lietuvos aukščiausiojo teismo
pirmininkas
įsakymas
dėl bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo lietuvos aukščiausiajame teisme taisyklių paTVIRTINIMO
2021 m. kovo 31 d. Nr. (1.4)-1T-12
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 6 dalimi, 36 straipsnio 9-11 dalimis, 103 straipsnio 2 dalimi, Administravimo teismuose nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 13P-157-(7.1.2), 5, 12 punktais, Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašu, patvirtintu Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2), Teisėjų specializacijos tam tikrų kategorijų byloms nagrinėti nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Teisėjų tarybos 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 13P-202-(7.1.2), 8, 20 punktais:
1. T v i r t i n u Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme taisykles (pridedamos).
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymą Nr. (1.4)-1T-28 „Dėl bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
3. P a v e d u:
3.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kanclerio tarnybos konsultantei personalo klausimais Miglei Nakutei:
3.1.1. su šiuo įsakymu supažindinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir Teismo skyrių administracijos sekretores;
3.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo raštinės vedėjai Dianai Kurčianovai perduoti šį įsakymą Lietuvos Respublikos teisės aktų registrui.
PATVIRTINTA
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
pirmininko 2021 m. kovo 31 d. įsakymu
Nr. (1.4)-1T-12
BYLŲ PASKIRSTYMO TEISĖJAMS IR TEISĖJŲ KOLEGIJŲ SUDARYMO
LIETUVOS AUKŠČIAUSIAJAME TEISME TAISYKLĖS
1. Bylų paskirstymo ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme taisyklės (toliau – Taisyklės) skirtos Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) patvirtintam Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašui įgyvendinti.
2. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (toliau – Teismas) kasacine tvarka nagrinėjamos baudžiamosios ir civilinės bylos, atnaujintos administracinių nusižengimų, baudžiamosios ir civilinės bylos, bylos dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, pilietinių teisių atkūrimo, bylos dėl Teisėjų garbės teismo sprendimų, taip pat šiose Taisyklėse nustatytais atvejais – prašymai, pareiškimai, išvados, teikimai (toliau – prašymai) dėl proceso atnaujinimo (toliau – bylos) teisėjams skirstomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) patvirtintu Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašu ir šiomis Taisyklėmis, kitais teisės aktais.
3. Byloms nagrinėti teisėjų kolegijos sudaromos ir pranešėjas skiriamas naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Bylų skirstymo moduliu (toliau – Modulis), automatizuotu atrankos būdu. Nesinaudoti automatizuotu atrankos būdu galima esant Modulio gedimams, tvarkymo darbams ir kai dėl techninio pobūdžio priežasčių neįmanoma pasinaudoti Modulio funkcijomis, taip pat atskirais šiose Taisyklėse nustatytais atvejais. Dėl techninių priežasčių, laikinai iki šios priežastys bus pašalintos, neautomatizuotu būdu yra skirstomos bylos dėl Teisėjų garbės teismo sprendimų.
4. Kai dėl šių Taisyklių 3 punkte nurodytų priežasčių nesinaudojama automatizuotu atrankos būdu, skiriant teisėją pranešėją, sudarant teisėjų kolegiją, skiriant kolegijos pirmininką, paprastai laikomasi teisėjų darbo krūvio tolygumo kriterijaus ar nuoseklumo pagal teisėjų pavardžių abėcėlės tvarką, jeigu tai neprieštarauja kitoms šių Taisyklių nuostatoms.
5. Bylos skirstomos laikantis tikimybinio (atsitiktinio) bylų paskirstymo kriterijaus, nuosekliai užtikrinant teisėjų darbo krūvio tolygumą, atsižvelgiant į bylų sudėtingumą ir siekiant, kad per kalendorinius metus teisėjams būtų paskirtas kiek įmanoma vienodesnis bylų skaičius arba proporcingai mažesnis dėl sumažinto teisėjų darbo krūvio bylų skaičius. Teismo pirmininkas ir Teismo skyriaus pirmininkas gali motyvuotai nuspręsti laikinai sumažinti teisėjo darbo krūvį. Teismo pirmininko įsakyme dėl krūvio mažinimo nurodomas mažinamas skiriamų nagrinėti naujų bylų kiekis (procentais) ir šios priemonės taikymo laikotarpis. Teismo skyriaus pirmininko įsakyme nurodomas laikotarpis, kai naujos bylos teisėjui neskiriamos. Taikant Teismo pirmininko įsakymą dėl krūvio mažinimo, Civilinių bylų skyriuje teisėjų darbo krūvis mažinamas proporcingai rečiau atitinkamam teisėjui skiriant bylas, laikantis skirstomų bylų eiliškumo principo (pavyzdžiui, sumažinus krūvį 20 proc., neskiriama kas penkta byla, 25 proc. – kas ketvirta), LITEKO skiltyje „Teisėjų specializacijos ir skyriai, išlyginamasis krūvis” pažymima, kada dėl proporcingai sumažinto krūvio teisėjui neskiriama byla ir kokios prieš tai bylos teisėjui buvo paskirtos. Dėl techninių priežasčių LITEKO sistemai neužtikrinant Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų darbo krūvio tolygumo, laikinai iki šis trūkumas bus pašalintas, šio skyriaus pirmininko įsakymu, skirstant bylas, taikomos papildomos nuostatos, skirtos užtikrinti teisėjų darbo krūvio tolygumą.
6. Teisme bylas paskirstančiais asmenimis skiriami Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus Teismo administracijos sekretoriai. Teisėjų kolegijos sudaromos, jų pirmininkai ir pranešėjai paskiriami Teismo skyriaus pirmininko nutartimi, kai būtina – Teismo pirmininko nutartimi.
7. Bylos skirstomos iš atitinkamos skirstomų bylų grupės (šių Taisyklių 2 punktas) pagal eilę, kuri sudaroma atsižvelgiant į skirstomoms byloms suteiktus eilės numerius. Kai skiriant bylą kartu nustatoma jos nagrinėjimo teismo posėdyje data, byla, kurios eilės numeris ankstesnis, paprastai nagrinėjama ne vėliau nei byla, kurios eilės numeris vėlesnis.
8. Teismo skyriaus pirmininko ar Teismo pirmininko sprendimu, priimtu teisėjų atrankos kolegijos siūlymu ar savo iniciatyva, gali būti nesilaikoma eiliškumo kriterijaus esant bent vienai iš šių sąlygų:
8.1. vienarūšes bylas (esant analogiškai faktinei ir teisinei situacijai) yra tikslinga skirti nagrinėti vienu metu ir (ar) tam tikriems Teismo teisėjams;
8.4. jei pirmesnį numerį turinčioje civilinėje byloje numatomą teismo posėdžio dieną nėra suėję procesinių dokumentų padavimo terminai; teismo posėdžio data negali būti nustatoma anksčiau, nei 30 kalendorinių dienų nuo kasacinio skundo padavimo termino pabaigos;
9. Byla pagal prokuroro išvadą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurioje prašoma panaikinti teismo nuosprendį ir bylą nutraukti, skiriama nagrinėti pirmumo tvarka, jei nuteistasis atlieka laisvės atėmimo arba arešto bausmę pagal teismo nuosprendį, kurį prašoma panaikinti. Teismo posėdis tokioje byloje paprastai turi įvykti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prokuroro išvados gavimo dienos.
10. Baudžiamojo proceso kodekso XXXIV ar XXXV skyriuje nustatyta tvarka atnaujinta byla skiriama nagrinėti pirmumo tvarka, jei bylą atnaujinusi teisėjų kolegija nenusprendžia sustabdyti toje byloje priimtų nuosprendžių ir nutarčių vykdymą, o nuteistasis atlieka laisvės atėmimo arba arešto bausmę pagal tokioje byloje priimtą teismo nuosprendį. Teismo posėdis tokioje byloje paprastai turi įvykti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo bylos atnaujinimo.
11. Šių Taisyklių 8.1, 9 ir 10 punkte nurodytais atvejais gali būti nesilaikoma teisėjų darbo krūvio tolygumo, o 8.1 punkte nurodytu atveju – ir tikimybinio bylų skirstymo kriterijaus. Modulyje pažymimi šių Taisyklių 8–10 punktų taikymo pagrindai.
12. Skirstant kasacines ir atnaujintas bylas atsižvelgiama į jų sudėtingumą, įvertintą pagal trijų balų sistemą. Bylos sudėtingumą įvertina ir jo balą nustato teisėjų kolegija, sprendžianti kasacinio skundo ar prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Prašymai dėl proceso atnaujinimo, išskyrus prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, taip pat bylos dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, pilietinių teisių atkūrimo prilyginami 1 balo sudėtingumo byloms. Teismo pirmininkas arba Teismo skyriaus pirmininkas, perdavus bylą nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai, plenarinei sesijai arba baigus ją nagrinėti, taip pat kitais atvejais, kai tai būtina, gali nustatyti kitokį bylos sudėtingumo balą. Į šį balą atsižvelgiama apskaičiuojant teisėjų darbo krūvį skirstant kitas bylas.
13. Skiriant bylas vertinant jų sudėtingumą, 2 balų bylos sudėtingumas laikomas pusantro karto didesniu nei 1 balo bylos sudėtingumas, 3 balų bylos sudėtingumas – tris kartus didesniu nei 1 balo bylos sudėtingumas.
14. Kai teisėjas dėl pateisinamų priežasčių negali rengti ar nagrinėti bylų, taip pat kai teisėjo darbo krūvis jurisdikcinėje veikloje buvo sumažintas, pasibaigus šiam laikotarpiui skiriant bylas teisėjo darbo krūvis tuo laikotarpiu prilyginamas Teismo skyriaus, kuriame teisėjas eina pareigas, teisėjams paskirstomo darbo krūvio vidurkiui.
15. Šių Taisyklių 14 punktas netaikomas teisėjo atostogų ir šių Taisyklių 31 punkte nurodytu atveju.
16. Naujo į pareigas paskirto teisėjo, teisėjo, baigusio Teismo pirmininko ar Teismo skyriaus pirmininko kadenciją, darbo krūvis atitinkamai jo pradėjimo eiti pareigas dieną arba kitą dieną po pirmininko kadencijos baigimo dienos prilyginamas vidutiniam teisėjų darbo krūviui Teismo skyriuje, kuriame šis teisėjas eina pareigas.
17. Teisėjui per vieną skirstymą (tą pačią skirstymo dieną) paprastai skiriamos ne daugiau kaip dvi bylos, paskyrus 3 balų sudėtingumo bylą, daugiau bylų neskiriama.
18. Per kiekvieną skirstymą Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjams pirmiausiai paskirstomos 3 balų, po to – 2 ir 1 balo sudėtingumo bylos. Kai Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui kaip pranešėjui yra paskiriamos trys 3 balų sudėtingumo bylos ir (ar) penkios 2 balų sudėtingumo bylos, skaičiuojant nuo kalendorinių metų pradžios, atitinkamai 3 ir (ar) 2 balų sudėtingumo bylos jam daugiau nebeskiriamos. Kai visiems Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjams, išskyrus Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką, yra paskiriamas pirmiau paminėtas skaičius atitinkamai 3 ar 2 balų sudėtingumo bylų, atitinkamos kategorijos (3 ar 2 balų sudėtingumo) bylų skaičius visiems skyriaus teisėjams yra pradedamas skaičiuoti iš naujo. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas gali motyvuotai nuspręsti netaikyti šių taisyklių.
19. Skiriant bylą ir sudarant teisėjų kolegiją atsižvelgiama į teisėjų specializaciją, nustatytą šių Taisyklių 1 ir 2 prieduose. Šiuose prieduose nenurodyti teisėjai skiriami nagrinėti bylas tik tais atvejais, kai to daryti negali prieduose nurodyti teisėjai.
20. Skiriant byloje teisėją pranešėją atsižvelgiama į papildomą teisėjų specializaciją, nurodytą šių Taisyklių 3 priede. Kitas teisėjas skiriamas teisėju pranešėju šių Taisyklių 3 priede nurodytos kategorijos byloje, jei atitinkamos specializacijos teisėjai negali nagrinėti bylos. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar Teismo pirmininkas gali motyvuotai nuspręsti tam tikrą laikotarpį (paprastai ne trumpesnį kaip vieną mėnesį) skirti bylas neatsižvelgiant į vieną, kelias ar visas šių Taisyklių 3 priede nurodytas specializacijas.
21. Bylos teisėjams paprastai skirstomos pagal automatizuotu atrankos būdu sudarytą trijų teisėjų kolegijų sąrašą. Iš šio sąrašo pašalinami teisėjai, negalintys nagrinėti bylų kaip pranešėjai ar kiti kolegijos nariai. Pašalinti teisėjai pagal eiliškumą nuo sąrašo pradžios, pakeičiami likusiais teisėjais, perkeliant į pašalintų teisėjų vietą teisėjus pagal eiliškumą nuo sąrašo pabaigos. Baudžiamųjų bylų skyriuje, kai paskutinė sąrašo kolegija lieka nepilnos sudėties, pilnai sudėčiai sudaryti į šią kolegiją skiriami papildomi teisėjai pagal eiliškumą nuo sąrašo pradžios, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus sąrašo pakeitimus, jeigu tokių buvo. Kasacinėms baudžiamosioms byloms, atnaujintoms administracinių nusižengimų ir baudžiamosioms byloms skirstyti paprastai naudojamas tas pats teisėjų kolegijų sąrašas. Byloms dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo ir pilietinių teisių atkūrimo byloms sudaromi atskiri teisėjų kolegijų sąrašai. Baudžiamųjų skyriuje teisėjų kolegijų sąrašai sudaromi kiekvieno bylų skirstymo metu. Civilinių bylų skyriuje bylos paprastai skirstomos taip, kad Teismo posėdžiuose bylas nagrinėjančios teisėjų kolegijos sudėtis nesikeistų vieną mėnesį. Skirstant bylas paprastai naudojamų teisėjų kolegijų sudėtis (teisėjų kolegijų sąrašą) tvirtina atitinkamas Teismo skyriaus pirmininkas. Kai automatizuotu atrankos būdu parenkamas teisėjas pranešėjas, byla kartu skiriama nagrinėti tos teisėjų kolegijos, kurios narys pagal šiame punkte nurodytą sąrašą yra teisėjas pranešėjas, teisėjams, išskyrus atvejus, kai konkretus teisėjas negali nagrinėti bylos dėl įstatymuose, šiose Taisyklėse ar kituose teisės aktuose nurodytų priežasčių. Baudžiamųjų bylų skyriuje taikant šią išimtį, kolegijos teisėjas pakeičiamas kitu galinčiu nagrinėti bylą teisėju, parenkamu pagal eiliškumą nuo pirmiau nurodyto sąrašo pradžios. Kai tikslinga sudaryti visą teisėjų kolegiją atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, teisėjų kolegijos nariai parenkami vadovaujantis šių Taisyklių 4 punkte nurodytais kriterijais.
22. Jei per konkretų bylų skirstymą (tą pačią skirstymo dieną) paprastai naudojamos trijų teisėjų kolegijos narys, prieš patvirtinant bylos paskyrimą konkretiems teisėjams, yra pakeičiamas kitu teisėju, tokio pakeitimo pagrindas yra užfiksuojamas sistemoje LITEKO.
23. Jei byla pradėta nagrinėti trijų teisėjų kolegijoje ir prireikia sudaryti išplėstinę teisėjų kolegiją, į tokios kolegijos sudėtį įtraukiami teisėjai, kurie nagrinėjo bylą trijų teisėjų kolegijoje, taip pat paprastai atitinkamo Teismo skyriaus pirmininkas ir Teismo pirmininkas (civilinėse bylose), jei jie gali nagrinėti bylą. Kiti išplėstinės teisėjų kolegijos nariai parenkami atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, darbo krūvio tolygumą (ankstesnį dalyvavimą išplėstinėje teisėjų kolegijoje) ar teisėjų pavardes abėcėlės tvarka.
24. Jei bylai nagrinėti iš karto sudaroma išplėstinė teisėjų kolegija, automatizuotu atrankos būdu parenkami trys teisėjų kolegijos nariai. Į išplėstinę teisėjų kolegiją taip pat paprastai įtraukiamas atitinkamo Teismo skyriaus pirmininkas ir Teismo pirmininkas (civilinėse bylose), jei jie gali nagrinėti bylą. Kiti išplėstinės teisėjų kolegijos nariai parenkami atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, darbo krūvio tolygumą (ankstesnį dalyvavimą išplėstinėje teisėjų kolegijoje) ar teisėjų pavardes abėcėlės tvarka.
25. Sudarant mišrią Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegiją, teisėjas pranešėjas ir paprastai dauguma kolegijos narių vadovaujantis šiomis Taisyklėmis parenkami iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų – kai nagrinėjama administracinio nusižengimo arba baudžiamoji byla, iš Civilinių bylų skyriaus teisėjų – kai nagrinėjama civilinė byla. Sudarant mišrią išplėstinę Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegiją vadovaujantis šiomis Taisyklėmis paprastai skiriami keturi Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai – kai nagrinėjama administracinio nusižengimo arba baudžiamoji byla, keturi Civilinių bylų skyriaus teisėjai – kai nagrinėjama civilinė byla. Kiti mišrios teisėjų kolegijos teisėjai vadovaujantis šiomis Taisyklėmis atitinkamai parenkami iš kito skyriaus teisėjų.
26. Bylos teisėjams skiriamos taip, kad jų nagrinėjimo data nesutaptų su teisėjų atostogų, komandiruočių, kvalifikacijos kėlimo ar kitu laikotarpiu, kai teisėjas dėl pateisinamų priežasčių negali nagrinėti bylų. Bylos teisėjams paprastai skiriamos taip, kad jų nagrinėjimo data nesutaptų su teisėjų dalyvavimu atrankos kolegijoje, išskyrus skirstant Baudžiamojo proceso kodekso XXXIV ir XXXV skyriuose nurodytus prašymus dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo ir pilietinių teisių atkūrimo bylas. Teisėjo dalyvavimas atrankos kolegijoje neužkerta kelio dalyvauti nagrinėjant bylą kaip teisėjų kolegijos nariui. Bylų neskyrimas teisėjui dėl jo dalyvavimo atrankos kolegijoje apima šiuos laikotarpius:
26.1. atitinkamą atrankos kolegijos veiklos kalendorinį mėnesį, per kurį Teismui paduotiems procesiniams dokumentams nagrinėti sudaryta atrankos kolegija, – Baudžiamųjų bylų skyriuje;
27. Bylos teisėjams skiriamos taip, kad jų nagrinėjimo data nesutaptų su pirma darbo diena po atostogų, komandiruočių, kvalifikacijos kėlimo ar kito laikotarpio, kai teisėjas dėl pateisinamų priežasčių negali nagrinėti bylų. Baudžiamųjų bylų skyriuje, kai šis laikotarpis yra ilgesnis negu devyniolika dienų, byla teisėjui neskiriama, jeigu pasibaigus šiam laikotarpiui iki jos nagrinėjimo datos liktų mažiau nei penkios darbo dienos.
28. Bylos teisėjams paprastai neskiriamos nagrinėti posėdyje tris savaites iki laikotarpio, kai teisėjas dėl pateisinamų priežasčių negali nagrinėti bylų, jeigu šio laikotarpio trukmė ilgesnė kaip aštuoniolika dienų.
29. Baudžiamųjų bylų skyriuje šių Taisyklių 26–28 punktų nuostatos taikomos ir skirstant bylas teisėjams, atsižvelgiant į paprastai trunkantį terminą nuo bylos paskyrimo iki nagrinėjimo teismo posėdyje.
30. Baudžiamųjų bylų skyriuje teisėjui pranešėjui tam tikrai posėdžių datai paskyrus nagrinėti 3 balų bylą, tai pačiai posėdžių datai kita 3 balų byla nagrinėti paprastai neskiriama.
31. Civilinių bylų skyriuje teisėjui pranešėjui tam tikrą posėdžių datą paskyrus nagrinėti 3 balų bylą, tą pačią ir kitą posėdžių datą byla nagrinėti paprastai neskiriama.
32. Skiriant kasacines ir atnaujintas administracinių nusižengimų bylas kartu numatomas šių bylų parengimo terminas. Jeigu šis terminas daugiau nei dvi darbo dienas sutampa su laikotarpiu, kai teisėjas dėl pateisinamų priežasčių negali rengti bylų, pirmiau nurodytos bylos teisėjui paprastai neskiriamos. Jeigu teisėjas pranešėjas, paskyrus bylą, nepateikia pasiūlymo nustatyti kitą bylos parengimo terminą, pirmiau numatytas bylos parengimo terminas laikomas suderintu su pranešėju ir nustatytu bylos parengimo terminu.
33. Teisėjams, dirbantiems teismų savivaldos institucijose, dalyvaujantiems rengiant teismų praktikos apibendrinimus, atliekantiems teismų administracinės veiklos patikrinimus ar Teismo pirmininko arba Teismo skyriaus pirmininko pavedimu atliekantiems kitas nejurisdikcines funkcijas, bylos skiriamos atsižvelgiant į Teismo pirmininko įsakymu nustatytą tokių teisėjų darbo krūvio mažinimą. Teismo skyrių pirmininkai gali Teismo pirmininkui teikti siūlymus dėl teisėjų darbo krūvio mažinimo.
34. Teisėjų darbo krūvio mažinimas dėl jų dalyvavimo nejurisdikcinėje veikloje atliekamas atsižvelgiant į šios veiklos trukmę, jos apimtį, sudėtingumą.
35. Bylos Teismo pirmininkui ir Teismo skyrių pirmininkams skiriamos vadovaujantis šiomis Taisyklėmis. Modulyje pažymimi laikotarpiai, kuriais bylų negali nagrinėti Teismo pirmininkas ir Teismo skyrių pirmininkai.
36. Baudžiamųjų bylų skyriuje trijų teisėjų ir išplėstinių septynių teisėjų kolegijų pirmininkai parenkami automatizuotu atrankos būdu. Kolegijos pirmininku neskiriamas teisėjas pranešėjas.
37. Civilinių bylų skyriuje trijų teisėjų, išplėstinių septynių teisėjų pirmininkais skiriami kolegijų teisėjai, turintys didžiausią teisėjo darbo stažą Teisme. Jei kolegijos sudėtyje yra Teismo pirmininkas arba Teismo skyriaus pirmininkas, jis kolegijoje pirmininkauja ex officio.
38. Sudarant mišrią Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegiją jos pirmininkas skiriamas iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų – jei nagrinėjama administracinio nusižengimo ar baudžiamoji byla, iš Civilinių bylų skyriaus teisėjų – jei nagrinėjama civilinė byla.
40. Prašymai atnaujinti procesą baudžiamosiose, pilietinių teisių atkūrimo ir civilinėse bylose skirstomi vadovaujantis šiomis Taisyklėmis. Prašymas dėl bylos atnaujinimo Baudžiamojo proceso kodekso XXXIV skyriuje nustatyta tvarka teisėjui paprastai neskiriamas, jeigu laikotarpis, kai teisėjas dėl pateisinamų priežasčių negali nagrinėti bylų, bent vieną dieną sutampa su šio kodekso 453 straipsnio 3 dalyje nurodytu vieno mėnesio laikotarpiu. Prašymas dėl pilietinių teisių atkūrimo bylos atnaujinimo teisėjui paprastai neskiriamas, jeigu laikotarpis, kai teisėjas dėl pateisinamų priežasčių negali nagrinėti bylų, daugiau nei du mėnesius sutampa su Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, pilietinių teisių atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodytu 9 mėnesių laikotarpiu. Priėmus prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje proceso atnaujinimo klausimą sprendžia ir atnaujintą bylą paprastai nagrinėja ta pati teisėjų kolegija, kuri sprendė prašymo priėmimo klausimą. Prireikus vadovaujantis šiomis Taisyklėmis gali būti sudaroma kita teisėjų kolegija proceso atnaujinimo klausimui civilinėje byloje spręsti ir (arba) atnaujintai civilinei bylai nagrinėti.
41. Esant priežastims, dėl kurių Modulio pasiūlytas, bet dar nepaskirtas teisėjas pranešėjas negali nagrinėti konkrečios bylos (pvz., dėl teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo, ligos, komandiruotės ar kitų teisės aktuose ar šiose Taisyklėse nustatytų priežasčių), skiriamas kitas eilės tvarka Modulio sudarytoje bylas galinčių nagrinėti teisėjų eilėje esantis teisėjas. Tokiu atveju bylas skirstantis asmuo Modulyje nurodo konkrečius pakeitimo teisinius pagrindus.
42. Kai byla jau paskirta, o teisėjas pranešėjas nusišalina ar nušalinamas nuo bylos nagrinėjimo, taip pat dėl kitų svarbių aplinkybių, kai teisėjas pranešėjas negali nagrinėti jau paskirtos bylos, jis paprastai pakeičiamas kitu, automatizuotos atrankos būdu parinktu, teisėju.
43. Kai paskirtoje nagrinėti byloje Civilinių bylų skyriaus teisėjas pranešėjas nusišalina nuo bylos nagrinėjimo:
43.1. likus ne mažiau kaip septynioms dienoms iki paskirtos teismo posėdžio dienos
(CPK 133 straipsnio 3 dalis), jis, nekeičiant teismo posėdžio datos, automatizuotos atrankos būdu keičiamas kitu teisėju pranešėju, kuriam tą pačią teismo posėdžio dieną paskirta nagrinėti byla. Tokiu atveju teisėjas, kuris nusišalino nuo jam paskirtos bylos nagrinėjimo, skiriamas pranešėju toje byloje, kurioje iš pradžių pranešėju buvo paskirtas teisėjas, gavęs nagrinėti nusišalinusio teisėjo bylą;
44. Kai byla jau paskirta, o teisėjų kolegijos narys nusišalina ar nušalinamas nuo bylos nagrinėjimo, taip pat dėl kitų svarbių aplinkybių, kai teisėjų kolegijos narys negali nagrinėti jau paskirtos bylos, jis paprastai pakeičiamas teisėju, kuris nustatytą Teismo posėdžio datą nedalyvauja nagrinėjant kitas bylas. Baudžiamųjų bylų skyriuje skiriamas teisėjas, kuris kalendoriniais metais mažiausiai kartų keitė kitą teisėją tokiais atvejais. Kai yra keli tokie teisėjai, laikomasi teisėjų pavardžių, išdėstytų abėcėlės tvarka, eiliškumo. Kolegijos nario pakeitimo teisinis pagrindas privalo būti užfiksuotas teismo nutartyje, kuria teisėjų kolegijos narys yra pakeičiamas kitu teisėju, arba sistemoje LITEKO.
Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme taisyklių 1 priedas
BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ SPECIALIZACIJA IR BESISPECIALIZUOJANTYS TEISĖJAI
Bylos dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, pilietinių teisių atkūrimo, taip pat bylos dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų:
Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme taisyklių 2 priedas
CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ SPECIALIZACIJA IR BESISPECIALIZUOJANTYS TEISĖJAI
Bylos dėl viešųjų pirkimų:
Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo
Lietuvos Aukščiausiajame Teisme taisyklių 3 priedas
PAPILDOMA CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ SPECIALIZACIJA IR BESISPECIALIZUOJANTYS TEISĖJAI
Bylos dėl bankroto ir restruktūrizavimo teisinių santykių:
Bylos dėl bankų veiklos ir investicinių paslaugų santykių:
Bylos dėl daiktinių teisinių santykių:
Bylos dėl intelektinės nuosavybės:
Bylos dėl šeimos teisinių santykių ir paveldėjimo:
Bylos dėl draudimo teisinių santykių: