TEISĖJŲ TARYBA
NUTARIMAS
DĖL TEISĖJŲ GARBĖS TEISMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2014 m. gegužės 30 d. Nr. 13P-68-(7.1.2)
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 120 straipsnio 11 punktu ir 123 straipsniu, Teisėjų taryba n u t a r i a:
2. Pripažinti netekusiu galios Teisėjų tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. 13P-224-(7.1.2) „Dėl Teisėjų garbės teismo nuostatų patvirtinimo“ (su visais pakeitimais ir papildymais).
3. Nustatyti, kad pagal iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus sudaryto Teisėjų garbės teismo įgaliojimai tęsiasi tol, kol bus sudarytas šiuo nutarimu patvirtintuose Teisėjų garbės teismo nuostatuose nustatytos sudėties Teisėjų garbės teismas.
PATVIRTINTA
Teisėjų tarybos
2014 m. gegužės 30d.
nutarimu Nr. 13P-68-(7.1.2)
TEISĖJŲ GARBĖS TEISMO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Teisėjų garbės teismo nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato Teisėjų garbės teismo (toliau – Garbės teismas) veiklos tikslus, uždavinius bei principus, jo posėdžių šaukimo ir vedimo, sprendimų priėmimo, teisėjų drausmės bylų ir prašymų dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėjimo tvarką, Garbės teismo narių teises ir pareigas vykdant jiems priskirtas funkcijas.
2. Garbės teismas – teisėjų drausmės bylas bei teisėjų prašymus dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėjanti teismų savivaldos institucija.
II. GARBĖS TEISMO veiklos TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR PRINCIPAI
4. Garbės teismo veiklos tikslas – įgyvendinant teismų savivaldos principą ir užtikrinant teismų ir teisėjų nepriklausomumą saugoti teismų autoritetą ir siekti, kad teisėjų veikla ir elgesys atitiktų jiems keliamus etikos reikalavimus.
5. Garbės teismo uždaviniai:
5.1. esant drausminės atsakomybės taikymo pagrindams, užtikrinti drausminės atsakomybės taikymą teisėjams;
6. Garbės teismas, vykdydamas savo įgaliojimus, vadovaujasi šiais pagrindiniais principais:
III. GARBĖS TEISMO SUDĖTIS, JO NARIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
7. Garbės teismas sudaromas Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš dešimties narių. Į Garbės teismo narius du kandidatus skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas, du kandidatus – Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, šešis šio teismo kandidatus – Teisėjų taryba. Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Garbės teismo nariais skiria visuomenės atstovus. Po vieną narį iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tris narius iš visų apygardų teismų, apygardų administracinių teismų ir apylinkių teismų teisėjų į Garbės teismą slaptu balsavimu Teisėjų tarybos nustatyta tvarka renka ir atšaukia Teisėjų taryba.
9. Garbės teismo pirmininkas:
10. Jei Garbės teismo pirmininkas laikinai negali vykdyti savo funkcijų, jo pavedimu jas atlieka kitas Garbės teismo narys, o tokio pavedimo nesant – vyriausias pagal amžių Garbės teismo narys teisėjas. Apie negalėjimą atlikti savo funkcijų Garbės teismo pirmininkas praneša Garbės teismo nariams tiesiogiai arba per Garbės teismo sekretorių.
11. Garbės teismo narys turi tokias teises ir pareigas:
11.1. dalyvauti Garbės teismo posėdžiuose. Negalėdamas dalyvauti Garbės teismo posėdžiuose, jis privalo iš anksto, ne vėliau kaip iki posėdžio pradžios, apie tai informuoti Garbės teismo pirmininką arba sekretorių ir nurodyti nedalyvavimo priežastis;
11.2. būdamas Garbės teismo pirmininko paskirtas pranešėju, rengti medžiagą Garbės teismo posėdžiui ir įgyvendinti šių Nuostatų 28 punkte numatytas teises;
11.4. turėdamas kitą nuomonę dėl priimto Garbės teismo sprendimo, ne vėliau kaip kitą dieną nuo jo priėmimo pateikti ją raštu kaip atskirąją nuomonę;
12. Garbės teismo narys turi nusišalinti nuo drausmės bylos ar prašymo dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėjimo, jei yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl Garbės teismo nario nešališkumo.
13. Pareikšti nušalinimą Garbės teismo nariui turi teisę drausmės bylos ar prašymo dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėjime dalyvaujantys proceso dalyviai iki klausimo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti Garbės teismo narį sužino pradėjus drausmės bylos ar prašymo dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėjimą iš esmės.
14. Garbės teismo narys laikomas nušalintu arba nusišalinusiu nuo drausmės bylos ar prašymo dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėjimo ir nedalyvauja priimant sprendimą, jei tai patvirtina Garbės teismas. Dėl kiekvieno Garbės teismo nario, kuriam pareikštas nušalinimas arba kuris pareiškė apie savo nusišalinimą, Garbės teismas balsuoja atskirai, Garbės teismo nariui, kurio nušalinimo ar nusišalinimo klausimas sprendžiamas, šiame balsavime nedalyvaujant.
IV. Bendrieji reikalavimai garbės teismo posėdžiŲ organizavimui ir sprendimų priėmimui
16. Garbės teismo posėdžiai paprastai vyksta Nacionalinės teismų administracijos patalpose. Posėdžiai, kuriuose nagrinėjamos teisėjų drausmės bylos ar teisėjų prašymai dėl teisėjo garbės gynimo gali vykti vaizdo konferencijų būdu.
17. Nacionalinė teismų administracija informaciją apie Garbės teismo posėdį ir jame numatomus svarstyti klausimus paskelbia interneto svetainėje www.teismai.lt ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio.
18. Garbės teismas drausmės bylas ar teisėjų prašymus dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėja viešai, išskyrus atvejus, kai tai pažeistų valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį arba asmens privataus gyvenimo apsaugą. Garbės teismo posėdžio metu draudžiama daryti vaizdo ir garso įrašus, išskyrus šiuose Nuostatuose nurodytus atvejus.
19. Garbės teismo posėdis teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip šeši Garbės teismo nariai, kurių daugumą sudaro teisėjai, ir iš jų bent vienas visuomenės atstovas.
20. Garbės teismo posėdžio eiga fiksuojama Garbės teismo daromu garso įrašu, kuris laikomas posėdžio protokolu. Garbės teismui nutarus, posėdžio eiga gali būti fiksuojama ir Garbės teismo daromu vaizdo įrašu.
22. Informacija apie Garbės teismo priimtus sprendimus skelbiama interneto svetainėje www.teismai.lt per 10 dienų po posėdžio.
23. Nacionalinė teismų administracija Garbės teismo priimtus ir įsiteisėjusius sprendimus bei Garbės teismo narių nustatyta tvarka pateiktas atskirąsias nuomones dėl jų paskelbia atskiroje interneto svetainės www.teismai.lt skiltyje nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų. Skelbiant Garbės teismo priimtus sprendimus, teisėjo, dėl kurio priimtas Garbės teismo sprendimas drausmės byloje, vardas ir pavardė nenuasmeninami.
V. DRAUSMĖS BYLOS PRIĖMIMAS IR PASIRENGIMAS JĄ NAGRINĖTI
24. Drausmės byla teisėjui gali būti iškelta Teismų įstatyme nustatytais teisėjo drausminės atsakomybes pagrindais ir tvarka.
25. Garbės teismui drausmės bylą turi teisę perduoti tik turinti teisę ją iškelti Teisėjų etikos ir drausmės komisija.
26. Garbės teismo pirmininkas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teisėjui iškeltos drausmės bylos gavimo paskiria Garbės teismo narį – pranešėją, rengiantį drausmės bylą nagrinėti Garbės teismo posėdyje.
27. Garbės teismo nariui – pranešėjui, drausmės byla perduodama naudojant elektroninių ryšių technologijas arba sudarant kitas galimybes su ja susipažinti.
28. Garbės teismo narys – pranešėjas, kuriam perduota drausmės byla, rengdamas bylą nagrinėti Garbės teismo posėdyje, turi teisę:
28.1. pareikalauti papildomų dokumentų, teisminių bylų, dėl kurių nagrinėjimo teisėjas įtariamas padaręs drausminį pažeidimą, iki drausmės bylos nagrinėjimo Garbės teisme atlikti papildomą aplinkybių tyrimą;
29. Posėdžio, kuriame bus nagrinėjama drausmės byla, datą Garbės teismo pirmininkas nustato atsižvelgęs į Garbės teismo nario – pranešėjo pateiktą informaciją dėl pasirengimo nagrinėti bylą trukmės. Nustatoma posėdžio, kuriame bus nagrinėjama drausmės byla, data turi būti ne vėlesnė kaip trys mėnesiai nuo drausmės bylos gavimo Garbės teisme.
30. Apie Garbės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką ne vėliau kaip likus dešimt darbo dienų iki posėdžio pranešimai išsiunčiami teisėjui, kuriam iškelta drausmės byla, Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, subjektui, kurio iniciatyva iškelta drausmės byla, teismo, kuriame teisėjas dirba, pirmininkui, šio teismo administracinės veiklos priežiūrą atliekančio teismo pirmininkui bei teisėjams atstovaujančioms profesinėms organizacijoms. Garbės teismas į posėdžius gali kviesti ir kitus asmenis, jei nusprendžia, kad jų dalyvavimas yra svarbus.
VI. TEISĖJO, KURIAM IŠKELTA DRAUSMĖS BYLA, TEISĖS
31. Teisėjas, kuriam iškelta drausmės byla, turi teisę:
31.4. turėti savo pasirinktą įgaliotą atstovą arba (ir) kreiptis į teisėjams atstovaujančias profesines organizacijas dėl atstovo paskyrimo;
31.5. raštu ir žodžiu duoti paaiškinimus, teikti prašymus, reikšmingas aplinkybes patvirtinančius įrodymus;
31.6. būti informuotas apie Garbės teismo priimtą sprendimą, Garbės teismo nario atskirąją nuomonę, jei ji buvo pateikta, ir gauti jų kopijas;
VII. DRAUSMĖS BYLOS NAGRINĖJIMO teisėjų GARBĖS TEISMO POSĖDYJE YPATUMAI
32. Kai į Garbės teismo posėdį neatvyksta teisėjas, kuriam iškelta drausmės byla, ir jam apie jos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką nepranešta, Garbės teismas atideda bylos nagrinėjimą paskirdamas kito posėdžio laiką. Kai į Garbės teismo posėdį neatvyksta teisėjas, kuriam iškelta drausmės byla ir pranešta apie Garbės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, bet nėra gautas šio teisėjo prašymas nenagrinėti drausmės bylos jam nedalyvaujant, Garbės teismas drausmės bylą nagrinėja iš esmės. Tuo atveju, kai teisėjas, kuriam iškelta drausmės byla ir pranešta apie teismo posėdį, į jį neatvyksta, tačiau pateikia motyvuotą prašymą nenagrinėti bylos jam nedalyvaujant, o savo neatvykimą grindžia Garbės teismo svarbiomis pripažintomis priežastimis, Garbės teismas atideda garbės bylos nagrinėjimą. Garbės teismui pripažinus neatvykimo priežastis nesvarbiomis, Garbės teismas bylą nagrinėja iš esmės.
33. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos atstovo, subjekto, kurio iniciatyva iškelta drausmės byla, ar jo įgalioto atstovo, teismo, kuriame teisėjas dirba, pirmininko, šio teismo administracinės veiklos priežiūrą atliekančio teismo pirmininko, teisėjams atstovaujančių profesinių organizacijų atstovų, kitų kviestų asmenų neatvykimas į Garbės teismo posėdį netrukdo nagrinėti bylą iš esmės, jeigu Garbės teismas nenusprendžia kitaip.
34. Garbės teismo posėdį pradeda Garbės teismo pirmininkas, kuris paskelbia, kokia drausmės byla bus nagrinėjama, teismo sudėtį, išaiškina proceso dalyvių teisę pareikšti nušalinimus, taip pat kitas jų teises, jeigu jos nebuvo išaiškintos anksčiau.
35. Drausmės bylos nagrinėjimas iš esmės pradedamas Garbės teismo nario – pranešėjo, pranešimu, kuriuo pristatomas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimas dėl drausmės bylos iškėlimo, aplinkybės, dėl kurių buvo iškelta drausmės byla, byloje esantys įrodymai, kitos esminės bylos aplinkybės.
36. Po pranešėjo pranešimo pirmiausia turi teisę pasisakyti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos atstovas ir subjektas (arba jo įgaliotas atstovas), kurio iniciatyva iškelta drausmės byla. Po to pasisako teisėjas, kuriam iškelta drausmės byla, ir jo įgaliotas atstovas, kiti šių nuostatų 30 punkte nurodyti asmenys arba jų įgalioti atstovai. Posėdžio metu Garbės teismo nariai gali užduoti klausimų, susijusių su nagrinėjama drausmės byla.
37. Proceso dalyviai turi teisę posėdžio metu pareikšti prašymus, teikti įrodymus, taip pat prašyti papildomai apklausti asmenis, duoti paaiškinimus žodžiu, raštu, prieštarauti Garbės teismui pateiktiems paaiškinimams ar prašymams, procesinių teisių įgyvendinimo tikslu fiksuoti posėdžio eigą garso įrašu. Dėl prašymų pagrįstumo, išklausęs kitų proceso dalyvių nuomones, sprendžia Garbės teismas.
38. Jei Garbės teismas nustato, kad drausmės bylai teisingai išnagrinėti reikia išsiaiškinti papildomas aplinkybes ir (ar) pateikti jas patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, kurių surinkti per Garbės teismo posėdį nėra galimybių, Garbės teismas gali atidėti posėdį, nustatydamas kito posėdžio datą. Atidėjęs Garbės teismo posėdį, Garbės teismas gali pavesti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai atlikti papildomus veiksmus.
VIII. GARBĖS TEISMO SPRENDIMAS
40. Garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, sprendimu gali:
40.4. paskirti teisėjui vieną iš šių drausminių nuobaudų:
40.5. pasiūlyti Lietuvos Respublikos Prezidentui ar Lietuvos Respublikos Seimui Teismų įstatymo nustatyta tvarka atleisti teisėją iš pareigų;
41. Garbės teismo sprendimai, kuriais išsprendžiama drausmės byla, priimami patalpoje dalyvaujant tik Garbės teismo nariams. Jį pasirašo visi priimant sprendimą dalyvavę Garbės teismo nariai.
42. Garbės teismo sprendimas, kuriuo išsprendžiama drausmės byla, susideda iš įžanginės, aprašomosios, motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių. Įžanginėje dalyje nurodoma: Garbės teismo pavadinimas, sprendimo priėmimo laikas ir vieta, nagrinėjant bylą dalyvavę Garbės teismo nariai, bylos nagrinėjime dalyvavę proceso dalyviai, teisėjo, kuriam iškelta drausmės byla, vardas, pavardė ir pareigos. Aprašomojoje dalyje nurodoma: teisėjo veika, dėl kurios padarymo buvo iškelta drausmės byla, subjektas, kurio iniciatyva iškelta drausmės byla, nagrinėjant bylą dalyvavusių proceso dalyvių paaiškinimai. Motyvuojamojoje dalyje nurodoma: nustatytos aplinkybės, į kurias buvo atsižvelgta priimant sprendimą, argumentai, kuriais Garbės teismas grindžia padarytas išvadas. Rezoliucinėje dalyje nurodoma: Garbės teismo sprendimas ir jo apskundimo tvarka.
43. Garbės teismo sprendimas, kuriuo išsprendžiama drausmės byla, turi būti priimtas ir paskelbtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo Garbės teismo posėdžio, kuriame drausmės byla baigta nagrinėti. Skelbiant sprendimą visų Garbės teismo narių dalyvavimas nebūtinas. Skelbiant sprendimą žodžiu yra paskelbiama įžanginė bei rezoliucinė sprendimo dalys bei trumpai išdėstoma motyvų esmė. Garbės teismo nario atskiroji nuomonė, jei ji buvo pateikta, skelbiant Garbės teismo sprendimą neskaitoma. Garbės teismo sprendimų, priimtų neviešai išnagrinėjus bylą, rezoliucinės dalys visais atvejais paskelbiamos viešai.
44. Garbės teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiama drausmės byla, ir atskirosios Garbės teismo nario nuomonės, jei ji buvo pateikta, kopijos ne vėliau kaip kitą dieną po sprendimo priėmimo išsiunčiamos teisėjui, kuriam buvo iškelta drausmės byla, subjektui, kurio iniciatyva buvo iškelta drausmės byla, Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, Teisėjų tarybai, teismo, kuriame teisėjas dirba, pirmininkui, šio teismo administracinės veiklos priežiūrą atliekančio teismo pirmininkui bei teisėjams atstovaujančioms profesinėms organizacijoms, kurių atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą. Teisėjui, kuriam buvo iškelta drausmės byla, Garbės teismo sprendimo ir atskirosios Garbės teismo nario nuomonės, jei ji buvo pateikta, kopijos siunčiamos į teismą, kuriame jis dirba.
45. Garbės teismo sprendimas, kuriuo išsprendžiama drausmės byla, įsiteisėja po dešimt dienų nuo jo priėmimo, jei jis nėra apskundžiamas.
46. Garbės teismo sprendimas, kuriuo išsprendžiama drausmės byla, per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui Teismų įstatyme nustatyta tvarka.
47. Kai įsiteisėja Garbės teismo priimtas šių Nuostatų 40.5 ar 40.6 papunkčiuose nurodytas sprendimas, drausmės byla ne vėliau kaip per penkias darbo dienas persiunčiama atitinkamai Lietuvos Respublikos Prezidentui ar Lietuvos Respublikos Seimui (Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui).
48. Kai Lietuvos Respublikos Prezidentas ar Lietuvos Respublikos Seimas atsisako taikyti šių Nuostatų 40.5 ar 40.6 papunkčiuose nurodytas Garbės teismo pasiūlytas drausminės atsakomybės priemones, Garbės teismas atnaujina drausmės bylos nagrinėjimą ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį priima vieną iš šių Nuostatų 40.1–40.4 papunkčiuose numatytų sprendimų.
IX. PRAŠYMŲ DĖL TEISĖJO GARBĖS GYNIMO PADAVIMAS, NAGRINĖJIMAS IR GARBĖS TEISMO PRIIMAMI SPRENDIMAI
51. Kiekvienas teisėjas, manantis, kad jo garbė yra pažeista kito teisėjo ar teisėjų, turi teisę paduoti prašymą Garbės teismui dėl teisėjo garbės gynimo.
52. Nagrinėjant prašymus dėl teisėjo garbės gynimo mutatis mutandis taikomos procedūros, nustatytos drausmės bylų nagrinėjimui tiek, kiek šiame skirsnyje nenustatyta kitaip.
53. Garbės teismo narys – pranešėjas, gavęs prašymą dėl teisėjo garbės gynimo, jo kopiją nusiunčia teisėjui (teisėjams), prašyme nurodytam kaip pažeidusiam teisėjo garbę, ir pareikalauja paaiškinimo dėl prašyme nurodytų aplinkybių.
54. Į posėdį, kuriame nagrinėjamas prašymo pagrįstumas, pranešant apie posėdžio datą, vietą ir laiką, kviečiami prašymą padavęs teisėjas ir teisėjas (teisėjai), prašyme nurodytas kaip pažeidęs teisėjo garbę. Apie Garbės teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešama teisėjams atstovaujančioms profesinėms organizacijoms.
55. Garbės teismas nagrinėja ir vertina tik tuos įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kuriuos pateikia prašymą padavęs teisėjas ir teisėjas (teisėjai), prašyme nurodytas kaip pažeidęs teisėjo garbę.
56. Garbės teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl teisėjo garbės gynimo, turi teisę:
56.2. pripažinti teisėją (teisėjus) pažeidusiu teisėjo garbę ir apsiriboti prašymo nagrinėjimu, atkreipiant dėmesį į Teisėjų etikos kodekso reikalavimų nesilaikymą;
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
58. Garbės teismą aptarnauja Nacionalinė teismų administracija. Nacionalinė teismų administracija skiria Garbės teismo sekretorių, kuris nėra Garbės teismo narys.
59. Garbės teismo sekretorius:
59.3. Garbės teismo pirmininko pavedimu pasirašo kvietimus, pranešimus apie Garbės teismo posėdžio laiką ir vietą;