BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO PLANO IR ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2008 m. gegužės 28 d. Nr. T-119
Biržai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr.55-1049; 2000, Nr.91-2832; 2003, Nr. 17- 704, 28-1124, 73 –3357, Nr. 104-4636; 2004, Nr.134- 4839; 2005, Nr.57-1941; 2006, Nr.82-325) 17 straipsnio 1 dalies 33 ir 49 punktais, Biržų rajono savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro užsakymu UAB „SWECO BKG LSPI“ parengtą Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planą.
2. Patvirtinti UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro užsakymu UAB „SWECO BKG LSPI“ parengtas Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles.
3. Paskelbti Biržų rajono atliekų tvarkymo taisykles Savivaldybės internetiniame tinklalapyje, o rajono spaudoje – jų komentarą.
PATVIRTINTA:
Biržų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T-119
BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO PLANAS
TURINYS
1. ĮVADAS 5
1.2. Savivaldybės atliekų tvarkymo plano vieta projekte „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ 5
2. SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO PRIELAIDOS, TIKSLAI IR PRINCIPAI 8
3. ESAMOS ATLIEKŲ TVARKYMO BŪKLĖS APŽVALGA 15
3.2. Specifinių rūšių atliekų surinkimas ir tvarkymas 16
3.4. Biržų r. savivaldybės atliekų tvarkymo sistema 18
4. ORGANIZACINĖS, ADMINISTRACINĖS, TEISINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMAI SUKURTI 29
4.1. Atliekų tvarkymo sistemos dalyviai, jų tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos 29
4.1.3. UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (PRATC) 32
5. ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA IR UŽDUOTYS PLANUOJAMAM LAIKOTARPIUI 42
5.3. Specifinių atliekų tvarkymas 43
5.4. Atliekų tvarkymo ir šalinimo įrenginiai 47
5.5. Atliekų tvarkymo sistemos stebėsena 51
6. ILGALAIKĖ STRATEGINĖ VEIKSMŲ PROGRAMA (2007-2017 M.) 54
7. TRUMPALAIKĖ VEIKSMŲ PROGRAMA (2007-2010 M.) 62
8. ATLIEKŲ TVARKYMO VEIKLOS FINANSINIS MODELIS IR ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGŲ ĮKAINIO ĮVERTINIMAS 65
8.1. Atliekų tvarkymo veiklos Biržų r. sav. finansinis modelis 65
8.2. Atliekų tvarkymo paslaugų įkainio įvertinimas 66
8.2.4. Atliekų sutvarkymo ir deponavimo sąnaudos 68
PRIEDAI
3-2. PRIEDAS Biržų rajono savivaldybėje susidarančių pavojingų atliekų kiekiai (2004 m. AM AAA duomenys)
3-6. PRIEDAS Biržų r. savivaldybėje susidarančių atliekų kiekiai pagal tvarkymo būdą (2004 m. AM AAA duomenys)
3-7. PRIEDAS Biržų r. savivaldybėje susidarančios atliekos ir jų kiekiai pagal eksporto šalis t (2004 m. duomenys)
GRAFINIAI PRIEDAI
1 PRIEDAS. Biržų rajono savivaldybėje esantys komunalinių atliekų sąvartynai
1. ĮVADAS
1.1 Bendra projekto charakteristika
Lietuva išskyrė projektą „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ kaip, tinkantį finansavimui iš Sanglaudos fondo lėšų. Įgyvendinant šį projektą, 2005 m. sausio mėn. buvo parengta, o liepos mėn. patikslinta „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ Galimybių studija. Galimybių studijos sudėtyje 2005 m. rugpjūčio mėn. Europos Komisijai pateikta paraiška dėl projekto finansavimo Sanglaudos fondo lėšomis. Europos bendrijų komisija 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. CCI 2005/LT/16/C/PE/003 skyrė paramą iš Sanglaudos fondo šio projekto įgyvendinimui.
Iš Sanglaudos fondo finansuojamas projektas „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ susideda iš šių komponentų:
§ projektavimas ir konkursinės dokumentacijos parengimas (paslaugos) (finansuojamas pagal Europos Komisijos sprendimo CCI 2001/LT/16/P/PA/002);
§ naujo regioninio sąvartyno įrengimas šalia šiuo metu veikiančio Panevėžio miesto sąvartyno bei pakelės į jį apželdinimas (darbai);
§ 5 kompostavimo ir 5 atliekų priėmimo aikštelių Panevėžio, Kupiškio, Pasvalio, Biržų ir Rokiškio savivaldybėse, 2 perkrovimo stočių (sujungtų su atliekų priėmimo aikštelėmis) Biržuose ir Rokiškyje įrengimas bei antrinių žaliavų rūšiavimo linijos įrengimas regioninio sąvartyno teritorijoje (darbai);
§ langų ir durų keitimas (darbai);
§ Panevėžio apskrityje esančių 95 senų sąvartynų ir šiukšlynų (seniūnijų ir kaimų) uždarymas ir sutvarkymas (darbai);
§ atliekų tvarkymo įrangos kompostavimo aikštelėms ir regioniniam sąvartynui, antrinių žaliavų rūšiavimo įrangos rūšiavimo linijai, atliekų surinkimo įrangos pirkimas (tiekimas);
§ techninės pagalbos teikimas UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (paslaugos);
§ visuomenės informavimas (paslaugos);
§ techninė priežiūra (paslaugos).
Projekto „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ komponentas „Techninės pagalbos teikimas UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ įgyvendinamas pagal trišalę sutartį Nr. 2005/28/A/P/LT, pasirašytą 2005 m. gruodžio 29 d. tarp LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (Perkančioji organizacija, toliau tekste - APVA), UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (Užsakovas; toliau tekste - PRATC) ir UAB „SWECO BKG LSPI“ (buvusi UAB „SWECO BKG“, toliau - Teikėjas).
Bendras techninės pagalbos projekto tikslas – padėti UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras sėkmingai įgyvendinti projektą „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“.
1.2 Savivaldybės atliekų tvarkymo plano vieta projekte „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“
Viena iš projekto „Techninės pagalbos teikimas UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ paslaugų techninėje specifikacijoje suformuluotų užduočių yra parengti Biržų r savivaldybės atliekų tvarkymo planą (toliau - Planas). Šis planas rengiamas Panevėžio apskrities atliekų tvarkymo plano pagrindu, kurį 2007 m. lapkričio mėn. 6 d. protokoliniu sprendimu Nr. R 2-6 patvirtino Panevėžio regiono plėtros taryba.
Plano pagrindinė užduotis – nustatyti priemones, užtikrinančias Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane (patvirtintame LR Vyriausybės nutarimu Nr. 519; Žin., 2002, Nr. 40-1499 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais) nustatytų užduočių įgyvendinimą Biržų r. savivaldybės teritorijoje. Numatoma, kad Biržų r. savivaldybės (kaip ir regiono) atliekų tvarkymo planas bus atnaujinamas kas ketveri metai, parengiant naują ketverių metų trumpalaikį veiksmų planą bei atitinkamai pakoreguojant ilgalaikį veiksmų planą, atitinkantį perspektyvines atliekų tvarkymo sistemos plėtros užduotis savivaldybėje.
Biržų r. savivaldybės atliekų tvarkymo plane nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame strateginiame ir regiono atliekų tvarkymo planuose numatytų užduočių įgyvendinimą bei numatytos tokios komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimo priemonės, kurios užtikrintų viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims. Savivaldybės atliekų tvarkymo plane, kaip ir regiono atliekų tvarkymo plane, turi būti atskiros dalys, skirtos pavojingų, biologiškai skaidžių, pakuočių ir pan. atliekų tvarkymui, arba šioms atliekos turi būti tvarkomos pagal atskirus planus.
Savivaldybės atliekų tvarkymo plane turi būti šios pagrindinės dalys:
§ esamos atliekų tvarkymo būklės apžvalga,
§ atliekų tvarkymo užduotys planuojamam laikotarpiui,
§ atliekų tvarkymo sistemos finansinis modelis,
§ ilgalaikė strateginė veiksmų programa,
§ trumpalaikė veiksmų programa.
Biržų r. savivaldybėje komunalinių atliekų tvarkymo sistema turi būti organizuota taip, kad ji skatintų atliekų rūšiavimą, naudojimą ir perdirbimą, kad miesto gyventojai būtų aprūpinti:
§ atliekų surinkimo ir išvežimo priemonėmis (pastatant konteinerius, organizuojant atskirų atliekų srautų surinkimą apvažiavimo būdu ir pan.);
§ atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietose priemonėmis pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų surinkimui;
§ atskirų komunalinių atliekų srautų – buityje susidarančių statybos ir griovimo atliekų, didžiųjų atliekų (baldų, buitinės technikos ir pan.), elektros ir elektronikos įrangos, naudotų padangų – atskiro surinkimo priemonėmis;
§ buityje susidarančių pavojingų atliekų atskiro surinkimo priemonėmis;
§ biologiškai skaidžių atliekų surinkimo ir naudojimo priemonėmis;
§ priemonėmis kitiems aktualiems specifinių komunalinių atliekų srautams tvarkyti.
Savivaldybėje bus įgyvendinamas principas „teršėjas moka“ ir nustatyta tokia vietinė rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą arba tarifas už atliekų tvarkymo paslaugas, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas, įskaitant atliekų šalinimo įrenginių uždarymą ir jų priežiūrą po uždarymo.
Parengtas savivaldybės atliekų tvarkymo planas bus paskelbtas visuomenei pagal LR Vyriausybės nutarimą Nr. 1175 „Dėl informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 90-2660, 2005, Nr. 86-3220).
1.3 Įvadiniai duomenys apie Biržų rajono savivaldybę
Biržų rajono savivaldybė yra šiaurės Lietuvoje, Panevėžio apskrityje. Centras - Biržai.
Pagal Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo duomenis 2001 metais Biržų rajono savivaldybėje gyveno 35 417 gyventojų. Rajono savivaldybės teritorijos plotas – 1476,2 km2. Gyventojų tankumas: 24,0/km2 (1-1 priedas).
Paskutiniu laikotarpiu dėl emigracijos, vietinės migracijos bei kitų socialinių-ekonominių faktorių Biržų rajono savivaldybės neaplenkė gyventojų skaičiaus mažėjimas: 2006 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius buvo 33 491, t.y. gyventojų skaičiaus pokytis per 2001-2007 m. laikotarpį sudarė - 5,65 proc.(1‑1 lentelė).
1‑1 lentelė: Duomenys apie Panevėžio apskrities gyventojų skaičiaus pokyčius 2001-2006 m. laikotarpiu
Savivaldybė |
Gyventojų skaičius |
Gyventojų skaičiaus pokytis 2001-2007 m. (proc.) |
|
2001 metai |
2006 metai |
||
Biržų r. |
35417 |
33491 |
-5,65 |
Pasvalio r. |
34920 |
32961 |
-5,77 |
Panevėžio m. |
119749 |
114582 |
-4,36 |
Panevėžio r. |
42855 |
43190 |
0,71 |
Kupiškio r. |
24628 |
23444 |
-4,78 |
Rokiškio r. |
42421 |
39451 |
-7,20 |
IŠ VISO
Panevėžio apskrityje: |
299990 |
287119 |
-4,29 |
Didžiausios gyvenvietės: Biržai, Vabalninkas, Biržų kaimas, Nemunėlio Radviliškis, Rinkuškiai, Medeikiai, Kirdonys, Naciūnai, Germaniškis, Parovėja.
Rajonas administraciniu požiūriu suskirstytas į 8 seniūnijas (skliausteliuose - seniūnijos centrinė gyvenvietė; 1-2 priedas):
8) Vabalninko seniūnija (Vabalninkas).
Tiesioginės užsienio investicijos 2006 m. sausio 1 d. Panevėžio apskrityje sudarę 517,74 mln. litų (149,95 mln. eurų). Vienam apskrities gyventojui tiesioginių užsienio investicijų teko 1803 litai (522 eurai). Daugiausiai investuota į apdirbamąją gamybą - 96 procentai.
Duomenys apie tiesiogines užsienio investicijas (1 gyv./Lt), biudžeto lėšas (1 gyv./Lt), ES paramos lėšas (1 gyv./Lt) Biržų rajono savivaldybėje pateikiami 1‑2 lentelėje.
1‑2 lentelė: Duomenys apie tiesiogines užsienio investicijas, biudžeto lėšas (1 gyv./Lt), ES paramos lėšas (1 gyv./Lt) Panevėžio apskrityje pagal savivaldybes (2007 m. rugsėjo 6-17 d.)
Savivaldybė |
Biudžeto lėšos
(1 gyv./Lt) |
ES paramos lėšos (1 gyv./Lt) |
Tiesioginės užsienio investicijos
(1 gyv./Lt) |
Biržų r. |
1614 |
1115 |
570 |
Pasvalio r. |
1803 |
1341 |
146 |
Panevėžio m. |
1285 |
935 |
4001 |
Panevėžio r. |
1484 |
1287 |
20 |
Kupiškio r. |
1808 |
1323 |
1446 |
Rokiškio r. |
1665 |
1128 |
16 |
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, Finansų ministerija, Panevėžio apskrities savivaldybės.
2. SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO PRIELAIDOS, TIKSLAI IR PRINCIPAI
2.1 Strateginiai atliekų tvarkymo plano tikslai, principai, uždaviniai ir priemonės
Svarbiausias Biržų r. savivaldybės atliekų tvarkymo plano tikslas yra įgyvendinti Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane (Žin., 2002, Nr. 40-1499 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais) (toliau - VSATP) iškeltus uždavinius Aukštaitijos regione:
§ mažinti atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai;
§ užtikrinti racionalų atliekų medžiaginių ir energetikos išteklių naudojimą.
Atliekų tvarkymo sistema apima atliekų surinkimo, rūšiavimo, naudojimo bei šalinimo sistemų planavimą ir sukūrimą ar modernizavimą, senų sąvartynų uždarymą ir rekultivavimą, naujų, modernių atliekų šalinimo įrenginių statybą, efektyvų atliekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimą ir administravimą. V nustatyti pagrindiniai atliekų tvarkymo principai yra: atliekų hierarchija, artimumo ir pakankamumo, visuotinumo ir principas „teršėjas moka“. Principų hierarchija nustato šiuos atliekų tvarkymo prioritetus:
§ prevencija, kurios tikslas – mažinti susidarančių ir nepanaudojamų atliekų kiekį bei jų keliamą pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai;
§ pakartotinis naudojimas, kurio tikslas – panaudoti kuo daugiau visų gaminių, jų komponentų ir sudedamųjų dalių tam pačiam tikslui, kuriam jie buvo sukurti;
§ perdirbimas, kurio tikslas – naudojant atliekas tos pačios arba kitos paskirties produktų ar medžiagų gamybai, mažinti gamtinių ir kitų išteklių naudojimą;
§ kitoks naudojimas, pvz., naudojimas energijai gauti;
§ šalinimas.
Įgyvendinant VSATP tikslus Biržų r. savivaldybės atliekų tvarkymo sistemoje numatoma skatinti įmones ir gyventojus vykdyti ūkinę veiklą, laikantis atliekų tvarkymo principų. Šiam tikslui pasiekti planuojama:
§ rengiant savivaldybės teisės aktus bus siekiama įtvirtinti atliekų tvarkymo principų hierarchiją;
§ diferencijuoti mokesčius už tvarkomas atliekas taip, kad įmonėms apsimokėtų diegti atliekų prevencijos ir naudojimo priemones;
§ teikti metodinę-informacinę ir įmonių veiklą koordinuojančią paramą atliekų vengimo ir naudojimo klausimais visiems atliekų turėtojams.
Atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais) yra nustatyta, kad įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų ir kurios naudoja, šalina ar kitaip tvarko atliekas, turi imtis priemonių jų kiekiui bei kenksmingam poveikiui žmonių sveikatai ir aplinkai mažinti. Šios įmonės turi laikytis atliekų tvarkymo prioritetų:
§ naudoti prevencijos priemones atliekų susidarymui mažinti;
§ mažinti susidarančių bei į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį ir jų kenksmingumą – kurti ir diegti mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos išteklius, gaminti ir tiekti į rinką gaminius, kuriuos būtų galima ilgai ar kartotinai naudoti;
§ pagaminti iš susidariusių atliekų gaminius arba antrines žaliavas, tinkančias gaminiams gaminti;
§ naudoti atliekas energijai gauti;
§ saugiai šalinti susidariusias atliekas į sąvartynus bei kitas specialiai tam skirtas vietas, kad jos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.
Laikantis strateginių atliekų tvarkymo tikslų ir principų Biržų r. savivaldybėje planuojamos šios priemonės:
§ įgyvendinti investicinę programą pagal ES remiamo Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektą;
§ teisinėmis ir administracinėmis priemonėmis skatinti taršos prevencijos priemonių diegimą;
§ organizuoti įmonių konsultavimą atliekų prevencijos bei tvarkymo klausimais;
§ skatinti atliekų rūšiavimą ir panaudojimą Biržų r. savivaldybėje;
§ informuoti savivaldybės teritorijoje įsikūrusias įmones apie atliekų rūšiavimo ir panaudojimo galimybes;
§ konsultavimas atliekų prevencijos klausimais apimtų informacijos teikimą apie įmones turinčias atliekų, tinkamų energijos gamybai ar gaminių gaminimui įmonėms, kurios siekia gauti tokių atliekų.
§ uždaryti esamus sąvartynus ne vėliau kaip nustatyta VSATP taip, kad sutvarkyti sąvartynai keltų minimalų neigiamą poveikį aplinkai.
Atliekų tvarkymo principai bus įgyvendinami ir kitomis, kituose skyriuose pateiktomis atliekų tvarkymo priemonėmis.
2.2 Principo „Teršėjas moka“ įgyvendinimas
Principas „teršėjas moka“ yra esminis Europos Sąjungos atliekų tvarkymo teisiniuose aktuose ir nusakomas Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais) bei Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane (Žin., 2002, Nr. 40-1499 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais).
Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas ir (ar) medžiagų ir gaminių, tarp jų - pakuotės, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojai arba importuotojai. Gamintojo atsakomybės principas taikomas siekiant:
§ vengti pavojingų medžiagų naudojimo gaminių ir pakuočių gamyboje;
§ skatinti švaresnės gamybos diegimą;
§ skatinti ilgalaikių, daugkartinio naudojimo ir lengvai perdirbamų gaminių kūrimą, uždarų ciklų kūrimą;
§ taikyti ekologinį projektavimą;
§ plėsti gaminių ir pakuočių atliekų perdirbimą bei antrinių žaliavų panaudojimą;
§ mažinti atliekų kiekius, jų tvarkymo kaštus.
Atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais) 32 straipsnyje „teršėjas moka“ principu visi atliekų gamintojai privalo padengti atliekų tvarkymo ir gamtai padarytos žalos likvidavimo išlaidas. Įgyvendinant šį principą Biržų r. savivaldybėje numatoma į atliekų tvarkymo rinkliavą (tarifus) įtraukti šias išlaidas:
§ tiesiogines atliekų tvarkymo;
§ atliekų surinkimo, perkrovimo ir gabenimo;
§ atliekų nukenksminimo, šalinimo;
§ atliekų tvarkymo sistemos administravimo, planavimo, specialistų mokymo;
§ visuomenės informavimo ir mokymo;
§ regioninio ir savivaldybės atliekų tvarkymo plano priemonių įgyvendinimo;
§ atliekų tvarkytojui keliamų reikalavimų įgyvendinimo;
§ susijusias su atliekų tvarkymu kitas išlaidas.
Nustatomi ir šie „teršėjas moka“ principo įgyvendinimo tikslai:
§ pagerinti mokesčių už atliekų tvarkymą surinkimą, kad visi atliekų turėtojai mokėtų atliekų tvarkymo mokesčius. Tai bus įgyvendinta per atliekų tvarkymo rinkliavos įvedimą. Rinkliavos dydis bus apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktinį susidarančių atliekų kiekį;
§ savivaldybių socialinę politiką įgyvendinti per socialines programas, bet ne atliekas tvarkančių įmonių lėšomis, t.y. socialiai remtini gyventojai turi būti subsidijuojami ne iš atliekų rinkliavos (tarifo), o pagal valstybines ar savivaldybių socialinės paramos programas;
§ didinti gamintojų ir importuotojų atsakomybę už pakuočių ir gaminių atliekas. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais) 32 straipsnio „teršėjas moka“ principą atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti ir gaminių, tarp jų – pakuotės, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Gamintojai ar importuotojai privalo surinkti pakuočių atliekas pakartotiniam naudojimui ar perdirbimui, priešingu atveju – privalo mokėti mokestį už gamtos teršimą pakuočių atliekomis.
Įgyvendinant šiuos tikslus savivaldybės atliekų tvarkymo plane numatomos priemonės:
§ vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą įvedimas (ne vėliau 2010 m.):
o rinkliavos surinkimo ir įmokų administravimo tvarkos nustatymas (2007 m. spalis – 2008 m. vasaris);
o rinkliavos dydžio nustatymas (2007 m. spalis – 2008 m. vasaris);
o atliekų turėtojų informavimas apie rinkliavas, atliekų turėtojų pareigą mokėti rinkliavas (2007 m. spalis – 2008 m. vasaris).
§ administracinių priemonių rinkliavos surinkimui bei apskaitai įdiegimas (iki 2009 m. birželio):
o rinkliavos administratoriaus (arba administratorių) paskyrimas, rinkliavos mokėtojų registro sudarymas (iki 2009 m. sausio);
o administracinių priemonių tvarkos nustatymas nemokantiems rinkliavos, atitinkamų dokumentų parengimas ir atsakingų už kontrolę darbuotojų paskyrimas iki 2009 m. birželio.
§ administracinių priemonių už gamintojų ir importuotojų netinkamą pakuočių ir gaminių atliekų tvarkymą įdiegimas (ne vėliau 2009 m. birželio):
o savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklių papildymas dėl įmonių pakuočių tvarkymo ne vėliau 2009 m. birželio; papildant savivaldybių atliekų tvarkymo taisykles bus numatyti šių atliekų tvarkymo reikalavimai, siekiant, kad kuo mažiau jų patektų į regioninį sąvartyną kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis, ir atliekų gamintojai apmokėtų šių atliekų tvarkymo išlaidas. Numatomas atliekų gamintojų ir importuotojų dalyvavimas papildant taisykles – t.y., planuojami pasitarimai su pakuočių ir gaminių gamintojais bei importuotojais, prekybininkais ir antrinių žaliavų bei pakuočių tvarkytojais.
§ atliekų tvarkymo paramos tvarkos nustatymas socialiai remtiniems gyventojams iš savivaldybėms skiriamų nacionalinių programų lėšų iki 2009 m. birželio.
o atitinkamų socialinės paramos dokumentų papildymas iki 2009 m. birželio.
2.3 Reikalavimai atliekų tvarkymui
2.3.1 ES teisės aktų reikalavimai
Pagrindiniai ES atliekų tvarkymo principai yra nustatyti Bendrojoje atliekų direktyvoje (75/442/EEB):
§ gamtos ir gamtinių resursų išsaugojimas, mažinant ir vengiant atliekų susidarymo (atliekų vengimo principas);
§ atliekų neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai mažinimas, ypač pavojingų medžiagų mažinimas atliekose (prevencijos principas);
§ „teršėjas moka“ ir gamintojo atsakomybės principų įgyvendinimas, užtikrinant, kad atliekų gamintojai ir aplinkos teršėjai apmokėtų visas su jų veikla susijusias išlaidas;
§ adekvačios poreikiams atliekų šalinimo infrastruktūros įdiegimas, vadovaujantis artumo ir pakankamumo principais.
Atliekų tvarkymo prioritetas tenka atliekų vengimui, toliau seka pakartotinis panaudojimas ir kiti antrinių žaliavų iš atliekų išgavimo metodai. Galutinis atliekų šalinimas užima paskutinį atliekų tvarkymo hierarchijos laiptelį.
Be pagrindinės Bendrosios atliekų direktyvos ir Pavojingų atliekų direktyvos yra eilė kitų ES atliekų tvarkymo teisės aktų, į kurių reikalavimus reikia atsižvelgti kuriant regionines atliekų tvarkymo sistemas. ES norminių dokumentų suskirstymas pateikiamas 2-1 paveiksle (diagramoje).
2‑1 paveikslas (diagrama). ES atliekų tvarkymo teisės aktai
Be išvardintų pagrindinių teisės aktų, ES galioja eilė kitų, reglamentuojančių specifines atliekų tvarkymo sritis, ataskaitų pateikimą ir pan. Pvz., atliekų klasifikavimo sistema pateikiama Europos atliekų sąraše 2000/532/EB.
2.3.1.1 ES atliekų tvarkymo strateginės užduotys
Strateginiai ES atliekų tvarkymo tikslai yra nustatyti Pakuočių ir pakuočių atliekų (94/62/EC), Eksploatuoti netinkamų naudoti transporto priemonių (2000/53/EC), Elektros ir elektronikos įrenginių atliekų (2002/96/EC) bei Atliekų sąvartynų (1999/31/EC) direktyvose. Šie tikslai yra pateikti 2-1, 2-2, 2-3, 2-4 lentelėse.
2‑1 lentelė. Pakuočių ir pakuočių atliekų direktyvos 94/62/EC uždaviniai
Pagal svorį |
Direktyva 94/62/EB |
Nauji siūlomi uždaviniai |
Bendras antrinių žaliavų išgavimas |
min. 50%, max. 65% |
min. 60% |
Bendras pakartotinis panaudojimas |
min. 25%, max. 45% |
min. 55%, max.80% |
Pagal atskiras antrines žaliavas: |
||
- Metalai |
15% |
50% |
- Stiklas |
15% |
60% |
- Plastikas |
15% |
22.5% |
- Popierius/kartonas |
15% |
60% |
- Mediena |
- |
15% |
Tikslų pasiekimo terminas |
2001-06-30 |
2008-12-31 |
2‑2 lentelė. Eksploatuoti netinkamų naudoti transporto priemonių direktyvos 2000/53/EC uždaviniai
Pagal vidutinį vieno automobilio svorį |
Antrinio panaudojimo ir antrinių žaliavų išgavimo |
Antrinio ir pakartotinio panaudojimo lygis |
2006 |
≥ 85% |
80% |
2015 |
≥ 95% |
85% |
2‑3 lentelė. Elektros ir elektronikos įrenginių atliekų direktyvos 2002/96/EC uždaviniai
Pagal prietaisų svorį |
Minimalus antrinių žaliavų išgavimo lygis |
Minimalus komponentų medžiagų antrinio ir pakartotinio panaudojimo lygis |
Dideli namų apyvokos prietaisai ir automatai (pakavimo ir pan.) |
80 % |
75 % |
IT, telekomunikacijų prietaisai ir vartotojų reikmenys |
75 % |
65 % |
Maži namų apyvokos prietaisai, apšvietimo įranga, elektriniai ir elektroniniai įrankiai, žaislai, laisvalaikio ir sporto prietaisai, monitoringo ir kontrolės prietaisai |
70 % |
50 % |
Dujinės lempos |
- |
80 % |
Tikslų pasiekimo terminas |
2006-12-31 |
2‑4 lentelė. Atliekų sąvartynų direktyvos 1999/31/EC uždaviniai
Tikslų pasiekimo terminas |
Pagal 1995 m. susidariusių biologiškai skaidžių atliekų kiekį į sąvartynus patenkančių biologiškai skaidžių atliekų kiekiai turi būti sumažinti: |
2009-07-16 |
50 % |
2016-07-16 |
35 % |
2.3.2 LR teisės aktų reikalavimai
Biržų r. savivaldybėje atliekų tvarkymo sistema kuriama vadovaujantis atliekų tvarkymo ir kitais teisės aktais, kuriuos galima sąlyginai suskirstyti į šias grupes:
Viešojo valdymo teisės aktai:
§ LR vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin. 2000, Nr. 91-2832).
§ LR apskrities valdymo įstatymas (Žin. 1994, Nr. 101-2015 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais).
§ LR regioninės plėtros įstatymas (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).
ES paramos teisės aktai:
§ Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklės (Žin., 2001, Nr. 74-2596; 2004, Nr. 103-3777).
§ Europos Sąjungos sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams (paslaugų teikėjams ar prekių tiekėjams) ir atsiskaitymo už išmokėtas ar planuojamas išmokėti lėšas taisyklės (Žin., 2004, Nr. 132-4776, Nr. 149-5411, Nr. 155-5657, Nr. 167-6145; 2005, Nr. 52-1771, Nr. 145-5291 ).
Atliekų tvarkymo teisės aktai:
§ LR atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016; 2005, Nr. 84-3111).
§ Atliekų tvarkymo taisyklės (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2001, Nr. 45-1604; 2002, Nr. 100-4461; 2004, Nr. 68-2381; 2007, Nr. 11-461).
§ Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklės (Žin., 2000, Nr. 96-3051; 2001, Nr. 87-3053, 2002, Nr. 31-1176, Nr. 89-3810; 2004, Nr. 97-3586; 2005, Nr. 65-2339; 2006, Nr. 10-395, Nr. 137-5243).
Bendrieji statybos teisės aktai, kiek jie įtakoja regioninės atliekų tvarkymo sistemos įrenginių statybą:
§ LR statybos įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 101-3597 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais);
§ FIDIC sutartys projektavimo ir statybos darbams.
Atliekų tvarkytojo veiklą reglamentuojantys teisės aktai:
§ Atliekų tvarkymo taisyklės (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2001, Nr. 45-1604; 2002, Nr. 100-4461; 2004, Nr. 68-2381; 2007, Nr. 11-461).
§ Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklės (Žin., 2000, Nr. 96-3051; 2001, Nr. 87-3053, 2002, Nr. 31-1176, Nr. 89-3810; 2004, Nr. 97-3586; 2005, Nr. 65-2339; 2006, Nr. 10-395, Nr. 137-5243; 2007, Nr. 53-2061).
§ Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarka (Žin.,2003, Nr. 99-4466).
§ Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829; 2006, Nr. 120-4571; 2007, Nr. 5-230).
§ Avarijų likvidavimo planų sudarymo tvarka (Žin.,1999, Nr. 56-1812).
§ Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklės (Žin., 2004, Nr. 18-552, Nr. 79-2812, Nr. 133-4823, Nr. 157-5737; 2005, Nr. 51-1719).
§ Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės (Žin., 2007, Nr. 10-403) (įsigaliojo nuo 2007 m. birželio 1 d.).
PRATC teisės aktai:
§ Panevėžio apskrities savivaldybių PRATC steigimo sutartis (2004 m. birželio mėn. 28 d.);
§ PRATC įstatai (2005 m. liepos mėn. 1 d.);
§ PRATC sutartis su APVA`;
§ PRATC sutartis su savivaldybėmis (bus rengiama);
§ PRATC verslo planas (rengiamas).
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais) numatyti trijų lygių atliekų tvarkymo planai: valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas, regioniniai ir savivaldybių atliekų tvarkymo planai. Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą rengia Aplinkos ministerija, o jį tvirtina LR Vyriausybė. Regioninius atliekų tvarkymo planus rengia regionų plėtros tarybų sudarytos darbo grupės, o šių planų rengimą koordinuoja ir juos tvirtina regionų plėtros tarybos. Savivaldybių atliekų tvarkymo planus rengia savivaldybės ir tvirtina savivaldybių tarybos.
2.3.2.1 Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas
Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas buvo patvirtintas 2002 m. balandžio mėn. 12 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 519 (Žin., 2002, Nr. 40-1499, 2005, Nr. 36-1180, 2006, Nr. 4-104). Šiuo metu parengtas naujasis Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano projektas (toliau - VSATP projektas), kuris dar nėra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Biržų r. savivaldybės atliekų tvarkymo planas parengtas atsižvelgiant į VSATP projekto reikalavimus. Svarbiausi VSATP projekto tikslai išlieka:
§ mažinti atliekų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai;
§ užtikrinti racionalų atliekų medžiaginių ir energetikos išteklių naudojimą;
§ nustatyti atliekų tvarkymo užduotis, priemones ir veiksmus, sudarančius sąlygas per artimiausią dešimtmetį įgyvendinti Europos Sąjungos atliekų tvarkymo direktyvas.
VSATP projekte, remiantis atliekų tvarkymo principų hierarchija, nustatyti tokie atliekų tvarkymo prioritetai:
§ prevencija - mažinti susidarančių ir nepanaudojamų atliekų kiekį bei jų keliamą pavojų žmonių sveikatai, diegiant integruotą produktų politiką, švaresnės gamybos ir mažaatliekes technologijas, gamyboje naudojant kuo mažiau kenksmingų medžiagų, gaminant ilgo naudojimo ir lengvai perdirbamus gaminius ir pan.;
§ pakartotinis naudojimas - panaudoti kuo daugiau visų gaminių, jų komponentų ir sudedamųjų dalių tam pačiam tikslui, kuriam jie buvo sukurti;
§ perdirbimas - naudojant atliekas tos pačios arba kitos paskirties produktų ar medžiagų gamybai, mažinti gamtinių ir kitų išteklių naudojimą;
§ kitoks naudojimas, pvz., naudojimas energijai gauti;
§ saugus atliekų šalinimas.
VSATP projekte apibrėžta atliekų tvarkymo sistema, kaip sistema, kuri apima atliekų surinkimo, rūšiavimo ir naudojimo sistemų planavimą ir sukūrimą, senų sąvartynų uždarymą ir rekultivavimą, naujų, modernių atliekų šalinimo įrenginių statybą, efektyvų atliekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimą ir administravimą.
VSATP projekte įtvirtinta savivaldybių atsakomybė – tai komunalinių atliekų tvarkymo sistemų reglamentavimas, sukūrimas ir administravimas, o gyventojų atsakomybė - naudojimasis šia sistema. Siekiant optimaliai valdyti ir plėtoti atliekų tvarkymą bei efektyviai įsisavinti gaunamos paramos lėšas, Lietuvoje plėtojamos regioninės atliekų tvarkymo sistemos, regionui priklausančių savivaldybių bendru sutarimu įsteigus juridinius asmenis (Regioninius atliekų tvarkymo centrus), kurių pareigas, atsakomybę, veiklos sritis pagal galiojančius teisės aktus nustato savivaldybės ir įsipareigojimai paramos teikėjams.
Biržų r. savivaldybė turi užtikrini, kad jos teritorijoje susidariusios komunalinės atliekos būtų tvarkomos tik Panevėžio regiono infrastruktūros objektuose:
§ regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne;
§ didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse;
§ kompostavimo aikštelėse.
Viešoji komunalinių atliekų tvarkymo paslauga turi būti pasiūloma ir teikiama visiems komunalinių atliekų turėtojams, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.
VSATP projekte perkelta nuostata, išlaidas pagal principą „teršėjas moka“ turi apmokėti atliekų turėtojas, gamintojas arba importuotojas. Nurodoma, kad atliekų tvarkymo sistemos veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo artimumo ir pakankamumo principų taikymo. Atliekų tvarkymo išlaidos neturi viršyti 1 proc. vidutinių šeimos pajamų. Atliekų tvarkymo paslaugos kaina komunalinių atliekų turėtojui neturi priklausyti nuo atliekų turėtojo nutolimo nuo regioninių atliekų tvarkymo infrastruktūros objektų. Siektina, kad visame Panevėžio regione visiems komunalinių atliekų turėtojams būtų pasiūlyta vienoda atliekų tvarkymo kaina už tokį patį tvarkomų atliekų kiekį ir tokią pačią teikiamos paslaugos kokybę.
3. ESAMOS ATLIEKŲ TVARKYMO BŪKLĖS APŽVALGA
Duomenys apie atliekų kiekius, atliekų tvarkymo būklę Biržų rajono savivaldybėje gauta iš šių informacijos šaltinių:
§ Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos agentūros (AM AAA) (2004 m. duomenys);
§ anketų, kurios buvo parengtos ir užpildytos Biržų r. savivaldybės administracijos bei komunalines atliekas tvarkančios bendrovės - UAB „Biržų komunalinis ūkis“;
§ Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos galimybių studijos ataskaitų /2-4/;
§ Biržų r. savivaldybės administracijos užsakymu parengtų ir patvirtintų dokumentų, privalomų turėti pagal LR norminių aktų reikalavimus /5-6/.
Visiems tolimesniems skaičiavimams, analizei, pagrindimams ir pan. naudosime oficialius 2001 m. Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo /1/ bei 2004 metų AM AAA atliekų apskaitos duomenis. Toks metodologinis principas leis iki minimumo sumažinti sisteminių klaidų poveikį, galintį atsirasti naudojant įvairių šaltinių duomenis.
Oficialūs statistiniai duomenys (AM AAA) apie Biržų r. savivaldybėje 2004 metais susidariusias atliekas pateikti 3-1 - 3-7 prieduose. Atliekų kiekiai detalizuoti pagal:
§ susidarymo vietas (savivaldybes);
§ atliekų kokybinę sudėtį;
§ tvarkymo būdus;
§ kilmės šaltinius.
3.1 Mišrių komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas
Biržų r. savivaldybėje AM AAA duomenimis 2004 metais susidarė 31 542 tonos apskaitytų atliekų, tame skaičiuje – 10 714 tonos mišrių komunalinių atliekų (3-1 priedas).
Oficialiais statistiniais duomenimis (AM AAA,) metinis mišrių komunalinių atliekų kiekis, tenkantis vienam Biržų r. savivaldybės gyventojui - 0,303 kg/metus mišrių komunalinių atliekų (3‑1 lentelė).
3‑1 lentelė. Mišrių komunalinių atliekų susidarymas Biržų r. savivaldybėje
Savivaldybė |
Metinis susi-darančių at-liekų kiekis t* |
Metinis susidarančių atliekų kiekis 1 gyventojui t* |
Skaičiuotinas metinis susida-rančių atliekų kiekis 1 miesto gyventojui t |
Skaičiuotinas metinis susidarančių atliekų kiekis 1 kaimo gyventojui t |
Biržų r. sav. |
10717,05 |
0,303 |
0,220 |
0,100 |
Pastaba: * - remiantis AM aplinkos apsaugos agentūros atliekų apskaitos ir 2001 m. gyventojų surašymo statistiniais duomenimis.
Mišrios komunalinės atliekos surenkamos į konteinerius, kuriuos pagal sudarytą grafiką, bet ne rečiau negu nurodyta savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse, ištuština atliekų tvarkytojas. Visos šios rūšies atliekos šalinamos pagrindiniame Biržų r. savivaldybės Ožkiniškio sąvartyne.
Biržų r. savivaldybėje susidarančių ir šalinamų sąvartyne pagrindinių atliekų rūšių metiniai (2004 m.) apskaičiuoti kiekiai pateikti 3‑2 lentelėje.
3‑2 lentelė. Skaičiuotini Biržų r. savivaldybėje susidarančių ir šalinamų sąvartynuose (skliausteliuose) atliekų kiekiai (tonomis)
Atliekų pavadinimas |
Biržų r. sav. |
Mišrios komunalinės |
5530 (4700) |
Gatvių valymo atliekos |
8000 (800) |
Statybos ir griovimo |
700 (210) |
Nuotekų valymo dumblas* |
2740 (2740) |
Gamybinės (pramoninės) atliekos |
1380 (140) |
Popierius ir kartonas |
1020 |
Pavojingos atliekos |
40 |
Iš viso: |
12 200 (5850) |
Pastabos:
§ Mišrių komunalinių atliekų kiekis apskaičiuotas naudojant 3-1 lentelėje pateiktus skaičiuotinus metinius susidarančių atliekų kiekius 1 miesto gyventojui;
§ Gatvių valymo atliekų kiekis skaičiuotas priimant 48 kg per metus vienam miesto gyventojui;
§ Statybos ir griovimo atliekų kiekis apskaičiuotas priimant 32,5 kg per metus vienam miesto gyventojui ir 8,1 kg per metus vienam kaimo gyventojui (vidurkinė Lietuvos reikšmė pagal Atliekų tvarkymo ir TIPK derinimo projektą, 1999 /12/).
§ Nuotekų dumblo kiekis apskaičiuotas panaudojus vidutinius statistinius atskirų Lietuvos miestų bei rajonų 1 gyventojui tenkančio nuotekų dumblo kiekius (0,10 – 0,25 t/1 gyv.) bei atsižvelgus į Biržų r. vandentvarkos įmonių pateiktus duomenis AAA apie susidarančio ir tvarkomo bei šalinamo dumblo kiekius.
§ Gamybinių atliekų kiekis apskaičiuotas priimant 39 kg per metus vienam gyventojui (vidurkinė Lietuvos reikšmė pagal Atliekų tvarkymo ir TIPK derinimo projektą, 1999).
§ Popieriaus ir kartono atliekų kiekis apskaičiuotas priimant 50 kg per metus vienam miesto gyventojui ir 10 kg per metus vienam kaimo gyventojui.
§ Pavojingų atliekų kiekis apskaičiuotas priimant 0,3 – 1,0 % komunalinių atliekų kiekio.
§ Sąvartynuose šalinamų atliekų kiekis apskaičiuotas remiantis oficialia statistika ir apskaičiuotais santykiniais vidurkiniais šalinamų atliekų kiekiais, pateiktais Atliekų tvarkymo ir TIPK derinimo projekte, 1999.
*nuotekų dumblas tvarkomas specialiose dumblo laikino saugojimo aikštelėse.
3.2 Specifinių rūšių atliekų surinkimas ir tvarkymas
3.2.1 Pavojingos atliekos
Pagal AM AAA duomenis tvarkomas bendras pavojingų atliekų kiekis 2004 metais buvo apie 65,95 t (3-2 priedas). Detalesni duomenys apie savivaldybėje susidarančias pavojingas atliekas, jų kodus, kiekius pateikiami 3-2 priede. Daugiausia pavojingų atliekų pagal oficialius statistinius atliekų apskaitos duomenis savivaldybėje susidarė (mažėjimo tvarka):
§ variklio, pavarų dėžių ir tepalinė alyva – 11 t (0,04 % visų atliekų; kodas 13 02 08);
§ naftos produktų/vandens separatorių naftos produktai – 6,39 t (0,02 % visų atliekų; kodas 13 05 06).
Savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse numatyta, kad atliekų tvarkytojas surenka buityje susidarančias pavojingas atliekas ne rečiau kaip du kartus per metus iš atliekų turėtojų naudodamas mobilią pavojingų atliekų surinkimo įrangą. Atskiru savivaldybės sprendimu atliekų tvarkytojas gali būti įpareigojamas apvažiavimo būdu surinkti ir kitas specifines atliekas.
3.2.2 Biologiškai skaidžios atliekos
Biologiškai skaidžios atliekos – tai bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pvz.: sodo atliekos, užterštas arba netinkantis perdirbimui popierius ir kartonas, skystos ir kietos maisto produktų atliekos, susidarančios gaminant ar realizuojant maistą.
Biržų r. savivaldybės teritorijoje surinktos biologiškai skaidžios atliekos dažniausiai šalinamos kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis, nors savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nurodyta biologiškai skaidžias atliekas rinkti atskirai ir jas šalinti įsirengtuose kompostavimo įrenginiuose arba atiduoti jas tvarkyti savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos operatoriui ar kitam atliekų tvarkytojui pagal atitinkamą sutartį.
Šiai atliekų grupei priklausančios žaliosios atliekos, t.y. sodų, parkų ir želdynų tvarkymo atliekos (lauko ir daržo augalai, medžių šakos, vejų žolė ir pan.) yra labiausiai tinkančios kompostavimui atliekos, todėl būtina skatinti individualų žaliųjų atliekų kompostavimą. Atskirai surenkamos medienos atliekos tose įmonėse, kuriose jas naudoja kaip kurą.
Biržų r. savivaldybėje 2004 m. apie oficialiai apskaitytas biologiškai skaidžias atliekas nėra duomenų. Svarbiausia šios rūšies atliekų apskaitos problema yra ta, kad dažniausiai biologiškai skaidžios atliekos šalinimui sumaišomos su komunalinėmis atliekomis ir į sąvartynus patenka kaip mišrios komunalinės atliekos.
3.2.3 Antrinės žaliavos (pakuočių atliekos)
Atskiras antrinių žaliavų surinkimas Biržų r. savivaldybėje pradėtas vykdyti tik pastaraisiais metais ir remiantis oficialiais statistiniais duomenimis (AM AAA, 2004 m.) Biržų r. savivaldybėje atskirai surinktų antrinių žaliavų kiekiai pateikti 3‑3 lentelėje.
3‑3 lentelė. Atskirai surinktų antrinių žaliavų kiekiai Biržų r. savivaldybėje
Savivaldybė |
Popierius/kartonas
t/m |
Stiklas
t/m |
Plastikas (pakuočių atliekos), t/m |
Biržų r. sav. |
2005 metai |
||
n.d. |
n.d. |
2,99 |
|
2006 metai |
|||
151,1 |
92,3 |
27,6 |
|
2007 metai |
|||
252,54 |
139,92 |
42,85 |
Pažymėtina, kad Biržų rajono didesnių miestų gyventojai noriai rūšiuoja atliekas. Tačiau menką antrinių žaliavų surinkimą lemia tai, kad Biržų r. savivaldybėje (kaip ir visoje Panevėžio apskrityje) nėra antrinių žaliavų perdirbimo įmonių. Didžioji dalis surinktų antrinių žaliavų savivaldybėje yra laikinai saugojama, o vėliau išvežama tolimesniam apdorojimui į kitose apskrityse veikiančias antrinių žaliavų tvarkymo įmones.
3.2.4 Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės
Pagal AM AAA pateiktus atliekų apskaitos duomenis 2004 m. Biržų r. savivaldybėje surinkta apie 259 t eksploatuoti netinkamų įvairios paskirties transporto priemonių ir atliekų, išardžius eksploatuoti netinkamas transporto priemones bei transporto priemonių aptarnavimo atliekų.
Biržų r. savivaldybėje visos 2004 m. oficialiai apskaitytos šios rūšies atliekos perduotos tolimesniam tvarkymui kitose apskrityse registruotoms įmonėms.
3.2.5 Naudotos padangos
Savivaldybėje naudotų padangų turėtojai šias atliekas patys gali pristatyti atliekų tvarkymo įmonėms, kurios turi teisę jas priimti ir tvarkyti.
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis Biržų r. savivaldybėje 2004 m. susidarė 84,23 t naudotų padangų.
Biržų r. savivaldybėje visos 2004 m. oficialiai apskaitytos padangos perduotos tolimesniam tvarkymui kitose apskrityse registruotoms įmonėms.
3.2.6 Elektros ir elektroninės įrangos atliekos
2004 m. atliekų apskaitos duomenimis (AM AAA) Biržų r. savivaldybėje susidaręs elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų kiekis yra 6t. Didžioji dalis susidariusių EEĮ atliekų yra perdirbamos.
3.2.7 Nuotekų dumblas
AM Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis Biržų r. savivaldybėje 2004 m. buitinių nuotekų valymo dumblo nebuvo apskaitytas.
Dumblo susidarymas savivaldybėje įvertintas nuotekų valymo įrenginius eksploatuojančios įmonės apklausos būdu.
3.2.8 Statybos ir griovimo atliekos
Savivaldybės darbuotojų duomenimis statybos ir griovimo atliekos yra šalinamos mišrių komunalinių atliekų sąvartyne. Apžiūrėjus pagrindinį savivaldybės sąvartyną matyti, kad šių atliekų kiekiai yra nedideli, kai kur šios atliekos panaudotos sąvartyno keliams įrengti.
3.3 Gamybinių (pramoninių) atliekų surinkimas ir tvarkymas
Savivaldybės teritorijoje esančių įmonių gamybos procesuose neišvengiamai susidaro gamybinės (pramoninės) atliekos, kurios turi būti tvarkomos įmonių taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimuose nustatyta tvarka – paprastai perduodama išoriniam atliekų tvarkytojui. Pastarųjų atliekų apskaita, surinkimas, rūšiavimas, laikymas ar naudojimas yra pačių įmonių problema. Visos gamybinės atliekos turi būti apskaitomos Valstybinėje atliekų apskaitos sistemoje, t. y. įmonės duomenis apie šias atliekas kasmet turi pateikti Panevėžio RAAD, o šis, savo ruožtu, AM aplinkos apsaugos agentūrai (AAA).
Biržų r. savivaldybėje 2004 m. susidarė apie 6000 t gamybinių atliekų (3-3 priedas). Didžiąją jų dalį sudaro gėrimų, pieno, popieriaus ir kartono gamybos bei metalų apdirbimo atliekos.
Valstybinėje atliekų apskaitoje 2004 m. buvo apskaityta 4313 t alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų gamybos atliekų (3809 - kitaip neapibrėžtos gėrimų gamybos atliekos (02 07 99) ir 504 - nuotekų valymo jų susidarymo vietoje dumblas (02 05 05)). Šių susidarymas sietinas su savivaldybės teritorijoje veikiančiomis gėrimų gamybos įmonėmis. Toliau mažėjimo tvarka Valstybinėje atliekų apskaitoje 2004 m. buvo registruota:
§ 1240 pieno gamybos atliekos (02 05 02);
§ 479 t -neperdirbto tekstilės pluošto atliekos (04 02 21);
§ 366 t - medienos perdirbimo ir plokščių bei baldų gamybos atliekos (03 01 55).
Svarbiausia šios rūšies atliekų apskaitos problema yra ta, kad gamybinės atliekos daugumoje įmonių susidaro nedideliais kiekiais, jos iš dalies sutvarkomos pačiose įmonėse ir dažnai šalinimui sumaišomos su komunalinėmis atliekomis ir į sąvartynus patenka kaip mišrios komunalinės atliekos.
3.4 Biržų r. savivaldybės atliekų tvarkymo sistema
Biržų rajono savivaldybėje savivaldybės atliekų surinkimo sistemą diegia ir eksploatuoja UAB “Biržų komunalinis ūkis”. UAB “Biržų komunalinis ūkis“ 34 proc. akcijų valdo Biržų savivaldybė, likusi dalis - privatu kapitalas. Įmonė ne tik surenka mišrias komunalines atliekas, prižiūri seniūnijų sąvartynus ir eksploatuoja pagrindinį Ožkiniškio sąvartyną. Be to, įmonė tiekia vandenį ir surenka fekalines nuotekas. Įmonėje viso dirba 53 darbuotojas, iš jų 28 užimti atliekų tvarkymu.
3‑4 lentelė. Atliekų tvarkymo įmonės pagal atliekų tvarkymo įmonių registro duomenis
Įmonės pavadinimas |
Adresas |
Savivaldybės akcijų dalis, % |
Tvarkomų atliekų rūšys |
Atliekų tvarkymo veikla |
Kita veikla |
UAB "Biržų komunalinis ūkis" |
Tiekimo g. 10,
LT-41128 Biržai |
34,
(66 – privatus kapitalas) |
Mišrios komunalinės atliekos. |
Atliekų suriki-mas iš gyven-tojų, įmonių ir organizacijų (naudojama nekonteinerinė atliekų surinki-mo sistema). Nepavojingų atliekų šalini-mas sąvartyne. |
Miesto gatvių apšvietimo eksploatavimas. Žaliųjų plotų priežiūra, valkataujančių kačių ir šunų gaudymas. |
UAB „Žalvaris“ |
Surinkimo aikštelės:
Plento g. 31, Biržai
J.Basanavi-čiaus g. 56
Biržai |
100 – privatus kapitalas |
Pavojingos atliekos. Antrinės žaliavos. Specifinės atliekos. |
Pavojingų atlie-kų, antrinių ža-liavų (metalinė, plastikinė ir stiklinė pakuo-tė), specifinių atliekų surinki-mas/supirkimas rūšiavimas,per-dirbimas ir eksportas. |
Aplinkosauginių dokumentų pil-dymas, dokumentų apskaitos tvar-kymas, TIPK dokumentų paruošimas leidimui gauti. |
UAB „Kuusakoski“ |
J.Basanavičiaus g. 33,
LT-41164 Biržai |
100 - privatus kapitalas |
Specifinės atliekos. |
Specifinių atlie-kų surinkimas, perdirbimas ir apdorojimas. Perdirbtų atlie-kų tiekimas, metalų grynini-mas |
Atliekų perdir-bimo mašinų ir įrengimų, skirtų pramoniniams klientams, konstravimas, gamyba ir tiekimas |
Atliekų surinkimo paslauga teikiama ne tik Biržų mieste, mažesniuose seniūnijų miesteliuose, bet ir mažose kaimo gyvenvietėse. UAB “Biržų komunalinis ūkis” atliekų surinkimui turi įsigijusi 3495 įvairios talpos konteinerius (3‑5 lentelė).
3‑5 lentelė. Biržų rajono savivaldybės gyvenvietės, kuriose teikiamos atliekų surinkimo paslaugos
Seniūnija |
Gyvenvietė |
Gyventojų skaičius |
Pastatytų kontei-nerių skaičius |
Biržų miestas |
15 262 |
1959 |
|
Nemunėlio Radviliškio |
|
|
|
|
Bliūdžiai |
55 |
4 |
|
Germaniškis |
429 |
86 |
|
N. Radviliškis |
729 |
143 |
|
Svidžių k. |
49 |
1 |
|
Suostas |
133 |
35 |
|
Naujikai |
5 |
1 |
|
Juljanava |
14 |
1 |
|
Straugaliai |
32 |
2 |
|
Parupė |
59 |
9 |
Pabiržės |
|
|
|
|
Kojeliškiai |
23 |
2 |
|
Gulbinai |
162 |
1 |
|
Spalviškiai |
6 |
1 |
|
Kirdonys |
492 |
64 |
|
Juodeišiai |
47 |
1 |
Pačeriaukštės |
|
|
|
|
Sodeliškiai |
70 |
5 |
|
Juostaviečiai |
221 |
29 |
|
Drabūnai |
17 |
5 |
|
Pasvaliečiai |
311 |
31 |
|
Mediniai |
22 |
1 |
|
Smilgiai |
279 |
29 |
|
Pačeraukštė |
326 |
42 |
|
Naciūnai |
455 |
95 |
|
Pabiržė |
364 |
|
|
Kiršoniai |
73 |
|
|
Žvejotgala |
63 |
9 |
Papilio |
|
|
|
|
Papilys |
312 |
54 |
|
Kvetkai |
366 |
34 |
|
Skrebiškiai |
206 |
29 |
|
Palaidžia |
13 |
2 |
|
Eiskudžiai |
63 |
2 |
|
Kučgalys |
253 |
37 |
|
Satkūnai |
132 |
19 |
|
Kurkliai |
12 |
1 |
|
Kupreliškis |
248 |
17 |
Parovėjos |
|
|
|
|
Būginiai |
97 |
4 |
|
Drąseikiai |
247 |
16 |
|
Liesiškis |
55 |
7 |
|
Lyglaukiai |
182 |
|
|
Medeikiai |
656 |
39 |
|
Pežeriai |
70 |
5 |
|
Parovėja |
402 |
9 |
|
Vinkšniniai |
62 |
1 |
|
Užušiliai |
256 |
22 |
Širvėnos |
|
|
|
|
Anglininkai |
262 |
27 |
|
Kuteliai |
43 |
5 |
|
Geidžiūnai |
192 |
32 |
|
Butniūnai |
135 |
10 |
|
Obelaukiai |
387 |
92 |
|
Gavėniškis |
65 |
1 |
|
Jokūbiškis |
50 |
4 |
|
Juodeliai |
19 |
3 |
|
Klausučiai |
156 |
22 |
|
Kratiškiai |
317 |
31 |
|
Kilučiai |
341 |
42 |
|
Tarosiškiai |
3 |
1 |
|
Paskratiškiai |
22 |
2 |
|
Rimgailiai |
39 |
1 |
|
Rinkuškiai |
703 |
1 |
|
Skratiškiai |
27 |
4 |
|
Stačkūnai |
62 |
1 |
|
Totoriai |
28 |
3 |
|
varniūnai |
34 |
2 |
Vabalninko |
|
|
|
|
Vabalninkas |
|
182 |
|
Ančuškiau |
207 |
24 |
|
Natiškiai |
61 |
2 |
|
Gaižiūnai |
91 |
1 |
|
Narvydiškiai |
32 |
4 |
|
Mieliūnai |
241 |
25 |
|
Meilūnai |
265 |
27 |
|
Mockūnai |
42 |
2 |
|
Šukonys |
267 |
33 |
|
Ramongaliai |
292 |
24 |
|
Sviliai |
100 |
21 |
UAB “Biržų komunalinis ūkis” prie daugiabučių ir mažaaukščių namų pastatytus konteinerius ištuština 3 kartus per savaitę, individualių namų gyventojų konteinerius - 1 kartą per savaitę arba pagal iškvietimą.
UAB “Biržų komunalinis ūkis” negalėjo pateikti duomenų apie aptarnaujamus gyventojus pagal atskiras seniūnijas. Įmonė turi viso 4199 atliekų surinkimo abonentų, iš kurių 302 abonentai – įmonės ir organizacijos. Savivaldybėje atliekos surenkamos iš 3460 individualių namų ūkių.
Atliekos gabenamos “Volvo” šiukšliaveže-presu. UAB “Biržų komunalinis ūkis” surinktas atliekas gabena į pagrindinį Ožkiniškio sąvartyną. Sąvartynas neaptvertas ir nesaugomas. Atliekų turėtojai patys gali atvežti sukauptas atliekas į sąvartyną nemokamai.
3‑6 lentelė. UAB “Biržų komunalinis ūkis” atliekų tvarkymo technika
Atliekų konteineriai (m3) |
Turima mobili technika |
|||||||
0,12-0,14 |
0,24 |
0,75 |
0,77 |
1,1 |
1,8 |
Technikos rūšis |
Modelio tipas |
Kiekis, vnt. |
UAB „Biržų komunalinis ūkis“ |
||||||||
3567 |
- |
- |
308 |
324 |
- |
Konteinerinė
Savivartė
Presuojanti |
GAZ 53 M-30
MTZ-82
GAZ-53
T25A
Mercedes Benz 2422
MAN 22240 |
2
3
2
1
3
1 |
Biržų r. pagrindinis Ožkiniškio sąvartynas |
buldozeris |
DT-75M |
1 (1995) |
Atliekų tvarkymo įmonė atliekų tvarkymui turi įsigijusi 12 specialių autotransporto priemonių (3‑6 lentelė). Sąvartyne atliekoms sustumdyti ir sutankinti įmonės duomenimis yra buldozeris DT - 75 M, kuris yra 11 metų senumo.
Antrinių žaliavų ir kitų specifinių atliekų srautų surinkimas ir tvarkymas savivaldybėje vykdomas tik Biržų mieste, nors Biržų savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo programoje (patvirtinta Biržų savivaldybės tarybos 2003-02-25 sprendimu Nr. T-26) buvo numatyta antrinių žaliavų, didžiųjų atliekų, buities pavojingų atliekų surinkimas apvažiavimo būdu, kompostavimo aikštelės įrengimas. Akivaizdi to pasekmė – pagrindiniame sąvartyne dominuojančios pakavimo medžiagos, kurias surinkus susidarymo vietose, atliekų kiekis būtų ženkliai mažesnis.
3.4.1 Esamos atliekų tvarkymo sistemos teisinis reguliavimas
Biržų r. savivaldybėje komunalinių atliekų tvarkymą, atliekų susidarymo normas reglamentuoja savivaldybės tarybos patvirtintos atliekų tvarkymo taisyklės. Savivaldybės taryba tvirtina taip pat atliekų tvarkymo paslaugos tarifus (įkainius) ir komunalinių atliekų susidarymo normas.
Skirtingų atliekų surinkimo ir sąvartyno eksploatavimo paslaugas pagal sutartį su savivaldybės administracija teikia privačios ar savivaldybės nuosavybės bendrovės.
Duomenys apie komunalinių atliekų tvarkymą reglamentuojančių norminių dokumentų būklę Biržų r. savivaldybėje, pateikiami 3‑7 lentelėje, o atliekų susidarymo normos ir tarifai Biržų r. savivaldybėje - 3-4 priede.
3‑7 lentelė. Komunalinių atliekų tvarkymo reglamentuojantys norminiai dokumentai
Norminis aktas |
Biržų r. savivaldybė |
|
Atliekų tvarkymo tarifas |
Biržų r. savivaldybės tarybos 2005-10-28 sprendimas Nr. T-243 |
|
Atliekų tvarkymo taisyklės |
Biržų r. savivaldybės tarybos
2003-02-25 sprendimas Nr. T-26 |
|
Savivaldybės atliekų tvarkymo planas |
Biržų r. savivaldybės tarybos
2003-06-20 sprendimas Nr. T-152 |
|
Sutartis su atliekų surinkėjais |
Sutartis su atliekų surinkėjais sudaro Biržų r. savivaldybės tarybos 2003-10-13 sprendimu Nr. T-260 parinktas sąvartyno operatorius |
|
Sutartis su sąvartyno operatoriumi |
UAB „Biržų komunalinis ūkis“ - Biržų r. sav. tarybos
2003-10-13 sprendimas Nr. T-260 |
|
3.4.2 Atliekų tvarkymo paslaugos pasiūla ir naudojimasis sistema
VSATP projekte nurodyta, kad savivaldybėje turi būti įgyvendinamas visuotinumo principas. Pagal savivaldybės administracijos darbuotojų pateiktus duomenis, šiuo metu Biržų r. savivaldybės teritorijoje atliekų tvarkymo paslauga pasiūlyta visiems gyventojams. Tačiau remiantis atliekų tvarkytojo - UAB „Biržų komunalinis ūkis“ - pateiktais duomenimis, viešąja atliekų tvarkymo paslauga naudojasi tik apie 81% miesto ir 34% kaimo gyventojų.
Savivaldybės administracija neveda atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlos ir besinaudojančių savivaldybės atliekų tvarkymo sistema atliekų turėtojų registracijos, todėl sunku tiksliai įvertinti pažangą, siekiant VSATP projekte nustatytų uždavinių.
3.4.3 Tvarkomų atliekų apskaita
Biržų r. savivaldybėje, tvarkomų atliekų apskaita atliekama dvejopai:
§ atliekų turėtojams yra nustatoma atliekų susikaupimo norma per metus (mėnesį) ir jie moka pagal šį dydį, neatsižvelgiant į faktinį atliekų tvarkytojui “pateiktą“ atliekų tūrį;
§ vedama faktiškai išvežtų atliekų tūrio apskaita ir mokestis gyventojams skaičiuoja nuo faktiškai sutvarkyto atliekų kiekio.
Biržų r. savivaldybėje susidarančių atliekų apskaita nėra pakankamai tiksli, į AM aplinkos apsaugos agentūros tvarkomą statistinių duomenų suvestinę iš atliekų tvarkytojų patenka labai nevienodo detalumo ir tikslumo duomenys apie atskiras atliekas, jų rūšis bei kiekius.
3.4.4 Atliekų tvarkymo būdai
Biržų r. savivaldybės teritorijoje mišrios komunalinės atliekos surenkamos į konteinerius, pastatytus specialiai tam įrengtose aikštelėse, kurių Biržų r. yra įrengta 75. Konteineriai tuštinami ne rečiau, kaip nurodyta savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse. Prie daugiabučių gyvenamųjų namų įmonės atliekas iš konteinerių surenka sutartu dažnumu (įprastai iki 7 kartus per savaitę prie daugiabučių), prie mažaaukščių ar individualių namų - pagal susitarimą. Įmonėse susidarančios komunalinės atliekos dažniausiai išvežamos pagal sutartyse aptartą grafiką, o, kitais atvejais, ir pagal atliekų turėtojo pageidavimą. Atliekų tvarkymo ir surinkimo sistemos plėtra vykdoma vystant konteinerinį atliekų surinkimo metodą.
Surinktos mišrios komunalinės atliekos šalinamos pagrindiniame savivaldybės Ožkiniškio sąvartyne. Sąvartynuose šalinamų atliekų kiekiai pateikiami 3-5 priede. Pastaruoju metu pagrindiniame savivaldybės sąvartyne šalinama 78,1 % viso savivaldybėje surenkamų atliekų kiekio. Šalinimas sąvartyne yra pagrindinis ir kol kas vienintelis Biržų r. savivaldybėje susidarančių mišrių komunalinių atliekų tvarkymo būdas – į sąvartynus patenka visas susidarantis šios rūšies atliekų kiekis (AM AAA oficialiais 2004 m. duomenimis apie 10714 t). Į sąvartyną taip pat patenka maišytos statybinės ir griovimo atliekos, gatvių valymo atliekos bei kitos nekompostuojamos atliekos, nedidelė dalis medienos apdorojimo atliekų (tos, kurios nesudeginamos katilinėse), pelenai, asfalto liekanos ir kt. atliekos, kurios leidžiamos šalinti komunalinių atliekų sąvartynuose.
Pastaraisiais metai vykdomas antrinių žaliavų surinkimas pastačius specialius konteinerius šalia mišrių komunalinių atliekų konteinerių, pažymint juos skirtingomis spalvomis.
Savivaldybėje rekomenduojamos naudoti antrinių žaliavų (ir pakuočių atliekų) konteinerių spalvos:
§ Popieriaus ir kartono – žalia,
§ plastiko ir kitų pakuočių – geltoną,
§ stiklo – mėlyna.
Naudojami konteineriai atitinka Europos Sąjungos ir kitus standartus, taikomus antrinių žaliavų surinkimo konteineriams.
Pavojingos buities, biologiškai skaidžios ir kitos specifinės atliekos, pagal savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles, surenkamos apvažiavimo būdu iš anksto apie tai paskelbus arba atliekų turėtojai patys pristato atliekas į artimiausią specifinių atliekų surinkimo punktą.
Savivaldybės teritorijoje susidarančios pavojingos atliekos - netinkamos naudoti transporto priemonės, naftos produktų atliekos, fiksažų ir ryškalų tirpalai, švino akumuliatoriai taip pat tvarkomos labai įvairiai: dalį jų sutvarko arba perdirba specializuotos įmonės (UAB „Toksika“, UAB „Antraža“), dalis lieka saugojimui pavojingų atliekų susidarymo vietose (įmonėse ir organizacijose).
Biržų r. savivaldybėje susidarančių atliekų kiekiai pagal tvarkymo būdą (2004 m. AM AAA duomenys) pateikiami 3-6 priede.
Biržų r. savivaldybėje, kaip ir visoje apskrityje, nėra įmonių, kurios užsiimtu atliekose esančių medžiagų perdirbimu gamybos proceso metu. Apskrityje veikia tik perdirbamų atliekų surinkimo aikštelės, kurias įrengė kitose apskrityse registruotos atliekų perdirbimu užsiimančios įmonės. Surinktos antrinių žaliavų, elektros ir elektroninės įrangos ir kitos perdirbamos atliekos perduodamos į bazines įmones, esančias kitose apskrityse. Dalis atskirai surinktų atliekų eksportuojamos (3-7 priedas).
Biržų r. savivaldybės teritorijoje perdirbamų atliekų aikšteles įrengė:
§ UAB „Elektroninių mašinų perdirbimas“ (pagrindinis biuras: Galinės k., Vilniaus r.);
§ UAB „Kuusakoski“ (pagrindinis biuras: Minijos g. 162, Klaipėda) ;
§ UAB „Žalvaris“ (pagrindinis biuras: Palemono g. 1, Kaunas).
3.5 Komunalinių atliekų sudėtis
Biržų r. savivaldybėje susidarančių namų ūkio, verslo įmonių bei administracinių įstaigų komunalinių atliekų sudėtis eksperimentiškai tirta nebuvo. Tačiau vedant analogiją su kitais Lietuvos regionais bei lyginant su kitų šalių atliekų tvarkytojų skelbiama informacija galima manyti, kad apytikrė kokybinė komunalinių atliekų sudėtis Biržų r. savivaldybėje žymiai nesiskirs nuo grafiškai pavaizduotos 3-6 paveiksle.
Komunalinių atliekų sudėties diagrama rodo, kad šių atliekų sudėtyje dominuojančią vietą (apie 43 proc.) užima organinės, arba biologiškai skaidžios atliekos.
3.6 Biržų r. savivaldybės pagrindinis sąvartynas
Sąvartynas yra šalia Ožkiniškio kaimo, nutolęs apie 4 km į pietus nuo Biržų. Duomenys apie šio sąvartyno pagrindinius rodiklius, šiame sąvartyne sukauptų atliekų kiekį pateikti 3-8 priede; jo padėtis vietovėje - 1 grafiniame priede.
3‑8 lentelė. Pagrindinis Biržų r. savivaldybės sąvartynas
Sąvartyno pavadinimas |
Eksploatacijos pradžia |
Sklypo plotas ha
(užimtas atliekomis) |
Sukaupta atliekų (sutankintų)
m3 (t) |
Metinis į sąvartyną pristatomų atliekų kiekis m3 (t) |
Biržų rajonas |
||||
Ožkiniškio |
1984 |
2,2 |
582 000 (203 700) |
30,0 tūkst. (10500) |
Sąvartynas užima maždaug 2,2 ha ploto sklypą, įsiterpusį į mišką. Sąvartyno ilgis ilgąja ašimi siekia iki 300 m, o plotis – iki 90 m. Visą sąvartyno teritoriją faktiškai užima atliekos. Sąvartyno eksploatacinio rezervo nėra. Iš rytų, pietų ir vakarų sąvartyną riboja miškas, o iš šiaurės plyti dirbamos žemės laukai. Pagal perimetrą sąvartyno plotas apribotas nuotekiniu grioviu, kuriame gali rinktis sąvartyne susidarantis filtratas. Tačiau sąvartyno apžiūros metu ryškesnių filtrato sankaupų nefiksuota.
Maždaug už 1,5 km į rytus nuo sąvartyno yra Dirvonakių kaimas, o už 0,7 km šiauriau yra Ožkiniškio kaimo sodybos. Sąvartyno apylinkių gyventojai geriamą vandenį gauna iš gruntinio vandeningojo horizonto, kuri eksploatuoja šachtiniais šuliniais. Artimiausia sąvartynui vandenvietė yra už 1,9 km.
Pagal 2005 m. duomenis, per dieną į sąvartyną patenką apytiksliai 70 t arba 120 m3 atliekų. Pastaraisiais metais Ožkiniškio sąvartyne šalinama 10,5 tūkst. t arba 30 tūkst. m3 atliekų.
Sąvartyno maksimalus atliekų kaupo storis yra apie 8 m, vidutinis sluoksnio storis - apie 6 m. Pagal pateiktus Biržų rajono savivaldybės duomenis, sąvartyne gali būti sukaupta iki 582 tūkst m3 arba apytiksliai 204 tūkst. t įvairių nerūšiuotų atliekų (tarp jų pasitaiko ir pavojingų): didžioji dalis - mišrios komunalinės atliekos, šiek tiek mažesnis kiekis sukauptų statybos ir griovimo bei biologiškai skaidžių atliekų. Taip pat, remiantis pateikta informacija, pagrindiniame rajono sąvartyne apie 5% surinktų atliekų kiekio sudaro turgaviečių atliekos, gatvių valymo atliekos bei smulki plastmasė.
Sąvartynas įrengtas be projekto, nėra jokių techninių priemonių, apsaugančių žemės gelmes, be filtrato surinkimo sistemos ir be nuotekų valymo įrenginių, neįrengta paviršinio vandens drenažo sistema. Sąvartyno dugne įrengtas dirbtinis molio izoliacinis sluoksnis.
Pagrindinis rajono sąvartynas aptvertas, yra nustatyta sanitarinės apsaugos zona. Sąvartyno teritorijoje įrengtas garažas traktoriui. 1995 m. gamybos vikšriniu traktoriumi DT-75M tvarkomos(stumdomos ir tankinamos) sąvartyne šalinamos atliekos.
Įmonės ir organizacijos už atliekų atvežimą į sąvartyną moka nustatytą (Biržų rajono savivaldybės tarybos 2000-10-19 sprendimas Nr. 96) mokestį – 7,0 Lt (su PVM) už 1 m3 atliekų. Pavieniai rajono gyventojai už atliekų atvežimą į sąvartyną nemoka.
Pagrindinis rajono sąvartynas priklauso Biržų rajono savivaldybei, jį eksploatuoja UAB „Biržų komunalinis ūkis“.
Pagrindiniame rajono sąvartyne dirba 2 darbuotojai: operatorius ir vikšrinio traktoriaus mašinistas. Sąvartyno darbo laikas: 7 - 19 val. Į sąvartyną atvežamos atliekos tikrinamos vizualiai, skaičiuojant automobilius ir jais atvežtų atliekų kiekius. Skaičiuotinas 1 m3 atliekų svoris, priimant atliekas į sąvartyną yra 0,6 t. Atliekos registruojamos atliekų apskaitos žurnale.
Ožkiniškio sąvartyne požeminio vandens monitoringo tinklas įrengtas 2002 m. rugsėjy. Šiuo tikslu ekohidrogeologinių tyrimų vykdytojas ir monitoringo programos rengėjas – UAB „Šiaulių hidrogeologija“ /1/, įrengė du stebimuosius gręžinius ir vieną hidrologinį postą. Vienas stebimasis gręžinys įrengtas į gruntinį (gręž. Nr. 6393 (31251), o antras – į viršutinio devono Įstro – Tatulos (gręž. Nr. 6392 (31200) vandeningus horizontus. Hidrologinis postas H1 įrengtas sąvartyną juosiančiame griovyje ir skirtas filtrato hidrocheminės būklės stebėjimams vykdyti.
Ekohidrogeologinių tyrimų metu įrengtame stebimųjų gręžinių tinkle ir hidrologiniame poste, nuo 2003 m., pagal parengtą ir valstybinėse aplinkosauginėse institucijose suderintą programą, UAB „Šiaulių hidrogeologija“ vykdo sąvartyno teritorijos požeminio vandens monitoringą /18/.
Pagal atliktų tyrimų rezultatus, pateikiama trumpa vietovės požeminės hidrosferos sąlygų ir užterštumo būklės trumpa charakteristika.
Sąvartyno apylinkių reljefą suformavo Baltijos ledynas. Pagal Lietuvos geomorfologinį rajonavimą sąvartynas yra Likėnų smegduobėtoje moreninėje lygumoje /17/.
Sąvartynas yra dviejų kairiųjų Agluonos intakų - Barono ir bevardžio upelio tarpupio vidurinėje dalyje. Gruntinio vandens paviršius nuo sąvartyno žemėja vakarų ir rytų kryptimis, link Barono ir minėto bevardžio upelių.
Svarbiausia sąvartyno rajono geologinės sąrangos ypatybė - nedidelis kvartero darinių storis ir arti žemės paviršiaus slūgsančios pagrindinės prekvartero (karbonatinės) uolienos. Vietovės teritorijos geologinė sąranga apsprendžia ir hidrogeologinių sąlygų ypatumus. Gėlas požeminis vanduo sąvartyno apylinkėse randamas maždaug 150 m storymėje, apimančioje, jau minėtas, kvartero nuogulas, viršutinio devono Įstro - Tatulos (D3 įs-t), Kupiškio - Suosos (D3 kp-s) ir viršutinio - vidurinio devono Šventosios - Upninkų (D3-2 šv-up) darinius. Šioje storymėje išsiskiria trys gėlo vandens horizontai: gruntinis, viršutinio devono Kupiškio - Suosos (D3 kp-s) ir viršutinio -vidurinio devono Šventosios - Upninkų kompleksas (D3-2 šv-up). Tarp gruntinio ir Kupiškio - Suosos esančio Įstro - Tatulos horizonto vanduo dažnai yra prastos kokybės, todėl jis naudojimas yra labai ribotas.
Kvartero darinių storis sąvartyne siekia 11 m. Jo apylinkėse jis gali siekti ir 20 m. Kvarterines nuogulas dažniausiai sudaro moreninis priesmėlis ir priemolis, o reljefo pažemėjimuose sutinkami 0,3-3,0 m storio durpių sluoksniai. Kadangi kvartero nuogulos molingos, jos yra mažai vandeningos. Todėl gruntinio horizonto vandeningumas yra labai menkas.
Gruntinio vandens paviršius yra arti žemės paviršiaus, maždaug 57 - 58 m abs. aukštyje. Bendrais bruožais jis atkartoja reljefą. Rytiniame sąvartyno pakraštyje gruntinis vanduo yra 1,4 m gylyje, arba maždaug 60,5 m abs. aukštyje.
Žemiau gruntinio vandeningojo horizonto yra du vandeningieji spūdiniai horizontai ir vienas vandeningasis kompleksas. Iškart po gruntiniu vandeniu, maždaug 11 - 20 m gylyje, yra viršutinio devono Įstro - Tatulos vandeningasis horizontas (D3 įs—t). Sąvartyne Įstro - Tatulos horizonto kraigas yra 11 m gylyje. Horizonto storis siekia 6-14 m. Tikslus jo storis sąvartyne nežinomas, nes jis nepergręžtas. Svarbi šio horizonto nuogulų ypatybė yra ta, kad tarp jį sudarančių mergelio, dolomito yra gipso. Pastarasis santykinai lengvai tirpsta vandenyje. Dėl to šiame horizonte vystosi sulfatinis karstas. Dėl karsto, horizonte gausu tuštumų, kurias ir paliko ištirpęs gipsas. Šie procesai formuoja specifinę horizonto vandens sudėtį, kuri dažniausiai lemia jo prastą kokybę.
Po Įstro - Tatulos vandeninguoju horizontu, 21 - 29 m gylyje, yra Kupiškio - Suosos vandeningasis horizontas (D3 kp-s). Jį sudaro 19 - 28 m storio, plyšiuotas ir kaverningas dolomitas. Dėl jo plyšiuotumo horizonte esančio vandens ištekliai yra dideli, vandens kokybė nebloga, todėl šiaurryčių Lietuvoje jis dažnai naudojamas geriamojo vandens gavybai.
Dar giliau, po Kupiškio - Suosos vandeninguoju horizontu, plyti sudėtingas viršutinio - vidurinio devono Šventosios - Upninkų vandeningasis kompleksas (D3-2 šv-up). Kompleksą sudaro persisluoksniuojančių smėlio ir molio storymė. Jo kraigas sąvartyno apylinkėse sutinkamas 48 - 52 m gylyje. Komplekso padas artimiausiais sąvartynui gręžiniais nepasiektas, todėl galima sakyti tik, jog komplekso padas čia yra giliau 130 m. Vandeningo komplekso eksploataciniai ištekliai yra gana dažnai naudojami požeminio geriamojo vandens gavybai visoje šiaurryčių Lietuvoje /18/.
Hidrogeologinių sąlygų charakteringas bruožas yra tai, jog seklesnių horizontų vandens lygis yra aukščiau gilesnių horizontų vandens lygio. Tai reiškia, kad storymėje, apimančioje gruntinį, Įstro - Tatulos ir Kupiškio -Suosos vandeninguosius horizontus požeminis vanduo juda ne tik horizontalioje plokštumoje, bet ir perteka iš aukštesnių horizontų į gilesnius. Todėl gruntinis vanduo gali patekti į Įstro - Tatulos, o per jį ir į Kupiškio - Suosos vandeninguosius horizontus. Tačiau gilesniojo, Šventosios - Upninkų, horizonto gruntinis vanduo dėl horizontų lygių padėties pasiekti jau nebegali. Tokiu būdu, sąvartyno eksploatacija realų pavojų kelia tik gruntiniam ir Įstro -Tatulos horizontų vandeniui.
Gruntinio vandens paviršius nuo sąvartyno žemėja vakarų ir rytų kryptimis, link Barono ir minėto bevardžio upelių. Šiomis kryptimis juda ir gruntinis vanduo.
Tačiau, dėl atmosferinių kritulių infiltracijos ir organinės medžiagos irimo procesų, susidarantis filtratas sąvartyno kūne suformuoja subradialinį srautą, kuriame filtratas nuo centrinės sąvartyno dalies, radialiniais spinduliais juda link sąvartyno perimetro. Už sąvartyno kūno filtratas susijungia su gruntiniu vandeniu ir toliau juda kaip ir visas gruntinio vandens srautas - į rytus, šiaurės - rytus ir vakarus, pietvakarius. Aptariamas gruntinio vandens srautas užsibaigia ties minėtais dviem Agluonos intakais. Todėl tarša išplisti toliau šių upių negali. Be to, ji neplinta ir šiaurės ir pietų kryptimis. Tokiu būdu sąvartyno taršos poveikis gali būti jaučiamas tik plote tarp šių dviejų upių, kuris yra visiškai neapgyvendintas /18/.
Gruntinis vanduo sąvartyne yra gerokai užterštas. Ištirpusių mineralinių medžiagų vandenyje rasta 1,482 g/l, jo bendroji mineralizacija (BM), imant pusę HCO3~ kiekio, siekia 1,332 g/l. Jo savitasis elektros laidis (SEL) siekia 1990 μS/cm-1. Gruntinis vanduo yra sušarmėjęs, jame yra padidintos Na ir K druskų (NaCl ir KCl) koncentracijos. Į gruntinį vandenį patenka daug organinės medžiagos, todėl yra aukštos PS ir ChDS reikšmės, daug yra amonio ir jo nitrifikacijos produktų - nitrito ir nitrato /18/.
Įstro - Tatulos horizonto vandenyje yra žymiai mažiau ištirpusių mineralinių medžiagų. Jų suma tesiekia 560 mg/l. Tuo pačiu, bendroji mineralizacija siekia 434 mg/l, o savitasis elektros laidis - tik 758 μS/cm-1. Tačiau vanduo yra šarminis ir jo pH siekia 8. Vandenyje didžiausios hidrokarbonato (252 mg/l) ir Ca2+ (96 mg/l) bei Mg2+ (25,6 mg/l) koncentracijos, nedaug yra amonio (1,06 mg/l) ir nėra nitrito bei nitrato. Tačiau permanganato skaičiaus (PS) ir rodiklio ChDS reikšmės yra gana aukštos, atitinkamai 7,22 ir 18,0 mg/l O2 /1/.
3.7 Seniūnijų sąvartynai
2005 metais, rengiant „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas. Galimybių studiją“ /2/, UAB „Vilnius Consult“ ir „JACOBS Gibb Ltd“ nustatė, kad Panevėžio apskrityje yra mažiausiai 95 seni, aplinkosauginių norminių aktų reikalavimų neatitinkantys sąvartynai ir šiukšlynai. Pagal potencialų konkretaus sąvartyno technogeninį poveikį gamtinei aplinkai, visus Panevėžio apskrityje esamus sąvartynus studijos rengėjai sugrupavo tris kategorijas:
§ Aukšto pavojingumo – didelis sąvartynas, netoli nuo šulinių/upelių ir gyvenamųjų namų, pastebimas užterštumas;
§ Vidutinio pavojingumo – mažesnis sąvartynas, užterštumo požymių nesimato, tačiau sąvartynas yra netoli vandens šulinių, šaltinių ar gyvenamųjų namų;
§ Žemo pavojingumo – mažas ar labai mažas sąvartynas, užteršimo požymių nesimato, arti šio sąvartyno nėra gyvenamųjų namų, vandens šulinių ar šaltinių.
Biržų r. savivaldybėje, pagal išvardintus kriterijus, išskirti 3 vidutinio pavojingumo ir 17 žemo pavojingumo /2/ sąvartynai. Visi vidurinio ir žemo pavojingumo sąvartynai juridiškai priklauso seniūnijoms.
Duomenys apie šių sąvartynų pagrindinius rodiklius, šiuose sąvartynuose sukauptų atliekų kiekis pateikti 3-8 priede; jų padėtis vietovėje - 1 grafiniame priede. Apibendrinti duomenys apie seniūnijų ir kaimų sąvartynus pateikti 3‑9 lentelėje (informacijos šaltinis: Biržų r. savivaldybės, atliekas tvarkančių įmonių pateikti duomenys, bei šio darbo vykdytojų įvertinimas).
3‑9 lentelė. Suvestiniai duomenys apie seniūnijų ir kaimų sąvartynus
Eil. Nr. |
Rajo-nas |
Seniūnijų ir kaimų sąvartynai |
|||||
Bendras
skaičius |
Skaičius pagal aplinkosauginį pavojingumą |
Bendras plotas
(nuo – iki*) ha |
Sukaupta atliekų m3 (t) |
||||
Aukšto |
Vidutinio |
Žemo |
|||||
1 |
Biržų |
20 |
0 |
3 |
17 |
0,25-3,0 |
1600 (560)– 7800 (2730) |
|
Didžioji dalis seniūnijų sąvartynų atsiradę arba vietoj buvusių smėlio – žvyro karjerų, arba tiesiog palaukėje ar pamiškėje. Paprastai tokie sąvartynai neaptverti, tik nedaugelyje įrengti apsauginiai pylimai, atliekos juose šalinamos labai netvarkingai, atliekos netankinamos ir neuždengiamos gruntu, todėl išdraikomos ir vėjo išnešiojamos už sklypų ribų. Tokiais sąvartynais Savivaldybėje naudojamasi nemokamai, juose nevykdoma atvežamų atliekų apskaita bei kontrolė, nėra pastoviai dirbančio ir sąvartyną prižiūrinčio personalo. Visuose be išimties sąvartynuose, nežiūrint į jų vietos geologines – hidrogeologines sąlygas, nėra atlikta jokių tyrimų bei nevykdomas požeminio vandens monitoringas.
Seniūnijos, kurių teritorijose yra sąvartynai, dažniausiai nei finansiškai, nei organizaciniu požiūriu negali užtikrinti nei sąvartyno eksploatacijos ir jo priežiūros, nei, tuo labiau, sąvartyno uždarymo ir rekultivavimo. Metiniai tokių sąvartynų kasmetinės priežiūros priemonių kaštai siekia kelis tūkstančius litų, o ir pačios priemonės vykdomos nebūtinai pastoviai. Dažniausiai apsiribojama atliekų sustumdymu, nežymiu sutankinimu ar užpylimu vietiniu, nebūtinai molingu gruntu. Kai kuriuose iš šių sąvartynų galima sutikti besidarbuojančius atliekų perrinkėjus, beieškančius tinkamų parduoti antrinių žaliavų.
Daugumą tokių atliekų šalinimo vietų tikslinga vadinti tiesiog šiukšlynais (užšiukšlintomis teritorijomis), tačiau, nesant aiškių kriterijų „šiukšlyno“ atskyrimui nuo „sąvartyno“, šio termino vartojimas įgauna daug neapibrėžtumo.
Į šiuos sąvartynus atliekos patenka iš aplinkinių gyvenviečių, kaimų bei viensėdžių. Kartais jais neleistinai pasinaudoja įvairios įmonės savo gamybinių atliekų išmetimui.
Seniūnijų sąvartynuose pašalintų atliekų kiekis dažniausiai neviršija 2000 m3. Atliekų sluoksnio storis čia kinta nuo 0,1 iki 2 – 2,5 m.
Visuose šios kategorijos apskrities sąvartynuose sukauptų atliekų kiekis kinta nuo 150 iki 32 tūkst. m3 atliekų.
Nežiūrint į tai, kad daugelyje šių sąvartynų sukaupti nedideli atliekų kiekiai, jų teritorija dažnai užima nepagrįstai didelius plotus, t. y. atliekos netvarkomos, todėl faktinis atliekų sluoksnio storis yra gana nedidelis. Neretai atliekos šiuose sąvartynuose dega (tą byloja sąvartynų inventorizacijos metu aptikti gaisrų pėdsakai), išskirdamos į atmosferą pavojingus teršalus. Dažnas gausių organinių atliekų (šieno, šiaudų, medžių genėjimo bei kitų sodų ir daržų priežiūros atliekų) deginimas sąvartynuose apsunkina ir atliekų kiekio įvertinimą, kadangi jos neretai užima didelius tūrius, o ugnis šias atliekas sunaikina labai greitai, ir po gaisrų sąvartynuose sukauptų atliekų tūriai sumažėja labai žymiai.
Kadangi beveik visuose sąvartynuose šalinamos ne tik mišrios komunalinės atliekos, bet ir pavojingos atliekos (buitinės chemijos, įvairių dažų bei lakų, naftos produktų fasavimo tara, automobilių ardymo liekanos), todėl vadinti juos komunalinių arba buitinių atliekų sąvartynais galima tik sąlyginai.
Tokių sąvartynų pavojingumas aplinkai priklauso nuo atliekų kaupų storio, gamtinės aplinkos, kurioje sąvartynas įrengtas ypatumų, sukauptų atliekų kokybinės sudėties, sąvartyno eksploatacinės priežiūros bei taikomų techninių priemonių. Šių sąvartynų realią grėsmę galima nusakyti tik juos ištyrus detaliau.
Preliminariai įvertinant atskiro sąvartyno kaip potencialios taršos židinio pavojingumo aplinkai laipsnį pirmiausia reikia atsižvelgti į iš sąvartynų sklindančios taršos galimą neigiamą poveikį paviršiniams bei požeminiams vandenims, gruntui – dirvožemiui ir gyventojams. Padidintą dėmesį reikia skirti aeracijos zonos litologijai bei storiui, teritorijos orografijai bei geomorfologijai, galimos paviršinės nuoplovos nuo sąvartyno teritorijos krypčiai, atstumams iki paviršinio vandens telkinių bei artimiausių gyvenamųjų sodybų. Atsižvelgiant į tai, kad didžioji dauguma Biržų r. savivaldybės seniūnijoms priklausančių sąvartynų yra maži, jų poveikis pagal preliminarius vertinimus gamtinei aplinkai bei žmonių sveikatai turėtų būti nežymus. Kalbant apie šių potencialių taršos židinių eksploatacijos nutraukimą, mūsų nuomone, būtent šie aspektai yra vieni svarbiausių.
Šios atliekų šalinimo vietos, atsižvelgiant į jų lokalizacijos geografinę padėtį, jei jose nėra sukaupti didesni pavojingų atliekų (senų pesticidų, trąšų ar kt. cheminių medžiagų) kiekiai, žymesnio pavojaus aplinkai nekelia. Šiaip jau tokiuose sąvartynuose būna palankios aerobinės sąlygos ir, įvertinant tai, jog labai didelę dalį atliekų šiuose sąvartynuose sudaro organinės kilmės biologiškai skaidžios atliekos, šios sparčiai pūna, atliekų tūriai sparčiai mažėja. Žinoma tokie sąvartynai vizualiai smarkiai menkina kraštovaizdį, po savimi pasiglemžia nemažus dirbamos žemės plotus, deramai nesutvarkius, jie virsta piktžolių plantacijomis, pritraukia valkataujančius gyvūnus. Kadangi už atliekų šalinimą šiuose sąvartynuose joks mokestis neimamas, seniūnijoms, kurių teritorijoje jie yra, vėliau tenka juos tvarkyti dažniausiai rajonų savivaldybių lėšomis.
4. ORGANIZACINĖS, ADMINISTRACINĖS, TEISINĖS IR FINANSINĖS PRIEMONĖS SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMAI SUKURTI
Biržų r. savivaldybėje kuriama atliekų tvarkymo sistema yra regioninės atliekų tvarkymo sistemos dalis, todėl daugeliu atveju, kalbant apie organizacines, administracines, teisines ir finansines priemones atliekų tvarkymo sistemai sukurti, savivaldybės atliekų tvarkymo sistema neišskiriama iš regioninės atliekų tvarkymo sistemos konteksto.
Atsižvelgiant į Panevėžio regioninį atliekų tvarkymo sistemos organizavimą rekomenduotina, kad sistemoje būtų regioninis atliekų tvarkymo paslaugų organizatorius, kurio vaidmuo visose atliekų tvarkymo grandyse galėtų tekti PRATC. Todėl siūloma, kad Biržų r. savivaldybė (kaip ir likusios regiono savivaldybės) PRATC perduotų ir atliekų surinkimo viešosios paslaugos teikimą. PRATC šias funkcijas vykdytų pats arba samdytų viešo konkurso būdu atrinktus rangovus – atliekų tvarkymo įmones. Taip būtų pasiektas geresnis veiksmų koordinavimas, efektyvesnis atliekų surinkimas ir būtų užtikrinta plane numatytų užduočių vykdymas, o atliekos, surinktos Biržų r. savivaldybės teritorijoje (kaip ir iš kitų regiono savivaldybių) būtų pristatomos į regioninį sąvartyną, o sąvartyno operatorius gautų reikalingas pajamas.
2007 m. birželio mėn. 15 d. Panevėžio regiono plėtros tarybai buvo pateiktas parengtas ir pilnai sukomplektuotas Panevėžio apskrities (regiono) atliekų tvarkymo plano projektas kuriamai regioninei atliekų tvarkymo sistemai. Atlikus pataisymus pagal derinimo subjektų pateiktas pastabas, Panevėžio apskrities (regiono) atliekų tvarkymo planą 2007 m. lapkričio 6 d. protokoliniu sprendimu Nr. R 2-6 patvirtino Panevėžio regiono plėtros taryba. Šio dokumento pagrindu rengiamas Biržų r. savivaldybės atliekų tvarkymo planas.
Siekiant sėkmingai įgyvendinti savivaldybės atliekų tvarkymo planą reikalingos bendros visų sistemos dalyvių, valdžios institucijų, PRATC ir esamų atliekų tvarkytojų bei atliekų turėtojų (gamintojų), įskaitant įmones, organizacijas ir gyventojus pastangos.
Šiame skyriuje pateikiamos visų atliekų tvarkymo sistemos dalyvių (savivaldybės, apskrities, PRATC, atliekų tvarkytojų ir atliekų turėtojų) atsakomybės ir priemonės, sudarančios prielaidas sėkmingai regioninės atliekų tvarkymo sistemos veiklai.
4.1 Atliekų tvarkymo sistemos dalyviai, jų tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos
Biržų riesto savivaldybės atliekų tvarkymo plano priemonių įgyvendinimo sėkmė, o tuo pačiu ir sėkmingas savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas, priklauso tiek nuo organizacinių, tiek ir administracinių priemonių, kurios leis aiškiai apibrėžti visų atliekų tvarkymo sistemos dalyvių vaidmenį, įgyvendinant savivaldybės atliekų tvarkymo planą.
Įgyvendinant savivaldybės atliekų tvarkymo planą svarbus vaidmuo teks Biržų savivaldybei ir PRATC. PRATC veikla bus sėkminga tik gavus atitinkamus steigėjų bei kitų atsakingų institucijų įgaliojimus bei turint atitinkamus gebėjimus vykdyti patikėtas funkcijas.
Visų atliekų tvarkymo sistemos dalyvių įgaliojimai nustatomi vadovaujantis atliekų tvarkymo ir kitais teisės aktais, kuriuos galima sąlyginai suskirstyti į šias grupes:
§ viešojo valdymo teisės aktai;
§ ES paramos teisės aktai;
§ Atliekų tvarkymo teisės aktai;
§ Bendrieji statybos teisės aktai, kiek jie įtakoja regioninės atliekų tvarkymo sistemos įrenginių statybą;
§ Atliekų tvarkytojo veiklą reglamentuojantys teisės aktai;
§ PRATC teisės aktai.
Visi šie išvardinti teisės aktai nustato savivaldybės, kitų valdymo institucijų, atliekų tvarkytojų ir atliekų turėtojų (gamintojų) pareigas. PRATC įgyvendindamas regioninės atliekų tvarkymo sistemos vystymo projektą vykdo jam pavestas kitų institucijų pareigas. Galiojantys PRATC teisės aktai nustato dabartines PRATC funkcijas, tačiau jos turi būti koreguojamos, atsižvelgiant į savivaldybės, kartu ir regioninės, atliekų tvarkymo sistemos diegimo ir eksploatavimo bei valdžios institucijų poreikius, tiek kiek tai leidžia viešojo valdymo teisės aktai.
4.1.1 Biržų rajono savivaldybė
Vadovaujantis atliekų tvarkymo teisės aktų reikalavimais Biržų r. savivaldybė:
§ Organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas;
§ Organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą;
§ Tvirtina taisykles, reglamentuojančias viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimą;
§ Tvirtina savivaldybės atliekų tvarkymo planus, kuriuose numato valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane bei regioniniuose atliekų tvarkymo planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą;
§ Nustato vietines rinkliavas už atliekų surinkimą ir tvarkymą arba tarifus/įkainius už atliekų tvarkymo paslaugas;
§ Organizuoja gyventojų aprūpinimą šiomis atliekų tvarkymo priemonėmis ir įranga:
o atliekų surinkimo ir išvežimo;
o atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietose;
o atskirų komunalinių atliekų srautų surinkimo;
o buityje susidarančių pavojingų atliekų atskiro surinkimo;
o biologiškai skaidžių atliekų surinkimo ir tvarkymo;
o kitiems aktualiems specifinių komunalinių atliekų srautams tvarkyti.
Savivaldybės institucijos pareiga organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, taip pat diegti atskirą antrinių žaliavų (pakuočių atliekų), biologiškai skaidžių, didžiųjų, pavojingų, statybos griovimo, EEĮ atliekų surinkimą bei sutvarkymą ar perdavimą atliekų tvarkytojams. Taip pat savivaldybės turi organizuoti atliekų, kurių turėtojų nustatyti neįmanoma arba kurie nebeegzistuoja, tvarkymą.
Savivaldybei priskirtos atliekų tvarkymo funkcijos apima tiek vietos valdžios (savivaldybės teisės aktų tvirtinimas), viešojo administravimo (administracinių norminių aktų, sprendimų priėmimas, kontrolė, viešųjų paslaugų administravimas), tiek ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijas. Vadovaujantis LR vietos savivaldos įstatymu savivaldybės viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, pasirenkami viešai. Atliekų surinkimo viešoji paslauga pavesta savivaldybės atliekų tvarkymo įmonei arba kitiems atliekų tvarkytojams.
Savivaldybė PRATC gali paskirti:
§ rengti vietos valdžios, viešojo administravimo dokumentų projektų rengimą bei kitas funkcijas, nesusijusias su valdžia ar viešuoju administravimu, kurį vykdo savivaldybės taryba, savivaldybės administracijos direktorius ar kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai;
§ organizuoti vietinės rinkliavos rinkimą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą;
§ organizuoti ir vykdyti viešųjų pirkimų konkursus atliekų tvarkymo operatoriams parinkti;
§ parinkti arba paskirti atliekų tvarkytoją (jus) savivaldybėje.
Vykdydama valdžios ir viešojo administravimo funkcijas savivaldybė turi prisiimti šias regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo ir palaikymo pareigas:
§ tvirtinti savivaldybės atliekų tvarkymo teisės aktus;
§ tvirtinti atliekų tvarkymo tarifus arba rinkliavas;
§ tvirtinti atliekų tvarkymo tarifų ar rinkliavų surinkimo tvarką;
§ surinkti atliekų tvarkymo rinkliavas, jas įvedus;
§ parinkti ar paskirti atliekų tvarkytoją (jus) savivaldybėje;
§ skirti regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimui ir eksploatavimui reikalingas lėšas proporcingai savivaldybės gyventojų skaičiui;
§ pagal galimybes skirti subsidijas atliekų tvarkymui;
§ kontroliuoti atliekų tvarkytojo (tvarkytojų) veiklą savivaldybėje;
§ kontroliuoti, kaip gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos vykdo savivaldybės atliekų tvarkymo ir kitų taisyklių reikalavimus;
§ skirti lėšas savivaldybės atliekų tvarkymo teisės aktų, planų ir programų projektų rengimui;
§ pagal kompetenciją vykdyti teritorinio planavimo ir kitas funkcijas.
Taigi, Biržų r. savivaldybės pagrindinės pareigos būtų teisinis reglamentavimas, lėšų skyrimas ir kontrolė. Kitas funkcijas perdavus PRATC savivaldybės racionaliau išnaudotų tiek žmogiškuosius, tiek ir finansinius išteklius.
Savivaldybės atliekų tvarkymo pareigos, kurios turėtų būti pavestos PRATC:
§ organizuoti atliekų turėtojams viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas nuo atliekų surinkimo iki galutinio sutvarkymo;
§ organizuoti teisės aktų ir planavimo dokumentų projektų rengimą ir teikti juos tvirtinti;
§ organizuoti miestų, miestelių bei kaimų aprūpinimą atliekų surinkimo ir rūšiavimo priemonėmis;
§ organizuoti savivaldybei priklausančių (dalimi ar pilnai) atliekų tvarkymo įrenginių eksploatavimą;
§ vykdyti teisės aktus, susijusius su regioninių įrenginių eksploatavimu ir atliekų tvarkymo veikla;
§ racionaliai naudoti savivaldybių skiriamas lėšas;
§ parinkti ir kontroliuoti rangovus;
§ pagal kompetenciją įgyvendinti savivaldybių atliekų tvarkymo planą;
§ teikti valstybės valdymo institucijoms ir savivaldybėms atliekų tvarkymo ataskaitas.
LR atliekų tvarkymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais), reikalauja, kad įmonės, kurios vykdo komunalinių atliekų surinkimą, taip pat ir antrinių žaliavų (pakuočių atliekų) surinkimą savivaldybės teritorijoje, būtų sudariusios sutartis su savivaldybe (arba PRATC, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą). PRATC įgaliojimai organizuoti atliekų tvarkymo paslaugų teikimą, įsigyti įrenginių ir juos eksploatuoti bei įgyvendinti atliekų tvarkymo užduotis įtvirtinti PRATC sutartyje (koncesijos sutartyje - žr. 4.1.3.2 skyrių) su savivaldybe.
Vienas svarbiausių savivaldybės uždavinių nustatyti atliekų tvarkymo sistemos finansavimo modelį, t.y. įvesti atliekų tvarkymo rinkliavą arba palikti esamą atliekų tvarkytojų sutarčių su atliekų turėtojais sistemą. Atliekų tvarkymo sistemos finansavimo modelis pateiktas 8 skyriuje.
4.1.2 Panevėžio apskrities viršininkas
Pagal LR apskrities valdymo įstatymą (Žin. 1996, Nr. 126-2938 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais) apskrities viršininkas rengia apskrities aplinkos apsaugos valstybines programas, investicijų projektus, organizuoja ir koordinuoja jų įgyvendinimą. LR atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais) nustatyta, kad Apskričių viršininkai koordinuoja savivaldybių veiksmus, įgyvendinant bendras regionines programas, ypač kai tai yra susiję su atliekų tvarkymui reikalingos regioninės infrastruktūros kūrimu. Įstatymas įgalioja apskrities viršininką organizuoti regioninio atliekų tvarkymo plano parengimą.
Panevėžio apskrities viršininko įgaliojimai, funkcijos bei įsipareigojimai įgyvendinant regioninę atliekų tvarkymo sistemą, pateikiami ir detaliai apibūdinti Panevėžio apskrities (regiono) atliekų tvarkymo plane.
4.1.3 UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (PRATC)
2004 m. birželio 28 d. Panevėžio regiono Panevėžio miesto, Panevėžio, Biržų, Kupiškio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų savivaldybės pasirašė Jungtinės veiklos sutartį. Pagal šią sutartį įsteigta UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (PRATC), kuriai pavesta įgyvendinti Sanglaudos fondo finansuojamą projektą „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“. Panevėžio apskrities savivaldybės, įsteigusios PRATC, įgaliojo ją organizuoti viešųjų atliekų tvarkymo paslaugų teikimą nuo didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės/atliekų perkrovimo stočių iki regioninio sąvartyno. Ateityje PRATC organizuos sukurtos regioninės sistemos eksploatavimą, regiono atliekų tvarkymo priemonių įgyvendinimą bei kontrolę.
PRATC tikslas – užtikrinti ES finansuojamo projekto „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ įgyvendinimą pagal Europos Sąjungos reikalavimus ir Lietuvos Respublikos įstatymus, vykdant galutinio naudos gavėjo ir projekto administratoriaus funkciją.
PRATC veiklos tikslai, atsakomybė, bendrovės valdymo organai, veiklą reglamentuojantys dokumentai detaliai apibūdinti Panevėžio apskrities (regiono) atliekų tvarkymo plane.
4.1.3.1 PRATC funkcijos, pareigos ir užduotys
Regioninės atliekų tvarkymo sistemos organizatoriaus vaidmuo šiuo metu tenka PRATC, kuris kartu su APVA įgyvendina ES finansuojamą investicinį atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projektą. Vėliau PRATC organizuos šios sistemos eksploatavimą ir įgyvendins Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (Žin., 2002, Nr. 40-1499 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais) uždavinius.
PRATC negali įsipareigoti dėl užduočių, kurių vykdymas yra pavestas viešojo administravimo subjektams, pvz., spręsti klausimus susijusius su žemės, kuri reikalinga projekto įgyvendinimui, nuosavybės teisėmis, statybos techninė priežiūra pagal Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos statybos sutarties sąlygų, 1999 m. leidimas (toliau – FIDIC) ir LR statybos įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2001, Nr. 101-3597 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais) reikalavimus. Todėl į PRATC funkcijas neįtraukiama:
§ projekto įgyvendinimui reikalingas žemės klausimų sprendimas, nes ši funkcija yra pavesta Apskrities viršininkui (žemėtvarkos tarnybai); vietoje to siūloma, kad PRATC vykdydamas statybos užsakovo funkcijas rūpintųsi žemės klausimų sprendimu.
§ Visuomenės informavimo veiksmų plano finansavimo užtikrinimas. Kadangi planas rengiamas pagal 2004 m. balandžio 01 d. Europos Komisijos reglamento Nr. 621/2004 reikalavimus, lėšos plano parengimui turi būti skiriamos iš bendrų projekto lėšų, todėl PRATC pareiga yra parengti planą, APVA’i skyrus finansavimą. Kitu atveju PRATC sutartyje su savivaldybėmis turi būti numatyta, kad savivaldybės finansuoja visuomenės informavimo veiksmų plano parengimą ir įgyvendinimą.
§ FIDIC numatytų pareigų, išskyrus deleguotas APVA’i, vykdymas. Šias funkcijas vykdo, pagal APVA viešųjų pirkimų dokumentaciją parinktas, techninės priežiūros inžinierius. PRATC veikla apima užsakovo funkcijas, t. y. PRATC dalyvauja techninės priežiūros veiksmuose ir kontroliuoja techninės priežiūros vadovo darbą.
Apmokėjimų ir pirkimų planavimo veikloje PRATC gali atlikti poreikių planavimą, tačiau nedisponuodamas resursais mokėjimo grafikų ir panašių su finansavimu susijusių užduočių vykdyti negali.
PRATC funkcijos pagal atskiras sritis, bendrovės valdymo schema pateiktos ir detaliau apibūdintos Panevėžio apskrities (regiono) atliekų tvarkymo plane.
Projekto „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ įgyvendinimo periodu PRATC atlieka sistemos užsakovo ir naudos gavėjo vaidmenį, o įgyvendinus projektą – PRATC taps viešųjų paslaugų teikimo bendrove bei organizacija, atsakinga už Valstybinio Strateginio atliekų tvarkymo plano užduočių įgyvendinimą Biržų r. savivaldybėje (ir apskrityje). PRATC vaidmenį ir pavaldumą vaizduoja 4-1 diagrama.
4‑1 diagrama. Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos įdiegimo ir eksploatavimo schema
Įgyvendinant ES remiamą projektą „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, PRATC pagrindinės funkcijos turi apimti:
§ regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo projekto įgyvendinimą;
§ statybų užsakovo funkcijų vykdymą;
§ pirkimų priežiūrą;
§ ES ir valstybės biudžeto skiriamų lėšų panaudojimo priežiūrą;
§ ES finansuojamo projekto įgyvendinimo stebėseną;
§ gyventojų informavimą apie ES remiamą projektą.
Pagrindinės PRATC pareigos, įgyvendinant atliekų tvarkymo teisės aktus ir strateginius uždavinius, yra:
§ pagal kompetenciją įgyvendinti atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo ir plėtros investicinę programą;
§ rengti regiono atliekų tvarkymo planus ir kitus regioninio lygmens atliekų tvarkymo planus ir programas pagal sutartį su Panevėžio apskrities viršininku;
§ pagal kompetenciją įgyvendinti regioniniame atliekų tvarkymo plane numatytas priemones ir užduotis;
§ rengti savivaldybių teisės aktų ir planavimo dokumentų projektus ir teikti juos tvirtinti;
§ proporcingai gaunamoms atliekų tvarkymo lėšoms aprūpinti miestus, miestelius bei kaimus atliekų surinkimo ir rūšiavimo priemonėmis;
§ eksploatuoti regioninius atliekų tvarkymo įrenginius;
§ vykdyti teisės aktų, susijusių su regioninių įrenginių eksploatavimu ir atliekų tvarkymo veikla (sąvartyno ir kitų atliekų tvarkymo įrenginių operatoriaus prievolių vykdymas), reikalavimus;
§ teikti atliekų turėtojams viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas nuo atliekų surinkimo iki galutinio sutvarkymo;
§ vykdyti atliekų tvarkymo sistemos įrenginių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus;
§ kontroliuoti rangovus;
§ pagal kompetenciją įgyvendinti savivaldybių atliekų tvarkymo planuose numatytas priemones ir užduotis.
PRATC galėtų teikti ne tik viešąsias savivaldybių deleguotąsias, bet ir privačias atliekų tvarkymo techninės pagalbos paslaugas. Tokiu būdu PRATC gautų papildomų pajamų, kurios būtų naudojamos PRATC administracinei ir ūkinei veiklai, tuo būdu daugiau atliekų tvarkymo mokesčių lėšų galima būtų panaudoti regioninės atliekų tvarkymo sistemos plėtrai.
Pagrindinės konsultacinės veiklos sritys apimtų:
§ atliekų tvarkymo veiklos auditas įmonėse,
§ įmonių atliekų tvarkymo planų parengimas,
§ atliekų apskaitos sistemų rengimas,
§ atliekų tvarkymo formų pildymas,
§ dokumentų atliekų tvarkymo leidimams, licencijoms rengimas ir pan.
Numatoma, kad pagrindinis konsultacinės veiklos komponentas bus atliekų tvarkymo mokymo, aukščiau pateiktais klausimais, paslaugų teikimas įmonėms. Įvertinus esamą atliekų tvarkymo konsultavimo padėtį rinkoje, bus sprendžiamos kitų privačių paslaugų teikimo galimybės.
Svarbiausia PRATC veikla, sukūrus regioninę atliekų tvarkymo sistemą, bus viešųjų atliekų tvarkymo paslaugų teikimas. Atsižvelgiant į įrenginius, kurie bus pastatyti investicinio projekto apimtyje ir perduoti PRATC kaip galutiniam naudos gavėjui, tikslinga, kad PRATC būtų pavesta teikti visas atliekų tvarkymo paslaugas: PRATC perims savivaldybių prievolę užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat, o paslaugų teikimas nevirstų pelno siekiančia veikla.
Numatoma, kad PRATC viešojo konkurso būdu samdys rangovus paslaugų teikimui – atliekų tvarkymo įmones – arba pats teiks viešąsias paslaugas. Galimas variantas, kad PRATC pats teiks regioninio sąvartyno ir kompostavimo aikštelių operatoriaus paslaugas.
Pirmuoju atveju PRATC turės laikytis visų viešųjų paslaugų pirkimo prievolių, t.y. vadovautis viešųjų pirkimų teisės aktais, organizuojant konkursus atliekų tvarkymo rangovams atrinkti.
Antruoju atveju PRATC turės vykdyti atliekų tvarkytojo prievoles, nurodytas 4.1.4 skyriuje. Be to, PRATC turės gauti atitinkamas subsidijas pajėgumų įsigijimui.
Lėšos paslaugų teikimui bus gaunamos:
§ iš savivaldybės atliekų tvarkymo rinkliavos lėšų, arba
§ atliekų tvarkytojas sudarys tiesiogines sutartis su atliekų turėtojais, laikantis LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymas Nr. VIII-1864; Žin., 2000, Nr. 74-2262) nustatytų reikalavimų vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims.
4.1.3.2 Savivaldybės sutartis su PRATC (koncesija)
Lietuvos Respublikos Seimas 2003 m. birželio 24 d. priėmė naują LR koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymą (Nr. IX- 1647, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kuris įsigaliojo nuo 2003 m. spalio 1 d. (Žin., 2003, Nr. 70-3163). LR koncesijų įstatymas nustato koncesijos Lietuvos Respublikoje sampratą, koncesijos sutarties dalyką, koncesininkų atrankos ir koncesijų suteikimo tvarką, suteikiančiųjų institucijų bei koncesininkų įgaliojimus, teises ir pareigas, koncesijos sutarčių turinį, taip pat nustato su tuo susijusius santykius. Rekomenduojama, kad vadovaujantis LR koncesijų įstatymu Biržų r. savivaldybė (kaip ir kitos regiono savivaldybės) sudarytų su PRATC koncesijos sutartį.
Koncesijos sutarties dalykas būtų viešųjų paslaugų, t.y. atliekų naudojimo, perdirbimo ir tvarkymo, kaip numatyta LR atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016; 2005, Nr. 84-3111), teikimas. Koncesijos sutartis būtų sudaroma tarp koncesininko – PRATC ir koncesiją suteikiančios institucijos – Biržų r. savivaldybės vykdomosios institucijos, t.y. savivaldybės administracijos direktoriaus, kuris pasirašys koncesijos sutartį savivaldybės vardu. Prieš sudarant koncesijos sutartį savivaldybės taryba priima sprendimą dėl koncesijos sutarties tikslingumo ir pritaria šios sutarties sudarymui.
Koncesijos suteikiamos LR koncesijų įstatymo numatytu atviro viešo konkurso būdu, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kai koncesijos gali būti suteikiamos be konkurso. Kadangi:
§ Pagal Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės Finansinio memorandumo dėl Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtros nuostatas regioninis sąvartynas – vienintelis sąvartynas, kuriame bus deponuojamos viso regiono komunalinės atliekos, nuosavybės teise priklausys PRATC. Jam taip pat nuosavybės teise priklausys didžiųjų atliekų aikštelės bei biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelės Panevėžyje, Biržuose, Kupiškyje, Pasvalyje ir Rokiškyje. Taip pat dvi atliekų perkrovimo stotys Biržuose bei Rokiškyje. Šiuo projektu siekiama Panevėžio regione sukurti ekologiniu ir ekonominiu požiūriu subalansuotą atliekų tvarkymo sistemą, kuri atitiktų nacionalinius ir dabartinius ES teisės aktų reikalavimus. Finansiniame memorandume nustatyta, kad Europos Bendrijos pagalbos skyrimas siejamas su Regioninės atliekų tvarkymo įmonės (mūsų nagrinėjamu atveju – PRATC), kuri būtų atsakinga už atliekų tvarkymą ir šalinimą bei už pagalbos savivaldybėms teikimą atliekų tvarkymo srityje, steigimas. Faktiškai, tik PRATC–as turės technines galimybes pilnai organizuoti ir eksploatuoti regiono atliekų tvarkymo sistemą.
§ Projektas „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ finansuojamas iš Europos Bendrijos (Sanglaudos fondo) ir valstybės biudžeto. Europos Bendrijos ir valstybės lėšos PRATC–ui skiriamos neatlygintinai (turės būti pakeista finansinio memorandumo nuostata, numatant, kad galutinis projekto naudos gavėjas yra PRATC). Tai PRATC leis žymiai palankesnėmis sąlygomis organizuoti regione susidarančių komunalinių atliekų tvarkymą.
PRATC–ui suteikiant koncesiją Biržų r. savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai organizuoti (sukurti), eksploatuoti bei plėtoti, konkurso skelbti nereikės.
Kai suteikiančioji institucija (savivaldybės administracijos direktorius) ketina suteikti koncesiją be konkurso, apie tokį ketinimą ji paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“, kartu pateikdama konkurso neskelbimo priežastis.
Koncesijų įstatymo 27 str. 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai koncesijos sutarties dalykas yra viešųjų paslaugų, už kurias yra ar gali būti renkama vietinė rinkliava pagal LR rinkliavų įstatymą (Žin., 2000, Nr. 52-1484), teikimas, suteikiančioji institucija gali suteikti ar perleisti koncesininkui teisę rinkti tokias rinkliavas iš fizinių ir juridinių asmenų. Tokiu atveju suteikiančioji institucija turi užtikrinti, kad būtų priimti visi tokiai teisei įgyvendinti reikalingi kompetentingų savivaldybių institucijų sprendimai.
4.1.4 Atliekų tvarkytojai
Atliekų tvarkymo teisės aktai reikalauja, kad atliekas surenkančios, vežančios, apdorojančios, naudojančios, šalinančios, saugančios pavojingas atliekas ilgiau, negu tris mėnesius, o nepavojingas – ilgiau kaip vienus metus nuo jų susidarymo, privalo:
§ registruotis Atliekas tvarkančių įmonių registre ir gauti Taršos integruotas prevencijos ir kontrolės leidimą;
§ tvarkančios (surenkančios, vežančios, saugančios, šalinančios ar naudojančios) pavojingas atliekas įmonės – gauti licenciją;
§ parengti atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą;
§ atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės – parengti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą;
§ pavojingas atliekas gaminančios ir tvarkančios įmonės bei nepavojingas atliekas šalinančios įmonės – parengti avarijų likvidavimo planus;
§ perduoti susidariusias atliekas tvarkyti TIPK leidime nurodytoms atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo įmonėms;
§ įmonės, kurioms privaloma gauti TIPK leidimą – pildyti pirminės atliekų apskaitos žurnalą;
§ rengti atliekų apskaitos (naudojančios ir šalinančios įmonės) arba pirminės atliekų apskaitos ataskaitas;
§ pavojingas atliekas gaminančios ir tvarkančios įmonės – vesti pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo apskaitą įmonės darbo žurnale.
PRATC, kaip atliekų tvarkytojas, turės įvykdyti visas atliekų tvarkytojams nustatytas prievoles. Išvardinta dokumentacija rengiama Techninės pagalbos projekto apimtyje. Ateityje leidimų, licencijų ir kitų dokumentų atnaujinimo ar pakeitimo išlaidos turės būti padengiamos iš atliekų tvarkymo rinkliavos.
Išvardintos prievolės PRATC nebūtų taikomos, jeigu bendrovė šios veiklos pati nevykdytų, o samdytų rangovus, kurie būtų įpareigoti įvykdyti šias prievoles.
Atliekų tvarkytojai kartu su PRATC įgyvendins atliekų surinkimo ir rūšiavimo uždavinius tiek savivaldybės, tiek ir regiono mastu. Atliekų tvarkytojams keliami konkretūs uždaviniai bus nustatyti atliekų tvarkytojų sutartyse su PRATC (Biržų r. savivaldybe, jeigu ji pati atrinks atliekų surinkimo ir rūšiavimo įmones). Nustatytas šiame Plane užduočių įgyvendinimo priemones atliekų tvarkytojams turės skirti PRATC (Biržų r. savivaldybė), gavęs reikiamų lėšų iš Biržų r. savivaldybės, apskrities viršininko administracijos arba kitų ES, LR ar privačių finansinių institucijų.
Atliekų tvarkytojų sutartyse su PRATC (Biržų r. savivaldybe) turi būti įtvirtintos šios tvarkytojų pareigos:
§ tvarkyti atliekas pagal pasirašomą sutartį;
§ vykdyti sutartyje nustatytus atliekų tvarkymo uždavinius;
§ vykdyti teisės aktų reikalavimus atliekų tvarkytojams.
Atliekų tvarkytojai gali būti papildomai įgaliojami sudaryti sutartis su atliekų turėtojais, surinkti atliekų tvarkymo mokesčius ir kt.
PRATC (Biržų r. savivaldybė) turi įsipareigoti aprūpinti samdomus atliekų tvarkytojus priemonėmis. Priemonių pirkimas turės būti organizuojamas Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nustatyta tvarka.
4.1.5 Atliekų turėtojai (gamintojai)
Atliekų turėtojai (gamintojai) taip pat turi atliekų tvarkymo pareigų. Įmonių-atliekų turėtojų pareigos yra nustatytos LR atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016; 2005, Nr. 84-3111), Atliekų tvarkymo taisyklėse (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2001, Nr. 45-1604; 2002, Nr. 100-4461; 2004, Nr. 68-2381; 2007, Nr. 11-461) ir kituose teisės aktuose. Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų, privalo:
§ Taikyti atliekų prevenciją:
o naudoti prevencijos priemones atliekų susidarymui mažinti;
o mažinti susidarančių bei į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį ir jų kenksmingumą – kurti ir diegti mažaatliekes technologijas, taupyti gamtos išteklius, gaminti ir tiekti į rinką gaminius, kuriuos būtų galima ilgai ar kartotinai naudoti, o pasibaigus jų naudojimo laikui ir virtus atliekomis jas sunaudoti ir taip sumažinti atliekų kiekį bei pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai;
o pagaminti iš susidariusių atliekų gaminius arba antrines žaliavas, tinkančias gaminiams gaminti;
o naudoti atliekas energijai gauti;
o saugiai šalinti susidariusias atliekas į sąvartynus bei kitas specialiai tam skirtas vietas, kad jos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.
§ Tvarkyti atliekas arba perduoti jas atliekų tvarkytojui.
§ Rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje.
§ Turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, jeigu ūkinėje komercinėje veikloje susidaro atliekų kiekiai, viršijantys Aplinkos ministerijos nustatytus ribinius dydžius nustatyta tvarka rengti ir įgyvendinti gamtos išteklių taupymo ir atliekų mažinimo planus.
§ Vykdyti atliekų apskaitą ir teikti ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
§ Atliekas gaminančios ar surenkančios įmonės pavojingas atliekas gali saugoti ne ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingas – ne ilgiau kaip vienus metus nuo jų susidarymo.
§ Identifikuoti turimas pavojingas atliekas ir apie kiekvienos rūšies pavojingų atliekų susidarymą pranešti Aplinkos ministerijai.
§ Užsiimančios variklinių transporto priemonių technine priežiūra bei remontu, kurių veiklos metu susidaro pavojingos atliekos, užsiimančios statinių rekonstravimu ar statinių kapitaliniu remontu bei užsiimančios atliekų importu ir eksportu – pildyti pirminės atliekų apskaitos žurnalus.
§ Naudotis savivaldybių organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis ir rūšiuoti atliekas savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.
§ Apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas, įgyvendinant „teršėjas moka“ principą.
Be to, įmonės, kurių veikloje susidaro atliekų, privalo laikytis savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių.
Strateginius atliekų prevencijos uždavinius didžia dalimi galima būtų pasiekti, jeigu įmonės aktyviau vykdytų išvardintas pareigas. Siekiant šių uždavinių įgyvendinimo svarbu išsiaiškinti įmonių poreikius ir suplanuoti reikalingas priemones savivaldybės mastu.
Savivaldybės patvirtintas atliekų tvarkymo planas ir savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės, reglamentuojančios komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, esantiems savivaldybės teritorijoje. Savivaldybė kontroliuoja reikalavimų vykdymą taisyklėse numatyta tvarka ir gali taikyti sankcijas LR administracinių teisės pažeidimų kodekse (Žin., 2002, Nr. 124-5623) nustatyta tvarka.
Viena pagrindinių gyventojų pareigų – yra rūšiuoti atliekas. Skatindama gyventojus vykdyti atliekų rūšiavimo uždavinius savivaldybė turi įvesti tokius atliekų tvarkymo mokesčius, kad atliekų turėtojai rūšiuodami atliekas siektų mažinti nerūšiuotų atliekų perdavimą atliekų tvarkytojams. Įvedus gana didelį mokestį už nerūšiuotų atliekų tvarkymą, antrines žaliavas, pakuotes gyventojai rinktų atskirai, kad sumažinti nerūšiuotų atliekų kiekį. Tačiau ši priemonė įmanoma tik aprūpinus gyventojus antrinių žaliavų surinkimo priemonėmis. Be to, yra pavojus, kad gyventojai pasinaudos antrinių žaliavų surinkimo priemonėmis nerūšiuotoms atliekoms pašalinti. Todėl greta rūšiavimui palankios mokesčių sistemos įvedimo būtina pravesti eilę gyventojų informavimo ir mokymo priemonių.
Atliekų turėtojai, kurie naudotųsi rūšiuotų atliekų surinkimo konteineriais nerūšiuotoms atliekoms šalinti turėtų būti apmokestinami didesniu - nerūšiuotų atliekų surinkimo – mokesčiu.
Atliekų turėtojai privalo mokėti atliekų tvarkymo mokesčius. Mokestinių prievolių įgyvendinimo priemonės bus parengtos rinkliavos dokumentuose.
4.2 Atliekų tvarkymo veiklos finansavimas
4.2.1 Principo „teršėjas moka“ įgyvendinimas
LR atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) bei LR vietinių rinkliavų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 52-1484) numato savivaldybės galimybę nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų už atliekų tvarkymą, kadangi būtent toks komunalinių atliekų tvarkymo finansavimo modelis būtų priimtiniausias. Rinkliavos už atliekų tvarkymą privalomumas leistų apsaugoti viešąjį interesą (apsaugoti gamtą ir žmonių sveikatą nuo taršos atliekomis poveikio), nes pagerėtų atliekų surinkimas, kadangi gyventojui nebūtų tikslo „atsikratyti“ atliekomis neleistinose vietose. Be to, svarbu pastebėti, kad įvedus privalomą rinkliavą – ūkio subjektai nebūtų suinteresuoti ieškoti kitų atliekų tvarkytojų, iš kurių nemaža dalis veikia nelegaliai, pažeisdami įstatymų nustatytus atliekų surinkimo ir tvarkymo reikalavimus.
Lietuvoje rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja LR rinkliavų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 52-1484; Nr. 53). Pagal minėto įstatymo 11 straipsnio 8 punktą savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Siūloma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra naujas mokestis, nes ir dabar savivaldybės nustato įkainius (tarifus) už minėtų atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuriuos gyventojai moka sutarčių pagrindu. Ši sistema netobula, nes nemaža dalis komunalinių atliekų turėtojų (privačių namų savininkai, sodininkų bendrijos ir kt.) nėra sudarę sutarčių su atliekų tvarkytojais, tačiau naudojasi komunalinių atliekų tvarkymo sistema, už kurią moka kiti asmenys, arba tiesiog atliekas išmeta į aplinką (miškus, parkus, paežeres).
Savivaldybės tarybos nustatytos vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą įvedimas užtikrintų tinkamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemų organizavimą bei efektyvų jų funkcionavimą visoje apskrityje. Minėtos rinkliavos įvedimas ne tik leistų užtikrinti veiksmingos atliekų tvarkymo sistemos sukūrimą, bet ir operatyvesnį tokių sistemų eksploatavimą bei administravimą, užkirstų dabar nelegaliai veikiančių bei žalą aplinkai darančių atliekų tvarkytojų veiklai, be to, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą įvedimas garantuotų efektyvesnį bei spartesnį lėšų, skirtų atliekų tvarkymui, surinkimą iš gyventojų.
Pažymėtina, kad vienodo vietinės rinkliavos dydžio Biržų r. savivaldybėje (kaip ir visose kitose Panevėžio apskrities savivaldybėse) nustatymas užtikrintų visų atliekų turėtojų „solidarumo principo“ įgyvendinimą: t. y., nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos atstumo iki regioninio sąvartyno at kitų atliekų tvarkymo įrenginių, visi atliekų turėtojai mokėtų vienodą mokestį už tas pačias atliekų tvarkymo paslaugas.
Tuo pačiu būtų įtvirtintas siekis visiškai įgyvendinti Bendrojoje Tarybos direktyvoje 75/442/EEC dėl atliekų, su paskutiniais pakeitimais ir papildymais Tarybos direktyvoje 91/156/EEC nustatytą principą „teršėjas moka“, reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas ir (arba) medžiagų ir gaminių, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas arba importuotojas.
Šis principas jau įtvirtintas LR atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) 32 straipsnyje. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 13-474) nustato mokestį už kai kuriuos gaminius ir pakuotę ir iš dalies įgyvendina aukščiau minėtą principą. Vadovaudamiesi šiuo įstatymu gamintojai ir importuotojai turi tvarkyti apmokestinamųjų gamininių ir pakuočių atliekas arba mokėti nustatyto dydžio mokestį, tuo deleguodami jiems nustatytą pareigą tvarkyti atliekas valstybei. Tokiu būdu sukuriamas papildomas finansavimo šaltinis antrinėms žaliavoms iš komunalinių atliekų srauto išskirti ir tvarkyti.
Siekiant užtikrinti efektyvų sistemos eksploatavimą, operatyvų vietinės rinkliavos surinkimą bei surinktų lėšų panaudojimą, siūloma Biržų r. savivaldybei numatyti galimybę pavesti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimą, vietinės rinkliavos surinkimą bei administravimą Panevėžio regiono savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įmonei – PRATC
Dabar susiklosčiusi praktika rodo, kad atliekų turėtojai nėra ir praktiškai negali būti pajėgūs tinkamai tvarkyti savo komunalinių atliekų, todėl siūloma nustatyti prievolę naudotis savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema ir mokėti nustatyto dydžio rinkliavą. Aukščiau minėta prievolė bus perkelta savivaldybės tarybos tvirtinamose atliekų tvarkymo taisyklėse, o jos įgyvendinimas (prevencija) yra užtikrintas nustatyta administracine atsakomybe. Administracinė atsakomybė už savivaldybės tarybos patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą įtvirtinta LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 1611 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyto pažeidimo bylas nagrinėja administracinės komisijos prie savivaldybės tarybos (221 straipsnis), savivaldybės seniūnijų kaimo vietovėse seniūnai bei policija (225 straipsnis). Taip pat administracinė atsakomybė už atliekų šalinimą pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2001, Nr. 45-1604; 2002, Nr. 100-4461; 2004, Nr. 68-2381) reikalavimus, sukėlusius aplinkos teršimą atliekomis nustatyta minėto kodekso 513 straipsnyje, o šiame straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja aplinkos apsaugos organai (242 straipsnis).
Pagal VSATP nuostatas (Žin., 2002, Nr. 40 – 1499 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais) savivaldybei nustačius aukščiau minėtą rinkliavą, išlaidos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, neturėtų viršyti 1 procento vidutinių šeimos pajamų. Taip pat vadovaujantis LR rinkliavų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 52-1484) 12 straipsniu, savivaldybių tarybos savo sprendimu galės nustatyti lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad dėl juridinių asmenų veiklos ir tuo pačiu susidarančių atliekų specifikos rinkliavos įvedimas šiems asmenims yra sudėtingas, juridiniams asmenims bus palikta teisė sudaryti sutartis su komunalinių atliekų tvarkytojais. Ši nuostata galioja visoms įmonėms turinčioms gamtos išteklių naudojimo leidimus arba TIPK leidimus.
Minėtas prievoles siūloma nustatyti atsižvelgiant į aukščiau minėtą aplinkos teršimą atliekomis, kurių pašalinimas yra ženkliai brangesnis už organizuotą atliekų tvarkymą, vykdomas Biržų r. savivaldybės ar valstybės lėšomis, o tai reiškia visų mokesčių mokėtojų lėšomis.
4.2.2 Vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą įvedimas
Vadovaujantis LR atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio „teršėjas moka“ principu visi atliekų turėtojai (gamintojai) privalo padengti atliekų tvarkymo ir gamtai padarytos žalos likvidavimo išlaidas. Įgyvendinant šį principą Biržų r. savivaldybėje (kaip ir visose kitose Panevėžio apskrities savivaldybėse) numatoma į atliekų tvarkymo rinkliavą įtraukti šias išlaidas:
§ tiesiogines atliekų tvarkymo:
o atliekų surinkimo, perkrovimo ir gabenimo;
o atliekų nukenksminimo, šalinimo;
o atliekų tvarkymo sistemos administravimo, planavimo, specialistų mokymo;
o visuomenės informavimo ir mokymo;
§ regioninio ir savivaldybės atliekų tvarkymo plano priemonių įgyvendinimo;
§ atliekų tvarkytojui keliamų reikalavimų įgyvendinimo;
§ kitas susijusias su atliekų tvarkymu išlaidas.
Planuojama, kad savivaldybėje įvedus vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą, surinktos lėšos bus skiriamos UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – PRATC), kuri šias lėšas panaudos visoms atliekų tvarkymo išlaidoms padengti. Tačiau sistemos plėtros išlaidos gali viršyti atliekų turėtojų galimybes apmokėti jas, todėl numatoma, kad kai kurios savivaldybės atliekų tvarkymo plano priemonės gali būti įgyvendinamos iš papildomų finansavimo šaltinių:
§ gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšų, kuomet PRATC dalyvautų Aplinkos ministerijos Aplinkos strategijos departamento Ekonomikos ir planavimo skyriaus organizuojamuose viešuosiuose konkursuose;
§ savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų;
§ valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšų;
§ Europos Sąjungos Sanglaudos ir Struktūrinių fondų.
Finansinėje savivaldybės plano analizėje pateikiamas reikalingų lėšų kiekis ir lėšų dalis, kuri gali būti finansuojama iš atliekų tvarkymo mokesčių ir kiek reikalinga lėšų iš kitų finansavimo šaltinių.
4.2.3 Atliekų tvarkymo paslaugų viešieji pirkimai
Biržų r. savivaldybėje (kaip ir visose kitose Panevėžio regiono savivaldybėse) įvedus vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą, siūloma PRATC pavesti organizuoti atliekų tvarkymo paslaugų viešojo pirkimo konkursus. Tokiu būdu pagal vieningus reikalavimus, suderintus su Biržų r. ir kitomis regiono savivaldybėmis, centralizuotai būtų vykdomi visi pirkimai, sudaromos paslaugų teikimo sutartys, vykdoma sutarčių priežiūra bei užtikrinamas vieningos savivaldybės (kartu ir regioninės) atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimas. Viešųjų pirkimų tvarka bus nustatyta koncesijos sutartyje, kurią pasirašytų PRATC su Biržų r. savivaldybe.
Savivaldybei įvedus vietinę rinkliavą už atliekų tvarkymą, surenkamos lėšos bus apskaitomos savivaldybės biudžete, ir pervedamos PRATC tik pateikus faktines išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atsiskaitymų tarp savivaldybės biudžeto ir PRATC tvarka bus nustatyta koncesijos sutartyje.
Centralizuoti viešųjų atliekų tvarkymo paslaugų pirkimai bei centralizuoti atsiskaitymai už suteiktas paslaugas leistų pilnai užtikrinti „solidarumo principo“ įgyvendinimą – t.y. nustatyti visose regiono savivaldybėse vienodą viešųjų atliekų tvarkymo paslaugų įkainį (ir vietinės rinkliavos dydį). Įgyvendinus tokį finansinį modelį svarbiausia būtų užtikrinti, kad Biržų r. ir kitose regiono savivaldybėse per vietinę rinkliavą surenkamas bendras metinis lėšų kiekis būtų nemažesnis nei bendrieji metiniai suteiktų viešųjų paslaugų kaštai. Šis modelis leistų kompensuoti didesnius toliau nuo regioninio sąvartyno esančių Panevėžio regiono savivaldybių atliekų surinkimo ir gabenimo kaštus arčiau sąvartyno esančių savivaldybių sąskaita.
Tačiau atliekų tvarkymo sistemos plėtros išlaidos gali viršyti atliekų turėtojų galimybes apmokėti jas, todėl numatoma, kad kai kurios priemonės gali būti įgyvendinamos iš papildomų finansavimo šaltinių:
§ Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšų, kuomet PRATC dalyvautų Aplinkos ministerijos organizuojamuose viešuosiuose konkursuose;
§ savivaldybių Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų;
§ Valstybės biudžeto lėšų bei
§ Europos Sąjungos Sanglaudos ir Struktūrinių fondų.
Finansinėje Biržų r. savivaldybės plano analizėje (žr. 8 skyrius) pateikiamas reikalingų lėšų kiekis ir lėšų dalis, kuri gali būti finansuojama iš atliekų tvarkymo mokesčių ir kiek reikalinga lėšų iš kitų finansavimo šaltinių.
5. ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA IR UŽDUOTYS PLANUOJAMAM LAIKOTARPIUI
Savivaldybės administracija arba operatorius (savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą administruojanti/eksploatuojanti įmonė) viešojo konkurso būdu parenka atliekų tvarkytojus (įmonė ar kitas juridinis asmuo, kuris tvarko atliekas) ir, jei būtina, savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos įrenginių operatorius.
Atliekų turėtojai yra atsakingi už savo atliekų tvarkymą ir privalo perduoti jas atliekų tvarkytojams, kuriuos konkursų tvarka parenka ir su kuriais sutartis pasirašo operatorius bei nustatytais terminais mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą nustatyto dydžio užmokestį (įmoką) atliekų tvarkytojui arba nustatyto dydžio vietinę rinkliavą į savivaldybės biudžetą.
Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo, plėtojimo, užduočių vykdymo bei atliekų tvarkymo paslaugų kokybės kontrolę vykdo savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas savivaldybės pareigūnas.
5.1 Mišrių komunalinių atliekų surinkimas ir transportavimas
Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo sistemą sudaro:
§ individualių ir bendro naudojimo konteinerinių aikštelių tinklas;
§ atliekų konteinerių parkas;
§ šiukšliavežių parkas.
§ Mišrios komunalinės atliekos renkamos į konteinerius:
§ už mišrių komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimą savo valdoje yra atsakingi atliekų turėtojai;
§ už konteinerių aikštelių įrengimą savivaldybės valdoje atsakinga savivaldybės administracija.
Aikšteles konteineriams pastatyti savivaldybės valdoje parenka savivaldybės administracija kartu su seniūnu, operatoriumi, atliekų turėtojų ir tvarkytojų atstovais.
Savivaldybės administracija sudaro sąlygas individualius konteinerius pastatyti savivaldybės valdoje konteinerių ištuštinimo metu. Konteinerių pastatymo vietų išdėstymas, konteinerių kiekis, tipas ir aptarnavimo dažnis nustatomas atsižvelgus į patvirtintas metines komunalinių atliekų susikaupimo normas, gyventojų skaičių name, patalpoje (individualioje žemės valdoje), įmonių, įstaigų, organizacijų, esančių atitinkamoje teritorijoje, skaičių ir reikalavimus.
Atliekų tvarkytojas aprūpina atliekų turėtojus individualiais arba kolektyviniais konteineriais atliekų tvarkymo viešojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis. Kolektyviniai 1,1 m3 talpos konteineriai bus statomi prie daugiabučių namų ir įmonių. Taip pat šiuos konteinerius rekomenduojama statyti kaimo vietovėse, tuo būdu sumažinant surinkimo kaštus iki minimumo. Kolektyvinių 1,1 m3 talpos konteinerių naudojimas buvo numatytas ir Galimybių studijoje.
Individualių konteinerių rekomenduojama talpa 120 arba 240 l. Individualius atliekų turėtojus reikiamų nominalų konteineriais aprūpins atliekų tvarkytojai (vežėjai) sudarę sutartis su savivaldybe (arba PRATC) viešųjų atliekų tvarkymo paslaugų teikimui savivaldybės teritorijoje. Konteinerių amortizaciniai kaštai bus įskaičiuoti į atliekų tvarkymo įkainį.
Į konteinerių aikšteles komunalines atliekas gyventojai ir kiti atliekų turėtojai pristato patys.
Konteinerių aikšteles prižiūri atliekų tvarkytojas.
Biržų r. savivaldybės mišrios buitinės atliekos turės būti šalinamos regioniniame sąvartyne. Iki regioninio sąvartyno eksploatavimo pradžios buitinės atliekos bus šalinamos pagrindiniame savivaldybės Ožkiniškio sąvartyne, kurį valdo ir eksploatuoja sąvartyno operatorius - UAB „Biržų komunalinis ūkis“.
Esamame Biržų r. savivaldybės sąvartyne galima šalinti tik nepavojingas atliekas. Už netinkamų šalinti ir savivaldybės sąvartyne nepriimamų atliekų saugų sutvarkymą atsako atliekų turėtojas.
5.2 Antrinių žaliavų (ir pakuočių atliekų) tvarkymas
Atliekų turėtojai susidarančias atliekas privalo rūšiuoti: atskirti popierių ir kartoną, stiklą, plastmases. Savivaldybė, pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą (Žin., 2002, Nr. 40-1499 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais), turi užtikrinti iki 2008 metų specialių konteinerių, skirtų antrinių žaliavų surinkimui, pastatymą, vadovaujantis šiais minimaliais reikalavimais:
§ gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę 800 gyventojų;
§ gyvenamuosiuose individualių namų rajonuose ir miesteliuose, turinčiuose 800 ir daugiau gyventojų, sodų ir garažų savininkų bendrijose įrengti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę prie pagrindinio išvažiavimo iš tokio rajono ar bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos;
§ atskirai rinkti antrines žaliavas (esančias komunalinėse atliekose) iš įmonių, įstaigų ir organizacijų į specialius konteinerius;
§ pastatyti specialius konteinerius, skirtus antrinėms žaliavoms surinkti viešosiose vietose, kuriose dėl dažno gyventojų lankymosi ir aptarnavimo specifikos susidaro daug antrinių žaliavų, taip pat laikinuosius specialius konteinerius viešųjų renginių metu.
Antrinių žaliavų konteineriai statomi aikštelėse kartu su mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteineriais arba gyventojams patogiose ir su vietos seniūnu suderintose specialiose aikštelėse.
Pakuotės ir pakuočių atliekos surenkamos į antrinių žaliavų konteinerius pagal pakuotės medžiagą (stiklas, plastikas, popierius ar kartonas) arba į specialius pakuočių atliekų konteinerius, juos pastačius pagal sutartis su pakuočių atliekų tvarkytojais.
Atliekų tvarkytojas turi ištuštinti antrinių žaliavų konteinerius, kai jie užpildyti ne mažiau kaip 4/5 tūrio, užtikrinant, kad jie nebus perpildyti. Taip pat atliekų tvarkytojas gali sudaryti atskiras sutartis su atliekų turėtojais dėl antrinių žaliavų išvežimo iš atliekų turėtojo valdos. Surinktas atliekas tvarkytojas pristato į antrinių žaliavų rūšiavimo liniją.
Atliekų tvarkytojas arba operatorius gali sudaryti sutartis su pakuočių atliekų tvarkymo įmonėmis dėl atliekų surinkimo ir pristatymo perdirbimui ar panaudojimui.
Didinant antrinių žaliavų surinkimo ir rūšiavimo užduočių vykdymą numatomas atliekų turėtojų aprūpinimo antrinių žaliavų surinkimo priemonėmis vystymas ir atliekų tvarkymo rinkliavos tarifų diferencijavimas.
Draudžiama komunalines atliekas maišyti su antrinėmis žaliavomis.
5.3 Specifinių atliekų tvarkymas
Atliekų turėtojai susidarančias specifines atliekas taip pat privalo rūšiuoti: atskirti biologiškai skaidžias atliekas, pavojingas, statybos ir griovimo atliekas, didžiąsias atliekas, eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir naudotas padangas bei EEĮ atliekas.
Surūšiuotos atliekos pristatomos į surinkimo vietas (į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles) arba atiduodamos atliekų tvarkytojui. Didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse turi būti užtikrintas šių buityje susidarančių atliekų surinkimas, rūšiavimas ir perdavimas atliekų tvarkytojams:
§ pavojingų atliekų (baterijų, akumuliatorių, transporto priemonių pavojingų atliekų, buitinės chemijos atliekų ir kita);
§ statybos ir griovimo atliekų;
§ didžiųjų komunalinių atliekų (baldų ir panašiai);
§ naudotų padangų;
§ EEĮ atliekų.
Investicinio projekto apimtyje didžiųjų atliekų surinkimo aikštelė numatyta įrengti Biržų r., Širvenos sen., Biržų k.
Specifinėms atliekoms surinkti turi būti naudojami tik savivaldybės administracijos ir operatoriaus patvirtinti standartiniai konteineriai.
5.3.1 Biologiškai skaidžios atliekos
Siekiant sumažinti atliekų kiekį, patenkančių į sąvartyną, privalu įdiegti komunalinių biologiškai skaidžių atliekų atskiro surinkimo ir apdorojimo (kompostavimo ir/ar anaerobinio pūdymo) sistemą.
Šiuo tikslu, kiekvienoje savivaldybėje turi būti vykdomas atskiras komunalinių biologiškai skaidžių atliekų surinkimas iš gyventojų ir tolesnis jų apdorojimas kompostavimo įrenginiuose. Taip pat turi būti skatinamas ir individualus kompostavimas.
Siekiant sukurti efektyviai veikiančią komunalinių biologiškai skaidžių atliekų surinkimo ir tolesnio jų apdorojimo sistemą, Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane (Žin., 2002, Nr. 40-1499) su vėliausiais pakeitimais ir papildymais) numatytas atskiras biologiškai skaidžių atliekų surinkimas ir siūloma taip organizuoti komunalinių atliekų surinkimo sistemą, kad iki 2010 metų kuo daugiau komunalinių biologiškai skaidžių atliekų būtų surenkama atskirai.
Pagal VSATP projektą, komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemos turi būti kuriamos laikantis šių prioritetų:
§ komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas su energijos išgavimu ir maistinių medžiagų išsaugojimu;
§ komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas be energijos išgavimo, bet su maistinių medžiagų išsaugojimu.
Biologiškai skaidžios atliekos gali būti kompostuojamos individualiuose kompostavimo įrenginiuose, specialiuose konteineriuose arba atiduodamos atliekų tvarkytojui, kuris surinktas biologiškai skaidžias atliekas veža į artimiausius biologiškai skaidžių atliekų arba nuotekų dumblo kompostavimo įrenginius. Atliekų turėtojai biologiškai skaidžias atliekas gali patys atvežti į kompostavimo įrenginius arba biologiškai skaidžių atliekų surinkimo vietą didžiųjų atliekų aikštelėje.
Savivaldybėms rekomenduojama įvertinti jų teritorijose esančių įmonių, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro biologiškai skaidžios gamybos atliekos, galimybes dalyvauti kuriamose komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemose.
Kompostavimo aikštelę eksploatuoja operatorius arba viešojo konkurso būdu atrinktas atliekų tvarkytojas.
Želdinius ir teritorijas tvarkančios įmonės kompostavimo aikšteles įrengia pagal suderintą ir patvirtintą projektą LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Šalinti komunalines biologiškai skaidžias atliekas sąvartynuose turi būti uždrausta. Savivaldybės administracija, operatorius ir atliekų tvarkytojas informuoja atliekų turėtojus apie geriausias prieinamas kompostavimo technologijas ir įrenginius.
5.3.2 Buities pavojingos atliekos
Buityje susidarančios pavojingos atliekos (galvaniniai elementai ir akumuliatoriai, buitinės chemijos, automobilių priežiūros produktai, lakų, dažų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, gyvsidabrio turinčios atliekos, liuminescencinės lempos, automobilių akumuliatoriai, naudoti automobilių tepalai ir filtrai bei kitos pavojingos atliekos) surenkamos pavojingų atliekų surinkimo punktuose didžiųjų atliekų aikštelėse arba atiduodamos atliekų tvarkytojui, kai jis vykdo atliekų turėtojų apvažiavimą sutartu laiku pagal savivaldybės administracijos ir operatoriaus patvirtintą grafiką bei atliekų turėtojo prašymą. Taip pat buityje susidarančios pavojingos atliekos iš gyventojų gali būti priimamos įmonėse, turinčiose tam reikalingus leidimus. Šios įmonės viešai skelbia apie šių atliekų priėmimą.
Individualių transporto priemonių savininkai naudotus automobilių tepalus ir filtrus gali pristatyti į autoservisus ar degalines, kurios turi leidimus užsiimti šia veikla. Šie autoservisai ir degalinės viešai skelbia apie šių atliekų priėmimą.
Naudotus automobilių akumuliatorius, amortizatorius, kuro, tepalų bei oro filtrus automobilių remonto dirbtuvės (servisai) ir naudotų automobilių demontavimo aikštelės privalo pristatyti atliekų tvarkymo įmonėms, kurios turi teisę jas priimti.
Įmonėse ir organizacijose susidarančios pavojingos gamybinės atliekos į pavojingų atliekų surinkimo punktus nepriimamos.
Buities pavojingų atliekų surinkimo punktą eksploatuoja operatorius arba viešojo konkurso būdu atrinktas atliekų tvarkytojas.
5.3.3 Statybos ir griovimo atliekos
Statybos ir griovimo atliekos privalo būti renkamos atskirai. Statybos įmonė arba vykdantis statybos ir griovimo darbus gyventojas privalo turėti pažymą arba kitą patvirtinantį dokumentą apie statybos ir griovimo atliekų išvežimą į didžiųjų atliekų aikštelę arba kitą statybos ir griovimo atliekų surinkimo aikštelę (vietą).
Statybos ir griovimo atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, kad neterštų aplinkos ir nekeltų pavojaus iki statybos darbų pabaigos, kaupiamos ir saugomos aptvertoje teritorijoje, konteineriuose ar kitoje uždaroje talpykloje iki jų perdavimo atliekų tvarkytojui arba atliekų perdirbėjui, bet ne ilgiau kaip statybų darbų pabaigos.
Prie remontuojamo pastato (namo) arba buto, suderinus su vietos seniūnu, daugiabučio namo savininkų bendrija ir atliekų tvarkytoju, statomi specialūs konteineriai statybos – griovimo atliekoms. Atliekų turėtojas privalo užtikrinti, kad pastato (namo) aplinka nebūtų veikiama triukšmo ir dulkių daugiau nei leistina.
Asbesto turinčios statybos ir griovimo atliekos tvarkomos laikantis pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Atliekų tvarkymo taisyklėse, taip pat laikantis 2006 m. gruodžio 29 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-637 patvirtintomis „Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės“ (Žin., 2007, Nr. 10-403) reikalavimų.
Statinių, kurių konstrukcijose yra asbesto, rekonstravimo, griovimo, remonto, konstrukcijų ar asbesto pašalinimo darbai turi būti vykdomi pagal Darbo su asbestu nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A1-184/V-546 „Dėl darbo su asbestu nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 116-4342).
Išmesti statybos ir griovimo atliekas į mišrių komunalinių atliekų ar specifinių atliekų konteinerius arba šalia jų yra draudžiama.
5.3.4 Didžiosios komunalinės atliekos
Gyventojai didžiąsias komunalines atliekas, susidarančias buityje, turi pristatyti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles. Atliekų turėtojas didžiųjų atliekų aikštelėje privalo išrūšiuoti nesurūšiuotas atliekas. Jei reikia pagalbos, ją suteikia aikštelės darbuotojai.
Už atvežtas į didžiųjų atliekų aikšteles atliekas mokestis iš fizinių asmenų neimamas, jeigu pristatytas atliekų kiekis neviršija nustatytų susikaupimo normų. Juridiniai asmenys moka nustatyto dydžio mokestį.
Didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę eksploatuoja operatorius arba viešojo konkurso būdu atrinktas atliekų tvarkytojas.
5.3.5 Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės ir naudotos padangos
Naudotas automobilių padangas gyventojai gali pristatyti į didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę arba atiduoti atliekų tvarkytojui nemokamai, jeigu jie yra sudarę sutartis su atliekų tvarkytojais ir yra sumokėję atliekų tvarkymo mokesčius/rinkliavas.
Naudotas automobilių padangas įmonės ir organizacijos, automobilių remonto dirbtuvės (servisai) ir naudotų automobilių demontavimo aikštelės privalo pristatyti atliekų tvarkymo įmonėms, kurios turi juridinę teisę jas priimti tolimesniam tvarkymui.
Naudotų padangų tvarkymui lėšos turi būti skiriamos iš mokesčio surenkamo už apmokestinamus gaminius.
Eksploatuoti netinkamas transporto priemones gyventojai gali nemokamai pristatyti į surinkimo ar apdorojimo įmones. Pagal Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisykles (Žin., 2003, Nr. 50-1676 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais) eksploatuoti netinkamas transporto priemones gali surinkti ir apdoroti tik apdorojimo įmonės, turinčios leidimą, kuriame apibrėžtos eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ir apdorojimo sąlygos.
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo ar surinkimo įmonė, priimdama eksploatuoti netinkamas transporto priemones, neturi teisės reikalauti užmokesčio už priėmimą. Tačiau surinkimo ar apdorojimo įmonė gali atsisakyti nemokamai priimti netinkamą eksploatuoti transporto priemonę, jei:
§ eksploatuoti netinkama transporto priemonė buvo registruota Lietuvoje mažiau kaip tris mėnesius iki jos atidavimo eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo ar apdorojimo įmonei;
§ eksploatuoti netinkama transporto priemonė neturi transporto priemonės veikimui būtinų pagrindinių dalių ir agregatų, visų pirma variklio, kėbulo ir pan.;
§ eksploatuoti netinkamoje transporto priemonėje yra pašalinių atliekų.
Už netinkamų eksploatuoti specialios paskirties transporto priemonių, motorinių triračių transporto priemonių, kaimo ir agrarinio sektoriaus transporto priemonių ir įrengimų tvarkymo organizavimą ir finansavimą yra atsakingi paskutiniai turėtojai. Jie privalo eksploatuoti netinkamas transporto priemones priduoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo įmonėms.
Pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą (Žin., 2002, Nr. 40-1499 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais) eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo, naudojimo ir perdirbimo įmonės (toliau – tvarkymo įmonės) turėtų būti išdėstytos taip, kad būtų sukurtas eksploatuoti netinkamų transporto priemonių surinkimo tinklas ir atstumas nuo bet kurio galimo eksploatuoti netinkamos transporto priemonės savininko iki artimiausios eksploatuoti netinkamas transporto priemones priimančios tvarkymo įmonės būtų priimtinas (rekomenduojamas atstumas – apie 50 kilometrų). Tvarkymo įmonių tinklas turėtų užtikrinti efektyvų eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tinkamų naudoti dalių pakartotinį naudojimą, netinkamų naudoti dalių medžiagų naudojimą, visų pirma – perdirbimą nepažeidžiant transporto priemonių saugos reikalavimų ir aplinkos apsaugos reikalavimų.
Siekiant pašalinti iš kiemų ir kitų teritorijų paliktas be priežiūros eksploatuoti netinkamas transporto priemones, turėtų būti bendradarbiaujama su savivaldybėmis.
5.3.6 Elektros ir elektroninė įranga (EEĮ) bei jų atliekos
Pagal Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą (Žin., 2002, Nr. 40-1499 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais) buityje susidarančios EEĮ atliekos turi būti surenkamos naudojantis organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis. Taigi, atliekų tvarkytojas ne rečiau kaip 2 kartus per metus vykdo didžiųjų buitinės technikos įrenginių atliekų surinkimą apvažiavimo būdu pagal iš anksto paskelbtą grafiką.
Pagal Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisykles (Žin., 2004, Nr. 141-5168 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais) EEĮ atliekos turi būti surenkamos atskirai ir nemaišomos su kitomis atliekomis.
Jei EEĮ atliekos yra užterštos pavojingomis medžiagomis ir todėl kelia grėsmę atliekas tvarkančių įmonių personalo saugumui ir sveikatai, jos turi būti perduodamos pavojingas atliekas tvarkančioms įmonėms.
Surinktos EEĮ atliekos, išskyrus įrangą, kuri pakartotinai naudojama jos neišardžius, turi būti atiduotos EEĮ atliekų tvarkymo įmonėms, apdorojančioms EEĮ.
Ne buityje susidarančių EEĮ atliekų tvarkymą organizuoja ir finansuoja EEĮ gamintojai ir importuotojai arba atliekų turėtojai.
5.3.7 Nuotekų valymo dumblas
Panevėžio regione numatomos trys galutinės dumblo apdorojimo vietos – Panevėžyje, Pasvalyje ir Rokiškyje. Panevėžyje planuojama nuotekų dumblo pūdymo-džiovinimo įrenginys, o Pasvalyje ir Rokiškyje – dumblo kompostavimo aikštelės.
Projekto „Investicinė programa dumblo tvarkymui Lietuvoje“ (sutartis Nr. 2005/6/ND/P/LT) apimtyje įvertinamas nuotekų dumblas, susidarantis valant nuotekas surinktas iš gyventojų ar iš gyventojų ir pramonės įmonių.
Pagal „Investicinė programa dumblo tvarkymui Lietuvoje“ (sutartis Nr. 2005/6/ND/P/LT) Panevėžio regione gravitacinis dumblo tankinimas numatomas 3 aglomeracijų nuotekų valyklose: Ramygaloje, Krekenavoje ir Juodupėje. Ramygalos ir Krekenavos nuotekų valyklose sutankintas dumblas bus vežamas pūdymui į Panevėžio miesto nuotekų valyklą, Juodupės nuotekų valykloje sutankintas dumblas bus vežamas sausinimui į Rokiškio nuotekų valyklą.
Mechaninis dumblo tankinimas ir sausinimas numatomas 5 aglomeracijų nuotekų valyklose: Panevėžio, Kupiškio, Rokiškio, Biržų, Pasvalio nuotekų valyklose.
Pasvalio kompostavimo aikštelėje bus kompostuojamas Pasvalio ir Biržų aglomeracijų sausintas dumblas. Pasvalio aikštelėje numatoma kompostuoti 6859 t sausinto dumblo per metus, pagaminant 3430 t komposto. Aikštelės plotas – apie 1,3 ha.
5.4 Atliekų tvarkymo ir šalinimo įrenginiai
Vadovaujantis ES Komisijos 2005 m. gruodžio 8 d. sprendime Nr. CCI 2005/LT/16/C/PE/003 dėl Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos išvystymo Biržų rajono savivaldybėje bus įvykdyti šie darbai:
§ parengti techniniai projektai ir konkursinė dokumentacija naujai statomiems objektams;
§ pastatyta 1 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė;
§ pastatyta 1 atliekų perkrovimo stotis ;
§ pastatyta 1 didžiųjų atliekų surinkimo aikštelė;
§ uždaryti senieji sąvartynai ir šiukšlynai;
§ nupirkta mobili įranga kompostavimo aikštelei;
§ nupirkta įranga atliekų surinkimui ir gabenimui (įvairių specifikacijų konteineriai bei šiukšliavežės).
5.4.1 Atliekų perkrovimo stotis
Panevėžio regiono Galimybių studijos rengėjai numatė, kad investicinio projekto apimtyje reikia įrengti perkrovimo stotis labiausiai nuo naujojo regioninio sąvartyno nutolusiuose rajonų centruose – Biržuose ir Rokiškyje. Perkrovimo stotyje atliekos, surinktos Biržų rajono teritorijoje vietinėmis atliekų surinkimo mašinomis, bus perkraunamos į didesnes atliekų transportavimo priemones, kuriomis buitinės atliekos bus gabenamos į regioninį sąvartyną. Atliekų vežimą nuo perkrovimo stoties iki regioninio sąvartyno buvo numatyta pavesti PRATC, tokiu būdu suvienodinant atliekų transportavimo kaštus savivaldybėse kurios yra toliau nutolusios nuo regioninio sąvartyno su likusiomis savivaldybėse.
Biržuose perkrovimo stotis suprojektuota viename sklype kartu su didžiųjų ir biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelėmis, Biržų k., Širvėnos sen., šalia miesto valymo įrenginių. Atstumas nuo Biržų perkrovimo stoties iki regioninio sąvartyno – 74,0 km.
Visa techninė aikštelės specifikacija – dangos konstrukcija, atliekų preso, papildomos įrangos, konteinerių techninės specifikacijos pateikti šiuo metu UAB „SPB“ rengiamame Techniniame projekte. Perkrovimo stoties aikštelėje numatomi du darbuotojai, kurie prižiūrės įrenginius ir visą perkrovimo procesą. Aptarnaujančiam personalui bus įrengtos buitinės patalpos.
Vadovaujantis Projektuotojo pateiktais investicijų poreikio skaičiavimais bei planuojamais eksploataciniais rodikliais, ekonominis perkrovimo stoties naudingumas buvo įvertintas vadovaujantis US EPA rekomendacijomis (Waste Ttransfer Stations: Manual for Decision Making, US EPA, June 2002), kadangi analogiškos europietiškos metodikos nepavyko rasti.
Atlikus analizę galima konstatuoti, kad dėl didelių perkrovimo stoties kapitalo bei eksploatacijos kaštų, o taip pat santykinai mažų prognozuojamų atliekų kiekių (Biržų sav. 10 tūkst.t./m) atliekų pervežimas į sąvartyną per perkrovimo stotį tik padidintų atliekų transportavimo kaštus (Biržų variantas – 20-30 Lt/t) lyginant su tiesioginiu pervežimu.
Atliekant skaičiavimus sumažintais kapitalo kaštais (10 proc. visų investicinių kaštų, sudaro skolintos lėšos), bet eksploatacinius kaštus nekeičiant, atliekų gabenimas į sąvartyną per perkrovimo stotį vis tiek išlieka brangesnis nei tiesioginis gabenimas (Biržų variantas – 15-25 Lt/t).
Atsižvelgiant į pateiktus skaičiavimus, darytina išvada, kad perkrovimo stoties statyba Biržuose ekonomiškai būtų nenaudinga ir, prie dabartinių bei prognozuojamų atliekų kiekių, tik padidintų bendruosius atliekų gabenimo į sąvartyną kaštus. Atsižvelgiant į išsakytus argumentus, siūloma atsisakyti atliekų perkrovimo stoties Biržuose statybos.
Geresnė alternatyva būtų atliekų surinkimo logistikos keitimas iš „rajoninės“ į „regioninę“, t.y. atliekų surinkimo organizavimas ne vienos savivaldybės, bet visos apskrities teritorijoje. Tokiu būdu galima būtų sumažinti „tuščių“ automobilių kilometražą, kas sumažintų atliekų gabenimo savikainą. Taip pat reikėtų nagrinėti atliekas surenkančių automobilių keliamosios galios padidinimo galimybes (įvertinant realias privažiavimo prie konteinerių aikštelių bei pravažumo sąlygas), tai taip pat sumažintų atliekų surinkimo ir transportavimo į sąvartyną savikainą.
5.4.2 Didžiųjų atliekų aikštelė
Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos plėtros metu numatoma įrengti penkias didžiųjų atliekų priėmimo aikšteles Panevėžyje, Pasvalyje, Biržuose, Kupiškyje ir Rokiškyje.
Pagrindinis aikštelės Biržuose įrengimo tikslas – sumažinti atliekų, patenkančių į sąvartynus, ir padidinti perdirbamų atliekų kiekius. Ypač svarbus buityje susidarančių pavojingų atliekų atskyrimas nuo bendrojo buityje susidarančio atliekų srauto, nes jų išmetimas/užkasimas ar sudeginimas suformuoja teršimo židinius, kurie teršia orą, vandenį, dirvožemį, kenkia aplinkai ir žmogaus sveikatai.
Didžiųjų atliekų priėmimo aikštelėje bus surenkamos ir laikinai saugomos antrinės žaliavos, didžiosios, statybinės, kompostuojamos, EEĮ ir pavojingos namų ūkio atliekos. Aikštelės yra tik atliekų surinkimo objektas, kuriame nebus vykdomi pavojingų atliekų tvarkymo ar pertvarkymo darbai.
Atliekas į aikštelę pristatys Biržų r. savivaldybės gyventojai bei pavieniai atliekų tiekėjai jiems patogiu transportu bei pakavimo forma, netrukdančia vizualiai nustatyti, kokios atliekos yra pristatytos. Aikštelėje dirbs vienas darbuotojas, kuris rūpinsis, kad atliekos būtų teisingai rūšiuojamos, registruojamos ir priimamos pagal nustatytus reikalavimus. Darbuotojas privalo užtikrinti, kad atliekas pristatę žmonės savo transportu neužtvertų privažiavimo sunkvežimiui, kuris išveža pilnus konteinerius. Atliekos rūšiuojamos vizualiai jas įvertinus. Priėmimo metu pavojingos atliekos bus pasveriamos. Joms pasverti bus naudojamos svarstyklės, kurių svėrimo riba iki 150,0 kg.
Prieš priimant į aikštelę didžiąsias atliekas, tokias kaip baldus, seną buitinę techniką ar elektronikos prietaisus, bus vertinamos jų išardymo ir atskirų dalių perdirbimo galimybės. Buitinė technika yra sudaryta iš daugelio medžiagų: plastmasės, stiklo, plieno, aukso, švino ir kt. Šias medžiagas galima perdirbti ir dar kartą panaudoti. Sunkioms atliekoms priimti, transportuoti numatomas hidrauliniai keltuvai, kurių keliamoji galia 1000,0 kg. Hidrauliniu keltuvu naudosis tik aikštelės darbuotojas.
Šiuo metu UAB „SPB“ rengiamame techniniame projekte didžiųjų atliekų aikštelėje projektuojamas tarnybinis pastatas, sudarytas iš trijų gamykloje pagamintų lengvų metalinių konstrukcijų – konteinerių blokų, priėmėjo kabineto su buitinėmis patalpomis, konteinerio buities pavojingoms atliekoms laikyti ir konteinerio EEĮ atliekoms laikyti. Konteineris (pastatas) su buitinėmis priėmėjo patalpomis bus apšildomas elektra. Konteineriai (blokai) statomi greta vienas kito ant bendros g/b plokštės. Konteineriai (blokai), esant reikalui, gali būti pervežti į kitą vietą.
Aikštelės dangos konstrukcija bus aprašyta UAB „SPB“ rengiamame techniniame projekte. Ten pat bus pateikiama numatomų konteinerių rūšys aikštelėse, darbo saugos įranga, prielaidos ir projektiniai kriterijai.
Projektuojant didžiųjų atliekų priėmimo aikštelę daroma prielaida, kad aikštelę reikėtų įrengti apie 3000,0 m2 plote.
5.4.3 Kompostavimo aikštelė
Pagal ES Komisijos 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. CCI 2005/LT/16/C/PE/003 po vieną biologiškai skaidžių (žaliųjų) atliekų kompostavimo aikštelę turi būti įrengta penkiose rajonuose-savivaldybėse. Pagal UAB „SPB“ parengtą preliminarią projektavimo ataskaitą (5 1 lentelė) pateikimas apibendrintas kompostavimo aikštelės Biržų rajone aprašymas.
5‑1 lentelė. Kompostavimo aikštelių išdėstymo apžvalga
Savivaldybė |
Vietos aprašymas |
Pastabos |
Biržų rajonas |
Kompostavimo aikštelė numatyta Biržų kaime, Širvėnos sen. šalia miesto valymo įrenginių.
Formuojamas sklypas, Rinkuškių kadastro vietovėje, šiuo metu jau nebenaudojamas. Tai buvęs asmeninio ūkio sklypas. Kompostavimo aikštelės plotas 2161 m2. |
Privažiavimas ir įvažiavimas numatomas iš esamo vietinės reikšmės kelio. |
5.4.4 Regioninio sąvartyno statyba
Naujasis regioninis sąvartynas bus įrengtas Panevėžio rajone Dvarininkų kaime, išplečiant esamo Panevėžio sąvartyno sklypą, ten įrengiant naujas sekcijas nesusietas su esamu sąvartynu, tačiau išnaudojant esamo sąvartyno infrastruktūrą:
§ filtrato transportavimo į valymo įrenginius vamzdynus;
§ privažiavimo kelią;
§ svarstykles;
§ atliekų priėmimo pastatą.
Naujo regioninio sąvartyno sklypo žemė yra valstybės nuosavybė – esamas žemės sklypas Dvarininkų kaime ir naujai formuojamas sklypas Pakalnių miške. Šio miško valdytojas – Panevėžio miesto urėdija. Sklype numatyta iškirsti medienos, kuri pagal, VĮ Panevėžio miškų urėdiją, iš viso sudarys 3069,0 m3 medienos. Keičiant tikslinę žemės naudojimo paskirtį nuostoliai sudarys 173331,0 Lt. Išlaidas numatomiems nuostoliams padengti turės apmokėti sąvartyno statybos rangovas.
Pagal UAB „SPB“ parengtą preliminarią projektavimo ataskaitą, sąvartyno eksploatacinis laikotarpis – 20 metų. Pagrindiniai sąvartyno parametrai ir rodikliai:
§ užimama teritorija 17,5 ha. Pirmojo etapo metu bus statoma pirmoji sekcija. Įvertinant susidarysiančių atliekų kiekius ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos Komisijos sprendimą, nustatyta, kad artimiausiems 5 metams (pirmajai sekcijai) yra reikalingas 6,0 ha plotas. Atroji sekcija planuojama 5,9 ha ir trečioji – 5,6 ha ploto;
§ minėtoje ataskaitoje, sudaryta mišrių komunalinių atliekų susidarymo suvestinė. Įvertinus atliekų susidarymo kiekius ir srautus, nustatyta, kad regioniniame sąvartyne, per 20 m. bus pašalinta apie 2 160 00,0 m3. Planuojama, kad į pirmąją sekciją per 5 metus (2009-2013 m.) bus talpinama 611 596,0 m3 atliekų.
§ į sąvartyną pristatomų atliekų tankis ~0,17 t/m3, o galutinis sąvartyne šalinamų komunalinių atliekų tankis sieks ~0,8 t/m3.
Siekiant apsaugoti gyvenamąją aplinką ir žmonių sveikatą nuo įvairios taršos ir kvapų, komunalinių atliekų sąvartynui pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas (Žin., 1992, Nr. 22-652 su vėliausiais papildymais ir pakeitimais) ir Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisykles (Žin., 2004, Nr. 134-4878 su vėliausiais papildymais ir pakeitimais) yra nustatytos sanitarinės apsaugos zonos (toliau – SAZ) plotis – 500,0 m iki gyvenamųjų pastatų ir 25,0 m iki miško. Antrinių žaliavų rūšiavimo linijai SAZ – 50,0 m, o žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelei – 500,0 m iki gyvenamųjų pastatų.
Atstumai iki aplinkosauginiu požiūriu jautrių zonų yra:
§ iki gyvenvietės – 1700,0 m (700,0 m iki atskirų gyvenamųjų namų);
§ iki vandens ėmimo gręžinio – 5000,0 m;
§ iki paviršinių vandens telkinių – 15,0 m iki Aulamo upelio, esančio greta esamo sąvartyno;
§ iki dirbamos žemės – 1000,0 m.
UAB „SPB“ parengtoje preliminarioje projektavimo ataskaitoje, aprašoma sąvartyno dugno įrengimas, lietaus kritulių tvarkymas, gruntinio vandens surinkimo ir nukreipimo nuo sąvartyno sistema, filtrato surinkimo ir nuvedimo sistema. Ataskaitoje yra prognozuojami filtrato susidarymo kiekiai ir nagrinėjami du galimi esamo ir būsimo filtrato valymo variantai.
Nors į naująjį sąvartyną atvežamos atliekos turės mažesnį kiekį organinių dalių negu dabar dėl biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse, tačiau vis tiek jų kiekis bus pakankamas dujų susidarymui. Dėl to, UAB „SPB“ rengiamame techniniame projekte yra nagrinėjama ir sąvartyno dujų surinkimo sistema.
UAB „SPB“ preliminarioje projektavimo ataskaitoje yra pateikiami ir sąvartyno inžinerinių įrengimų – vidinių kelių, teritorijos apšvietimo, transporto ratų dezinfekcijos įrangos, automobilinių svarstyklių, administracinio pastato su komunaliniais patogumais ir biuro įranga, garažo ir remonto dirbtuvių projektiniai sprendiniai.
Naujo regioninio sąvartyno eksploatavimui projekto apimtyje siūloma įsigyti 28,0 t kompaktorių, kuris atliekų tūrį sumažins 5 kartus. Techninės pagalbos sudėtyje, pagrindiniam atliekų šalinimo regione įrenginiui 2007 m. IV ketvirtyje bus parengtas ir AM Panevėžio RAAD suderintas TIPK leidimas bei jo sudėtyje privalomi:
§ atliekų naudojimo ir šalinimo techninis reglamentas;
§ galimų avarijų likvidavimo planas;
§ atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planas.
5.5 Atliekų tvarkymo sistemos stebėsena
5.5.1 Savivaldybės atliekų tvarkymo plano įgyvendinimo stebėsena
Biržų r. savivaldybės atliekų tvarkymo planavimo laikotarpio pabaigoje būtina įvertinti, ar pasiektos plano užduotys ir tikslai. Planavimo laikotarpio pabaigoje PRATC turi parengti plano įgyvendinimo ataskaitą, kurioje pateikiama informacija apie regioninės atliekų tvarkymo sistemos išvystymo rezultatus per 4 metų planavimo laikotarpį. Ataskaitoje turėtų būti pateikta:
§ trumpa pasiektų rodiklių analizė;
§ neįvykdytų užduočių priežasčių paaiškinimas;
§ pasiūlymais kitam planavimo laikotarpiui.
Rodiklius rekomenduojama pateikti tokia forma
Eil.Nr. |
Atliekų rūšis |
Stebėsenos rodiklis |
Planuota rodiklio reikšmė_____metais |
Pasiekto rodiklio reikšmė _____metais |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Konkrečių uždavinių įvykdymo stebėjimo lentelė pateikta žemiau
Eil.Nr. |
Trumpalaikio veiksmų plano uždavinys |
Įvykdymo data |
Pastabos |
|
|
|
|
|
|
|
|
PRATC Procedūrų vadove numatyta, kad PRATC reguliariai vykdys veiklos vidinį auditą, kurio tikslas - kasmetinis PRATC organizuojamas projekto įgyvendinimo, procedūrų ir sutarties laikymosi patikrinimas. Pagal audito duomenis galima bus įvertinti kaip vykdomos ES finansuojamo projekto „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ užduotys.
5.5.2 Atliekų srautų apskaita
Trumpalaikių veiksmų plane numatyta parengti metodiką, kaip turi būti apskaičiuojami pagrindiniai atliekų tvarkymo sistemos stebėsenos rodikliai ir kaip turi būti kaupiami duomenys. Apdorotus atliekų tvarkymo apskaitos duomenis PRATC turės pateikti atliekų tvarkytojai.
Biržų r. savivaldybėje būtina ženkliai pagerinti tvarkomų atliekų apskaitą. Naujame regioniniame sąvartyne yra įrengtos svarstyklės. Tačiau jame tiksliai galės būti apskaitomos tik į sąvartyną gabenamos atliekos, t.y. mišrios komunalinės atliekos, biologiškai skaidžios atliekos patenkančios į Panevėžio kompostavimo aikštelę bei statybos atliekos. Atskirai surenkamų antrinių žaliavų surinkimas bus vertinamas pagal jų kiekį, perduotą antrinių žaliavų tvarkymo įmonėms. Kitų nepatenkančių į regioninį sąvartyną atliekų srautai bus vertinami subjektyviai, t.y. atsižvelgiant į konteinerio talpą ir konteinerio užpildymą. Kaip numatyta trumpalaikių veiksmų plane PRATC parengs tvarkomų atliekų apskaitos metodiką.
Atnaujinant Biržų r. savivaldybės atliekų tvarkymo planą, tvarkomų atliekų rodikliai turi būti pakoreguoti pagal numatomą parengti atliekų tvarkymo apskaitos metodiką ir patikslintą gyventojų skaičių, AM atliekų tvarkymo statistinius duomenis. Be to, vertinant kai kuriuos rodiklius turi būti įskaityta ir namų ūkiuose bei įmonėse panaudotų biologiškai skaidžių atliekų kiekiai. Tam įmonės turi būti prašomos pateikti panaudotų atliekų kiekius, o gyventojų panaudojamos atliekos priimamos skaičiavimų būdu pagal preliminarų vertinimą, kuris bus atliktas rengiant apskaitos metodiką.
Rekomenduojama, kad Biržų r. savivaldybėje būtų stebimas pakuočių atliekų, EEĮ bei eksploatuoti netinkamų transporto priemonių bei jų atliekų tvarkymas, kuris pagal VSATP projekto reikalavimus pavestas gamintojų ir importuotojų įsteigtoms organizacijoms. PRATC turėtų susitarti su gamintojais ir importuotojais dėl duomenų pateikimo apie sutvarkytas šių rūšių atliekas.
5.6 Visuomenės informavimas ir švietimas
5.6.1 Bendrieji reikalavimai visuomenės informavimui ir švietimui
Išsamiai ir laiku informuoti apie aplinkos kokybės pokyčius – esminė sąlyga įtraukiant visuomenę dalyvauti formuojant aplinkosaugos politiką ir priimant sprendimus. Neabejotina, kad iš EB Sanglaudos fondo finansuojamų projektų, skirtų atliekų tvarkymo sistemos pertvarkymui, įgyvendinimas ženkliai pagerins šalies aplinkos būklę. Įvertinant pozityvių pokyčių svarbą valstybės ekonomikai, aplinkosaugai bei visuomenės sąmonei, ir, vadovaujantis esamais teisinių aktų reikalavimais, privaloma, kad visuomenė būtų nepertraukiamai ir savalaikiai informuojama apie aplinkos kokybės pasikeitimus.
Informacijos apie aplinką teikimo būtinumą reglamentuoja:
§ 90/313/EEC Direktyva dėl laisvo prieinamumo prie informacijos apie aplinką.
§ Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo, priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos apsaugos klausimais (Orhuso konvencija).
§ LR aplinkos ministro 2004-06-08 įsakymu Nr. D1-317 patvirtinta „Informavimo apie aplinką ir Lietuvos gyventojų aplinkosauginio švietimo skatinimo programa“ (Žin., 2004, Nr. 96-3564).
Šie teisės aktai remiasi esminėmis žmogaus teisėmis į švarią ir sveiką aplinką, pripažinimu, kad kiekvienas visuomenės narys privalo saugoti aplinką, gerinti jos būklę. Jie numato ir valstybės atsakomybę sukurti būtinas sąlygas, kad visuomenė gautų reikalingą informaciją apie aplinką, dalyvautų formuojant aplinkos apsaugos politiką bei priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais.
90/313/EEC Direktyva dėl laisvo prieinamumo prie informacijos apie aplinką yra taikoma sprendžiant bendruosius aplinkosaugos klausimus. Gi Orhuso konvencijos aprėptis, palyginti su minėtąja Direktyva, yra platesnė ji be visuomenės informavimo aplinkos apsaugos klausimais, pripažįsta visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus aplinkos apsaugos srityje bei teisės kreiptis į teismus aplinkos apsaugos klausimais būtinybę.
LR aplinkos ministro 2004-06-08 įsakymu Nr. D1-317 patvirtintoje „Informavimo apie aplinką ir Lietuvos gyventojų aplinkosauginio švietimo skatinimo programoje“ (Žin., 2004, Nr. 96-3564) yra perkelti aplinkosauginių projektų įgyvendinimo viešumą užtikrinantys ES 90/313/EEC Direktyvos ir Orhuso konvencijos reikalavimai.
Poreikis ir būtinybė informuoti bei šviesti visuomenę aplinkosaugos klausimais susiformavęs dėl to, kad visuomenė dabartiniu laikotarpiu dar nėra pakankamai subrendusi ir pasirengusi dalyvauti aplinkosaugos politikos formavimo procesuose. Tuo tarpu žiniasklaidos problema yra ta, kad atliekų tvarkymo sektoriaus aktualijų viešinimui iki šiol nėra skiriamas reikiamas dėmesys nei šalyje, nei Panevėžio regione. Šiuo metu palyginti dažnas reiškinys – pavėluota ir nemotyvuota piliečių ar bendruomenės neigiama reakcija į jau įgyvendinamus projektus, kai nebėra galimybių pakeisti priimtus sprendimus. Kita vertus svarbu ir būtina ugdyti bei skatinti visuomenės poreikį domėtis aplinkos būkle, aktyviai dalyvauti vienokių ar kitokių aplinkos kokybei įtaką turėsiančių sprendimų priėmimo procese.
5.6.2 Visuomenės informavimas ir švietimas investicinio projekto įgyvendinimo laikotarpiu
Projekto „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ įgyvendinimui 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. CCI 2005/LT/16/C/PE/003 Europos Bendrijų Komisija (toliau – Komisijos sprendimas) skyrė paramą iš Sanglaudos fondo. Paramos dydis - 85 proc. nuo projekto bendrosios vertės, t.y. – 57,19 mln. litų. Likusias lėšas projekto įgyvendinimui skiria Lietuvos valstybė. Paskirtos investicijos turės tiesioginį poveikį maždaug 9 proc. Lietuvos gyventojų ir apie 11 proc. šalies teritorijos. Tai reiškia, kad maždaug 290 tūkstančių Panevėžio miesto, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio, Biržų ir Kupiškio rajonų gyventojų pradės naudotis kokybiškai nauja atliekų tvarkymo sistema.
Pagal Komisijos sprendimą patvirtintame biudžete, investicinio projekto įgyvendinimo laikotarpiu lėšos visuomenės informavimui ir švietimui numatytos nediferencijuotoje (kartu su lėšomis Techninei pagalbai) biudžeto eilutėje, t. y. – 1,999 mln. litų. Įvykus pirkimui, su konkurso laimėtoja – UAB „Baltijos viešųjų ryšių grupė“, 2006 m. spalio 17 d. buvo pasirašyta viešinimo paslaugų teikimo sutartis, kurios vertė – 228 tūkst. litų. Vadovaujantis LR Viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 2006, Nr. 4-102) reikalavimu, nustatyta sutarties su viešinimo paslaugų teikėju trukmė – 36 mėnesiai (5-1 priedas).
Įvykusio pirkimo dokumentacijoje viešinimo paslaugų techninė specifikacija sudaryta pagal šiam tikslui parengtą „Visuomenės informavimo ir švietimo programą įgyvendinant projektą „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ (UAB „SWECO BKG“, Vilnius, 2006 m. birželis).
Pagal veiklas parengtoje Visuomenės informavimo ir švietimo programoje numatytos šios priemonės:
§ analogiškų Lietuvoje vykdytų projektų analizė ir jos rezultatų taikymas Panevėžio regione;
§ gyventojų sociologinės apklausos;
§ susitikimai su tikslinių auditorijų grupėmis ir jų švietimas;
§ publikacijos vietinėje, regioninėje ir nacionalinėje spaudoje;
§ diskusijos vietinėse televizijos ir radijo laidose;
§ švietėjiški kūrybiniai projektai vaikams ir moksleiviams;
§ šviečiamojo pobūdžio vaizdo klipo sukūrimas ir demonstravimas;
§ PRATC interneto tinklalapio sukūrimas;
§ informacinio pobūdžio leidinių (naujienų biuletenių, plakatų, atmintinių ir t. t.) gamyba.
Bendras parengtos Visuomenės informavimo ir švietimo programos tikslas yra tas, kad įgyvendinant investicinį projektą, numatytomis viešinimo ir informavimo priemonėmis turi būti užtikrinamas pozityvių visuomenės nuostatų formavimas įvairiais sklaidos kanalais visą projekto vykdymo laikotarpį. Tai reiškia, kad 2006 m. – 2009 m. laikotarpiu nuolat bus palaikomas dialogas tarp viešinimo paslaugų teikėjo, projekto vykdytojų ir įvairių visuomenės grupių, t.y. Panevėžio regiono fiziniai ir juridiniai asmenys turės galimybę išsakyti savo nuomones Bendruomenių ir Interesų grupių susirinkimuose ir bus nuolat informuojami apie investicinio projekto eigą. Tokiu būdu formuojamas ir palankus PRATC įgyvendinamo projekto vertinimas.
6. ILGALAIKĖ STRATEGINĖ VEIKSMŲ PROGRAMA (2007-2017 M.)
Atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais) 25 straipsnis, teigia, kad savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą. Tai reiškia, kad svarbiausias vaidmuo kuriamoje Panevėžio apskrities atliekų tvarkymo sistemoje teks savivaldybėms.
Dėl šios priežasties Panevėžio apskrities savivaldybės dar 2004 m. birželio mėn. 28 d. pasirašė Jungtinės veiklos sutartį. Šia sutartimi sutarties partneriai – Panevėžio miesto, Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų savivaldybės (tarybos) įsipareigojo bendrai veikti įdiegiant ir eksploatuojant kuriamą atliekų sistemą Panevėžio regione. Sutartyje buvo nuspręsta sutelkti turtą, darbą, žinias atliekų tvarkymo veiklai sutarties partnerių administruojamoje Panevėžio apskrities teritorijoje. Taip pat sutarties partneriai šia sutartimi įsteigė PRATC. 2005 m. liepos mėn. Panevėžio apskrities savivaldybės kreipėsi į ES Sanglaudos fondą ir Lietuvos valstybę skirti finansinę paramą šiuolaikiškos atliekų tvarkymo sistemos Aukštaitijos regione sukūrimui ir administravimui. Sanglaudos fondo ir LR skirtą paramą sukuriant Panevėžio regioninę atliekų tvarkymo sistemą pavesta PRATC. Sanglaudos fondo strategijoje (Žin., 2004, Nr. 33-1071) PRATC įvardintas kaip Galutinis naudos gavėjas, o LR Vyriausybės 2005-07-15 nutarimu Nr. 1026, jam pavestos vykdyti visos Užsakovo (Statytojo) funkcijos.
PRATC-as organizaciniu požiūriu yra vienas iš svarbiausių vykdomųjų institucijų, privalančių užtikrinti ES finansuojamo projekto „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ įgyvendinimą pagal Europos Sąjungos reikalavimus ir Lietuvos Respublikos įstatymus, vykdant galutinio naudos gavėjo ir projekto administratoriaus funkciją tiek trumpalaikiu (2007-2010 m.) tiek ilgalaikiu (2007-2017 m.) apskrities atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo ir funkcionavimo laikotarpiais.
Sėkmingas Biržų r. savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas, priklauso tiek nuo organizacinių, tiek ir administracinių priemonių.
6.1 Pagrindinės priemonės, darbai, projektai ir tyrimai
Pasibaigus pirmajam planavimo etapui, t. y. 2007-2010 m. periodui, Biržų r. savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtra bus tęsiama, įgyvendinant strateginius regiono atliekų tvarkymo tikslus. Apibendrinant ankstesniuose skyriuose nurodytas atliekų tvarkymo strategines kryptis ir užduotis, šiame skyriuje trumpai pateikiama ilgalaikė atliekų tvarkymo veiksmų programa periodui nuo 2007 m. iki 2017 m.
Numatomos priemonės ir darbai:
§ Biržų r. savivaldybės atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimas 2007-2017 m.
§ Atliekų tvarkymo planavimo tąsa
Pasibaigus pirmajam planavimo etapui turi būti parengta kito planavimo etapo trumpalaikė veiksmų programa, kurioje numatytos priemonės strateginės programos bei naujai patvirtintų teisės aktų bei valstybinių strateginių atliekų tvarkymo užduočių pokyčių įgyvendinimui. Kiekvieno etapo pabaigoje turi būti įvertintas atliekų surinkimo lygis, antrinių žaliavų rūšiavimo užduočių įgyvendinimo lygis, nustatytos naujos regioninės atliekų tvarkymo sistemos užduotys bei plėtros schema. Patvirtinus naują Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (Žin., 2002, Nr. 40-1499) redakciją turi būti atnaujintas regioninis atliekų tvarkymo planas, atsižvelgiant į Plane nurodytas naujas užduotis bei jų įgyvendinimo priemones ir terminus. Numatyti nauji reikalavimai atskiroms atliekų rūšims bei įgyvendinimo priemonės turi būti perkeltos į Biržų r. savivaldybės atliekų tvarkymo planą.
§ Mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų (pakuočių atliekų) surinkimo sistemos ir didžiųjų bei kitų specifinių atliekų surinkimo aikštelių plėtra.
Pagal Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (Žin., 2002, Nr. 40-1499 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais) reikalavimus turi būti įgyvendintas visuotinumo principas. Taip pat atliekų tvarkymo sistemos veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo artimumo ir pakankamumo principų taikymo. Vadovaujantis šiais principais, tinkamos ar netinkamos perdirbti ar kitaip naudotinos atliekos turi būti šalinamos artimiausiame tinkamai įrengtame atliekų šalinimo įrenginyje. Biržų rajone iki 2009 m. pabaigos Investicinio projekto apimtyje numatoma įrengti/pastatyti:
§ 1 biologiškai skaidžių (žaliųjų) atliekų kompostavimo aikštelė;
§ 1 atliekų perkrovimo aikštelė;
§ 1 didžiųjų atliekų priėmimo aikštelė.
Įrengus visus, ES Sanglaudos fondo finansuojamo investicinio projekto apimtyje numatytus pastatyti, atliekų tvarkymo įrenginius, turi būti atliktas atliekų surinkimo ir rūšiavimo aikštelių plėtros poreikio įvertinimas bei parengtos išplėtimo schemos.
Tačiau jau šiuo metu yra siūloma atliekų tvarkymo sistemą papildyti naujais, Investicinio projekto sudėtyje nenumatytais atliekų tvarkymo objektais, prioritetinis sritis pasirenkant viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos plėtra bei gamybos ir specifinių atliekų srautų tvarkymą.
Siekiant užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos plėtrą 2007-2013 m. laikotarpiu Biržų r. savivaldybės didesniuose kaip 1000 gyventojų miestuose ir kaimuose, kurie nepateko į investicinio projekto akiratį, siūloma numatyti bent vienos didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės statybą ir įrengimą. Siūlomų pastatyti ir įrengti didžiųjų atliekų surinkimo aikštelių skaičius – 2, jų išdėstymas pateikiamas 6‑1 lentelėje.
6‑1 lentelė. Siūlomų pastatyti ir įrengti didžiųjų atliekų surinkimo aikštelių skaičius
Rajonas (savivaldybė) |
Seniūnija |
Gyvenvietė nuo 1000 gyventojų (gyventojų skaičius) |
Didžiųjų atliekų surinkimo aikštelių skaičius |
Biržų r. |
Vabalninko |
Vabalninkai (1328) |
1 |
Parovėjos |
Medeikiai (656) |
1 |
Orientacinis investicijų poreikis didžiųjų atliekų surinkimo aikštelių statybai bei planuojama eksploatacijos pradžia pateikiama 6‑2 lentelėje.
6‑2 lentelė. Orientacinis investicijų poreikis didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės statybai
Objekto pavadinimas |
Kiekis vnt. (vieneto kaina tūkst. Lt) |
Investicijų poreikis tūkst. Lt |
Numatoma eksploatacijos pradžia |
Didžiųjų atliekų surinkimo aikštelė, vnt. |
1 (1 300) |
1 300 |
2010 |
§ Biologiškai skaidžių atliekų atskiro surinkimo plėtra
Biologiškai skaidžių atliekų atskiro surinkimo ir kompostavimo uždaviniai yra sunkiai įgyvendinami, taikant tik pasyvų biologiškai skaidžių (žaliųjų) atliekų surinkimą didžiųjų atliekų aikštelėse. Todėl jau nuo 2008 m. pabaigos, po to kai bus pastatytos visos investiciniame projekte numatytos kompostavimo aikštelės, planuojama intensyvi šių atliekų atskiro surinkimo plėtra visoje Biržų r. savivaldybės teritorijoje.
Įgyvendinant šiuos reikalavimus numatomos organizacinės priemonės:
§ biologiškai skaidžių atliekų atskiras surinkimas iš įmonių;
§ biologiškai skaidžių atliekų atskiras surinkimas iš gyventojų.
Įvertinant tai, kad Valstybinis strateginis atliekų planas (Žin., 2002, Nr. 40-1499 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais) reikalauja užtikrinti, jog sąvartynuose iki 2013 metų šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos sudarytų ne daugiau 50 proc. 2000 metų kiekio, o palaipsniui iš viso turi būti uždrausta šias atliekas šalinti sąvartynuose, todėl biologiškai skaidžių atliekų tvarkymui turi būti skirtas padidintas dėmesys. Priimant, kad Panevėžio apskrityje per metus susidaro apie 77 000 tonų atliekų, numatoma, kad 2013 metais susidarys apie 18 000 tonų biologiškai skaidžių atliekų, kurių tvarkymui reikalingas papildomas apie 10 ha kompostavimo aikštelių bendras plotas.
Orientacinis investicijų poreikis biologiškai skaidžių kompostavimo aikštelių statybai bei planuojama eksploatacijos pradžia pateikiama 6‑3 lentelėje.
6‑3 lentelė. Orientacinis investicijų poreikis biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelės statybai
Objekto pavadinimas |
Kiekis vnt. (vieneto kaina tūkst. Lt) |
Investicijų poreikis tūkst. Lt |
Numatoma eksploatacijos pradžia |
Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aikštelė |
1 (1 500) |
1 500 |
2013 |
Biologiškai skaidžių atliekų atskiro surinkimo užduotis palaipsniui numatoma įgyvendinti maisto atliekų iš įmonių surinkimo dėka. Planuojamas pasiekti ženklus mišrių komunalinių atliekų frakcijos sumažinimas, atskiriant biologiškai skaidžias atliekas ir antrines žaliavas. Tačiau tik nustačius atliekų tvarkymo tarifo (rinkliavos) diferencijavimo tvarką, tam bus sudarytos organizacinės prielaidos. Siūlomas finansinis mechanizmas skatinti atliekų, įskaitant biologiškai skaidžias atliekas, rūšiavimą.
Siekiant pagrįsti EB komisijos sprendime numatytų įrengti 5 kompostavimo aikštelių poreikį bei gaminti geros kokybės kompostą, turi būti parengti reikalavimai biologiškai skaidžių atliekų surinkimui. Būtina įvertinti naujausiomis žiniomis pagrįstas komposto gamybos technologijas ir organizuoti tinkamiausią technologijų diegimą.
Įgyvendinti biologiškai skaidžių atliekų užduotis numatoma Biržų r. savivaldybėje susidariusį nuotekų dumblą panaudoti komposto gamybai, tačiau tam būtina nustatyti panaudojimo sritis. Šiam tikslui pasiekti šiuo metu jau parengta ir patvirtinta projekto „Investicinė programa dumblo tvarkymui Lietuvoje“ (sutartis Nr. 2005/6/ND/P/LT) Galimybių studija bei imtasi priemonių įgyvendinti joje pasiūlytas priemones.
§ Didžiųjų komunalinių atliekų tvarkymo plėtra
Labai svarbus didžiųjų atliekų surinkimo sistemos prieinamumas gyventojams, siekiant įdiegti ir išplėsti šių atliekų atskirą surinkimą Panevėžio regione.
Organizacinės priemonės reikalingos įgyvendinti atskirą didžiųjų komunalinių atliekų surinkimą:
§ didžiųjų komunalinių atliekų atskiras surinkimas iš gyventojų ir įmonių didžiųjų atliekų aikštelėse;
§ didžiųjų komunalinių atliekų atskiras surinkimas iš gyventojų ir įmonių apvažiavimo būdų.
2005 m. gruodžio 8 d. EB komisijos sprendime numatytas finansavimas didžiųjų atliekų aikštelių įrengimui bei reikalingos įrangos įsigijimui, t.y. konteinerių, didžiosioms atliekoms laikinai saugoti. Tolimesniam šių atliekų tvarkymo sistemos finansavimui reikalingos lėšos turi būti įtrauktos į atliekų tvarkymo tarifą (rinkliavą) arba gautas iš išorinių šaltinių.
§ Elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) tvarkymo plėtra
EEĮ atliekų tvarkymo sistemos vystymas priskirtas gamintojams ir importuotojams, kurie turi organizuoti ir finansuoti šių atliekų tvarkymą nuo namų ūkių iki saugaus šių atliekų sutvarkymo. Buityje susidarančios EEĮ atliekos turi būti surenkamos naudojantis organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis. Pagal Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (Žin., 2002, Nr. 40-1499 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais) reikalavimus, EEĮ atliekų surinkimo ir tolesnio tvarkymo sistema turi būti organizuota taip, kad nuo 2008 metų buityje susidarančių EEĮ atliekų būtų surenkama ne mažiau kaip 4 kilogramai vienam gyventojui per metus.
EEĮ atliekų atskiro surinkimo ir tvarkymo kokybės gerinimą ir paslaugos plėtimą numatoma vykdyti didžiųjų atliekų aikštelėse, įrengtose Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio ir Rokiškio rajonų savivaldybėse. Tai reiškia, kad kiekvienoje projektuojamoje didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėje bus numatytas reikalingas kiekis ir reikiamos specifikacijos konteinerių pastatymas EEĮ atliekų surinkimui.
EEĮ atliekų surinkimo punktų tinklas bus plečiamas įtraukiant ir įmones, prekiaujančias EEĮ. Bus siekiama su įmonėmis tartis dėl atitinkamų EEĮ atliekų priėmimo prekybos vietose.
§ Naudotų padangų surinkimo punktų plėtra
Didžiųjų atliekų aikštelėse bus įrengtos vietos naudotų padangų priėmimui, o vėliau jos perduodamos šių atliekų perdirbėjams. Kasmet surenkamų naudotų padangų kiekiai vis didėja, todėl šių atliekų surinkimo punktų tinklas turi būti plečiamas įtraukiant ir įmones, prekiaujančias jomis, siekiant naudotas padangas priimti ir prekybos vietose.
Naudotų padangų atliekų surinkimo sistemos plėtrai reikalingos lėšos turi būti gautos iš apmokestintų gaminių lėšų fondo arba gautas iš išorinių šaltinių.
§ Statybos ir griovimo atliekų tvarkymo plėtra
Ateityje gali padidėti statybos ir griovimo atliekų frakcija dėl ekonominės Lietuvos būklės gerėjimo. Be to, vadovaujantis Valstybiniu strateginiu atliekų tvarkymo planu (Žin., 2002, Nr. 40-1499 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais) Panevėžio regiono savivaldybės turi įvertinti apleistų statinių griovimo poreikius ir parengti griovimo darbų planą. Griovimo metu susidarančių atliekų tvarkymas gali pareikalauti papildomų pajėgumų. Poreikių įvertinimui planuojama parengti statybos ir griovimo atliekų panaudojimo studiją, kurioje būtų pasiūlytos šių atliekų panaudojimo galimybės ir priemonės.
Taip pat statybos ir griovimo atliekų tvarkymo srityje siūlome numatyti šių atliekų perdirbimo įrenginio statybą Panevėžio mieste. Įrenginio paskirtis - betono, gelžbetonio ir asfalto atliekų sutrupinimas bei sijojimas į skirtingas frakcijas. Įrenginio pajėgumas turi užtikrinti pilną mieste ir jo apylinkėse susidarančių atliekų perdirbimą.
Orientacinis investicijų poreikis statybos ir griovimo atliekų perdirbimo įrenginio statybai bei planuojama eksploatacijos pradžia pateikiama 6‑4 lentelėje.
6‑4 lentelė. Orientacinis investicijų poreikis statybos ir griovimo atliekų perdirbimo įrenginio statybai
Objekto pavadinimas |
Kiekis vnt. (vieneto kaina tūkst. Lt) |
Investicijų poreikis tūkst. Lt |
Numatoma eksploatacijos pradžia |
Statybos ir griovimo atliekų perdirbimo įrenginys |
1 (8 000) |
8 000 |
2008 |
§ Pavojingų buities atliekų surinkimo plėtra
Pavojingų atliekų tvarkymo sistema pagrįsta gamintojo atsakomybės ir „teršėjas moka“ principais. Pavojingų buities atliekų atskiro surinkimo sistema turi būti plečiama, siekiant padidinti surinkimo sistemos prieinamumas gyventojams ir pagerinti šių atliekų atskirą surinkimą bei sumažinti aplinkos tarša pavojingomis medžiagomis visoje Biržų r. savivaldybės teritorijoje. Plėtrai įgyvendinti numatomi šie strateginiai veiksmai:
§ Pavojingų atliekų punktų plėtros poreikio įvertinimas ir punktų plėtros schemos parengimas;
§ Derybos su prekybos ir paslaugų įmonėmis dėl pavojingų buities atliekų priėmimo;
§ Pavojingų atliekų punktų plėtra.
Plečiant pavojingų atliekų surinkimo punktų tinklą numatoma įtraukti pavojingų medžiagų turinčių produktų gamintojus ir importuotojus, bei įmones, prekiaujančias pavojingų medžiagų turinčiais produktais. Bus siekiama susitarti dėl atitinkamų pavojingų buities atliekų priėmimo prekybos vietose ir organizuojamas būtinų administracinių priemonių įgyvendinimas (pavojingų atliekų tvarkytojų apmokymai, atitinkamų leidimų ir licencijų gavimas).
Pagal patvirtintą Valstybinę pavojingų atliekų tvarkymo 2006-2008 metų programą (Žin., 2006, Nr. 5-145) iki 2010 m. Lietuvoje turi būti įrengtas pavojingų atliekų šalinimo sąvartynas ir deginimo įrenginys. Šių įrenginių statybai jau yra skirtos ES Sanglaudos fondo lėšos.
§ Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo plėtra
Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymas Biržų r. savivaldybėje šiuo metu praktiškai sukoncentruotas smulkiose privataus kapitalo įmonėse. Šių atliekų tvarkymo geresnės kokybės užtikrinimas ilgalaikės veiksmų programos laikotarpiu sietinas su privataus verslo plėtra Biržų r. savivaldybėje ir visoje apskrityje ir aplinkosauginių reikalavimų šiai veiklos sričiai nustatymu.
§ Gamybos atliekų tvarkymo plėtra
Biržų r. savivaldybėje susidariusių gamybos ir specifinių atliekų srauto tvarkymo srityje siūloma sutelkti dėmesį į kuriamos atliekų tvarkymo sistemos ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų reguliavimo sferą nepatenkančių ūkio subjektų atliekų tvarkymą.
§ Regioninių atliekų šalinimo įrenginių plėtra
Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane (Žin., 2002, Nr. 40-1499 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais) nurodyta, kad savivaldybės turi užtikrinti, kad jų teritorijoje susidariusios atliekos bus šalinamos tik to atliekų tvarkymo regiono, kuriam priklauso savivaldybė, regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne. Įrengus Panevėžio regioninio sąvartyno pirmąją sekciją bus pradėtas atliekų šalinimo plėtros planavimas, t.y. regioninio sąvartyno plėtra, statant kitas sekcijas ir apsirūpinant papildoma technika. Bus parengta sąvartyno naujos sekcijos poreikio įvertinimo studija, kurioje bus išanalizuoti tiek finansiniai tiek ir techniniai aspektai. Neatmetama galimybė, kad pradėjus eksploatuoti pirmąją regioninio sąvartyno sekciją paaiškės būtinybė plėsti regioninį sąvartyną. Tuomet įvertinimas nebus atliekamas, o vietoje jo iš karto planuojama sąvartyno plėtra.
Numatomi plėtros darbai:
§ Sąvartyno naujos sekcijos projektinės ir statybos paslaugų pirkimo dokumentų parengimas;
§ Sąvartyno naujos sekcijos statyba.
Orientacinis investicijų poreikis regioninio sąvartyno II sekcijos įrengimui bei planuojama eksploatacijos pradžia pateikiama 6‑5 lentelėje.
6‑5 lentelė. Orientacinis investicijų poreikis regioninio sąvartyno II sekcijos įrengimui
Objekto pavadinimas |
Kiekis vnt. (vieneto kaina tūkst. Lt) |
Investicijų poreikis tūkst. Lt |
Numatoma eksploatacijos pradžia |
Regioninio sąvartyno II sekcija |
1 (20 000) |
20 000 |
2013-2014 |
§ ES reikalavimų neatitinkančių sąvartynų sutvarkymas
ES Sanglaudos fondo finansuojamo investicinio projekto biudžete yra numatytos lėšos visų 17 vidutinio ir 3 žemo prioriteto sąvartynų, esančių Biržų r. savivaldybės teritorijoje, sutvarkymui. Pagal PRATC pirkimų planą (5-1 priedas) regioninio sąvartyno eksploatacija numatoma pradėti nuo 2009 m. pabaigos. Kartu bus imtasi visų priemonių, būtinų apskrityje esamų sąvartynų sutvarkymo pagal ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimus. Projekto „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: projektavimo ir konkursinės dokumentacijos parengimas“ sudėtyje pagal atliktus sąvartynų (šiukšlynų) tyrimus, bus parengti sąvartynų uždarymo ir sutvarkymo (uždarymo ir rekultivavimo) projektai (arba techniniai reglamentai) bei konkursinė dokumentacija rangovui parinkti. ES ir nacionalinių aplinkos apsaugos reikalavimų neatitinkančių sąvartynų uždarymą ir sutvarkymą turėtų organizuoti PRATC ir užbaigti ne vėliau kaip 2011 m.
Duomenys apie Biržų r. savivaldybės teritorijoje esančius žemo ir vidutinio prioriteto sąvartynus pateikiami 3-8 priede.
§ Visuomenės informavimo ir švietimo plėtra
Pagrindinė sąlyga įtraukiant visuomenę dalyvauti formuojant aplinkosaugos politiką ir priimant sprendimus, yra išsamiai ir laiku informuoti apie aplinkos būklę. Šiuo klausimu yra būtina viešinti atliekų tvarkymo sektoriaus aktualijas. Biržų r. savivaldybės atliekų tvarkymo plano sėkmingas įgyvendinimas didele dalimi priklauso ir nuo gyventojų supratimo, sąmoningumo bei dalyvavimo.
Viena iš projekto „Techninės pagalbos teikimas UAB PRATC užduočių yra parengti projekto „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ visuomenės informavimo ir švietimo programą. Pagal parengtoje programoje numatytą informavimo ir švietimo priemonių planą buvo paruošta viešinimo paslaugų pirkimo konkursinė dokumentacija. Įvykus pirkimui dėl visuomenės informavimo ir švietimo paslaugų teikimo, 2006 m. spalio 17 d. pasirašyta sutartis su UAB „Baltijos viešųjų ryšių grupė“ . Visuomenės informavimo ir švietimo programos priemonių įgyvendinimui iš Sanglaudos fondo skirtas biudžetas – 228 tūkst. Lt.
Per 2006 m. – 2010 m. laikotarpį įvykdžius investiciniame projekte numatytas technines - inžinerines užduotis bei techninės pagalbos sudėtyje parengus PRATC veiklą reglamentuojančius teisinius – administracinius, aplinkosauginius, technologinius dokumentus, Biržų r. savivaldybėje bus sukurta kokybiškai nauja apskrities atliekų tvarkymo sistemos inžinerinė infrastruktūra, iš esmės pagerės atliekų surinkimo paslaugų kokybė ir atliekų surinkimo lygis. Tai reiškia, kad įgyvendinus investicinį projektą, Biržų r. savivaldybėje turės būt teikiamos tinkamos, saugios aplinkai ir žmonėms bei ekonomiškai pagrįstos atliekų tvarkymo paslaugos, atitinkančios valstybės teisės aktų, standartų bei strateginių tikslų reikalavimus, nustatytus vadovaujantis EB direktyvomis ir reglamentais.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal LR Viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 2006, Nr. 4-102) reikalavimus, sutartis su paslaugų teikėju – UAB „Baltijos viešųjų ryšių grupė“ visuomenės švietimo bei informavimo kampanijos vykdymui sudaryta 36 mėnesių laikotarpiui, nuo 2009 m. spalio 17 d. privalomas visuomenės informavimo ir švietimo funkcijas toliau savarankiškai vykdyti turės PRATC.
Atliekų tvarkymo sektoriuje vykstančių pokyčių viešinimas, visuomenės pozityvios nuomonės formavimas, visuomenės opinijos kaitos stebėsena privalės būti vykdoma ir laikotarpiu įgyvendinus investicinio projekto užduotis. Šias funkcijas pagal 2.6.3.1 skyriuje išvardintų norminių dokumentų reikalavimus ir LR vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo (2001 07 12 Nr. VIII–2018; Žin., 2000, Nr. 91-2832) nustatyta tvarka privalės vykdyti kiekviena Panevėžio apskrities savivaldybė.
Ilgalaikės veiksmų programos priemonių įgyvendinimo terminai, finansavimo šaltiniai ir atsakingi vykdytojai yra pateikti 6-1 priede.
6.2 Planuojamos investicijos ir finansavimo šaltiniai
Biržų r. savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtrai didžioji dali būtinų lėšų turi būti surenkama įgyvendinant principą „teršėjas moka“, įvedus rinkliavą bei panaudojant atliekų tvarkymo įmonių nuosavas arba skolintas lėšas. Pastarosios lėšų kaupimą būsimoms investicijoms formuos iš pajamų, gaunamų už atliekų tvarkymo paslaugas teikiamas gyventojams ir įmonėms.
Ši nuostata pirmiausia bus taikoma plėtojant mišrių komunalinių atliekų surinkimą iš gyventojų ir įmonių bei planuojant ir įgyvendinant tolesnę regioninio sąvartyno plėtros programą.
Siekiant išvengti staigaus atliekų tvarkymo paslaugų kainų augimo, bus įvertintos visos galimybės pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų teikiamomis galimybėmis. Pirmiausia ši finansavimo schema bus taikoma plėtojant specifinių atliekų tvarkymą (nuotekų valymo įrenginių dumblas, biologiškai skaidžios atliekos, medicininės atliekos, pavojingos atliekos ir kt.).
Senų žemo, vidutinio ir didžiausio prioriteto sąvartynų (šiukšlynų) sutvarkymas (uždarymas ir rekultivavimas) bus finansuojamas iš ES Sanglaudos fondo bei valstybės biudžeto lėšų. Pagal Komisijos sprendimą seni ES reikalavimų neatitinkantys sąvartynai ir šiukšlynai, kurių Panevėžio regione yra 95, turi būti uždaryti ir sutvarkyti iki 2009 m. pabaigos. Šių sąvartynų sutvarkymui numatytas preliminarus biudžetas yra:
§ senų žemo, vidutinio ir didžiausio prioriteto sąvartynų ir šiukšlynų sutvarkymui - 4,9 mln. EUR (17,1 mln. Lt);
§ senojo Panevėžio sąvartyno sutvarkymui - 3,8 mln. EUR (13,2 mln. Lt).
Bendros investicijos į Panevėžio regiono savivaldybių atliekų tvarkymo sistemos plėtrą 2007 – 2010 metais (neįvertinant išlaidų pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymui, EEĮ atliekų tvarkymui, naudoti netinkamų transporto priemonių tvarkymui bei kitų atliekų, už kurių tvarkymą atsako gamintojai ir importuotojai, tvarkymo kaštų) sudarys daugiau nei 67 mln. litų (iš kurių apie 30,2 mln. litų sudarys išlaidos ES reikalavimų neatitinkančių sąvartynų ir šiukšlynų uždarymui ir rekultivavimui).
Pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimas ir tvarkymas bus finansuojamas gamintojų ir importuotojų arba iš pastarųjų sumokėtų mokesčių už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Analogiška finansavimo schema bus taikoma ir EEĮ atliekų tvarkymui, naudoti netinkamų transporto priemonių tvarkymui bei kai kurių pavojingų atliekų tvarkymui.
Europos Bendrijų Komisija 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. CCI 2005/LT/16/C/PE/003 projekto įgyvendinimui skyrė paramą iš Sanglaudos fondo, kurios dydis - 85 proc. nuo projekto bendrosios vertės, t.y. – 57,19 milijonai litų. Tai didžiausia Europos Bendrijos parama atliekų tvarkymo projekto įgyvendinimui Lietuvoje, nes lig šiol Europos Bendrijos paramos dydis paprastai neviršydavo 80 proc. Likusias lėšas projekto įgyvendinimui skirs Lietuvos valstybė. Projekto „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“ finansavimui paskola nėra numatyta.
Pagal projekto „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: projektavimo ir konkursinės dokumentacijos parengimas“ preliminarios ataskaitos apimtyje parengtą ir patvirtintą pirkimų planas (5- 1 priedas), įvertinus projekto darbų apimtis ir įkainius bus peržiūrėtas projekto komponentų biudžetas. Atsiradus žymiam deficitui, turi būti numatyta galimybė imti paskolą.
7. TRUMPALAIKĖ VEIKSMŲ PROGRAMA (2007-2010 M.)
7.1 Atliekų tvarkymo sistemos komponentų plėtra ir kalendorinis planas
Biržų r. savivaldybės atliekų tvarkymo plano trumpalaikė veiksmų programa apima 2007-2010 m. laikotarpį ir svarbiausias atliekų tvarkymo sistemos plėtros priemones, įgyvendinant Biržų r. savivaldybės atliekų tvarkymo plane nustatytus tikslus ir uždavinius. Trumpalaikių veiksmų programos priemonės sudarys sąlygas ilgalaikių strateginių priemonių įgyvendinimui (biologiškai skaidžių, statybos ir griovimo atliekų tvarkymo plėtros ir pan.).
Trumpalaikė veiksmų programa apima tiek ES finansuojamo Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo investicinės programos priemones, tiek ir kitas programoje nenumatytas priemones, kurios yra būtinos atliekų tvarkymo tikslų įgyvendinimui. Programa apima ir atliekų tvarkymo paslaugų ir prekių pirkimą, kurie pilna apimtimi įtraukti į Investicinę programą.
Trumpalaikių veiksmų programoje yra numatyta atliekų surinkimo organizavimas ir regioninių įrenginių, tokių kaip regioninis sąvartynas su rūšiavimo linija, 5 didžiųjų atliekų aikštelių, 5 kompostavimo aikštelių ir 2 atliekų perkrovimo stočių, atitinkančių aplinkosaugos reikalavimus, įrengimas. Šių priemonių įgyvendinimui skirtas Sanglaudos fondo finansavimas, o plėtra vykdoma iš atliekų tvarkymo mokesčio (rinkliavos) lėšų.
Trumpalaikių veiksmų priemonės yra suskirstytos į šias grupes:
§ Administracines-organizacines, t. y. PRATC kaip regioninio atliekų tvarkymo sistemos organizavimo ir įgyvendinimo vykdomosios organizacijos institucinio stiprinimo;
PRATC institucinis stiprinimas apima naujų, visą regioninę atliekų tvarkymo sistemą apimančių organizacinių ir administracinių pareigų, atsakomybių ir įgaliojimų suteikimą, PRATC verslo plano ir kitų atliekų tvarkymo veiklai organizuoti būtinų dokumentų parengimą.
§ Atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo dokumentų parengimo;
Atliekų tvarkymo paslaugų pirkimo dokumentai apims mišrių komunalinių, antrinių žaliavų, tame tarpe ir pakuočių atliekų, biologiškai skaidžių, statybos ir griovimo, EEĮ atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugų pirkimą.
§ Atliekų apskaitos sistemos sukūrimo ir įdiegimo;
Atliekų apskaitos sistemos metodika turi apimti šių atliekų tvarkymo rodiklių apskaičiavimo metodika:
§ naudojimasis savivaldybių atliekų tvarkymo sistema;
§ antrinių žaliavų ir kitų specifinių atliekų atskiro surinkimo ir tvarkymo;
§ biologiškai skaidžių atliekų šalinimo sąvartyne bei kt.
Turi būti parengtos atliekų tvarkymo formos, kurias turės pildyti atliekų tvarkymo rangovai bei jų pildymo tvarka ir nustatyta bendra forma, kuri periodiškai bus pateikiama susipažinti su AM Panevėžio RAAD.
§ Rinkliavos (tarifo) už atliekų tvarkymą projekto parengimas;
Parengtas vietinės rinkliavos (tarifo) nuostatų projektas, kuriame apibrėžta mokėjimų tvarka, atsakomybės ir pareigos, rinkliavos dydžiai, rinkliavos mokėjimų įgyvendinimas ir kontrolė. Į atliekų tvarkymo rinkliavą būtina įtraukti ir visas atliekų tvarkymo išlaidas. Atliekų tvarkymo rinkliavos (tarifo) nuostatų projektas turi būti pristatytas visuomenei. Taip pat reikia nustatyti galimybes padengti atliekų tvarkymo rinkliavos išlaidas socialiai remtiniems asmenims iš socialinių programų. Įvedus atliekų tvarkymo rinkliavą (tarifą) reikia apmokyti darbuotojus apskaityti rinkliavą. Kaip alternatyvą PRATC siūloma sudaryti sutartis su seniūnijomis ar atliekų tvarkytojais dėl rinkliavos surinkimo.
§ Atliekų tvarkymo reglamentavimo tobulinimo;
Gerinant atliekų tvarkymo veiklą būtina tobulinti savivaldybių atliekų tvarkymo teisės aktus, kuomet būtų nustatyti papildomi reikalavimai dėl biologiškai skaidžių atliekų surinkimo, rūšiavimo, parengtas statybų ir griovimo atliekų tvarkymo, nepriimamų į sąvartyną atliekų (papildomai apmokestinamų) sąrašas. Šios priemonės taip pat įtrauktos į trumpalaikio laikotarpio veiksmų programą.
Būtina atkreipti dėmesį į eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių sutvarkymą, todėl rekomenduojama parengti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ir jų dalių pašalinimo iš kiemų tvarką ir įgaliojimų perduoti atitinkamoms tarnyboms.
§ ES finansuojamo projekto administravimo.
Atliekų tvarkymo veiklos, t.y.:
§ Atliekų surinkimo paslaugos teikimo ir atliekų surinkimo plėtros;
§ Specifinių atliekų tvarkymo plėtros;
§ Atliekų šalinimo (regioninio sąvartyno plėtros);
§ Esamų sąvartynų uždarymo ir sutvarkymo.
Pagrindinės atliekų surinkimo ir rūšiavimo veiklos priemonės, būtinos sėkmingam regioninės atliekų tvarkymo sistemos įgyvendinimui numatytos ES Sanglaudos fondo finansuojamoje Investicinėje programoje. Regioniniai atliekų tvarkytojai, parinkti viešo konkurso būdu, naudosis šios programos apimtyje pastatytais atliekų tvarkymo ir šalinimo įrenginiais bei privalės įgyvendinti regioniniame atliekų tvarkymo plane numatytas užduotis skirtingoms atliekų rūšims. PRATC turės stebėti ir teikti ataskaitas savivaldybėms, kaip vykdomos šios užduotys.
Neįtrauktos į investicinę programą priemonės turės būti finansuojamos iš atliekų tvarkymo tarifo (rinkliavos) arba išorinių šaltinių. Praeities taršos pašalinimo priemonės turi būti įgyvendinamos tik iš išorinių finansavimo šaltinių.
Dabartiniu laikotarpiu visuomenė dar nėra pakankamai subrendusi ir pasirengusi dalyvauti aplinkosaugos politikos kūrimo procesuose, todėl būtina ugdyti ir skatinti jos poreikį domėtis aplinkos būkle, aktyviai įsitraukti, kai priimami sprendimai. Šiuo tikslu Visuomenės švietimo ir informavimo veiksmų programa 2006-2009 metams visam Panevėžio regionui parengta atskirai. Joje detalizuotos visos švietimo priemonės ir kaštai. Šio plano atskiras pateikimas yra sąlygotas šios veiklos svarbos ir savalaikiškumo. Viešinimo priemonių plano įgyvendinimui skirtas Sanglaudos fondo finansavimas. Atliekų turėtojų švietimo ir informavimo veikla bus nuolatinė, todėl reguliariai bus rengiami švietimo planai, kurių finansavimas turės būti užtikrinamas iš atliekų tarifo arba išorinių finansavimo šaltinių.
Trumpalaikio laikotarpio veiksmų programoje įtrauktos atliekų tvarkymo apskaitos sistemos sukūrimo priemonės. Apskaita leis geriau įvertinti regioninės sistemos sukūrimo pažangą ir atliekų tvarkymo tikslų įgyvendinimą.
Bus siekiama glaudaus atliekų tvarkytojų, savivaldos institucijų ir įmonių bendradarbiavimo įmonėms pavestais atliekų tvarkymo klausimais.
Trumpalaikės veiksmų programos priemonių įgyvendinimo terminai, finansavimo šaltiniai ir atsakingi vykdytojai yra pateikti 6-2 priede.
7.2 Planuojamos investicijos ir finansavimo šaltiniai
Projekto įgyvendinimui Europos Bendrijų Komisija 2005 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. CCI 2005/LT/16/C/PE/003 skyrė paramą iš Sanglaudos fondo. Bendra projekto vertė – 67,29 milijonai litų. Sanglaudos fondo paramos dydis - 85 proc. nuo projekto bendrosios vertės, t.y. – 57,19 milijonai litų. Visos investicinės lėšos skirtos trumpalaikėje investicinėje programoje (2007 – 2010 m.) numatytų priemonių įgyvendinimui.
Pagal trumpalaikėje investicinėje programoje numatytų priemonių planą turi būti įvykdyti šie darbai:
§ Parengti techniniai projektai ir konkursinė dokumentacija naujai statomiems objektams;
§ Pastatytas naujas ES reikalavimus atitinkantis regioninis sąvartynas (pirmoji sekcija – apie 6,0 ha, kartu su žaliųjų atliekų kompostavimo aikštele ir antrinių žaliavų rūšiavimo linija regioniniame sąvartyne);
§ Uždarytas ir rekultivuotas šiuo metu eksploatuojamas Panevėžio miesto sąvartynas;
§ Sutvarkyti (uždaryti ir rekultivuoti) žemo, vidutinio ir aukšto prioriteto sąvartynai Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio ir Rokiškio rajonuose;
§ Įrengtos 5 biologiškai skaidžių (žaliųjų) atliekų kompostavimo aikštelės Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio ir Rokiškio rajonuose;
§ Įrengtos 2 atliekų perkrovimo aikštelės Biržuose ir Rokiškyje;
§ Pastatytos didžiųjų atliekų priėmimo aikštelės Biržų, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio ir Rokiškio rajonuose;
§ Nupirkta mobili įranga regioniniam sąvartynui bei kompostavimo aikštelėms;
§ Nupirkti biologiškai skaidžių atliekų konteineriai;
§ Nupirktos triukšmą mažinančių priemonės.
8. ATLIEKŲ TVARKYMO VEIKLOS FINANSINIS MODELIS IR ATLIEKŲ TVARKYMO PASLAUGŲ ĮKAINIO ĮVERTINIMAS
Atliekų tvarkymo veiklos Panevėžio regione finansinis modelis ir paslaugos įkainio įvertinimas 2009-2013 metų periodui remiasi šiais šaltiniais:
§ Komunalinių atliekų tvarkymo įkainių skaičiavimo metodinėmis rekomendacijomis, parengtomis Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministerijos.
§ Atliekų surinkimo ir transportavimo įmonių apklausos rezultatais.
§ PRATC 2007 metų veiklos planu.
§ UAB „SWECO BKG LSPI“ techninių ekspertų pateiktais duomenimis.
§ PRATC pateiktais duomenimis.
§ UAB „SPB“ pateikta ataskaita.
Pagrindinės makroekonominės prielaidos 2009-2013 metų periodui yra priimamos sekančios:
§ Metinė infliacija. Lietuvos Finansų Ministerija prognozuoja, kad metinė infliacija 2009 nesieks 3%. Priimame, kad infliacija 2009-2013 metais sudarys 3% per metus.
§ Darbo užmokesčio didėjimas. Lietuvos Finansų Ministerija prognozuoja, kad darbo užmokesčio didėjimas apie 2008 metus sulėtės iki 5-6% (2006-2007 augs apie 10%) ir tikėtina, kad vėliau gali dar sumažėti. Priimame, kad darbo užmokesčio didėjimas 2009-2013 metų periodu sudarys 5% per metus.
§ Disponuojamos pajamos. Disponuojamos pajamos tiesiogiai priklauso nuo darbo užmokesčio. Priimame, kad jų augimas 2006-2007 sudarys 10%, o 2008-2013 sulėtės iki 5%.
§ Kuro ir elektros kainų augimas. Remiantis Lietuvos mokslų akademijos atlikta ilgalaike kuro kainų prognoze, priimame, kad kuro kainos augs 5% per metus. Elektros kainų augimo prognozuoti šiuo metu yra sunku, dėl neiškaus apsirūpinimo šaltinio uždarius Ignalinos AE. Augimo tendencijos paaiškės ne anksčiau 2010 metų. Šią dieną, darome prielaidą, kad elektros kainų augimas sutaps su prognozuojamu metinės infliacijos lygiu.
8.1 Atliekų tvarkymo veiklos Biržų r. sav. finansinis modelis
Biržų r. savivaldybėje atliekų tvarkymo veiklos finansinis modelis remiasi principais:
§ „Teršėjas moka“ - tai reiškia, kad atliekų tvarkymo sąnaudas (t.y. ir turto nusidėvėjimą) turi apmokėti atliekų turėtojas.
§ solidarumo principu, t.y. regiono savivaldybės taiko solidarų vietinės rinkliavos dydį, už vienos tonos (vieno kubinio metro) komunalinių atliekų sutvarkymą.
8.1.1 Atliekų tvarkymo veiklos sąnaudos
Atliekų tvarkymo veiklos Panevėžio regione funkcinė schema:
Atliekų tvarkymo sąnaudos apima:
§ surinkimo ir transportavimo iki regioninio sąvartyno sąnaudas;
§ atliekų rūšiavimo, sutvarkymo ir deponavimo sąvartyne sąnaudas;
§ rinkliavos administravimo bei visuomenės informavimo sąnaudas.
8.2 Atliekų tvarkymo paslaugų įkainio įvertinimas
8.2.1 Atliekų tvarkymo įkainio struktūra
Atliekų tvarkymo veiklos orientacinio įkainio struktūra:
Vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą dydis turi kompensuoti:
Komunalinių atliekų (tame tarpe stambiųjų atliekų) surinkimo ir transportavimo sąnaudas:
§ Komunalinių atliekų (tame tarpe stambiųjų atliekų) surinkimo transporto sąnaudas;
§ Komunalinių atliekų (tame tarpe stambiųjų atliekų) transportavimo į sąvartyną sąnaudas;
§ Komunalinių atliekų (tame tarpe stambiųjų atliekų) surinkimo ir transportavimo infrastruktūros nusidėvėjimo sąnaudas;
§ Komunalinių atliekų (tame tarpe stambiųjų atliekų) surinkimo ir transportavimo administravimo sąnaudas.
Atliekų sutvarkymo ir deponavimo sąnaudos:
§ Regiono sąvartyno (tame tarpe ir pagalbinių aikštelių) pastatų ir įrengimų sąnaudas elektrai ir kurui;
§ Regiono sąvartyno (tame tarpe ir pagalbinių aikštelių) pastatų ir įrengimų nusidėvėjimo sąnaudas ir sąnaudas priežiūrai ir remontui;
§ Uždarytų sąvartynų priežiūros sąnaudas;
§ Regiono sąvartyno darbo užmokesčio sąnaudas;
§ Regiono sąvartyno sąnaudas filtrato valymui;
§ Regiono atliekų tvarkymo centro veiklos sąnaudas;
§ Paskolos kaštus.
Vietinės rinkliavos administravimo sąnaudos bei visuomenės informavimo ir ekologinio švietimo funkcijos vykdymo sąnaudos.
Pelno norma.
8.2.2 Atliekų tvarkymo įkainio skaičiavimo seka
Atliekų tvarkymo Įkainio (vietinės rinkliavos) dydis įvertinamas atlikus šiuos skaičiavimus:
§ Apskaičiuojamos atliekų surinkimo ir transportavimo sąnaudos kiekvienai savivaldybei;
§ Apskaičiuojamos bendros atliekų surinkimo ir transportavimo sąnaudos visai apskričiai;
§ Apskaičiuojamos atliekų sutvarkymo ir deponavimo sąnaudos, įvertinant visas nurodytas sąnaudas;
§ Įvertinamos rinkliavos administravimo ir informavimo sąnaudos bei pelno norma;
§ Apskaičiuojame vienos tonos surinkimo, sutvarkymo ir deponavimo kainą;
§ Apskaičiuojame įkainio vienam gyventojui dydį.
Įkainio dydis skaičiuojamas pagal sekančias formules:
1. Apskaičiuojamos bendros atliekų surinkimo ir transportavimo sąnaudos visai apskričiai:
(1)
čia: V - atliekų surinkimo ir transportavimo sąnaudos visai apskričiai;
Vi - atliekų surinkimo ir transportavimo sąnaudos kiekvienai savivaldybei.
2. Apskaičiuojamos atliekų sutvarkymo ir deponavimo sąnaudos, įvertinant visas nurodytas sąnaudas:
(20)
čia: M - atliekų sutvarkymo ir deponavimo sąnaudos;
Mi - visos nurodytos sąnaudos.
3. Apskaičiuojama atliekų surinkimo, sutvarkymo ir deponavimo kaina (sąnaudos + pelno norma) visai apskričiai:
K = V + M + N + L (3)
čia: K – atliekų surinkimo, sutvarkymo ir deponavimo kaina (sąnaudos + pelno norma) visai apskričiai;
V - atliekų surinkimo ir transportavimo sąnaudos visai apskričiai;
M - atliekų sutvarkymo ir deponavimo sąnaudos;
N- rinkliavos administravimo ir gyventojų informavimo sąnaudos:
L – pelno norma.
4. Apskaičiuojame vienos tonos surinkimo, sutvarkymo ir deponavimo kainą:
(4)
čia: k - vienos tonos atliekų sutvarkymo ir deponavimo kaina (sąnaudos + pelno norma);
K – atliekų surinkimo, sutvarkymo ir deponavimo kaina visai apskričiai;
A- apskrityje susidarantis atliekų kiekis per metus.
8.2.3 Atliekų surinkimo ir transportavimo savikaina
Atliekant savikainos skaičiavimais yra remiamasi sekančiomis technologinėmis prielaidomis:
Kuro norma. Kuro norma (orientacinė) surinkimo maršrute, įskaitant sustojimus neišjungus variklio priimama 60 l/100 km. Kuro norma priimta remiantis įmonių apklausos rezultatais.
Automobilio įsigijimo kaina. Automobilio (naujo) įsigijimo kaina (orientacinė) priimama 170000 Lt. Prielaida priimta remiantis įmonių apklausos rezultatais ir rinkos informacija.
Automobilio likutinė vertė. Automobilio likutinė vertė (orientacinė) priimama 20000 Lt. Prielaida priimta remiantis įmonių apklausos rezultatais.
Nusidėvėjimo laikas. Nusidėvėjimo laikas priimamas 5 metai automobiliui ir 5 metai konteineriams.
Per metus nuvažiuotas atstumas. Paskaičiuojamas iš per savaitę nuvažiuoto atstumo. Per savaitę nuvažiuotas atstumas yra gaunamas pagal Geografinę Informacijos Sistemą (GIS) atidėjus savaitinius surinkimo ir transportavimo į sąvartyną maršrutus.
Automobilių skaičius. Automobilių skaičius priimamas pagal nuvažiuotus atstumus, atsižvelgiant į faktinę padėtį. Priimame, kad surinkimo automobilio talpa yra 8 t.
8‑1 lentelė. Esamas ir prognozuojamas automobilių skaičius
|
Esamas automobilių skaičius (2006 m.) |
Prognozuojamas automobilių skaičius |
Biržų r. sav. |
9 |
9 |
8‑2 lentelė. Atliekų surinkimo ir transportavimo kelias
|
Transportavimas km per savaitę |
Surinkimas, km per savaitę |
Iš viso km per savaitę |
Iš viso km per metus |
Biržų r. sav. |
381 |
1 772 |
2 153 |
103 363 |
Siūloma remtis solidarumo principu, t.y. visos Panevėžio regiono savivaldybės taiko solidarų vietinės rinkliavos dydį, už vienos tonos (vieno kubinio metro) komunalinių atliekų sutvarkymą. Taikant ši principą, atliekų surinkimo ir transportavimo savikaina Biržų r savivaldybės gyventojams, kaip ir kitiems regiono gyventojams būtų vienoda ir pateikiama 8‑3 lentelėje.
8‑3 lentelė. Atliekų surinkimo ir transportavimo savikaina
|
2009 |
2010 |
2011 |
2012 |
2013 |
Viso sąnaudos (Lt) |
6.781.795 |
7.054.321 |
7.326.281 |
7.611.325 |
7.908.337 |
Visos atliekos (t) |
81,826 |
85.798 |
89.963 |
94.330 |
98.910 |
Tonos surinkimo ir transportavimo savikaina (Lt) |
83 |
82 |
81 |
81 |
80 |
Atliekų norma žmogui per metus (t) |
0,24 |
0,25 |
0,27 |
0,28 |
0,29 |
Kaina žmogui su PVM, per metus (Lt)* |
23,65 |
24,63 |
25,62 |
26,65 |
27,73 |
Kaina žmogui su PVM, per mėnesį (Lt) |
1,97 |
2,05 |
2,13 |
2,22 |
2,31 |
* tik surinkimo ir transportavimo |
8.2.4 Atliekų sutvarkymo ir deponavimo sąnaudos
8.2.4.1 Regioninio sąvartyno pastatų ir įrengimų sąnaudos elektrai ir kurui
Regiono sąvartyno pastatų ir įrengimų sąnaudas elektrai ir kurui įvertiname remiantis projektuotojų - UAB „SPB“ - numatytu instaliuotu galingumu, priimant 8 val. darbo dieną. Duomenys pateikiami 8‑4 lentelėje.
8‑4 lentelė. Regioninio sąvartyno pastatų ir įrengimų sąnaudos elektrai ir kurui
Elektros kainos didėjimas |
3,00 % |
3,00 % |
3,00 % |
3,00 % |
3,00 % |
|
2009 |
2010 |
2011 |
2012 |
2013 |
Kuro mažmeninė kaina (Lt) |
2,71 |
2,84 |
2,98 |
3,13 |
3,29 |
Kuras per metus |
211.200 |
211.200 |
211.200 |
211.200 |
211.200 |
Sąnaudos kurui per metus (Lt) |
571.507 |
600.083 |
630.087 |
661.591 |
694.671 |
Instaliuotas elektros galingumas (kW) |
48,5 |
48,5 |
48,5 |
48,5 |
48,5 |
Elektros sunaudojimas per metus (kWh) |
93.120 |
93.120 |
93.120 |
93.120 |
93.120 |
Elektros kWh mažmeninė kaina (Lt) |
0,30 |
0,31 |
0,32 |
0,33 |
0,34 |
Sąnaudos elektrai per metus (Lt) |
27.936 |
28.774 |
29.637 |
30.526 |
31.442 |
Sąnaudos kurui ir elektrai iš viso per metus (Lt) |
599.443 |
626.857 |
659.724 |
692.117 |
726.113 |
8.2.4.2 Regioninio sąvartyno sąnaudos darbo užmokesčiui
Regiono sąvartyno sąnaudas darbo užmokesčiui įvertintos remiantis projektuotojų numatytais etatų sąrašu. Duomenys pateikiami 8‑5 lentelėje.
8‑5 lentelė. Regioninio sąvartyno sąnaudos darbo užmokesčiui
Darbo užmokesčio kilimas |
5,00 % |
5,00 % |
5,00 % |
5,00 % |
5,00 % |
|
2009 |
2010 |
2011 |
2012 |
2013 |
Priskaičiuotas atlyg. per metus (Lt) |
416.400 |
437.220 |
459.081 |
482.035 |
506.137 |
Darbdavio mokesčiai per metus (Lt) |
129.917 |
136.416 |
143.233 |
150.395 |
157.915 |
Iš viso darbo atlygiui ir mokesčiams per metus (Lt) |
546.317 |
573.633 |
602.314 |
632.430 |
664.051 |
8.2.4.3 Regioninio sąvartyno sąnaudos filtrato valymui
Regiono sąvartyno sąnaudos filtrato valymui yra įvertinamos remiantis projektuotojų pateiktais skaičiais. Jie pateikti 8‑6 lentelėje.
8‑6 lentelė. Regiono sąvartyno sąnaudos filtrato valymui
Filtrato valymo kaina (Lt/m3) |
0,29 |
0,29 |
0,29 |
0,29 |
0,29 |
|
2009 |
2010 |
2011 |
2012 |
2013 |
Filtrato kiekis (tūkst. m3) |
0 |
55,5 |
50 |
42 |
37 |
Filtrato išvalymo kaštai (Lt) |
0 |
16.095 |
14.500 |
12.180 |
10.730 |
Filtrato išvalymo vidutiniai kaštai per metus (Lt) |
10.701 |
10.701 |
10.701 |
10.701 |
10.701 |
8.2.4.4 Regioninio sąvartyno turto eksploatacijos, priežiūros ir nusidėvėjimo sąnaudos
Regioninio sąvartyno turto eksploatacijos, priežiūros ir nusidėvėjimo sąnaudos yra įvertinamos remiantis projektuotojų - UAB „SPB“ - pateiktais duomenimis. Tech. priežiūrai, remiantis Europos Komisijos metodinėmis rekomendacijomis (Financial Analysis Guidelines. The guidelines to be followed in connection with elaboration of financial analyses of environmental projects proposed for funding through the LEIF facility and/or Lithuanian projects considered for priority status for ISPA financing.) , priimame 1,5% nuo turto įsigijimo vertės. Turtui, kurio eksploatacijai įvertinti projektuotojai reikiamų duomenų nepateikė – priimame 0,5% nuo turto įsigijimo vertės 2009 metais ir koreguojame prognozuojamos metinės infliacijos dydžiu. Likutinė vertė priimama lygi 5% nuo pradinės vertės.
Regiono sąvartyno turto eksploatacijos, priežiūros ir nusidėvėjimo sąnaudos pateiktos 8‑7 lentelėje.
8‑7 lentelė. Regiono sąvartyno turto (išskyrus įrengimus) eksploatavimo, priežiūros ir nusidėvėjimo sąnaudos, litais.
Darbo užmokesčio kilimas |
3,00 % |
3,00 % |
3,00 % |
3,00 % |
3,00 % |
|
2009 |
2010 |
2011 |
2012 |
2013 |
Nusidėvėjimas (Lt) |
6.455.915 |
6.455.915 |
6.455.915 |
6.455.915 |
6.455.915 |
Techninė priežiūra ir remontas (Lt) |
923.307 |
923.307 |
923.307 |
923.307 |
923.307 |
Pastatų ir statinių eksploatacija (Lt) |
422.935 |
435.623 |
448.691 |
462.152 |
476.017 |
Iš viso (Lt) |
7.802.157 |
7.814.845 |
7.827.913 |
7.841.374 |
7.855.239 |
8.2.4.5 UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras veiklos sąnaudos
UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras veiklos sąnaudos pateikiamos 8‑8 lentelėje.
8.2.4.6 Paskolos palūkanų kaštai
Paskolos sąlygos yra priimtos remiantis Lietuvos Banko (www.lbank.lt) informacija (2007 m. 03 mėn.). Paskolos palūkanų kaštai paskaičiuojami priimant lentelėje nurodytas paskolos sąlygas.
8‑9 lentelė. Paskolos sąlygos
Paskolos dydis |
24.000.000,00 Lt |
Metinės palūkanos |
5,00 % |
Skolinimosi laikotarpis metais |
25 |
Mokėjimai per metus |
1 |
Paskolos pradžia |
2009.02.01 |
8.2.5 Rinkliavos administravimo ir informavimo sąnaudos
Remiantis rinkos informacija (UAB "Creditreform Lietuva", „Itella Business Group“) yra priimama, kad rinkliavos administravimo ir informavimo sąnaudos sudarys 10% nuo visų sąnaudų.
8.2.6 Pelno norma
Pelno norma yra nustatoma derybų keliu tarp paslaugos tiekėjo ir pirkėjo. Priimama, kad pelno norma sudarys 8% nuo visų sąnaudų (Atliekų tvarkymo įkainių (tarifų) skaičiavimo metodika (rekomenduojama) ir komentarai).
8.2.7 Paskaičiuotas prognozuojamas, orientacinis, maksimalus atliekų tvarkymo įkainis
Paskaičiuotas prognozuojamas, orientacinis, maksimalus atliekų tvarkymo įkainis ir jo dinamika pateikta 8‑11 lentelėje.
8‑11 lentelė. Prognozuojamas orientacinis atliekų tvarkymo įkainis ir jo dinamika
|
2009 |
2010 |
2011 |
2012 |
2013 |
1. Surinkimo-transportavimo sąnaudos (Lt) |
6.781.795 |
7.054.321 |
7.326.281 |
7.611.325 |
7.908.337 |
2. Atliekų tvarkymo ir deponavimo sąnaudos |
|
|
|
|
|
2.1 Sąnaudos kurui ir elektrai |
599.443 |
628.857 |
659.724 |
692.117 |
726.113 |
2.2 sąnaudos nusidėvėjimui, remontui, pastatų ekspl. |
7.802.157 |
7.814.845 |
7.827.913 |
7.841.374 |
7.855.239 |
2.3 Filtrato išvalymo kaštai |
0 |
16.095 |
14.500 |
12.180 |
10.730 |
2.4 Sąnaudos darbo atlyginimui ir mokesčiams |
546.317 |
573.633 |
602.314 |
632.430 |
664.051 |
2.5 PRATC veiklos sąnaudos |
238.703 |
245.684 |
253.239 |
260.837 |
268.662 |
2.6 Paskolos kaštai |
0 |
1.200.000 |
1.174.857 |
1.148.457 |
1.120.737 |
3. Rinkliavos administravimas ir visuomenės informavimas (Lt) |
1.596.841 |
1.753.361 |
1.785.883 |
1.819.872 |
1.855.387 |
4. Pelno norma (%) |
1.405.220 |
1.542.958 |
1.571.577 |
1.601.487 |
1.632.740 |
Atliekų surinkimas, sutvarkymas ir deponavimas + pelnas (Lt) |
18.970.476 |
20.829.933 |
21.216.289 |
21.620.080 |
22.041.996 |
Visos atliekos (t) |
81826 |
85798 |
89963 |
94330 |
98910 |
Atliekų norma gyventojui per metus (t) |
0,24 |
0,25 |
0,27 |
0,28 |
,029 |
Atliekų (1 tonos) surinkimo, surinkimo ir deponavimo kaina (Lt) |
231,84 |
242,78 |
235,83 |
229,20 |
222,50 |
Maksimalus įkainis gyventojui per mėnesį (be PVM) (Lt) |
4,67 |
5,14 |
5,24 |
5,35 |
5,46 |
Maksimalus įkainis gyventojui per mėnesį (su 18% PVM) (Lt) |
5,51 |
6,06 |
6,18 |
6,31 |
6,44 |
Vid. piniginės disp. pajamos 1-am nariui per mėnesį, (Lt) |
598,71 |
628,65 |
660,08 |
693,08 |
727,74 |
1% nuo disponuojamų pajamų per mėnesį (Lt) |
5,99 |
6,29 |
6,60 |
6,93 |
7,28 |
1. Panevėžio apskrities kaimo gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Statistikos departamentas. Vilnius, 2003.
2. Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas. Galimybių studijos ataskaita. – UAB „Vilnius Consult“ ir „JACOBS Gibb Ltd“, 2005, liepa.
3. Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas. Panevėžio regiono atliekų tvarkymo planas. - UAB „Vilnius Consult“ ir „JACOBS Gibb Ltd“, 2004, kovas.
4. Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas. Esamos padėties vertinimo ataskaita. - UAB „Vilnius Consult“ ir „JACOBS Gibb Ltd“, 2003, rugpjūtis.
5. Rokiškio rajono atliekų tvarkymo planas. – VšĮ Aplinkos vadybos ir audito institutas, Vilnius, 2004.
6. Investicinė programa dumblo tvarkymui Lietuvoje. Galimybių studija. I tomas. Dumblo tvarkymo Lietuvoje esamos padėties įvertinimas. UAB „Sweco BKG“, Vilnius, 2006 m.
7. Šiaulių apskrities atliekų tvarkymo sistema. Galimybių studija. Ramboll (Danija) ir UAB „Baltijos konsultacinė grupė“, Vilnius, 2001 m. rugpjūtis.
8. Vilniaus regiono atliekų tvarkymas. Galimybių studija. Ramboll (Danija) ir UAB „Baltijos konsultacinė grupė“, Vilnius, 2002 m. gegužė.
9. Utenos regiono atliekų tvarkymo sistema. Galimybių studija. Kampsax A/S (Danija) ir UAB „Baltijos konsultacinė grupė“, Vilnius, 2003 m. rugsėjis.
10. Atliekų tvarkymo ir TIPK derinimo projektas, Lietuva. Danijos Aplinkos ir energetikos ministerija, paramos fondas aplinkos apsaugai Vidurio ir Rytų Europoje. Vilnius, 1999 m. spalis.
11. ES Komisijos 2005-12-08 sprendimas Nr. CCI 2005/LT/16/C/PE/003, dėl paramos iš Sanglaudos fondo skyrimo Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemai sukurti. Europos Bendrijų Komisija. Briuselis. (Vertimas į lietuvių kalbą).
12. R. Guobytė. Lietuvos geomorfologinio rajonavimo žemėlapis M 1:400 000. Projektas: Geomorfologinio žemėlapio M 1:200 000 revizija. LGT, Vilnius, 2000 m.
PATVIRTINTA:
Biržų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T-119
BIRŽŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Taisyklių tikslas – užtikrinti racionalų savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos valdymą funkcionavimą ir tinkamą atliekų tvarkymo užduočių vykdymą.
2. Taisyklių paskirtis – nustatyti komunalinių atliekų tvarkymo sąlygas, reglamentuoti komunalinių atliekų tvarkymo viešųjų paslaugų teikimą ir užtikrinti, kad šios paslaugos būtų patogios ir prieinamos vartotojams, atitiktų aplinkosaugos, techninius-ekonominius, higienos reikalavimus ir Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano įgyvendinimą.
3. Taisyklės nustato savivaldybės, atliekų turėtojo, atliekų tvarkytojo (vežėjo) ir Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus santykius ir funkcijas, teises, pareigas bei atsakomybes, atliekų apskaitos, surinkimo, rūšiavimo, saugojimo, vežimo, naudojimo, šalinimo savivaldybės teritorijoje reikalavimus.
4. Taisyklės nenustato fekalijų ir nuotekų dumblo tvarkymo, gatvių, kiemų ir kitų bendro naudojimo teritorijų priežiūros tvarkos.
5. Taisyklių projektą rengia projekto „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: techninės pagalbos teikimas UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ (UAB PRATC) vykdytojas ir teikia tvirtinti savivaldybės Tarybai.
6. Esant būtinybei – pasikeitus teisinei bazei, patvirtinus naują apskrities ar savivaldybės atliekų tvarkymo planą ar kilus kitam poreikiui Taisyklės gali būti keičiamos, tikslinamos, taisomos ir papildomos.
7. Taisyklės privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, esantiems savivaldybės teritorijoje.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
9. Alyvų atliekos – bet kokios alyvos (bet kokios tepimo ar pramoninės alyvos, tarp jų vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių, mineralinės tepimo, turbininės ir hidraulinės alyvos), kurios tapo netinkamos naudoti pagal pirminę paskirtį.
10. Antrinės žaliavos – tiesiogiai perdirbti tinkamos atliekos ir perdirbti tinkamos iš atliekų gautos medžiagos.
12. Atliekos – bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Įstatymo) 1 priede, bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų sąrašą.
13. Atliekų gamintojas – asmuo (juridinis arba fizinis), kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ar sudėtis.
15. Atliekų perdirbimas – atliekose esančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, įskaitant organinį perdirbimą (išskyrus panaudojimą energijai gauti), norint atliekose esančias medžiagas panaudoti pagal pirminę ar kitokią paskirtį.
16. Atliekų priėmimo aikštelė - aikštelė, skirta komunalinėms atliekoms priimti, laikinai jas saugoti ir perduoti šalinimui ar naudojimui šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis
18. Atliekų susidarymo vieta – patalpa, įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų.
20. Atliekų turėtojas – atliekų gamintojas arba asmuo (juridinis arba fizinis), kuris turi atliekų, t.y. individualių namų valdų savininkai, daugiabučių namų butų savininkai, poilsiaviečių, sodų ir garažų valdų savininkai (nuomininkai, naudotojai ar valdytojai) arba jų savininkų bendrijos; įmonės, įstaigos ir organizacijos; kiekvieno žemės sklypo, esančio savivaldybės teritorijoje, savininkai (nuomininkai, naudotojai ar valdytojai).
21. Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, taip pat atliekų tvarkymo veiklos priežiūra bei atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo.
22. Atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai – veikiantys arba statomi atliekų tvarkymo objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus.
23. Atliekų tvarkytojas – įmonė ar kitas juridinis asmuo, kuris tvarko atliekas pagal Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus.
24. Atliekų vežėjas – asmuo, kuris priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža bei perduoda atliekų naudotojui ar šalintojui.
25. Biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pvz., sodo atliekos, popierius ar kartonas.
26. Buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos – buityje, taip pat komerciniuose bei pramonės ūkio objektuose, institucijose ir kituose šaltiniuose susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos, savo pobūdžiu ar sudėtimi bei kiekiu panašios į buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas.
27. Didžiosios komunalinės atliekos –stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, langai, durys, dviračiai, karkasai, indai, talpos, taip pat kitos namų ūkyje susidarančios didelių matmenų atliekos ir kitos stambiagabaritės atliekos, išskyrus didelių apimčių komunalines atliekas, priklausančias kitiems šiose Taisyklėse išskirtiems komunalinių atliekų srautams (pvz., didelių apimčių statybos ir griovimo atliekos, komunalinės pavojingos atliekos, žaliosios atliekos ir kt.).
28. Elektros ir elektroninė įranga (EEĮ) – įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti reikalingos elektros srovės arba elektromagnetiniai laukai, ir įranga, skirta kurti, perduoti arba išmatuoti tokias sroves ar laukus, priklausanti Aplinkos ministerijos nustatytoms kategorijoms ir skirta naudoti su ne didesne kaip 1000 V įtampa esant kintamajai srovei ir su ne didesne kaip 1500 V įtampa esant nuolatinei srovei.
29. Elektros ir elektroninės įrangos platintojas – bet kuris asmuo, komerciniais tikslais tiekiantis elektros ar elektroninę įrangą vartotojui.
30. Elektros ir elektroninės įrangos atliekos – elektros arba elektroninė įranga, kuri yra atliekos, įskaitant visas jos sudedamąsias dalis.
31. Farmacinės atliekos – naikintini vaistai ir netinkami naudoti chemikalai: pasibaigusio vartojimo laiko ar nekokybiški farmacinėje veikloje naudoti reagentai ir cheminės medžiagos.
32. Gaminių atliekos – atliekos, kurios susidaro pasibaigus alyvų, elektros ir elektroninės įrangos bei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamųjų gaminių naudojimo laikui, ir eksploatuoti netinkamos transporto priemonės.
33. Gamintojas – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris Lietuvos Respublikos teritorijoje gamina alyvas, transporto priemones, elektros ir elektroninę įrangą, apmokestinamuosius gaminius ir (ar) gaminius pakuoja.
34. Importuotojas – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris importuoja ir (ar) iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių įveža alyvas, transporto priemones, elektros ir elektroninę įrangą, apmokestinamuosius gaminius bei kitus supakuotus gaminius į Lietuvos Respublikos teritoriją.
35. Individualus konteineris - konteineris komunalinėms atliekoms, kuriuo naudojasi vieno individualaus namo (ar jame esančio buto) gyventojai arba vienas juridinis asmuo (išskyrus bendrijas ir administratorius).
36. Kolektyvinis konteineris - komunalinių atliekų surinkimo konteineris, esantis konteinerių aikštelėje, kuriuo naudojasi daugiau negu vienas komunalinių atliekų turėtojas.
37. Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.
38. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje.
39. Koncesija – vadovaujantis koncesijos sutartimi ir joje nustatytomis sąlygomis suteikiančioji institucija – Panevėžio apskrities savivaldybė koncesininkui, pagal Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymą (2003 m. birželio 24 d. Nr. IX-1647; Žin. 2003, Nr. 70-3163; 2004, Nr. 73-2533; 2006, Nr. 82-3251), suteikia specialų leidimą vykdyti ūkinę veiklą, susijusią su Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti savivaldybės turtą, kai koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos bei atitinkamas teises ir pareigas.
40. Koncesijos sutartis – suteikiančiosios institucijos, kuri veikia Panevėžio apskrities savivaldybės vardu, ir koncesininko sudaryta rašytinė sutartis, kurioje nustatomos suteikiančiosios institucijos – savivaldybės ir koncesininko teisės ir pareigos, susijusios su koncesija.
41. Koncesininkas – UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras, kuriai suteikiančioji institucija – Biržų rajono savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymu (2003 m. birželio 24 d. Nr. IX-1647; Žin. 2003, Nr. 70-3163; 2004, Nr. 73-2533; 2006, Nr. 82-3251) ir Panevėžio apskrities savivaldybių 2004 m. birželio mėn. 28 d. Jungtinės veiklos sutartimi, suteikia koncesiją.
42. Konteinerių aikštelė – nustatyta tvarka įrengta vieta komunalinių atliekų surinkimo konteineriams pastatyti. Konteinerių aikštelėje kartu ar atskirai gali būti statomi kolektyviniai konteineriai, skirti mišrioms komunalinėms, biologiškai skaidžioms atliekoms ir antrinėms žaliavoms surinkti.
43. Laikinas saugojimas – pavojingų atliekų saugojimas ne ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingų atliekų – ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.
44. TIPK leidimas – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (arba gamtos išteklių naudojimo leidimas), išduotas Aplinkos ministerija pagal nustatyta tvarka, kuriame yra reglamentuojamas komunalinių atliekų tvarkymas.
45. Medicininės atliekos – atliekos, susidarančios teikiant sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose: infekuotos atliekos, aštrūs daiktai, naudoti vienkartiniai gaminiai, detaliau klasifikuojamos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir normatyviniais dokumentais.
47. Namų ūkio atliekos – buitinės atliekos, susidarančios namų ūkiuose: individualiose namų valdose ir butuose.
49. Operatorius (koncesininkas) (savivaldybės atliekų tvarkymo sistemą administruojanti/eksploatuojanti įmonė) – Panevėžio apskrities savivaldybių 2004 m. birželio mėn. 28 d. Jungtinės veiklos sutartimi įsteigta bendrovė, turinti savivaldybės Tarybos įgaliojimus organizuoti ir administruoti atliekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje ir (arba) teikti viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas pagal koncesijos sutartį su savivaldybe.
50. Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.
51. Pakuotė – gaminys, pagamintas iš bet kokių medžiagų ir skirtas gaminiams pakuoti, apsaugoti, gabenti ir pateikti vartotojams ar gaminių naudotojams.
52. Pavojingos atliekos – atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis, nurodytomis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 priede, ir atitinkančios Aplinkos ministerijos nustatytus atliekų pavojingumo kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos, tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus.
53. Regioninis sąvartynas - Panevėžio regiono nepavojingų atliekų sąvartynas, esantis Panevėžio rajone Dvarininkų kaime.
54. Saugojimas – neterminuotas atliekų kaupimas, laikymas neribotą laiką specialiame tam skirtame įrenginyje ar teritorijoje, siekiant jas naudoti ar šalinti Atliekų tvarkymo įstatymo 2 ir 3 prieduose nurodytais būdais.
55. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema – komunalinių atliekų tvarkymo sistema, apimanti visą savivaldybės teritoriją: miestus, miestelius, gyvenvietes bei kitas vietoves.
56. Sąvartynas – atliekų šalinimo įrenginys, skirtas atliekoms išversti ant žemės paviršiaus ar po žeme. Sąvartynams priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų gamintojas šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau negu metus) įrenginiai, naudojami laikinai saugoti atliekas, išskyrus įrenginius, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti į naudojimo, apdorojimo ar šalinimo vietas; įrenginiai, kuriuose atliekos saugomos iki naudojimo ar apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai, kuriuose atliekos saugomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.
57. Sąvartyno operatorius – viešojo konkurso būdu atrinkta regioninį (pagrindinį rajono) sąvartyną eksploatuojanti atliekų tvarkymo įmonė (Atliekų tvarkytojas).
58. Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas.
59. Suteikiančioji institucija – institucija, kuri pagal savo kompetenciją ir įgaliojimus, nustatytus Lietuvos Respublikos teisės aktų, yra atsakinga už atitinkamas funkcijas ar veiklos sritis, kurios gali būti įgyvendinamos ir užtikrinamos suteikiant koncesijas: tai yra atitinkamos Panevėžio apskrities savivaldybės vykdomoji institucija, – kai koncesija suteikiama atitinkamos savivaldybės vardu.
60. Tarifas - Biržų rajono savivaldybės tarybos patvirtinta įmoka, kurią atliekų turėtojas sumoka atliekų tvarkytojui už paimtas atliekas.
61. Transporto priemonė – bet kokia transporto priemonė, priskiriama M1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta keleiviams vežti, kurioje yra ne daugiau kaip 8 sėdimos vietos keleiviams ir viena sėdima vieta vairuotojui) arba N1 klasei (ne mažiau kaip keturis ratus turinti transporto priemonė, skirta kroviniams vežti, kurios bendroji masė yra ne didesnė kaip 3,5 t) ir triratė motorinė transporto priemonė, išskyrus motorines trirates transporto priemones su simetriškai išdėstytais ratais.
62. UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras – Panevėžio apskrities savivaldybių 2004 m. birželio mėn. 28 d. Jungtinės veiklos sutartimi įsteigta bendrovė, kuriai sutarties partneriai pavedė panaudoti 2005 m. gruodžio 08 d. Europos bendrijų komisijos sprendimu CCI2005/LT/16/C/PE/003 gautą Europos Sąjungos Sanglaudos fondo paramą ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšas sukuriant ir administruojant Panevėžio regioninę atliekų tvarkymo ir šalinimo sistemą.
63. Vietinė rinkliava – vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu (2000 m. birželio 13 d. Nr. VIII-1725; Žin. 2000, 52-1484; 2001, Nr. 62-2233; 2002, Nr. 95-4086; 2005, Nr. 121-4333; 2006, Nr. 137-5200; 2007, Nr. 61-2343), atitinkamos Panevėžio apskrities savivaldybės Tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, galiojanti savivaldybės teritorijoje.
III. SAVIVALDYBĖS KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA
65. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema, jos organizavimo bei plėtros tikslai ir priemonės numatytos Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane, kuris parengtas regioninio atliekų tvarkymo plano pagrindu (patvirtintas Panevėžio regiono plėtros tarybos 2007 m. lapkričio mėn. 6 d. sprendimu Nr. R 2-6) atsižvelgiant į Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą ir kitų teisės aktų reikalavimus.
66. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima šių atliekų, tvarkymą:
o mišrių komunalinių atliekų;
o antrinių žaliavų (pakuočių atliekų);
o biologiškai skaidžių atliekų;
o didžiųjų komunalinių atliekų;
o statybos ir griovimo atliekų;
o elektros ir elektroninės įrangos atliekų;
o naudotų padangų;
o pavojingų atliekų.
67. Savivaldybės organizuojama komunalinių atliekų tvarkymo sistema neapima šių atliekų tvarkymo:
o atliekų, kurių tvarkymo nereglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas;
o juridinių asmenų, kurių atliekos tvarkomos pagal TIPK leidimuose nustatytą tvarką;
o netinkamų eksploatuoti transporto priemonių;
o farmacinių atliekų;
o medicinos atliekų;
o gyvūninės kilmės atliekų. Juridiniai asmenys, kurių veikloje susidaro gyvūninės kilmės atliekos, jas tvarko pagal TIPK leidimuose nustatą tvarką. Dažniausiai šios rūšies atliekų (gyvulių audiniai, kritę gyvuliai) turėtojas galutiniam sutvarkymui jas perduoda AB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Kritusių gyvulių pristatymo ar atidavimo AB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ galimybę turi ir privatūs šių atliekų turėtojai. Kiti šių atliekų turėtojai gyvūninės kilmės atliekas privalo tvarkyti, vadovaudamiesi LR sveikatos apsaugos ministro 2002 – 12 – 24 d. įsakymu Nr. 678 patvirtintomis „Gyvūninių atliekų tvarkymo taisyklėmis“ (Žin., 2003, Nr. 9-309) nustatyta tvarka.
o įvairaus pobūdžio skystų atliekų.
68. Savivaldybės teritorijoje surinktos ir netinkamos naudoti atliekos šalinamos regioniniame sąvartyne, kurį eksploatuoja regioninio sąvartyno operatorius.
IV. ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
70. Atliekų turėtojai yra atsakingi už savo atliekų tvarkymą ir privalo perduoti jas Atliekų tvarkytojui šių Taisyklių nustatyta tvarka, jeigu kitaip nėra nustatyta Atliekų turėtojui (įmonei) išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidime. Savivaldybės teritorijoje esantys visi Atliekų turėtojai (fiziniai ir juridiniai asmenys bei juridinių asmenų padaliniai) gali naudotis tik tų komunalinių atliekų tvarkytojų paslaugomis, kuriuos konkursų tvarka parenka ir su kuriais sutartis pasirašo Operatorius (koncesininkas) arba savivaldybės administracija, jeigu kitaip nėra nustatyta atliekų turėtojui (įmonei) išduotame TIPK leidime. Apie šiuos komunalinių Atliekų tvarkytojus Atliekų turėtojams teikiama informacija skelbimais viešosiose vietose ir žiniasklaidos priemonėse.
71. Visi komunalinių Atliekų turėtojai, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, privalo galutinai ir laiku atsiskaityti už atliekų tvarkymą.
72. Atliekų turėtojai Atliekų tvarkytojui gali neperduoti papildomai neapdorotų nepavojingų atliekų, kurios sunaudojamos žemės ūkyje ar energijai gauti. Šie atliekų turėtojai privalo raštu informuoti savivaldybės administraciją arba Operatorių (koncesininką) apie panaudojamų šioms reikmėms atliekų kiekius bei atsisakymą perduoti šias atliekų rūšis atliekų tvarkytojui.
73. Turinčios TIPK leidimą įmonės šiame Leidime nurodytas atliekas turi surinkti atskirai ir perduoti tvarkyti TIPK leidime nurodytoms atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo įmonėms. Savivaldybei arba Operatoriui (koncesininkui) pareikalavus šios įmonės turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad jos atliekas tvarko TIPK leidime nurodyta tvarka.
74. Įmonės, kurių ūkinėje komercinėje veikloje susidaro komunalinės atliekos, tačiau joms nereikia gauti TIPK leidimo, privalo naudotis savivaldybės atliekų tvarkymo sistema ir rūšiuoti atliekas šių Taisyklių nustatyta tvarka.
75. Atliekų turėtojai, pagal savivaldybės administracijos arba Operatoriaus (koncesininko) suformuluotus reikalavimus rinkliavos mokėtojų registrui sudaryti, privalo teikti informaciją apie gyventojų skaičių bei būsto plotą, o įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai – apie darbuotojų arba atitinkamai moksleivių, vaikų, vietų skaičių, užimamą plotą ir kitus parametrus, reikalingus atliekų susikaupimo kiekiams įvertinti. Savivaldybės administracija sukauptą informaciją pateikia atliekų tvarkytojui ir/arba Operatoriui (koncesininkui).
76. Atliekų turėtojai susidarančias atliekas privalo rūšiuoti: atskirti popierių ir kartoną, stiklą, plastmases, biologiškai skaidžias atliekas, didžiąsias komunalines atliekas, statybos ir griovimo atliekas, buities pavojingas atliekas, naudotas padangas bei elektros ir elektrinės įrangos atliekas. Surūšiuotos atliekos pristatomos į surinkimo vietas arba atiduodamos atliekų tvarkytojui šiose Taisyklėse nustatyta tvarka.
77. Atliekos, kurių susidarymas nėra tiesiogiai susijęs su gamybos procesais ir kurios susidaro nereguliariai (remonto metu, biuro įrangos keitimo ir priežiūros metu ir t. t.), jei jų tvarkymas nėra apibrėžtas Leidime, įmonėse ir organizacijose turi būti rūšiuojamos ir tvarkomos, vadovaujantis šių Taisyklių bei kitų jas papildančių norminių aktų reikalavimais.
78. Atliekų turėtojai už susidariusių komunalinių atliekų surinkimą, tvarkymą privalo mokėti savivaldybei (ar jos įgaliotai įmonei/organizacijai) nustatytą rinkliavos dydį (tarifą).
79. Atliekų turėtojai surūšiuotas atliekas privalo pristatyti į šias vietas:
79.1 . antrines žaliavas – į antrinių žaliavų surinkimo konteinerius arba į artimiausią didžiųjų atliekų aikštelę;
79.3 . statybos ir griovimo, elektros ir elektroninės įrangos atliekas – į artimiausią didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę arba kitą tam tikslui skirtą ir Operatoriaus (koncesininko) nurodytą vietą;
79.4 . buities pavojingas atliekas, įskaitant transporto priemonių pavojingas atliekas – į pavojingų atliekų surinkimo punktą artimiausioje didžiųjų atliekų aikštelėje. Įmonės ir organizacijos pavojingas atliekas privalo pristatyti Leidimą turintiems pavojingų atliekų tvarkytojams;
79.6. eksploatuoti netinkamas transporto priemones ir jų dalis – į šias atliekas surenkančias įmones ar organizacijas;
79.7. žaliąsias atliekas – į artimiausią didžiųjų atliekų arba kompostavimo aikštelę. Komunalinių atliekų turėtojai, kurių valdose ar ūkinėje veikloje susidaro žaliosios atliekos, turi teisę naudotis savo žaliųjų atliekų kompostavimo įrenginiais, atitinkančiais atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, jei susidariusį kompostą naudoja savo reikmėms. Fiziniai asmenys, kurių valdose susidaro kitos biologiškai skaidžios atliekos, tinkančios tolimesniam naudojimui ir nekeliančios pavojaus žmonių sveikatai ar supančiai aplinkai, gali jas naudoti savo reikmėms, pvz., maisto atliekomis šerti gyvulius, sukūrenti popieriaus ar medžio drožlių atliekas ir pan.
80. Atliekų turėtojai didžiąsias, elektros ir elektronikos įrenginių ir pavojingas buities atliekas gali atiduoti atliekų tvarkytojui sutartu laiku ir tvarka pagal atliekų turėtojų apvažiavimo grafiką arba savo transportu pristatyti į atliekų surinkimo aikštelę jos darbo valandomis.
V. MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ IR ANTRINIŲ ŽALIAVŲ SURINKIMO IR TVARKYMO ORGANIZAVIMAS
83. Atliekų turėtojai naudojasi tokiais konteineriais:
83.2. individualiais - pastatytais individualių namų valdose, įmonių, įstaigų ar organizacijų teritorijose;
84. Atliekų turėtojus konteineriais aprūpina Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas, Operatorius (koncesininkas). Atliekų turėtojai gali savo lėšomis įsigyti konteinerius atliekų surinkimui pagal savivaldybės arba Operatoriaus (koncesininko) patvirtintas konteinerių technines charakteristikas.
85. Konteinerių vietų išdėstymą ir aptarnavimo dažnį apsprendžia bendrieji Valstybinio strateginio bei Biržų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano reikalavimai; konkrečios teritorijos atliekų tvarkymo patirtis, Atliekų turėtojo su Atliekų tvarkytoju suderinti papildomi reikalavimai bei kiti faktoriai. Konteineriai turi būti pastatomi taip, kad Atliekų tvarkytojui būtų saugu ir patogu prie jų privažiuoti ir iš jų išpilti atliekas, o atliekų tvarkytojui prieinamoje ir matomoje vietoje. Atliekų turėtojo valdoje konkrečią pastatymo vietą bendru sutarimu parenka Atliekų turėtojas ir Atliekų tvarkytojas, apie tai informuodami Operatorių (koncesininką).
86. Konteinerių aptarnavimo dažnį nustato Atliekų turėtojas ir Atliekų tvarkytojas, įvertinę Atliekų turėtojo valdoje susidarančių atliekų kiekį bei atsižvelgę į nustatytus sanitarinius – higieninius reikalavimus konteinerių būklei bei reikalavimą užpildyti konteinerį 4/5 tūrio.
87. Atliekų surinkimui gali būti naudojamos ir kitos priemonės – specialūs polietileniniai maišai, betaris atliekų surinkimas ir pan. Kitų priemonių naudojimą nustato savivaldybės administracija kartu su Operatoriumi (koncesininku).
88. Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas informuoja atliekų turėtojus (tiesiogiai arba per bendrijas ar administratorius) apie jiems priskirtų konteinerių aikštelių buvimo vietą, jose esančių ar numatytų pastatyti kolektyvinių konteinerių kiekį.
89. Kolektyvinių komunalinių atliekų konteinerių aikštelėje turi būti pastatytas komplektas konteinerių skirtų antrinių žaliavų surinkimui.
90. Antrinių žaliavų konteineriai, esant nepakankamai vietos, gali būti statomi kitose gyventojams patogiose ir su vietos seniūnu suderintose specialiose vietose.
91. Atliekų surinkimo konteineriai, esantys individualiose namų valdose, įmonių, įstaigų ir organizacijų patalpose ar teritorijose, daugiabučių namų patalpose ar prie jų įrengtose aikštelėse, konteinerių tuštinimo dieną nurodytu laiku turi būti pastatomi į vietas, prie kurių gali laisvai privažiuoti šiukšliavežės. Žiemą nuo privažiavimo būtina pašalinti sniegą, ledą ir pabarstyti jį smėliu arba žvyru.
92. Atliekų turėtojai atsako už turimų konteinerių švarą ir techninę būklę, privalo valyti ir tvarkyti aplinką šalia pastatytų jų sklype atliekų konteinerių ir užtikrinti švarą patalpose, kur laikomi konteineriai.
94. Draudžiama pilti atliekas į kitiems atliekų turėtojams atvežtus ar jiems nuosavybės teise priklausančius mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Atliekų turėtojai turi teisę rakinti jų naudojamus konteinerius, esančius jiems priskirtoje konteinerių aikštelėje, užtikrindami, kad ir visi atliekų turėtojai, kuriems priskirta naudotis konteineriais atitinkamoje aikštelėje, ir Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas, turėtų konteinerių raktus.
95. Draudžiama į juos pilti žemės gruntą, želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo atliekas, statybos ir griovimo atliekas, chemines buities, apdailos ir kitas medžiagas, skystas atliekas, degančias ar karštas atliekas, antrines žaliavas, pavojingas atliekas.
98. Draudžiama išmesti atliekas už savo sklypo ribos, t.y. gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, prie vandens telkinių ar į juos, miškuose bei laukuose.
99. Draudžiama statyti transporto priemones arba kitus įrenginius konteinerių stovėjimo aikštelėse ir jų aptarnavimo zonoje.
VI. BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO IR TVARKYMO IR ORGANIZAVIMAS
101. Biologiškai skaidžios atliekos kompostuojamos individualiuose kompostavimo įrenginiuose, specialiuose konteineriuose arba atiduodamos Atliekų tvarkytojui, kuris surinktas biologiškai skaidžias atliekas veža į artimiausius šių atliekų arba nuotekų dumblo kompostavimo įrenginius.
102. Atliekų turėtojai biologiškai skaidžias atliekas gali patys atvežti į kompostavimo įrenginius arba biologiškai skaidžių atliekų surinkimo vietą didžiųjų atliekų aikštelėje.
103. Atliekų turėtojus biologiškai skaidžių atliekų surinkimo priemonėmis aprūpina Atliekų tvarkytojas atliekų tvarkymo viešojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis. Atliekų turėtojai gali savo lėšomis įsigyti šių atliekų surinkimo priemones pagal savivaldybės arba Operatoriaus (koncesininko) patvirtintas surinkimo priemonių technines charakteristikas.
104. Biologiškai skaidžių atliekų surinkimo konteineriai, esantys patalpose ar žemės sklypuose, prie kurių negalima privažiuoti, konteinerių tuštinimo dieną nurodytu laiku turi būti išstumiami į nurodytas vietas, prie kurių gali laisvai privažiuoti šiukšliavežiai.
105. Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas organizuoja reguliarų (rekomenduojama ne rečiau kaip du kartus per metus) biologiškai skaidžių atliekų surinkimą apvažiavimo būdu, iš anksto informavęs atliekų turėtojus apie surinkimo vietą, laiką ir kitas sąlygas.
106. Atliekų turėtojams (želdinius ir teritorijas tvarkančioms įmonėms) susitarus su savivaldybės atliekų tvarkymo Operatoriumi (koncesininku), jų sukauptos žaliosios atliekos gali būti surenkamos apvažiavimo būdu ne pagal grafiką ar pateiktuose konteineriuose, kuriuos Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas ištuština sutartyje su teritorijų tvarkytojais nustatytu dažnumu.
107. Želdinius ir teritorijas tvarkančios įmonės kompostavimo aikšteles įrengia pagal suderintą ir patvirtintą projektą LR teisės aktų nustatyta tvarka.
108. Individualių valdų savininkai skatinami kompostuoti žaliąsias atliekas savo individualiuose tinkamai įrengtuose kompostavimo įrenginiuose ar specialiuose konteineriuose.
109. Kompostuoti galima gatvių bei parkų, želdinių priežiūros (smulkios šakos, lapai, žolė, velėna, šaknys), žemės ūkio produkcijos sandėliavimo, perdirbimo ir realizavimo (daržovių atliekos, lukštai, gėlės, vaisiai), medienos apdorojimo (miško genėjimo smulkios medienos atliekos, kelmai, pjuvenos, drožlės, skiedros), valgyklų ir komercinių taškų atliekas, gyvūnų mėšlą, natūralų pluoštą ir tekstilę, popierių ir kartoną.
110. Kompostuoti draudžiama termiškai neapdorotą skerdieną, pieno šlamą, kritusius gyvulius, medicinos atliekas, fekalijas, chemikalais apdorotas žaliąsias atliekas.
111. Atliekų turėtojai gali atsisakyti biologiškai skaidžių atliekų surinkimo konteinerių ir jas tvarkyti savarankiškai, apie tvarkymo būdą bei sutvarkytų atliekų kiekius nustatyta tvarka raštu informuojant savivaldybės administraciją arba Operatorių (koncesininką).
112. Draudžiama biologiškai skaidžias atliekas pilti į mišrių komunalinių atliekų ar antrinių žaliavų konteinerius.
VII. DIDŽIŲJŲ ATLIEKŲ SURINKIMO IR TVARKYMO IR ORGANIZAVIMAS
114. Didžiosios komunalinės atliekos yra įvairūs stambūs namų apyvokos daiktai, todėl jos dėl savo dydžio negali būti surenkamos su kitais komunalinių atliekų srautais.
115. Atliekų turėtojai išrūšiuotas didžiąsias komunalines atliekas privalo pristatyti į artimiausią didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę.
116. Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas organizuoja reguliarų (rekomenduojama ne rečiau kaip du kartus per metus) šių atliekų surinkimą apvažiavimo būdu, iš anksto informavęs atliekų turėtojus apie surinkimo vietą, laiką ir kitas sąlygas.
117. Atliekų turėtojams susitarus su Atliekų tvarkytoju/Atliekų vežėju už papildomą mokestį, jų sukauptos didžiosios komunalinės atliekos gali būti surenkamos apvažiavimo būdu ne pagal grafiką.
118. Mokestis už į didžiųjų atliekų aikšteles atvežtas atliekas iš fizinių asmenų neimamas. Juridiniai asmenys moka nustatyto dydžio mokestį. Atliekų tvarkytojas turi teisę atsisakyti priimti didelio kiekio atvežtų didžiųjų atliekų, iš anksto atliekų turėtojui nesuderinus dėl šių atliekų atvežimo laiko ir tvarkos.
VIII. STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKŲ SURINKIMO IR TVARKYMO ORGANIZAVIMAS
120. Atliekų turėtojai susidariusias statybos ir griovimo komunalines atliekas privalo rinkti atskirai nuo kitų komunalinių atliekų.
121. Statybos ir griovimo atliekos turi būti pristatomos į artimiausią didžiųjų atliekų, kurioje įrengta vieta laikinam šių atliekų saugojimui, ar kitas priėmimo aikšteles, priimančias statybos ir griovimo atliekas.
122. Statybos įmonė arba vykdantis statybos ir griovimo darbus gyventojas privalo turėti pažymą arba kitą patvirtinantį dokumentą apie statybos ir griovimo atliekų išvežimą į didžiųjų atliekų aikštelę arba sąvartyne įrengtą statybos ir griovimo atliekų surinkimo aikštelę (vietą).
123. Prie remontuojamo pastato (namo) arba buto, suderinus su daugiabučio namo savininkų bendrija ir Atliekų tvarkytoju, statomi specialūs konteineriai statybos – griovimo atliekoms. Atliekų turėtojas privalo užtikrinti, kad pastato (namo) aplinka nebūtų veikiama triukšmo ir dulkių daugiau nei tai leidžia gyvenamosios aplinkos sanitariniai – higieniniai reikalavimai.
124. Kad neterštų aplinkos ir nekeltų pavojaus iki statybos darbų pabaigos, statybos ir griovimo atliekos kaupiamos ir saugomos aptvertoje teritorijoje, konteineriuose ar kitoje uždaroje talpykloje nustatyta tvarka iki jų perdavimo Atliekų tvarkytojui arba atliekų perdirbėjui.
125. Asbesto turinčios statybos ir griovimo atliekos tvarkomos laikantis pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Atliekų tvarkymo taisyklėse. Taip pat laikantis šių reikalavimų:
125.1 . asbesto turinčios statybos ir griovimo atliekos statybvietėje turi būti surenkamos atskirai nuo kitų statybinių atliekų;
125.2. birios (asbesto plaušelius išskiriančios) statybvietėje susidariusios asbesto turinčios statybos ir griovimo atliekos turi būti sudrėkinamos ir pakuojamos į sandarią plastikinę tarą (dvigubus plastikinius maišus, statines, konteinerius ar kt.). Supakuotos asbesto turinčios statybinės atliekos turi būti ženklinamos pagal Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus;
126. Mokestis už atvežtas statybos ir griovimo atliekas iš fizinių asmenų neimamas. Juridiniai asmenys moka nustatyto dydžio mokestį. Atliekų tvarkytojas turi teisę atsisakyti priimti didelio kiekio atvežtų statybos ir griovimo atliekų, iš anksto atliekų turėtojui nesuderinus dėl šių atliekų atvežimo laiko ir tvarkos.
IX. ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS (EEĮ) ATLIEKŲ SURINKIMO IR TVARKYMO ORGANIZAVIMAS
128. Susidariusių namų ūkiuose elektros ir elektronikos įrenginių atliekos priimamos didžiųjų atliekų aikštelėse arba atiduodamos Atliekų tvarkytojui.
129. Susidariusių namų ūkiuose EEĮ atliekos gali būti pristatomos įmonėms, turinčioms tam reikalingus leidimus. Šios įmonės viešai skelbia apie elektros ir elektronikos įrenginių atliekų priėmimą.
130. Mokestis už atvežtas EEĮ atliekas iš fizinių asmenų neimamas. Juridiniai asmenys moka nustatyto dydžio mokestį. Atliekų tvarkytojas turi teisę atsisakyti priimti didelio kiekio atvežtų EEĮ atliekų, iš anksto atliekų turėtojui nesuderinus dėl šių atliekų atvežimo laiko ir tvarkos.
X. KITŲ SPECIFINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO IR TVARKYMO ORGANIZAVIMAS
132. Pakuotės ir pakuočių atliekos surenkamos į antrinių žaliavų konteinerius pagal pakuotės medžiagą (stiklas, plastikas, popierius ar kartonas) arba į specialius pakuočių atliekų konteinerius, juos pastačius pagal sutartis su pakuočių atliekų tvarkytojais.
133. Buityje susidarančios pavojingos atliekos (galvaniniai elementai ir akumuliatoriai, buitinės chemijos, automobilių priežiūros produktai, lakų, dažų, skiediklių atliekos, cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė, gyvsidabrio turinčios atliekos, liuminescencinės lempos, automobilių akumuliatoriai, naudoti automobilių tepalai ir filtrai bei kitos pavojingos atliekos) surenkamos pavojingų atliekų surinkimo punktuose didžiųjų atliekų aikštelėse arba atiduodamos Atliekų tvarkytojui, kai jis vykdo Atliekų turėtojų apvažiavimą sutartu laiku pagal savivaldybės administracijos ir Operatoriaus (koncesininko) patvirtintą grafiką.
134. Padangos, akumuliatoriai, gyvsidabrio lempos, galvaniniai elementai, akumuliatoriai, vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrai, vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrai, automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai iš gyventojų gali būti priimami įmonėse, turinčiose tam reikalingus leidimus. Šios įmonės viešai skelbia apie šių atliekų priėmimą.
136. Įmonėse ir organizacijose susidarančios pavojingos gamybinės atliekos į savivaldybės pavojingų atliekų surinkimo punktus nepriimamos.
137. Naudotas automobilių padangas gyventojai gali pristatyti į didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę arba atiduoti Atliekų tvarkytojui apvažiavimo metu nemokamai, jeigu jie yra sudarę sutartis su atliekų tvarkytojais ir yra sumokėję atliekų tvarkymo rinkliavą (tarifą).
138. Naudotas automobilių padangas įmonės ir organizacijos, automobilių remonto dirbtuvės (servisai) ir naudotų automobilių demontavimo aikštelės privalo pristatyti atliekų tvarkymo įmonėms, kurios turi teisę jas priimti.
139. Naudotus automobilių akumuliatorius, amortizatorius, kuro, tepalų bei oro filtrus automobilių remonto dirbtuvės (servisai) ir naudotų automobilių demontavimo aikštelės privalo pristatyti atliekų tvarkymo įmonėms, kurios turi teisę jas priimti.
140. Individualių transporto priemonių savininkai naudotus automobilių tepalus ir filtrus gali pristatyti į autoservisus ar degalines, kurios turi leidimus užsiimti šia veikla. Šie autoservisai ir degalinės viešai skelbia apie šių atliekų priėmimą.
141. Atliekų turėtojas didžiųjų atliekų aikštelėje privalo išrūšiuoti nesurūšiuotas atliekas. Jei reikia pagalbos, ją suteikia aikštelės darbuotojai.
142. Mokestis už atvežtas specifines atliekas iš fizinių asmenų neimamas. Juridiniai asmenys moka nustatyto dydžio mokestį. Atliekų tvarkytojas turi teisę atsisakyti priimti didelio kiekio atvežtų specifinių atliekų, iš anksto atliekų turėtojui nesuderinus dėl šių atliekų atvežimo laiko ir tvarkos.
143. Už gatvėse, ant šaligatvių ir žaliųjų plotų susikaupusių sąšlavų (smulkių medžių šakų, lapų, pumpurų, žiedų, dulkių, žemių, purvo, smėlio, žvyro) bei šiukšlių, išmetamų į šiukšlių dėžes (urnas), išvežimą yra atsakingi teritorijų (žemės sklypų) savininkai (naudotojai, valdytojai, nuomotojai) bei teritorijas valančios įmonės. Gatvėse, ant šaligatvių ir žaliųjų plotų susikaupusios sąšlavos pristatomos į sąvartyną. Už šių atliekų priėmimą nustatyto dydžio mokestis sumokamas Operatoriui (koncesininkui).
XI. ATLIEKŲ TVARKYMO VEIKLOS ORGANIZAVIMAS, FINANSAVIMAS IR VALDYMAS
144. Savivaldybė savo teritorijoje organizuoja komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimą bei tvarkymą, dalyvauja įrengiant Panevėžio regiono atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektus, užtikrina šių objektų eksploatavimą, rekultivavimą bei monitoringo vykdymą, kaupia ir skiria lėšas arba dalį lėšų šiems darbams atlikti.
145. Savivaldybės Tarybos (suteikiančiosios institucijos) sprendimu šiose Taisyklėse savivaldybės administracijai nustatytos atliekų tvarkymo pareigos pagal Koncesijos sutartį gali būti perduotos Operatoriui (koncesininkui).
146. Savivaldybės administracija arba Operatorius (koncesininkas) viešojo konkurso būdu parenka atliekų tvarkytoją/us ir, jei būtina, savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos įrenginių operatorius. Savivaldybės teritoriją aptarnaujančių komunalinių atliekų tvarkytojų pareigos ir teisės yra apibrėžtos sutartyse tarp atliekų tvarkytojų ir Operatoriaus ir šiose Taisyklėse.
147. Savivaldybės Tarybos (suteikiančiosios institucijos) sprendimu pagal Koncesijos sutartį Operatoriui (koncesininkui) gali būti pavesta teikti atliekų tvarkymo viešąsias paslaugas, valdyti ir eksploatuoti savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos įrenginius.
148. Teikdamas viešąsias atliekų tvarkymo paslaugas, valdydamas ar eksploatuodamas savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos įrenginius Operatorius (koncesininkas) gali viešojo konkurso būdu atrinkti kitą atliekų tvarkytoją.
149. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtra vykdoma laipsniškai, vadovaujantis savivaldybės atliekų tvarkymo planu, šiomis Taisyklėmis, atitinkamais savivaldybės Tarybos sprendimais, sutartyje su atliekų tvarkytoju nurodyta investicijų apimtimi ir terminais.
151. Savivaldybės administracija ir Operatorius (koncesininkas) atsakingi už atliekų tvarkymą reglamentuojančių savivaldybės teisės aktų parengimą ir teikimą savivaldybės Tarybai tvirtinti.
152. Savivaldybė organizuoja ir plėtoja atliekų tvarkymo sistemą taip, kad visas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų atliekų turėtojas pagal principą „teršėjas moka“.
154. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema gali būti finansuojama iš savivaldybės biudžeto, savivaldybės specialių fondų ir programų, investicinių projektų lėšomis.
155. Savivaldybės Taryba arba administracijos direktorius atitinkamai pagal savo funkcijas, Atliekų tvarkytojo/Atliekų vežėjo siūlymu ir Operatoriaus (koncesininko) teikimu, tvirtina antrinių žaliavų konteinerių, didžiųjų atliekų surinkimo aikštelių išdėstymo schemas.
156. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo, plėtojimo, užduočių vykdymo bei atliekų tvarkymo paslaugų kokybės kontrolę vykdo savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas savivaldybės pareigūnas.
XII. ATLIEKŲ TVARKYTOJUI KELIAMOS UŽDUOTYS, REIKALAVIMAI IR SĄLYGOS
158. Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas privalo būti įregistruotas atliekas tvarkančių įmonių registre, vykdyti pirminę atliekų apskaitą, nustatyta tvarka pateikti informaciją valstybinėms institucijoms, savivaldybei, Operatoriui (koncesininkui), kaupti ir saugoti atliekų tvarkymo ir apskaitos dokumentaciją.
159. Atliekų turėtojus individualiais arba kolektyviniais konteineriais aprūpina Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas, Operatorius (koncesininkas). Atliekų turėtojams pageidaujant už papildomą užmokestį Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas turi pateikti papildomus konteinerius arba mažesnius konteinerius pakeisti didesniais. Konteinerių talpa turi atitikti savivaldybės Tarybos patvirtintas atliekų susidarymo normas.
160. Siekiant užtikrinti antrinių žaliavų rūšiavimo galimybę, Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas šioms atliekoms surinkti, atliekų turėtojams patogioje, estetiškai įrengtoje ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančioje vietoje turi įrengti:
160.1 . gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę (konteineriai stiklui, popieriui/kartonui, plastmasei) 800 gyventojų;
160.2. gyvenamuosiuose individualių namų rajonuose ir miesteliuose, turinčiuose 800 ir daugiau gyventojų, sodų ir garažų savininkų bendrijose ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę (konteineriai stiklui, popieriui/kartonui, plastmasei) prie pagrindinio išvažiavimo iš tokio rajono ar bendrijos teritorijos arba įvažiavimo į juos.
161. Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas turi ištuštinti mišrių komunalinių atliekų konteinerius su Atliekų turėtoju suderintu dažniu. Konteineriai gali būti ištuštinami anksčiau grafiko už papildomą mokestį pagal nustatytą ir suderintą tvarką, jeigu to prašo atliekų turėtojas arba nurodžius Operatoriui (koncesininkui) ar vietos seniūnui.
162. Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas turi ištuštinti antrinių žaliavų konteinerius, kai jie užpildyti ne mažiau kaip 4/5 tūrio, užtikrinant, kad jie nebus perpildyti. Antrinių žaliavų konteineriai gali būti ištuštinami anksčiau grafiko nurodžius Operatoriui (koncesininkui) arba seniūnui.
164. Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas pagal atskirą sutartį suteikia reikalingą konteinerių kiekį bei tipą (atskirai komunalinėms atliekoms ir antrinėms žaliavoms surinkti) įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms įvairių miesto renginių organizavimo metu.
165. Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas ne rečiau kaip 2 kartus per metus vykdo specifinių atliekų (pavojingų atliekų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų, naudotų padangų, didžiųjų komunalinių atliekų) atskirą surinkimą apvažiavimo būdu pagal iš anksto paskelbtą grafiką.
166. Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas gali sudaryti atskiras sutartis su maisto pramonės ar viešojo maitinimo įmonėmis dėl maisto atliekų surinkimo ir panaudojimo komposto gamybai.
167. Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas gali sudaryti atskiras sutartis su atliekų turėtojais dėl antrinių žaliavų išvežimo iš atliekų turėtojo valdos.
168. Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas arba Operatorius (koncesininkas) sudaro sutartis su elektros ir elektronikos įrenginių atliekų, gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo įmonėmis dėl atliekų surinkimo ir pristatymo perdirbimui ar panaudojimui.
169. Atliekoms surinkti turi būti naudojami tik savivaldybės administracijos ir Operatoriaus (koncesininko) patvirtinti standartiniai konteineriai.
170. Antrinių žaliavų konteineriai turi būti šių spalvų: popieriui ir kartonui – žalios, stiklui – mėlynos, plastiko ir kitų pakuočių – geltonos. Antrinėms žaliavoms surinkti skirti konteineriai turi turėti atitinkamą užrašą: „popierius (kartonas)“, „plastmasės“, „stiklas“.
171. Privažiavimai prie kolektyvinių konteinerių, suderinus su savivaldybės administracija, pažymimi geltona brūkšnine linija, draudžiančia autotransporto priemonių stovėjimą. Tokių nužymėjimų įrengimą organizuoja Operatorius (koncesininkas).
173. Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas užtikrina kolektyvinių konteinerių sanitarinę - higieninę būklę atliekų tvarkymo nustatytomis sąlygomis. Kolektyvinius atliekų konteinerius dezinfekuoti ir plauti privaloma, kai vidutinė paros temperatūra yra daugiau kaip + 10°C, ne rečiau kaip kas mėnesį. Konteineriams plauti ir dezinfekuoti naudojamos medžiagos turi būti registruotos dezinfekcinių plovimo ir valymo bei kosmetikos priemonių higieninio reglamentavimo ir registravimo ekspertų komisijoje. Individualių konteinerių plovimą ir dezinfekavimą organizuoja atliekų turėtojas.
174. Komunalinių atliekų surinkimo priemonės - šiukšliavežės turi būti pritaikytos aptarnauti savivaldybės administracijos ir Operatoriaus (koncesininko) patvirtintus konteinerių tipus.
175. Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas turi turėti pakankamą kiekį atliekas presuojančių šiukšliavežių, įskaitant ir rezervines šiukšliavežes bei konteinerių ištuštinimo įrangos.
176. Konteinerių tuštinimo metu konteinerių tuštinimo vietoje tvarką ir švarią aplinką užtikrina atliekų tvarkytojas.
XIII. KONTEINERIŲ AIKŠTELIŲ VIETOS PARINKIMAS IR PRIEŽIŪRA
178. Už mišrių komunalinių ir biologiškai skaidžių atliekų konteinerių aikštelių įrengimą savo valdoje yra atsakingi atliekų turėtojai.
179. Už konteinerių aikštelių įrengimą savivaldybės valdoje ir antrinių žaliavų konteinerių aikštelių įrengimą atsakinga savivaldybės administracija. Savivaldybės administracija sudaro sąlygas individualius konteinerius pastatyti savivaldybės valdoje konteinerių ištuštinimo metu.
180. Aikšteles konteineriams pastatyti savivaldybės valdoje parenka savivaldybės administracija kartu su seniūnu, Operatoriumi (koncesininku), atliekų turėtojų ir tvarkytojų atstovais.
181. Kolektyvinių mišrių komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas daugiabučių namų valdose, privačių namų kvartaluose gali būti finansuojamas savivaldybės biudžeto, specialiųjų programų ir fondų bei kitomis lėšomis.
182. Kolektyvinių mišrių komunalinių atliekų aikštelėse parenkamos vietos kolektyvinių biologiškai skaidžių atliekų ir antrinių žaliavų konteineriams.
183. Mišrių komunalinių, biologiškai skaidžių atliekų ir antrinių žaliavų konteinerių aikštelėms vietos turi būti parinktos ir aikštelės turi būti pastatytos vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (aplinkos ministro įsakymas 2003 m. gruodžio 24 d. Nr. 705). Aikštelės turi turėti patogų privažiavimą šiukšliavežei ir netrukdyti transporto eismui.
184. Antrinių žaliavų aikštelės individualių valdų savininkams, įmonėms ir organizacijoms statomos specialiai parinktose vietose. Viena aikštelė turi aptarnauti atliekų turėtojus ne didesniu kaip 500 m. spinduliu.
186. Individualių valdų savininkai atliekų konteinerius gali laikyti prie namo ar ūkiniame pastate, sklypo teritorijoje. Atliekų išvežimo dieną konteinerius jie privalo pastatyti sutartoje su Atliekų tvarkytoju/Atliekų vežėju ir savivaldybės administracijos arba Operatoriaus (koncesininko) patvirtintoje vietoje.
187. Individualių valdų savininkai savo lėšomis aikštelei įrengia kietą pagrindą ir nuvažiavimą nuo šaligatvio į gatvės važiuojamąją dalį. Konteineriais negalima užstatyti takų arba gatvių.
188. Konteinerių aikšteles prižiūri atliekų turėtojas, o konteinerių aptarnavimo metu – Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas. Žiemos laikotarpiu atliekų turėtojas aikštelę išvalo nuo sniego ir ledo. Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas privalo užtikrinti, kad išvežimo metu konteinerių turinys būtų išpiltas ir išvežtas, paliekant tvarkingą aplinką.
XIV. APMOKĖJIMAS UŽ ATLIEKŲ TVARKYMĄ
189. Atliekų turėtojai privalo nustatytais terminais mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą nustatyto dydžio vietinę rinkliavą (tarifą) į savivaldybės biudžetą.
190. Atliekų turėtojai privalo pilnai apmokėti mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo, biologiškai skaidžių atliekų atskiro surinkimo ir kompostavimo, antrinių žaliavų bei surenkamų savivaldybės atliekų tvarkymo sistemoje specifinių atliekų surinkimo ir sutvarkymo, didžiųjų atliekų ir kompostavimo aikštelių, atliekų perkrovimo stoties, sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, monitoringo ir jų uždarymo bei priežiūros po uždarymo išlaidas.
191. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemoje surenkamų gaminių ir pakuočių atliekų mokesčiu apmokestinamų atliekų tvarkymas į mišrių komunalinių atliekų rinkliavą neįskaitomas. Šių atliekų surinkimo ir parengimo perdirbti išlaidas dengia gamintojas ar importuotojas.
192. Atliekų susidarymo norma apskaičiuojama pagal gyventojų skaičių namų valdoje, darbuotojų skaičių įmonėje ar organizacijoje.
193. Vietinę rinkliavą (tarifą) nustato, tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato vietinės rinkliavos dydį (tarifą) bei lengvatas vietinės rinkliavos (tarifo) mokėtojams savivaldybės Taryba savo sprendimu. Vietinės rinkliavos dydis (tarifas) nustatomas, remiantis principu „teršėjas moka“, reiškiančiu, kad atliekų tvarkymo sąnaudos ir turto nusidėvėjimas turi būti apmokėtas Atliekų turėtojo.
194. Dalyvaujančių viešajame konkurse atliekų tvarkytojų atranka vykdoma pagal siūlomą mažiausią atliekų tvarkymo kainą bei kitus ekonominio naudingumo kriterijus.
195. Atliekų tvarkymo rinkliavos dydis (tarifas), taikomas Atliekų tvarkytojo, gali būti kartą per metus peržiūrimas (tikslinamas), vadovaujantis Atliekų tvarkytojo/Atliekų vežėjo pateikta informacija apie atliekų surinkimo, išvežimo ir jų tvarkymo kaštus (sąnaudas) ir jų pagrįstumą bei gautas pajamas iš šios veiklos.
XV. ATLIEKŲ SUSIDARYMO NORMOS
197. Savivaldybės administracija kartu su Operatoriumi (koncesininku) įvertina atliekų susidarymo normą, rengdama rinkliavos dydžio skaičiavimus.
198. Savivaldybėje taikomos metinės komunalinių atliekų susidarymo normos apskaičiuojamos pagal gyventojų skaičių, įskaitant biologiškai skaidžias atliekas, antrines žaliavas ir kitas specifines atliekas.
199. Atsižvelgiant į komunalinių atliekų susidarymo normą Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas apskaičiuoja atliekų turėtojo konteinerių talpą taip, kad mišrių komunalinių atliekų konteinerius galima būtų ištuštinti ne rečiau kaip kartą per 2 savaites, o biologiškai skaidžių atliekų konteinerius – kartą per savaitę.
XVI. SĄVARTYNŲ EKSPLOATAVIMAS
200. Sąvartyną eksploatuoja viešojo konkurso būdu atrinktas Atliekų tvarkytojas - Sąvartyno operatorius.
201. Sąvartynas eksploatuojamas, uždaromas ir prižiūrimas po uždarymo, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir teisės aktuose nustatyta tvarka patvirtintu techniniu reglamentu. Sąvartyno operatorius visuomenę supažindina su sąvartyno techniniu reglamentu.
202. Pagrindiniame rajono sąvartyne, iki bus įrengtas regioninis sąvartynas, galima šalinti tik nepavojingas atliekas. Už netinkamų šalinti ir sąvartyne nepriimamų atliekų saugų sutvarkymą atsako atliekų turėtojas.
XVII. ATLIEKŲ APSKAITA IR ATLIEKŲ TVARKYMO DOKUMENTACIJA
204. Savivaldybėje sudaroma atliekų turėtojų duomenų bazė pagal Atliekų turėtojų pateiktą informaciją apie gyventojų skaičių bei būsto plotą, o įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai – apie darbuotojų arba atitinkamai moksleivių, vaikų, vietų skaičių, užimamą plotą ir kitus parametrus, reikalingus atliekų susidarymo kiekiams įvertinti. Jeigu savivaldybė Atliekų turėtojų duomenų bazės neturi, ji privalo pasirūpinti, kad Atliekų tvarkytojas reikalingą informaciją gautų iš kitų institucijų.
205. Atliekų turėtojai, turintys juridinio asmens statusą, vykdo antrinių žaliavų pirminę apskaitą ir sukauptą informaciją kartą per metus perduoda savivaldybės administracijai arba Operatoriui (koncesininkui). Juridiniai asmenys, kurie numatytai veiklai vykdyti turi turėti TIPK leidimą, rengiant paraišką TIPK leidimui gauti ar atnaujinant jį, turi parengti atliekų susidarymo prognozę ir vykdyti atliekų monitoringą.
206. Atliekas tvarkančios įmonės atliekų apskaitą vykdo Atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka.
207. Atliekas tvarkančios įmonės kiekvienais metais iki sausio 30 d. valstybinės atliekų apskaitos savivaldybėje ataskaitos kopiją privalo pateikti savivaldybės administracijai arba Operatoriui (koncesininkui).
208. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos Atliekų tvarkytojai/Atliekų vežėjai privalo vykdyti surenkamų mišrių komunalinių atliekų, biologiškai skaidžių atliekų, antrinių žaliavų ir specifinių atliekų apskaitą ir sukauptą informaciją ne rečiau kaip kartą per metus perduoti savivaldybės administracijai ir Operatoriui (koncesininkui). Apskaita turi būti vykdoma tonomis arba kilogramais įrengus atliekų svėrimo įrangą.
209. Atliekų tvarkytojai/Atliekų vežėjai, eksploatuojantys didžiųjų atliekų ir kompostavimo aikšteles privalo vykdyti priimamų atliekų apskaitą pagal atskiras atliekų rūšis ir kartą per metus perduoti informaciją savivaldybės administracijai ir Operatoriui (koncesininkui).
210. Sąvartyno operatorius privalo vykdyti priimamų atliekų apskaitą ir kartą per metus perduoti savivaldybės administracijai ir Operatoriui (koncesininkui).
212. Įmonės, įstaigos ir organizacijos, atsisakiusios naudotis savivaldybės atliekų tvarkymo sistema, bei savivaldybės buitinių atliekų sąvartynus eksploatuojančios įmonės kiekvienais metais iki sausio 30 d. privalo savivaldybės administracijai ir Operatoriui (koncesininkui) pateikti nustatytos formos ataskaitą apie atliekų tvarkymą.
213. Sąvartyno operatorius kasmet turi pateikti Savivaldybės administracijai ir Operatoriui (koncesininkui) duomenis apie eksploatuojamus sąvartynus.
214. Savivaldybės administracija ir Operatorius (koncesininkas) rengdami savivaldybės atliekų tvarkymo planą, gali pareikalauti iš savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų ir atliekas tvarkančių įmonių pateikti tam reikalingus duomenis apie atliekų susidarymą ir jų tvarkymą bei parametrus (duomenis), reikalingus susidarančių atliekų kiekiams nustatyti (įvertinti).
XVIII. TEISINĖ ATSAKOMYBĖ UŽ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PAŽEIDIMUS
215. Už taisyklių nesilaikymą atliekų turėtojas, Operatorius (koncesininkas) ir Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir baudžiami pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
216. Asmens (juridinio arba fizinio) patraukimas atsakomybėn neatleidžia jo nuo prievolės laikytis šių taisyklių ir per kuo trumpesnį laiką pašalinti pažeidimo pasekmes bei atlyginti visus dėl to atsiradusius nuostolius.
217. Atliekų tvarkytojui arba Operatoriui (koncesininkui), priklausomai nuo jiems pavestų funkcijų, nevykdant šiose Taisyklėse nustatytų užduočių, sistemingai nesilaikant nustatytų sąlygų ir reikalavimų, teikiant nekokybiškas atliekų tvarkymo paslaugas, laiku nepašalinant išaiškėjusių trūkumų ir pažeidimų, savivaldybė turi teisę nutraukti su juo sudarytą sutartį. Sutarties nutraukimo atveju, Atliekų tvarkytojas arba Operatorius (koncesininkas) privalo savivaldybei sumokėti sutartyje numatytas netesybas – baudas, delspinigius, kompensacijas.
218. Atliekų turėtojas – fizinis ar juridinis asmuo, pažeidęs šias Taisykles, yra baudžiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka – užsitraukia baudą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 513 ir 161¹ straipsnius.
219. Atliekų turėtojas, AAA nustatytu laiku nesumokantis nustatyto dydžio vietinės rinkliavos (tarifo), pažeidžia atliekų surinkimo ir išvežimo tvarką, ir yra baudžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka – užsitraukia baudą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 513 ir 161¹ straipsnius.
220. Atliekų turėtojas bei Atliekų tvarkytojas privalo vykdyti šių taisyklių reikalavimus, teikti pasiūlymus ir informaciją savivaldybės administracijai ir Operatoriui (koncesininkui) apie atliekų tvarkymą.
221. Taisyklėse apibrėžtų nuostatų įgyvendinimą užtikrina savivaldybės administracija. Tiesiogiai atsakingi už taisyklių nuostatų ir reikalavimų įgyvendinimą yra savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir Ekologijos skyriai bei seniūnijų seniūnai ir savivaldybės VPK ekologinės teisės pažeidimų prevencijos skyrius.
222. Teisė surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą už šių Taisyklių nesilaikymą suteikiama seniūnams ir kitiems savivaldybės administracijos įgaliotiems asmenims.
223. Atliekų turėtojų pareiškimus, dėl Atliekų tvarkytojo teikiamų paslaugų kokybės, nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybės administracijos direktorius arba jo įsakymu paskirta komisija.
224. Įmonėms, kurios privalo gauti (pratęsti) TIPK leidimus, leidimai išduodami tik tada, kai įmonės yra visiškai atsiskaičiusios už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą už praeitą laikotarpį ir iš Operatoriaus (koncesininko) gauna tai patvirtinančią pažymą.
XIX. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS
226. Už visuomenės informavimą atliekų tvarkymo klausimais, pagal kompetenciją ir sutartyse nustatytas sąlygas, atsako savivaldybės administracija, Operatorius (koncesininkas) ir Atliekų tvarkytojas/Atliekų vežėjas.
227. Savivaldybės administracija ir Operatorius (koncesininkas) yra atsakingi už visuomenės informavimo plano parengimą kas dveji metai.
228. Visuomenės informavimo plano įgyvendinimui gali būti teikiamos paraiškos paramai iš ES struktūrinių fondų.
229. Privaloma viešai skelbiama atliekų tvarkymo informacija:
o atliekų tvarkymo taisyklės;
o atliekų tvarkymo viešųjų paslaugų sąrašas;
o atliekų tvarkymo tarifai (rinkliavos) ir atliekų surinkimo normos;
o specifinių atliekų surinkimo vietos ir tvarka;
o atliekų tvarkymo paslaugas teikiančių Atliekų tvarkytojų/Atliekų vežėjų bendroji informacija;
o atliekų surinkimo apvažiavimo būdu grafikas ir sąlygos;
o metinės atliekų tvarkymo ataskaitos.
230. Privaloma viešai skelbiama informacija nuolat skleidžiama savivaldybės interneto svetainėje, seniūnijų, Operatoriaus (koncesininko) ir Atliekų tvarkytojo/Atliekų vežėjo skelbimo lentose bei ne rečiau kaip kartą per pusę metų regiono dienraščiuose.