karjeros pradžioje susiduria su kūrybinės veiklos rizika – negaudami pakankamai pajamų iš kūrybinės veiklos, jaunieji menininkai įsitraukia į kitas ekonomines veiklas, ir tokiu būdu prarandamas potencialus menininkas, į kurį buvo investuota studijų metu. Jaunųjų menininkų integravimasis į Įstaigos kūrybinę veiklą per kūrybines rezidencijas užtikrina tvarią Įstaigos veiklos raidą, gyvybingumą, atvirumą bei aktualumą įvairių kartų lankytojams.

10. Lietuvos kultūros tarybos užsakymu UAB „KOG institutas“, UAB „Norstat LT“ 2021 m. paskelbė tyrimo ataskaitą „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis“ ^{^[1]}, kuriame nurodoma, kad maždaug 8 iš 10-ies gyventojų per 12 mėn. iki 2020 m. pavasario karantino lankėsi Įstaigose arba nuotoliniu būdu žiūrėjo scenos menų renginius. Statistiškai rodiklio augimas stebimas scenos menų srityje, remiantis 2014, 2017 ir 2020 m. tyrimų vidurkiu. Daugiausiai lankytojų sudaro 15 -19 metų (40%) ir 20-29 metų (23%) asmenys. Scenos menų renginius iki 2020 m. karantino lankė apie 85 % visų šalies gyventojų. 2020 m. gyventojų pasitenkinimas scenos menų paslaugų prieinamumu buvo 58,9 %. 2023 m. dar nėra pasiekti žiūrovų lankomumo rodikliai tokie, kokie buvo iki pandemijos. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuos rodiklius papildomai įtakojo 2022 m. išaugusi infliacija ir energetinių resursų kainos.

11. Regionuose esančios kultūros ir meno renginių organizavimo įstaigos yra linkusios pristatyti komercinę scenos meno produkciją. Tokios pasiūlos dominavimą apsprendžia regionų gyventojų mažesnės pajamos, žemesnis išsilavinimo lygis, ribota infrastruktūra, kuri dažnai nėra tinkama aukšto meninio lygio profesionaliojo scenos meno kūriniams atlikti. Susigrąžinti lankytojus į sales, konkuruoti su komercine produkcija reikalauja didesnių finansinių, materialiųjų išteklių. Lietuvos nacionalinio kultūros centro 2021 m. statistiniais duomenimis, šalyje yra 160 kultūros centrų ir 455 struktūriniai jų padaliniai, kuriuose galėtų būti viešai atliekami profesionaliojo scenos meno kūriniai. Regionų gyventojų, linkusiųjų dalyvauti kultūrinėje meninėje veikloje, dalis reikšmingai mažesnė Tauragės, Utenos ir Šiaulių apskrityje. O daugiau norinčių įsitraukti Panevėžio, Alytaus ir Klaipėdos apskrityse. Patenkintų kultūros paslaugų prieinamumu gyventojų dalis yra reikšmingai mažesnė Klaipėdos apskrityje ir Telšių apskrityje. Daugiau prieinamumu patenkintų gyventojų yra Marijampolės apskrityje ir Alytaus apskrityje. Utenos ir Telšių apskrityje gyventojai yra mažiau patenkinti kultūros paslaugų kokybe. Geriausiai iš regionų ją vertina Tauragės ir Alytaus apskričių gyventojai. Kai kurios Įstaigos regionų pasiekiamumo klausimus sprendžia teikdamos žiūrovų mobilumo paslaugą: regionų gyventojams padengiami kelionės kaštai, suteikiant galimybę pamatyti profesionaliojo scenos meno kūrinį Įstaigos salėje arba regionų erdvėms pritaikytą originalo adaptaciją. Užsienio kūrėjų Profesionaliojo scenos meno kūriniai prieinami iš esmės tik 3 didžiųjų miestų gyventojams ir dažniausiai tik vienkartinių pristatymų profesionaliojo scenos meno festivaliuose forma. Mažesnių miestų, rajonų centrų gyventojai iš viso neturi galimybių pamatyti ar išgirsti aktualius, tarptautinės sėkmės sulaukusius profesionaliojo scenos meno kūrinius.

12. Įstaigos prisideda prie Lietuvos įvaizdžio formavimo, jų užmegztų ryšių su užsienio organizacijomis, siekiančiomis pristatyti užsienyje Lietuvos profesionaliojo scenos meno kūrėjus ir kūrinius, geografija yra plati. Kultūros ministerija yra pagrindinė kultūros tarptautiškumo politiką formuojanti institucija, per sukurtą kultūros atašė tinklą siekianti analizuoti lankytojų lūkesčius užsienio šalyse, tarpininkauti pristatant Lietuvos scenos meną. Įstaigų gastrolės užtikrina papildomas pajamas, tačiau ir šis finansavimo šaltinis yra trumpalaikis ir ne nuolatinis.

13. Vadovaujantis Kultūros ministerijos pavaldumo scenos meno įstaigų ataskaitomis, iki karantino teatruose ir koncertinėse įstaigose apsilankė 1,26 mln. lankytojų, o per 2021 m. – 0,47 mln. lankytojų. Tačiau šiuo laikotarpiu Įstaigos daug dėmesio skyrė veiklai virtualioje erdvėje: jei 2019 m. virtualių apsilankymų skaičius buvo 1,99 mln. žiūrovų, tai 2021 m. – 2,74 min. žiūrovų. Atitinkamai išaugo nemokamai apsilankiusių lankytojų dalis: nuo 4,82 iki 8,79 %. Krito viešai atliktų renginių skaičius nuo 3703 iki 2639 vienetų skaičiaus, iš jų skirtų vaikams ir mokiniams dalis nuo 21,26 % iki 12,31 %. Atsižvelgiant į tai, kad Įstaigų veikla negali pilnai atsiskleisti nuotolinės veiklos pagalba, Įstaigoms būtina plėsti ir atrasti auditorijas, besinaudojančias Įstaigos skaitmenizuotomis paslaugomis.

14. Įstaigų veikla pandemijos metu rodo didelę profesionaliojo scenos meno svarbą visuomenėje, ją konsoliduojant ir jos potencialą naudojant visuomenės emocinės sveikatos gerovei užtikrinti, išgyvenant sudėtingus laikotarpius. 2022 m. pasikeitusi geopolitinė ir ekonominė situacija tapo dar vienu iššūkiu Įstaigoms susigrąžinant lankytoją į sales, suteikti galimybę lankytojams patirti džiaugsmą per meną, sustiprinti dvasinį atsparumą, pagerinti emocinę sveikatą

15. Nepaisant to, kad šiuo metu nebekelia diskusijų būtinybė vykdyti įvairioms vaikų ir jaunimo grupėms pritaikytas kultūrinės edukacijos veiklas, tačiau iš esmės tik labai retais atvejais vykdomos edukacinės veiklos pritaikytos negalią patiriantiems asmenims, vyresnio amžiaus asmenims, socialinę atskirtį patiriantiems asmenims. Pvz. Lietuvos kultūros tarybos 2021 m. atliktas tyrimas „Kultūrinės edukacijos veiklų poveikio vertinimas“ fiksavo, kad jaunimas iš socialinės rizikos šeimų nesiekia 10% iš visų dalyvavusių edukacinėse programose finansuotose Lietuvos kultūros tarybos lėšomis ir yra žymiai mažesnis lyginant su kitomis kultūrinės edukacijos ir panašiomis programos (pvz. neformalaus vaikų švietimo krepšeliu). Tyrimo metu taip pat išaiškėjo, kad viena problematiškiausių jaunimo grupių yra baigęs mokyklą jaunimas.

III SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO FINANSAVIMAS

16. Veiksmų planas įgyvendinamas iš Kultūros ministerijai patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų (toliau – Ministerijos asignavimai) ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2022 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. ĮV-274 „Dėl 2021-2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos Pažangos priemonės Nr. 08-001-04-01-01 (PP) „Aukštos meninės vertės įvairaus ir įtraukaus kultūros turinio prieinamumo didinimas“ aprašo patvirtinimo“ patvirtintos pažangos priemonės Nr. 08-001-04-01-01 (PP) veiklos 4.1.1.2 „Kultūra regionuose – scenos menų mobilumas“ ar kitų pažangos priemonių ir jų veiklų (toliau – Plėtros programos pažangos priemonės) įgyvendinimui numatytų lėšų.

________________________________________________

Profesionaliojo scenos meno įstaigų

veiklos skatinimo 2024–2028 metų

veiksmų plano

priedas

Eil. nr.	Veiklų vertinimo sritys ir jų temos, veiksmų rodiklio pavadinimas		Numatomos lėšos (tūkst. Eur)						Įgyvendinančioji institucija
Eil. nr.			2024 metai	2025 metai		2026 metai	2027 metai	2028 metai	Įgyvendinančioji institucija
1.	Veiklos paskirtis – plėtoti Lietuvos profesionalųjį scenos meną, skatinti novatoriškumą ir tarptautiškumą, didinti kultūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir įvairovę visoje Lietuvos teritorijoje, stiprinti Įstaigų tinklo atvirumą.
	Veiklos sričių finansavimas (tūkst.eurų)		3060	3060		3060	3060	3060
1.1.	Įstaigų, kurioms skirtas finansavimas veiklai, skaičius (vienetai)		20	20		20	20	20	Kultūros ministerija
1.2.	Vidutinis salių užimtumas Įstaigos organizuotuose pasirodymuose (procentais, Lietuvoje ir užsienyje)		77 %	78 %		79 %	79 %	80 %	Įstaigos
1.3.	Lankytojų skaičius (Lietuvoje ir užsienyje) (tūkst. asmenų)		170	172		173	175	175	Įstaigos
1.4.	Parduotų bilietų su nuolaida skaičius (tūkst. vienetų)		19	19		18,8	18,8	18,8	Įstaigos
2.	Veiklos sritis – skatinti aukštos meninės vertės profesionaliojo scenos meno kūrinių kūrimą, į Įstaigų kūrybinę veiklą įtraukti jaunuosius kūrėjus, skatinti bendrą profesionaliojo scenos meno kūrinių gamybą.
2.1.	*Veiksmas –* *užtikrinti naujų profesionaliojo scenos meno kūrinių kūrimą*
2.1.1	Viešai atliktų naujų profesionaliojo scenos meno kūrinių skaičius (vienetai)		75	76		77	80	80	Įstaigos
2.2.	Veiksmas – sudaryti sąlygas Įstaigų su kitomis Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigomis ir (ar) užsienio scenos meno organizacijomis bendrų scenos meno kūrinių sukūrimui pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis
2.2.1	Bendrų scenos meno kūrinių su kitomis Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigomis skaičius (vienetai)		2	1		2	1	1	Įstaigos
2.2.2	Bendrų scenos meno kūrinių su užsienio kultūros ir meno įstaigomis skaičius (vienetai)		1	2		2	2	2	Įstaigos
2.3.	*Veiksmas* *– sudaryti sąlygas jauniems menininkams ar jų kolektyvams reziduoti Įstaigose*
2.3.1	Įstaigoje organizuotoje rezidencijoje dalyvavusių jaunųjų menininkų skaičius (asmenys)		40	38		40	45	50	Įstaigos
2.3.2	Įstaigoje organizuotos rezidencijos metu jaunųjų menininkų sukurtų (atliktų) scenos meno kūrinių ar įgyvendintų kitų veiklų skaičius (vienetai).		6	7		8	10	10	Įstaigos
2.4.	*Veiksmas – vystyti Įstaigų e-paslaugas*
2.4.1	Virtualių apsilankymų skaičius (tūkst. asmenų)		450	450		455	455	457	Įstaigos
2.4.2	Įstaigos skaitmeninėje salėje atliktų naujų kūrinių skaičius (vienetai)		7	7		8	10	10	Įstaigos
3.	Veiklos sritis – siekti, kad Lietuvos ir užsienio aukštos meninės vertės profesionaliojo scenos meno kūriniai būtų prieinami visoje Lietuvoje, užtikrinti jų sklaidą užsienyje.
3.1.	*Veiksmas – užtikrinti Įstaigų scenos meno kūrinių sklaidą Lietuvos regionuose*
3.1.1	Lankytojų skaičius įstaigos organizuotuose pasirodymuose gastrolėse Lietuvoje (tūkst. asmenų)		62	62,5		63	63	64	Įstaigos
3.2.2	Įstaigos organizuotų pasirodymų gastrolėse Lietuvoje skaičius (vienetai)		200	205		210	215	215	Įstaigos
3.2.	*Veiksmas - užtikrinti Įstaigų scenos meno kūrinių sklaidą užsienyje*
3.2.1	Lankytojų skaičius įstaigos organizuotuose pasirodymuose gastrolėse užsienyje (tūkst. asmenų)		15	15,5		15,7	15,8	15,8	Įstaigos
3.2.2	Įstaigos organizuotų pasirodymų gastrolėse užsienyje skaičius (vienetai)		20	20		22	24	24	Įstaigos
3.3.	*Veiksmas* – *pristatyti užsienio scenos meno kolektyvų pristatymas Lietuvoje*
3.3.1	Lankytojų, pristatant užsienio scenos meno kolektyvų pasirodymus Lietuvoje, skaičius (tūkst. asmenų)		6	6		6,1	6,2	6,4	Įstaigos
3.3.2	Įstaigų organizuotų užsienio scenos meno kolektyvų pristatymų Lietuvoje skaičius (vienetai)		18	20		20	20	21	Įstaigos
4.	Veiklos sritis – ugdyti kūrybingą, atvirą, visuomenę, didinant visuomenės žinias apie profesionalųjį scenos meną
4.1.	*Veiksmas –* *vykdyti kultūrinę edukaciją, atsižvelgiant į skirtingų socialinių ir amžiaus grupių lankytojų poreikius.*
4.1.1		Edukaciniuose užsiėmimuose dalyvavusių asmenų skaičius, (tūkst. dalyvių)	36	36,2		36,5	36,8	37	Įstaigos
4.1.2		Surengtų edukacinių užsiėmimų skaičius (vienetai)	635	640	642		644	650	Įstaigos
4.2.	*Veiksmas – vykdyti Plėtros programos pažangos priemonės 4.1.1.2 priemonę „Kultūra regionuose* – *scenos menų mobilumas“ veiklas,* *didinti kultūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir įvairovę visoje šalyje,* *mažinant regionų kultūrinę atskirtį*
		Veiklos finansavimas (tūkst. eurų)	250	0		0	0	0
4.2.1		Lankytojų skaičius Įstaigos kolektyvų pasirodymuose Alytaus, Biržų, Mažeikių, Panevėžio, Rokiškio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Ukmergės, Utenos rajonų gyventojams (tūkst. asm.)	10	0		0	0	0	Įstaigos
4.2.2		Įstaigos organizuotų pasirodymų Alytaus, Biržų, Mažeikių, Panevėžio, Rokiškio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Ukmergės, Utenos rajonų gyventojams, skaičius (vienetai)	57	0		0	0	0	Įstaigos
4.2.3		Įstaigų, viešai atlikusių scenos meno kūrinius Alytaus, Biržų, Mažeikių, Panevėžio, Rokiškio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Ukmergės, Utenos rajonų gyventojams, skaičius (vienetai).	16	0		0	0	0	Įstaigos

__________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2023 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. ĮV-122

PROFESIONALIOJO SCENOS MENO ĮSTAIGŲ VEIKLOS SKATINIMO 2024–2028 METŲ VEIKSMŲ PLANO ĮGYVENDINIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos skatinimo 2024–2028 metų veiksmų plano įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja Profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos skatinimo 2024–2028 metų veiksmų plano (toliau – Veiksmų planas) finansuojamų veiklų sritis, vykdymo etapus, paraiškų teikimo sąlygas ir jų vertinimą, projektų finansavimą ir įgyvendinimo rezultatus.

2. Apraše vartojamos šios sąvokos:

2.1. Projektas – nacionalinio, valstybinio teatro ir koncertinės įstaigos, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, veiklos projektas, atitinkantis Veiksmų plano tikslus ir veiksmus bei konkurso būdu galintis gauti finansavimą.

2.2. Paraiška – Lietuvos Respublikos kultūros ministro nustatytos formos dokumentas, Įstaigos teikiamas Kultūros ministerijai, siekiant gauti finansavimą Projektui (Projektams) įgyvendinti.

3. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatyme ir Veiksmų plane.

II SKYRIUS

VEIKSMŲ PLANO FINANSAVIMAS

4. Veiksmų plano veiklas vykdo Įstaigos, kurių projektai atrenkami konkurso būdu.

5. Įstaigos iki einamųjų metų balandžio 20 d. teikia Ministerijai paraišką (Aprašo 1 priedas ir 2 priedas) dėl Įstaigos planuojamų įgyvendinti projektų finansavimo ateinančiais metais. Įstaigos teikia vieną paraišką visiems projektams, planuojamiems įgyvendinti iš Ministerijos asignavimų, ir kitą paraišką projektams, planuojamiems įgyvendinti iš Plėtros programos pažangos priemonės lėšų.

6. Projektų, planuojamų įgyvendinti iš Ministerijos asignavimų, paskirtis:

6.1. naujo, novatoriško profesionaliojo scenos meno kūrinio sukūrimas;

6.2. Įstaigos su kita Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaiga ar užsienio scenos meno organizacija bendro scenos meno kūrinio sukūrimas pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį;

6.3. Rezidencija Įstaigoje;

6.4. Įstaigos scenos meno kūrinių sklaida Lietuvoje;

6.5. Įstaigos scenos meno kūrinių sklaida užsienyje;

6.6. užsienio scenos meno kolektyvų pristatymas Lietuvoje;

6.7. elektroninių paslaugų kūrimas ir sklaida arba Įstaigos scenos meno kūrinių skaitmeninimas ir sklaida;

7. Projektų, planuojamų įgyvendinant Plėtros programos pažangos priemonės veiklą „Scenos meno projektų mobilumas“, paskirtis – naujų nedidelės apimties aukštos meninės kokybės scenos meno kūrinių sukūrimas ar repertuaro scenos meno kūrinių pritaikymas ir viešas atlikimas specialiai Alytaus, Biržų, Mažeikių, Panevėžio, Rokiškio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Ukmergės, Utenos rajonų gyventojams.

8. Projektai, įgyvendinami iš Ministerijos asignavimų, gali būti vykdomi ilgiau kaip metus. Šiuo atveju, kiekvienais metais Įstaigos teikia paraiškas tik atitinkamais metais vykdomai projekto veiklos daliai įgyvendinti. Projektai, įgyvendinami iš Plėtros programos pažangos priemonių lėšų, gali būti vykdomi ne ilgiau nei vienerius metus, kuriais buvo skirtas finansavimas.

9. Projekto įgyvendinimo pradžia gali būti ankstesnė, nei kultūros ministro įsakymo dėl skirtų lėšų data. Veiklos pabaiga negali būti vėlesnė nei finansuojamųjų metų gruodžio 31 d. Veiksmų plano lėšomis finansuojamos tik tos išlaidos, kurios patirtos nuo finansuojamų metų pradžios iki jų pabaigos.

10. Lėšos neskiriamos Projektui administruoti, pastatams rekonstruoti, remonto darbams atlikti ir administruoti, ilgalaikiam turtui įsigyti arba kitų projektų įgyvendinimui.

11. Paraišką vertina ir kultūros ministrui siūlymus dėl jos finansavimo teikia Profesionaliojo scenos meno taryba (toliau – Taryba), kuri projektus vertina vadovaujantis šiais kriterijais:

11.1. scenos meno kūrinių idėjų aktualumas;

11.2. Įstaigos kūrybinės veiklos sklaida ir pasiekiamumo didinimas;

11.3. Veiklai vykdyti prašomų lėšų pagrįstumas;

11.4. tuo atveju, kai vertinama iš Plėtros programos pažangos priemonės lėšų planuojama finansuoti paraiška, papildomai vertinamas kultūros paslaugų prieinamumas Panevėžio, Šiaulių, Utenos, Alytaus, Ukmergės, Tauragės, Telšių, Mažeikių, Biržų ir Rokiškio rajonų gyventojams.

12. Paraiškose nurodytą veiklą Tarybai posėdžio metu pristato Įstaigos vadovas ar jo įgaliotas darbuotojas.

13. Taryba, įvertinusi projektus pagal nustatytus kriterijus, kultūros ministrui teikia išvadas ir siūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo Įstaigų veiklai arba atsisakymo jas skirti.

14. Kultūros ministras priima sprendimą dėl lėšų skyrimo ar atsisakymo skirti Įstaigų projektams įgyvendinti.

15. Kultūros ministerija su nacionalinėmis Įstaigomis sudaro sutartis (Aprašo 3 priedas) dėl Veiklos plano lėšų skyrimo veiklos įgyvendinimui. Dėl kiekvieno finansuoto projekto prie sutarties pridedama atskira sąmata (Aprašo 4 priedas).

16. Pagal Ministerijos patvirtintą sąmatą planuotos išlaidų rūšys netikslinamos, jeigu skirtumas tarp planuotų ir faktiškai panaudotų lėšų pagal atskirą sąmatos straipsnį neviršija gautos sumos 20 procentų. Jei skirtumas viršija 20 procentų, Vykdytojas ne vėliau kaip likus 5 kalendorinėms dienoms iki projekto įvykdymo termino pabaigos Ministerijai pateikia argumentuotą prašymą dėl sąmatos straipsnių tikslinimo. Kartu su prašymu pateikiama patikslinta projekto sąmata.

17. Praleidus sąmatos tikslinimo terminą ar kitaip pažeidus sąmatos tikslinimo tvarką, sąmata nebetikslinama. Tokiu atveju išlaidos, viršijančios leidžiamus nukrypimus, pripažįstamos netinkamomis ir turi būti grąžintos Ministerijai ne vėliau kaip iki einamųjų biudžetinių metų gruodžio 15 d., arba bus išieškomos teisės aktų nustatyta tvarka.

18. Kai lėšos skiriamos valstybiniam teatrui ir valstybinei koncertinei įstaigai, sutartis nesudaroma. Atsakingas Ministerijos struktūrinis padalinys teisės aktų nustatyta tvarka patikslina tokios Įstaigos atitinkamos programos sąmatą.

19. Esant objektyvioms aplinkybėms ar sąlygoms, Įstaiga gali motyvuotu raštu kreiptis į Ministeriją dėl veiklos nevykdymo ar pakeitimo. Esant esminiams veiklos pakeitimams – įtraukiant naujas veiklas, nevykdant numatytų veiklų ar jų dalies, Įstaigų prašymai turi būti teikiami iki einamųjų metų spalio mėnesio pabaigos. Juos įvertinusi Taryba teikia išvadas kultūros ministrui, kuris priima sprendimą tenkinti arba netenkinti Įstaigos prašymo. Pastaruoju atveju, kultūros ministras nustato Įstaigai grąžinti projektui skirtas lėšas į Ministerijos biudžetą.

20. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir dėl to apribojus ar draudžiant kultūros įstaigų lankymą, kultūros paslaugų teikimą ir (ar) kultūros renginių organizavimą, Įstaiga gali motyvuotu raštu kreiptis į Ministeriją dėl kultūros ministro įsakymu patvirtinto Projekto nevykdymo ir lėšų panaudojimo kitam kultūros ministro įsakymu patvirtintam Projektui (-tams) ar einamųjų biudžetinių metų Įstaigos kitiems veiklos veiksmams vykdyti.

21. Nepanaudotos projektui įgyvendinti lėšos grąžinamos į Ministerijos biudžetą.

22. Įstaigos už Veiksmų plano kiekvieno projekto įgyvendinimą atsiskaito Ministerijai per 1 mėnesį nuo projekto įgyvendinimo pabaigos, bet ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 20 d. Įstaiga atsiskaito Ministerijai už kiekvieną Projektą, pateikdama:

22.1. Projekto įvykdymo rezultatų ataskaitą (Aprašo 5 priedas);

22.2. Projekto įvykdymo faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų sąrašą (Aprašo 6 priedas). Šį dokumentą teikia tik nacionalinis teatras ir nacionalinė koncertinė įstaiga.

23. Ministerijai pareikalavus, Įstaiga turi pateikti Projekto įvykdymo faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų sąrašą ir (ar) visus išlaidas pateisinančius ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus arba jų kopijas.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

24. Paraiškos ir ataskaitos saugomos Kultūros ministerijoje Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.

_______________________

^{^[1]} https://www.kulturostyrimai.lt/visos-temos/kulturos-politika/gyventoju-dalyvavimas-kulturoje-ir-pasitenkinimas-kulturos-paslaugomis-2020/