Administracinė byla Nr. eI-17-502/2024

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00058-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1; 58.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimučio Alechnavičiaus, Gintaro Kryževičiaus ir Artūro Drigoto (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Zigmanto Balčyčio pareiškimo dėl 2024 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymo Nr. V-920 „Dėl mokyklų sąrašų mokymo lėšoms paskirstyti patvirtinimo“ nuostatų teisėtumo ištyrimo priėmimo klausimą,

n u s t a t ė:

I.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Zigmanto Balčyčio (toliau – ir pareiškėjas) pareiškimas, kuriuo prašoma ištirti, ar 2024 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymo Nr. V-920 „Dėl mokyklų sąrašų mokymo lėšoms paskirstyti patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) 14 punktas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ 22.2.2.4 papunktį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą.

Pareiškėjo teigimu, į Įsakymo 14 punktą neteisėtai neįtraukta Šilutės rajono Vainuto gimnazija.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II.

Lietuvos Respublikos Seimo nario teisė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 1 dalyje. Šios teisės įgyvendinimo tvarka detalizuojama ABTĮ antro skyriaus pirmajame skirsnyje, o tiek, kiek nereglamentuojama šiame skirsnyje, bylų dėl norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjimui taikomos bendrosios Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos proceso taisyklės (ABTĮ 116 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog kvestionuojamas aktas gali būti tyrimo objektas norminėje administracinėje byloje tik tuo atveju, jeigu jis atitinka norminio administracinio teisės akto požymius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁵⁵⁶-1333/2008, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁴⁴⁴-1406/2010). Nustačius, kad pareiškimu prašoma ištirti ne norminio, o individualaus administracinio akto teisėtumą, pareiškimas (prašymas) negali būti priimamas ir nagrinėjamas vadovaujantis ABTĮ 112–119 straipsniuose nustatyta norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimo tvarka (2017 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-13-261/2017).

Norminio administracinio akto sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, pagal kurią norminis administracinis aktas yra viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis teisės doktrina, yra nurodęs, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose (2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS⁵²⁰-566/2013, 2013 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁸²²-555/2013, kt.).

Taigi, nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išskiriami šie pagrindiniai oficialiai galiojančio norminio administracinio akto požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą; 3) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 4) aktas orientuojamas į ateitį; 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; 6) aktas yra visuotinai privalomas; 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (pvz., žr. 2017 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-7-261/2017, 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1026-624/2017, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-773-492/2018, 2019 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-2-502/2019 ir kt.). Konstatavus pirmųjų šešių požymių buvimą, konkretus aktas pripažintinas norminio pobūdžio administraciniu aktu, o atitiktis septintajam požymiui yra tokio akto oficialaus galiojimo sąlyga (2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-9-662/2018).

Savo ruožtu individualiu teisės aktu nustatomos konkrečios teisės ir pareigos konkretiems subjektams, jis sukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą ir pasižymi vienkartinio taikymo pobūdžiu. Pažymėtina, kad teisės akto pobūdžio ir teisinės prigimties nustatymas lemia, be kita ko, išvadą dėl taikytinos tokio akto teisėtumo tyrimo procesinės tvarkos, pasireiškiančios tuo, jog skiriasi subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą, siekiant ginčyti atitinkamą teisės aktą (prašant ištirti jo teisėtumą), ratas, tokios teisės įgyvendinimo forma, akto panaikinimo (pripažinimo neteisėtu) teisinės pasekmės ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I⁴⁰³-3/2007, 2010 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁵²⁵-340/2010, 2014 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁴⁹²-451/2014 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtus individualaus teisės akto bei norminio teisės akto požymius, savo praktikoje nuosekliai pažymi, jog daugelis jų yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu ar individualiu administraciniu aktu, turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų, kuriems taikomas aktas, ratą, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes. Sprendžiant, kokio pobūdžio yra atitinkamas administracinis aktas, turi būti vertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS⁷⁵⁶-533/2013).

Minėta, jog tam, kad teisės aktas būtų pripažintas norminiu, be kitų nurodytų norminių teisės aktų požymių, turi būti nustatyta, kad aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio elgesio taisykles ir yra adresuotas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjo prašomu ištirti 2024 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-920 buvo patvirtintas Mokyklų, kurių mokiniams taikomi mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Aprašas) 171.3 papunktis, 23 punktas, 3 ir 4 priedai, 5 priedo 3.1, 5.3–5.5 papunkčiai, 8 punktas ir pastaba, sąrašas (toliau – ir Sąrašas). Teisėjų kolegija, įvertinusi šio teisės akto turinį, pažymi, jog jame nėra formuluojamos jokios abstraktaus pobūdžio elgesio taisyklės, o tiesiog vadovaujantis įvairiomis minėto Aprašo nuostatomis sudaryti mokyklų sąrašai – pavyzdžiui, ligoninių mokyklos, bendrojo ugdymo mokyklos, kuriose vykdomos priešmokyklinio ugdymo arba bendrojo ugdymo programos, mokoma tautinės mažumos kalbos, specialiojo ugdymo centrai, skirti šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ir kt. Pareiškėjo prašomame ištirti šio Sąrašo 14 punkte pateiktas mokyklų, kuriose pagal Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Tinklo kūrimo taisyklės) gali būti sudaroma viena III gimnazijos klasė, kurioje mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių (Aprašo 3 priedo 2 pastaba), sąrašas.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad šis sąrašo tipo teisės aktas yra skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Sąraše, inter alia jo 14 punkte, yra aiškiai įvardijami subjektai, kuriems skirtos šio teisės akto nuostatos, jie apibrėžiami individualiais požymiais, nurodant mokyklų pavadinimus ir kodus.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog 2024 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-920 patvirtintas Sąrašas neatitinka būtinųjų norminio administracinio akto požymių – nenustato bendro, abstraktaus pobūdžio elgesio taisyklės, skirtos individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, – todėl negali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu. Nustačius, kad Įsakymu patvirtintas Sąrašas laikytinas individualiu administraciniu aktu, konstatuojama, kad šio teisės akto nuostatų teisėtumo tyrimas negalimas laikantis norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo tvarkos.

Atkreiptinas dėmesys, kad individualūs subjektai, manydami, kad dėl Įsakymu patvirtinto Sąrašo nuostatų buvo pažeistos jų teisės ar teisėti interesai, turi teisę inicijuoti individualų ginčą ir kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka.

Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl administracinio akto, kuris nėra norminis, pareiškėjo pareiškimą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p., 116 str. 1 d.). Atsisakiusi priimti pareiškimą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, teisėjų kolegija nebepasisako dėl pareiškimo atitikimo kitiems ABTĮ reikalavimams (ABTĮ 24 str. 3 d. ir kt.) bei pareiškėjo pateikto papildomo dokumento. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti priimti pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario Zigmanto Balčyčio pareiškimą dėl 2024 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymo Nr. V-920 „Dėl mokyklų sąrašų mokymo lėšoms paskirstyti patvirtinimo“ nuostatų teisėtumo ištyrimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Laimutis Alechnavičius

Gintaras Kryževičius

Artūras Drigotas