PAKRUOJO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PAKRUOJO R. LINKUVOS GIMNAZIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2024 m. lapkričio 28 d. Nr. T-384
Pakruojis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2011 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-1164 „Dėl Nuostatų, įstatų ar statutų įforminimo reikalavimų patvirtinimo“ ir atsižvelgdama į Pakruojo rajono savivaldybės mero 2024 m. lapkričio 12 d. potvarkį Nr. MV-407 „Dėl teikimo patvirtinti Pakruojo r. Linkuvos gimnazijos nuostatus“, Pakruojo rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Pripažinti netekusiu galios Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2024 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. T-191 „Dėl Linkuvos specialiosios mokyklos reorganizavimo ir Pakruojo r. Linkuvos gimnazijos nuostatų patvirtinimo“ 3 punktą.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Pakruojo rajono savivaldybės tarybos
2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T-384
PAKRUOJO R. LINKUVOS GIMNAZIJOS
NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pakruojo r. Linkuvos gimnazijos nuostatai (toliau – nuostatai) reglamentuoja Linkuvos gimnazijos (toliau – Gimnazija) teisinę formą, priklausomybę, savininką, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, buveinę, mokyklos grupę, tipą, pagrindinę paskirtį, mokymo kalbą, mokymosi formas ir mokymo proceso organizavimo būdus, veiklos teisinį pagrindą, sritį, rūšis, tikslą, uždavinius, funkcijas, mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų išdavimą, mokyklos teises ir pareigas, veiklos organizavimą ir valdymą, savivaldą, darbuotojų priėmimą į darbą, jų darbo apmokėjimo tvarką ir atestaciją, mokyklos turtą, lėšas, jų naudojimo tvarką, finansinės veiklos kontrolę, Gimnazijos veiklos priežiūrą, Gimnazijos nuostatų keitimą ir papildymą, reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo tvarką.
2. Gimnazijos oficialusis pavadinimas – Pakruojo r. Linkuvos gimnazija, trumpasis pavadinimas – Linkuvos gimnazija. Gimnazija įregistruota Juridinių asmenų registre, kodas 190066944.
3. Mokyklos įsteigimo data, grįsta teisės aktais ir istoriniais šaltiniais, – 1918 m. rugpjūčio 23 d. kaip „Saulės“ progimnazija.
6. Gimnazijos savininkas – Pakruojo rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė), kodas 288733050, registruota buveinė Kęstučio g. 4, 83152 Pakruojis.
7. Gimnazijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos išimtinei ir paprastajai Savivaldybės tarybos kompetencijai (jeigu paprastosios Savivaldybės tarybos kompetencijos įgyvendinimo Savivaldybės taryba nėra perdavusi Savivaldybės merui) ir jos kompetencijos:
7.1. Savivaldybės taryba:
7.1.2. skiria ir atleidžia likvidatorių arba sudaro likvidacinę komisiją ir nutraukia jos įgaliojimus;
7.2. Savivaldybės meras:
7.2.1. priima į pareigas ir atleidžia iš jų gimnazijos direktorių, įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su gimnazijos direktoriaus darbo santykiais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teises aktų nustatyta tvarka;
14. Mokymo proceso organizavimo būdai:
15. Gimnazija vykdo švietimo programas:
16. Gimnazijoje išduodami mokymo pasiekimus įteisinantys dokumentai:
17. Gimnazija turi padalinį – Pašvitinio pradinio ugdymo skyrių (toliau – Skyrius):
17.5. mokymo proceso organizavimo būdai – grupinio mokymosi forma įgyvendinama kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pavienio mokymosi forma įgyvendinama savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu;
18. Gimnazija turi padalinį – Specialiojo ugdymo skyrių (toliau – Skyrius):
18.3. Skyrius vykdo pradinio ugdymo individualizuotą, pagrindinio ugdymo individualizuotą, socialinių įgūdžių ugdymo, neformaliojo švietimo programas;
18.5. mokymo proceso organizavimo būdai – grupinio mokymosi forma, įgyvendinama kasdieniniu mokymo proceso organizavimo būdu, pavienio mokymosi forma, įgyvendinama savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu;
19. Gimnazija yra viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu, atsiskaitomąją ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikos įregistruotuose bankuose, atributiką; savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais, Savivaldybės tarybos sprendimais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.
II SKYRIUS
GIMNAZIJOS VEIKLOS SRITIS IR RŪŠYS, TIKSLAS, UŽDAVINIAI, FUNKCIJOS, MOKYMOSI PASIEKIMUS ĮTEISINANČIŲ DOKUMENTŲ IŠDAVIMAS
21. Gimnazijos švietimo veiklos rūšys:
21.2. kitos švietimo veiklos rūšys:
21.3. kitos ne švietimo veiklos rūšys:
22. Gimnazijos veiklos tikslas – teikti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu nustatytą ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą.
23. Gimnazijos veiklos uždaviniai:
23.1. užtikrinti kokybišką ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų vykdymą;
24. Gimnazijos funkcijos:
24.1. formuoja ir įgyvendina mokinių ugdymo turinį pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias programas, paiso mokinių poreikių įvairovės, derindama ugdymo turinį, siūlydama ir taikydama skirtingus mokymo(si) būdus ir tempą;
24.4. organizuoja ir vykdo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ir vidurinio ugdymo brandos egzaminus bei įskaitas;
24.5. išduoda mokymosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas pasiekimus įteisinančius dokumentus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
24.7. užtikrina higienos normas, teisės aktų reikalavimus atitinkančią sveiką, saugią mokymosi ir darbo aplinką;
24.9. kuria ugdymo turinio reikalavimams įgyvendinti reikiamą materialinę bazę, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais teisės aktais;
24.10. organizuoja tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu jų mokamas papildomas paslaugas (klubus, būrelius, stovyklas, ekskursijas ir kita) teisės aktų nustatyta tvarka;
III SKYRIUS
GIMNAZIJOS TEISĖS IR PAREIGOS
25. Gimnazija, įgyvendindama jai pavestą tikslą ir uždavinius, atlikdama jai priskirtas funkcijas, turi teisę:
25.9. nustatyti teikiamų švietimo ar papildomų paslaugų kainas, įkainius ir tarifus tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka jų nenustato Vyriausybė arba savininko teisės ir pareigas įgyvendinanti institucija;
IV SKYRIUS
GIMNAZIJOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS
27. Gimnazijos veiklos organizavimo dokumentai:
27.1. direktoriaus patvirtintas strateginis veiklos planas, kuriam yra pritarusios Gimnazijos taryba ir Gimnazijos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo;
27.2. direktoriaus patvirtintas Gimnazijos metinis veiklos planas, kuriam yra pritarusi Gimnazijos taryba;
27.3. direktoriaus patvirtintas Gimnazijos ugdymo planas, kuriam yra pritarusi Gimnazijos taryba ir kuris yra suderintas su Gimnazijos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija ar jos įgaliotu asmeniu;
28. Gimnazijai vadovauja direktorius, kurį į pareigas viešo konkurso būdu penkeriems metams skiria ir atleidžia iš jų teisės aktų nustatyta tvarka Savivaldybės meras. Gimnazijos direktoriumi gali būti asmuo, kuris yra nepriekaištingos reputacijos.
29. Gimnazijos direktorius nepasibaigus jo kadencijai gali būti atšaukiamas iš Gimnazijos direktoriaus pareigų dėl šių priežasčių: prarado nepriekaištingą reputaciją arba paaiškėjo, kad, dalyvaudamas konkurse vadovo pareigoms eiti, nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į direktoriaus pareigas.
30. Gimnazijos direktoriaus atšaukimo iš pareigų tvarka:
30.1. paaiškėjus atšaukimo iš Gimnazijos direktoriaus pareigų priežastims, Savivaldybės meras informuoja Gimnazijos direktorių apie galimą atšaukimą, jo priežastis ir atšaukimo terminą. Gimnazijos direktorius turi teisę, ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki atšaukimo termino, pateikti savo argumentuotus paaiškinimus;
30.2. sprendimą dėl Gimnazijos vadovo atšaukimo iš pareigų priima Savivaldybės meras. Savivaldybės mero sprendimas įforminamas potvarkiu;
31. Gimnazijos direktorius:
31.1. planuoja, organizuoja, koordinuoja Gimnazijos darbą, kad būtų įgyvendinami Gimnazijos tikslai bei uždaviniai ir atliekamos nustatytos funkcijos;
31.4. tvirtina mokytojų ir darbuotojų pareigybių aprašymus, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka priima į darbą ir atleidžia iš jo Gimnazijos darbuotojus, skatina juos, skiria jiems drausmines nuobaudas;
31.5. priima mokinius Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, sudaro mokymo sutartis teisės aktų nustatyta tvarka;
31.6. vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, nustato mokinių teises, pareigas ir atsakomybę;
31.7. sudaro mokiniams ir darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su mokymusi ir darbu susijusiais aspektais;
31.8. organizuoja Gimnazijos strateginio plano, veiklos programų, veiklos planų rengimą, vadovauja jų įgyvendinimui;
31.14. teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja Gimnazijos turtą, lėšas ir jais disponuoja, rūpinasi intelektiniais, materialiniais, finansiniais, informaciniais ištekliais, užtikrina jų optimalų valdymą ir naudojimą;
31.15. rūpinasi metodinės veiklos organizavimu, darbuotojų profesiniu tobulėjimu, sudaro jiems sąlygas kelti kvalifikaciją, mokytojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams galimybę atestuotis ir organizuoja jų atestaciją švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
31.17. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi į Savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių skyrimo;
31.18. už mokinio elgesio normų pažeidimą gali skirti mokiniui drausmines auklėjamo poveikio priemones, numatytas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme;
31.19. bendradarbiauja su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), pagalbą mokiniui, mokytojui ir Gimnazijai teikiančiomis įstaigomis, teritorinėmis policijos, socialinių paslaugų, sveikatos įstaigomis, vaiko teisių apsaugos tarnybomis ir kitomis institucijomis, dirbančiomis vaiko teisių apsaugos srityje;
31.20. užtikrina, kad Gimnazijos teritorijoje nebūtų vartojamas tabakas, alkoholis, narkotinės ir psichotropinės bei kitos psichiką veikiančios medžiagos, nebūtų jomis prekiaujama, nebūtų platinama šia tema nelegali literatūra, spaudiniai ir kiti leidiniai;
31.21. kiekvienais metais teikia Gimnazijos bendruomenei ir Gimnazijos tarybai svarstyti ir viešai paskelbia Gimnazijos praėjusių metų ataskaitų rinkinį bei teikia Savivaldybės tarybai tvirtinti.
32. Gimnazijos direktorius atsako už Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi Gimnazijoje, už demokratinį Gimnazijos valdymą, bendruomenės narių informavimą, mokytojo etikos normų laikymąsi, pedagoginio ir nepedagoginio personalo profesinį tobulėjimą, sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams aplinką, Gimnazijos veiklos rezultatus.
34. Gimnazijos valdyme dalyvauja direktoriaus pavaduotojai, kurie:
34.2. teikia siūlymus dėl Gimnazijos metinių veiklos, mokslo metų ugdymo planų sudarymo, Gimnazijos struktūros, veiklos modelio, nuostatų pakeitimų;
35. Gimnazijos valdyme dalyvauja Gimnazijos metodinė taryba ir metodinės grupės, kurios sprendžia pedagogų kvalifikacijos ir praktinės veiklos tobulinimo klausimus.
36. Metodinės grupės vienija mokytojus pagal ugdymo sritis ir mokomuosius dalykus. Susitarimai dėl metodinių grupių formavimo priimami metodinėje taryboje.
37. Metodinės grupės pirmininką renka metodinės grupės nariai atviru balsavimu dvejiems metams. Metodinės grupės pirmininko kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.
38. Metodinės grupės pirmininko įgaliojimai prasideda, užbaigus rinkimų procedūrą, ir nutrūksta, pradėjus pirmininko naujai kadencijai rinkimų procedūrą.
39. Metodinės grupės pirmininkas prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina arba kai jis savo elgesiu pažeidžia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinto pedagogų etikos kodekso reikalavimus. Nutrūkus metodinės grupės pirmininko įgaliojimams pirma laiko, naują metodinės grupės pirmininką renka atitinkamos metodinės grupės nariai bendra tvarka naujai kadencijai.
40. Metodinės grupės pirmininkas organizuoja posėdžius ir apie posėdžio laiką, svarstyti parengtus klausimus narius informuoja ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių.
41. Nutarimai priimami metodinės grupės posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.
42. Metodinės grupės pirmininkas vieną kartą per metus pristato metodinės grupės veiklos rezultatus metodinėje taryboje.
43. Metodinė grupė:
43.1. derina ugdymo srities, dalyko ar toje pačioje klasėje dirbančių mokytojų ugdymo planavimą, ugdymo proceso organizavimą, vertinimą, vadovėlių ir mokymo priemonių pasirinkimą;
43.2. aptaria naujus dokumentus, metodikų naujoves, dalykų integraciją, ugdymo procese mokytojų sukauptą patyrimą;
43.3. tariasi dėl bendrojo ugdymo dalykų planų rengimo principų ir tvarkos, dalykų ir jų modulių pasiūlos;
43.4. nagrinėja ugdymo sėkmingumą, mokinių pasiekimus, pedagogines problemas, dalijasi gerąja patirtimi;
44. Metodinę tarybą sudaro metodinių grupių pirmininkai ir metodinės tarybos pirmininkas, išrinktas atviru balsavimu mokytojų tarybos posėdyje balsų dauguma. Metodinės tarybos pirmininkas nėra metodinės grupės pirmininkas.
45. Metodinės tarybos nariai atviru balsavimu pirmajame posėdyje renka metodinės tarybos sekretorių.
46. Metodinė taryba renkama dvejiems metams. Metodinės tarybos nario kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Metodinės tarybos nario įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti metodinės tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti metodinės tarybos nariai.
47. Metodinės tarybos narys prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina arba kai jis savo elgesiu pažeidžia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinto pedagogų etikos kodekso reikalavimus. Nutrūkus metodinės tarybos nario įgaliojimams pirma laiko, naują metodinės tarybos narį deleguoja atitinkama metodinė grupė, pirmininką renka mokytojų taryba bendra tvarka metodinės tarybos esamos kadencijos likusiam laikotarpiui.
48. Metodinės tarybos posėdžius šaukia metodinės tarybos pirmininkas. Apie posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus pirmininkas informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių.
49. Nutarimai priimami metodinės tarybos posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.
50. Metodinės tarybos nariai vieną kartą per metus pristato savo veiklos rezultatus mokytojų tarybos nariams.
51. Metodinė taryba:
51.1. koordinuoja metodinių grupių veiklą, siekdama ugdymo dermės, tęstinumo ir kokybės užtikrinimo;
51.3. dalyvauja ir teikia siūlymus mokytojų tarybai, planuojant ugdymo turinį, ugdymo proceso aprūpinimą ir inovacijų diegimą;
51.4. analizuoja mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kvalifikacijos tobulinimo rezultatus ir poreikius;
51.6. inicijuoja mokytojų, švietimo pagalbos specialistų bendradarbiavimą ir pedagoginės patirties sklaidą;
52. Ugdymo turinio formavimo ir ugdymo proceso organizavimo klausimais Gimnazijos direktorius gali organizuoti mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų, kurių veikla susijusi su nagrinėjamu klausimu, pasitarimus.
V SKYRIUS
GIMNAZIJOS SAVIVALDA
54. Gimnazijos taryba yra aukščiausioji Gimnazijos savivaldos institucija, renkama dvejiems metams. Gimnazijos taryba telkia Gimnazijos pedagogus, mokinius, tėvus (globėjus, rūpintojus), bendruomenės atstovus demokratiniam Gimnazijos valdymui, padeda spręsti Gimnazijai aktualius klausimus, atstovauti Gimnazijos direktoriui teisėtiems Gimnazijos interesams.
55. Gimnazijos taryba sudaroma iš mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų, mokinių ir kitų bendruomenės atstovų. Tarybos nariu gali būti asmuo, turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti Gimnazijos strateginių tikslų ir įgyvendinti Gimnazijos misiją. Gimnazijos tarybos nariu negali būti įstaigos vadovas, valstybės politikai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Į Gimnazijos Tarybą slaptu balsavimu renka:
56. Gimnazijos taryba susideda iš 3 mokinių (1g–4g klasių), 3 tėvų, 3 mokytojų ir 1 bendruomenės nario. Jos nariai renkami kas 2 metai.
57. Gimnazijos tarybos nario įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti Gimnazijos tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti Gimnazijos tarybos nariai.
58. Gimnazijos tarybos narys prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina. Nutrūkus Gimnazijos tarybos nario įgaliojimams pirma laiko, naują Gimnazijos tarybos narį deleguoja atitinkama Gimnazijos savivaldos institucija bendra tvarka Gimnazijos tarybos esamos kadencijos likusiam laikotarpiui.
59. Gimnazijos tarybos pirmininkas, jo pavaduotojas ir sekretorius renkami slaptu balsavimu pirmajame Gimnazijos tarybos posėdyje.
60. Posėdžius šaukia Gimnazijos tarybos pirmininkas. Apie posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus pirmininkas informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Gimnazijos tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių. Į posėdžius gali būti kviečiami vietos bendruomenei atstovaujantis seniūnas ar kitas vietos bendruomenės deleguotas atstovas, susietas bendrais gyvenimo poreikiais ir interesais su Gimnazijos bendruomene. Posėdžiuose gali dalyvauti kitų Gimnazijos savivaldos institucijų atstovai, rėmėjai, socialiniai partneriai ir kiti kviestiniai asmenys.
61. Nutarimai priimami Gimnazijos tarybos posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.
62. Gimnazijos tarybos nariai vieną kartą per metus pristato savo veiklos rezultatus juos rinkusiems Gimnazijos bendruomenės nariams.
63. Gimnazijos taryba:
63.1. atlieka visuomeninę Gimnazijos valdymo priežiūrą, priima sprendimus ir daro įtaką Gimnazijos direktoriaus priimamiems sprendimams;
63.3. pritaria Gimnazijos strateginiam, metiniam veiklos, mokslo metų ugdymo planams, Gimnazijos veiklos modeliui, kitiems Gimnazijos darbo ir vidaus tvarką reglamentuojantiems dokumentams, teikiamiems Gimnazijos direktoriaus;
63.4. teikia siūlymus Gimnazijos direktoriui dėl nuostatų pakeitimo, Gimnazijos struktūros tobulinimo;
63.5. dalyvauja renkantis Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką, analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl Gimnazijos veiklos modelio tobulinimo;
63.6. vertina kiekvienais metais Gimnazijos praėjusių metų ataskaitų rinkinį ir teikia savo sprendimą dėl ataskaitos teisės aktų nustatyta tvarka;
63.7. teikia siūlymus Gimnazijos direktoriui dėl saugių ugdymo(si) ir darbo sąlygų sudarymo, materialinio Gimnazijos aprūpinimo ir lėšų panaudojimo;
63.8. svarsto Gimnazijos bendruomenės narių ar jiems atstovaujančių savivaldos institucijų iniciatyvas ir teikia siūlymus Gimnazijos direktoriui;
64. Mokytojų taryba – nuolat veikianti Gimnazijos savivaldos institucija mokytojų profesiniams bei bendriems ugdymo klausimams spręsti. Ją sudaro mokytojų susirinkime išrinkti mokytojai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų savivaldos institucijų atstovai, mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai), mokiniai, švietimo priežiūros specialistai.
65. Mokytojų tarybos nariai atviru balsavimu dvejiems metams renka mokytojų tarybos pirmininką ir sekretorių, kurių kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Gimnazijos direktoriaus narystę mokytojų taryboje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.
66. Mokytojų tarybos pirmininko įgaliojimai prasideda užbaigus rinkimų procedūrą ir nutrūksta pradėjus pirmininko rinkimo naujai kadencijai procedūrą.
67. Mokytojų tarybos pirmininkas prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina arba kai jis savo elgesiu pažeidžia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinto pedagogų etikos kodekso reikalavimus. Nutrūkus pirmininko įgaliojimams pirma laiko, naujas mokytojų tarybos pirmininkas renkamas bendra tvarka naujai kadencijai.
68. Mokytojų tarybos posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai mokytojų tarybos narių. Posėdžiai gali būti vykdomi nuotoliniu būdu.
69. Posėdžius šaukia mokytojų tarybos pirmininkas, kuris apie posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Pagal poreikį į posėdžius gali būti kviečiami kitų Gimnazijos savivaldos institucijų atstovai, rėmėjai, socialiniai partneriai ar kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.
70. Nutarimai priimami mokytojų tarybos posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.
71. Mokytojų tarybos pirmininkas vieną kartą per metus mokytojų tarybos nariams pristato mokytojų tarybos veiklos rezultatus.
72. Mokytojų taryba:
72.1. svarsto ugdymo programų įgyvendinimo, optimalių ugdymo sąlygų sudarymo, ugdymo turinio atnaujinimo, mokinių ugdymosi rezultatų gerinimo ir kitus pedagoginės veiklos tobulinimo klausimus;
72.2. priima nutarimus dėl Gimnazijos metinių veiklos, ugdymo planų įgyvendinimo, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo, informacijos kaupimo ir panaudojimo tobulinimo;
72.3. analizuoja mokinių sveikatos, mokymosi, švietimo pagalbos, socialinės paramos, prevencinės veiklos, poilsio, mitybos, saugos Gimnazijoje būklę;
73. Mokinių taryba (toliau mokinių parlamentas) – mokinių savivaldos institucija atstovaujanti Gimnazijos mokinių interesams.
74. Mokinių parlamentą sudaro mokinių parlamento pirmininkas (toliau – prezidentas, jo pavaduotojas ir 5–8, 1g–4g klasių susirinkimuose išrinkti atstovai.
75. Mokinių parlamento prezidentas renkamas slaptu balsavimu balsų dauguma Gimnazijoje organizuojamų visuotinių mokinių rinkimų metu. Prezidento pavaduotoją slaptu balsavimu renka parlamento nariai.
76. Mokinių parlamento sekretorių renka mokinių parlamento nariai atviru balsavimu pirmajame posėdyje.
77. Mokinių parlamento nario kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Mokinių parlamento nario įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti mokinių parlamento nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti mokinių parlamento nariai.
78. Mokinių parlamento narys prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina arba kai jis savo elgesiu pažeidžia Gimnazijoje nustatytas mokinių elgesio taisykles. Nutrūkus mokinių parlamento nario įgaliojimams pirma laiko, naują narį bendra tvarka renka klasės mokinių susirinkimas mokinių parlamento esamos kadencijos likusiam laikotarpiui.
79. Mokinių parlamento posėdžius šaukia prezidentas. Apie posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus prezidentas informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip du kartus per metus. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai mokinių parlamento narių.
80. Nutarimai priimami mokinių parlamento posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia prezidento balsas. Jeigu prezidentas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.
81. Mokinių parlamento nariai vieną kartą per metus pristato savo veiklos rezultatus juos rinkusiems mokinių susirinkimams klasėse.
82. Mokinių parlamentas:
82.2. teikia siūlymus Gimnazijos tarybai ir Gimnazijos direktoriui dėl ugdymo organizavimo, neformaliojo švietimo programų plėtros, socialinės veiklos;
82.4. atstovauja mokinių interesams Gimnazijos taryboje bei kitose savivaldos institucijose, tarpininkauja ginant mokinių teises Gimnazijoje;
83. Gimnazijoje veikia tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldos institucijos – tėvų komitetai klasėse ir tėvų taryba.
84. Tėvų komitetą sudaro pirmininkas ir 2–4 nariai, išrinkti dvejiems metams atviru balsavimu klasės tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimo dauguma. Tėvų komiteto nario kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.
85. Tėvų komiteto nario įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti tėvų komiteto nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti tėvų komiteto nariai.
86. Tėvų komiteto narys prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina. Nutrūkus tėvų komiteto nario įgaliojimams pirma laiko, naują narį bendra tvarka renka atitinkamos klasės tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimas tėvų komiteto esamos kadencijos likusiam laikotarpiui.
87. Tėvų komiteto posėdžius šaukia pirmininkas, kuris apie posėdžių laiką, svarstyti parengtus klausimus informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tėvų komiteto narių.
88. Nutarimai priimami tėvų komiteto posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.
89. Tėvų komiteto nariai vieną kartą per metus pristato savo veiklos rezultatus juos rinkusiems tėvams (globėjams, rūpintojams) susirinkimų klasėse metu.
90. Tėvų komitetas:
90.1. aptaria su klasės vadovu klasės mokinių lankomumo, elgesio ir pažangumo, saugumo, maitinimo, informacijos gavimo apie juos klausimus;
90.2. padeda organizuoti klasės renginius, išvykas, kurti edukacines aplinkas, vykdyti ugdymą karjerai, įgyvendinti prevencines programas;
91. Tėvų taryba – gimnazijos savivaldos institucija, susidedanti iš rinkimais išrinktų tėvų (globėjų, rūpintojų), atstovaujanti tėvų (globėjų, rūpintojų) interesams ir sprendžianti tėvams (globėjams, rūpintojams) aktualias problemas. Ji renkama dvejiems metams. Ją sudaro klasių tėvų susirinkimuose išrinkti tėvai.
92. Tėvų tarybos nario kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas. Tėvų tarybos nario įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti tėvų tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti tėvų tarybos nariai.
93. Tėvų tarybos narys prieš terminą netenka savo įgaliojimų, kai jis atsistatydina. Nutrūkus tėvų tarybos nario įgaliojimams pirma laiko, naują tėvų tarybos narį deleguoja atitinkamos klasės tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimas bendra tvarka tėvų tarybos esamos kadencijos likusiam laikotarpiui.
95. Tėvų tarybos posėdžius kviečia pirmininkas, kuris apie posėdžių laiką, svarstyti parengtus klausimus informuoja narius ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki posėdžio pradžios. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tėvų tarybos narių.
96. Nutarimai priimami tėvų tarybos posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas. Jeigu pirmininkas posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad nutarimas nepriimtas. Nutarimai yra teisėti, jei neprieštarauja teisės aktams. Norminio pobūdžio nutarimai gali būti įforminami Gimnazijos direktoriaus įsakymu.
97. Tėvų tarybos nariai vieną kartą per metus pristato savo veiklos rezultatus juos rinkusiam klasės tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimui.
98. Tėvų taryba:
98.1. teikia siūlymus Gimnazijos direktoriui ir Gimnazijos tarybai dėl švietimo paslaugų kokybės gerinimo;
98.4. nagrinėja tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymus, skundus ir teikia siūlymus Gimnazijos direktoriui, sprendžiant iškilusias problemas;
VI SKYRIUS
DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ, JŲ DARBO APMOKĖJIMO TVARKA IR ATESTACIJA
100. Direktoriaus pavaduotoją ugdymui, mokytojus ir kitus darbuotojus į darbą Gimnazijoje priima ir atleidžia iš darbo Gimnazijos direktorius Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
101. Darbo apmokėjimo tvarką Gimnazijos darbuotojams nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymai, Savivaldybės tarybos sprendimai.
VII SKYRIUS
GIMNAZIJOS TURTAS, LĖŠOS, JŲ NAUDOJIMO TVARKA, FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ IR GIMNAZIJOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA
103. Savivaldybės Gimnazijai perduotas ir Gimnazijos įgytas turtas nuosavybės teise priklauso Savivaldybei, o Gimnazija šį turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo teisės aktų nustatyta tvarka.
104. Gimnazijos lėšų šaltiniai gali būti:
104.2. Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės ir savivaldybių pinigų fondų lėšos;
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
109. Gimnazija turi bendrabutį:
109.1. bendrabučio buveinė – Mokyklos bendrabučio buveinė – Vaškų g. 7a, LT-83434 Linkuva, Pakruojo rajono savivaldybė;
110. Pranešimai ir informacija visuomenei apie Gimnazijos veiklą, pertvarkymą, reorganizavimą, likvidavimą bei kitus teisės aktuose numatytus atvejus skelbiami viešai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka Gimnazijos interneto svetainėje www.linkuvosgimnazija.lt.
111. Gimnazijos nuostatams, jų pakeitimams, papildymui pritaria Gimnazijos taryba, tvirtina Savivaldybės taryba.
112. Nuostatai keičiami ir papildomi Savivaldybės tarybos, Gimnazijos direktoriaus ar Gimnazijos tarybos iniciatyva.