Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO
NR. VIII-1316 311, 32 IR 33 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-955(3) IR LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽALOS, ATSIRADUSIOS DĖL VALDŽIOS INSTITUCIJŲ NETEISĖTŲ VEIKSMŲ, ATLYGINIMO IR ATSTOVAVIMO VALSTYBEI ĮSTATYMO NR. IX-895 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-956(3)
2017 m. kovo 15 d. Nr. 190
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. SV-S-43 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 311, 32 ir 33 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-955(3) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-956(3) (toliau kartu – įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektų nesvarstyti dėl toliau nurodytų priežasčių.
Įstatymų projektuose siūloma sugriežtinti valstybės tarnautojų materialinę atsakomybę ir viršutinę valstybės tarnautojo atlyginamos turtinės žalos ribą padidinti iki 12 vidutinių jo darbo užmokesčių dydžio sumos, o išieškomą iš darbo užmokesčio sumą – iki 40 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Tačiau vien padidinus valstybės tarnautojo atlygintinos turtinės žalos dydį neišsprendžiamos esminės valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės taikymo viešajame sektoriuje problemos, nes norint sudaryti sąlygas realiai taikyti asmeninę valstybės tarnautojų atsakomybę svarbiausia – ne atlyginamos turtinės žalos dydis, bet jos išieškojimo efektyvumas. Taigi tam reikia sisteminės materialinės atsakomybės taikymo viešajame sektoriuje normų ir procedūrų peržiūros. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, nuostatas, kuriose numatyta kompleksiškai peržiūrėti materialinės atsakomybės taikymą viešajame sektoriuje, ketina pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimus, susijusius su materialinės atsakomybės taikymu viešajame sektoriuje. Šių pakeitimų tikslas – suvienodinti valstybės tarnautojo materialinės atsakomybės sąlygas, nepaisant to, kokias funkcijas jis atlieka. Siekiant didinti žalos išieškojimo procedūros efektyvumą, bus siūloma pailginti administracine (ikiteismine) tvarka priimamo sprendimo dėl žalos atlyginimo terminą, supaprastinti žalos išieškojimo procedūras ir mažinti teismų darbo krūvį – suteikti įstaigai galimybę priimti administracinį sprendimą dėl regresinio reikalavimo taikymo žalą padariusiam valstybės tarnautojui, nesikreipiant į teismą, užtikrinti platesnes galimybes išieškoti patirtą žalą ir nustatyti, kad valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjo, kitų valdžios pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų tyčinių veiksmų atsiradusią žalą, įgyja regreso teisę teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo (neribojant išieškotinos sumos dydžio), taip užtikrinant realų žalos išieškojimą. Taigi šie pakeitimai leis kompleksiškai tobulinti materialinės atsakomybės instituto taikymą viešajame sektoriuje ir šio instituto taikymo problemas spręsti plačiau, nei siūloma įstatymų projektuose.