DĖL VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS KREKENAVOS PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRO REORGANIZAVIMO

PANEVĖŽIO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS KREKENAVOS PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRO REORGANIZAVIMO

2012 m. rugpjūčio 23 d. Nr. T-141

Panevėžys

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74) 2.96 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstatymo (Žin., 1996, Nr. 66-1572) 28 straipsnio 9 punktu, 29 straipsniu, Viešųjų įstaigų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752; 2010, Nr. 1-17) 6 straipsniu, 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktais, 15 straipsnio 7 ir 8 dalimis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 18 straipsnio 1 dalimi, Panevėžio rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Nuo 2012 m. spalio 1 d. reorganizuoti padalijimo būdu viešąją įstaigą Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centrą, įsteigiant dvi viešąsias įstaigas - viešąją įstaigą Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centrą (buveinė - Maironio g. 8, Krekenava, Panevėžio rajonas) ir viešąją įstaigą Krekenavos socialinės globos namus (buveinė - Vytauto g. 42, Krekenava, Panevėžio rajonas), kurių savininko teises ir pareigas įgyvendins Panevėžio rajono savivaldybės taryba.

2. Patvirtinti pridedamus:

2.1. viešosios įstaigos Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centro reorganizavimo sąlygas;

2.2. viešosios įstaigos Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centro įstatus;

2.3. viešosios įstaigos Krekenavos socialinės globos namų įstatus;

2.4. viešosios įstaigos Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centro valdymo struktūrą;

2.5. viešosios įstaigos Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centro pareigybių sąrašą;

2.6. viešosios įstaigos Krekenavos socialinės globos namų valdymo struktūrą;

2.7. viešosios įstaigos Krekenavos socialinės globos namų pareigybių sąrašą.

3. Pavesti:

3.1. viešosios įstaigos Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiajam gydytojui pasirašyti viešosios įstaigos Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centro įstatus;

3.2. Panevėžio rajono savivaldybės merui pasirašyti viešosios įstaigos Krekenavos socialinės globos namų įstatus.

4. Įpareigoti viešosios įstaigos Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiąjį gydytoją pateikti šio sprendimo kopiją Juridinių asmenų registrui bei įregistruoti viešųjų įstaigų Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centro ir Krekenavos socialinės globos namų įstatus Juridinių asmenų registre.

5. Pripažinti netekusiais galios:

5.1. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2011-06-29 sprendimo Nr. T-131 „Dėl viešosios įstaigos Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centro įstatų patvirtinimo“ 1 punktą nuo viešosios įstaigos Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centro įstatų įregistravimo Juridinių asmenų registre;

5.2. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2009-11-05 sprendimą Nr. T-244 „Dėl viešosios įstaigos Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centro valdymo struktūros ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ nuo 2012 m. spalio 1 d.

6. Šio sprendimo 2.2-2.7 punktai įsigalioja nuo 2012 m. spalio 1 d.

Sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Savivaldybės meras Povilas Žagunis

PATVIRTINTA

Panevėžio rajono savivaldybės tarybos

2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. T-141

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS KREKENAVOS PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRO REORGANIZAVIMO SĄLYGOS

I. BENROSIOS NUOSTATOS

1. Viešosios įstaigos Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centro reorganizavimo sąlygos (toliau - reorganizavimo sąlygos) nustato viešosios įstaigos Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau - reorganizuojama įstaiga) reorganizavimą padalijimo būdu, padalijant ją į viešąją įstaigą Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centrą ir viešąją įstaigą Krekenavos socialinės globos namus.

2. Šios reorganizavimo sąlygos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 2.99 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 68-1633; Žin., 2004, Nr. 25-752) 15 straipsniu.

II. REORGANIZAVIME DALYVAUJANTI VIEŠOJI ĮSTAIGA, REORGANIZAVIMO BŪDAS IR PO REORGANIZAVIMO TĘSIANTYS VEIKLĄ JURIDINIAI ASMENYS

3. Reorganizuojamas juridinis asmuo:

3.1. įstaigos pavadinimas - viešoji įstaiga Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centras;

3.2. teisinė forma - viešoji įstaiga;

3.3. įstaigos buveinė - Maironio g. 8, Krekenava, Panevėžio rajonas;

3.4. įstaigos kodas - 190430159;

3.5. registras - Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras, registracija - 1998 m. sausio 5 d., registravimo pažymėjimo Nr. 030426.

4. Reorganizavimo būdas - padalijimas.

5. Po reorganizavimo veiklą tęs viešoji įstaiga Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centras (Maironio g. 8, Krekenava, Panevėžio rajonas) ir viešoji įstaiga Krekenavos socialinės globos namai (Vytauto g. 42, Krekenava, Panevėžio rajonas).

III. REORGANIZAVIMO TIKSLAI IR PAGRINDAS

6. Reorganizavimo tikslas - tobulinti socialinės globos paslaugas teikiančių įstaigų tinklą teritoriniu pagrindu, sudaryti teisines ir vadybines prielaidas tinkamam veiklos valdymui užtikrinti, intensyvinti ir stiprinti socialinių ir globos paslaugų teikimą, didinti veiklos efektyvumą, sutelkti žmogiškuosius ir materialius išteklius paslaugoms teikti, tikslingai ir efektyviai naudoti lėšas veiklos ir infrastruktūros plėtojimui. Reorganizavimo metu bus atskirtos dvi paslaugų rūšys: viešoji įstaiga Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centras teiks sveikatos priežiūros paslaugas, viešoji įstaiga Krekenavos socialinės globos namai - bendrąsias socialines, socialinės globos ir socialinės priežiūros paslaugas.

7. Reorganizavimo pagrindas - Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. T-111 „Dėl inicijavimo reorganizuoti viešąją įstaigą Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centrą“.

8. Reorganizavimo metu papildomų teisių reorganizuojamos įstaigos vadovui ir kitiems organams nesuteikiama.

IV. REORGANIZAVIMO PRIEMONĖS

9. Panevėžio rajono savivaldybės tarybai patvirtinus reorganizavimo sąlygas ir viešosios įstaigos Krekenavos socialinės globos namų struktūrą bei pareigybių sąrašą, įsigaliosiantį nuo 2012 m. spalio 1 d., viešosios įstaigos Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas apie darbo sąlygų pakeitimą ar galimą atleidimą iš darbo surengia konsultacijas su reorganizuojamos įstaigos darbuotojais, kad būtų išvengta numatomų pertvarkymų neigiamų padarinių arba jie būtų sušvelninti bei LR darbo kodekso nustatyta tvarka praneša darbuotojams apie darbo sutarties sąlygų pasikeitimą ar pareigybių panaikinimo nuo 2012 m. spalio 1 d.

10. Iki 2012 m. spalio 1 d. viešosios įstaigos Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas padaro darbo sutarčių pakeitimus su viešosios įstaigos Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centras darbuotojais, sutikusiais darbo santykius tęsti viešojoje įstaigoje Krekenavos socialinės globos namuose, patvirtina pareigybių aprašymus.

11. Iki 2012 m. spalio 1 d. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius paskiria viešosios įstaigos Krekenavos socialinės globos namų laikinai einantįjį direktoriaus pareigas iki konkurso būdu bus paskirtas viešosios įstaigos Krekenavos socialinės globos namų direktorius.

12. Iki 2012 m. rugsėjo 20 d. parengiami susitarimai dėl panaudos pagrindais naudojamo bei Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ir šiuo metu viešosios įstaigos Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centro filialo Krekenavos socialinės globos namų panaudos teise valdomo turto grąžinimo Panevėžio rajono savivaldybės administracijai.

13. Reorganizavimas vykdomas iš reorganizuojamos įstaigos lėšų.

V. TURTO ĮVERTINIMAS

14. Reorganizuojamos įstaigos turto vertė 2011 m. gruodžio 31 d. pagal finansinės atskaitomybės dokumentus sudarė 504 411,00 Lt, iš jų:

14.1. ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė - 76 616,56 Lt;

14.2. trumpalaikis materialusis turtas - 427 069,83 Lt;

14.3. materialinės atsargos - 56 525,04 Lt;

14.4. nematerialusis turtas - 725,18Lt;

14.5. lėšos - 249 741,00 Lt;

14.6. debetinis įsiskolinimas - 117 966 Lt;

14.7. kreditinis įsiskolinimas - 103 052 Lt.

VI. TURTO, DOKUMENTŲ IR PRIEVOLIŲ PERĖMIMAS

15. Reorganizuojamos viešosios įstaigos Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiajam gydytojui pavedama iki 2012 m. rugsėjo 10 d. atlikti įstaigos turto inventorizaciją pagal sprendimo reorganizuoti viešąją įstaigą priėmimo dienos būklę.

16. Reorganizuojamos įstaigos vadovas, atlikus 15 punkte nurodytą inventorizaciją, pateikia Panevėžio rajono savivaldybės administracijai duomenis apie grąžinamą Savivaldybei turtą, kuris bus perduotas viešajai įstaigai Krekenavos socialinės globos namams.

17. Reorganizuojamos įstaigos turto, dokumentų, teisių bei prievolių dalis, reikalinga naujai steigiamos įstaigos funkcijoms vykdyti, perduodamos turto perdavimo ir priėmimo aktais viešajai įstaigai Krekenavos socialinės globos namams iki 2012 m. rugsėjo 30 d. (imtinai).

18. Turto ir dokumentų perdavimo ir perėmimo aktus pasirašo įstaigų vadovai ir vyriausieji finansininkai.

VII. TEISIŲ IR PAREIGŲ PERĖMIMO MOMENTAS

19. Pasibaigus reorganizavimui VšĮ Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centro teisės ir pareigos pereina viešajai įstaigai Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centrui ir viešajai įstaigai Krekenavos socialinės globos namams nuo 2012 m. spalio 1 d.

20. Po reorganizavimo veiksiančios viešosios įstaigos Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centro įstatus pasirašys viešosios įstaigos Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas, o viešosios įstaigos Krekenavos socialinės globos namų įstatus pasirašys Panevėžio rajono savivaldybės tarybos įgaliotas asmuo.

PATVIRTINTA

Panevėžio rajono savivaldybės tarybos

2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. T-141

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS KREKENAVOS PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRO ĮSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Viešoji įstaiga Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centras (toliau - įstaiga) yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešoji sveikatos priežiūros įstaiga, kuri yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo.

2. Įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, kitais teisės aktais bei šiais įstatais.

3. Įstaiga turi savo antspaudą, sąskaitas bankuose.

4. Įstaigos teisinė forma - viešoji įstaiga.

5. Įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

6. Įstaigos veiklos laikotarpis neribotas.

7. Duomenys apie įstaigą kaupiami ir saugomi valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filiale.

8. Įstaiga turi du padalinius: Žibartonių ir Linkaučių medicinos punktus.

9. Pirminės asmens sveikatos priežiūros lygį sudaro: bendrosios praktikos gydytojo kabinetai, pirminę asmens sveikatos priežiūrą teikiantys gydytojai, odontologijos kabinetas, ambulatorija, medicinos punktai, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė.

II. ĮSTAIGOS STEIGĖJAS

10. Įstaigos steigėjas yra Panevėžio rajono savivaldybė, įsteigusi VšĮ Krekenavos pirminės sveikatos priežiūros centrą Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2002 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 353, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Panevėžio rajono savivaldybės taryba.

III. ĮSTAIGOS VEIKLOS TIKSLAI, SRITYS IR UŽDAVINIAI

11. Pagrindiniai įstaigos veiklos tikslai:

11.1. organizuoti ir teikti nespecializuotas ir specializuotas, kvalifikuotas pirminės sveikatos priežiūros ambulatorines ir stacionarines paslaugas Lietuvos Respublikos gyventojams, užsieniečiams, asmenims be pilietybės;

11.2. gyventojų sveikatos atstatymas, prieinamų ir kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimas.

12. Siekdama savo tikslų įstaiga verčiasi įstatymų nedraudžiama šių rūšių ūkine komercine veikla pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių:

12.1. žmonių sveikatos priežiūros veikla - 86;

12.2. ligoninių veikla - 86.10;

12.3. bendrosios paskirties ligoninių veikla - 86.10.10;

12.4. slaugos ligoninių veikla - 86.10.40;

12.5. medicininės ir odontologinės praktikos veikla - 86.2;

12.6. bendrosios praktikos gydytojų veikla - 86.21;

12.7. gydytojų specialistų veikla - 86.22;

12.8. odontologinės praktikos veikla - 86.23;

12.9. kita žmonių sveikatos priežiūros veikla - 86.9;

12.10. viduriniojo medicinos personalo paslaugų teikimas ligoniams ne ligoninėse - 86.90.10;

12.11. medicinos laboratorijų veikla - 86.90.30;

12.12. stacionarinė slaugos įstaigų veikla - 87.10.

13. Įstaigos veiklos sritys: organizuoti ir teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios teikiamos pagal įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencijas.

14. Savo tikslams pasiekti įstaiga verčiasi įstatymų nedraudžiama veikla:

14.1. ūkine-komercine veikla;

14.2. personalo darbo ir poilsio sąlygas gerinančia veikla;

14.3. pacientų sveikatos priežiūros sąlygas gerinančia veikla;

14.4. konferencijų, seminarų, tobulinimosi kursų organizavimas;

14.5. kita planuojama vykdyti veikla.

15. Įstatymų nustatytais atvejais įstaiga gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavusi įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją. Įstaiga privalo turėti visas licencijas (leidimus), kurios įstatymuose numatytos kaip būtinos jos veiklos sąlygos.

16. Įstaigos veiklos uždavinys - rūpintis Lietuvos gyventojų sveikata, dirbant profilaktinį darbą, sumažinti gyventojų sergamumą ir mirtingumą, teikti kokybiškas medicinos paslaugas visos Lietuvos gyventojams, užsieniečiams, asmenims be pilietybės.

IV. ĮSTAIGOS DALININKAI

17. Įstaigos dalininkais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie Viešųjų įstaigų įstatymo ir šių įstatų nustatyta tvarka yra perdavę įstaigai įnašą ir turi dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka.

18. Jei visi įnašai į įstaigos dalininkų kapitalą yra vieno juridinio ar fizinio asmens, šis asmuo yra įstaigos savininkas.

19. Įstaigos dalininkas turi šias neturtines teises:

19.1. dalyvauti ir balsuoti įstaigos visuotiniuose dalininkų susirinkimuose;

19.2. susipažinti su įstaigos dokumentais ir gauti įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą;

19.3. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų įstaigos organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, šiems įstaigos įstatams arba teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams;

19.4. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas uždrausti įstaigos organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius įstaigos veiklos tikslams ar pažeidžiančius įstaigos organo kompetenciją;

19.5. kitas įstatymuose ir įstatuose nustatytas neturtines teises.

20. Įstaigos dalininkas turi šias turtines teises:

20.1. gauti likviduojamos įstaigos turto dalį, neviršijančią jo (dalininko) kapitalo dalies, jeigu sumokėjus likviduojamos įstaigos skolas lieka įstaigos turto;

20.2. Savivaldybė savo, kaip viešosios įstaigos dalininko, teises gali perduoti kitiems juridiniams asmenims Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme bei kituose norminiuose teisės aktuose nustatytais atvejais ir būdais.

V. NAUJŲ ĮSTAIGOS DALININKŲ PRIĖMIMO TVARKA

21. Nauji dalininkai priimami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. Nauju dalininku gali pretenduoti tapti asmuo, įsipareigojantis įnešti įnašą. Dalininko įnašo dydis - 20 proc. nuo panaudos būdu perduoto turto ir turto, apskaityto įstaigos balanse, vertės. Įnašų skaičius neribojamas.

22. Asmuo, pageidaujantis tapti nauju įstaigos dalininku, pateikia įstaigos vadovui prašymą juo tapti. Prašyme turi būti nurodyti duomenys apie asmenį, pageidaujantį tapti įstaigos dalininku (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), taip pat numatomas įnašas pinigais ar įnašo vertė, kuri nurodyta turto vertinimo ataskaitoje. Prašyme turi būti pareikštas pritarimas įstaigos veiklos tikslams. Kartu su prašymu turi būti pateikta turto vertinimo ataskaita, jei numatoma įnešti materialųjį ar nematerialųjį turtą.

23. Visuotiniame dalininkų susirinkime, kurio darbotvarkėje numatomas naujų dalininkų priėmimas, dalininkų pritarimu gali dalyvauti asmenys, pageidaujantys tapti naujais dalininkais. Neatsižvelgiant į tai, ar jis bus priimtas dalininku, ar ne, tame susirinkime jis neturi balso teisės. Minėtiems asmenims nedalyvavus susirinkime, jiems pranešama per 10 dienų, raštu informuojant apie priimtą sprendimą dėl naujų dalininkų.

24. Visuotiniam dalininkų susirinkimui nusprendus priimti naują dalininką, dalininku tapti pageidavęs asmuo tampa įstaigos dalininku, kai perduoda įstaigai savo prašyme nurodytą įnašą.

25. Įstaigos dalininkai ir jų įnašų vertė įrašomi įstaigos dokumentuose, o kiekvienam dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dalininko pažymėjimas per 10 dienų nuo visuotinio dalininko susirinkimo sprendimo priėmimo.

VI. ĮSTAIGOS DALININKO TEISIŲ PERDAVIMO KITIEMS ASMENIMS TVARKA

26. Apie savo sprendimą perleisti įstaigos dalininko teises dalininkas turi raštu pranešti įstaigos vadovui, nurodydamas duomenis apie asmenį (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), kuriam ketina perleisti savo teises, taip pat nurodydamas perleidimo būdą ir numatomą sandorio datą. Apie gautą dalininko pranešimą įstaigos vadovas informuoja kitus dalininkus.

27. Sprendimą dėl sutikimo arba motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą perleisti dalininko teises priima visuotinis dalininkų susirinkimas per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Pirmenybės teisę perimti dalininko teises turi esami dalininkai.

28. Pranešimo apie sprendimą perleisti įstaigos dalininko teises taisyklė netaikoma, jei dalininko teisės perleidžiamos paveldėjimo būdu arba testamentu.

29. Įstaigos vadovas, gavęs dalininko teisių perleidimo sandorį patvirtinančio dokumento notariškai patvirtintą kopiją, per 3 darbo dienas turi įregistruoti dalininką įstaigos dokumentuose.

30. Asmuo, įgijęs dalininko teises, tampa įstaigos dalininku nuo jo įregistravimo įstaigos dokumentuose dienos. Dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dalininko pažymėjimas.

31. Įstaigos dalininkas turi teisę šių įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims dalininko teises, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė.

VII. ĮSTAIGOS DALININKŲ ĮNAŠŲ PERDAVIMO ĮSTAIGAI TVARKA

32. Įnašas įstaigai perduodamas dalininko iniciatyva. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas.

33. Dalininkų įnašai įstaigai perduodami tokia tvarka:

33.1. pinigai įnešami į įstaigos sąskaitą;

33.2. įstaigai turtas perduodamas surašant turto perdavimo-priėmimo aktą, perduodant šio turto vertinimo ataskaitą. Aktą pasirašo turtą perduodantis dalininkas ir įstaigos vadovas. Perduodant turtą įstaigai turi būti pateikta ir šio turto vertinimo ataskaita. Turto vertinimas atliekamas dalininko lėšomis.

34. Kai yra vienas dalininkas (savininkas), dalininko įnašas viešajai įstaigai perduodamas dalininko (savininko) sprendimu.

35. Dalininkų (savininko) įnašus perduodant viešajai įstaigai didinamas dalininkų (savininko) kapitalas įstaigoje, įnašų vertė yra įrašoma įstaigos dokumentuose, o dalininkui (savininkui) išduodamas dalininko pažymėjimas.

VIII. VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS ORGANAI

36. Viešosios įstaigos organai yra šie: visuotinis dalininkų (savininko) susirinkimas ir valdymo organas - administracija. Viešojoje įstaigoje turi būti administracijos vadovas.

IX. VISUOTINIO DALININKŲ SUSIRINKIMO SUŠAUKIMO TVARKA, SPRENDIMŲ PRIĖMIMO TVARKA

37. Visuotinis dalininkų susirinkimas:

37.1. keičia viešosios įstaigos įstatus;

37.2. priima sprendimą dėl įstaigos tapimo kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve;

37.3. priima naujus dalininkus; sutinka arba motyvuotai atsisako sutikti dėl dalininko teisių perleidimo;

37.4. detalizuoja įstaigos turto naudojimą, valdymą ir disponavimą pagal vyriausybės nustatytą tvarką;

37.5. nustato paslaugų, darbų kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles, jeigu jie nenustatyti Sveikatos apsaugos ministerijos;

37.6. nustato informaciją, kuri pateikiama visuomenei apie įstaigos veiklą;

37.7. priima sprendimą dėl įstaigai nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal panaudos sutartį ar įkeitimo;

37.8. priima sprendimą dėl įstaigos reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo;

37.9. priima sprendimą pertvarkyti įstaigą;

37.10. priima sprendimą likviduoti įstaigą ar atšaukti jos likvidavimą;

37.11. viešosios įstaigos likvidavimo atveju priima sprendimą dėl valstybei ar savivaldybei, kaip viešosios įstaigos dalininkei (savininkei), tenkančio finansinio turto pervedimo atitinkamai į Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės biudžetą;

37.12. skiria ir atleidžia likvidatorių, kai Viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais atvejais sprendimą likviduoti įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas;

37.13. nustato įstaigos vidaus kontrolės tvarką;

37.14. priima sprendimą dėl įstaigos audito ir renka audito įmonę;

37.15. tvirtina metinę finansinę atskaitomybę;

37.16. priima sprendimą pakeisti viešosios įstaigos buveinę;

37.17. nustato viešosios įstaigos išlaidų, skirtų darbo užmokesčiui ir medikamentams, normatyvus arba paveda juos patvirtinti pačiai viešajai įstaigai;

37.18. nustato privalomas veiklos užduotis;

37.19. priima sprendimą steigti įstaigos filialus ir atstovybes ar nutraukti jų veiklą;

37.20. priima sprendimą dėl įstaigos valdymo struktūros ir pareigybių sąrašo tvirtinimo;

37.21. tvirtina įstaigos veiklos strategiją;

37.22. tvirtina viešosios įstaigos administracijos vadovo pareigoms eiti konkurso nuostatus;

37.23. nustato įstaigos veiklos vertinimo kriterijus;

37.24. sprendžia kitus visuotiniam dalininkų susirinkimui priskirtus klausimus.

38. Už visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą atsako įstaigos vadovas, kuris ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo dienos raštu praneša kiekvienam dalininkui apie susirinkimą. Susirinkimai gali būti sušaukti ir nesilaikant šių terminų, jei su tuo raštiškai sutinka visi dalininkai. Sutikimai pridedami prie susirinkimo protokolo kaip priedai ir saugomi teisės aktų nustatyta tvarka.

39. Jeigu dalininkų susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie šaukiamą dalininkų susirinkimą, buvo pakeista, apie pakeitimus dalininkams turi būti pranešta tokia pat tvarka, kaip apie dalininkų susirinkimo sušaukimą ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki dalininkų susirinkimo dienos.

40. Jeigu dalininkų susirinkimo darbotvarkėje numatyta atleisti iš pareigų įstaigos vadovą, į ją atitinkamai turi būti įtrauktas naujo įstaigos vadovo rinkimo klausimas.

41. Dalininko balsų skaičius yra proporcingas jo įnašo dydžiui. Įstaigos vadovas, jeigu jis nėra dalininkas, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės.

42. Kasmet per keturis mėnesius nuo įstaigos finansinių metų pabaigos vyksta eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas, kuriam įstaigos vadovas pateikia įstaigos metinę finansinę atskaitomybę ir praėjusių finansinių metų įstaigos veiklos ataskaitą. Viešosios įstaigos veiklos ataskaitoje turi būti vertinamas jos veiklos ekonominis, socialinis ir kitoks, pagal viešosios įstaigos veiklos tikslus, poveikis.

43. Dalininkų susirinkime dalyvaujantys dalininkai registruojami pasirašytinai dalininkų registravimo sąraše. Šį sąrašą pasirašo dalininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

44. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimų priėmimo tvarka:

44.1. dalininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų dalininkų;

44.2. jei įstaiga reorganizuojama, pertvarkoma, likviduojama ar atšaukiamas jos likvidavimas, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma. Sprendimai kitais klausimais priimami paprasta visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma.

44.3. Dalininkų susirinkimo sprendimai turi būti protokoluojami. Jeigu įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio dalininko susirinkimo sprendimams.

X. VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS VADOVO SKYRIMO IR ATLEIDIMO TVARKA,

JO KOMPETENCIJA

45. Administracijai vadovauja įstaigos vadovas.

46. Įstaigos vadovas į darbą priimamas viešo konkurso būdu.

47. Darbo sutartį su viešosios įstaigos vadovu sudaro ir ją nutraukia visuotinio dalininko susirinkimo įgaliotas asmuo. Su viešosios įstaigos vadovu gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

48. Įstaigos vadovo kompetencija:

48.1. organizuoja įstaigos veiklą ir veikia įstaigos vardu santykiuose su kitais asmenimis, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su įstaigos darbuotojais, padalinių, filialų vadovais Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais;

48.2. atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, šios ataskaitos paskelbimą Panevėžio rajono savivaldybės internetinėje svetainėje, visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą, viešosios įstaigos dalininkų registravimą, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, informacijos apie įstaigos veiklą pateikimą visuomenei ir kitus veiksmus, kurie numatyti teisės aktuose bei šiuose įstatuose;

48.3. vykdo įstaigos veiklos planus, parengia ir pateikia eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui praėjusių finansinių metų viešosios įstaigos veiklos ataskaitą;

48.4. atsako už finansų kontrolės įstaigoje sukūrimą ir jos veikimo priežiūrą bei finansų kontrolės taisyklių tvirtinimą, kurios turi atitikti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos metodinius nurodymus ir rekomendacijas finansų kontrolės srityje;

48.5. įgyvendina visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimus;

48.6. atidaro ir uždaro sąskaitas bankų įstaigose;

48.7. užtikrina įstaigos turto efektyvų panaudojimą ir apsaugą;

48.8. suderinus su stebėtojų taryba tvirtina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką;

48.9. tvirtina įstaigos vidaus tvarkos taisykles, darbuotojų pareigybių aprašymus, administracijos darbo reglamentą, kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus;

48.10. atstovauja įstaigai teisme, valstybės ir savivaldybės valdymo organuose ir santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;

48.11. organizuoja filialų, padalinių vadovų atestaciją;

48.12. įstaigos vardu pasirašo dokumentus arba įgalioja kitus asmenis vykdyti įstaigos vadovo kompetencijos funkcijas;

48.13. leidžia įsakymus, privalomus visiems darbuotojams;

48.14. atsako už perduoto pagal panaudos sutartį bei įstaigos įsigyto turto tinkamą naudojimą ir išsaugojimą;

48.19. turi kitų teisių ir pareigų, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams;

48.20. organizuoja viešą konkursą įstaigų padalinių ir filialų vadovų pareigoms eiti ir tvirtina jo nuostatus.

49. Įstaigos vadovas už veiklą atsiskaito pateikdamas visuotiniam dalininkų susirinkimui praėjusių finansinių metų veiklos ataskaitą, atitinkančią LR viešųjų įstaigų įstatyme keliamus reikalavimus, kurioje turi būti vertinamas jos ekonominis, socialinis ir pagal viešosios įstaigos veiklos tikslus kitoks poveikis bei paskelbia ją Panevėžio rajono savivaldybės interneto tinklalapyje.

XI. PATARIAMIEJI VALDYMO ORGANAI IR JŲ KOMPETENCIJA

50. Įstaigoje sudaromi šie patariamieji organai:

50.1. stebėtojų taryba;

50.2. gydymo taryba;

50.3. slaugos taryba;

50.4. medicinos etikos komisija.

51. Stebėtojų taryba sudaroma įstaigos veiklos viešumui užtikrinti.

52. Stebėtojų taryba yra patariamasis organas, sudaromas penkeriems metams.

53. Stebėtojų taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Sveikatos apsaugos ministro įsakymais, kitais teisės aktais.

54. Stebėtojų tarybos išvados ir pasiūlymai, teikiami įstaigos administracijai ir steigėjui, yra patariamojo pobūdžio.

55. Stebėtojų taryba atlieka šias pareigas:

55.1. analizuoja įstaigos administracijos veiklą;

55.2. išklauso įstaigos administracijos parengtą metinę ataskaitą apie įstaigos finansinę ir ūkinę veiklą ir skelbia ją visuomenei;

55.3. stebėtojo teisėmis dalyvauja įstaigos administracijos organizuotame konkurse padalinių bei filialų vadovų pareigoms užimti ir pareiškia savo nuomonę steigėjui;

55.4. derina įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką;

55.5. vykdo kitas funkcijas, jeigu jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

56. Stebėtojų tarybos nariai turi teisę:

56.1. gauti iš įstaigos administracijos informaciją, reikalingą nuostatuose numatytoms funkcijoms atlikti;

56.2. sudaryti ekspertų komisijas Stebėtojų tarybos funkcijoms įgyvendinti;

56.3. teikti pagal savo kompetenciją pasiūlymus įstaigos administracijai ir steigėjui.

57. Stebėtojų taryba sudaroma iš penkių narių: dviejų įstaigos steigėjo paskirtų atstovų; vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto Tarybos nario, vieno savivaldybės, kurios teritorijoje yra įstaiga, tarybos paskirto visuomenės atstovo ir įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinės sąjungos paskirto vieno atstovo.

58. Į Stebėtojų tarybą negali įeiti asmenys, kurie dirba įstaigos administracijoje, Valstybinėje ar teritorinėje ligonių kasoje, taip pat sveikatos draudimo įmonėje.

59. Stebėtojų taryba visų narių balsų dauguma renka Stebėtojų tarybos pirmininką.

60. Stebėtojų tarybos pirmininkas organizuoja Stebėtojų tarybos darbą, šaukia Stebėtojų tarybą, atstovauja jai arba įgalioja tai daryti kitus Stebėtojų tarybos narius.

61. Už darbą Stebėtojų taryboje jos nariams nemokama.

62. Už netinkamą Stebėtojų tarybos funkcijų atlikimą stebėtojų tarybos nariai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

63. Įstaigos gydymo taryba sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų gydytojų. Ją sudaro ir atšaukia įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas gali atšaukti paskirtus gydymo tarybos narius nesibaigus jų kadencijai:

63.1. nutraukus darbo sutartį;

63.2. gydymo tarybos nario prašymu.

64. Įstaigos gydymo tarybos teisės ir pareigos:

64.1. svarsto asmens sveikatos priežiūros organizavimo ir tobulinimo klausimus;

64.2. svarsto naujų asmens sveikatos priežiūros technologijų įsigijimo klausimus;

64.3. periodiškai rengia klinikines konferencijas;

64.4. svarsto darbo laiko ir darbo apmokėjimo klausimus;

64.5. svarsto kitus klausimus įstaigos vadovo teikimu;

64.6. siūlo sudaryti su asmens sveikatos priežiūra susijusias komisijas.

65. Gydymo taryba svarstomais klausimais gali teikti rekomenduojamo pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai. Jei administracija nesutinka su pasiūlymu, taryba jį gali pateikti steigėjui.

66. Gydymo tarybai vadovauja pirmininkas, kuris skiriamas įstaigos vadovo įsakymu.

67. Gydymo tarybos pirmininkas organizuoja tarybos darbą, rengia posėdžius ir jiems vadovauja, sudaro gydymo tarybos planą, kurį teikia tvirtinti įstaigos vadovui.

68. Gydymo tarybos pirmininkas šaukia posėdžius, tvirtina darbotvarkę, pasirašo gydymo tarybos priimtus sprendimus, užtikrina gautos informacijos konfidencialumą, teikia informaciją apie posėdžiuose priimtus sprendimus, išvadas bei pasiūlymus įstaigos vadovui.

69. Pagrindinė tarybos veiklos forma - posėdžiai, kurie organizuojami ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį.

70. Kviečiami į posėdį asmenys, gydymo tarybos nariai, informuojami iš anksto apie posėdžio laiką, vietą ir svarstomus klausimus.

71. Gydymo tarybos narių dalyvavimas posėdyje privalomas, narys apie negalėjimą dalyvauti posėdyje ir priežastis informuoja iš anksto gydymo tarybos pirmininką.

72. Posėdyje svarstomi tie klausimai, kurie yra įtraukti į posėdžio darbotvarkę.

73. Posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų gydymo tarybos narių.

74. Gydymo tarybos sprendimai yra teisėti, jei už juos balsuoja ne mažiau kaip pusė dalyvavusių narių, jų balsų dauguma, balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia tarybos pirmininko balsas.

75. Posėdžiai yra protokoluojami, protokolą rašo gydymo tarybos pirmininko pavestas vienas narių, protokolą pasirašo gydymo tarybos pirmininkas ir protokolą rašęs asmuo.

76. Gydymo tarybos narių darbas neapmokamas.

77. Už netinkamą gydymo tarybos funkcijų atlikimą gydymo tarybos nariai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

78. Įstaigos slaugos taryba sudaroma iš įstaigos padalinių ir filialų slaugos specialistų. Ją sudaro ir atšaukia įstaigos vadovas.

79. Slaugos tarybos narius skiria ir atšaukia įstaigos vadovas. Įstaigos vadovas gali atšaukti paskirtus slaugos tarybos narius nesibaigus jų kadencijai:

79.1. nutraukus darbo sutartį;

79.2. slaugos tarybos nario prašymu.

80. Slaugos tarybos teisės ir pareigos:

80.1. svarsto pacientų slaugos organizavimo ir tobulinimo klausimus;

80.2. svarstomais klausimais teikia rekomenduojamo pobūdžio pasiūlymus įstaigos administracijai. Jei administracija nesutinka su pasiūlymu, slaugos taryba jį gali pateikti steigėjui.

81. Slaugos tarybai pirmininkauja slaugos administratorė, jai nesant įgaliotas kitas slaugos specialistas.

82. Slaugos tarybos posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį.

83. Posėdžiai yra protokoluojami. Posėdžio išvados pateikiamos įstaigos vadovui.

84. Slaugos tarybos nutarimai posėdžio metu priimami slaugos tarybos narių balsų dauguma.

85. Slaugos tarybos narių darbas neapmokamas.

86. Už netinkamą slaugos tarybos funkcijų atlikimą slaugos tarybos nariai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

87. Medicinos etikos komisija kontroliuoja, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų.

88. Medicinos etikos komisijos narius skiria ir atšaukia įstaigos vadovas.

89. Įstaigos vadovas gali atšaukti paskirtus medicinos etikos komisijos narius nesibaigus jų kadencijai.

90. Medicinos etikos komisijos darbui vadovauja pirmininkas, kuris:

90.1. organizuoja komisijos darbą;

90.2. šaukia komisijos posėdžius;

90.3. atsako už komisijai pavestų uždavinių vykdymą;

90.4. užtikrina, kad komisijos darbe būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų bei kitų teisės aktų.

91. Medicinos etikos komisija kontroliuoja, kaip laikomasi medicinos etikos reikalavimų, vadovaudamasi Pavyzdiniais medicinos etikos komisijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 1997 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 116.

XII. ĮSTAIGOS LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS, DISPONAVIMAS ĮSTAIGOS

TURTU

92. Įstaigos lėšų šaltiniai:

92.1. Privalomojo ir savanoriškojo sveikatos draudimo fondo lėšos pagal sveikatos priežiūros įstaigų sutartis su valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis ar savanoriškojo sveikatos draudimo įstaigomis;

92.2. dalininkų piniginiai įnašai;

92.3. valstybės ir savivaldybės biudžetų tiksliniai asignavimai;

92.4. valstybės ir savivaldybės lėšos, skirtos sveikatos programoms finansuoti;

92.5. valstybės investicinių programų lėšos;

92.6. Lietuvos ir užsienio fondų asignavimai;

92.7. lėšos, gautos iš fizinių ir juridinių asmenų pagal sutartis už suteiktas mokamas paslaugas ar sutartinius darbus;

92.8. lėšos už įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nustatytas mokamas paslaugas;

92.9. lėšos, gaunamos kaip parama, dovana, taip pat lėšos, gautos pagal testamentą;

92.10. Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimai medicinos studijų ir mokslo poreikiams tenkinti;

92.11. skolintos lėšos;

92.12. pajamos už parduotą ar išnuomotą įstaigos turtą;

92.13. kitos teisėtai įgytos lėšos.

93. Kiekvienais finansiniais metais įstaiga sudaro iš valstybės ir Savivaldybės biudžetų gaunamų lėšų išlaidų sąmatą. Išlaidų sąmatą tvirtina asignavimų valdytojas. Iš kitų šaltinių gaunamų lėšų išlaidų sąmata sudaroma, jei to reikalauja šias lėšas teikiantys subjektai.

94. Lėšas, gautas kaip paramą, taip pat pagal testamentą, įstaiga naudoja paramos teikėjo arba testatoriaus nurodymu įstatuose numatytai veiklai.

95. Įstaigos pajamos paskirstomos tokia tvarka:

95.1. įstaigos įstatuose numatytai veiklai bei įsipareigojimams vykdyti;

95.2. įstatymų numatytiems biudžeto mokesčiams;

95.3. įstaigos personalo kvalifikacijai kelti;

95.4. naujoms sveikatos priežiūros technologijoms įsigyti ir įdiegti;

95.5. patalpų eksploatacijai, remontui ir priežiūrai;

95.6. įstaigos darbuotojų skatinimui ir materialinei pagalbai nelaimės atveju (jei įstaigoje yra darbo užmokesčio ekonomija ir nėra uždelsto įsiskolinimo).

96. Įstaigos lėšos gali būti naudojamos šiuose įstatuose nenumatytai ir įstatymų neuždraustai veiklai gavus steigėjo sutikimą.

97. Įstaigos nuosavą kapitalą sudaro:

97.1. dalininkų kapitalas;

97.2. pelnas (nuostolis);

97.3. perkainojimo rezervas;

97.4. rezervai iš pelno;

97.5. kitos teisėtai įgytos lėšos.

98. Įstaigos dalininkų kapitalas yra lygus dalininkų įnašų vertei. Įstaigos dalininkai ir jų įnašų vertė yra įrašomi įstaigos dokumentuose, o dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dokumentas.

99. Dalininkų kapitalas gali būti didinamas tik dalininkų įnašais.

100. Įstaigoje gali būti sudaromi rezervai iš pelno, gauto iš ūkinės komercinės veiklos, susietos su įstaigos įstatuose nustatytais veiklos tikslais, taip pat perkainojimo rezervas.

101. Rezervai iš pelno sudaromi, keičiami, naudojami ir panaikinami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu.

102. Iš perkainojimo rezervo negali būti mažinami įstaigos nuostoliai.

103. Viešoji įstaiga lėšas, gautas kaip paramą, taip pat kitas negrąžintinai gautas lėšas naudoja jas perdavusio asmens nurodytiems (jei perduodamas šias lėšas asmuo davė tokius nurodymus) tikslams. Įstaiga tokias lėšas laiko atskiroje sąskaitoje ir sudaro išlaidų sąmatą, jei tai numatyta teisės aktuose arba lėšas perdavęs asmuo to reikalauja.

104. Viešoji įstaiga iš valstybės ir savivaldybių biudžetų gautas lėšas laiko įstaigos atskiroje lėšų sąskaitoje.

105. Dalininkų turtą, perduotą įstaigai, įstaiga naudoja ir valdo pagal sudarytas su dalininku sutartis įstatymų ir sutartyse nustatyta tvarka ir tik įstaigos įstatuose numatytai veiklai užtikrinti.

106. Įstaiga gali teisės aktų nustatyta tvarka parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti tik įstaigos nuosavybės teise priklausantį turtą.

XIII. ĮSTAIGOS FINANSINĖS VEIKLOS KONTROLĖ

107. Įstaigos finansinę veiklą įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja valstybės ar savivaldybių institucijos, Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos, su kuriomis įstaiga yra sudariusi sutartis. Kontroliuoti įstaigos medicininę veiklą turi teisę Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme nurodytos institucijos pagal savo kompetencijas. Šioms valstybės institucijoms įstaigos administracija privalo pateikti jų reikalaujamus su įstaigos finansine ar medicinine veikla betarpiškai susijusius dokumentus.

XIV. ĮSTAIGOS ĮSTATŲ PAKEITIMAS

108. Iniciatyvos teisę keisti įstaigos įstatus turi įstaigos administracija ir steigėjas. Įstatus keičia visuotinis dalininkų susirinkimas dalyvaujančių susirinkime dalininkų balsų dauguma. Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti įstatus, surašomas visas pakeistų įstatų tekstas ir po juo pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.

109. Pakeisti įstatai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos.

XV. FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO BEI JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMO TVARKA

110. Viešųjų įstaigų filialai ir atstovybės steigiami ir likviduojami visuotinio dalininko (savininko) susirinkimo sprendimu.

XVI. INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO VISUOMENEI TVARKA

111. Įstaigos vadovas parengia ir pateikia eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui praėjusių finansinių metų įstaigos veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša. Bet kurio fizinio ar juridinio asmens reikalavimu, įstaiga turi sudaryti sąlygas jos buveinėje su šia ataskaita susipažinti.

112. Įstaigos veiklos ataskaitoje turi būti vertinamas jos veiklos ekonominis, socialinis ir pagal jos veiklos tikslus kitoks poveikis.

XVII. DOKUMENTŲ IR KITOS INFORMACIJOS APIE ĮSTAIGOS VEIKLĄ PATEIKIMO DALININKAMS TVARKA

113. Dalininkui raštu pareikalavus, įstaiga ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti dalininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti šių dokumentų kopijas: įstaigos įstatų, metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų, įstaigos veiklos ataskaitų, auditoriaus išvadų bei audito ataskaitų, visuotinių dalininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai, dalininkų sąrašų, kitų įstaigos dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat dokumentų, kuriais įforminti įstaigos vadovo sprendimai, jei šiuose dokumentuose nėra komercinės (gamybinės) paslapties. Dalininkas arba dalininkų grupė, pateikusi įstaigai jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, turi teisę susipažinti su visais įstaigos dokumentais. Atsisakymą pateikti dokumentus įstaiga turi įforminti raštu, jeigu dalininkas to pareikalauja. Ginčus dėl dalininko teisės į informaciją sprendžia teismas.

114. Už informacijos pateikimą įstaigos dalininkams atsakingas įstaigos vadovas.

115. Įstaigos dokumentai, jų kopijos ar kita informacija dalininkams pateikiama neatlygintinai.

XVIII. PRANEŠIMŲ IR SKELBIMŲ TVARKA

116. Pranešimai apie įstaigos reorganizavimą, pertvarkymą, likvidavimą, bei kitais įstatymų numatytais atvejais paskelbiama dienraštyje „Sekundė“ įstatymų nustatytais terminais ir tvarka.

XIX. VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS REORGANIZAVIMAS, PERTVARKYMAS IR

LIKVIDAVIMAS

117. Įstaigos reorganizavimas, pertvarkymas ir likvidavimas vykdomas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymuose nustatyta tvarka.

Vyriausioji gydytoja Nijolė Lekarauskienė

PATVIRTINTA

Panevėžio rajono savivaldybės tarybos

2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. T-141

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS KREKENAVOS SOCIALINĖS GLOBOS NAMŲ

ĮSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Viešoji įstaiga Krekenavos socialinės globos namai (toliau - Globos namai) yra iš Panevėžio rajono savivaldybės turto ir lėšų įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, teikiantis bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas neįgaliems, senyvo amžiaus asmenims, socialinės rizikos šeimoms ir kitiems socialinių paslaugų reikalingiems asmenims.

2. Globos namai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiais įstatais bei kitais įstatymais ir teisės aktais.

3. Globos namai turi ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo antspaudą, sąskaitas bankuose.

4. Globos namų teisinė forma - viešoji įstaiga.

5. Globos namų veiklos laikotarpis neterminuotas.

6. Įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

7. Duomenys apie įstaigą kaupiami ir saugomi valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filiale.

II. STEIGĖJAS

8. Globos namų steigėjas yra Panevėžio rajono savivaldybė, kurios teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės Taryba.

III. GLOBOS NAMŲ VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS

9. Globos namų tikslas - teikiant bendrąsias ir specialiąsias (socialinės globos ir socialinės priežiūros) paslaugas ugdyti ar kompensuoti asmens (šeimos) gebėjimus savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar tenkinti asmens gyvybinius poreikius teikiant kompleksinę pagalbą.

10. Pagrindiniai Globos namų uždaviniai:

10.1. teikti kokybiškas, individualius poreikius atitinkančias socialines paslaugas asmeniui (šeimai), dėl amžiaus, neįgalumo, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam gebėjimų ar galimybių savarankiškai rūpintis savo asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime;

10.2. sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, mažinti socialinę atskirtį;

10.3. užtikrinti saugią ir sveiką aplinką šioje įstaigoje gyvenantiems asmenims, tenkinti kultūrines ir dvasines jų reikmes, teikti visapusišką pagalbą, suderintą su asmens sveikatos priežiūra, nuolatine slauga ir nuolatine priežiūra (pagalba), kitomis specialiosios pagalbos priemonėmis, padedančiomis kompensuoti asmens prarastą savarankiškumą.

11. Globos namų veiklos sritys:

11.1. bendrosios socialinės paslaugos:

11.1.1. informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas;

11.1.2. sociokultūrinės paslaugos - laisvalaikio organizavimo paslaugos, skatinant ir padedant asmenims užsiimti norima veikla, aktyvinant bendruomenę, sudarant galimybę bendrauti, dalyvauti grupinio socialinio darbo užsiėmimuose, didinant integraciją į visuomenę, mažinant socialinę atskirtį;

11.1.3. asmeninės higienos ir priežiūros paslaugos - skalbimo paslaugų, maudymosi (dušo) paslaugų organizavimas;

11.1.4. medicininės reabilitacijos paslaugos - masažo bei mankštos paslaugų teikimas;

11.1.5. kitos bendrosios socialinės paslaugos organizuojamos atsižvelgiant į asmenų poreikius.

11.2. socialinė globa: ilgalaikė ir trumpalaikė socialinė globa institucijoje.

12. Globos namų veiklos rūšys pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių:

12.1. kita stacionarinė globos veikla - 87.90;

12.2. stacionarinė pagyvenusių ir neįgaliųjų asmenų globos veikla - 86.

13. Savo tikslams pasiekti Globos namai verčiasi kita įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla.

14. Jeigu veiklai, numatytai Globos namų įstatuose, reikalinga licencija ar leidimas, Globos namai privalo turėti tokia licenciją ar leidimą.

IV. GLOBOS NAMŲ DALININKAI

15. Globos namų dalininkais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie Viešųjų įstaigų įstatymo ir šių įstatų nustatyta tvarka yra perdavę Globos namams įnašą ir turi dalininko teises, taip pat asmuo, kuriam dalininko teisės yra perleistos įstatų ar įstatymų nustatyta tvarka.

16. Jeigu Globos namų dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku.

17. Globos namų dalininkas turi šias neturtines teises:

17.1. dalyvauti ir balsuoti Globos namų visuotiniuose dalininkų susirinkimuose;

17.2. susipažinti su Globos namų dokumentais ir gauti Globos namų turimą informaciją apie jos veiklą;

17.3. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Globos namų visuotinio dalininkų susirinkimo ir kitų Globos namų organų sprendimus, taip pat pripažinti negaliojančiais valdymo organų sudarytus sandorius, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, šiems įstatams arba protingumo ar sąžiningumo principams;

17.4. kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydamas uždrausti Globos namų valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius Globos namų veiklos tikslams ar pažeidžiančius Globos namų valdymo organo kompetenciją;

17.5. kitas įstatymuose ir įstatuose nustatytas neturtines teises.

18. Globos namų dalininkas turi teisę gauti likviduojamo Globos namų turto dalį, neviršijančią jo kapitalo dalies, jeigu sumokėjus likviduojamų Globos namų skolas, lieka Globos namų turto.

19. Globos namų dalininkas turi teisę įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitam asmeniui dalininko teises, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė. Valstybės ar savivaldybės viešosios įstaigos dalininko teisės gali būti perduotos kitiems juridiniams asmenims Viešųjų įstaigų ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymų nustatytais atvejais ir būdais.

V. NAUJŲ DALININKŲ PRIĖMIMO TVARKA

20. Nauji dalininkai priimami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu. Nauju dalininku gali pretenduoti tapti asmuo, įsipareigojantis įnešti įnašą. Dalininko įnašo dydis - 20 proc. nuo panaudos būdu perduoto turto ir turto, apskaityto įstaigos balanse, vertės. Įnašų skaičius neribojamas.

21. Asmuo, pageidaujantis tapti nauju dalininku, pateikia Globos namų vadovui prašymą juo tapti. Prašyme turi būti nurodomi duomenys apie asmenį, pageidaujantį tapti nauju Globos namų dalininku (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), taip pat numatomas įnašas pinigais ar įnašo vertė, kuri nurodyta turto vertinimo ataskaitoje. Prašyme turi būti pareikštas pritarimas Globos namų veiklos tikslams. Kartu su prašymu turi būti pateikta turto vertinimo ataskaita, jei numatoma įnešti materialųjį arba nematerialųjį turtą.

22. Visuotiniame dalininkų susirinkime, kurio darbotvarkėje numatomas naujų dalininkų priėmimas, dalininkų pritarimu gali dalyvauti asmenys, pageidaujantys tapti naujais dalininkais. Neatsižvelgiant į tai, ar jis taps dalininku, ar ne, tame susirinkime jis neturi balso teisės. Jei minėti asmenys nedalyvauja dalininkų susirinkime, jiems apie priimtą sprendimą pranešama raštu per 10 kalendorinių dienų.

23. Visuotiniam dalininkų susirinkimui nusprendus priimti naują dalininką, dalininku tapti pageidavęs asmuo tampa Globos namų dalininku, kai perduoda Globos namų savo prašyme nurodytą įnašą.

24. Globos namų dalininkai ir jų įnašų vertė įrašomi Globos namų dokumentuose, o kiekvienam dalininkui per 10 dienų nuo visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimo priėmimo išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dalininko pažymėjimas.

VI. DALININKO TEISIŲ PERLEIDIMO KITIEMS ASMENIMS TVARKA

25. Apie savo sprendimą perleisti Globos namų dalininko teises dalininkas turi raštu informuoti Globos namų vadovą, nurodydamas duomenis apie asmenį (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinė; fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta), kuriam ketina perleisti savo teises, taip pat nurodo perleidimo būdą ir numatomą sandorio datą. Apie gautą dalininko pranešimą Globos namų vadovas informuoja kitus dalininkus.

26. Sprendimą dėl sutikimo arba motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą perleisti dalininko teises priima visuotinis dalininkų susirinkimas per 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Pirmenybės teisę perimti dalininko teises turi esami dalininkai.

27. Pranešimo apie sprendimą perleisti Globos namų dalininko teises taisyklė netaikoma, jei dalininko teisės perleidžiamos paveldėjimo būdu arba testamentu.

28. Globos namų vadovas, gavęs dalininko teisių perleidimo sandorį patvirtinančio dokumento notariškai patvirtintą kopij ą, per 3 darbo dienas turi įregistruoti dalininką dalininkų registracijos dokumenuose.

29. Asmuo, įgijęs dalininko teises, tampa Globos namų dalininku nuo jo įregistravimo Globos namų dokumentuose dienos. Dalininkui išduodamas jo įnašų vertę patvirtinantis dalininko pažymėjimas.

30. Globos namų dalininkas turi teisę šių įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims dalininko teises, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė.

VII. DALININKŲ ĮNAŠŲ PERDAVIMO GLOBOS NAMAMS TVARKA

31. Įnašas Globos namams perduodamas dalininko iniciatyva. Dalininkų įnašai gali būti pinigai, taip pat pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą įvertintas materialusis ir nematerialusis turtas.

32. Dalininkų įnašai Globos namams perduodami tokia tvarka:

32.1. pinigai įnešami į Globos namų sąskaitą;

32.2. turtas Globos namams perduodamas surašant perdavimo aktą.

33. Perdavimo aktą pasirašo turtą perduodantis dalininkas ir Globos namų vadovas. Perduodant turtą, Globos namams turi būti pateikta ir šio turto vertinimo ataskaita. Perduodamas turtas vertinamas dalininko lėšomis.

34. Dalininkui perdavus Globos namams įnašus, atitinkamai pakeičiami įrašai Globos namų dokumentuose ir išduodami įnašų vertę patvirtinantys dokumentai.

VIII. GLOBOS NAMŲ ORGANAI IR JU KOMPETENCIJA

35. Globos namų organai yra visuotinis dalininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas - Globos namų vadovas (direktorius).

36. Visuotinis dalininkų susirinkimas:

36.1. keičia įstaigos įstatus;

36.2. priima sprendimą dėl Globos namų tapimo kitų juridinių asmenų steigėja ar dalyve;

36.3. priima sprendimą dėl Globos namų naujų dalininkų priėmimo, sutinka arba motyvuotai atsisako sutikti dėl dalininko teisių perleidimo;

36.4. nustato paslaugų, darbų kainas ir tarifus ar jų nustatymo taisykles;

36.5. tvirtina Globos namų valdymo struktūrą ir pareigybių sąrašą;

36.6. nustato informaciją, kuri pateikiama visuomenei apie Globos namų veiklą;

36.7. priima sprendimą dėl Globos namų nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto perleidimo, nuomos, perdavimo pagal nuomos sutartį ar įkeitimo;

36.8. priima sprendimą pertvarkyti Globos namus;

36.9. priima sprendimą dėl Globos namų reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygų tvirtinimo; priima sprendimą likviduoti Globos namus ar atšaukti jų likvidavimą;

36.10. Globos namų likvidavimo atveju priima sprendimą dėl savivaldybei, kaip Globos namų savininkei, tenkančio finansinio turto pervedimo į savivaldybės biudžetą;

36.11. skiria ir atleidžia likvidatorių, kai Viešųjų įstaigų įstatymo nustatytais atvejais sprendimą likviduoti įstaigą priima visuotinis dalininkų susirinkimas;

36.12. nustato įstaigos vidaus kontrolės tvarką;

36.13. priima sprendimą dėl Globos namų audito ir renka audito įmonę;

36.14. tvirtina Globos namų metinę finansinę atskaitomybę;

36.15. steigia filialus ir atstovybes, priima sprendimą dėl jų veiklos nutraukimo;

36.16. priima sprendimą dėl Globos namų veiklos strategijos tvirtinimo;

36.17. priima sprendimą pakeisti Globos namų buveinę;

36.18. sprendžia kitus šiuose įstatuose ir Viešųjų įstaigų įstatyme visuotiniam dalininkų susirinkimui priskirtus klausimus.

37. Už visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimą atsako Globos namų vadovas, kuris ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki susirinkimo dienos raštu praneša kiekvienam dalininkui apie susirinkimą. Susirinkimai gali būti sušaukti ir nesilaikant šių terminų, jei su tuo raštiškai sutinka visi dalininkai. Sutikimai pridedami prie susirinkimo protokolo kaip priedai ir saugomi teisės aktų nustatyta tvarka.

38. Jeigu dalininkų susirinkimo darbotvarkė, nurodyta pranešime apie šaukiamą dalininkų susirinkimą, buvo pakeista, apie pakeitimus dalininkams turi būti pranešta tokia pat tvarka, kaip apie dalininkų susirinkimo sušaukimą, ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki dalininkų susirinkimo dienos.

39. Dalininko balsų skaičius yra proporcingas jo įnašo dydžiui. Globos namų vadovas, jeigu jis nėra dalininkas, gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės.

40. Kasmet per keturis mėnesius nuo Globos namų finansinių metų pabaigos vyksta eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas, kuriam Globos namų vadovas pateikia įstaigos metinę finansinę atskaitomybę ir praėjusių finansinių metų Globos namų veiklos ataskaitą. Viešosios įstaigos veiklos ataskaitoje turi būti vertinamas jos veiklos ekonominis, socialinis ir kitoks, pagal viešosios įstaigos veiklos tikslus, poveikis.

41. Dalininkų susirinkime dalyvaujantys dalininkai registruojami pasirašytinai dalininkų registravimo sąraše. Šį sąrašą pasirašo dalininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius.

42. Visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimų priėmimo tvarka:

42.1. dalininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų dalininkų;

42.2. jei Globos namai reorganizuojami, pertvarkomi, likviduojami ar atšaukiamas jų likvidavimas, visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai priimami ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma. Sprendimai kitais klausimais priimami paprasta visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų dauguma.

43. Dalininkų susirinkimo sprendimai turi būti protokoluojami. Jeigu Globos namų dalininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams.

IX. GLOBOS NAMŲ VADOVO - DIREKTORIAUS SKYRIMO IR ATLEIDIMO TVARKA, JO KOMPETENCIJA

44. Administracijai vadovauja įstaigos vadovas - direktorius, į pareigas paskirtas viešo konkurso būdu. Darbo sutartį su Globos namų vadovu sudaro ir ją nutraukia visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo. Su Globos namų vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

45. Direktoriaus kompetencijai priskiriama:

45.1. organizuoti Globos namų veiklą ir veikti Globos namų vardu santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;

45.2. sudaryti ir nutraukti darbo sutartis su Globos namų darbuotojais, padalinių, filialų vadovais LR darbo kodekso nustatyta tvarka, juos skatinti arba skirti drausmines nuobaudas;

45.3. pateikti informaciją visuomenei apie Globos namų veiklą;

45.4. pateikti visuotiniam dalininkų susirinkimui Globos namų metinę finansinę atskaitomybę ir praėjusių metų Globos namų veiklos ataskaitą;

45.5. spręsti gamybinius, organizacinius, ūkinius, finansinius klausimus, užtikrinti saugias ir sveikas įstaigos darbuotojų darbo sąlygas;

45.6. teikti duomenis ir dokumentus Juridinių asmenų registrui;

45.7. atstovauti arba įgalioti kitus asmenis atstovauti Globos namams teisme, kitose institucijose, santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis;

45.8. atidaryti ir uždaryti sąskaitas bankų įstaigose;

45.9. be įgaliojimo veikti Globos namų vardu ar įgalioti kitus asmenis vykdyti jo kompetencijai priskirtas funkcijas;

45.10. pagal savo kompetenciją leisti įsakymus;

45.11. tvirtinti įstaigos darbo tvarkos taisykles, darbuotojų pareigybių aprašymus, kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus;

45.12. užtikrinti Globos namų turto efektyvų panaudojimą ir apsaugą;

45.13. atsakyti už perduoto pagal panaudos sutartį bei Globos namų įsigyto turto tinkamą naudojimą ir išsaugojimą;

45.14. Globos namų vardu sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis veiklos klausimais ar įgalioti tai atlikti kitus asmenis;

45.15. pranešti dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės Globos namų veiklai;

45.16. turi kitų teisių ir pareigų, numatytų LR teisės aktuose.

46. Direktorius atsako už:

46.1. finansinės atskaitomybės sudarymą;

46.2. praėjusių finansinių metų įstaigos veiklos ataskaitos, atitinkančios LR viešųjų įstaigų įstatyme keliamiems reikalavimams, parengimą, vertinant veiklos ekonominį, socialinį ir pagal įstaigos veiklos tikslus kitokį poveikį bei už ataskaitos paskelbimą Panevėžio rajono savivaldybės interneto tinklalapyje;

46.3. visuotinio dalininkų (savininko) susirinkimo sušaukimą;

46.4. duomenų ir dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui;

46.5. pranešimą dalininkams apie įvykius, turinčius esminės reikšmės Globos namų veiklai;

46.6. Globos namų dalininkų registravimą;

46.7. informacijos apie Globos namų veiklą pateikimą visuomenei;

46.8. viešos informacijos paskelbimą;

46.9. kitus veiksmus, kurie yra vadovui numatyti teisės aktuose bei šiuose įstatuose.

X. GLOBOS NAMŲ ĮSTATŲ KEITIMO IR PAPILDYMO TVARKA

47. Iniciatyvos teisę keisti ir papildyti įstaigos įstatus turi Globos namų vadovas ir Globos namų dalininkai. Įstatus keičia visuotinis dalininkų susirinkimas dalyvaujančių susirinkime balsų dauguma. Visuotiniam dalininkų susirinkimui priėmus sprendimą pakeisti įstatus, įstatai išdėstomi nauja redakcija. Įstatus pasirašo visuotinio dalininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.

48. Pakeisti įstatai įsigalioja nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

XI .FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMO IR JŲ LIKVIDAVIMO TVARKA

49. Filialas ar atstovybė yra Globos namų padalinys, atliekantis dalį Globos namų funkcijų, turintis atskirą buveinę ir vadovą. Filialas ar atstovybė nėra juridinis asmuo ir veikia pagal suteiktus įgaliojimus, kurie turi būti nurodyti filialo ar atstovybės nuostatuose. Globos namų filialų ar atstovybių skaičius neribojamas.

50. Sprendimus dėl Globos namų filialų ar atstovybių steigimo ir veiklos nutraukimo (likvidavimo) priima visuotinis dalininkų susirinkimas.

51. Filialo ar atstovybės nuostatus tvirtina Globos namų direktorius.

52. Filialo ar atstovybės vadovai į darbą priimami konkurso būdu.

53. Filialas ar atstovybė registruojami ir išregistruojami įstatymų nustatyta tvarka.

XII. GLOBOS NAMŲ REORGANIZAVIMO, PERTVARKYMO IR LIKVIDAVIMO TVARKA

54. Centras reorganizuojamas, pertvarkomas ir likviduojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Viešųjų įstaigų įstatyme nustatyta tvarka.

XIII. PRANEŠIMŲ IR SKELBIMŲ PASKELBIMO TVARKA

55. Visus pranešimus teisės aktų numatytais atvejais ir terminais įstaiga skelbia dienraštyje „Sekundė“.

56. Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais Globos namų pranešimai ir kita informacija, su kuria privalu supažindinti Globos namų dalininkus, kreditorius ir kitus asmenis, kuriems privalu pranešti, pranešama pasirašytinai ar registruotu laišku.

XIV. INFORMACIJOS APIE GLOBOS NAMŲ VEIKLĄ PATEIKIMO DALININKAMS IR

VISUOMENEI TVARKA

57. Dalininkui raštu pareikalavus, Globos namai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti dalininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti šių dokumentų kopijas: Globos namų įstatų, metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų, Globos namų veiklos ataskaitų, auditoriaus išvadų bei audito ataskaitų, visuotinių dalininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimai, dalininkų sąrašų, kitų Globos namų dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat dokumentų, kuriais įforminti Globos namų vadovo sprendimai, jei šiuose dokumentuose nėra komercinės (gamybinės) paslapties. Dalininkas arba dalininkų grupė, pateikę Globos namams jo nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, turi teisę susipažinti su visais Globos namų dokumentais. Atsisakymą pateikti dokumentus Globos namai turi įforminti raštu, jeigu dalininkas to pareikalauja. Ginčus dėl dalininko teisės į informaciją sprendžia teismas.

58. Už informacijos pateikimą Globos namų dalininkams atsakingas Globos namų vadovas.

59. Globos namų dokumentai, jų kopijos ar kita informacija dalininkams pateikiama neatlygintinai.

60. Globos namų vadovo parengta praėjusių finansinių metų Globos namų veiklos ataskaita yra vieša. Bet kurio fizinio ar juridinio asmens reikalavimu Globos namai turi sudaryti sąlygas savo buveinėje su šia ataskaita susipažinti.

Panevėžio savivaldybės meras Povilas Žagunis

PATVIRTINTA

Panevėžio rajono savivaldybės tarybos

2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. T-141

VŠĮ KREKENAVOS PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRO VALDYMO STRUKTŪRA

PATVIRTINTA

Panevėžio rajono savivaldybės tarybos

2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. T-141

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS CENTRO PAREIGYBIŲ

SĄRAŠAS

1. Vyriausiasis gydytojas

2. Šeimos gydytojas

3. Vaikų ligų gydytojas

4. Gydytojas odontologas

5. Gydytojas akušeris ginekologas

6. Vyriausiasis buhalteris

7. Buhalteris-kasininkas

8. Sekretorius-kasininkas

9. Slaugos administratorius

10. Bendruomenės slaugytojas

11. Bendrosios praktikos slaugytojas

12. Akušeris

13. Odontologo padėjėjas

14. Ūkio dalies vedėjas

15. Dietistas

16. Virėjas

17. Valytojas

18. Slaugytojos padėjėjas

19. Ūkio reikalų tvarkytojas

20. Dujinių katilų specialistas

21. Pagalbinis darbininkas

22. Vairuotojas

23. Kiemsargis

24. Vidaus medicininio audito vadovas

25. Socialinis darbuotojas

26. Masažuotojas

27. Kineziterapeutas

28. Kineziterapeuto padėjėjas

PATVIRTINTA

Panevėžio rajono savivaldybės tarybos

2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. T-141

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS KREKENAVOS SOCIALINIĖS GLOBOS NAMŲ

VALDYMO STRUKTŪRA

PATVIRTINTA

Panevėžio rajono savivaldybės tarybos

2012 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. T-141

VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS KREKENAVOS SOCIALINĖS GLOBOS NAMŲ

PAREIGYBIŲ SĄRAŠAS

1. Direktorius

2. Socialinio darbuotojo padėjėjas

3. Bendrosios praktikos slaugytojas

4. Socialinis darbuotojas

5. Vyriausiasis buhalteris

6. Pagalbinis darbininkas

7. Slaugytojo padėjėjas-valytojas

8. Virėjas

9. Ūkio reikalų tvarkytojas

____________________