visagino savivaldybės taryba

 

sprendimas

dėl VISAGINO SAVIVALDYBĖS SKOLŲ PRIPAŽINIMO BEVILTIŠKOMIS, JŲ APSKAITOS IR nurašymo TVARKOS APRAŠo patvirtinimo

 

2013 m. gruodžio 19 d. Nr. TS-166

Visaginas

 

 

Visagino savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 16 straipsnio 2 dalies 26 punktu, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) 9 straipsnį ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 40 „Dėl Skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo (Dėl Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo)“ (Žin., 2002, Nr. 16-644; 2010, Nr. 70-3480), n u s p r e n d ž i a

patvirtinti Visagino savivaldybės skolų pripažinimo beviltiškomis, jų apskaitos ir nurašymo tvarkos aprašą (pridedama).

 

 

 

Savivaldybės merė                                                                                               Dalia Štraupaitė


PATVIRTINTA

Visagino savivaldybės tarybos

2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. TS-166

 

VISAGINO SAVIVALDYBĖS SKOLŲ PRIPAŽINIMO BEVILTIŠKOMIS, JŲ APSKAITOS IR nurašymo TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Visagino savivaldybės skolų pripažinimo beviltiškomis, jų apskaitos ir nurašymo tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) reglamentuoja skolų pripažinimo beviltiškomis bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo procedūras, beviltiškų skolų apskaitos ir nurašymo tvarką.

2. Šio tvarkos aprašo nuostatos taikomos pripažįstant beviltiškomis, apskaitant ir nurašant Visagino savivaldybės administracijos bei kitų savivaldybės biudžetinių įstaigų (toliau – biudžetinių įstaigų) skolas.

3. Beviltiškos skolos – biudžetinės įstaigos apskaitos dokumentuose registruotos gautinos sumos, atitinkančios skolų pripažinimo beviltiškomis kriterijus.

4. Šis tvarkos aprašas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 40 „Dėl Skolų beviltiškumo bei pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymo ir beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“, Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų (17-o „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ ir 22-o „Turto nuvertėjimas“) nuostatas.

 

II. SKOLŲ PRIPAŽINIMO BEVILTIŠKOMIS KRITERIJAI

 

5. Biudžetinė įstaiga turi teisę skolas laikyti beviltiškomis, jeigu:

5.1. negali jų susigrąžinti praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo skolų sumos atsiradimo momento, t. y. nuo gautinų sumų atsiradimo momento užfiksavimo biudžetinės įstaigos apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose, arba

5.2. skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu; arba

5.3. skolininkas yra likviduotas; arba

5.4. skolininkas yra bankrutavęs.

6. Visais tvarkos aprašo 5 punkte nurodytais atvejais turi būti įrodyta ne tik skolų beviltiškumas, bet ir pastangos šioms skoloms susigrąžinti.

7. Spręsti, ar biudžetinė įstaiga negali susigrąžinti skolų ir stengiasi jas susigrąžinti, galima tik tada, kai skolininkui arba jo teisių perėmėjui pagal sutartį (sandorį) atsiranda pareiga sugrąžinti skolas (t. y. nuo mokėjimo termino pabaigos).

 

III. SKOLŲ BEVILTIŠKUMO IR PASTANGŲ JAS SUSIGRĄŽINTI ĮRODYMAS, PRAĖJUS NE MAŽIAU KAIP VIENIEMS METAMS NUO SKOLŲ SUMOS ATSIRADIMO MOMENTO

 

8. Skolų beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti tokias skolas įrodo dokumentai (juos biudžetinė įstaiga privalo turėti):

8.1. įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo (arba ginčą nagrinėjusios institucijos) sprendimas, nuosprendis arba nutartis (toliau – sprendimas), kuriais patvirtinama biudžetinės įstaigos teisė susigrąžinti skolas. Tais atvejais, kai byla tarp biudžetinės įstaigos ir jos skolininko buvo baigta nagrinėti ne Lietuvos Respublikoje, užsienio valstybės teismo (arba ginčą nagrinėjusios institucijos) įsiteisėjęs sprendimas (arba kitoks dokumentas, kuriuo patvirtinama biudžetinės įstaigos teisė susigrąžinti skolas);

8.2. jeigu sprendimas yra vykdomas arba vykdytinas Lietuvos Respublikoje, teismo antstolio surašytas aktas ir vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo įvykdytas, arba dokumentai, patvirtinantys faktą, kad skolininkas neturi privalomojo registruoti turto ir kad iš skolininko nepavyko išieškoti pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti bylose su kitais kreditoriais. Tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdomas užsienyje, – oficialiai užsienio kompetentingų institucijų dokumentai, patvirtinantys sprendimo neįvykdymą arba įvykdymą iš dalies.

9. Norint skolas laikyti beviltiškomis reikalavimas privalomai turėti dokumentus, nurodytus tvarkos aprašo 8.1 ir 8.2 punktuose netaikomas, kai vieno skolininko skolų suma neviršija 300 litų.

10. Šiuo atveju biudžetinė įstaiga turi turėti dokumentus, įrodančius skolų beviltiškumą ir biudžetinės įstaigos pastangas atgauti tokias skolas. Tokiais dokumentais yra laikomi: skolų suderinimo aktai (jei jie yra sudaryti), susitikimų su skolininku protokolai, įvairi vidinė biudžetinės įstaigos dokumentacija (finansinių padalinių ataskaitos, informaciniai pranešimai ir kt.), taip pat išorinė dokumentacija (susirašinėjimo su skolininku įrodymai – registruoti laiškai, fakso pranešimai, bankų, audito firmų ir kitų organizacijų rašytinė informacija, susijusi su skolininko finansinės būklės įvertinimu, skolų išieškojimo paslaugas teikiančių įmonių dokumentai ir kitokie dokumentai). Bet kuriuo atveju tokie dokumentai turi leisti padaryti išvadą, kad atgauti skolų negalima ir kad biudžetinė įstaiga stengėsi skolas susigrąžinti.

11. Jeigu vieno skolininko skolų, užfiksuotų biudžetinės įstaigos apskaitos dokumentuose, suma yra didesnė nei 300 litų, bet ne didesnė kaip 1 000 litų, biudžetinė įstaiga, norėdama skolas laikyti beviltiškomis, turi turėti 8.2 punkte nurodytus dokumentus, kurie patvirtintų faktą, kad skolininkas neturi privalomo registruoti turto, taip pat dokumentus, kurie įrodytų bent vieną iš šių faktų:

11.1. iš skolininko nepavyko išieškoti pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti bylose su tais kreditoriais;

11.2. biudžetinei įstaigai skolinga įmonė yra nemoki.

 

IV. SKOLŲ BEVILTIŠKUMO IR PASTANGŲ JAS SUSIGRĄŽINTI ĮRODYMAS, KAI SKOLININKAS YRA MIRĘS ARBA PASKELBTAS MIRUSIU

 

12. Tais atvejais, kai skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu, skolų beviltiškumą ir pastangas jas susigrąžinti įrodo dokumentai, kurie patvirtina skolininko mirties faktą, taip pat faktą, kad skolininko palikto turto nepakanka šioms skoloms susigrąžinti, o tais atvejais, kai už palikėjo skolas įpėdinis atsako visu savo turtu, – dokumentai, kurie patvirtina faktą, jog įpėdinio turto nepakanka palikėjo skoloms sugrąžinti:

12.1. šio tvarkos aprašo tikslais, jeigu skolininko mirties faktas yra įregistruotas Lietuvos Respublikoje, skolininko mirties faktą patvirtina skolininko mirties liudijimas. Jeigu skolininko mirties faktas yra įregistruotas užsienyje ir neturi būti įregistruotas Lietuvos Respublikoje, – iš užsienio valstybės institucijos gautas dokumentas, patvirtinantis skolininko mirties faktą;

12.2. jeigu biudžetinė įstaiga neturi galimybės gauti šio tvarkos aprašo 12.1 punkte nurodytų dokumentų, tai ji turi turėti kokį nors kitą dokumentą, kuriame turi būti oficialiai (teismo, notaro, civilinę metrikaciją tvarkančios arba kitokios valstybinės institucijos) nurodytas faktas, kad skolininkas yra miręs arba paskelbtas mirusiu;

12.3. faktą, kad skolininko palikto turto nepakanka skoloms susigrąžinti, turi patvirtinti dokumentai, nurodyti šio tvarkos aprašo 8.1 ir 8.2 punktuose;

12.4. tais atvejais, kai už palikėjo skolas įpėdinis atsako visu savo turtu, faktą, kad įpėdinio turto nepakanka palikėjo skoloms sugrąžinti, turi patvirtinti dokumentai, nurodyti šių taisyklių 8.1 ir 8.2 punktuose;

12.5. biudžetinė įstaiga taip pat turi turėti dokumentus, kuriuose turi būti oficialiai (teismo, notaro, civilinę metrikaciją tvarkančios arba kitokios valstybinės institucijos) nurodomas faktas, kas yra skolininko įpėdinis (arba įpėdiniai) ir teisių bei pareigų perėmėjas (arba perėmėjai).

 

V. SKOLŲ BEVILTIŠKUMO IR PASTANGŲ JAS SUSIGRĄŽINTI ĮRODYMAS, KAI SKOLININKAS YRA LIKVIDUOTAS

 

13. Pagal šį kriterijų skolos gali būti laikomos beviltiškomis tik tada, jeigu skolininkas yra likviduotas ir nėra visiškai atsiskaitęs su biudžetine įstaiga. Jeigu skolininkas yra likviduotas, tačiau egzistuoja jo skolų (teisių ir pareigų) perėmėjas, tai skolos negali būti laikomos beviltiškomis vadovaujantis šiuo kriterijumi.

14. Biudžetinė įstaiga turi turėti tokius dokumentus:

14.1. valstybės įmonės Registrų centro išduotą (ar iš jos duomenų bazės elektroniniu būdu gautą) dokumentą, įrodantį likviduoto asmens išregistravimą iš Juridinių asmenų registro, o jeigu ūkio subjektas yra iš užsienio valstybės, – išregistravimo faktą patvirtinantį oficialiai (teismo, notaro arba kitokios valstybinės institucijos) išduotą dokumentą;

14.2. dokumentus, kurie patvirtina faktus, kad likviduotas skolininkas neturėjo pakankamai turto skoloms sugrąžinti, – šį faktą patvirtinančiais dokumentais laikomi tvarkos 8.1 ir 8.2punktuose nurodyti dokumentai;

14.3. arba kitokius dokumentus, kuriuose oficialiai (teismo, notaro arba kitokios valstybės institucijos) yra patvirtinami faktai, leidžiantys taikyti tvarkos aprašo 13 punkto nuostatas.

 

VI. SKOLŲ BEVILTIŠKUMO IR PASTANGŲ JAS SUSIGRĄŽINTI ĮRODYMAS, KAI SKOLININKAS YRA BANKRUTAVĘS

 

15. Biudžetinė įstaiga gali skolas laikyti beviltiškomis, kai negali jų atgauti dėl to, kad skolininkas yra:

15.1. bankrutavusi įmonė, kaip ši sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme;

15.2. fizinis asmuo, dėl kurio baigta fizinio asmens bankroto byla, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme, išskyrus atvejus, kai bankroto byla baigta teismui pateikus dokumentus, patvirtinančius, kad fizinis asmuo gali ir galės ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus;

15.3. asmuo, bankrutavęs pagal užsienio valstybės įstatymus.

16. Šiais atvejais biudžetinė įstaiga, norėdama skolas laikyti beviltiškomis, turi turėti tokius dokumentus:

16.1. įsiteisėjusią teismo nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto arba kreditorių susirinkimo nutarimą paskelbti įmonę likviduojama dėl bankroto arba dokumentą, įrodantį likviduotos dėl bankroto įmonės išregistravimą iš Juridinių asmenų registro;

16.2. tais atvejais, kai įmonių bankroto procedūras reglamentuoja 1997 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, įstaiga turi turėti įsiteisėjusį teismo sprendimą paskelbti įmonę likviduojama dėl bankroto arba kreditorių susirinkimo nutarimą paskelbti įmonę likviduojama dėl bankroto;

16.3. tais atvejais, kai įmonių bankroto procedūras reglamentuoja 1992 m. spalio 15 d. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, įstaiga turi turėti minėto įstatymo nustatytus dokumentus, patvirtinančius faktus, kuriuos patvirtina dokumentai, nurodyti šios tvarkos 16.1 punkte;

16.4. įsiteisėjusius teismo nutartį ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą;

16.5. tais atvejais, kai skolininkas yra bankrutavęs pagal užsienio valstybės įstatymus, – užsienio valstybėje išduotus tai patvirtinančius dokumentus.

 

VII. REIKALAVIMAI SKOLŲ BEVILTIŠKUMĄ IR PASTANGAS JAS SUSIGRĄŽINTI ĮRODANTIEMS DOKUMENTAMS

 

17. Biudžetinė įstaiga turi turėti šiame tvarkos apraše nurodytų dokumentų originalus arba jų nuorašus. Šio tvarkos aprašo tikslais dokumentų nuorašai turi būti patvirtinti tuos dokumentus išdavusių institucijų arba originalių dokumentų nuorašai turi būti patvirtinti notariniams veiksmams atlikti nustatyta tvarka. Šiame punkte nurodyti reikalavimai taip pat taikomi ir dokumentams, kurie yra išduoti užsienio valstybėse.

18. Dokumentai, kuriais remdamasi biudžetinė įstaiga skolas pripažįsta beviltiškomis, turi būti saugomi tokį pat laikotarpį ir tokia pat tvarka, kaip saugomi buhalterinės apskaitos dokumentai pagal galiojančius teisės norminius aktus. Jeigu biudžetinė įstaiga neturi reikiamų dokumentų, skolos negali būti pripažįstamos beviltiškomis.

19. Tais atvejais, kai dokumentas, kurio pagrindu skolos yra laikomos beviltiškomis, yra surašytas užsienio kalba, biudžetinė įstaiga turi turėti tokio dokumento vertimą į lietuvių kalbą.

 

VIII. BEVILTIŠKŲ SKOLŲ PRIPAŽINIMAS, APSKAITA IR NURAŠYMAS

 

20. Biudžetinės įstaigos vyriausiasis buhalteris, išanalizavęs gautinų sumų negrąžinimo priežastis ir nustatęs, kad gautina suma atitinka šio tvarkos aprašo 5 punkte nustatytus pripažinimo beviltiškomis skolomis kriterijus, sudaro beviltiškų skolų sąrašą. Beviltiškų skolų sąrašą tvirtina biudžetinės įstaigos vadovas.

21. Biudžetinė įstaiga beviltiškas skolas apskaito vadovaudamasi Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais.

22. Biudžetinė įstaiga teikdama Visagino savivaldybės administracijai (Finansų skyriui) metinį finansinių ataskaitų rinkinį kartu pateikia beviltiškų skolų sąrašą.

23. Visagino savivaldybės administracijos (Finansų skyriaus) atsakingas specialistas suderina įstaigos beviltiškų skolų sąrašą patikrinęs, ar biudžetinės įstaigos apskaitoje yra užregistruotas pateiktų beviltiškų skolų (gautinų sumų) 100 procentų nuvertėjimas.

24. Biudžetinė įstaiga suderintą beviltiškų skolų sąrašą kartu su skolų beviltiškumo ir pastangų susigrąžinti šias skolas įrodymais, pateiktais šio tvarkos aprašo III–VII skyriuose (pagal konkretų skolos beviltiškumo kriterijų) nustatyta tvarka, teikia Visagino savivaldybės administracijos (Strateginio planavimo ir investicijų valdymo skyriaus) specialistui, atsakingam už turto valdymą.

25. Visagino savivaldybės administracijos (Strateginio planavimo ir investicijų valdymo skyriaus) specialistas, atsakingas už turto valdymą, sudaro nurašytinų beviltiškų skolų sąrašą ir jį kartu su biudžetinės įstaigos pateiktais įrodymais teikia Beviltiškų skolų nagrinėjimo komisijai, sudarytai Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

26. Beviltiškų skolų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pateiktą medžiagą, parengia motyvuotą išvadą dėl beviltiškų skolų nurašymo iš biudžetinės įstaigos apskaitos ir atitinkamą savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl beviltiškų skolų nurašymo.

27. Beviltiškos skolos nurašomos ir išbraukiamos iš biudžetinių įstaigų apskaitos, jeigu:

27.1. dėl pasikeitusių aplinkybių biudžetinė įstaiga netenka teisės iš skolininko (jo teisių perėmėjo, įpėdinio(-ų)) reikalauti skolų;

27.2. tarp biudžetinės įstaigos ir skolininko yra atnaujinamas procesas bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ir priimamas bei įsiteisėja sprendimas, pagal kurį sumažėja arba paneigiamos skolininko skolos;

27.3. jeigu pasibaigė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyti ieškininės senaties terminai ieškinio reikalavimams (dėl pagrindinio įsiskolinimo arba netesybų (baudos, delspinigių) pareikšti, taip pat vykdomajam raštui pateikti ir jie teismo nebuvo atstatyti ar kreiptis į teismą dėl termino atstatymo yra netikslinga (pateikus motyvuotą sprendimą dėl tokio kreipimosi netikslingumo);

27.4. numatomos skolos išieškojimo išlaidos didesnės už pačią skolą.

28. Beviltiškos skolos iš biudžetinės įstaigos apskaitos nurašomos Visagino savivaldybės tarybos sprendimu.

 

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

29. Biudžetinių įstaigų vadovai privalo nustatyti finansų kontrolės procedūras, panaikinančias ar sumažinančias prielaidas susidaryti beviltiškoms skoloms.