LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL NEMUNO DELTOS DALIES (KINTŲ AKVAKULTŪROS ŪKIO) GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO
2021 m. lapkričio 15 d. Nr. D1-666
Vilnius
Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 „Dėl Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 27 punktu:
1. Tvirtinu Nemuno deltos dalies (Kintų akvakultūros ūkio) gamtotvarkos planą (toliau – gamtotvarkos planas) (pridedama).
2. Pavedu:
2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos organizuoti įgyvendintų priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, poveikio saugomoms rūšims vertinimą;
2.2. Nemuno deltos regioninio parko direkcijai:
2.2.1. koordinuoti priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2021 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-666
NEMUNO DELTOS DALIES (KINTŲ AKVAKULTŪROS ŪKIO) GAMTOTVARKOS PLANAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nemuno deltos dalies (Kintų akvakultūros ūkio) gamtotvarkos planas (toliau – gamtotvarkos planas) parengtas daliai paukščių apsaugai svarbios teritorijos, – Nemuno delta vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 „Dėl Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Prie šio gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamąją informaciją galima rasti interneto tinklalapyje www.biomon.lt/gamtotvarka.
II SKYRIUS
TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
2. Teritorija, kuriai parengtas gamtotvarkos planas (toliau – teritorija), yra Klaipėdos apskrityje, Šilutės r. savivaldybėje. Didžioji teritorijos dalis pagal Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“, patenka į Nemuno deltos regioninio parko vandens ūkio funkcinio prioriteto zoną, taip pat konservacinio funkcinio prioriteto zoną – apima nedidelę Ventės rago kraštovaizdžio draustinio dalį. Bendras gamtotvarkos plano teritorijos užimamas plotas – 570 ha.
3. Visa teritorijos žemė yra valstybės nuosavybė, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. UAB „Kintai“ pagal susitarimą su Klaipėdos apskrities viršininko administracija nuo 2006 m. ją išsinuomojo 25 metams ir vykdo joje ūkinę veiklą. Visa teritorijos žemė yra žemės ūkio paskirties.
4. Visa teritorija patenka į Nemuno deltos paukščių apsaugai svarbią teritoriją (toliau – Nemuno deltos PAST), kuri įtraukta į Paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-281 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“. Teritorijoje saugomos šios Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšys, kurias siekiama išsaugoti Nemuno deltos PAST: perintys didieji baubliai (Botaurus stellaris), nendrinės lingės (Circus aeruginosus), griežlės (Crex crex), mažieji kirai (Larus minutus), upinės žuvėdros (Sterna hirundo) ir paprastosios medšarkės (Lanius collurio), taip pat migruojančių gulbių giesmininkių (Cygnus cygnus) ir mažųjų gulbių (Cygnus columbianus), baltakakčių (Anser albifrons) ir pilkųjų (Anser anser) žąsų, baltaskruosčių berniklių (Branta leucopsis), ausuotųjų kragų (Podiceps cristatus), cyplių (Anas penelope), smailiauodegių (Anas acuta), pilkųjų (Anas strepera), šaukštasnapių (Anas clypeata) ir kuoduotųjų (Aythya fuligula) ančių, didžiųjų (Mergus merganser) ir mažųjų (Mergus albellus) dančiasnapių, tilvikinių paukščių ir jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla) sankaupos.
5. Tvenkinių teritorijoje stebėta 11 saugomų paukščių rūšių, įrašytų į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010 (toliau – PD), I priedą, ir (ar) į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – SRS):
Upinė žuvėdra (SRS; PD I priedas). Iki 2015 m., kol Kintų akvakultūros ūkyje nebuvo pradėta formuoti ir tinkamai tvarkyti upinės žuvėdros veisimosi buveines, rūšies apsaugos būklė visoje Nemuno deltos PAST buvo vertinama kaip nepalanki. Tačiau nuo 2018 m. rūšis kasmet suformuoja gausias kolonijas akvakultūros ūkyje. 2020 m. teritorijoje perėjo iki 480 šios rūšies porų. Svarbu įvertinti, kad visa Nemuno deltos PAST perinti upinių žuvėdrų populiacija įsikūrusi tik akvakultūros ūkio tvenkiniuose. Todėl gamtotvarkos plane numatytos priemonės, skirtos sukurti ir palaikyti rūšiai svarbias perėti buveines, užtikrins palankią upinių žuvėdrų apsaugos būklę visoje Nemuno deltos PAST. Šiuo metu rūšies apsaugos būklė palanki.
Mažasis kiras (SRS; PD I priedas). Per paskutinius dvejus metus tvenkinių salose aptikta 1 ar 2 poros. Pastaraisiais metais tai vienintelė žinoma perimvietė Nemuno deltos PAST. Šiuo metu rūšies būklė teritorijoje palanki.
Didysis baublys (SRS; PD I priedas). Vietinė populiacija įvertinta 1 ar 2 perinčiais patinais. Siekiant išsaugoti perinčią populiaciją, reikia tinkamai tvarkyti 30–70 cm gylyje augančius nendrynus, kad jie per daug nesutankėtų. Šiuo metu didesniame kaip 30 cm gylyje augantys nendrynai tinka baubliams perėti, todėl jų tvarkyti nereikia. Rūšies apsaugos būklė palanki.
Urvinė antis (Tadorna tadorna) (SRS). Teritorijoje, ne kasmet, stebimos rūšies vados. Tikėtina, kad tvenkiniuose peri pavienės poros. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.
Nendrinė lingė (PD I priedas). Tvenkinių teritorijoje kasmet peri ne mažiau kaip 2 poros, tačiau veisimosi vietos nežinomos. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.
Švygžda (Porzana porzana) (SRS; PD I priedas). Rūšis tik vieną kartą veisimosi metu girdėta tvenkinyje. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.
Griežlė (PD I ). Pavieniai patinai ne kasmet registruojami tvenkinių teritorijoje – dažniausiai ant pietinio tvenkinių masyvo vakarinio pakraščio pylimų. Gausa nežinoma, bet neviršija kelių patinų, kurių tikslios veisimosi vietos nežinomos. Kadangi vis didesnė pylimų dalis užauga krūmais, reikia juos tvarkyti. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.
Raudonkojis tulikas (Tringa totanus) (SRS). Pavieniai paukščiai stebimi veisimosi metu. Tikėtina, kad atskirais metais peri pavienės poros. Gausa gali padidėti po pylimų tvarkymo ar formuojantis seklioms saloms. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.
Paprastasis griciukas (Limosa limosa) (SRS). Pavieniai paukščiai stebimi veisimosi metu. Tikėtina, kad tai iš aplinkinių pievų maitintis atskrendantys individai. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.
Tulžys (Alcedo athis) (SRS; PD I priedas). Pavieniai individai stebimi vandens kanaluose, rečiau – tvenkiniuose. Tačiau tai gali būti Minijos upėje perintys paukščiai, atskrendantys tik pasimaitinti. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.
Paprastoji medšarkė (PD I priedas). Pavienės poros pastoviai peri teritorijos pakraščiuose, rečiau – palei tvenkinius. Tikslesnių duomenų apie gausą nėra, bet vietinė populiacija vertinama ne mažiau kaip 3 poromis. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.
Raiboji devynbalsė (Sylvia nisoria) (PD I priedas). Pavienės poros stebimos ūkio teritorijoje. Tikėtina, kad dalis jų peri. Rūšies apsaugos būklė nežinoma.
Iš teritorijoje aptinkamų perinčių paukščių rūšių tik upinės žuvėdros populiacija svarbi ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu.
6. Teritorijoje sankaupas formuoja šios migruojančios vandens paukščių rūšys, kurių sankaupų dydžiai Nemuno deltos PAST atitinka Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-358 „Dėl Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų patvirtinimo“, nustatytus minimalius gausos reikalavimus:
Mažoji gulbė. Gausios sankaupos tvenkiniuose registruojamos balandžio ir spalio mėnesiais. Rūšies apsaugos būklė teritorijoje nežinoma. Nemuno deltos PAST rūšies būklė vertinama kaip palanki.
Gulbė giesmininkė. Gausios sankaupos tvenkiniuose registruojamos kovo ir balandžio mėnesiais. Rūšies apsaugos būklė palanki.
Baltakaktė žąsis. Gausiausios sankaupos registruojamos pavasarį kovo ir balandžio mėnesiais. Rūšies apsaugos būklė palanki.
Pilkoji žąsis. Gausiausios sankaupos registruojamos rudenį rugpjūčio–spalio mėnesiais. Rūšies apsaugos būklė palanki.
Baltaskruostė berniklė. Gausios sankaupos registruojamos pavasarį balandžio ir gegužės mėnesiais. Rūšies apsaugos būklė palanki.
Smailiauodegė antis (SRS). Gausios sankaupos tvenkiniuose registruojamos tik anksti pavasarį, iki balandžio mėnesio vidurio. Rūšies apsaugos būklė palanki.
Šaukštasnapė antis (SRS). Gausios sankaupos registruojamos pavasarį balandžio ir gegužės mėnesiais. Rūšies apsaugos būklė palanki.
Pilkoji antis. Gausios sankaupos registruojamos pavasarį balandžio ir gegužės mėnesiais. Rūšies apsaugos būklė palanki.
Cyplė. Gausios sankaupos registruojamos pavasarį balandžio ir gegužės, taip pat rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Rūšies apsaugos būklė palanki.
Kuoduotoji antis. Gausios sankaupos registruojamos pavasarį balandžio ir gegužės, taip pat rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Rūšies apsaugos būklė palanki.
Didysis ir mažasis dančiasnapiai. Gausias sankaupas abi rūšys formuoja rudeninių ir pavasarinių migracijų metu, rečiau žiemą. Rudenį gausiai pasirodo tik lapkričio antroje pusėje, piką pasiekdamos, kai vidaus vandenys užsitraukia ledu. Pavasarį gausesni būriai išsilaiko iki balandžio mėnesio. Žiemos mėnesiais aptinkami, jeigu tvenkiniai nepadengti ledu. Rūšių apsaugos būklė palanki.
Ausuotasis kragas. Gausiausios sankaupos registruojamos balandžio ir gegužės, taip pat rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Rūšies apsaugos būklė palanki.
Teritorijoje išskirtinės svarbos sankaupas suformuoja jūrinis erelis. Šis reiškinys sietinas su aplinkybe, kad akvakultūros ūkyje gausūs žuvų ištekliai ir formuojasi nuolatinės gausios vandens paukščių sankaupos, kas užtikrina rūšiai palankias mitybos sąlygas. Tvenkiniuose reguliariai maitinasi už akvakultūros ūkio ribų, likusioje Nemuno deltos PAST, perinčios poros. Kai Nemuno deltos PAST išsiperėję jaunikliai palieka lizdus, teritorijoje suskaičiuojama iki 30 rūšies individų. Jūriniai ereliai teritorijoje stebimi ištisus metus, tačiau gausiausios jų sankaupos stebimos vasaros pabaigoje – rudens mėnesiais. Norint užtikrinti palankią Nemuno deltos PAST perinčios populiacijos apsaugos būklę, būtina tinkamai tvarkyti tvenkinių teritorijoje esančias rūšies poilsio vietas – suformuotas salas ir palaikyti atvirus pylimus juos kasmet šienaujant, taip pat didinti maitinimosi buveinių plotą – naikinti tankiomis nendrėmis apžėlusius tvenkinių plotus. Rūšies apsaugos būklė palanki.
Tarptautinės svarbos sankaupas teritorijoje suformuoja įvairių rūšių tilvikiniai paukščiai, vyrauja juodkrūčiai bėgikai, gaidukai, paprastosios pempės (Vanellus vanellus), dirviniai sėjikai (Pluvialis apricaria), perkūno oželiai (Gallinago gallinago) ir kt.
7. Beveik visa tvenkinių teritorija yra dalis buveinių apsaugai svarbios teritorijos (toliau – BAST), – Nemuno delta, likusi jos dalis patenka į Minijos upės BAST (apima nedidelį šios teritorijos sausumos plotą). Abi BAST įtrauktos į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 „Dėl Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“. Tvenkinių teritorijoje aptinkama tik 1 Europos Bendrijos svarbos rūšis, įtraukta į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES II ir IV priedus, – ūdra (Lutra lutra), kurią norima išsaugoti Nemuno deltos BAST ir Minijos upės BAST. Rūšis paplitusi ir stebima palei visus Nemuno deltos BAST vandenis, taip pat Kintų žuvininkystės tvenkiniuose ir su jais besiribojančios Minijos upės BAST pakrantėse. Būtina išsaugoti natūralius upės pakraščius ir žuvininkystės tvenkinių tinklą. Rūšies apsaugos būklė vertinama kaip palanki, jai išsaugoti tvarkymo priemonių nereikia.
8. Siekiant užtikrinti visų minėtų migruojančių paukščių sankaupų apsaugą, būtina vengti paukščių trikdymo ir išsaugoti tinkamas buveinės sąlygas paukščių sankaupų vietose, rūpintis vykdomos ūkinės veiklos – intensyvios tvenkininės žuvininkystės – tęstinumu.
Pagrindinė grėsmė visoms perinčioms ir migruojančioms teritorijoje saugomoms paukščių rūšims yra veisimosi, maitinimosi ir poilsio buveinių praradimas, todėl gamtotvarkos plane numatytos priemonės jų būklei gerinti: pylimų šienavimas, sumedėjusios augalijos sąžalynų naikinimas, atvirų buveinių palaikymas suformuotose salose, dirbtinių plaukiojančių salų – plaustų upinėms žuvėdroms perėti įrengimas, seklių užpelkėjusių zonų valymas. Vandens kanalų valymas – jų, kaip dumblo nusodintuvų, atkūrimas – sumažintų gretimų natūralių vandens telkinių (Minijos upės, Kuršių marių ir Krokų lankos) taršą organinėmis medžiagomis, kurios didina šių vandenų eutrofikaciją ir blogina Nemuno deltos PAST saugomų paukščių rūšių buveinių būklę. Pylimų tvirtinimas leistų užpildyti vandeniu gamtotvarkos plano teritorijoje esančius tvenkinius, kurie yra svarbi saugomų paukščių veisimosi ir maitinimosi buveinė, ir palaikyti tinkamą jo lygį.
III SKYRIUS
GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
9. Gamtotvarkos plano tikslas yra palaikyti gausią upinės žuvėdros perinčią populiaciją (išsaugoti ne mažiau kaip 200 porų ne mažesniame kaip 0,5 ha plote); užtikrinti palankią jūrinio erelio populiacijos apsaugos būklę (išsaugoti ne mažiau kaip 20 reguliariai aptinkamų suaugusių ar pribręstančių individų) visoje teritorijoje; palaikyti gausias migruojančių žąsinių ir antinių (ne mažiau kaip 5000 individų vienos apskaitos metu), tilvikinių (ne mažiau kaip 500 individų vienos apskaitos metu) paukščių sankaupas, sudaryti palankias veisimosi sąlygas kitoms saugomoms paukščių rūšims.
10. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:
10.1. palaikyti atvirą kraštovaizdį akvakultūros ūkyje – kontroliuoti, kad migruojantiems ir (ar) perintiems jūriniams ereliams, žąsiniams, antiniams, tilvikiniams ir kitiems saugomiems paukščiams (griežlėms, paprastosioms medšarkėms) svarbios buveinės neapaugtų aukšta žoline ir sumedėjusia augalija;
10.3. gerinti jūriniams ereliams, upinėms žuvėdroms, žąsiniams, antiniams ir tilvikiniams paukščiams maitintis tinkamų buveinių būklę;
IV SKYRIUS
GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
12. Gamtotvarkos plano 10.1–10.4 papunkčiuose nurodytų uždavinių gamtotvarkos priemones organizuoja ir įgyvendina paramos gavėjas UAB „Kintai“ naudodamasis tęstine Europos Jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo parama, kaip numatyta Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos antrojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonės „Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“ įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 3D-744 „Dėl Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos antrojo Sąjungos prioriteto „Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas“ priemonės „Aplinkosaugos funkcijas atliekanti akvakultūra“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“.
V SKYRIUS
IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI
14. Išteklių analizė ir preliminarus lėšų poreikis gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas pagrindžiamojoje informacijoje. Gamtotvarkos plano priemonėms įgyvendinti bus naudojamos Europos Jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, UAB „Kintai“ lėšos, gali būti naudojamos ir kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos.
VI SKYRIUS
GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS TVARKA
15. Gamtotvarkos planas turi būti periodiškai peržiūrimas, įvertinama, ar taikomos priemonės duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant gamtotvarkos plano uždavinius. Todėl būtina Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių populiacijų dydžių stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.
16. Už gamtotvarkos plano įgyvendinimo stebėseną, peržiūrėjimą ir tikslinimą atsako direkcija, ji vertina Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių būklę ir jų buveinių (atvirų salų, pievų, pylimų ir vandeniu užpildomų tvenkinių) kokybę, gamtotvarkos priemonių veiksmingumą.
17. Gamtotvarkos planas pirmą kartą turi būti peržiūrėtas 2023 m. ir paskutiniais jo įgyvendinimo metais. Prieš atliekant peržiūrą, rekomenduojama gauti mokslininkų, kitų suinteresuotų asmenų ir institucijų pastabas, rekomendacijas. Direkcija parengia peržiūros ataskaitą pagal Aprašo rekomendacijas ir teikia ją Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – tarnyba).
18. Teritorijoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių (jūrinių erelių ir upinių žuvėdrų jų veisimosi metu), Nemuno deltos PAST saugomų migruojančių vandens paukščių rūšių ir jūrinių erelių sankaupų stebėsena atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tvirtinamos Valstybinės aplinkos monitoringo programos nuostatomis, taip pat pagrindžiamojoje informacijoje pateiktais nurodymais. Už stebėsenos vykdymą, rezultatų kaupimą ir apibendrinimą atsako direkcija. Tikslinių vertybių stebėsena atliekama prieš kiekvieną gamtotvarkos plano peržiūrą. Planuojama, kad 2023–2025 m. vandens ir tilvikinių paukščių, nurodytų pagrindžiamojoje informacijoje, stebėsena bus atliekama UAB „Kintai“ lėšomis.
19. Peržiūrint gamtotvarkos planą, įvertinama:
19.1. kaip įgyvendinami gamtotvarkos plano uždaviniai. Jei jie neįgyvendinti, nurodomos pagrįstos priežastys;
19.5. Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių populiacijų gausos pokyčiai, veisimosi, maitinimosi buveinių būklė pagal šių objektų stebėsenos rezultatus;
19.6. gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo poveikis Europos Bendrijos svarbos paukščių rūšių ir jų buveinių būklei;
20. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ir tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta gamtotvarkos plano 17 punkte, jeigu atsiranda naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos, mažėja saugomų rūšių populiacijos arba randama veiksmingesnių būdų palankiai jų apsaugos būklei užtikrinti. Patvirtinto dokumento keitimą gali inicijuoti direkcija, UAB „Kintai“ ir tarnyba. Keičiamas gamtotvarkos planas turi būti suderintas su suinteresuotomis institucijomis, kurios susijusios su gamtotvarkos plano pakeitimais. Kitos suinteresuotos institucijos, nesusijusios su gamtotvarkos plano pakeitimais, informuojamos apie pakeitimus.
Nemuno deltos dalies (Kintų akvakultūros
ūkio) gamtotvarkos plano priedas
GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
| Uždaviniai |
Priemonės pavadinimas |
Priemonių įvykdymo terminas arba periodiškumas* |
Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1 |
| 1. Palaikyti atvirą kraštovaizdį akvakultūros ūkyje – kontroliuoti, kad migruojantiems ir (ar) perintiems jūriniams ereliams, žąsiniams, antiniams, tilvikiniams ir kitiems saugomiems paukščiams (griežlėms, paprastosioms medšarkėms) svarbios buveinės neapaugtų aukšta žoline ir sumedėjusia augalija |
1.1. kasmet iškirsti ant pylimų ir šalia jų želiančią sumedėjusią augaliją ir jos atžalas (ne mažesniame kaip 4,5 ha plote), biomasę pašalinti arba susmulkintą paskleisti teritorijoje (pagrindžiamosios informacijos 1 priedo paveiksluose pažymėtuose plotuose) |
I–V metais |
I |
| 1.2. kasmet šienauti pievas (ne mažesniame kaip 8 ha plote), biomasę pašalinti arba susmulkintą paskleisti teritorijoje (pagrindžiamosios informacijos 1 priedo paveiksluose pažymėtuose plotuose) |
I–V metais |
II |
|
| 1.3. kasmet šienauti pylimus (ne mažesniame kaip 20 ha plote), biomasę pašalinti arba susmulkintą paskleisti teritorijoje (pagrindžiamosios informacijos 1 priedo paveiksluose pažymėtuose plotuose) |
I–V metais |
I |
|
| 2. Sukurti naujas ir prižiūrėti esamas upinėms žuvėdroms perėti svarbias buveines |
2.1. pagaminti ir įrengti 2 tvenkiniuose ne mažiau kaip 5 plaukiojančias salas – plaustus (kiekviena ne mažesnė kaip 20 m2 ploto). Kiekvieną rudenį plaustai ištraukiami į pakrantę, o pavasarį atplukdomi į buvusias vietas |
I–V metais |
I |
| 2.2. kasmet organizuoti reguliarų (po rugpjūčio 1 d.) salų šienavimą ir pašalinti nupjautą biomasę (ne mažesniame kaip 0,5 ha plote – pagrindžiamosios informacijos 1 priedo paveiksluose pažymėtuose plotuose) |
I–V metais, du kartus per metus |
I |
|
| 3. Gerinti jūriniams ereliams, upinėms žuvėdroms, žąsiniams, antiniams ir tilvikiniams paukščiams maitintis tinkamų buveinių būklę |
3.1. valyti seklias užpelkėjusias tvenkinių zonas (ne mažesniame kaip 4,5 ha plote) – gruntą nustumti į tvenkinių pakrantes ar šalia esančių salų pakraščius ir taip padidinti jų plotą (pagrindžiamosios informacijos 1 priedo paveiksluose pažymėtuose plotuose) |
I–V metais |
II |
| 4. Mažinti neigiamą akvakultūros ūkio poveikį aplinkai |
4.1. išvalyti užpelkėjusius 2–8 m pločio vandens kanalus (ne mažesniame kaip 13 000 m kanalų ruože), kad jie funkcionuotų kaip dumblo nusodintuvai ar rinktuvai (pagrindžiamosios informacijos 1 priedo paveiksluose pažymėtuose plotuose). Darbų negalima vykdyti paukščių veisimosi metu, t. y. balandžio–birželio mėn. |
I–V metais |
I |
| 4.2. sutvirtinti pažeistus pylimus (ne mažesniame kaip 50 000 m2 plote – pagrindžiamosios informacijos 1 priede pažymėtuose plotuose) |
I–V metais |
I |
1Priemonių svarba: I – labai svarbios, II – mažiau svarbios.
*Jei nėra galimybės įgyvendinti priemonę periodiškai – kaip nurodyta lentelėje, įgyvendinama ne rečiau kaip kas antrus metus.
__________________________