PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO MODELIŲ APRAŠO PATVIRTINIMO
2013 m. birželio 27 d. Nr. 1-209
Panevėžys
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 6 straipsnio 8 punktu, 7 straipsnio 7 punktu, 16 straipsnio 4 dalimi, Švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, Priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-1478 (Žin., 2003, Nr. 111-4970), Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1180 (Žin., 2005, Nr. 84-3118; 2010, Nr. 71-3583), 20 punktu, Ugdymo lietuvių kalba bendrojo ir neformaliojo švietimo mokykloje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. V-1856 (Žin., 2011, Nr. 127-6046), 4, 5 punktais, Panevėžio miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Pavesti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui patvirtinti kiekvienos švietimo įstaigos pasirinktus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelius, grupių skaičių įstaigose ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rugsėjo 1 dienos.
3. Įpareigoti švietimo įstaigų vadovus ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą organizuoti pagal Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelius nuo kiekvienų metų rugsėjo 1 dienos.
PATVIRTINTA
Panevėžio miesto savivaldybės tarybos
2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 1-209
IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO
MODELIŲ APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašas (toliau – Aprašas) – tai dokumentas, kuriuo Panevėžio miesto savivaldybė, atsižvelgdama į regiono ypatumus, finansines galimybes, organizuoja ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą savivaldybėje.
2. Ikimokyklinio ugdymo organizavimo forma – ikimokyklinė grupė. Jos veiklos organizavimo variantus (trukmę, laiką, vaikų skaičių, teikiamų paslaugų kiekį, formą ir kt.) apibūdina ikimokyklinio ugdymo organizavimo modeliai.
3. Priešmokyklinio ugdymo organizavimo forma – priešmokyklinė grupė. Jos veiklos organizavimo variantus (trukmę, laiką, vaikų skaičių, teikiamų paslaugų kiekį, formą ir kt.) apibūdina priešmokyklinio ugdymo organizavimo modeliai.
4. Ikimokyklinės ir priešmokyklinės grupės steigiamos ikimokyklinio ugdymo mokyklose (toliau – Mokykla).
5. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804), Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 (Žin., 2001, Nr. 57-2040; 2009, Nr. 158-7134; 2010, Nr. 155-7872; 2011, Nr. 91-4350, Nr. 165-7861; 2012, Nr. 78-4055, Nr. 102-5173), Priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-1478 (Žin., 2003, Nr. 111-4970), Priešmokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1180 (Žin., 2005, Nr. 84-3118; 2010, Nr. 71-3583), Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. ISAK-627 (Žin., 2005, Nr. 52-1752; 2011, Nr. 71-3448), Ugdymo lietuvių kalba bendrojo ir neformaliojo švietimo mokykloje tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 spalio 14 d. įsakymu Nr. V-1856 (Žin., 2011, Nr. 127-6046), Kvalifikacinių reikalavimų mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, neformaliojo vaikų švietimo, pradinio, pagrindinio, vidurinio, specialiojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ISAK-506 (Žin., 2005, Nr. 43-1395, Nr. 139-5029; 2007, Nr. 68-2682, Nr. 99-4022; 2009, Nr. 100-4201; 2011, Nr. 99-4680), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 50-2454), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-96„Dėl Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinėse globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 140-6573; 2012, Nr. V-563).
II. UGDYMO ORGANIZAVIMO PRINCIPAI
6. Ugdymo procesas nepriklausomai nuo modelio yra vientisas procesas, neskaidomas į atskiras sritis (atskirus dalykus) ir vyksta integruotai visą pagal modelį nustatytą laiką.
7. Kiekvieno modelio ikimokyklinėje grupėje vykstantį ugdymą reglamentuoja Mokyklos ikimokyklinio ugdymo programa, parengta pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintus ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, gavus Mokyklos steigėjo pritarimą, atliepiant konkrečios grupės ugdymo(si) tikslus. Pabrėžiamas būtinų ikimokyklinio amžiaus
vaikams kompetencijų (socialinės, komunikavimo, pažinimo, sveikatos saugojimo, meninės) ugdymas, vaiko individualūs pasiekimai ir jų vertinimas.
8. Kiekvieno modelio priešmokyklinėje grupėje vykstantį ugdymą reglamentuoja Priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, atliepianti konkrečios grupės ugdymo(si) tikslus. Pabrėžiamas būtinų priešmokyklinio amžiaus vaikams kompetencijų (socialinės, komunikavimo, pažinimo, sveikatos saugojimo, meninės) ugdymas, o ne specifinės žinios ar mokėjimai. Priešmokyklinio amžiaus vaiko pažanga ir pasiekimai vertinami vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo(si) standartu.
9. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo iki kol pradedamas teikti priešmokyklinis arba pradinis ugdymas. Švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui ikimokyklinis ugdymas gali būti privalomas.
10. Priešmokyklinis ugdymas teikiamas vienerius metus vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų prašymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintu Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos aprašu, bet ne anksčiau, negu jam sueina 5 metai. Švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti privalomas.
11. Dirbti mokytoju pagal ikimokyklinio ugdymo programas gali asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, turintis pedagogo kvalifikaciją, baigęs ikimokyklinio ugdymo programą ir įgijęs auklėtojo kvalifikaciją.
12. Dirbti mokytoju pagal priešmokyklinio ugdymo programas gali asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą, turintis pedagogo kvalifikaciją, baigęs mokomąjį dalyką/sritį atitinkančias programas ir įgijęs ikimokyklinio ir (ar) pradinio ugdymo kvalifikaciją, papildytą priešmokyklinio ugdymo moduliu, arba papildomai išklausęs specialų priešmokyklinio ugdymo kursą kvalifikaciniuose seminaruose ar specialistų rengimo institucijose.
13. Grupėje, kurios veiklos trukmė yra 4 val. atsižvelgiant į ugdymo programą, dirba auklėtojas arba priešmokyklinio ugdymo pedagogas.
14. Grupėje, kuri pilnai nesukomplektuota dėl 4 val. trukmės modelio, vaikai, lankantys ne trumpiau kaip 4 val., integruojami į kitus modelius, vaikai gali nesimaitinti, tačiau esant poreikiui organizuojamas jų maitinimas.
15. Grupėje, kurios veiklos trukmė yra ilgesnė nei 4 val., auklėtojui ar priešmokyklinio ugdymo pedagogui talkina auklėtojo padėjėjas. Joje privaloma organizuoti vaikų maitinimą ir poilsį tam skirtose patalpose ir (ar) pritaikytose vietose.
16. Grupėje, kurios veiklos trukmė yra ilgesnė nei 33 val. per savaitę, dirba daugiau nei vienas auklėtojas ar priešmokyklinio ugdymo pedagogas, talkina auklėtojo padėjėjas. Joje privaloma organizuoti vaikų maitinimą ir poilsį tam skirtose patalpose ir (ar) pritaikytose vietose.
17. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai, turintys specialiųjų poreikių, ugdomi taikant tuos pačius bendruosius principus ir organizavimo modelius.
18. Vaikų skaičius bendrosiose ikimokyklinėse ar priešmokyklinėse grupėse priklauso nuo į jas integruotų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičiaus. Visose grupėse vienas sutrikusio intelekto, kurčias, neprigirdintysis, aklas, silpnaregis, turintis judesio ir padėties, kompleksinių, elgesio, žymių kalbos ar kitų komunikacijos sutrikimų, neįgalus vaikas, integruotai ugdomas įstaigos grupėje, prilyginamas dviem vaikams, todėl atitinkamai mažinamas nustatytas grupės vaikų skaičius. Vienas aklasis specialiojoje silpnaregių ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupėje, vienas, turintis kompleksinių raidos sutrikimų ar neįgalus vaikas specialiojoje ikimokyklinėje ir (ar) priešmokyklinėje grupėje, prilyginamas dviem tos grupės vaikams.
19. Vaikai, turintys intelekto, vidutinių ir žymių kalbos ir komunikacijos, regos, klausos, judesio ir padėties, kompleksinių sutrikimų, ugdomi tokių švietimo įstaigų specialiosiose ikimokyklinėse ir priešmokyklinėse grupėse, kuriose jiems garantuojama kvalifikuota specialistų pagalba.
20. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus tautinėms mažumoms priklausantys vaikai ugdomi taikant tuos pačius bendruosius principus ir organizavimo modelius. Ikimokyklinio ugdymo mokykloje, kurios nuostatuose, atsižvelgiant į tėvų (globėjų) pageidavimą, įteisintas mokymas tautinės mažumos kalbos arba mokymas tautinės mažumos kalba, ugdymo procesas gali būti vykdomas arba kai kurie dalykai mokomi tautinės mažumos kalba. Ikimokyklinio ugdymo mokyklos tautinėms mažumoms priklausantiems mokiniams sudaro sąlygas puoselėti tautinį, etninį ir kalbinį identitetą, mokytis gimtosios kalbos, istorijos ir kultūros.
21. Kiekviena ikimokyklinio ugdymo programą tautinės mažumos kalba įgyvendinanti mokykla tėvų (globėjų) pageidavimu užtikrina galimybę ugdytis vykdant dalį programos lietuvių kalba, kiekviena priešmokyklinio ugdymo programą tautinės mažumos kalba įgyvendinanti mokykla ne mažiau kaip 4 val. per savaitę skiria ugdymui lietuvių kalba. Dalis laiko skiriama vaikų tautiniam tapatumui išsaugoti ir gimtajai kultūrai puoselėti. Maksimalus skaičius grupėje – 15 vaikų.
22. Ugdymo grupės pagal 1–13 modelius formuojamos iš to paties arba skirtingo amžiaus vaikų, užtikrinant vaiko dienos ir ugdymo režimą, fiziologinius bei amžiaus ypatumus. Minimalų vaikų skaičių grupėse nustato Panevėžio miesto savivaldybės taryba Vaikų priėmimo į švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkoje, maksimalus vaikų skaičius grupėse nustatytas Lietuvos higienos normoje HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
III. IKIMOKYKLINIO IR PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO
ORGANIZAVIMO MODELIAI
23. Pirmas modelis. Ikimokyklinė ar priešmokyklinė grupė, kurios veiklos trukmė yra ne mažiau 4 val. per dieną. Rekomenduojama 160 dienų ugdomosios veiklos laikotarpis.
24. Antras modelis. Ne visos darbo savaitės ikimokyklinė ar priešmokyklinė grupė, kurios veiklos trukmė yra ne mažiau kaip 20 val. per savaitę. Toks ugdymo modelis siūlomas šeimoms, kurios pačios pajėgios rūpintis vaiko prigimtinių, kultūros, taip pat ir etninės, socialinių, pažintinių poreikių tenkinimu, tačiau pageidautų trumpalaikės kvalifikuotos pedagogo pagalbos ar vaiko bendravimo su bendraamžiais. Nepilnos darbo savaitės grupėje veikla vyksta ne kasdien, atsižvelgiant į vietos poreikius (pvz.: 3 dienas per savaitę po 6 val. 40 min., 2 dienas per savaitę po 10 val.). Rekomenduojama 640 val. ugdomosios veiklos laikotarpis.
25. Trečias modelis. Ikimokyklinė ar priešmokyklinė grupė, kurios veiklos trukmė 7,2 val. per dieną (36 val. per savaitę).
26. Ketvirtas modelis. Ikimokyklinė ar priešmokyklinė grupė, kurios veiklos trukmė 9 val. per dieną (45 val. per savaitę).
27. Penktas modelis. Ikimokyklinė ar priešmokyklinė grupė, kurios veiklos trukmė 10 val. per dieną (50 val. per savaitę).
28. Šeštas modelis. Ikimokyklinė ar priešmokyklinė grupė, kurios veiklos trukmė 10,6 val. per dieną (53 val. per savaitę).
29. Septintas modelis. Ikimokyklinė ar priešmokyklinė grupė, kurios veiklos trukmė 10,8 val. per dieną (54 val. per savaitę).
30. Aštuntas modelis. Ikimokyklinė ar priešmokyklinė grupė, kurios veiklos trukmė 11 val. per dieną (55 val. per savaitę).
31. Devintas modelis. Ikimokyklinė ar priešmokyklinė grupė, kurios veiklos trukmė 12 val. per dieną (60 val. per savaitę).
32. Dešimtas modelis. Ikimokyklinė ar priešmokyklinė grupė, kurios veiklos trukmė 12,6 val. per dieną (63 val. per savaitę).
33. Vienuoliktas modelis. Ikimokyklinė ar priešmokyklinė grupė, kurios veiklos trukmė 13,5 val. per dieną (67 val. 30 min. per savaitę). Ši grupė skiriama vaikams, kurių tėvai, dirbantys pamaininį, vakarinį darbą, besimokantys ar dirbantys toli nuo savo gyvenamosios vietos, gali palikti vaikus ilgiau nei įprastai.
34. Dvyliktas modelis. Ikimokyklinė ar priešmokyklinė grupė, kurios veiklos trukmė 24 val. per parą (120 val. per savaitę). Priklausomai nuo šeimos poreikių, grupės veiklos trukmė – visą parą penkias darbo dienas per savaitę. Ši grupė skiriama vaikams, kurių tėvai negali rūpintis vaikų ugdymu (jei vaiką augina vienas iš tėvų ir jo darbas yra pamaininis, vakarinis arba naktinis, jeigu tėvai daug laiko praleidžia komandiruotėse, išvykose ir pan.), arba šeimoje neprižiūrimiems, nemaitinamiems, skriaudžiamiems vaikams Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus siūlymu, taip pat vaikams, turintiems žymių ir labai žymių judesio ir padėties sutrikimų. Grupėje vaikų ugdymas derinamas su globa ir kompleksinės pagalbos vaikui ir šeimai teikimu. Dirba naktinė auklė, o esant vaikų iš socialinės rizikos šeimų, mažas pajamas gaunančių šeimų, pagalbą teikia socialinis pedagogas.
35. Tryliktas modelis. Jungtinė grupė, kurios veiklos trukmė gali būti: 4 val., 7,2 val., 9 val., 10 val., 10.6 val., 10,8 val., 11 val., 12 val., 12,6 val., 13,5 val., 24 per dieną ir 20 val. per savaitę. Priklausomai nuo šeimos poreikių ir švietimo įstaigos komplektavimo galimybių steigiama jungtinė grupė, kai nesusidaro minimalus priešmokyklinio amžiaus vaikų skaičius – 18, tačiau yra vietos poreikis. Maksimalus vaikų skaičius grupėje – 20. Jeigu daugiau nei pusė grupės vaikų yra ikimokyklinio amžiaus, grupėje dirba auklėtojas, o jeigu priešmokyklinio amžiaus – priešmokyklinio ugdymo pedagogas. Pasirinkęs šį veiklos modelį, pedagogas privalo diferencijuoti ugdymo procesą ir pritaikyti skirtingo amžiaus vaikams.
IV. IKIMOKYKLINIŲ IR PRIEŠMOKYKLINIŲ GRUPIŲ FINANSAVIMAS
36. Ikimokyklinėse, priešmokyklinėse grupėse ugdymas finansuojamas iš valstybės biudžeto vadovaujantis Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 (Žin., 2001, Nr. 57-2040; 2009, Nr. 158-7134; 2010, Nr. 155-7872; 2011, Nr. 91-4350, Nr. 165-7861; 2012, Nr. 78-4055, Nr. 102-5173), Savivaldybės biudžeto, rėmėjų ir kitomis lėšomis.
__________________________