KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos APRAŠO PATVIRTINIMO
2013 m. kovo 29 d. Nr. T-84
Kelmė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 6 straipsnio 12 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo (Žin., 2006, Nr.17-589) 13 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 68-2510), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 43-1570), Kelmės rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Laikyti netekusiu galios Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimą Nr. T-342 „Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jo pakeitimus.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Patvirtinta
Kelmės rajono
savivaldybės tarybos
2013 m. kovo 29 d.
sprendimu Nr. T-84
mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kelmės rajono savivaldybės mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau vadinama – Aprašas) reglamentuoja asmens mokėjimo už socialines paslaugas dydžių nustatymą, pagalbos pinigų mokėjimą, asmens finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą.
2. Aprašas taikomas mokėti už tas socialines paslaugas, kurias planuoja Kelmės rajono savivaldybė, skiria Socialinės paramos skyrius (toliau – Skyrius), kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato specialistai socialiniam darbui seniūnijoje, Socialinių paslaugų tarnyba, socialines paslaugas teikiančios įstaigos, kurių teikimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto ir savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms gauti.
3. Mokesčio už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių paslaugų rūšis apibrėžia Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 (Žin., 2006, Nr. 43-1570, 2008, Nr. 2-72, 2009, Nr. 27-83-3450).
4. Asmens (šeimos) mokesčio už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.
5. Asmens (šeimos) ir savivaldybės tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjo (rūpintojo) ir socialines paslaugas teikiančios socialinių paslaugų įstaigos sutartimi, kurioje nustatyti konkretūs asmens (šeimos) mokesčio už socialines paslaugas dydžiai pinigine išraiška.
6. Už kitas papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (jo atstovo) ir socialinių paslaugų įstaigos susitarimu.
7. Jeigu asmuo (šeima) naudojasi socialinių paslaugų įstaigos teikiamomis paslaugomis trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį, mokesčio dydis nustatomas proporcingai teikiamos socialinės paslaugos trukmei.
8. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.
9. Apraše vartojamos sąvokos:
Šeimos nariai – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys arba vienas iš tėvų ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį įskaitomi nedirbantys, nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formalaus švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo datos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Vaikai, kuriems nustatyta globa ar rūpyba, šeimos nariams nepriskiriami.
Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo.
Bendrosios socialinės paslaugos – paslaugos, teikiamos be nuolatinės specialistų priežiūros. Jų tikslas – ugdyti ar kompensuoti asmens (šeimos) gebėjimus savarankiškai rūpintis asmens (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
Socialinė priežiūra – visuma paslaugų, kuriomis asmeniui (šeimai) teikiama kompleksinė, bet nuolatinės specialistų priežiūros nereikalaujanti pagalba.
Dienos socialinė globa – visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dieną.
Trumpalaikė socialinė globa – visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba krizių atvejais, vaikams laikinai netekus tėvų globos, šeimos nariams, globėjams, rūpintojams laikinai dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų ir kt.) negalint prižiūrėti asmenų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra („atokvėpio“ paslaugos), socialinės rizikos suaugusiems asmenims po medicininės reabilitacijos siekiant integruotis į visuomenę.
Ilgalaikė socialinė globa – visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba.
Pagalbos pinigai – mėnesinė periodinė išmoka, skiriama socialinių paslaugų gavėjui susimokėti už pagalbą, t.y. bendrąsias socialines paslaugas ar socialinę priežiūrą.
Finansinių galimybių vertinimas – asmens (šeimos narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra, apimanti asmens (šeimos) pajamų, turto vertinimą. Prie finansinių galimybių vertinimo priskiriamas ir mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių nustatymas.
Socialinių paslaugų kaina – socialinių paslaugų įstaigos tvirtinama socialinės paslaugos teikimo vienam paslaugos gavėjui per atitinkamą laikotarpį išlaidų pinigine išraiška suma.
II. MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS
10. Bendrosios socialinės paslaugos – informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, teikiamos nemokamai.
11. Už kitas bendrąsias socialines paslaugas (maitinimo organizavimas, transporto organizavimas, asmens higienos ir priežiūros paslaugų organizavimas) asmuo (šeima) moka pagal socialines paslaugas teikiančios įstaigos nustatytą tvarką.
12. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, visos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai.
III. MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ
15. Mokesčio už socialinę priežiūrą dydis asmeniui (šeimai) neturi viršyti 20 proc. asmens (šeimos) pajamų.
16. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra (laikinas apnakvindinimas) 7 pirmąsias kalendorines dienas teikiama nemokamai.
17. Asmens, kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 5 procentų asmens pajamų (mokėjimo procentą tvirtina savivaldybės taryba socialines paslaugas teikiančios įstaigos teikimu).
18. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai, mokėjimo dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų. Šeimos, kurios pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) yra didesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, bet mažesnės už valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis neturi viršyti 5 procentų šeimos pajamų (mokėjimo procentą tvirtina savivaldybės taryba socialines paslaugas teikiančios įstaigos teikimu).
19. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai.
20. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį.
IV. PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS
23. Socialinės paramos klausimams spręsti komisijai pritarus, įvertinus susiklosčiusias nepalankias šeimai ar asmeniui finansines sąlygas, kai vaikus prižiūri ar globoja (jais rūpinasi) vaikus globojanti šeima arba bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai) veiksmingiau organizuoti pinigais, vaikus globojančiai šeimai arba asmeniui (šeimai) gali būti mokama piniginė išmoka – pagalbos pinigai.
24. Pagalbos pinigai skiriami tuo atveju, kai specialistas socialiniam darbui seniūnijoje socialinių paslaugų vertinimo išvadoje rekomenduoja bendrąsias socialines paslaugas ar socialinę priežiūrą pakeisti pagalbos pinigais.
26. Pagalbos pinigai, Socialinės paramos klausimams spręsti komisijai (toliau – komisija) pritarus, skyriaus vedėjo sprendimu skiriami asmeniui (šeimai) susimokėti už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar socialinei priežiūrai, kurią asmeniui (šeimai) gali suteikti kiti asmenys.
27. Pagalbos pinigų naudojimą pagal paskirtį prižiūri ir kontroliuoja specialistas socialiniam darbui seniūnijoje ir Socialinių paslaugų tarnybos socialinio darbo organizatorius. Nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, nutraukiamas pagalbos pinigų mokėjimas asmeniui (šeimai) ir (ar) pakeičiamas į bendrąsias socialines paslaugas ar socialinę priežiūrą, kurioms nustatytas asmens (šeimos) poreikis.
28. Pagalbos pinigų suma negali būti didesnė už 1 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydį per mėnesį. Pagalbos pinigų suma negali būti didesnė už socialinių paslaugų, kurioms asmeniui (šeimai) nustatytas poreikis, kainą.
V. MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ
31. Vieno gyvenančio asmens mokesčio už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 proc. asmens pajamų.
32. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų trigubo dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.
33. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 50 procentų asmens pajamų.
34. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą dieną teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
VI. MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
37. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą namuose ar laikino gyvenimo namuose (pvz., nakvynės namuose, krizių centruose ir kitur), maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas proporcingai ta dalimi, kuria sumažėja trumpalaikės socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.
38. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.
39. Komisijai pritarus, Skyriaus vedėjo sprendimu krizių atvejais, kai socialinės rizikos suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, trumpalaikė socialinė globa 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai.
40. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
41. Pasirašius paslaugų teikimo ir finansavimo sutartį, Socialinių paslaugų tarnyba moka ne daugiau nei nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos indeksuota bazinė lovadienio kaina asmenims, kurie nėra socialiai drausti, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Kiti slaugos paslaugų gavėjai moka 80 proc. gaunamų pajamų, likusią dalį pagal slaugos įstaigos pateiktą sąskaitą faktūrą moka Socialinių paslaugų tarnyba.
42. Socialinių paslaugų tarnyba sumoka už ne ilgesnį nei 120 d. buvimo slaugos įstaigoje laikotarpį. Komisijai pritarus, Skyriaus vedėjo sprendimu socialinių paslaugų teikimo laikotarpis gali būti pratęstas.
43. Stacionarių slaugos, gydymo bei globos paslaugų slaugos ar gydymo įstaigose teikimo tvarkos aprašas tvirtinamas atskiru Kelmės rajono savivaldybės tarybos sprendimu.
VII. MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ
46. Mokesčio už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 proc. asmens pajamų, jeigu asmens turto vertė mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.
47. Jeigu suaugusio asmens turto vertė didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja 1 proc., skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą.
48. Mokesčio už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 proc. vaiko pajamų.
49. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai.
50. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio. Išvykus ne ilgiau kaip trims paroms, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.
51. Mokesčio už ilgalaikės socialinės globos paslaugas dydį, asmens (šeimos) mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą finansines galimybes bei turto vertinimą, vadovaudamasis Lietuvos respublikos nutarimais ir šiuo aprašu, nustato Skyriaus vyriausiasis specialistas.
VIII. ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS
53. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas.
54. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) pajamas.
55. Ilgalaikę socialinę globą pageidaujantis gauti asmuo ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens pajamas ir turimą turtą.
56. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia kartu su prašymu-paraiška skirti socialines paslaugas.
57. Informacija apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą pateikiama raštu – pildomas prašymas-paraiška suteikti socialines paslaugas, kuriame nurodomi asmens duomenys, jo (šeimos narių) veiklos pobūdis ir kita finansinėms galimybėms mokėti už socialines paslaugas įvertinti būtina informacija.
58. Asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina Skyriaus vyriausiasis specialistas.
59. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos tuo pačiu metu, kuriuo nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis.
60. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, savivaldybė turi teisę finansines galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos.
61. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas.
62. Asmens (šeimos narių), teisės aktų nustatyta tvarka gaunančio (-ių) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos.
63. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės gali būti nevertinamos savivaldybės patvirtintais atleidimo nuo mokėjimo už socialines paslaugas atvejais ir sąlygomis.
64. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.
65. Bendrųjų socialinių paslaugų reikalingo asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo (šeima) nesutinka su savivaldybės nustatytu mokėjimo už bendrąsias paslaugas dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai.
66. Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys pageidaujančių gauti socialines paslaugas asmenų (jų suaugusių šeimos narių) ar jų globėjų (rūpintojų) arba socialines paslaugas organizuojančių ar teikiančių institucijų ar įstaigų prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo parengia ir išduoda pažymas apie asmens (šeimos) gaunamas pajamas arba turimą turtą.
67. Valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos savivaldybių prašymu turi parengti ir pateikti joms informaciją, susijusią su asmens (šeimų narių) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimu.
68. Savivaldybė užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.
69. Specialistas socialiniam darbui seniūnijoje ir Socialinių paslaugų tarnybos socialinio darbo organizatorius, nustatantis asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo klausimais ir jiems tarpininkauja.
70. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pagal sutartyje numatytas sąlygas praneša savivaldybei apie asmens (šeimos) pajamų, asmens turto pokyčius per šių paslaugų gavimo laiką.
71. Skyriaus vyriausiasis specialistas, gavęs informaciją apie asmens (šeimos) pajamų pokyčius per socialinių paslaugų gavimo laiką, finansines galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtosios informacijos gavimo.
72. Skyrius, gavęs informaciją apie jau gaunančio ilgalaikę socialinę globą asmens turto pokyčius, finansines jo galimybes iš naujo įvertina ne vėliau kaip per vienerius metus nuo minėtosios informacijos gavimo.
IX. ATLEIDIMAS NUO MOKESČIO
74. Asmuo (šeima), pageidaujantis gauti nemokamas socialines paslaugas, pateikia prašymą Komisijai, kurią tvirtina Kelmės rajono savivaldybės taryba.
75. Komisija vertina asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas atsižvelgdama į Skyriaus vyriausiojo specialisto, seniūnijos specialisto socialiniam darbui ir kitų įstaigų rekomendacijas ir teikia rekomendacines išvadas, o Skyriaus vedėjas priima sprendimą.
76. Asmuo (šeima), pageidaujantis, kad būtų sumažintas ar atleistas nuo turto mokesčio, pateikia prašymą Komisijai.
77. Komisija vertina asmens (šeimos) turimo turto būklę, jo pardavimo galimybes, artimųjų galimybes sumokėti turto mokestį, atsižvelgia į Skyriaus vyriausiojo specialisto, seniūnijos specialisto socialiniam darbui ir kitų įstaigų rekomendacijas ir teikia rekomendacines išvadas, o Skyriaus vedėjas priima sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo mokesčio ar jam sumažinamas turto mokestis.
79. Atleidimo galimybės:
79.1. socialinės priežiūros paslaugoms:
79.1.1. pagalba į namus gali būti teikiama nemokamai, atsižvelgiant į situaciją:
79.1.1.2. dėl gaisro, stichinių nelaimių, kitų patirtų nuostolių (pateikus motyvaciją ir aplinkybes pateisinančius dokumentus);
79.1.2. už laikino apnakvindinimo paslaugą nemoka:
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
82. Aprašo nuostatos taikomos asmenims (šeimoms), pradėjusiems gauti socialines paslaugas po 2006 m. liepos 1 d., išskyrus tuos atvejus, kai mokesčio už socialines paslaugas dydis asmeniui pagal teisės aktus bei savivaldybės nustatytas taisykles, galiojusias iki 2006 m. liepos 1 d., didesnis negu nustatyta Apraše.