KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA 2010.12.23 SPRENDIMAS Nr. T-802

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL KAUNO MIESTO ORO KOKYBĖS VALDYMO 2011–2014 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2010 m. gruodžio 23 d. Nr. T-802

Kaunas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290; 2010, Nr. 25-1177, Nr. 84-4406, Nr. 86-4525) 6 straipsnio 28 punktu ir Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813; 2010, Nr. 54-2648) 4 straipsnio 3 dalimi, Kauno miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

Patvirtinti Kauno miesto oro kokybės valdymo 2011–2014 metų programą (pridedama).

Savivaldybės meras Andrius Kupčinskas

PATVIRTINTA

Kauno miesto savivaldybės tarybos

2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T-802

KAUNO MIESTO ORO KOKYBĖS VALDYMO 2011–2014 METŲ PROGRAMA

1. Ši programa parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymą (Žin., 1999, Nr. 98-2813; 2010, Nr. 54-2648) ir vadovaujantis šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkos oro kokybę:

1.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2010 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. D1-585/V-611 „Dėl Aplinkos oro užterštumo normų nustatymo“ (Žin., 2010, Nr. 82-4364);

1.2. aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo“ (Žin., 2001, Nr. 106-3828);

1.3. aplinkos ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 „Dėl teršalų, kurių kiekis aplinkos ore vertinamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąrašo patvirtinimo ir ribinių aplinkos oro užterštumo verčių nustatymo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3185).

2. Programos tikslas – reglamentuoti aplinkos oro kokybės valdymą ir numatyti priemones, kurių turi būti imamasi, kad nebūtų viršijamos nustatytos aplinkos oro kokybės normos.

3. Programos uždaviniai:

3.1. užtikrinti, kad Kauno miesto oro kokybė būtų vertinama ir valdoma vadovaujantis tais pačiais kriterijais kaip kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse;

3.2. užtikrinti, kad šioje programoje nurodytos priemonės būtų įgyvendintos;

3.3. užtikrinti informacijos apie aplinkos oro kokybę viešumą.

4. Programos įgyvendinimo laikotarpis – 2011–2014 metai.

5. Bendra informacija apie teritoriją, kuriai rengiama programa.

Kaunas – antras pagal dydį Lietuvos miestas, stambus mokslo, kultūros ir pramonės centras. Jis yra beveik pačiame Lietuvos centre vakarinių ir rytinių respublikos sienų atžvilgiu ir kiek arčiau pietinės negu šiaurinės sienos. Miestas išsidėstęs dviejų didžiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries – santakoje, abiejų upių terasose. Kauno miestas yra svarbus tranzito mazgas, esantis pagrindinių Lietuvos magistralių kryžkelėje: čia susikerta dvi stambiausios magistralės – „Via Baltica“ (Helsinkis–Ryga–Kaunas–Varšuva) ir Vilnius–Klaipėda. Kaunas – stambus geležinkelio mazgas ir upių uostas. Prie Kauno, Karmėlavoje, yra tarptautinis oro uostas.

Bendras miesto plotas – 15,7 tūkst. ha, iš jų 8,9 tūkst. ha užima statiniai, 1 tūkst. ha – keliai, 2 tūkst. ha – žemės ūkio plotai, 2,2 tūkst. ha – žalieji plotai, 1,3 tūkst. ha – vandens telkiniai, 0,3 tūkst. ha – kitos paskirties žemė.

Kauno mieste gyvena 10,5 proc. visų Lietuvos gyventojų. 2010 m. sausio 1 d. gyventojų skaičius Kaune – 348624, gyventojų tankumas 1 kv. km– 2220 (2010 m. Statistikos departamento duomenys).

6. Bendra informacija apie aplinkos oro kokybei neigiamą poveikį darančius veiksnius.

Šiuo metu 80 proc. oro taršos sudaro automobilių transporto tarša. Didžiausias azoto oksido ir azoto dioksido taršos lygis Kauno mieste sutampa su rytiniu ir vakariniu transporto srautų piku.

1 lentelė

Metai	Individualių lengvųjų automobilių skaičius	1000 gyventojų tenka individualių lengvųjų automobilių
2009	166 953	479
2008	164 366	467
2007	158 608	446

1 pav. 1000 gyventojų tenka individualių lengvųjų automobilių

Pagrindinės miesto įmonės, labiausiai teršiančios Kauno miesto orą, yra pateiktos 2 lentelėje ir pažymėtos 1 priede pateiktame žemėlapyje.

2 lentelė. Pagrindinės miesto įmonės, labiausiai teršiančios Kauno miesto orą.

Įmonės pavadinimas	Iš viso teršalų, t per metus (2009 m.)
Įmonės pavadinimas	Iš viso teršalų, t per metus (2009 m.)
UAB „Energijos sistemų servisas“	959,358
UAB „Korelita“	884,574
AB „Rokų keramika“	240,412
AB „Palemono keramika“	168,503
UAB „Oksetos servisas“	147,252
UAB „Kauno stiklas“	70,535
AB „Kauno energija“	56,149
AB „Kraft foods Lietuva“	37,316
AB „Liteksas“	36,037
UAB „Gerovė“	35,375
UAB „Kauno tiltai“	30,515
UAB „Kauno šilas“	23,962
AB „Kauno keliai“	21,178
AB „Kauno ketaus liejykla“	18,157

Kauno miesto teritorija pagal Lietuvos suskirstymą į geografinius rajonus priklauso Pabaltijo žemumos sričiai, Nemuno vidurupio ir Neries žemupio plynaukštės rajonui, kuris apima Vidurio žemumos ir Pabaltijo aukštumų sąlyčio juostą.

Nors Lietuvoje labiausiai paplitęs yra moreninės lygumos žemėvaizdis, susiformavęs glaciodepresijose, tačiau Kauno mieste šis tipas nėra vyraujantis. Moreninės lygumos žemėvaizdis yra tarp Vytėnų, Milikonių, Kalniečių gyvenamųjų rajonų ir Šančiuose.

Kauno miesto teritorijoje vyrauja prieledyninės ežerinės lygumos žemėvaizdis, kuris apima beveik visą likusią miesto teritoriją. Jis susiformavo žemesnes vietas apsėmus ledyno tirpsmo vandeniui ir susiklosčius ten limnoglacialinėms nuosėdoms.

Šių abiejų žemėvaizdžių medžiaginis pamatas yra panašios sudėties, todėl atskiri kraštovaizdžio komponentai nedaug skiriasi. Jie abu vadinami molingųjų lygumų žemėvaizdžiais. Šiuos žemėvaizdžius skrodžia upių slėniai. Jie tankiai suskaido morenines ir prieledynines ežerines lygumas. Upės, rausdamos slėnius, neša daug sąnašų ir slėnius iškloja smėliu ar žvirgždu, suformuoja savitą upių slėnių žemėvaizdį. Kauno miesto teritoriją kerta Nemuno, Neries, Jiesios, Girstupio, Sėmenos, Marvelės, Veršvos slėnių žemėvaizdžiai.

Kaune vyrauja vakarų, pietvakarių ir pietų krypčių vėjai, rečiausiai būna šiaurės rytų krypties vėjai. Didelėje miesto teritorijoje meteorologinių elementų režimas yra skirtingas, tai yra, išryškėja mikroklimatiniai skirtumai. Tuos skirtumus lemia reljefo pobūdis, miesto užstatymo struktūra. Kauno miesto suskirstymą į rajonus klimatiniu požiūriu atliko K. Kaušyla (1983 m.), atnaujino M. Kovalenkovienė ir R. Pareigis (1994 m.).

Ryškiausiai meteorologiniai elementai skiriasi Nemuno ir Neries slėniuose ir šlaitinėse lygumose esančiuose rajonuose.

Miesto centre, Vilijampolėje, Žemuosiuose Šančiuose, Petrašiūnuose vėjo greitis yra mažesnis, didesni temperatūrų svyravimai. Kauno centrinėje dalyje vidutinis vėjo greitis vasarą yra 0,4–0,7 m/s, o žiemą – 0,7–1,0 m/s, tai yra 20 proc. mažesnis nei miesto pakraščiuose. Miesto centre daugiau nevėjuotų dienų. Kai miesto pakraščiuose, atvirose vietose būna menkas (1–3 m/s) vėjas, miesto centre – štilis. Silpnas vėjas arba štilis užstatytoje slėnio dalyje ekologiniu požiūriu yra nepalankus veiksnys, nes nesimaišo priežeminis oro sluoksnis, kaupiasi dulkės, kenksmingos dujos. Vėdinimo galimybes šiek tiek padidina plati Nemuno vaga. Slėnio dalyje esantys rajonai yra kiek apsaugoti nuo stiprių vėjų, kurie neišsklaido transporto taršos, įtakos.

Miesto centro ir pakraščių mikroklimatiniai skirtumai yra nevienodo intensyvumo, jie priklauso nuo oro sąlygų, metų ir paros laiko. Atviroje vietovėje ir slėnio dugne ryškiausi temperatūrų skirtumai yra tada, kai debesuotumas 0–2 balų, o vėjo greitis 0–1 m/s. Didžiausi cirkuliacinio pobūdžio skirtumai susidaro, kai vėjo greitis didesnis nei 5 m/s.

Centrinėje Kauno dalyje vidutiniškai 0,4–0,5°C šilčiau nei priemiesčio rajonuose. Pučiant stipriems vėjams rudenį ir žiemą, šis skirtumas sumažėja iki 0,1–0,3°C. Vasarą centre net 1–1,2°C šilčiau negu miesto pakraščiuose, taip pat 5–7 proc. daugiau dienų be neigiamos temperatūros ir apie 20 proc. daugiau karštų dienų (kai temperatūra yra didesnė nei 25°C). Slėnyje esančiuose miesto rajonuose yra 25 proc. daugiau dienų, kai būna rūkas, taip pat iškrenta 10 proc. daugiau kritulių negu miesto pakraščiuose, ypač šaltuoju metų laiku (Kauno miesto ekologinis monitoringas, 1995).

7. Informacija apie teritorijos, kuriai rengiama programa, aplinkos oro užterštumo lygio vertinimą, užterštumo lygį, jo kitimo tendencijas.

Lietuvos oro kokybei vertinti ir valdyti išskirtos 3 zonos: Vilniaus aglomeracija, Kauno aglomeracija ir likusi šalies teritorija. Šiuo metu teršalų koncentracijos Kauno mieste nuolat matuojamos dviejose oro kokybės stebėsenos stotelėse. Automatizuotai oro kokybės stebėsenai naudojami prietaisai yra pagaminti Environenemt S. A., Prancūzijoje. 2001 metais Valstybinės metrologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu šie prietaisai buvo įtraukti į Lietuvos Respublikos metrologijos registrą. Dainavos automatizuotos stebėsenos stotelės duomenys perduodami į valstybinės stebėsenos duomenų bazę.

Oro teršalų sklaidai nustatyti ir modeliuoti naudojamas Airviro modelis, sukurtas Švedijos hidrologijos ir meteorologijos institute. Šiam tikslui sudaroma taršos šaltinių duomenų bazė, inventorizuojant mobiliųjų taršos šaltinių ir stacianarių taršos šaltinių parametrus. Teršalų sklaidai įvertinti taip pat reikalingi meteorologiniai parametrai. Jie fiksuojami bokšte, esančiame Noreikiškėse, Kauno rajone. Matuojami šie meteorologiniai parametrai: vėjo greitis ir kryptis 10 m aukštyje, temperatūra 2 ir 8 m aukštyje, atmosferos santykinė drėgmė, kritulių kiekis.

Nepaisant oro kokybės pagerėjimo nuo 1997 m., oro tarša ir toliau labai neigiamai veikia žmonių sveikatą, gyvenimo kokybę, ekosistemas, pastatus ir paminklus. Nors Lietuvoje atmosferos teršimas iš stacionarių taršos šaltinių sumažėjo, tačiau problemos, su kuriomis susiduria daugelis Europos valstybių, būdingos ir Lietuvai. Oro kokybė Lietuvos miestuose, taip pat ir Kaune, priklauso nuo mobilių taršos šaltinių (transporto) emisijų ir nuo meteorologinių atmosferos sąlygų.

Didžiausią dalį iš transporto priemonių į orą išmestų teršalų, t. y. 98 proc. bendro teršalų kiekio, sudaro automobilių transporto priemonių išmetami teršalai ir tik 2 proc. – kitų transporto priemonių (traukinių, lėktuvų, laivų ir ne kelių transporto priemonių) teršalai. Automobilių transporto priemonių išmetamosiose dujose yra daugiau kaip 200 įvairių cheminių junginių – kuro deginimo produktų.

Kauno mieste aktualiausias oro užterštumas kietosiomis dalelėmis (KD₁₀ ir KD_2,5). Pažemio ozonas ir kietosios dalelės yra daugiausiai problemų sveikatai keliantys teršalai. Oro taršos kietosiomis dalelėmis tendencijas yra bene sunkiausia paaiškinti, kadangi jų kilmė gali būti labai skirtinga. Dažniausi taršos smulkiomis dalelėmis šaltiniai yra transportas, katilinės, naudojančios iškastinį kurą (išmeta pelenus ir suodžius), pramonės įmonės (išmeta metalo, audinių dulkes), dirvos erozija, fotocheminiai procesai. Degimo metu susidariusios dalelės būna mažesnės už 1 mm, pramoninės ir dirvos dalelės – didesnės už 1mm.

Remiantis ilgalaikių stebėjimų duomenimis, galima daryti išvadą, kad oro tarša keičiasi beveik kartu su ekonominio aktyvumo pokyčiais. Mažiausia oro tarša Kauno mieste užregistruota 1996 metais, tačiau, atsigaunant ekonomikai, nuo 1997 metų ji pradėjo didėti.

Jau buvo minėta, kad 80 proc. oro taršos sudaro automobilių transporto tarša. Nustatyta, kad mobilių šaltinių labiausiai teršiamos šios Kauno miesto dalys: Dainava, Centras, Taikos ir Savanorių prospektai. Didžiausias azoto oksido ir azoto dioksido taršos lygis Kauno mieste sutampa su rytiniu ir vakariniu transporto srautų piku.

Dėl savitos geografinės padėties ir tiltų bei aplinkkelių stokos labai intensyvūs transporto srautai kerta centrinę miesto dalį, todėl centrinių Kauno miesto mikrorajonų (Centras, Senamiestis) oras yra stipriai užterštas, t. y. oro taršos požiūriu yra labai jautrios zonos. Pastaraisiais metais didėjant centralizuoto pastatų šildymo kaštams vis didesnė dalis gyventojų, gyvenančių miesto centre, pareiškia norą atsijungti nuo centralizuoto pastatų šildymo sistemos, todėl iškyla reali grėsmė, kad miesto centre oro tarša didės.

Dulkių koncentracija ore nuo 1998 metų didėja ir tai yra viena rimčiausių Kauno miesto oro kokybės problemų. 2005 metais kietųjų dalelių (KD₁₀) paros koncentracija oro užterštumo ribinę vertę viršijo 64 kartus, leista 35 dienos per metus. 2006 m. patvirtinus Kauno miesto oro taršos kietosiomis dalelėmis (KD₁₀) mažinimo programą kietųjų dalelių koncentraciją pavyko sumažinti.

2 pav. Kauno miesto įmonių išmestų teršalų kiekis tonomis

8. Informacija apie iki programos parengimo taikytas aplinkos oro taršos mažinimo priemones, jų poveikį aplinkos oro užterštumo lygiui.

2004 m. Kauno miesto savivaldybei buvo suteikta Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko paskola naujiems autobusams įsigyti. Buvo nupirkti 55 nauji autobusai su „Euro III“ tipo varikliais.

9. Programos įgyvendinimo laikotarpiu numatomos taikyti Kauno miesto oro taršos nustatytais teršalais mažinimo priemonės pateiktos 2 priede.

_____________________________________

Kauno miesto oro kokybės

valdymo 2011–2014 metų programos

1 priedas

3 pav. Pagrindinės miesto įmonės, labiausiai teršiančios Kauno miesto orą

Kauno miesto oro kokybės

valdymo 2011–2014 metų programos

2 priedas

KAUNO MIESTO ORO KOKYBĖS VALDYMO 2011–2014 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Eil. Nr.	Priemonė	Trumpas aprašymas	Priemonės įvykdymo laikas	Atsakingi vykdytojai	Lėšų poreikis vieniems metams, Lt	Finansavimo šaltinis
1	2	3	4	5	6	7
I. APLINKOS KOKYBĖS VALDYMAS
1.	Gatvių priežiūra
1.1.	Surinkti po žiemos sezono smėlį ir purvą, valyti nuo kelkraščių susikaupusias žemes	Kadangi žiemą gatvės barstomos smėlio ir druskos mišiniu, po šaltojo metų sezono nutirpus sniegui būtina per 1 mėnesį nuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo raštiško pavedimo miestą valančiai įmonei surinkti smėlį ir purvą, susikaupusį gatvėse	Kovo, balandžio, gegužės mėnesiais	Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius, UAB „Kauno švara“	400 000	Kauno miesto savivaldybės biudžetas
1.2.	Valyti pagrindinių miesto gatvių važiuojamąsias dalis ir šaligatvius		Kasmet šiltuoju metų laiku	Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius, UAB „Kauno švara“	12 000 000	Kauno miesto savivaldybės biudžetas
1.3.	Plauti ir laistyti pagrindines miesto gatves ir šaligatvius		Kasmet šiltuoju metų laiku	Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius, UAB „Kauno švara“	100 000	Kauno miesto savivaldybės biudžetas
1.4.	Pirkti vakuuminę gatvių valymo mašiną	Sudaryti galimybę reguliariai valyti miesto gatves	2011–2013 m.	Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius, UAB „Kauno švara“	1 500 000	Kauno miesto savivaldybės biudžetas, UAB „Kauno švara“ lėšos, Privatizavimo fondas, skolintos lėšos
2.	Miesto transporto srautų optimizavimas
2.1.	Nustatyti gatves, kuriose susidaro automobilių spūstys dėl transporto priemonių statymo važiuojamojoje gatvės dalyje	Parengti galimybių studiją, kurioje būtų išanalizuota automobilių statymo būdo ir vietų skaičiaus įtaka transporto spūstims, pateikti siūlymai, kaip mažinti transporto spūstis ir su tuo susijusią aplinkos taršą	2013 m.	Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Transporto ir eismo organizavimo skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Europos Sąjungos paramos ir strategijos skyrius	70 000	Kauno miesto savivaldybės biudžetas, Europos Sąjungos lėšos
2.2.	Optimizuoti automobilių stovėjimo vietų skaičių	Užtikrinti, kad išduodamuose projektavimo sąlygų sąvaduose kiekvienam objektui būtų nustatytas automobilių stovėjimo vietų skaičius, atitinkantis projektuojamo objekto dydį, ir išnagrinėti gatvių, vedančių prie objekto, laidumo galimybes	Nuolat	Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyrius	___	___
3.	Analizuoti, kaip vežėjai laikosi transporto priemonių švaros ir birių krovinių vežimo reikalavimų	Kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje Aplinkos apsaugos skyriui bus pateikti duomenys apie vežėjus, pažeidusius nustatytus reikalavimus	Nuolat	Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyrius	___	___
4.	Miesto viešojo transporto sistemos tobulinimas
4.1.	Plėtoti troleibusų tinklą	Nutiesti naują troleibusų liniją Parodos gatve, kuri yra miesto centre. Bus pagerintas susisiekimas su studentų bendrabučiais, miegamaisiais mikrorajonais. Bus daugiau galimybių naudotis viešuoju transportu, sumažinti autobusų skaičių miesto centre, sumažės asmeninių automobilių naudojimas, dėl to sumažės oro tarša	2013 m.	Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Transporto ir eismo organizavimo skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius	2 959 873	Kauno miesto savivaldybės biudžetas, Europos Sąjungos lėšos
4.2.	Įsigyti mažai aplinką teršiančias viešojo transporto priemones	Pasinaudojant Europos Sąjungos programomis teikti paraiškas troleibusams ir mažai aplinką teršiantiems autobusams įsigyti	2013 m.	Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Transporto ir eismo organizavimo skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Plėtros programų ir investicijų skyrius, UAB „Kauno autobusai“	20 000 000	Kauno miesto savivaldybės biudžetas, Europos Sąjungos lėšos
4.3.	Pėtoti ir atnaujinti dviračių infrastruktūrą	Mažinti neigiamą transporto poveikį oro kokybei sudarant sąlygas ir skatinant visuomenę naudotis bevarikliu transportu	Kasmet	Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyrius	300000	Kelių fondo lėšos, Kauno miesto savivaldybės biudžetas, Europos Sąjungos lėšos
5.	Statybų kontrolė
5.1.	Kontroliuoti objektų statybas	Užtikrinti, kad projektuose ir išduodamuose statybas vykdyti leidžiančiuose dokumentuose objektams, kuriuose vykdomi statinių statybos ir griovimo, žemės kasimo ir sklypo lyginimo darbai, būtų įrašyta privaloma sąlyga – plauti išvažiuojančių iš statybos aikštelės transporto priemonių padangas ir taikyti kitas priemones dulkėtumui mažinti	Nuolat	Kauno miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius	__	__
5.2.	Kontroliuoti statybos darbų vykdymą objektuose	Kontroliuoti, ar vykdomos dulkėtumą mažinančios priemonės, nurodytos projektuose, statybas vykdyti leidžiančiuose dokumentuose	Nuolat	Kauno miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija, Kauno miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Viešosios tvarkos tarnyba, seniūnijos	___	___
5.3.	Kontroliuoti statybinių atliekų sutvarkymą	Kontroliuoti, kad statybos projektuose būtų nurodyti būsimi statybinių atliekų kiekiai, perteklinio ir išvežamo grunto kiekiai, taip pat pastačius objektą statinių priėmimo komisijai būtų pateikti statybinių atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai (nurodyta galutinė atliekų sutvarkymo vieta)	Nuolat	Kauno miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyrius	___	___
6.	Apželdinti eroduojančius plotus	Atkurti žaliuosius plotus po žemės darbų	Šiltuoju metų laikotarpiu	Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyrius, seniūnijos	2 000 000	Kauno miesto savivaldybės biudžetas
7.	Kontroliuoti individualių namų valdų katilinių skaičių	Parengti galimybių studiją, kurioje būtų išanalizuota, kaip oro kokybei daro įtaką individualus šildymas, ir inventorizuotos individualių namų valdų katilinės seniūnijose	2012–2014 m.	Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyrius	100 000	Kauno miesto savivaldybės biudžetas
8.	Analizuoti mieste esančių individualių namų valdų katilinių skaičiaus pokyčius	Rinkti duomenis apie naujus AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialo vartotojus Kauno mieste, taip pat apie gyventojus, atjungusius savo šildymo sistemas nuo centrinio šildymo sistemos	2011–2014 m.	Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas	___	___
II. APLINKOS ORO KOKYBĖS TYRIMAI
9.	Kauno miesto oro kokybės stebėsena (koncentracijų matavimų tęsimas)
9.1.	Atlikti automatizuotus oro kokybės tyrimus ir užtikrinti duomenų kokybę	Atlikti teršalų (NO₂, CO, KD_10,SO_2,O₃) koncentracijų matavimus	Nuolat kas 0,5 val.	Viešojo konkurso būdu atrinkta paslaugų teikimo įmonė, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyrius	40 000	Kauno miesto savivaldybės biudžetas
9.2.	Rinkti ir kaupti meteorologinių parametrų (vėjo greičio ir krypties, temperatūrų skirtumų) matavimų duomenis		Nuolat	Viešojo konkurso būdu atrinkta paslaugų teikimo įmonė, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyrius	10 000	Kauno miesto savivaldybės biudžetas
9.3.	Nustatyti teršalų koncentracijos pokyčius	Nustatyti teršalų koncentracijos pokyčius dėl antropogeninės apkrovos (mobilūs ir stacionarūs šaltiniai) ir meteorologinių sąlygų, klasifikuoti nuolat teršiamas, švarias teritorijas ir parinkti oro kokybės valdymo jose priemones	Nuolat	Viešojo konkurso būdu atrinkta paslaugų teikimo įmonė	10 000	Kauno miesto savivaldybės biudžetas
9.4.	Modeliuoti ir prognozuoti oro kokybę	Nustatyti mobilių ir stacionarių šaltinių taršos sklaidą	Kas ketvirtį	Viešojo konkurso būdu atrinkta paslaugų teikimo įmonė	20 000	Kauno miesto savivaldybės biudžetas
10.	Naudoti mobilią oro tyrimų laboratoriją	Nagrinėti asmenų skundus, patikrinti, ar teršalų koncentracijos viršija ribines vertes, ar yra arti ribinės vertės	Prireikus	Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyrius, viešojo konkurso būdu atrinkta paslaugų teikimo įmonė	10 000	Kauno miesto savivaldybės biudžetas
III. INFORMACIJOS TEIKIMAS
11.	Informuoti visuomenę apie oro teršalų koncentracijos lygį	Atnaujinti informaciją Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje	Nuolat	Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyrius	___	___
12.	Informuoti suinteresuotas institucijas apie aplinkos oro taršos lygį	Teikti duomenis ir informaciją apie aplinkos oro kokybę visoms suinteresuotoms institucijoms	Nuolat	Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyrius	___	___
13.	Informuoti individualių namų savininkus apie draudžiamas kūrenti kuro rūšis	Išleisti informacinį lankstinuką, platinti jį gyventojams	2011–2014 m.	Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos apsaugos skyrius, seniūnijos	10 000	Kauno miesto savivaldybės biudžetas

_________________________________________