VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTO TVIRTINIMO
2011 m. balandžio 6 d. Nr. 1-2070
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendžia:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 1-1103 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“;
2.2. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. 1-1709 „Dėl Tarybos 2009-07-01 sprendimo Nr. 1-1103 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“;
PATVIRTINTA
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
2011 m. balandžio 6 d.
sprendimu Nr. 1-2070
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTAS
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos statusas
2 straipsnis. Tarybos veiklos pagrindai
1. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, taip pat kitais Savivaldybės veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentu.
2. Taryba, įgyvendindama savarankiškąsias Savivaldybės funkcijas, turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo bei įgyvendinimo laisvę, yra atsakinga už jų vykdymą ir jas vykdo pagal įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesams.
3. Taryba, įgyvendindama valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas, turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo laisvę. Atskirais atvejais valstybinės funkcijos gali būti perduotos Savivaldybei įgyvendinti sutarčių pagrindu. Savivaldybė tokią sutartį gali sudaryti tik tuo atveju, kai pritaria Taryba.
4. Bendriems tikslams pasiekti Savivaldybė gali sudaryti jungtinės veiklos sutartis arba bendrų viešųjų pirkimų sutartis su valstybės institucijomis ir (arba) kitomis savivaldybėmis.
II SKYRIUS. TARYBOS NARIAI
3 straipsnis. Tarybos nario statusas
1. Tarybos narys yra Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau –
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) nustatyta tvarka gyventojų išrinktas Savivaldybės bendruomenės atstovas. Taryba susideda iš 51 Tarybos nario.
2. Tarybos nariai yra valstybės politikai. Tarybos narys visas valstybės politiko ir Savivaldybės bendruomenės teises įgyja tik po to, kai prisiekia šio straipsnio nustatyta tvarka.
3. Išrinktos naujos Tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos Tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią išrinkta nauja Taryba susirenka į pirmąjį posėdį ir šios Tarybos narys jame prisiekia.
4. Tarybos narys turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:
4.1. „Aš (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas Savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas.“;
5. Tarybos nario priesaikos priėmimo tvarka:
5.2. Tarybos narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį – padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos skaito priesaiką;
5.4. priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, taip pat atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad Tarybos narys neprisiekė;
5.5. vardiniai priesaikos lapai perduodami priėmusiam priesaiką asmeniui, šis juos patikrina ir paskelbia Tarybos narių, įgijusių visas Tarybos nario teises ir pareigas, pavardes;
5.6. Tarybos narys turi prisiekti tame posėdyje, kuriame jis dalyvauja pirmą kartą po Savivaldybės tarybos rinkimų. Tuo atveju, kai Tarybos narys prisiekia ne pirmajame Tarybos posėdyje, priesaiką priima Vyriausiosios rinkimų komisijos narys pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavedimą.
6. Tarybos narys, šio straipsnio nustatyta tvarka neprisiekęs, netenka Tarybos nario mandato. Asmuo, priimantis priesaiką, apie tai praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri priima atitinkamą sprendimą. Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Vyriausiajam administraciniam teismui.
4 straipsnis. Tarybos nario įgaliojimai
1. Tarybos narys negali būti Savivaldybės, kurioje jis išrinktas, administracijos darbuotojas. Tarybos nariais negali būti asmenys, atliekantys privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos kariai arba statutinės institucijos ir įstaigos pareigūnai, kuriems pagal specialius įstatymus ar statutus yra apribotas dalyvavimas politinėje veikloje.
2. Tarybos nario pareigos nesuderinamos su Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigomis, su Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, su Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojo pareigomis. Be to, Tarybos nario pareigos nesuderinamos su tos Savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, tos Savivaldybės kontrolieriaus ar tos Savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis, su tos Savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar tos Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, su tos Savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovo pareigomis, tos Savivaldybės viešosios įstaigos, tos Savivaldybės įmonės vienasmenio vadovo ir kolegialaus valdymo organo nario pareigomis, tos Savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės kolegialaus valdymo organo (valdybos) nario pareigomis arba tos Savivaldybės kontroliuojamos akcinės bendrovės vadovo pareigomis.
3. Tarybos narys turi teisę gauti Tarybos nario pažymėjimą ir ženklą, kuriais jis naudojasi savo įgaliojimų laikotarpiu. Pažymėjimą po priesaikos Tarybos nariui įteikia priesaiką priimantis asmuo. Ženklus Tarybos nariams įteikia meras.
4. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, esant Vietos savivaldos įstatyme ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme nustatytiems pagrindams.
5. Nutrūkus Tarybos nario įgaliojimams, Taryboje atsiradusi laisva Tarybos nario vieta užimama Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka.
5 straipsnis. Tarybos nario teisės ir pareigos
1. Tarybos nario teises ir pareigas apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) ir kiti įstatymai, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – Reglamentas). Eidamas pareigas Tarybos narys vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Tarybos sprendimais, Savivaldybės gyventojų bendruomenės interesais ir savo sąžine.
2. Tarybos narys turi teisę:
2.1. rinkti ir būti išrinktas į pareigas Savivaldybės institucijose Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka;
2.2. balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Tarybos, komiteto ir komisijų, kurių narys jis yra, posėdžiuose, išskyrus tuos atvejus, kai sprendžiami su juo susiję turtiniai ir finansiniai klausimai;
2.3. gauti iš Savivaldybės administracijos ar kitų Savivaldybės įstaigų, organizacijų bei Savivaldybės kontroliuojamų įmonių visą Tarybos nario veiklai reikalingą su Taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti siūlymus, pastabas, pataisas dėl Tarybos sprendimų projektų, Tarybos darbo tvarkos ir kitais klausimais;
2.4. perduoti Tarybos posėdžio pirmininkui nepasakytos savo kalbos tekstą, kad šis būtų įrašytas į posėdžio protokolą;
2.7. gauti užregistruotų Tarybos sprendimų, Tarybos kolegijos (toliau – Kolegija) protokolinių nutarimų ar mero potvarkių projektų, Tarybos, Kolegijos, mero, Savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – Administracijos direktorius), Savivaldybės kontrolieriaus, frakcijų vadovų sueigos priimtų dokumentų kopijas;
2.9. kreiptis su paklausimais į Savivaldybės institucijų, Savivaldybės administracijos, kitų Savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia Savivaldybės teritorijoje, vadovus ir tarnautojus;
2.10. daryti pareiškimus, sakyti replikas, kalbėti dėl balsavimo motyvų, teikti siūlymus dėl posėdžio vedimo tvarkos, procedūros;
2.11. dalyvauti ir kalbėti Tarybos komitetų ir komisijų posėdžiuose, taip pat Kolegijos posėdžiuose, kai svarstomi jo pateikti arba su jo elgesiu susiję klausimai;
2.12. mero potvarkiu nustatyta tvarka naudotis spaudos puslapiais ir eterio laiku, kuriais naudojasi Savivaldybė pagal atskiras sutartis;
2.14. gauti iš Savivaldybės administracijos vietą posėdžiui, techninę pagalbą ir priemones Tarybos nario įgaliojimams vykdyti;
2.15. turėti visuomeniniais pagrindais dirbančius padėjėjus. Vienas Tarybos narys gali turėti ne daugiau kaip 5 padėjėjus. Tarybos nario visuomeniniai padėjėjai, vykdydami Tarybos nario pavedimus, turi teisę:
3. Tarybos narys privalo:
3.1. dalyvauti Tarybos posėdžiuose, taip pat komitetų, komisijų, kurių narys jis yra, posėdžiuose pagal Reglamento nustatytą tvarką. Jeigu Tarybos narys negali dalyvauti posėdyje, apie tai jis turi raštu ar elektroniniu paštu pranešti merui, jo pavaduotojams arba komiteto ar komisijos pirmininkui ir nurodyti priežastis;
3.2. būti, išskyrus merą, kurio nors vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto narys ir dalyvauti jo darbe. Tarybos narys negali būti daugiau kaip vieno (be Kontrolės komiteto) komiteto narys;
3.3. susitikti su rinkėjais ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Susitikimus organizuoja frakcijos arba pats Tarybos narys. Jis turi teisę kviesti susitikimuose dalyvauti Savivaldybės administracijos, įmonių ir įstaigų pareigūnus. Tarybos narys nagrinėja gautus rinkėjų pareiškimus, pasiūlymus bei skundus ir prireikus persiunčia juos svarstyti valstybės bei Savivaldybės institucijoms, įmonėms ar įstaigoms. Rinkėjų pareiškimai, pasiūlymai ir skundai negali būti siunčiami toms institucijoms, kuriomis skundžiamasi. Tarybos nario kreipimąsi, taip pat jo persiųstus rinkėjų pareiškimus, pasiūlymus ir skundus Savivaldybės pareigūnai, kuriems jie adresuoti, privalo išnagrinėti ir atsakyti Tarybos nariui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo gavimo datos. Tarybos, jos komitetų ar komisijų pavedimu arba savo iniciatyva Tarybos narys gali gauti informaciją apie Savivaldybės teritorijoje esančių valstybės ir Savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų darbą Tarybos kompetencijos klausimais, susipažinti su reikiamais dokumentais;
3.4. nuolat bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus viešai (per miesto laikraštį ar per kitas žiniasklaidos priemones) atsiskaityti rinkėjams apie savo veiklą;
6 straipsnis. Tarybos nario veiklos aprūpinimas, garantijos ir atlyginimo už darbą atliekant Tarybos nario pareigas tvarka
1. Tarybos nariams, išskyrus merą ir mero pavaduotojus, už darbą atliekant Tarybos nario pareigas, yra atlyginama šio Reglamento 6 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Jeigu pagal mero potvarkį Tarybos narys atstovauja Savivaldybei už jos ribų, Savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka jam komandiruotės išlaidas.
3. Atlyginimas apskaičiuojamas pagal skelbiamą vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydį, atsižvelgiant į faktiškai sugaištą laiką, kurio trukmė patvirtinama šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Tarybos ir Kolegijos, komitetų posėdžių laiku, taip pat kitais šio Reglamento nustatytais atvejais Tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje.
5. Tarybos nario skaičiuojamas darbo laikas už ataskaitinį mėnesį yra apvalinamas iki sveiko valandų skaičiaus.
7. Tarybos komitetų pirmininkų ir Kolegijos narių darbo laikas žymimas darbo laiko apskaitos žurnaluose, nurodant atvykimo į darbą ir išvykimo iš darbo laiką. Kiekvieno mėnesio pabaigoje pagal šį žurnalą Tarybos sekretoriato atsakingasis specialistas užpildo Tarybos komiteto pirmininko ir Tarybos kolegijos nario darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kurį pasirašo komiteto pirmininkas ar Kolegijos narys.
Tarybos nario darbo laikas kiekviename Tarybos posėdyje skaičiuojamas nuo posėdžio pradžios arba nuo Tarybos nario atvykimo momento (jei jis vėluoja į posėdį) iki posėdžio pabaigos arba iki jo išvykimo momento (kai Tarybos narys išvyksta nesibaigus posėdžiui). Tarybos narys, atvykęs į posėdį, pasirašo registracijos lape. Tarybos narys, išvykdamas iš posėdžio jam dar nepasibaigus, turi pasirašyti registracijos lape (išsiregistruoti). Tarybos nariui pavėlavus į posėdį, Sekretoriato atsakingasis specialistas užrašo jo atvykimo laiką, taip pat išvykimo laiką, kai Tarybos narys išvyksta nepasibaigus posėdžiui.
8. Tarybos narių darbas komitetuose, komisijose, darbo grupėse, Tarybos frakcijose bei komitetų pavedimai fiksuojami komiteto, komisijos, darbo grupės ar Tarybos frakcijos posėdžių protokoluose. Tarybos nario darbo laikas, vykdant šiuos pavedimus, nustatomas pagal komiteto, komisijos, darbo grupės pirmininko ar frakcijos seniūno teikimą, kuriame nurodomas tikslus laikas.
9. Komitetų, komisijų, darbo grupių ar frakcijų posėdžius protokoluojantys asmenys pagal žymas komitetų, komisijų, darbo grupių ir frakcijų posėdžių protokoluose bei pagal komitetų, komisijų, darbo grupių pirmininkų ir frakcijų seniūnų teikimus parengia darbo apskaitos žiniaraštį, kurį pasirašo atitinkamo komiteto, komisijos, darbo grupės pirmininkas ar frakcijos seniūnas.
10. Komitetų, komisijų, darbo grupių ir frakcijų protokolus rašantys asmenys Tarybos komiteto pirmininko darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir Tarybos narių darbo laiko apskaitos žiniaraštį su komiteto, komisijos, darbo grupės pirmininko ar frakcijos seniūno teikimu pateikia kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną Tarybos sekretoriato paskirtam atsakingajam specialistui.
11. Tarybos nariai laiką, sugaištą ruošiantis Tarybos, komitetų, frakcijų ar atskirų darbo grupių posėdžiams, taip pat susitikimuose su rinkėjais praleistą laiką (toliau – savarankiškai deklaruojamas laikas) deklaruoja asmeniškai. Tarybos nario savarankiškai deklaruojamas laikas yra pateikiamas frakcijos seniūnui ir įrašomas į frakcijos darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Jei Tarybos narys nepriklauso jokiai frakcijai, turi pateikti Tarybos sekretoriato paskirtam atsakingajam specialistui savo veiklos protokolą, kuriame atsispindėtų laikas, sugaištas ruošiantis Tarybos, komitetų ar atskirų darbo grupių posėdžiams, bei laikas, praleistas susitikimuose su rinkėjais. Už Tarybos nario savarankiškai deklaruojamą laiką mokamas atlyginimas ne daugiau kaip už 60 val. per mėnesį.
12. Tarybos sekretoriato paskirtas atsakingasis specialistas pagal gautą darbo laiko apskaitos žiniaraštį sudaro komitetų pirmininkų darbo laiko apskaitos tabelį, o pagal Tarybos narių darbo laiko apskaitos žiniaraštį rengia mero potvarkį dėl apmokėjimo už Tarybos narių darbą.
Tabelį ir mero potvarkį pasirašo mero pavaduotojas.
13. Tarybos sekretoriato paskirtas atsakingasis specialistas tabelį ir mero potvarkį ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio trečios dienos pateikia Savivaldybės administracijos Buhalterijai.
14. Tarybos nariams, vykstantiems į komandiruotes pagal mero potvarkį, komandiruočių išlaidos apmokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bei mokama kompensacija už darbo dienas. Išlaidas pateisinantys dokumentai turi būti pateikiami Savivaldybės administracijos Buhalterijai. Tarybos narys, grįžęs iš komandiruotės, per 5 darbo dienas privalo raštu pateikti merui komandiruotės ataskaitą.
15. Merui, mero pavaduotojams, komitetų pirmininkams, Kolegijos nariams, frakcijų seniūnams, Tarybos nariams su jų, kaip Tarybos narių, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto paslaugoms, kiek jų nesuteikia ar neapmoka tiesiogiai Savivaldybės administracija, apmokėti kas mėnesį skiriama ne didesnė kaip 1000 Lt išmoka atsiskaitytinai.
Pirmojoje pastraipoje numatyta išmoka gali būti naudojama:
1) fiksuoto ir/ar mobiliojo telefono ryšio tinklais teikiamų nacionalinių ir tarptautinių Tarybos nario telefoninių pokalbių paslaugoms apmokėti;
2) Tarybos nario interneto ryšio paslaugoms apmokėti (t. y. apmokėti už vienkartinį ar nuolatinį interneto ryšio paslaugų teikimą);
4) Tarybos nario veiklai naudojamos transporto priemonės nuomai, eksploatavimui (kurui, tepalams ir kt.), techniniam aptarnavimui, remontui, draudimui (neviršijant Tarybos nario kadencijos laiko), taksi paslaugoms, viešojo transporto bilietui įsigyti ir kitoms transporto paslaugoms. Apmokamos Savivaldybės teritorijos ribose teikiamos transporto paslaugos;
5) kanceliarinėms prekėms įsigyti.
Išmokai gauti kiekvienas Tarybos narys raštu pateikia Savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui, administruojančiam Savivaldybės biudžeto asignavimus, skirtus Tarybos nario veiklai finansuoti (toliau – asignavimų administratorius), savo sąskaitos banke rekvizitus. Šio straipsnio 15 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto dydžio išmoka kiekvieną mėnesį – iki 10 dienos – avansu pervedama visiems Tarybos nariams į jų nurodytas sąskaitas banke. Tarybos narys už išmokų panaudojimą atsiskaito asignavimų administratoriui iki sekančio mėnesio 5 dienos. Lėšų limitas sumuojamas kiekvieną ketvirtį. Ketvirčiui skiriamos lėšos gali būti panaudotos iki einamojo ketvirčio paskutinio mėnesio pabaigos (panaikinta vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje A858-1333/2012).
Per praėjusį ketvirtį nepanaudotos lėšos negali būti naudojamos. Ketvirčio išmokų apyskaitą pateikiama iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 5 dienos. Pasibaigus ketvirčiui, lėšos pervedamos tik nustatyta tvarka atsiskaičiusiems už gautų lėšų panaudojimą Tarybos nariams.
Per praėjusį ketvirtį išmokėta avanso suma, už kurią Tarybos narys nurodytu laiku už ketvirtį neatsiskaitė, laikoma einamojo ketvirčio avansu, o pateikta atsiskaitymui apyskaitos išlaidų suma įskaitoma į einamojo ketvirčio išlaidas.
Kartu su mėnesio (ketvirčio) išmokų apyskaita asignavimų administratoriui pateikiami išlaidas patvirtinantys dokumentai, atitinkantys Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams.
Paslaugų ir prekių pirkimo dokumentai (sąskaitos, kvitai ir pan.) išrašomi Tarybos nario vardu. Su prekių tiekėjais ir paslaugų teikėjais atsiskaito Tarybos narys.
Jeigu nustatoma, kad Tarybos narys išmokas panaudojo ne pagal šioje tvarkoje nurodytą paskirtį, Tarybos narys, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, šią sumą turi sumokėti iš asmeninių lėšų. Jeigu per du mėnesius pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui Tarybos narys ne pagal nurodytą paskirtį panaudotos išmokos dalies nesumoka, Savivaldybės tarybos sprendimu Savivaldybės administracija ne ginčo tvarka išskaičiuoja jas iš Tarybos nariui mokėtinų artimiausio mėnesio išmokų.
Kai Tarybos nario įgaliojimai pasibaigė ar nutrūko prieš terminą, nepasibaigus kalendoriniam mėnesiui, išmokos dydis apskaičiuojamas proporcingai to mėnesio dienų skaičiui. Tarybos narys, kurio įgaliojimai pasibaigė ar nutrūko prieš terminą, jam išmokėtą ir jo nepanaudotą lėšų sumą turi grąžinti į asignavimų administratoriaus nurodytą Savivaldybės sąskaitą per vieną mėnesį nuo jo įgaliojimų pasibaigimo ar nutrūkimo prieš terminą dienos. Tarybos nario gautų išmokų naudojimą pagal paskirtį kontroliuoja asignavimų administratorius, Savivaldybės kontrolierius ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisija.
Tarybos narių su jų, kaip Tarybos narių, veikla susijusių ketvirčio išlaidų apyskaitų suvestinės yra viešos. Asignavimų administratorius Tarybos narių su jų, kaip Tarybos narių, veikla susijusių ketvirčio išlaidų apyskaitų suvestines suinteresuotiems asmenims teikia teisės aktų nustatyta tvarka.
7 straipsnis. Tarybos nario drausmė ir imunitetas
1. Draudžiama Tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę Tarybos ar jos komitetų posėdžiuose.
III SKYRIUS. TARYBOS KOMPETENCIJA IR STRUKTŪRA
8 straipsnis. Tarybos įgaliojimų atsiradimas ir pabaiga
1. Taryba renkama ketveriems metams. Tarybos įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinktų Tarybos narių dauguma. Toks Tarybos narių skaičius – 26 nariai sudaro Tarybos kvorumą.
2. Tarybos įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti Tarybos nariai.
3. Per du mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos Tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti išrinktas Savivaldybės meras, paskirti mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir Savivaldybės administracijos direktorius, sudaryta Tarybos kolegija, jei nusprendžiama ją sudaryti.
4. Jei išrinktos naujos Tarybos rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais, esamos Tarybos įgaliojimai tęsiasi iki Tarybos, kuri bus išrinkta per pakartotinius rinkimus, pirmojo posėdžio arba tiesioginio valdymo laikino įvedimo Savivaldybės teritorijoje.
5. Kai Savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, Taryba netenka įgaliojimų arba Tarybos įgaliojimai laikino tiesioginio valdymo laikotarpiu sustabdomi, jeigu Taryba negali vykdyti savo įgaliojimų dėl aplinkybių, susijusių su nepaprastosios padėties įvedimu Savivaldybės teritorijoje.
6. Ypatingomis aplinkybėmis, kai nei meras, nei mero pavaduotojai negali eiti savo pareigų dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių, 1/3 Tarybos narių iniciatyva šaukiamas Tarybos posėdis. Tarybos posėdžio metu svarstomas klausimas dėl pavedimo vienam iš Tarybos narių, dalyvaujančių Tarybos posėdyje, laikinai eiti mero pareigas. Sprendimas dėl pavedimo Tarybos nariui laikinai eiti mero pareigas priimamas posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma.
9 straipsnis. Savivaldybės tarybos kompetencija
1. Savivaldybės tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji. Išimtinei ir paprastajai kompetencijai priskirti Tarybos įgaliojimai išvardyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.
2. Jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų Savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso Savivaldybės tarybai.
3. Taryba prižiūri Savivaldybės vykdomąsias institucijas ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas.
4. Išimtinei Tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų Taryba negali perduoti jokiai kitai Savivaldybės institucijai ar įstaigai.
5. Taryba savo sprendimu, kuris parengiamas ir priimamas Reglamento nustatyta tvarka, deleguoja Tarybos narius į įstatymų nustatytas regionines tarybas, komisijas ir suteikia jiems įgaliojimus. Į įstatymų nustatytas regionines tarybas ar komisijas Tarybos nariai gali būti deleguojami esant jų sutikimui.
Sprendimo projektą dėl pasiūlymo deleguoti Tarybos narius ir įgaliojimų jiems suteikimo Tarybai gali teikti meras, komitetai ar komisijos.
Konkretus deleguojamų Tarybos narių skaičius ir jų įgaliojimai nustatomi kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į kokią regioninę tarybą ar komisiją Tarybos nariai deleguojami; taip pat jie atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje.
Tarybos sprendime nurodoma, kuriam laikui Tarybos nariai deleguojami į regionines tarybas ar komisijas. Įgaliojimai paprastai suteikiami Tarybos kadencijos laikotarpiui.
Taryba sprendimu gali atšaukti deleguotą Tarybos narį ir paskirti kitą.
6. Mero, komiteto arba Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu konkrečius įgaliojimus, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą priskirtus paprastajai Tarybos kompetencijai, Taryba atskiru Tarybos sprendimu, parengtu ir priimtu Reglamento nustatyta tvarka, gali pavesti vykdyti Savivaldybės administracijos direktoriui arba direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) (jeigu ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos). Jeigu Savivaldybės vykdomoji institucija negali (dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto) įvykdyti pagal Vietos savivaldos įstatymą priskirtų paprastajai Tarybos kompetencijai ir Tarybos jai perduotų įgaliojimų, šiuos įgaliojimus vykdo Taryba.
10 straipsnis. Tarybos veiklos formos
1. Taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai Tarybos posėdžiuose. Tarybos posėdžiams klausimus rengia Tarybos komitetai (toliau – komitetai) ir komisijos savo posėdžiuose, Tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, Tarybos nariai, meras, Administracijos direktorius ir Savivaldybės kontrolierius. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.
2. Tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas. Kitas Tarybos narys gali vadovauti posėdžiui tik Vietos savivaldos įstatymo numatytais atvejais. Tarybos dokumentų rengimą ir projektų nagrinėjimą prižiūri vienas mero pavaduotojų.
3. Tarybos sprendimų projektams nagrinėti bei kitiems įstatymų ir šio Reglamento numatytiems klausimams svarstyti Taryba iš savo narių sudaro komitetus. Komitetų sąrašus nustato Reglamentas.
4. Įstatymų nustatyta tvarka Taryba sudaro administracinę ir kitas komisijas. Trumpalaikiams ar siauresnės paskirties klausimams spręsti, konkretiems pavedimams vykdyti Taryba iš savo narių gali sudaryti tyrimo, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias komisijas.
6. Savo rinkimų programos tikslams įgyvendinti Tarybos nariai gali jungtis į frakcijas Reglamento nustatyta tvarka.
Tarybos frakcijų vadovų sueiga sudaroma ir veikia Reglamento nustatyta tvarka.
7. Tarybos veikla tarp Tarybos posėdžių tęsiama Tarybos komitetuose ir komisijose bei Tarybos nariams bendraujant su rinkėjais.
11 straipsnis. Tarybos santykiai su visuomene
1. Taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus turi pateikti Savivaldybės bendruomenei viešą savo veiklos ataskaitą. Šią ataskaitą, Tarybai pritarus, Tarybos vardu pateikia meras ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės 1 d. Ataskaita skelbiama Savivaldybės interneto tinklapyje, jos santrauka gali būti skelbiama vietinėje spaudoje. Ataskaita gali būti skelbiama ir kitu būdu.
2. Taryba ir jos sudarytos institucijos privalo svarstyti gyventojų pasiūlymus ir šalinti nurodytus darbo trūkumus.
3. Tarybos santykiai su visuomene įgyvendinami:
3.3. įtraukiant į Tarybos sprendimų rengimą visuomeninių organizacijų atstovus ir atskirus piliečius, steigiant visuomenines komisijas;
4. Tarybos sprendimų, Kolegijos protokolinių nutarimų projektai yra registruojami Reglamento nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami Savivaldybės interneto tinklapyje. Informacija apie Tarybos posėdžio laiką skelbiama Savivaldybės interneto tinklapyje ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios.
12 straipsnis. Tarybos santykiai su valstybės valdžios ir valdymo institucijomis
1. Tarybos santykiai su valstybės institucijomis ir įstaigomis grindžiami Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais.
3. Taryba teikia siūlymus dėl su Savivaldybės interesais susijusių reikalų svarstymo valstybės institucijose.
13 straipsnis. Mero ir jo pavaduotojų veikla Taryboje
1. Taryba savo įgaliojimų laikui iš Tarybos narių renka Tarybos pirmininką – merą ir mero siūlymu slaptu balsavimu skiria mero pavaduotojus. Meras yra Savivaldybės vadovas. Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Taryba gali nuspręsti, kad mero pavaduotojai pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.
14 straipsnis. Tarybos frakcijų vadovų sueiga
1. Taryboje veikia Tarybos frakcijų vadovų sueiga (toliau – frakcijų vadovų sueiga), į kurią įeina meras, frakcijų ir Tarybos narių grupių, jei jos yra sudarytos, vadovai. Frakcijai vadovų sueigoje gali atstovauti ir kitas frakcijos įgaliotas asmuo. Frakcijų vadovų sueigoje stebėtojų teisėmis kviečiami dalyvauti mero pavaduotojai.
2. Frakcijų vadovų sueiga yra Tarybos struktūra, kurios pagrindinės funkcijos yra šios:
2.3. prižiūrėti, kaip laikomasi šio Reglamento bei kitų teisės aktų, nustatančių Tarybos narių veiklą;
2.6. analizuoti priežastis, dėl kurių Tarybos nariai nedalyvauja Tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose;
4. Frakcijų vadovų sueigos posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia, sudaro jų darbotvarkes ir jiems pirmininkauja meras arba merą pavaduojantis mero pavaduotojas. Posėdžio sušaukimo iniciatyvą taip pat turi frakcijos vadovas (frakcijų vadovai), jei jie atstovauja ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių. Tokiu atveju gavęs raštu prašymą sušaukti posėdį meras privalo tai padaryti prašyme nurodytu laiku, jei tam laikui įmanoma užtikrinti posėdžio teisėtumą. Apie posėdžio laiką ir jo darbotvarkę vadovams turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio. Posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta frakcijų vadovų, atstovaujančių ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių, siūlymu.
5. Frakcijų vadovų sueigos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja daugiau kaip pusė frakcijų vadovų sueigos narių. Posėdžių sprendimai yra priimami frakcijų vadovų balsų dauguma.
6. Frakcijų vadovų sueigos posėdžiai protokoluojami. Protokole nurodomi posėdžio dalyviai, svarstyti klausimai, priimti sprendimai, taip pat balsavimo rezultatai, jei dėl sprendimo buvo balsuota. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius. Tarybos nariai su šiais protokolais supažindinami per komitetus ir frakcijas.
15 straipsnis. Tarybos narių frakcijos
1. Frakciją gali sudaryti ne mažesnė kaip 3 Tarybos narių grupė, viename iš Tarybos posėdžių viešu pareiškimu deklaravusi, kad veiklą Taryboje tęsia susivienijusi į frakciją.
2. Tarybos narys gali būti tik vienos frakcijos nariu. Tarybos nariai, norintys įkurti frakciją, įteikia merui pareiškimą su savo parašais. Pareiškime turi būti nurodyta frakcijos pavadinimas, jos vadovo bei jo pavaduotojo pavardės. Jeigu kuriama frakcija atitinka Reglamento reikalavimus, meras privalo artimiausiame Tarybos posėdyje pranešti apie frakcijos įkūrimą. Apie frakcijos pavadinimo, sudėties ar vadovų pasikeitimą, frakcijos iširimą, veiklos nutraukimą arba koalicijos susidarymą turi būti raštu pranešta merui, kuris apie tai paskelbia artimiausiame Tarybos posėdyje.
3. Frakcija pati nustato savo darbo tvarką, neprieštaraujančią Reglamentui. Frakcijos vadovas, jo pavaduotojas arba frakcijos įgaliotas narys turi teisę Taryboje atstovauti tokiai Tarybos narių daliai, kokią ši frakcija sudaro Taryboje.
6. Tarybos nariams pageidaujant pateikiama visa Kolegijos posėdžių medžiaga ir visi pasirašyti Kolegijos protokoliniai nutarimai bei mero potvarkiai.
7. Frakcijos vadovas arba frakcijos įgaliotas narys turi teisę dalyvauti Kolegijos posėdžiuose ir pasakyti savo nuomonę svarstomais klausimais.
8. Frakcijų veiklai užtikrinti yra skiriamos patalpos, aprūpinama baldais, telefono ryšiu, organizacine technika, kanceliarinėmis priemonėmis, užtikrinamas techninis ir organizacinis aptarnavimas. Frakcijoms, į kurias susivieniję savo veiklą Taryboje tęsia dauguma pagal vieną rinkimuose dalyvavusių kandidatų sąrašą išrinktų Tarybos narių, aptarnauti gali būti įsteigtas asmeninio (politinio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo etatas. (panaikinta vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje A858-1333/2012)
16 straipsnis. Tarybos narių grupės
1. Ne mažiau kaip 3 Tarybos nariai, siekdami geriau atstovauti profesiniams, vietiniams ar kitiems interesams, gali laisva valia jungtis į grupes. Apie Tarybos narių grupės sudarymą, jos sudėtį ir vadovą turi būti raštu pranešta merui, o šis apie tai privalo paskelbti artimiausiame Tarybos posėdyje.
IV SKYRIUS. MERAS
17 straipsnis. Mero ir mero pavaduotojų kompetencija
1. Meras yra atskaitingas Tarybai ir Savivaldybės bendruomenei už Savivaldybės veiklą. Jis:
1.1. planuoja Tarybos veiklą, nustato ir sudaro Tarybos posėdžių darbotvarkes bei teikia Tarybos sprendimų projektus, šaukia Tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja Tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo Tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus;
1.2. atstovauja pats arba įgalioja kitus asmenis atstovauti Savivaldybei teismuose, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio valstybių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Įgaliojimai atstovauti Savivaldybei įforminami mero potvarkiais;
1.3. atstovauja Savivaldybei Regiono plėtros taryboje ir turi sprendžiamojo balso teisę sudarant ir įgyvendinant regiono plėtros programą;
1.4. teikia Tarybai mero pavaduotojo (pavaduotojų), Administracijos direktoriaus, Administracijos direktoriaus pavaduotojo ((pavaduotojų) Administracijos direktoriaus siūlymu) ir Tarybos sudaromų komisijų pirmininkų kandidatūras, taip pat gali siūlyti atleisti juos iš pareigų bei siūlyti skirti nuobaudas Administracijos direktoriui;
1.7. teikia Tarybai siūlymus dėl Tarybos sekretoriato sudarymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo (jeigu Tarybos sekretoriatas nesudarytas);
1.8. tvirtina Tarybos sekretoriato nuostatus, Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia Tarybos sekretoriato darbuotojus;
1.10. kontroliuoja ir prižiūri Savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės ir Tarybos sprendimus;
1.11. gavęs Tarybos pritarimą, sudaro Savivaldybės bendradarbiavimo su valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis bei užsienio institucijomis sutartis;
1.13. ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Tarybai už savo veiklą, taip pat rengia ir pateikia rinkėjams ir visai Savivaldybės bendruomenei Savivaldybės veiklos ataskaitą. Meras Tarybos posėdžio metu skaitydamas pranešimą, atsiskaito Tarybai už savo veiklą. Kiekvienais metais ne vėliau kaip iki gegužės 1 d. meras privalo informuoti Tarybą apie savo veiklą. Rinkėjams ir Savivaldybės bendruomenei Savivaldybės veiklos ataskaita privalo būti pateikta ne vėliau kaip iki gegužės 1 d. Ataskaita skelbiama Savivaldybės interneto tinklapyje. Ataskaitos santrauka gali būti skelbiama vietinėje spaudoje;
1.14. reprezentacijos reikmėms naudoja mero fondo lėšas ir už jas atsiskaito Reglamente nustatyta tvarka. Mero fondui iš bendrų Savivaldybės reprezentacijai skirtų lėšų skiriama trijų Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutiniojo paskelbto Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčių dydžio suma. Mero fondo lėšos naudojamos teisės aktų nustatyta tvarka;
Savivaldybės mero fondą sudaro lėšos, skirtos mero atstovavimo reikmėms (reprezentacinės išlaidos).
Atstovavimo (reprezentacinėmis) išlaidomis laikomos išlaidos, kurios apibrėžtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarime Nr. 919 „Dėl reprezentacinių išlaidų“.
Savivaldybės mero fondo lėšomis disponuoja meras.
Savivaldybės mero fondo lėšos naudojamos mero atstovavimo (reprezentacijos) reikmėms, atstovaujant Savivaldybei Lietuvoje ir užsienyje:
1) užsienio valstybių asmenų, delegacijų, svečių ir juos lydinčių asmenų priėmimo išlaidoms (išlaidos transportui, nakvynei, maitinimui, vertėjams, gidams, gėlėms, suvenyrams, atminimo dovanoms, kitoms prekėms ir paslaugoms);
2) užsienyje arba šalies viduje rengiamų oficialių priėmimų išlaidoms (vaišių, pobūvių, banketų, kurie rengiami įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu kokio nors asmens, delegacijos, svečių garbei, taip pat įstatymų nustatytų atmintinų ir švenčių dienų, profesijų dienų, sutarčių pasirašymo, vizitų, valstybės arba įstaigos jubiliejų, valstybės, tarptautinių organizacijų, kitų apdovanojimų skyrimo įstaigos darbuotojams progomis, organizavimo, maisto produktų, alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, kitų prekių ir paslaugų pirkimo išlaidos);
3) darbo susitikimų išlaidoms (maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, kitų prekių, skirtų įstaigos atstovų susitikimams darbo klausimams aptarti, svarstyti, derinti su kitų įstaigų, įmonių, organizacijų atstovais, pirkimo išlaidos);
4) atminimo dovanoms, suvenyrams, gėlėms, sveikinimo raštams, atvirukams, nuotraukoms valstybės, įstaigos, įstaigos darbuotojų arba valstybei nusipelniusių asmenų jubiliejų, valstybės, tarptautinių organizacijų, kitų apdovanojimų skyrimo įstaigos darbuotojams, įstatymų nustatytų atmintinų ir švenčių dienų, profesijų dienų progomis;
5) išlaidoms, susijusios su dalyvavimu labdaros, kultūros, sporto ir kituose visuomeniniuose renginiuose (išlaidos dovanėlėms švenčių proga ikimokyklinių, mokymo, sveikatos apsaugos, vaikų, senelių, invalidų globos įstaigų auklėtiniams ir globotiniams, socialiai remtinoms šeimoms, taip pat išlaidos suvenyrams, dovanoms, gėlėms, pagal varžybų ir konkursų sąlygas numatytiems prizams, su dalyvavimu minėtuose renginiuose susijusiems mokesčiams, valstybės arba įstaigos atributika pažymėtoms prekėms);
6) kitoms reprezentacinėms išlaidoms.
Reprezentacijos reikmėmis skirtoms išlaidoms nepriskiriamos išlaidos, susijusios su politine reklama.
Organizuojant 1–6 punktuose nurodytus renginius, sudaroma išlaidų sąmata, kurią potvarkiu tvirtina meras. Renginių organizavimo metu, nepatvirtinus naujos išlaidų sąmatos, negali būti viršyta bendra sąmatoje nurodyta išlaidų suma.
Savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, administruojantis Savivaldybės biudžeto asignavimus, skirtus Savivaldybės mero fondui (toliau – mero fondo lėšų administratorius), į mero atsiskaitomąją sąskaitą kiekvieną mėnesį perveda trijų Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskutiniojo paskelbto Lietuvos ūkio vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio sumą.
Meras kiekvieną mėnesį atsiskaito mero fondo lėšų administratoriui, pateikdamas faktines išlaidas patvirtinančius dokumentus, atitinkančius Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams.
Mero fondo lėšų naudojimą kontroliuoja mero fondo lėšų administratorius ir Savivaldybės kontrolierius.
Nepanaudotas Savivaldybės mero fondo lėšų likutis grąžinamas mero fondo lėšų administratoriui iki kitų metų sausio 10 dienos.
1.15. savo iniciatyva, Kontrolės komiteto teikimu ar atskirų Tarybos narių prašymu gali siūlyti Tarybai pavesti Savivaldybės kontrolieriui (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai) atlikti veiklos plane nenumatytą Savivaldybės administracijos, Savivaldybės administravimo subjektų ar Savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir veiklos auditą, priima Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą komitetų ir Tarybos posėdžiuose;
2. Meras rūpinasi, kad:
2.1. Savivaldybei būtų tinkamai atstovaujama Regionų plėtros taryboje ir šios tarybos priimami sprendimai būtų tinkamai įgyvendinami Savivaldybėje;
2.2. laiku ir tinkamai būtų rengiami Savivaldybės teritorijos raidos analizės ir ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių ir kitų programų projektai, užtikrinama jų įgyvendinimo kontrolė;
2.3. būtų sudarytos tinkamos prielaidos ir galimybės gyvenamųjų vietovių bendruomenės narius įtraukti į vietos reikalų tvarkymą;
2.4. būtų užtikrinamas Tarybos narių tolygus bendravimas su visais Savivaldybės rinkėjais (visoje Savivaldybės teritorijoje);
3. Meras (kai jo nėra – posėdžio pirmininkas) gali bet kuriuo Tarybos posėdžiuose svarstomu klausimu pasakyti savo nuomonę.
5. Meras savo kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes iš Tarybos narių jų sutikimu, Administracijos direktoriaus deleguotų Administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų Savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės atstovų.
7. Mero pavaduotojas vykdo Tarybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas jo pareigas, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1.4–1.8 punktuose numatytus įgaliojimus. Pavedimas mero pavaduotojui eiti mero pareigas turi būti įformintas mero potvarkiu.
8. Potvarkį dėl pavedimo mero pavaduotojui eiti mero pareigas meras pasirašo iš anksto, nurodydamas terminą, kuriam perduodamos jo funkcijos, ir nurodomas mero pavaduotojas, kuriam pavedama laikinai eiti mero pareigas. Potvarkį perimti mero pareigas dėl mero ligos pasirašo vyriausias pagal amžių mero pavaduotojas, remdamasis nustatyta tvarka merui išduotu nedarbingumo pažymėjimu. Pasibaigus nedarbingumo laikui, meras išleidžia potvarkį dėl savo sugrįžimo eiti mero pareigas.
18 straipsnis. Mero veikla
1. Meras veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais bei Tarybos sprendimais.
2. Mero santykiai su valstybės institucijomis grindžiami Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais.
3. Įstatymo nustatytos mero teisės ir įgaliojimai negali būti varžomi ar ribojami, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus.
5.Vykdydamas šiuos ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymais ir Tarybos sprendimais nustatytus įgaliojimus, meras priima potvarkius.
6. Meras netenka savo įgaliojimų, jeigu:
6.2. jis neatsisako kito darbo ar pareigų pagal Vietos savivaldos įstatymą ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą;
19 straipsnis. Mero veikla Kolegijoje
2. Meras:
20 straipsnis. Tarybos sprendimų ir kitų dokumentų projektų bei siūlymų teikimas Tarybai
1. Tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, Tarybos nariai, Tarybos narių frakcijos ir grupės, Savivaldybės kontrolierius, Administracijos direktorius. Meras Tarybai teikia Tarybos sprendimų ir kitų dokumentų projektus šio Reglamento nustatyta tvarka.
2. Tarybos sprendimų ir kitų dokumentų projektus mero pavedimu gali rengti Savivaldybės administracijos padaliniai pagal savo kompetenciją ir įgaliojimus, taip pat nustatyta tvarka sudarytos komisijos ir darbo grupės.
3. Tarybos sprendimų ir kitų dokumentų projektai, kurie merui teikiami nesilaikant nustatytos tvarkos, grąžinami rengėjams.
4. Jeigu meras pritaria jo pavedimu rengtam sprendimo projektui, šis teikiamas svarstyti Tarybai. Kartu pridedamas ir aiškinamasis raštas, kurį pasirašo Tarybos sprendimo ar kito dokumento projekto iniciatorius.
5. Prireikus Tarybos sprendimo ar kito dokumento projektą meras gali perduoti Savivaldybės administracijos padaliniams, Savivaldybės įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, taip pat atitinkamoms komisijoms ar darbo grupėms, kad jos pareikštų savo nuomonę.
6. Meras iki Tarybos posėdžio turi teisę atšaukti savo teikiamą Tarybos sprendimo ar kito dokumento projektą. Apie šį sprendimą meras praneša Tarybai.
21 straipsnis. Klausimų (pasiūlymų) teikimas merui (mero pavaduotojams)
1. Merui (mero pavaduotojams) svarstyti bei spręsti teikiami jo (jų) kompetencijai priskirti klausimai.
2. Klausimus teikia Administracijos direktorius, Savivaldybės administracijos padalinių vadovai ir seniūnai.
3. Savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos kreipiasi į merą tik tada, kai atitinkamas Savivaldybės administracijos padalinys ar seniūnas išnagrinėja jų keliamą klausimą ir priima jiems nepriimtiną sprendimą.
22 straipsnis. Mero (mero pavaduotojų) rengiami pasitarimai
1. Meras (mero pavaduotojai) turi teisę rengti Savivaldybės administracijos padalinių, Savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų atstovų pasitarimus aptarti ir nagrinėti Tarybos sprendimų, Kolegijos protokolinių nutarimų, mero potvarkių, Administracijos direktoriaus įsakymų, socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, ekologinių ir kitų programų projektus. Šių pasitarimų tikslas – įvertinti galimus ekonominius, socialinius ir politinius sprendimo, potvarkio ar įsakymo projekto padarinius, siūlyti optimalius sprendimus dėl projekto nuostatų, racionaliai naudoti Tarybos ir Kolegijos posėdžių laiką.
2. Pasiūlymus dėl pasitarimų rengimo gali teikti Kolegijos nariai, Tarybos komitetų ir komisijų pirmininkai, Administracijos direktorius, Savivaldybės administracijos padalinių vadovai. Jeigu iniciatyvinio pasiūlymo nėra, pasitarimas rengiamas mero nurodymu.
3. Meras gali priimti sprendimą dėl sprendimų ar potvarkių projektų derinimo, esant nesutarimams, arba kai į jį kreipiasi Kolegijos narys ar Savivaldybės administracijos padalinio vadovas, neteikdamas klausimo nagrinėti Savivaldybės administracijos padalinių, Savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų atstovų pasitarime.
23 straipsnis. Mero potvarkiai, jų įforminimas, registravimas, išsiuntimas, skelbimas ir įsigaliojimas
1. Meras pagal kompetenciją priima potvarkius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, Tarybos sprendimais ir Kolegijos protokoliniais nutarimais.
2. Teikiamų merui pasirašyti mero potvarkių projektus vizuoja atitinkamas Administracijos padalinio vadovas, taip pat Teisės departamento direktorius, kiti suinteresuoti Administracijos padalinių vadovai ar Administracijos direktorius.
Kai šiame punkte nurodytas pareigūnas nesutinka su mero potvarkio projekto nuostatomis ir atsisako jį vizuoti, jis turi parengti motyvuotą pažymą su savo pasiūlymais, kuri pridedama prie mero potvarkio projekto.
4. Jeigu meras, svarstydamas potvarkio projektą, pateikia pastabų, papildymų ar pakeitimų, mero potvarkio projektą baigia taisyti jo rengėjas arba mero pavedimu kitas Savivaldybės administracijos padalinio vadovas.
Šį patikslintą mero potvarkio projektą ir jo priedus papildomai vizuoja projektą teikę pareigūnai.
5. Mero potvarkiai įforminami jų pasirašymo dieną ir ne vėliau kaip per vieną darbo dieną perduodami Tarybai, Administracijos direktoriui, Savivaldybės kontrolieriui bei kitiems adresatams pagal Dokumentų valdymo skyriaus darbuotojo sudarytą sąrašą. Potvarkiui suteikiamas eilės numeris pagal bendrąją numeraciją nuo metų pradžios iki pabaigos.
6. Administracijos padaliniai privalo operatyviai informuoti jiems pavaldžias įstaigas ir organizacijas, jų reguliavimo sričiai priklausančias Savivaldybės įmones apie priimtus mero potvarkius dėl jų veiklos.
7. Mero potvarkiai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose potvarkiuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.
24 straipsnis. Referavimas apie gaunamus dokumentus ir mero kompetencijos klausimų nagrinėjimas
1. Administracijos direktorius arba jo pavedimu atitinkami Savivaldybės administracijos padalinių vadovai paprastai tą pačią arba kitą dieną turi referuoti merui, kad Savivaldybėje gauti šie dokumentai (nors dėl jų ir nereikėtų priimti konkrečių sprendimų):
1.3. Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų, Ministro Pirmininko pasirašyti raštai, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidento ir Ministro Pirmininko pavedimai;
1.5. Kolegijos protokolinių nutarimų projektai, teiktini svarstyti Kolegijos posėdžiuose (paprastai apie juos referuojama derinant Kolegijos posėdžio darbotvarkę);
1.7. Lietuvos Respublikos Seimo narių pasirašyti raštai ir paklausimai (išskyrus persiunčiamus gyventojų laiškus);
1.8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardos teismo ir apylinkės teismo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apygardos ir apylinkės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Lietuvos banko pasirašyti dokumentai;
1.13. užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvos Respublikoje vadovų pasirašyti dokumentai;
1.14. Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienio valstybėse vadovų pasirašyti dokumentai;
2. Apie gautus raštus, telegramas bei kitus dokumentus, nenurodytus 1 punkte, Savivaldybės administracijos padalinių vadovai operatyviai referuoja Administracijos direktoriui. Apie gautus dokumentus, kuriuose keliami Savivaldybės kompetencijai priklausantys klausimai, referuojama ir merui. Paprastai referuoja Administracijos direktorius arba jo pavedimu atitinkamo Savivaldybės administracijos padalinio vadovas.
Apie iniciatyvinius klausimus merui referuoja Savivaldybės administracijos padalinių vadovai ir mero patarėjai.
3. Referuojant merui apie dokumentus kartu teikiami pasiūlymai, kaip spręsti juose keliamus klausimus. Pasiūlymai teikiami paprastai kaip galutinis sprendimas. Prireikus siūlomi ir kiti sprendimo variantai.
4. Pagal pateiktus klausimus, kuriems spręsti nereikia kolegialaus Tarybos ar Kolegijos sprendimo, meras leidžia potvarkius arba priima operatyvius sprendimus (nurodymus). Prireikus šie klausimai gali būti svarstomi ir aptariami mero rengiamuose pasitarimuose. Pasitarimai paprastai protokoluojami.
5. Mero pasirašyti operatyvūs sprendimai (nurodymai), mero rengiamų pasitarimų protokolų nuorašai ar išrašai siunčiami vykdytojams ir kitiems adresatams ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Tokia pat tvarka išsiunčiami ir Administracijos direktoriaus pasirašyti nurodymai.
6. Mero nurodymai (neatsižvelgiant į tai, kokiame dokumente jie pateikti) turi būti įvykdyti per 10 darbo dienų nuo jų gavimo, jeigu nenurodytas konkretus įvykdymo laikas.
Tarybos sekretorius, Administracijos direktorius, Savivaldybės administracijos padalinių vadovai, seniūnai, Savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai asmeniškai atsako, kad deramai ir laiku būtų įvykdyti Savivaldybės administracijai ar jos padaliniui, Savivaldybės įmonei, įstaigai, organizacijai duoti mero nurodymai.
Nurodymų įvykdymo laikas gali būti pratęstas tik išimtiniais atvejais, jeigu Administracijos direktorius, Savivaldybės administracijos padalinio vadovas, seniūnas, Savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos vadovas iš anksto (raštiškai) pateikia merui prašymą, argumentuodamas, kodėl būtina pratęsti nurodymo įvykdymo laiką (prašymas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki įvykdymo termino pabaigos).
Analogiškos tvarkos laikomasi ir dėl nurodymų, kuriuos pasirašo Administracijos direktorius ar Tarybos sekretorius.
7. Jeigu nurodymas duotas keliems vykdytojams, atsakingas už jį vykdytojas (jis nurodyme įrašomas pirmasis) privalo organizuoti šio nurodymo vykdymą. Kiti vykdytojai yra vienodai su juo atsakingi už nurodymo įvykdymą nustatytu laiku ir atsakingojo vykdytojo reikalavimu turi pateikti visą būtiną medžiagą bei atitinkamus siūlymus.
Laikoma, kad nurodymas įvykdytas, jeigu išspręsti visi jame iškelti klausimai arba į jį atsakyta iš esmės.
25 straipsnis. Mero sudaromos darbo grupės
1. Meras savo kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes iš Savivaldybės tarybos narių jų sutikimu, Administracijos direktoriaus deleguotų Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų Savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės atstovų.
2. Sudarytos darbo grupės mero pavedimu rengia Tarybos sprendimų ar Kolegijos protokolinių nutarimų projektus.
3. Savivaldybės administracijos padaliniai, Savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo teikti darbo grupėms jų prašomą informaciją ir kitą medžiagą darbo grupių nagrinėjamais (rengiamais) klausimais.
26 straipsnis. Kontrolės ir kitų funkcijų įgyvendinimas
1. Meras pagal savo kompetenciją kontroliuoja ir prižiūri Savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Vyriausybės bei Tarybos sprendimus. Meras rūpinasi, kad būtų pasinaudota visomis suteiktomis teisėmis savarankiškai spręsti Savivaldybės administracijos padalinių, seniūnijų, Savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų kompetencijai priklausančius klausimus.
Savivaldybės administracijos padalinių, seniūnijų, Savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų darbą mero nurodymu taip pat gali kontroliuoti ir kiti asmenys.
2. Savivaldybės administracijos padalinių, Savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai, seniūnai mero reikalavimu pateikia savo veiklos ataskaitas.
3. Savivaldybės administracijos padaliniai, seniūnijos pagal savo kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos įstatymus, Seimo priimtus teisės aktus, Respublikos Prezidento dekretus, Vyriausybės nutarimus, Tarybos sprendimus, Kolegijos protokolinius nutarimus, mero potvarkius, Administracijos direktoriaus įsakymus ir operatyviai imasi priemonių trūkumams šalinti.
27 straipsnis. Mero antspaudas, raštvedybos organizavimas ir archyvo tvarkymas
2. Mero antspaudas dedamas ant:
2.2. dokumentų, kuriuose mero antspaudas numatytas pagal Lietuvos Respublikos įstatymą, Tarybos sprendimą ar Kolegijos protokolinį nutarimą;
2.3. įgaliojimų dokumentų, suteikiančių teisę Savivaldybės pareigūnams arba kitiems piliečiams atstovauti Tarybai ar merui teismuose, derybose, turint reikalų su juridiniais ar fiziniais asmenimis;
V SKYRIUS. TARYBOS KOLEGIJA
28 straipsnis. Tarybos kolegijos sudarymo tvarka
1. Taryba savo įgaliojimų laikui iš Tarybos narių sudaro Kolegiją ir nustato jos narių skaičių, darbo tvarką ir posėdžių organizavimo tvarką.
2. Kolegiją sudaro 21 Tarybos narys. Į Kolegiją pagal pareigas įeina meras ir mero pavaduotojai. Kolegijos narių kandidatūras Tarybai tvirtinti teikia meras. Kolegijos nariais negali būti Kontrolės komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas ir Kontrolės komiteto nariai. Kolegijos nariais gali būti renkami Tarybos komitetų pirmininkai.
3. Kolegijos narys laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių. Jeigu mero pateiktas kandidatas nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, meras turi siūlyti kitą kandidatūrą.
4. Kolegija turi būti sudaryta per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos Tarybos posėdžio sušaukimo dienos. Kolegijos nariui atsistatydinus, renkamas naujas Kolegijos narys.
29 straipsnis. Tarybos kolegijos įgaliojimai
1. Analizuoja Savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių veiklą, teikia pasiūlymus Tarybai dėl šių padalinių veiklos gerinimo ir jų vadovų išklausymo.
2. Kolegija svarsto ir teikia siūlymus dėl Savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių, demografinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo organizavimo.
4. Svarsto klausimus dėl Savivaldybės tarybos sekretoriato sudarymo arba mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo (jeigu Tarybos sekretoriatas nesudarytas) valstybės tarnautojų pareigybių steigimo ir jų skaičiaus nustatymo.
5. Kolegija nagrinėja Administracijos direktoriaus įsakymų projektus Savivaldybės savarankiškųjų ir valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų klausimais.
30 straipsnis. Tarybos kolegijos darbo tvarka
1. Kolegijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų jos narių. Kolegija posėdžiuose priima protokolinius nutarimus.
2. Kolegijos posėdžiams pirmininkauja meras, o jo nesant, – mero pavaduotojas. Mero pavaduotojas taip pat pirmininkauja posėdžiui, kai svarstomi su mero asmeniu susiję klausimai.
3. Kolegijos posėdžiai rengiami prireikus, paprastai kartą per savaitę, ketvirtadieniais. Kolegijos posėdžiai vyksta valstybine kalba. Jos nemokantys svečiai ar ekspertai turi teisę kalbėti kita kalba. Šiuo atveju Dokumentų valdymo skyrius kartu su Užsienio ryšių skyriumi turi užtikrinti vertimą į lietuvių kalbą.
4. Kolegijos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su protokolinių nutarimų projektais teikia Savivaldybės administracija.
5. Kolegijos posėdyje svarstytini protokolinių nutarimų projektai turi būti tinkamai parengti ir suderinti. Projektą ir teikiamus protokolinio nutarimo priedėlius vizuoja rengėjas, redaktorius, projektą rengusio departamento ar kito Savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio vadovas, kitų suinteresuotų departamentų direktoriai ar struktūrinių padalinių vadovai – jei klausimas susijęs su jų veiklos sritimi, Teisės departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo, Tarybos komiteto (kuruojančio svarstomą klausimą) pirmininkas.
Jeigu šio straipsnio 5 punkte nurodytas pareigūnas pateikia pastabų dėl projekto, rengėjas, įvertinęs pastabas, atitinkamai jas pataiso. Jei rengėjas nesutinka pataisyti projektą pagal nurodytas pastabas, tuomet pastabą pateikęs pareigūnas gali vizuoti su pastaba arba atsisakyti vizuoti ir parengti motyvuotą raštą su savo siūlymais, kuris pridedamas prie projekto.
6. Kolegijos posėdžių rengimą ir dokumentų įforminimą organizuoja Administracijos direktorius ir Tarybos sekretorius.
7. Ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki Kolegijos posėdžio Administracijos direktorius teikia merui pasiūlymus (reikiamą medžiagą) dėl Kolegijos protokolinių nutarimų projektų svarstymo Kolegijos posėdyje. Tarybos sekretorius, suderinęs svarstytinus klausimus, rengia darbotvarkės projektą, nurodo pranešėjus bei kviečiamus į posėdį pareigūnus ir teikia jį pasirašyti merui ar mero pavedimu pats pasirašo. Papildomi klausimai šiam posėdžiui gali būti pateikti tik išimtiniais atvejais – mero arba Tarybos sekretoriaus sutikimu arba siūlymu. Siūlymai įrašyti klausimą į Kolegijos posėdžio darbotvarkę gali būti pateikti, kai yra tinkamai parengta ir suderinta reikiama medžiaga.
8. Tarybos sekretoriatas apie Kolegijos posėdžio darbotvarkę, protokolinių nutarimų projektus bei pasikeitusį Kolegijos posėdžio laiką ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki posėdžio informuoja per Savivaldybės informacinę valdymo sistemą „@vilys“ Kolegijos narius, Savivaldybės kontrolierių, Administracijos direktorių, Administracijos direktoriaus pavaduotojus, Administracijos departamentus ir frakcijas. Išimtiniais atvejais Kolegijos posėdžio medžiaga gali būti pateikiama raštu. Vyriausybės atstovo pageidavimu, posėdžio darbotvarkė ar protokolinių nutarimų projektai pateikiami raštu. Informacija apie Kolegijos posėdžius skelbiama Savivaldybės interneto tinklapyje.
9. Tarybos sekretoriatas registruoja Kolegijos posėdžių dalyvius, aptarnauja posėdžius (prireikus aprūpina vertimu, rašo protokolus ir kt.), atlieka kitus su posėdžių rengimu susijusius veiksmus.
10. Kolegijos narys, negalintis dalyvauti posėdyje, apie tai praneša merui ar Tarybos sekretoriui.
Negalintys dalyvauti posėdyje Kolegijos nariai gali raštu pateikti svarstomais klausimais savo nuomonę, kuri turi būti paskelbta posėdyje.
11. Kolegijos posėdžiuose be Kolegijos narių dalyvauja Administracijos direktorius, Tarybos sekretorius, Teisės departamento direktorius, Savivaldybės atstovas spaudai, Tarybos sekretoriato darbuotojas (kuris protokoluoja posėdį), taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų įgalioti pareigūnai.
Kolegijos posėdžiuose turi teisę dalyvauti Tarybos nariai.
Savivaldybės administracijos padalinių, Savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai, seniūnai, kiti pareigūnai turi dalyvauti Kolegijos posėdžiuose, jei svarstomi klausimai, kuriuos rengiant jie dalyvavo, arba kiti su jais tiesiogiai susiję klausimai.
12. Kolegijos posėdžiuose išklausomas pranešimas ir Kolegijos narių nuomonė. Posėdžio pirmininko leidimu savo nuomonę gali pareikšti ir kiti posėdžio dalyviai.
Kolegijos posėdžiuose pranešėjams svarstomu klausimu paprastai skiriama ne daugiau kaip 5 minutės, kalbėtojams – ne daugiau kaip 2 minutės. Prireikus posėdžio pirmininkas gali nustatyti kitokią kalbėjimo trukmę.
Kiekvienu darbotvarkės klausimu Kolegijos nariai (išskyrus posėdžio pirmininką) turi teisę kalbėti ne daugiau kaip du kartus (neskaitant klausimų, replikų, pastabų dėl procedūros, pasiūlymų nutraukti diskusijas, atmesti ar atidėti pateiktą projektą), kiti kalbėtojai – vieną kartą. Frakcijų vadovai turi teisę kalbėti kiekvienu klausimu.
13. Kolegijos posėdyje negali būti svarstomas su kurio nors Savivaldybės administracijos padalinio, Savivaldybės institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos veikla susijęs klausimas, jeigu jis iki posėdžio nebuvo su šiomis institucijomis derintas ir jeigu į posėdį nebuvo pakviestas šio Savivaldybės administracijos padalinio, Savivaldybės institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos atstovas.
14. Kolegijos protokoliniai nutarimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsuojama atvirai ir tik tada, jeigu dėl tam tikro protokolinio nutarimo nesutampa nuomonės ir jeigu to reikalauja bent vienas Kolegijos narys. Balsus skaičiuoja darbuotojas, rašantis posėdžio protokolą.
15. Kolegijos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius.
16. Kolegijos posėdžio protokole nurodoma data, vieta, posėdžio eilės numeris, posėdžio dalyviai, svarstomų klausimų pavadinimai, klausimus pateikę pranešėjai bei kalbėtojai ir teikiami priimti protokoliniai nutarimai. Nurodomi ir balsavimo rezultatai (pažymima, kas balsavo prieš ar susilaikė), taip pat įrašoma Kolegijos narių ir pareigūnų, pagal įstatymus dalyvaujančių posėdyje patariamojo balso teise, atskiroji nuomonė. Protokolas rašomas taisyklinga valstybine kalba, pagal Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių reikalavimus.
Parengtą protokolo projektą ne vėliau kaip antrąją darbo dieną po posėdžio pirmininkui teikia pasirašyti Tarybos sekretorius.
17. Jei yra skubių pavedimų arba kitais neatidėliotinais atvejais, Kolegijos posėdžio protokoliniai įrašai atitinkamais svarstytais klausimais turi būti rengiami pasirašyti atskirai ir nedelsiant. Vėliau jie įrašomi į bendrą posėdžio protokolą.
18. Kolegijos posėdžiuose priimtus protokolinius nutarimus, protokolinių nutarimų priedėlius pasirašo posėdžiui pirmininkavęs asmuo.
19. Viešųjų ryšių skyriaus specialistas po kiekvieno Kolegijos posėdžio turi parengti ir paskelbti oficialų pranešimą žiniasklaidai apie posėdyje priimtus protokolinius nutarimus ir jų esmę. Šiuos oficialius pranešimus pasirašo Savivaldybės atstovas spaudai, suderinęs su meru.
20. Kolegijos posėdžiai yra vieši. Juose gali dalyvauti žiniasklaidos atstovai, iš anksto apie tai pranešę Viešųjų ryšių skyriui. Kai kurie klausimai Kolegijos nutarimu gali būti svarstomi uždarame posėdyje, kuriame be Kolegijos narių ir Tarybos sekretoriaus dalyvauja tik posėdį aptarnaujantys ir mero kviesti Administracijos darbuotojai, frakcijų vadovai.
21. Jeigu svarstant protokolinių nutarimų projektus Kolegijos posėdyje buvo pateikta pastabų, papildymų ir pakeitimų, remdamiesi priimtu posėdyje protokoliniu nutarimu, projektus baigia redaguoti jų rengėjai kartu su suinteresuotais padaliniais.
Šiuos patikslintus protokolinių nutarimų projektus ir jų priedus vizuoja rengėjas, Teisės departamento direktorius ir už atitinkamą sritį atsakingas komiteto pirmininkas.
23. Kolegijos protokoliniai nutarimai įforminami jų pasirašymo data ir ne vėliau kaip per dvi darbo dienas perduodami Kolegijos nariams, Savivaldybės kontrolieriui, Administracijos direktoriui bei kitiems adresatams pagal Dokumentų valdymo skyriaus ir protokolinio nutarimo projekto rengėjo sudarytą sąrašą. Protokoliniam nutarimui suteikiamas eilės numeris pagal bendrąją numeraciją nuo metų pradžios ligi pabaigos.
24. Kolegijos protokoliniai nutarimai ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo jų pasirašymo skelbiami Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje, taip pat dokumentai skelbiami spaudoje bei iškabinami Savivaldybės skelbimų lentose.
25. Kolegijos protokoliniai nutarimai įsigalioja kitą dieną po jų priėmimo, jeigu juose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data.
VI SKYRIUS. TARYBOS KOMITETAI IR KOMISIJOS
31 straipsnis. Tarybos komitetų statusas
1. Tarybos komitetai sudaromi Tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Tarybos sprendimai, mero potvarkiai, Kolegijos protokoliniai nutarimai. Komitetai gali svarstyti savo kompetencijos klausimus ir priimti rekomendacinius sprendimus. Savivaldybės administracija ir jos padaliniai, Savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos, Savivaldybės kontroliuojamos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.
32 straipsnis. Tarybos komitetų sudarymo tvarka
1. Komitetai sudaromi per 30 dienų nuo pirmojo Tarybos posėdžio iš Tarybos narių Tarybos sprendimu. Komitetus, išskyrus Kontrolės komitetą, sudaro ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 11 Tarybos narių. Į Kontrolės komitetą įeina vienodas visų Taryboje atstovaujamų partijų arba koalicijų deleguotų atstovų skaičius. Kontrolės komiteto narių skaičius neturi viršyti ketvirtadalio išrinktų Tarybos narių. Kiti komitetai sudaromi laikantis proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo.
Komitetų skaičių ir pavadinimus (išskyrus Kontrolės komiteto), jų narių skaičių ir sudėtį Tarybai siūlo meras, atsižvelgęs į Tarybos narių pageidavimus ir jų kompetenciją bei frakcijų pasiūlymus. Komitetų sudėtį bei komitetų (išskyrus Kontrolės komitetą) įgaliojimus tvirtina Taryba, balsuodama už visą komiteto narių sąrašą.
2. Komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkus ir jų pavaduotojus renka komitetų nariai. Kontrolės komiteto pirmininką Tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu skiria Taryba. Jeigu nėra paskelbta Tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria Taryba mero siūlymu.
Kontrolės komiteto pirmininkas laikomas išrinktu, o jo pavaduotojas – paskirtu, jeigu už juos balsuoja visų Tarybos narių dauguma. Iki komiteto pirmininko, išskyrus Kontrolės komiteto pirmininką, išrinkimo, pirmajam komiteto posėdžiui vadovauja vyriausias pagal amžių komiteto narys. Komiteto pirmininku ir pavaduotoju negali būti meras ir jo pavaduotojai.
3. Komitetai iš savo narių gali sudaryti pakomitečius, išrinkti jų pirmininkus, patvirtinti jų veiklos nuostatus, neprieštaraujančius Reglamentui. Pakomitečių narių gali būti ne daugiau kaip trys.
4. Taryboje sudaromi šie komitetai:
33 straipsnis. Tarybos komitetų įgaliojimai ir darbo tvarka
1. Komitetai privalo nustatytu laiku apsvarstyti ir pateikti išvadas dėl jiems svarstyti perduotų klausimų, atlikti kitus Tarybos pavedimus. Komitetų veiklą koordinuoja meras arba kitas asmuo, kuriam meras suteikia šiuos savo įgaliojimus.
2. Pagrindiniai komitetų įgaliojimai jų kompetencijai priklausančiais klausimais:
2.1. savo iniciatyva arba Tarybos ar mero pavedimu rengti ir teikti Tarybos sprendimų projektus, analizuoti, ar reikia naujų sprendimų ir jų pataisų. Tarybos sprendimo projektą pristato ir paskelbia kitų komitetų sprendimus šiuo klausimu komiteto pirmininkas ar komiteto pavedimu komiteto narys arba Savivaldybės administracijos darbuotojas;
2.2. svarstyti Tarybos sprendimų projektus, rengti išvadas ir nagrinėti klausimus, perduotus svarstyti komitetui;
2.3. rengti ir svarstyti klausimus, susijusius su Savivaldybės veikla ir teikti pasiūlymus, svarstytinus Taryboje;
2.4. svarstyti pagal savo kompetenciją Savivaldybės kontroliuojamų institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų vadovų ir jų pavaduotojų, kuriuos skiria Taryba, kandidatūras, taip pat šių asmenų atleidimo klausimus;
2.5. preliminariai svarstyti Savivaldybės biudžeto projekto skyrius bei biudžeto įvykdymo apyskaitas;
2.6. svarstyti pasiūlymus steigti, pertvarkyti ar likviduoti Savivaldybės įmones, įstaigas, organizacijas;
2.7. išklausyti Savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų informacijas bei pranešimus, kaip vykdomi Tarybos sprendimai, Kolegijos protokoliniai nutarimai ir mero potvarkiai;
2.8. nagrinėti rinkėjų bei Savivaldybės teritorijoje veikiančių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų pasiūlymus, prireikus perduoti juos su savo rekomendacijomis valstybės ar Savivaldybės institucijoms;
2.10. sudaryti komiteto darbo planą ir komiteto išlaidų sąmatą, neviršijančią komitetui skirtų lėšų;
3. Parengti Tarybos sprendimų projektai teikiami svarstyti pagal kompetenciją pagrindiniam komitetui, nustatomas konkretus terminas, per kurį šis komitetas turi apsvarstyti ir pateikti išvadas dėl pateiktų projektų. Kelių komitetų kompetencijai priklausančius klausimus komitetai gali rengti ir nagrinėti kartu savo iniciatyva arba Tarybos ar mero pavedimu. Pagrindinis komitetas turi teisę siūlyti nagrinėjamus klausimus svarstyti ir kitiems komitetams.
Komitetas turi teisę pateikti savo nuomonę kito komiteto nagrinėjamu klausimu, taip pat paprašyti kito komiteto išvados, kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip per 14 dienų.
4. Komitetai dirba pagal savo patvirtintus planus, kuriuose nurodomi atsakingi vykdytojai ir atlikimo terminai. Darbo planai ir posėdžių darbotvarkės perduodamos merui. Komitetai turi patvirtinti savo darbo taisykles, neprieštaraujančias Reglamentui.
5. Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę visais komitete svarstomais klausimais. Jis turi teisę siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos rengiant ir svarstant, siūlyti kviesti į komiteto posėdžius reikalingus asmenis, siūlyti patikrinti Savivaldybės institucijas, įmones, įstaigas bei organizacijas, išklausyti jų informaciją. Komiteto narys turi teisę susipažinti su visais komitete gautais dokumentais bei kita medžiaga, o prireikus jais naudotis savo veikloje. Komiteto nario siūlymus svarsto visi dalyvaujantys posėdyje komiteto nariai. Komiteto narių ar nario siūlymu klausimas įrašomas į kito (artimiausio) posėdžio darbotvarkę.
6. Komiteto pirmininkas:
6.1. šaukia komiteto posėdžius ir rūpinasi, kad jiems būtų parengti reikalingi dokumentai bei kita medžiaga, atsižvelgdamas į Tarybos sprendimus, mero, frakcijų vadovų sueigos pavedimus, komitetų narių siūlymus sudaro komiteto posėdžių darbotvarkes;
6.2. pagal komiteto patvirtintus darbo planus ir kitus komiteto sprendimus duoda komiteto nariams pavedimus, pateikia jiems su komiteto veikla susijusią medžiagą ir dokumentus;
6.5. pasirašo komiteto sprendimus, išvadas ir posėdžių protokolus, taip pat vizuoja komiteto rengtų Tarybos sprendimų projektus, perduodamus svarstyti Tarybai;
6.6. atstovauja komitetui santykiuose su kitomis valstybės ir Savivaldybės institucijomis, fiziniais ir juridiniais asmenimis;
6.8. nuolatos praneša komiteto nariams apie gautus sprendimų projektus, pavedimus komitetui, apie komiteto sprendimų įgyvendinimą, jo rekomendacijų svarstymą, atstovavimą komitetui;
6.9. kas mėnesį praneša frakcijų vadovų sueigai apie komiteto posėdžiuose nedalyvaujančius ir pavedimų nevykdančius narius;
7. Komitetų posėdžiai rengiami prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per dvi savaites arba per du mėnesius nuo paskutinio posėdžio atostogų metu. Posėdžiai šaukiami komiteto pirmininko siūlymu arba ne mažiau kaip 1/3 komiteto narių reikalavimu arba Tarybos pavedimu. Komitetų posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti kitų komitetų nariai. Komiteto atsakingas darbuotojas apie svarstytinus klausimus ir kvietimą į komiteto posėdį turi pranešti (elektroniniu paštu) kviečiamiems asmenims ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki komiteto posėdžio dienos.
8. Komitetų posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių. Komitetų sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komiteto pirmininko balsas. Komiteto nario pareikšta atskiroji nuomonė yra įrašoma į protokolą ir skelbiama kartu su komiteto sprendimu.
Bendrame kelių komitetų posėdyje sprendimai priimami, jeigu jiems pritaria kiekvienas komitetas.
Komitetų posėdžiai protokoluojami. Komitetų sprendimai ir išvados merui pateikiamos raštu.
9. Komitetų sprendimai Savivaldybės institucijoms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms yra rekomendaciniai. Gavusios komitetų rekomendacijas Savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo jas apsvarstyti. Apie svarstymo rezultatus arba priemones, kurių imtasi, turi būti pranešta komitetams ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pasiūlymų gavimo arba per kitą ilgesnį komitetų nustatytą laiką.
10. Komitetai pagal savo kompetenciją turi teisę tikrinti, kaip vykdomi Tarybos sprendimai, Kolegijos protokoliniai nutarimai ir mero potvarkiai, kaip atsižvelgiama į komitetų rekomendacijas ir pasiūlymus. Komitetai gali siūlyti Savivaldybės kontrolieriui organizuoti patikrinimus bei revizijas Administracijoje, Savivaldybės įmonėse, įstaigose, organizacijose. Jie taip pat turi teisę į savo posėdžius pakviesti Savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovus arba atstovus, Savivaldybės administracijos padalinių vadovus iš anksto su jais suderintu laiku ir išklausyti jų informaciją.
11. Komitetas Tarybos posėdžiuose daro pranešimus tais klausimais, kuriuos jis rengė arba kuriuos nagrinėjant buvo pagrindinis, ir papildomus pranešimus tais klausimais, kurie jam perduoti nagrinėti. Visais kitais klausimais komiteto nariai diskusijoje dalyvauja bendra tvarka.
12. Komitetų veiklą užtikrina Tarybos sekretoriato darbuotojai. Mero teikimu Taryba tvirtina visų komitetų išlaidų dydžius. Svarstytiniems klausimams parengti komitetai gali sudaryti darbo grupes, į kurias gali būti įrašyti davę sutikimą Tarybos nariai, įmonių, įstaigų ir organizacijų atstovai, ekspertai. Lėšos tokių grupių darbui skiriamos pagal patvirtintą komiteto išlaidų sąmatą. (panaikinta vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje A858-1333/2012)
l3. Komitetų posėdžiai yra vieši, išskyrus tuos atvejus, jei svarstomi asmeninio pobūdžio klausimai. Atviruose posėdžiuose gali dalyvauti žiniasklaidos atstovai ir iš anksto užsiregistravę arba komiteto narių kviesti bei komiteto sutikimą gavę asmenys.
14. Komiteto darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti ekspertai ir Savivaldybės administracijos tarnautojai, kai komitetas nusprendžia, kad šių asmenų dalyvavimas yra reikalingas sprendžiant svarstomus klausimus. Visuomenės atstovai – seniūnaičiai gali dalyvauti Komiteto posėdžiuose patariamojo balso teise, kai svarstomi klausimai, susiję su seniūnaitijos gyventojais, ir pareikšti seniūnaitijos gyventojų nuomonę apie poreikius ir interesus šiais klausimais, siūlyti problemų sprendimo variantus.
Komitetai gali prašyti seniūnaičių, ekspertų ir Savivaldybės administracijos tarnautojų pateikti nuomonę komiteto posėdyje svarstomais klausimais. Komiteto posėdžio pirmininkui sutikus, posėdyje dalyvaujantiems seniūnaičiams, ekspertams ir Savivaldybės administracijos tarnautojams gali būti leidžiama kalbėti svarstomais, su jų veikla susijusiais, klausimais.
Komiteto pirmininkas kviečia dalyvauti komiteto posėdžiuose reikalingus asmenis. Komiteto posėdyje pageidaujantys dalyvauti seniūnaičiai, ekspertai ir Savivaldybės administracijos tarnautojai privalo ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki posėdžio pradžios pateikti raštu Komitetui prašymą. Jame turi būti nurodyta posėdyje pageidaujančio dalyvauti asmens (asmenų) vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, jį (juos) delegavusi organizacija ir kokį darbotvarkės klausimą svarstant norima dalyvauti. Prie prašymo pridedama organizacijos registravimo pažymėjimo kopija (jeigu Komitetui ji nebuvo pateikta anksčiau), įgaliojimas dalyvauti posėdyje ir pasiūlymai dėl konkretaus darbotvarkės klausimo.
Organizacijoms nepriklausantys asmenys gali dalyvauti Komiteto posėdyje, jeigu svarstomi su jais susiję darbotvarkės klausimai.
Komitetas gali apriboti posėdyje dalyvaujančių seniūnaičių, ekspertų ir Savivaldybės administracijos tarnautojų skaičių.
16. Kontrolės komitetas svarsto Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą, kurį iki einamųjų metų spalio 1 d. Savivaldybės kontrolierius pateikia Kontrolės komitetui. Savivaldybės kontrolierius Kontrolės komiteto kvietimu turi dalyvauti Kontrolės komiteto posėdyje svarstant Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą. Kontrolės komitetas Savivaldybės kontrolieriui teikia pasiūlymus dėl Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projekto papildymo ar pakeitimo. Savivaldybės kontrolierius privalo įvertinti Kontrolės komiteto pateiktus pasiūlymus ir per 14 dienų nuo šių pasiūlymų gavimo turi pateikti Kontrolės komitetui patikslintą (papildytą ar pakeistą) Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą bei nesutikimo motyvus, jeigu į Kontrolės komiteto pateiktus pasiūlymus nebuvo atsižvelgta. Kontrolės komitetas, išnagrinėjęs patikslintą (papildytą ar pakeistą) Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą, gali teikti papildomus pasiūlymus dėl patikslinto (papildyto ar pakeisto) Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projekto arba priimti sprendimą atsižvelgdamas į Kontrolės komiteto posėdyje dalyvaujančių Kontrolės komiteto narių daugumos nuomonę grąžinti Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą Savivaldybės kontrolieriui tvirtinti. Jei Kontrolės komitetas antrą kartą pateikia pasiūlymus dėl pateikto Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projekto, Savivaldybės kontrolierius turi atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus ir per 7 dienas nuo šių pasiūlymų gavimo pateikti patikslintą Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą. Gavęs patikslintą Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą, Kontrolės komitetas, atsižvelgdamas į posėdyje dalyvaujančių Kontrolės komiteto narių daugumos nuomonę, priima sprendimą dėl Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projekto ir iki einamųjų metų lapkričio 5 dienos grąžina šį plano projektą Savivaldybės kontrolieriui tvirtinti.
34 straipsnis. Tarybos komitetų veiklos kryptys
1. Aplinkos komitetas:
1.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:
1.1.2. želdinių apsaugos, teritorijos tvarkymo ir švaros palaikymo, prekybos turgavietėse ir kitų taisyklių, už kurių pažeidimą įstatymų numatyta administracinė atsakomybė;
1.1.4. statybos, plėtimo ir regeneravimo, kraštovaizdžio, architektūros bei kultūros paminklų apsaugos;
1.2. kontroliuoja Savivaldybės institucijų veiklą komiteto veiklos klausimais, analizuoja, kaip jose vykdymas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;
2. Ekonomikos ir finansų komitetas:
2.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:
2.1.1. strateginių Savivaldybės administracijos bei Savivaldybės kontroliuojamų įmonių ūkinės ir finansinės veiklos, taip pat Savivaldybei priklausančio turto valdymo krypčių;
2.1.2. Administracijos direktoriaus pateikto Tarybai tvirtinti Savivaldybės biudžeto projekto ir apibendrintų visų komitetų išvadų;
2.1.7. iš Savivaldybės biudžeto išlaikomų įstaigų ir organizacijų bendros asignavimų sumos ir darbo užmokesčio fondo nustatymo;
2.1.10. mokėjimų arba kompensacijų už išperkamus žemės sklypus, naudojimosi Savivaldybės įrengimais, objektais bei gamtos ištekliais dydžių nustatymo;
2.1.11. finansinių lengvatų suteikimo įmonėms, steigiančioms naujas darbo vietas, tenkinančioms kitus būtiniausius gyventojų poreikius;
2.1.13. Kolegijos pateiktos Savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių ūkinių, investicinių ir kitų programų;
2.2. kontroliuoja Savivaldybės įmonių ir kitų subjektų veiklą, analizuoja, kaip vykdomas Savivaldybės biudžetas, kaip Tarybos suformuotos institucijos arba įsteigti ūkio subjektai naudojasi jiems deleguota teise valdyti bei eksploatuoti konkrečius Savivaldybės nuosavybės objektus;
3. Kultūros, švietimo, sporto ir jaunimo reikalų komitetas:
3.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:
3.1.1. vaikų ir jaunimo bendrojo lavinimo ir papildomo ugdymo, suaugusių žmonių švietimo organizavimo;
3.2. kontroliuoja Savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto įstaigų veiklą, analizuoja, kaip jose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;
4. Miesto plėtros komitetas:
4.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:
4.1.2. Savivaldybės teritorijos plėtojimo, bendrojo plano ir jo pakeitimų, teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo ir jų pakeitimo;
4.1.4. Kolegijos pateiktų teritorijos raidos analizių, bendrųjų, ilgalaikių, ekologinių ir kitų programų;
4.2. kontroliuoja Savivaldybės paminklų apsaugos ir projektavimo institucijų veiklą, analizuoja, kaip jose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;
5. Paslaugų ir miesto ūkio komitetas:
5.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:
5.2. kontroliuoja seniūnų veiklą tenkinant seniūnijų gyventojų poreikius, Savivaldybės prekybos įmonių ir komunalines paslaugas teikiančių įmonių veiklą, Savivaldybės gyvenamųjų namų statybos, remonto ir eksploatavimo įmonių veiklą, analizuoja, kaip vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;
6. Savivaldos plėtojimo, ryšių su visuomene ir viešosios tvarkos komitetas:
6.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:
6.1.3. valstybės deleguotų Savivaldybei funkcijų, ryšių su Vyriausybe ir kitomis valstybės
institucijomis;
6.2. kontroliuoja administracinių komisijų ir kitų Savivaldybės teritorijoje esančių valstybinių ir visuomeninių institucijų veiklą užkertant kelią administraciniams teisės pažeidimams, analizuoja, kaip jose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;
7. Socialinių reikalų komitetas:
7.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:
7.1.1. invalidų, vienišų nusenusių asmenų rūpybos, priežiūros ir aptarnavimo, labdaros renginių organizavimo;
7.1.2. Kolegijos pateiktų teritorijos raidos analizių, ilgalaikių bendrųjų socialinių, demografinių ir kitų programų;
7.2. kontroliuoja Savivaldybės globos ir socialinės rūpybos įstaigų veiklą, analizuoja, kaip jose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;
8. Sveikatos komitetas:
8.1. svarsto, rengia ir teikia išvadas dėl:
8.2. kontroliuoja Savivaldybės sveikatos įstaigų veiklą, analizuoja, kaip jose vykdomas biudžetas, ar racionaliai naudojamos biudžeto lėšos;
9. Kontrolės komitetas:
9.1. teikia Savivaldybės tarybai išvadas dėl Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos rezultatų;
9.2. siūlo Savivaldybės tarybai atleisti Savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;
9.3. Reglamento 33 straipsnio 16 punkte nustatyta tvarka svarsto Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) kitų metų veiklos plano projektą, teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo ir grąžina šį plano projektą Savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;
9.4. įvertina Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) ateinančių metų veiklos planui vykdyti reikalingus asignavimus ir dėl jų teikia Savivaldybės tarybai išvadą;
9.5. svarsto Savivaldybės kontrolieriaus parengtą ataskaitą dėl jo (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos plano įvykdymo, jos pagrindu rengia ir teikia Tarybai išvadas dėl Savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo bei Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos;
9.6. siūlo Tarybai atlikti nepriklausomą Savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei Savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;
9.7. periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos planas, Savivaldybės kontrolieriaus ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) atliktų patikrinimų metu nustatytų trūkumų ar pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi į Administracijos direktorių arba Tarybą dėl Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) reikalavimų įvykdymo;
9.8. dirba pagal Tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pabaigoje už savo veiklą atsiskaito Tarybai;
35 straipsnis. Tarybos komisijos
1. Taryba savo įgaliojimų laikui prie Tarybos sudaro Administracinę komisiją ir Etikos komisiją. Taryba šių komisijų pirmininkus mero teikimu skiria iš Tarybos narių. Jeigu yra paskelbta Savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Etikos komisijos pirmininko kandidatūrą meras teikia Savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu. Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas eina Administracijos direktoriaus paskirti Savivaldybės administracijos tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.
2. Administracinė komisija nagrinėja Administracinių teisės pažeidimų kodekso jos kompetencijai priskirtas administracinių teisių pažeidimų bylas.
3. Etikos komisija:
3.1. prižiūri, kaip Tarybos nariai laikosi Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių Savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;
3.2. analizuoja Tarybos narių nedalyvavimo Tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatytų pareigų nevykdymo priežastis;
3.3. nagrinėja gautą informaciją dėl Tarybos nario veiklos ar jo viešųjų ir privačių interesų nesuderinamumo;
3.4. nagrinėja Savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl Savivaldybės tarybos narių veiklos skaidrumo;
4. Įstatymų nustatytais atvejais ar Tarybos sprendimu gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos. Šių komisijų veiklos nuostatus tvirtina Taryba. Taryba taip pat sudaro Savivaldybės delegacijas savivaldybių organizacijose ir renginiuose, kurios turi tokias pačias teises kaip ir laikinosios komisijos.
5. Sudarant laikinąją ar nuolatinę komisiją, pirmiausia apibrėžiami komisijos įgaliojimai, nustatomas jos įgaliojimų terminas arba sąlygos, kurioms esant pasibaigia komisijai suteikti įgaliojimai, taip pat komisijos narių skaičius. Po to nustatomos frakcijų atstovavimo komisijoje normos ir terminas kandidatams siūlyti. Jei nustatytam laikui nepakanka komisijos narių, juos gali siūlyti kiekvienas Tarybos narys. Kiekvienas kandidatas turi duoti sutikimą dirbti komisijoje. Taryba balsuoja už visą taip sudarytą komisijos narių sąrašą. Jei jis nepatvirtinamas, procedūra kartojama.
7. Gali būti sudaroma laikinoji tyrimo komisija, kuri kontroliuoja, kaip vykdomi Tarybos sprendimai, renka ir teikia Tarybai informaciją bei išvadas, reikalingas iškilusiam klausimui nagrinėti ir sprendimui priimti.
8. Laikinoji tyrimo komisija Reglamento nustatyta tvarka sudaroma ne mažiau kaip iš 2 narių ir pirmininko. Komisijos pirmininką skiria Taryba.
11. Iniciatyvos teisę sudaryti laikinąją tyrimo komisiją turi meras, frakcijų vadovų sueiga, Kolegija, komitetai, frakcijos. Iniciatoriai turi pateikti Tarybai sprendimo projektą dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo, kuriame nurodomas komisijos sudarymo tikslas, uždaviniai ir jos įgaliojimai.
13. Laikinoji tyrimo komisija, atlikusi darbą, surinktus ir apibendrintus duomenis, išvadas ir parengtą Tarybos sprendimo projektą teikia Tarybai.
VII SKYRIUS. TARYBOS POSĖDŽIAI
36 straipsnis. Pirmasis Tarybos posėdis
1. Pirmąjį naujai išrinktos Tarybos posėdį šaukia Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos Tarybos įgaliojimų paskutinę dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos Tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsniu, o jeigu Tarybos rinkimai vyko savivaldybėje, kurioje buvo įvestas tiesioginis valdymas arba buvo surengti pakartotiniai rinkimai Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo 86 straipsnyje numatytu atveju, - ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo. Šiam posėdžiui pirmininkauja Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas. Apie pirmojo posėdžio sušaukimo laiką ir vietą Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ne vėliau kaip prieš 14 dienų paskelbia per žiniasklaidos priemones. Jeigu Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas naujai išrinktos Tarybos pirmojo posėdžio nesušaukia iki šioje dalyje nustatyto termino pabaigos, naujai išrinktos Tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus šiam terminui. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja pagal amžių vyriausias Tarybos narys.
2. Pirmajam ir kitiems naujai išrinktos Tarybos posėdžiams iki bus išrinktas meras, pirmininkauja šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyti asmenys. Pirmajame išrinktos naujos Tarybos posėdyje priimamas sprendimas dėl Administracijos direktoriaus, Administracijos direktoriaus pavaduotojo (-ų) atleidimo iš pareigų, nes baigėsi jo (jų) įgaliojimų laikas, ir pavedimo jam (jiems) eiti pareigas tol, kol bus paskirtas Administracijos direktorius, Administracijos direktoriaus pavaduotojas (-ai) naujai kadencijai.
Pirmajame išrinktos naujos Tarybos posėdyje renkamas meras, gali būti skiriami mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir Administracijos direktorius. Mero pavaduotojas (pavaduotojai) ir Administracijos direktorius negali būti skiriami, jeigu pirmajame posėdyje meras neišrenkamas. Jeigu per pirmąjį posėdį meras neišrenkamas, Taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi įvykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio, jam taip pat pirmininkauja Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas. Jeigu Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas posėdžio nešaukia, Tarybos nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus 5 kalendorinių dienų terminui po pirmojo posėdžio. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja pagal amžių vyriausias Tarybos narys.
37 straipsnis. Posėdžių organizavimas
2. Eiliniai Tarybos posėdžiai šaukiami prireikus, bet ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius. Apie Tarybos posėdžio laiką bei parengtus svarstyti ir Reglamento nustatyta tvarka užregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais meras, o kai jo nėra (Reglamento nustatytais atvejais) – mero pavaduotojas arba iš 1/3 išrinktų Tarybos narių įgaliojimus gavęs Tarybos narys, ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio pradžios, pateikdamas visą svarstymo medžiagą praneša visiems Tarybos nariams, žiniasklaidos priemonėms, gyventojams ir gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene.
Eiliniai posėdžiai paprastai vyksta trečiadieniais nuo 13 iki 19 val. Eilinius Tarybos posėdžius šaukia meras (kai jo nėra – mero pavaduotojas) savo iniciatyva arba komiteto, Kolegijos ar Administracijos direktoriaus siūlymu. Tarybos nariai apie posėdžio sušaukimą ir parengtus svarstyti klausimus informuojami elektroniniu būdu pateikiant posėdžio darbotvarkę ir visą svarstymo medžiagą per Savivaldybės informacinę valdymo sistemą „@vilys“ ne vėliau kaip iki ketvirtadienio 17 val. Tarybos nariui, pateikusiam raštišką prašymą, svarstymo medžiaga pateikiama į Tarybos nario korespondencijos dėžutę.
3. Neeilinius Tarybos posėdžius šaukia meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas, pavaduojantis merą, jei to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų Tarybos narių, pateikdami svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais.
Meras privalo sušaukti posėdį ir teikti svarstyti pasiūlytus klausimus ne vėliau kaip per dvi savaites nuo Tarybos narių reikalavimo gavimo dienos. Jeigu per nustatytą laiką posėdis nesušaukiamas, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų Tarybos narių, apie tai raštu pranešę kitiems Tarybos nariams, žiniasklaidos priemonėms ir gyventojams.
4. Tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra – mero pavaduotojas. Mero pavaduotojas pirmininkauja Tarybos posėdžiui, jei svarstomi su mero asmeniu susiję klausimai. Jeigu meras ar jo pavaduotojai posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo Tarybos paskirtas Tarybos narys.
5. Posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų Tarybos narių dauguma. Sąvoka „dalyvauja“ reiškia, kad Tarybos narys yra užsiregistravęs Reglamento 6 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai Tarybos narys neišsiregistravęs išvyksta iš dar nepasibaigusio posėdžio. (panaikinta vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje A858-1333/2012)
6. Tarybos posėdžiai yra atviri. Kai posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, Taryba gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje pasisakyti kviestiems asmenims. Kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims leidžiama pasisakyti Reglamento nustatyta tvarka. Kai yra techninės galimybės, Tarybos nustatyta tvarka jos posėdžiai transliuojami interneto tinklapyje.
7. Tarybos posėdžiuose gali dalyvauti valstybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų atstovai, gyventojai, žiniasklaidos priemonių atstovai. Jiems, taip pat Tarybos posėdžio svečiams bei Savivaldybės administracijos tarnautojams (darbuotojams), kuriems būtina dalyvauti posėdyje svarstant tam tikrus klausimus, posėdžio salėje skiriamas atitinkamas vietų skaičius. Gyventojai, valstybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų bei žiniasklaidos priemonių atstovai, pageidaujantys dalyvauti posėdyje, turi užsiregistruoti Tarybos sekretoriate. Tarybos nario tarpininkavimu gyventojai, įmonių, įstaigų, organizacijų atstovai gali kalbėti svarstomais Taryboje klausimais, jei tam pritaria posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma. Vietų skaičių gyventojams, įmonių, įstaigų, organizacijų bei žiniasklaidos priemonių atstovams ir Tarybos posėdžio dalyvių registravimo tvarką bei elgesio posėdyje taisykles nustato meras.
8. Tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžių protokolus ir Tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras arba jo pavaduotojas ar kitas Tarybos narys. Posėdžių protokolus turi pasirašyti ir Tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra – Administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas), paskirtas už protokolus atsakingas tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis Administracijoje pagal darbo sutartį. Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, pirmininkavęs Tarybos posėdžiui.
9. Tarybos posėdžiams, komitetams, merui aptarnauti, taip pat Tarybos sprendimų projektams rengti, nagrinėti ir išvadų dėl Tarybos sprendimų projektams rengti, mero siūlymu steigiamas Tarybos sekretoriatas. Tarybos sekretoriato finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka Savivaldybės administracija. Taryba nustato atskirą Tarybos sekretoriato išlaidų sąmatą. Tarybos sekretoriatas gali būti sudaromas iš mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Jeigu Tarybos sekretoriatas nesudaromas, savo įgaliojimų laikui meras gali turėti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų. Mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju negali būti šios Tarybos narys. Tarybos sekretoriatas:
9.3. registruoja posėdyje dalyvaujančius Tarybos narius, priima iš Tarybos narių pareiškimus dėl nedalyvavimo posėdyje ir praneša apie tai posėdžio pirmininkui;
9.6. priima ir registruoja Tarybos narių klausimus ir paklausimus Savivaldybės institucijų vadovams ir perduoda juos merui;
9.7. priima iš Tarybos narių kitus raštiškus pareiškimus, pasiūlymus, protestus bei pageidavimus ir perduoda juos adresatams;
9.9. informuoja Savivaldybės administracijos padalinius apie tuos posėdyje svarstomus klausimus, kurie yra susiję su šių padalinių veikla;
38 straipsnis. Posėdžių darbotvarkė
1. Posėdžių, išskyrus pirmąjį, rengimą organizuoja meras. Jis, atsižvelgdamas į frakcijų ir jų vadovų sueigos, Kolegijos, komitetų ir Tarybos narių pasiūlymus, sudaro Tarybos posėdžio darbotvarkę. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki Tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia Taryba. Posėdžių darbotvarkė, pasiūlius komitetui, komisijai, frakcijai, frakcijų vadovų sueigai ar 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių, gali būti papildyta ar pakeista Tarybos sprendimu, tačiau šie siūlymai turi būti įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Posėdį šaukiant šio Reglamento 37 straipsnio 3 punkto nustatyta tvarka posėdžio darbotvarkėje svarstomi tik posėdžio sušaukimo iniciatorių pasiūlyti svarstyti klausimai.
2. Posėdžio darbotvarkėje turi būti nurodytas posėdžio laikas, svarstomi klausimai, pateiktų projektų registracijos numeriai, pranešėjai ir papildomi pranešėjai. Kartu Tarybai turi būti pranešta apie nepriimtus pasiūlymus. Jeigu posėdžio metu nespėjama išnagrinėti kurio nors klausimo, jis įrašomas į artimiausio posėdžio darbotvarkės pirmąją pusę.
Į posėdžio darbotvarkę įrašomi tik klausimai, kuriems pagal Reglamento nustatytus reikalavimus yra tinkamai parengti sprendimų ar dokumentų projektai, išskyrus Reglamento numatytus atvejus. Ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti Tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka. Tokiu atveju sprendimas laikomas priimtu už jį balsavus ne mažiau kaip 3/5 posėdyje dalyvavusių Tarybos narių. (panaikinta vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje A858-1333/2012)
39 straipsnis. Posėdžių vedimo tvarka
1. Tarybos, jos komitetų ir komisijų posėdžiai vyksta valstybine kalba. Valstybinės kalbos nemokantys svečiai, ekspertai turi teisę kalbėti kita kalba, jeigu ne vėliau kaip prieš 24 valandas apie tai pranešama Tarybos sekretoriatui ir Užsienio ryšių skyriui, kurie turi pasirūpinti vertimu.
2. Tarybos posėdžio pirmininkas:
2.1. skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą, prireikus gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą posėdžio pertrauką;
2.2. rūpinasi Tarybos posėdžio darbo tvarka, stebi, kad jame būtų laikomasi Reglamento, kontroliuoja, kaip savo pareigas atlieka Balsų skaičiavimo komisija ir posėdžių sekretoriatas;
2.3. suteikia Tarybos nariams žodį, vadovauja svarstymams, gali Tarybos narių paklausti, patikslindamas pasiūlymų esmę;
2.4. stebi pasisakymų trukmę, jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o po antrojo įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti;
2.6. remdamasis svarstymų rezultatais, formuluoja klausimus balsavimui, vadovaudamasis Reglamentu, nustato balsavimo tvarką, skelbia balsavimo pradžią ir pagal elektroninės sistemos ar Balsų skaičiavimo komisijos pateiktus duomenis skelbia balsavimo rezultatus, išskyrus slapto balsavimo rezultatus;
2.7. įspėja Tarybos narius, jeigu jie nesilaiko Reglamento, triukšmauja salėje, įžeidinėja kitus asmenis ir gali teikti pasiūlymus dėl įspėjimo įrašymo į posėdžio protokolą, apsvarstymo frakcijų vadovų sueigoje arba Tarybos nario pašalinimo iš salės;
2.8. priima sprendimą pašalinti iš posėdžių salės posėdžio svečius ar klausytojus, jeigu šie trukdo posėdžiui ir nesilaiko nustatytų elgesio taisyklių;
2.9. priimdamas sprendimus ne mažiau kaip 5 Tarybos narių reikalavimu paskelbia, kokiu Reglamento straipsniu remiasi;
3. Kiekvienu darbotvarkės klausimu daromas vienas pagrindinis pranešimas, gali būti ir papildomų pranešimų. Pranešimas turi būti ne ilgesnis kaip 10 minučių. Papildomam pranešimui, baigiamajam žodžiui ir kalbai diskusijose komiteto, frakcijos, komisijos, grupės vardu skiriama ne ilgiau kaip 5 minutės, o savo vardu – ne ilgiau kaip 3 minutės.
Visi pranešimai Tarybos posėdyje skaitomi iš centrinės tribūnos.
Pranešime išdėstoma: klausimo esmė, paaiškinimai, komitetų nuomonė ir svarstymo esmė, pagrindinių pasiūlymų apžvalga, informacija, kaip į juos atsižvelgta ir motyvai.
Po pranešimo Reglamento nustatyta tvarka skiriamas laikas atsakymams į klausimus. Atsakymas į vieną klausimą turi trukti ne ilgiau kaip 3 minutes, o pats klausimas – ne ilgiau kaip 1 minutę. Pateikti galima tik po vieną klausimą. Dar kartą klausti leidžiama tik po to, kai klausiantysis iš naujo sulaukia eilės. Jeigu pasiūlymą nutraukti klausimus palaiko bent trys Tarybos nariai, atsakymus į klausimus galima nutraukti anksčiau laiko Tarybai nutarus.
4. Užsirašyti kalbėti pradedama likus valandai iki posėdžio pradžios, o baigiama – iki klausimo svarstymo pradžios. Tada posėdžio pirmininkas turi paskelbti diskusijoje dalyvausiančiųjų sąrašą. Norinčiųjų pasisakyti Tarybos narių pavardes fiksuoja Tarybos sekretoriatas.
Posėdžio metu kalbėti galima tik posėdžio pirmininkui leidus.
Žodis diskusijoje kalbėtojams suteikiamas pagal užsirašymo eilę. Posėdžio pirmininkas gali keisti šią eilę, kad diskusijoje proporcingiau būtų atstovaujama frakcijoms, komitetams, argumentuojama „už“ ir „prieš“. Tarybos nariai negali perduoti vienas kitam pasisakymui skirto laiko. Kalbėtojas gali atsisakyti kalbėti. Jei kalbėtojas, neįspėjęs posėdžio pirmininko, išeina iš posėdžių salės ir nebūna, kai jam suteikiamas žodis, laikoma, kad jis atsisakė kalbėti.
5. Be eilės vieną kartą kalbėti diskusijoje gali meras arba jo pavaduotojai.
Jeigu Kolegijos nariai, taip pat Tarybos narys, įgaliotas ne mažiau kaip 1/5 Tarybos narių ar komiteto, apie savo pageidavimą kalbėti praneša Tarybos sekretoriui iki diskusijos nutraukimo, jiems išlieka teisė kalbėti, net jeigu nutariama diskusiją nutraukti.
6. Kiekvienu darbotvarkės klausimu diskusijoje Tarybos nariai turi teisę kalbėti ne daugiau kaip vieną kartą.
Išimtį sudaro klausimai, replikos, pasisakymai dėl balsavimo motyvų ar procedūros, diskusijos nutraukimo klausimai, pasiūlymai atmesti projektą ar atidėti svarstomą klausimą. Šiais atvejais iš anksto užsirašyti nereikalaujama, tačiau tuo pačiu darbotvarkės klausimu Tarybos narys turi teisę tik vieną kartą klausti, kalbėti ar pasakyti repliką, o dėl balsavimo motyvų – vieną kartą kalbėti prieš kiekvieną balsavimą. Kalbėti galima ne ilgiau kaip 2 minutes.
7. Diskusija nutraukiama Tarybai nutarus. Pasiūlymas nutraukti diskusiją gali būti pateiktas pasisakius ne mažiau kaip 2 kalbėtojams ir be aptarimo teikiamas balsuoti, jeigu tam pritaria bent trys Tarybos nariai. Prieš tai posėdžio pirmininkas turi pranešti, kiek buvo užsirašiusiųjų kalbėti ir kiek jau kalbėjo.
Nutarus diskusiją nutraukti, posėdžio pirmininkas privalo leisti kalbėti pagal eilę dar vienam Tarybos nariui. Be to, pranešėjas gali tarti baigiamąjį žodį.
Taryba gali iš anksto apriboti bendrą diskusijų kiekvienu klausimu trukmę arba kalbėtojų skaičių. Tuomet teikimai nutraukti diskusiją nepriimami.
8. Svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko, pagrindinio komiteto ar frakcijos reikalavimu, kuriam pritaria ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių, klausimo svarstymo metu daroma neeilinė, bet ne ilgesnė kaip 30 minučių pertrauka. Tokią pertrauką galima daryti tik vieną kartą.
9. Jeigu Tarybos nario elgesys ar žodžiai kitų kalbose pateikiami iškreipti, jis turi teisę prašyti posėdžio pirmininko, kad jam leistų kalbėti asmeniniu klausimu ne ilgiau kaip 3 minutes. Jei posėdžio pirmininkas nesutinka, Tarybos narys turi teisę prašyti, kad dėl leidimo kalbėti būtų balsuojama.
Žodis asmeniniu klausimu Tarybos nariui suteikiamas po klausimo svarstymo.
40 straipsnis. Balsavimas ir balsų skaičiavimas
1. Dėl Tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama elektronine balsų skaičiavimo įranga arba pakeliant ranką, išskyrus Reglamente numatytus atvejus. Dėl balsavimo sprendžia Taryba, o būdo pakeitimo iniciatyvos teisė priklauso posėdžio pirmininkui bei frakcijoms. Atsiradus elektroninės balsavimo sistemos gedimams, balsuoti galima atviru balsavimu rankos pakėlimu. Kaip naudotis elektronine balsų skaičiavimo sistema, nustato atskira mero patvirtinta instrukcija.
Tarybos nariai balsuoja asmeniškai. Balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims.
Tarybos narys privalo nusišalinti, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimais giminaičiais susiję turtiniai bei finansiniai klausimai arba kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
2. Balsavimo procedūros pradžią skelbia posėdžio pirmininkas po diskusijos.
Balsavimo metu po salę nevaikščiojama. Kol balsavimo procedūra nebaigta, jokie klausimai nesvarstomi, žodis suteikiamas tik dėl balsavimo motyvų ir balsavimo būdo, išskyrus laiką, kai skaičiuojami vardinio balsavimo ar slapto balsavimo rezultatai.
3. Balsuojant elektronine balsų skaičiavimo įranga, dalyvaujančiais balsavime laikomi tie Tarybos nariai, kurie užsiregistravo elektroninėje balsavimo sistemoje paspausdami mygtuką „dalyvauju“.
Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma, kuri skaičiuojama nuo poziciją pareiškusių, t. y. balsavusiųjų „už“, „prieš“ arba „susilaikoma“, Tarybos narių skaičiaus, išskyrus specialius įstatymų ir Reglamento numatytus atvejus. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Balsai laikomi pasiskirstę po lygiai, jeigu balsavusiųjų „už“ ir „prieš“ yra vienodas skaičius, o susilaikiusiųjų nėra. Jei meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas.
Sprendimai taip pat gali būti priimti ir be balsavimo (visų pritarimu), jei po to, kai į posėdžio pirmininko klausimą „Ar yra prieštaraujančių?“ niekas neatsako ir jis paskelbia „Priimta“.
4. Priimant Tarybos sprendimus ar dokumentus, išskyrus personalijų klausimus, galima balsuoti ir vardiniu būdu, jeigu to reikalauja kuri nors frakcija ir šiam reikalavimui pritaria ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių. Tokį reikalavimą gali pateikti frakcijos atstovas tik baigus svarstyti klausimą, prieš balsuojant dėl viso projekto.
Šiuo atveju iki balsavimo pradžios Tarybos nariams išdalijamos vardinio balsavimo kortelės, kurias gaudami jie pasirašo kortelių išdavimo lape. Paskelbus balsavimo pradžią, kiekvienas Tarybos narys kortelę užpildo, pasirašo ir atiduoda Balsų skaičiavimo komisijai. Suskaičiavus balsus, Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas paskelbia, kaip balsavo kiekvienas Tarybos narys.
5. Slaptai balsuojama tik tada, kai renkamas ir atleidžiamas meras, skiriamas ir atleidžiamas mero pavaduotojas, Savivaldybės administracijos direktorius ir direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotojais, Kolegija, atskiru jos nariu, kitų personalijų klausimas. Tarybai nutarus, gali būti slaptai balsuojama ir dėl kitų klausimų.
Šiuo būdu balsuojama per posėdžio pertrauką. Balsavimo biuletenius antspauduoja ir išduoda Balsų skaičiavimo komisija. Tarybos nariai, gaudami biuletenį, pasirašo biuletenių išdavimo lape.
Balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir balsadėžė.
6. Balsavimo biuletenių pavyzdį prieš balsuojant patvirtina Taryba.
Viename biuletenyje gali būti abėcėlės tvarka surašomos tik kandidatų į tas pačias pareigas pavardės. Visais atvejais biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai nurodyta, dėl ko balsuojama. Balsuojantysis biuletenyje pažymi pavardes tų kandidatų, už kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam priimtini.
Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio biuleteniai, taip pat tie, kuriuose pažymėta pavardžių daugiau negu renkama pareigūnų arba pažymėtas daugiau kaip vienas pasirinkti duotas teiginys, taip pat jei įrašytos papildomos pavardės ar teiginiai. Šie biuleteniai skaičiuojami bendra tvarka.
Dėl kurio nors pareigūno atleidimo ar nepasitikėjimo juo pareiškimo balsuojama biuleteniais, kuriuose įrašyti teiginiai: „pasitikiu“ ir „nepasitikiu“ arba „atleisti“ ir „neatleisti“. Vienu biuleteniu gali būti balsuojama tik dėl vieno pareigūno atšaukimo ar atleidimo arba nepasitikėjimo kolegialia institucija ar jos nariu pareiškimo.
Balsų skaičiavimo protokolą pasirašo Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas, sekretorius ir komisijos nariai.
Balsavimo biuleteniai saugomi Tarybos sekretoriate iki Tarybos kadencijos pabaigos. Tarybos narių balsavimo rezultatai yra saugomi internetinėse laikmenose ir skelbiami Savivaldybės interneto tinklapyje.
7. Balsuoti gali būti pateiktas vienas teiginys arba du alternatyvūs teiginiai. Pirmuoju atveju balsuojama „už“, „prieš“ arba „susilaikoma“. Antruoju atveju balsuojama „už pirmąjį teiginį“ arba „už antrąjį teiginį“.
Dėl alternatyvių teiginių balsuojama pagal jų pateikimo svarstyti eilę. Jeigu teiginių yra daugiau kaip du, posėdžio pirmininkas turi juos pagal prasmę sugrupuoti taip, kad per keletą balsavimų po vieną ar du teiginius būtų išspręsti visi. Daugiausia balsų surinkęs teiginys, jeigu surinkta reikiama balsų dauguma, yra priimtas, priešingu atveju jis pateikiamas papildomai balsuoti dėl sprendimo patvirtinimo. Jeigu to nepavyksta padaryti, Tarybos nariai gali pasiūlyti kompromisinį sprendimą arba klausimą atidėti.
8. Dėl sprendimo atidėti ar atmesti klausimą balsuojama pirmiau negu dėl klausimo esmės. Dėl skaičių balsuojama jų didėjimo tvarka. Prireikus posėdžio pirmininkas gali keisti balsavimo tvarką, jeigu neprieštarauja pasiūlymų teikėjai.
9. Dėl balsavimo motyvų galima kalbėti po to, kai posėdžio pirmininkas paskelbia, dėl ko bus balsuojama, ir paklausia, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Dėl balsavimo motyvų gali pasisakyti „už“ ir „prieš“ ne daugiau kaip po du Tarybos narius.
10. Kai nenaudojama elektroninė balsų skaičiavimo sistema, balsavimą organizuoja ir balsus skaičiuoja Balsų skaičiavimo komisija. Ji taip pat padeda posėdžio pirmininkui patikrinti, kiek salėje dalyvauja Tarybos narių, ir patikslinti jų registraciją.
Balsų skaičiavimo komisijos nariai balsuoja bendrąja tvarka.
11. Į Balsų skaičiavimo komisiją Tarybos narius vienam posėdžiui skiria Taryba. Balsų skaičiavimo komisijos negali sudaryti vienos frakcijos nariai. Komitetų pirmininkai ir frakcijų vadovai į Balsų skaičiavimo komisiją neskiriami. Balsų skaičiavimo komisija iš savo narių išsirenka komisijos pirmininką, pavaduotoją ir sekretorių.
Pirmojo naujos Tarybos posėdžio metu į Balsų skaičiavimo komisiją siūloma po vieną atstovą iš kiekvieno Tarybos mandatus gavusio kandidatų sąrašo.
Kitų Tarybos posėdžių metu Balsų skaičiavimo komisija sudaroma iš kiekvienos frakcijos po vieną narį deleguotų atstovų.
Taryba, frakcijai pasiūlius, gali posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą Balsų skaičiavimo komisija ar jos nariu. Tada skiriama nauja Balsų skaičiavimo komisija arba jos narys. Posėdžio pirmininko sprendimu arba frakcijos reikalavimu, kuriam pritaria ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių, balsavimas, po kurio buvo pareikštas nepasitikėjimas, gali būti pakartotas.
12. Slapto balsavimo rezultatus paskelbia Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas.
Kitų balsavimų rezultatus paskelbia posėdžio pirmininkas, remdamasis Balsų skaičiavimo komisijos pateiktais duomenimis arba elektroninės balsų skaičiavimo sistemos rodikliais.
13. Balsavimą pakeliant rankas ar naudojant elektroninę sistemą galima vieną kartą pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas, jeigu to motyvuotai reikalauja posėdžio pirmininkas arba frakcija ir šios reikalavimui pritaria ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių. Frakcija pakartotinio balsavimo gali reikalauti, jeigu nebuvo tinkamai ir aiškiai suformuluotas balsuoti teikiamas klausimas.
14. Duomenys apie kiekvieno Tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus kai renkamas meras, skiriamas mero pavaduotojas, administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotojais, kolegija, kitų personalijų klausimas, yra vieši. Balsavimo rezultatų suvestinė saugoma Tarybos sekretoriate kartu su posėdžių protokolais ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo posėdžio protokolo pasirašymo skelbiama Savivaldybės interneto tinklalapyje. Balsavimo rezultatai, pasibaigus balsavimo procedūrai, Tarybos posėdyje dalyvaujančiam Tarybos nariui, pateikus prašymą žodžiu arba raštu Tarybos sekretoriato atstovui, pateikiami iš karto. Pasibaigus Tarybos posėdžiui, Tarybos narys, pateikęs Tarybos sekretoriato atstovui prašymą raštu, turi teisę iš karto gauti balsavimo rezultatus.
41 straipsnis. Tarybos dokumentų įforminimas ir skelbimas
1. Tarybos posėdžiai yra protokoluojami. Tarybos posėdžių protokolus rašo ir skelbia Tarybos sekretoriatas. Posėdžių protokolus ir Tarybos sprendimus privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras, jo pavaduotojas ar kitas Tarybos narys. Taip pat Tarybos posėdžių protokolus turi pasirašyti ir Tarybos sekretorius, o jeigu jo nėra – Administracijos direktoriaus (kai yra gautas mero pritarimas) paskirtas už protokolus atsakingas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis Administracijoje pagal darbo sutartį.
Protokole išvardijami svarstyti klausimai, kalbėtojai, priimti sprendimai ir dokumentai, balsavimų rezultatai. Prie protokolo pridedama papildoma medžiaga: Tarybos narių registracijos duomenys, vardinių balsavimų rezultatai, Tarybos narių pareiškimai ir kita.
Protokolas išdalijamas komitetams ir frakcijoms ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po posėdžio.
Tarybos nariai gali pareikšti pretenzijas dėl protokolo artimiausio posėdžio pradžioje. Jei yra ginčytinų klausimų, po praėjusio posėdžio pirmininko paaiškinimo Taryba priima sprendimą paprasta balsavusiųjų dauguma.
3. Komitetai ir komisijos rašo savo posėdžių protokolus. Komitetų ir komisijų sprendimus, išvadas bei posėdžių protokolus pasirašo komitetų ir komisijų pirmininkai.
Pasibaigus kalendoriniams metams, posėdžių protokolai ir kiti komitetų bei komisijų dokumentai vienerius metus saugomi komitetuose bei komisijose, po to perduodami į Savivaldybės archyvą.
Visi laikinųjų komisijų dokumentai turi būti perduoti į Savivaldybės archyvą ne vėliau kaip per 10 dienų, pasibaigus šios komisijos įgaliojimų laikui.
4. Tarybos sprendimus ir dokumentus meras pasirašo per 5 darbo dienas po Tarybos posėdžio. Sprendimą dėl mero išrinkimo pasirašo Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas. Priimti Tarybos sprendimai ir dokumentai Tarybos posėdžio pirmininkui pasirašyti teikiami su projekto rengėjo, Teisės departamento, redaktoriaus ir pagrindinio komiteto pirmininko vizomis.
Tarybos posėdžio pirmininkas, pasirašęs sprendimą ar dokumentą, perduoda jį Tarybos sekretoriatui paskelbti.
5. Tarybos priimti sprendimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie sprendimo priėmimą ir viso sprendimo teksto paskelbimo Savivaldybės interneto tinklapyje, jeigu pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Oficialiame informaciniame pranešime apie sprendimo priėmimą nurodoma jo priėmimo data, numeris, antraštė, išdėstoma priimto sprendimo esmė ir nurodomas interneto tinklapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adresas.
Kai yra techninės galimybės, Tarybos posėdžių garso įrašai skelbiami Savivaldybės interneto tinklapyje.
6. Tarybos bei mero priimti individualūs teisės aktai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.
7. Taryba turi antspaudą su Vilniaus miesto herbu. Už Tarybos antspaudo naudojimą ir saugojimą atsako Administracijos direktorius.
Tarybos antspaudas dedamas ant Tarybos priimtų dokumentų, taip pat ant siunčiamųjų raštų valstybės valdžios bei valdymo institucijoms, ant tarptautinių sutarčių ir kitų dokumentų, kuriuos Tarybos vardu pasirašo meras.
Antspaudas taip pat dedamas ant mero arba jo pavaduotojo pasirašytų tarnybinių pažymėjimų ir kitų dokumentų.
8. Kalbėti Tarybos vardu turi teisę meras ir jo pavaduotojai. Taryba taip pat gali įgalioti jos vardu kalbėti Tarybos paskirtus delegacijų tarptautinėse ir savivaldybių organizacijose vadovus ir Savivaldybės atstovą spaudai.
Tarybos komiteto vardu gali kalbėti komiteto pirmininkas, jo pavaduotojas arba įgaliotas komiteto narys.
9. Oficialius pranešimus apie Tarybos, komitetų, frakcijų vadovų sueigos posėdžius ir kitą informaciją apie Tarybos darbą parengia ir, pranešęs merui ar jo pavaduotojams, skelbia Savivaldybės atstovas spaudai.
10. Dokumentus, skirtus visiems Tarybos nariams, komitetams, komisijoms ar frakcijoms, išdalija Tarybos sekretoriatas. Dokumentai turi būti užregistruoti Tarybos sekretoriate ir pasirašyti bent vieno Tarybos nario. Tarybos sprendimų ir dokumentų projektų pateikimo, registravimo ir išdalijimo tvarką nustato Reglamento VIII skyrius.
Informacinę medžiagą apie Tarybos veiklą rengia ir prireikus pateikia Tarybos nariams Tarybos sekretoriatas.
11. Tarybos priimtų dokumentų originalai, visi jų rengimo dokumentai, Tarybos sprendimais patvirtintų ir pasirašytų sutarčių ar susitarimų originalai laikomi Tarybos sekretoriate, o pasibaigus Tarybos įgaliojimų laikui perduodami į Savivaldybės archyvą. Tarybos sprendimais patvirtintų sutarčių nuorašai saugomi departamente ar kitame Savivaldybės administracijos struktūriniame padalinyje, atsakingame už sutarčių vykdymą.
VIII SKYRIUS. TARYBOS SPRENDIMŲ PRIĖMIMO PROCEDŪRA
42 straipsnis. Tarybos sprendimų ir kitų Tarybos priimamų dokumentų projektų registravimas
1. Tarybos sprendimų, rezoliucijų projektus ir pasiūlymus dėl jų priėmimo Tarybai svarstyti pateikia institucijos ir asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Reglamentą turi teisę teikti klausimus į Tarybos posėdį. Teikiamą projektą ar pasiūlymą turi pasirašyti jo iniciatoriai ar jų atstovai.
Kartu su projektu pateikiamas mero patvirtintos formos lydraštis ir aiškinamasis raštas, kuriame turi būti nurodyta:
1.4. galimos neigiamos priimto projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta;
1.5. kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą;
1.6. jeigu sprendimui įgyvendinti reikia Kolegijos ar Administracijos direktoriaus priimamų teisės aktų,– kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys;
1.9. reikšminiai projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą;
1.10. kiti, autorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Jeigu projekto iniciatoriai negali pateikti aiškinamojo rašto, jie gali kreiptis į Administracijos direktorių prašydami, kad tokį raštą padėtų parengti Savivaldybės administracijos Teisės departamentas.
Kartu su projektu paprastai pateikiami projektai dėl kitų sprendimų pakeitimo, papildymo ar panaikinimo, kurie yra būtini priėmus siūlomą sprendimo projektą.
Kartu su Tarybos sprendimo, kuriuo tvirtinama sutartis ar susitarimas, projektu turi būti pateikiama tvirtinti sutartis ar susitarimas su Finansų ir Teisės departamentų išvadomis. Tarybos sprendimu tvirtinama sutartis ar susitarimas turi būti apsvarstyta Ekonomikos ir finansų komitete.
Tarybos sprendimų, kuriais tvirtinamos sutartys ir susitarimai, projektuose turi būti nurodytas departamentas ar kitas Savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, atsakingas už sutarties vykdymą. Jei sutarties ar susitarimo projekte numatytų Savivaldybės įsipareigojimų vykdymas ir kitos šalies įsipareigojimų vykdymo kontrolė yra daugiau nei vieno departamento kompetencija, atsakingu už sutarties ar susitarimo vykdymą turi būti nurodytas Administracijos direktorius arba jo pavaduotojas.
2. Visi teikiami projektai registruojami Tarybos sekretoriato gautų projektų registravimo žurnale ir ne vėliau kaip per artimiausią darbo dieną po registracijos skelbiami Savivaldybės interneto tinklapyje. Registruojant užpildomas projekto titulinis lapas ir formuliaras, nurodomi visi projekto rengėjai ir iniciatoriai bei visi jų pateikti dokumentai.
Projektą svarstant ir toliau rengiant, Tarybos sekretoriatui pateikiamos visos naujos projekto redakcijos, pateiktos išvados, pataisos bei papildymai, kurie užregistruojami ir pažymima, kas jas pateikė. Visa tai įforminama kaip projekto lydraštis ir išdalijama kartu su pačiu projektu bei aiškinamuoju raštu.
Dėl užregistruoto projekto Savivaldybės administracijos Teisės departamentas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo gavimo dienos parengia išvadas, ar tas projektas neprieštarauja galiojantiems įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir Tarybos sprendimams, ar jis atitinka teisės aktų reikalavimus. Jeigu projekto apimtis didelė, meras, mero pavaduotojas turi teisę šį terminą pratęsti. Užregistruotas projektas kartu su šiomis išvadomis perduodamas komitetams, frakcijoms, Kolegijai. Pagrindinį komitetą projektui nagrinėti paskiria Taryba arba meras.
3. Jeigu projektas pateiktas kartu su kitų sprendimų pataisomis, visi projektai turi būti nagrinėjami kartu.
4. Kolegija gali sudaryti Tarybos narių, Savivaldybės institucijų atstovų ar ekspertų parengiamąją darbo grupę.
5. Komitetas, kuriam projektas perduotas nagrinėti ir kuris turi pateikti išvadas, prireikus pasitelkdamas nepriklausomus ekspertus nustato:
5.1. ar projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Vyriausybės nutarimams;
5.2. ar projektas neprieštarauja Tarybos sprendimams, o jeigu prieštarauja – ar komitetas pritaria sprendimų keitimui;
6. Komitetas įvertina projektą pagal 5 punkte nurodytus kriterijus ir jam pritaria arba nepritaria. Nepritarimas turi būti motyvuotas.
Pritarimas gali būti reiškiamas trejopai: be jokių pastabų, su tam tikromis pastabomis, su sąlyga, kad projekte bus padarytos pataisos. Pastaruoju atveju turi būti siūlomos konkrečios suformuluotos pataisos.
Išvadas komitetai turi parengti ne vėliau kaip per 14 dienų. Apie išvadas pranešama projekto iniciatoriams.
Papildomai projektą nagrinėjantis komitetas savo nuomonę gali pareikšti ir pagrindinio projektą nagrinėjančio komiteto posėdyje, delegavęs į jį savo atstovą.
7. Meras turi teisę teikti Tarybai svarstyti sprendimo projektą, jeigu jo neapsvarstė pagrindinis komitetas.
Projektai, kuriuos pateikia subjektai, neturintys teisės teikti klausimus į Tarybos posėdžio darbotvarkę, užregistruojami ir su jais supažindinami atitinkami komitetai, kurie sprendžia, ar tikslinga šiuos projektus teikti toliau svarstyti ar tobulinti.
Komiteto atmestas projektas grąžinamas Tarybos sekretoriatui, kur įrašomas į atmestų projektų bei pasiūlymų registrą ir perduodamas į Savivaldybės archyvą. Apie tai turi būti paskelbta frakcijų vadovų sueigoje ir pranešta pateikėjui.
8. Projekto iniciatoriai iki svarstymo Tarybos posėdyje turi teisę projektą atšaukti arba prašyti atidėti jo svarstymą. Apie šį sprendimą jie raštu praneša Tarybos sekretoriatui. Tokiu atveju archyve paliekama projekto kopija.
Jei iniciatorius projektą atsiima Tarybos posėdžio dieną, bet jam oficialiai pritaria ir jį pateikia kitas subjektas, turintis teisę teikti klausimus į Tarybos posėdžio darbotvarkę, toks klausimas turi būti įtrauktas į artimiausio Tarybos posėdžio darbotvarkę ir projekto svarstymo procedūra tęsiama toliau.
43 straipsnis. Sprendimo ar kito dokumento pateikimas Tarybos posėdyje
1. Tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių yra pateikti sprendimų projektai Reglamento nustatyta tvarka. Ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti Tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka.
Projektą Tarybos posėdyje pateikia projekto iniciatorius arba pagrindinio komiteto atstovas, trumpai (ne ilgiau kaip 10 minučių) apibūdindamas projektą ir atsakydamas į Tarybos narių klausimus (ne ilgiau kaip 10 minučių). Po to posėdžio pirmininkas supažindina su Savivaldybės administracijos Teisės departamento, komitetų ar Kolegijos išvadomis, jeigu jos yra, ir teikia siūlymus balsuoti.
Dėl pateikto projekto Taryba priima vieną iš šių sprendimų:
1.2. atidėti projekto pateikimo procedūrą ir nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki kartotinio projekto pateikimo Taryboje;
2. Visi sprendimai projekto pateikimo ir svarstymo Tarybos posėdyje metu priimami paprasta balsavusiųjų dauguma.
3. Svarstymo procedūrą sudaro šios stadijos: svarstymas pagrindiniame komitete, svarstymas Tarybos posėdyje ir sprendimo priėmimas.
Taryba, nutarusi pradėti projekto svarstymo procedūrą, tame pačiame posėdyje turi paskirti preliminarią svarstymo Tarybos posėdyje datą ir pagrindinį komitetą projektui toliau nagrinėti arba tobulinti.
Taip pat šiame posėdyje gali būti priimtas sprendimas paskelbti projektą svarstyti visuomenei.
44 straipsnis. Sprendimo ar kito dokumento svarstymas pagrindiniame komitete
1. Komitetas, Tarybos ar mero paskirtas kaip pagrindinis projektui nagrinėti, ne vėliau kaip per dvi savaites, jeigu kitaip nenustato meras arba Taryba, turi savo posėdyje apsvarstyti pasirengimą projektui nagrinėti komitete. Tam turi būti paskirti atsakingi komiteto nariai, jei reikia – ekspertai, taip pat gali būti paprašyta kitų komitetų ar Savivaldybės institucijų papildomų išvadų, priimti kiti parengiamieji sprendimai. Jeigu komitetui pavesta tobulinti projektą, gali būti sudaryta darbo grupė.
2. Pagrindinis komitetas turi projektą išsiųsti suinteresuotoms Savivaldybės institucijoms, Tarybos sudarytoms visuomeninėms komisijoms, o prireikus – ir visuomeninėms organizacijoms, kad šios galėtų atsiųsti vertinimus.
Visą dėl projekto gautą medžiagą įvertina ir apibendrina pagrindinis komitetas. Jeigu Taryboje nuspręsta svarstyti iniciatorių pateiktą projekto tekstą, pagrindinis komitetas turi teisę pateikti Tarybos posėdyje svarstyti komiteto variantą.
Jeigu projektas paskelbtas visuomenei svarstyti, gauti pasiūlymai perduodami pagrindiniam komitetui.
3. Iki svarstymo Tarybos posėdyje projektą turi apsvarstyti pagrindinis komitetas. Ypatingais atvejais (pavyzdžiui, kai dar nesudaryti komitetai ar esant kitoms ypatingoms aplinkybėms) sprendimo projektas gali būti pateiktas Tarybai svarstyti, jo neapsvarsčius pagrindiniame komitete.
Svarstant projektą pagrindiniame komitete kviečiami projekto iniciatoriai ir išvadas rengiančių komitetų atstovai, ekspertai. Komiteto posėdyje jiems turi būti suteiktas žodis.
Į posėdį gali būti pakviesti ir kitų suinteresuotų Savivaldybės institucijų bei visuomeninių organizacijų atstovai. Jiems, taip pat posėdyje dalyvaujantiems kitų komitetų nariams, posėdžio pirmininkui sutikus, gali būti suteiktas žodis.
Jei pagrindinis komitetas, nespėja laiku apsvarstyti ir pateikti išvadas dėl Tarybos pavestų klausimų (projektų), teikia Tarybai motyvuotą prašymą pratęsti terminą, nurodant nepateikimo laiku motyvus. Jei pagrindinį komitetą paskyrė meras, dėl termino pratęsimo komitetas kreipiasi į merą.
4. Apsvarsčius projektą pagrindiniame komitete, turi būti priimtas vienas iš šių sprendimų:
4.5. pasiūlyti Tarybai atmesti projektą.
Po svarstymo pagrindiniame komitete iniciatorių pateiktas arba komiteto patobulintas projektas perduodamas Tarybos sekretoriatui suredaguoti. Suredaguotas projektas derinamas su jo iniciatorių atstovu.
Suredaguotas projekto tekstas turi būti išdalytas Tarybos nariams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki svarstymo Tarybos posėdyje. Papildomi duomenys kartu su lydraščiu, kuriame nurodomas pagrindinio komiteto pranešėjas, Tarybos nariams išdalijami ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki šio projekto svarstymo.
Pagrindinio komiteto posėdžiai protokoluojami.
45 straipsnis. Sprendimo ar kito dokumento svarstymas Tarybos posėdyje
1. Tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių Reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Svarstymo Tarybos posėdyje metu aptariamas projekto tikslingumas, pagrindiniai projekto teiginiai ir principai, taip pat pateikiamos visos gautos pataisos ir papildymai. Tarybos posėdyje projektas svarstomas tokia tvarka:
1.1. pagrindinio projektą nagrinėjančio komiteto pranešimas. Komiteto pranešimą pristato komiteto pirmininkas ar komiteto įgaliotas atstovas;
1.5. bendroji diskusija projekto esminiams teiginiams aptarti – Kolegijos, kitų komitetų, frakcijų ir atskirų Tarybos narių kalbos;
1.6. baigiamasis pagrindinio pranešėjo ir alternatyvių projektų iniciatorių atstovų žodis.
Tarybos posėdžio darbotvarkėje bendrajai diskusijai skirtas laikas dalijamas perpus pritariančiųjų ir prieštaraujančiųjų projektui atstovams. Jeigu pritariančiųjų arba prieštaraujančiųjų projektui atstovai iki galo neišnaudoja savo diskusijų laiko, diskusija užbaigiama anksčiau numatyto laiko.
2. Po svarstymo Taryba nusprendžia, ar:
2.1. pritarti iniciatorių parengtam arba komiteto patobulintam projektui, ar vienam iš alternatyvių projektų ir pradėti sprendimo priėmimo procedūrą tame pačiame posėdyje arba paskirti sprendimo priėmimo datą. Jei reikia, pagrindiniam komitetui pavedama pagal diskusijoje pasakytas pastabas padaryti būtinas pataisas ir papildymus;
2.2. paskelbti projektą visuomenei svarstyti. Tuomet procedūra kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete. To paties sprendimo projektas du kartus visuomenei svarstyti paprastai neskelbiamas;
2.3. grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti. Šiuo atveju procedūra kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete. Toks sprendimas svarstant projektą gali būti priimtas tik vieną kartą;
2.4. padaryti projekto svarstymo pertrauką, jeigu svarstyti nebaigiama tame pačiame posėdyje arba jeigu paaiškėja, kad Tarybos nariams reikia papildomos informacijos sprendimui priimti;
2.5. grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės. Šiuo atveju sprendimo projekto svarstymo procedūra kartojama nuo pateikimo Tarybos posėdyje;
46 straipsnis. Sprendimo ar kito dokumento priėmimas Tarybos posėdyje
1. Jeigu komitetas pateikia Tarybai priimti iš naujo suredaguotą projektą, jis turi būti išdalytas Tarybos nariams prieš posėdžio pradžią.
Visas siūlomas projekto pataisas, papildymus bei išbraukimus Tarybos nariai, frakcijos, komitetai, Kolegija ir Administracijos direktorius su savo parašais turi įteikti Tarybos sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio, kuriame numatyta sprendimą priimti, pradžios. Tarybos sekretoriatas juos perduoda pagrindiniam projektą nagrinėjančiam komitetui, padaugina ir išdalija visiems Tarybos nariams.
Priėmimo metu naujos pataisos, papildymai ar išbraukimai nepriimami, išskyrus redakcines pataisas, kurios nesvarstomos ir dėl jų nebalsuojama, o tik raštu pateikiamos pagrindiniam projektą nagrinėjusiam komitetui.
2. Priėmimo metu pranešėjas trumpai supažindina su komiteto padarytais projekto pakeitimais, aptaria gautus papildomus pasiūlymus ir pataisas, nurodydamas jų pateikėjus.
Po to balsuojama dėl atskirų projekto dalių. Jeigu Taryba nenusprendžia kitaip, projekto teiginiai priimami iš eilės. Teiginius, kurie lemia projekto principus ir struktūrą, posėdžio pirmininkas gali pateikti balsuoti pirmiau už kitus. Tuos teiginius, dėl kurių nėra jokių pasiūlymų, galima priimti be balsavimo, jeigu tam neprieštarauja nė vienas Tarybos narys. Kitais atvejais balsuojama dėl kiekvieno teiginio.
Projekto priėmimo metu leidžiama kalbėti tik pateiktų pataisų ir papildymų autoriams (ne ilgiau kaip 2 minutes dėl kiekvieno pasiūlymo), pranešėjui ir dėl balsavimo motyvų, o pranešėjas neklausinėjamas. Pasisakęs dėl pataisos ar papildymo jų autorius nebegali kalbėti dėl balsavimo motyvų.
Kol visas projektas nepriimtas, Tarybos nariai gali kalbėti tik dėl balsavimo motyvų ir dėl balsavimo būdo. Visais kitais klausimais posėdžio pirmininkas suteikia žodį tik priėmus visą projektą.
3. Atskiras projekto teiginys svarstomas bei priimamas tokia tvarka:
3.1. pranešėjas paskelbia raštu gautus pasiūlymus: pakeisti visą teiginį, pakeisti kai kurias jo dalis, papildyti teiginį, išbraukti kai kurias teiginio dalis. Kiekvieną iš jų gali trumpai pakomentuoti (ne ilgiau kaip 2 minutes);
3.2. balsuojant pasirenkami alternatyvūs pasiūlymai. Jei dėl to paties teiginio yra keletas pasiūlymų, balsuojama pagal 3.1 punkte nurodytų pasiūlymų eilę, o nurodytoje eilėje – pagal pasiūlymų pateikimo tvarką. Dėl pataisos papildymų ar pataisymų balsuojama anksčiau negu dėl pačios pataisos. Pasiūlymus, prieštaraujančius anksčiau priimtiesiems, posėdžio pirmininkas atmeta be balsavimo. Kai pranešėjas paskelbia, kad pagrindinis komitetas priima pasiūlymą, dėl jo galima nebalsuoti, jeigu nėra prieštaraujančių Tarybos narių. Pateikėjas prieš balsavimą gali pasiūlymą atšaukti;
4. Jei pranešėjas reikalauja, kad priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų teiginių gali būti padaryta priėmimo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausio Tarybos posėdžio. Po pertraukos apsvarstomi komiteto padaryti projekto pakeitimai ir papildymai, kurie neturi prieštarauti jau priimtų teiginių esmei, ir dėl jų balsuojama. Šio svarstymo metu kiti siūlymai dėl pakeitimų ir papildymų nepriimami.
Jeigu balsavimo metu nebuvo priimti projekto principus ir struktūrą lemiantys teiginiai, pranešėjas iki balsavimo dėl viso projekto gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti. Jeigu Taryba šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo projekto svarstymo pagrindiniame komitete. Šia galimybe, svarstant projektą, galima pasinaudoti tik vieną kartą.
Jeigu balsuojant dėl projekto teiginių posėdžio pirmininkas pareikalauja, daroma priėmimo pertrauka iki artimiausios posėdžio dienos.
Tęsiant projekto priėmimą, kartojama paskutiniojo prieš pertrauką teiginio priėmimo procedūra.
5. Projekto priėmimo metu siūlymai atmesti projektą nepriimami. Jis gali būti atmestas tik tada, jeigu negauna reikiamo balsų skaičiaus.
Apsvarsčius visus projekto teiginius, balsuojama už visą projektą. Jeigu projektas nepriimamas, Taryba gali pavesti projekto iniciatoriams arba pagrindiniam komitetui parengti naują projektą.
Jeigu reikia, projekto priėmimo metu svarstomi ir priimami sprendimai dėl kitų sprendimų ar jų teiginių, susijusių su priimamu projektu, pakeitimo, papildymo ar panaikinimo.
47 straipsnis. Sprendimo ar kito dokumento projekto svarstymas skubos tvarka
1. Skubos tvarka svarstomi projektai, jei dėl to taip nusprendžia Taryba.
Siūlyti šią svarstymo tvarką motyvuotu teikimu turi teisę meras, frakcijų vadovų sueiga ir pagrindinis komitetas, jeigu svarstė projektą iki jo pateikimo. Tuo atveju, kai pagrindinis komitetas apsvarstė sprendimo projektą, jis gali būti teikiamas Tarybai svarstyti skubos tvarka. Sprendimas svarstyti projektą skubos tvarka gali būti priimamas projekto pateikimo arba svarstymo metu, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 3/5 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių. Šiuo atveju dalyvaujančiais posėdyje laikomi posėdžių patalpoje fiziškai esantys Tarybos nariai.
2. Jeigu dokumento projektas mero pavedimu yra svarstytas pagrindiniame komitete, Taryba gali svarstyti ir priimti sprendimą ar kitą dokumentą tame pačiame posėdyje, kuriame jis yra pateiktas šio straipsnio 1 punkte nustatytomis sąlygomis.
3. Taryba gali nustatyti ir kitą skubos tvarką, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip 3/5 dalyvaujančių posėdyje Tarybos narių.
4. Tarybos rezoliucijos, kreipimaisi, pareiškimai ir kiti panašaus pobūdžio dokumentai paprastai pateikiami ir priimami tame pačiame posėdyje.
5. Tuo atveju, kai Tarybos sprendimo projektas dėl detaliojo plano tvirtinimo iki svarstymo Tarybos posėdyje buvo apsvarstytas Miesto plėtros komitete, ir šis komitetas pritarė projektui, Taryba svarsto ir priima vieną iš šių sprendimų tame pačiame posėdyje, kuriame jis yra pateiktas:
5.2. nepritarti pateiktam projektui ir priimti motyvuotą sprendimą netvirtinti detaliojo plano.
Tuo atveju, jeigu Miesto plėtros komitetas nepritarė Tarybos sprendimo projektui dėl detaliojo plano tvirtinimo arba iki svarstymo Tarybos posėdyje projekto nesvarstė Miesto plėtros komitetas, tuomet pateiktas projektas svarstomas ir sprendimas priimamas Reglamento 43–46 straipsniuose nustatyta tvarka.
6. Tarybos sprendimų projektus dėl mero rinkimo, mero pavaduotojų, Savivaldybės administracijos direktoriaus, Administracijos direktoriaus pavaduotojų skyrimo ar atleidimo, nepasitikėjimo meru, mero pavaduotojais ir kitų personalijų klausimų, taip pat sprendimus dėl komitetų, Tarybos kolegijos, komisijų sudarymo Taryba svarsto ir priima sprendimus tame pačiame posėdyje, kuriame yra pateiktas projektas, išskyrus atvejus, kai Taryba nusprendžia kitaip.
48 straipsnis. Savivaldybės biudžeto tvirtinimas
1. Savivaldybės finansinius išteklius sudaro:
1.7. pajamos, gautos už išnuomotą valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius, ir Vyriausybės nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus ir išnuomotus ne žemės ūkio paskirčiai valstybinės žemės sklypus;
2. Savivaldybės biudžetas sudaromas ir tvirtinamas pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo, Mokesčių bei kitų įstatymų nustatytus rodiklius Tarybos nustatyta tvarka. Kartu turi būti patvirtinti asignavimai pagal biudžeto išlaidų klasifikacijos skyrius. Šie asignavimai privalomi visiems biudžeto vykdytojams.
Savivaldybės biudžeto pajamos formuojamos iš pajamų už jos nuosavybei priklausančio turto eksploatavimą, iš jos teritorijoje esančių įmonių, įstaigų ir organizacijų mokamų mokesčių bei kitų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus joms priskirtų pajamų šaltinių.
3. Meras parengtą ateinančiųjų metų Savivaldybės biudžeto projektą pateikia frakcijų vadovų sueigai, o jo kopijas – komitetams ir frakcijoms.
4. Komitetai, frakcijos ir Tarybos nariai visose Savivaldybės biudžeto projekto svarstymo stadijose gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius. Tačiau negalima siūlyti mažinti tų išlaidų, kurios į biudžeto projektą įrašytos pagal įstatymus, kitus Seimo, Vyriausybės priimtus norminius aktus, taip pat Tarybos sprendimus.
Pasiūlymai didinti arba mažinti biudžeto projekte numatytas pajamas arba išlaidas, kurias numato anksčiau priimti Tarybos sprendimai, turi būti pateikiami kaip Tarybos sprendimų, reglamentuojančių Savivaldybės pajamas arba išlaidas, pataisų ar galiojimo panaikinimo, taip pat naujų sprendimų projektai.
Taryba šiuos projektus svarsto bendra tvarka kartu su Savivaldybės biudžeto projektu.
5. Ekonomikos ir finansų komitetas, gavęs kitų komitetų išvadas, frakcijų nuomonę, siūlomas pataisas, kartu su Kolegijos, frakcijų ir kitų komitetų atstovais apsvarsto Savivaldybės biudžeto projektą ir pateikia apie jį savo išvadas.
Ekonomikos ir finansų komitetas privalo arba priimti kito komiteto siūlomas pataisas, jeigu jos atitinka šio komiteto kompetenciją, arba pateikti motyvuotą atsakymą.
Komitetas turi teisę teikti pasiūlymus koreguoti ir tuos biudžeto straipsnius, kurie nepriklauso jo kompetencijai.
6. Savivaldybės biudžeto projektas gali būti svarstomas Tarybos posėdyje po to, kai jis yra apsvarstytas komitetuose.
Tarybos posėdyje išklausomas Ekonomikos ir finansų komiteto pranešimas, pateikiamos kitų komitetų išvados, jei jos nepaminėtos Ekonomikos ir finansų komiteto pranešime, frakcijų ir atskirų Tarybos narių nuomonė bei pastabos.
7. Jei pirmą kartą svarstant Tarybos posėdyje Savivaldybės biudžeto projektas nepatvirtinamas Tarybos sprendimu, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pirmojo svarstymo skiriamas antrasis, kuriame Administracijos direktorius pristato pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą biudžeto projektą. Posėdžio metu Administracijos direktorius informuoja, kurie iš komitetų, frakcijų ir Tarybos narių pasiūlymų bei pataisų įrašyti į biudžeto projektą, kurie atmesti, motyvuoja atmetimo priežastis, atsako į Tarybos narių klausimus.
Po diskusijos balsuojama, ar Savivaldybės biudžetas bus svarstomas šiame posėdyje, ar atidedamas artimiausiam Tarybos posėdžiui, iki kurio pataisytasis biudžeto projektas turi būti apsvarstytas komitetuose šio straipsnio punktuose nustatyta tvarka.
8. Jeigu Savivaldybės biudžetas laiku nepatvirtinamas, jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali būti didesnės kaip 1/12 praėjusių metų Savivaldybės biudžeto išlaidų.
9. Biudžetiniais metais Taryba gali biudžetą tikslinti ta pačia tvarka, kokia jis sudaromas ir tvirtinamas.
Jei prireikia lėšų, kurių negalima skirti iš rezervo fondo, ar papildomų lėšų, susidarančių biudžeto vykdymo metu, Administracijos direktorius pateikia Tarybai sprendimo projektą dėl papildomų asignavimų. Jame nurodoma trūkstamų lėšų paskirtis ir dydis bei jų finansavimo šaltinis. Komitetai, frakcijos ar pavieniai Tarybos nariai, laikydamiesi šiame skyriuje numatytų sąlygų, gali pasiūlyti Tarybos sprendimo projektą dėl kai kurių biudžeto išlaidų pakeitimo.
10. Tarybos sprendimo projektas dėl Savivaldybės biudžeto tvirtinimo skelbiamas viešai (miesto laikraštyje ar kitose žiniasklaidos priemonėse), siekiant sudaryti sąlygas gyventojams jį apsvarstyti. Gyventojams svarstyti teikiamas Tarybos sprendimo projektas turi būti suderintas su Dokumentų valdymo skyriumi, Finansų departamentu ir Ekonomikos ir finansų komitetu.
Gyventojų pastabos ir pasiūlymai priimami per 7 dienas nuo paskelbimo žiniasklaidos priemonėse dienos. Per nustatytą laiką gautus gyventojų atsiliepimus apibendrina Savivaldybės administracija ir pateikia Ekonomikos ir finansų komitetui.
Ekonomikos ir finansų komitetas, gavęs frakcijų, komitetų išvadas bei gyventojų atsiliepimus, apsvarsto biudžeto projektą ir pateikia apie jį išvadą Administracijos direktoriui. Išvadoje turi būti nurodomos frakcijų, komitetų pastabos ir pagrindinės išvados.
Po to, kai biudžeto projektą apsvarstė komitetai ir įvyko viešas biudžeto projekto svarstymas, Administracijos direktorius teikia biudžeto projektą šio Reglamento nustatyta tvarka svarstyti Tarybai.
49 straipsnis. Vyriausybės, Vyriausybės atstovo, apskrities viršininko bei kitų valdžios ir valdymo institucijų teikimų svarstymas
1. Meras privalo per 3 darbo dienas šaukti Tarybos posėdį, jei Taryba gauna Vyriausybės pranešimą apie tai, kad meras ar mero pavaduotojas nevykdo ar blogai vykdo valstybės suteiktus įgaliojimus ir kad Vyriausybė nustatė terminą trūkumams pašalinti. Posėdyje turi būti apsvarstytas toks Vyriausybės pranešimas.
2. Meras privalo per 3 darbo dienas šaukti Tarybos posėdį, jei Taryba gauna Vyriausybės nutarimą kreiptis į Tarybą dėl mero ar mero pavaduotojo atleidimo. Vyriausybės kreipimasis turi būti apsvarstytas per dvi savaites nuo jo gavimo Taryboje dienos.
3. Meras privalo nedelsdamas šaukti Tarybos posėdį, jei Taryba iš Vyriausybės atstovo gauna:
3.1. motyvuotą teikimą, kuriame siūloma Tarybai svarstyti Tarybos sprendimo pakeitimo ar panaikinimo klausimą;
4. Vyriausybės atstovo teikimas ar reikalavimas turi būti apsvarstytas artimiausiame Tarybos posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį) ir apie priimtą sprendimą Vyriausybės atstovui turi būti pranešta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.
IX. SKYRIUS. PAREIGŪNŲ RINKIMAS, SKYRIMAS IR TVIRTINIMAS
50 straipsnis. Mero ir jo pavaduotojų rinkimo tvarka
1. Taryba savo įgaliojimų laikui iš Tarybos narių renka merą ir mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Savivaldybėje gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys mero pavaduotojo pareigybės.
Meras ar mero pavaduotojas (pavaduotojai) turi būti išrinkti per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos Tarybos posėdžio sušaukimo dienos.
Merui, mero pavaduotojui atsistatydinus, mirus arba jį atleidus iš pareigų, naujo mero ar jo pavaduotojo rinkimai rengiami artimiausią Tarybos posėdį.
2. Meras renkamas pirmajame po rinkimų Tarybos posėdyje slaptu balsavimu.
Kandidatus į mero pareigas raštišku pareiškimu gali siūlyti kiekvienas Tarybos narys.
3. Kai visi kandidatai į mero pareigas yra pasiūlyti, visi jie iki balsavimo turi pareikšti, ar sutinka balotiruotis.
Kiekvienam kandidatui pagal abėcėlę skiriama ne ilgiau kaip 20 minučių kalbėti ir tiek pat laiko atsakyti į klausimus. Po to, jei Tarybos nariai pageidauja, pradedamos diskusijos.
4. Balsavimui pateikiamas biuletenis su kandidatų sąrašu. Balsuojantysis biuletenyje pažymi pavardę to kandidato, už kurį balsuoja.
5. Kandidatas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo visų Tarybos narių dauguma. Su meru darbo sutartis nesudaroma.
6. Jeigu buvo iškeltas tik vienas kandidatas ir jis nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, mero rinkimo procedūra kartojama tame pačiame Tarybos posėdyje.
7. Jeigu buvo iškelti du kandidatai ir nė vienas iš jų negavo reikiamos balsų daugumos, tame pačiame posėdyje rengiamas kartotinis balsavimas. Jeigu vienas iš kandidatų buvo gavęs daugiau balsų, kartotiniam balsavimui paliekama tik jo kandidatūra. Jei meras neišrenkamas ir šiame balsavime, mero rinkimo procedūra kartojama.
8. Jeigu buvo iškelti daugiau kaip du kandidatai, kartotiniam balsavimui pateikiami visi pirmajame ture dalyvavę kandidatai, išskyrus surinkusįjį mažiausiai balsų. Taip elgiamasi tol, kol arba bus išrinktas meras, arba mero rinkimo procedūra bus atidėta kitam Tarybos posėdžiui.
Jeigu keli kandidatai gauna po lygiai ir mažiausiai balsų, o už juos daugiau balsų yra surinkę bent du kandidatai, visi mažiausiai surinkusieji kartotiniam balsavimui neteikiami. Kitu atveju kartotiniam balsavimui lieka visi kandidatai. Jeigu po tokio kartotinio balsavimo padėtis nesikeičia, rinkimai atidedami kitam Tarybos posėdžiui.
9. Kandidatą į mero pavaduotojo pareigas siūlo meras. Mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu ir laikomas paskirtu, jeigu už jį balsavo visų išrinktų Tarybos narių dauguma. Taryba gali nuspręsti, kad mero pavaduotojai pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.
10. Jeigu mero pasiūlyta kandidatūra nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, meras turi pasiūlyti kitą kandidatūrą.
11. Mero ir mero pavaduotojų darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina Taryba.
12. Meras ir mero pavaduotojai negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose bei gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši nuostata netaikoma, jeigu mero pavaduotojai pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais.
13. Merui, mero pavaduotojams netaikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, atostogas, nurodytas šio straipsnio 14 dalyje, materialinę atsakomybę, darbuotojų saugą ir sveikatą. Merui ir mero pavaduotojams už viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis apmokama darbo įstatymų nustatyta tvarka.
14. Merui ir mero pavaduotojams kasmetinės ir tikslinės atostogos suteikiamos mero potvarkiu. Savivaldybės administracijos padalinys ar skyrius, atsakingas už personalo klausimus, gavęs mero ar mero pavaduotojo prašymą dėl atostogų suteikimo, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas parengia mero potvarkio projektą, jį Tarybos nustatyta tvarka suderina ir pateikia merui pasirašyti. Potvarkyje dėl mero atostogų turi būti nurodomas mero pavaduotojas, kuriam pavedama pavaduoti merą, ir pavadavimo terminas.
Meras ir mero pavaduotojai turi teisę į 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, merui ir mero pavaduotojams gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamos. Atostogų metu meras ir mero pavaduotojai neatlieka mero ir mero pavaduotojų pareigų, tačiau gali atlikti Tarybos nario pareigas.
15. Meras ir mero pavaduotojai į komandiruotes vyksta mero potvarkiu. Komandiruotės išlaidos jiems apmokamos vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka bei mokama kompensacija už darbo dienas. Išlaidas pateisinantys dokumentai turi būti pateikiami Savivaldybės administracijos Buhalterijai.
51 straipsnis. Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) skyrimas (steigimas) ir ataskaitos Tarybai pateikimas
1. Savivaldybės kontrolierius į pareigas priimamas konkurso būdu ir iš jų atleidžiamas Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Savivaldybės kontrolierius privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį finansų, ekonomikos, teisės, audito, kontrolės arba viešojo administravimo srityse. Taryba sudaro Pretendentų į Savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisiją.
2. Savivaldybės kontrolieriaus teikimu Taryba steigia juridinį asmenį – Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą. Taryba nustato didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių šioje tarnyboje. Šiai tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako Savivaldybės kontrolierius.
3. Savivaldybės kontrolierius, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojai negali būti Savivaldybės tarybos nariais ir darbo laiku negali dalyvauti politinių partijų veikloje. Savivaldybės kontrolieriaus ir Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis renkamomis pareigomis valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose ir įmonėse.
4. Savivaldybės kontrolieriaus ir Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos nuostatus tvirtina Taryba.
Taryba nustato Savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokestį.
5. Kiekvienais metais Savivaldybės kontrolierius turi parengti išvadą dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos ir išvadą dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio. Šias išvadas Savivaldybės kontrolierius teikia komitetams svarstyti ir, jiems pritarus, teikia Tarybai tvirtinti. Išvada dėl pateikto tvirtinti biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio turi būti patvirtinta iki kiekvienų metų gegužės 1 d. Išvada dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ir patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos turi būti patvirtinta iki kiekvienų metų rugsėjo 15 d.
6. Kontrolės komitetas svarsto Savivaldybės kontrolieriaus parengtą ir iki balandžio 15 d. pateiktą Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą. Savivaldybės kontrolierius Kontrolės komiteto kvietimu turi dalyvauti Kontrolės komiteto posėdyje svarstant Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą. Kontrolės komitetas, išnagrinėjęs Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos plano įvykdymo ataskaitą, rengia ir teikia Tarybai išvadas dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos. Kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaita ir Kontrolės komiteto išvada Tarybai turi būti pateiktos iki gegužės 1 d. Tarybai pritarus, Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaita arba jos santrauka skelbiama vietinėje spaudoje, Savivaldybės interneto tinklalapyje, o esant galimybei – ir per kitas žiniasklaidos priemones.
52 straipsnis. Kitų Savivaldybės pareigūnų bei įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovų skyrimas
1. Taryba skiria Savivaldybės pareigūnus ir skiria ar sudaro kolegialias institucijas, kurias numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir Tarybos sprendimai. Asmenis, kurie teikia kandidatus į šias pareigas, nustato atitinkami įstatymai ir Tarybos sprendimai. Jei pareigūno skyrimas arba institucijos sudarymas numatytas įstatyme, tačiau nenurodyta, kas teikia kandidatus, juos Tarybai teikia meras.
2. Kandidatus į Tarybos skiriamas pareigas Tarybos posėdyje pristato asmuo, teikiantis tuos kandidatus ar kolegialios institucijos sudėtį. Atskiriems kandidatams pristatyti skiriama ne ilgiau kaip 10 minučių, o kolegialios institucijos nariams pristatyti – ne ilgiau kaip 30 minučių.
Kandidatai, įskaitant ir kolegialių institucijų sudarymo atvejus, turi dalyvauti Tarybos posėdyje, kuriame jie pristatomi.
Kandidatams į Savivaldybės pareigūnų ar vadovų pareigas po pristatymo suteikiamas žodis (ne ilgiau kaip 10 minučių). Jie turi atsakyti į Tarybos narių klausimus: ne ilgiau kaip 10 minučių skiriama kiekvienam kandidatui ir ne ilgiau kaip 30 minučių – visiems kandidatams į kolegialias institucijas.
3. Po pristatymo kandidatus svarsto frakcijos ir atitinkami komitetai.
Frakcijos ir komitetai turi teisę suderintu laiku pakviesti kandidatus į savo posėdžius ir pateikti klausimų.
Frakcijos ir komitetai turi pateikti Tarybai išvadas dėl kandidatų ne vėliau kaip per 14 dienų nuo kandidatų pristatymo Taryboje.
4. Siūlomi kandidatai turi būti svarstomi kitame Tarybos posėdyje. Jame turi dalyvauti kandidatą teikiantis asmuo ir kandidatas, įskaitant ir kandidatus į kolegialias institucijas (in corpore).
Pirmiausia išklausomos frakcijų ir komitetų išvados. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje kandidatams ir kandidatus teikiančiam asmeniui Tarybos nariai gali užduoti klausimų (ne ilgiau kaip 15 minučių kiekvienam kandidatui ir ne ilgiau kaip 20 minučių kolegialiai institucijai). Be to, kandidatams į Savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovų pareigas prieš klausimus dar suteikiamas žodis (ne ilgiau kaip 5 minutes).
Po to Taryba balsuoja dėl atitinkamų pareigūnų ar vadovų paskyrimo, kolegialios institucijos (in corpore) paskyrimo ar sudarymo.
5. Jeigu Savivaldybės pareigūnas ar vadovas atšaukiamas, atsistatydina ar dėl kokių nors kitų priežasčių toliau negali eiti pareigų, ne vėliau kaip per mėnesį nuo laisvos vietos atsiradimo artimiausiam Tarybos posėdžiui turi būti teikiami nauji kandidatai. Kol bus patvirtinti nauji kandidatai, Savivaldybės taryba gali kam nors pavesti laikinai eiti pareigas.
6. Tarybai nutarus, sprendimai dėl kandidatų paskyrimo ar kolegialių institucijų sudarymo gali būti priimami skubos tvarka – po pristatymo iš karto balsuojant dėl jų patvirtinimo.
7. Savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu Tarybos sprendimu Tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) į pareigas skiriamas (skiriami) Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu Tarybos sprendimu politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys Administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės. Administracijos direktorius yra pavaldus Tarybai, atskaitingas Tarybai ir merui.
8. Kai Administracijos direktorius atostogų ar ligos metu, taip pat kai jis laikinai negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių, Administracijos direktoriaus pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose, mero potvarkiu pavedama atlikti Administracijos direktoriaus pavaduotojui.
X SKYRIUS. TARYBOS PRIEŽIŪRINĖ VEIKLA
53 straipsnis. Kolegijos, mero ir kitų Savivaldybės pareigūnų atskaitomybė Tarybai
1. Už Savivaldybės savarankiškosios kompetencijos įgaliojimų vykdymą meras, mero pavaduotojai, Kolegijos nariai, Administracijos direktorius yra atsakingi ir atskaitingi Tarybai.
2. Per tris darbo dienas po kiekvieno Kolegijos posėdžio Tarybai turi būti perduotos Kolegijos priimtų protokolinių nutarimų kopijos, kurios išdalijamos visiems komitetams ir frakcijoms.
Per dieną po mero potvarkio pasirašymo Tarybai turi būti perduota potvarkio kopija, kuri išdalijama visiems komitetams ir frakcijoms.
3. Tarybos reikalavimu Kolegija arba atskiri jos nariai turi atsiskaityti Tarybai už savo veiklą. Tai taikoma ir kitų Savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams, kuriuos skiria Taryba. Pakviestieji atsako į Tarybos narių klausimus, pateikia kitą informaciją apie savo ir jiems pavaldžių institucijų veiklą.
4. Meras, mero pavaduotojas (pavaduotojai), Kolegijos nariai arba Administracijos direktorius kiekvieno Tarybos posėdžio pabaigoje paprastai pusę valandos atsakinėja į Tarybos narių klausimus, kurie per Tarybos sekretoriatą pateikiami ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki posėdžio. Į klausimus atsakoma jų pateikimo eilės tvarka.
Jei lieka laiko, Tarybos nariai posėdyje į klausimus atsakinėjusiam merui, mero pavaduotojui (pavaduotojams), Kolegijos nariui ar Administracijos direktoriui gali pateikti kitų klausimų raštu ir žodžiu.
5. Tarybos posėdžio metu ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius į Tarybos narių iš anksto raštu pateiktus klausimus turi atsakyti Savivaldybės kontrolierius ir kiti Savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai, kuriuos skiria Taryba. Klausimų pateikimo tvarka tokia pat, kaip ir šio straipsnio 4 punkte.
6. Meras paskutiniame Tarybos posėdyje pateikia savo ir Kolegijos veiklos per visą kadenciją ataskaitą, o naujai išrinktos Tarybos nariams pateikia informaciją raštu apie Tarybos, Kolegijos ir mero veiklą praėjusios kadencijos metu.
7. Kiekvienais metais Administracijos direktorius viešai informuoja gyventojus apie savo veiklą. Veiklos ataskaitą privalo pateikti iki gegužės 1 d. Ataskaita skelbiama Savivaldybės interneto tinklapyje. Ataskaitos santrauka gali būti skelbiama vietinėje spaudoje.
54 straipsnis. Paklausimai
1. Paklausimu laikomas toks Savivaldybės kompetencijai priskirtas klausimas, dėl kurio Tarybos narys ar jų grupė Tarybos posėdžio metu kreipėsi į Savivaldybės pareigūną, Savivaldybės įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovą. Paklausimu gali būti ir toks klausimas, kurio reikšmingumą balsuodama pripažįsta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma.
2. Tarybos narys ar jų grupė raštu gali pateikti paklausimą merui, Tarybos renkamiems ar skiriamiems pareigūnams, Savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams.
Paklausimus užregistruoja Tarybos sekretoriatas ir perduoda juos atitinkamam pareigūnui.
Paklausimo teikėjas turi teisę bet kuriuo metu savo paklausimą atšaukti.
3. Atsakymo į paklausimą terminas negali būti ilgesnis kaip 10 darbo dienų. Jei pareigūnas, kuriam pateiktas paklausimas, negali laiku atsakyti, jis privalo tai motyvuoti raštu ir pasiūlyti savo terminą, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo paklausimo gavimo. Jeigu paklausimo teikėjai su tokiu pasiūlymu nesutinka, sprendimą dėl atsakymo termino priima meras.
4. Paklausimų teikėjų pageidavimu paklausimai nagrinėjami Tarybos posėdžiuose ir dėl jų priimami sprendimai.
Nagrinėjant paklausimą, turi dalyvauti jo teikėjai (bent vienas jų atstovas). Jei paklausimo teikėjas posėdyje nedalyvauja, paklausimo nagrinėjimas atidedamas, o jeigu apie savo nedalyvavimą paklausimo teikėjas iš anksto nepranešė, paklausimas anuliuojamas.
Paklausimo teikėjas negali pirmininkauti posėdžiui, kuriame svarstomas jo paklausimas.
5. Paklausimas Tarybos posėdyje nagrinėjamas tokia tvarka:
5.3. diskusija, jeigu jos reikalauja kuris nors komitetas ar frakcija. Diskusijoje žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į paklausimą Tarybos nariams. Jeigu Taryba nenusprendžia diskusijos pratęsti, leidžiama kalbėti ne daugiau kaip 4 Tarybos nariams.
Jeigu paklausimo teikėjų nepatenkina atsakymas į paklausimą, jie turi pateikti Tarybai svarstyti rezoliuciją, kurioje Taryba įvertina atsakymą, arba Tarybos sprendimo projektą.
55 straipsnis. Mero ir mero pavaduotojų įgaliojimų pasibaigimas
1. Meras ir mero pavaduotojai prieš terminą netenka savo įgaliojimų Tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų Tarybos narių dauguma:
1.1. Vyriausybės arba Valstybės kontrolės siūlymu už įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, dėl kurių padaryta esminės žalos valstybės ar Savivaldybės interesams bei nuosavybei;
1.2. kai dėl laikino nedarbingumo nedirba daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių;
2. Meras, mero pavaduotojai taip pat netenka savo įgaliojimų prieš terminą, jeigu ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių pareiškia nepasitikėjimą jais, Taryba priima sprendimą atleisti merą, mero pavaduotojus, ir už tokį sprendimą balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų Tarybos narių. Jeigu sprendimas atleisti merą, mero pavaduotojus dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą kartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.
3. Mero pavaduotojai mero teikimu prieš terminą netenka savo įgaliojimų, jeigu už sprendimą atleisti mero pavaduotojus balsuoja visų Tarybos narių dauguma.
4. Mero, mero pavaduotojų įgaliojimai nutrūksta, jeigu jie netenka Lietuvos Respublikos pilietybės ar Tarybos nario mandato.
5. Pasibaigus Tarybos įgaliojimams, baigiasi ir šios Tarybos išrinkto mero ir mero pavaduotojų įgaliojimai.
6. Po savo kadencijos pabaigos meras, mero pavaduotojai, jeigu neišrenkami ar nepaskiriami į ankstesnes pareigas arba prieš terminą netenka savo įgaliojimų (išskyrus atvejus, kai meras, mero pavaduotojai savo įgaliojimų netenka šio straipsnio 1 dalies 1.1 ir 1.3 punktų nustatyta tvarka), turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo Tarybos nariais eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms. Taip pat meras ar mero pavaduotojai turi teisę grįžti į iki išrinkimo Tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas Savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba Savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas Savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba Savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje. Jeigu šie asmenys iki išrinkimo Tarybos nariais tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų Savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba Savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, jiems išmokama 3 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Išmoka išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama. Jeigu šie asmenys mero ir mero pavaduotojo pareigas ėjo trumpiau kaip vienerius metus iki kadencijos pabaigos, jiems išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Nutrūkus mero, mero pavaduotojo įgaliojimams prieš terminą, kai jiems nepasitikėjimą pareiškė ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių ir už tokį sprendimą balsavo ne mažiau kai 1/2 visų Tarybos narių, jiems išmokama 2 mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.
56 straipsnis. Kitų Tarybos skiriamų Savivaldybės institucijų, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovų ir pareigūnų atleidimas bei atšaukimas
1. Pasiūlymas atleisti ar atšaukti Tarybos paskirtą vadovą ar pareigūną turi būti svarstomas, jei to motyvuotu raštu pareikalauja meras, Kolegija, komitetas arba ne mažiau kaip 1/3 Tarybos narių.
2. Pareiškimas dėl kurio nors Tarybos paskirto vadovo ar pareigūno atleidimo ar atšaukimo įteikiamas merui, kuris teikia jį svarstyti frakcijų vadovų sueigai. Toks pareiškimas turi būti paskelbtas artimiausią Tarybos posėdį.
Tie patys Tarybos nariai negali antrą kartą reikalauti atleisti ar atšaukti tą patį pareigūną anksčiau nei po pusės metų nuo ankstesnio reikalavimo svarstymo Tarybos posėdyje.
3. Diskusijoje dėl Tarybos paskirto vadovo ar pareigūno atleidimo ar atšaukimo pirmiausia kalba iniciatorių atstovas (ne ilgiau kaip 10 minučių), po to – vadovas arba pareigūnas, kurio atleidimo arba atšaukimo klausimas yra svarstomas (ne ilgiau kaip 20 minučių). Jam skiriama dar ne ilgiau kaip 20 minučių atsakyti į klausimus. Toliau diskusija tęsiama bendra tvarka.
4. Sprendimas dėl Tarybos paskirto vadovo ar pareigūno atleidimo ar atšaukimo priimamas slaptu balsavimu (panaikinta vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje A858-1333/2012) Daugiau kaip pusės Tarybos posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma, jei Taryba nenusprendžia kitaip.
57 straipsnis. Savivaldybės biudžeto vykdymo kontrolė
1. Savivaldybės biudžeto vykdymą kontroliuoja Ekonomikos ir finansų bei Kontrolės komitetai. Kiti komitetai gali išklausyti informaciją ir kontroliuoti, kaip vykdomi jų kompetencijai atitinkantys biudžeto straipsniai.
Pasibaigus biudžetiniams metams, Tarybos sprendimu gali būti atliekamas nepriklausomas finansų ir (ar) veiklos auditas. Jeigu atliekamas nepriklausomas auditas, audito ataskaita turi būti viešai apsvarstyta Tarybos posėdyje ne vėliau kaip iki atitinkamų biudžetinių metų rugsėjo 1 dienos.
2. Kaip vykdomas Savivaldybės biudžetas, Tarybos posėdyje svarstoma ne rečiau kaip vieną kartą per 6 mėnesius. Tokiam svarstymui Administracijos direktorius pateikia Savivaldybės biudžeto vykdymo apyskaitą.
3. Praėjusiųjų metų biudžeto vykdymo apyskaitą sudaro ir iki kovo 31 dienos pateikia Tarybai tvirtinti Administracijos direktorius. Apyskaitos kopijos perduodamos komitetams, frakcijoms ir Savivaldybės kontrolieriui.
4. Savivaldybės kontrolierius Tarybai išvadas dėl biudžeto vykdymo apyskaitos pateikia ne vėliau kaip per mėnesį nuo apyskaitos gavimo.
5. Gavus Savivaldybės kontrolieriaus išvadas, artimiausią Tarybos posėdį išklausomas Administracijos direktoriaus pranešimas apie Savivaldybės biudžeto įvykdymo apyskaitą, taip pat Savivaldybės kontrolieriaus papildomas pranešimas. Per 3 savaites komitetai apsvarsto biudžeto įvykdymo apyskaitą ir parengia išvadas.
6. Ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos Savivaldybės biudžeto įvykdymo apyskaita ir Savivaldybės kontrolieriaus išvada apie ją turi būti apsvarstytos Tarybos posėdyje.
Posėdyje išklausomas Ekonomikos ir finansų komiteto pranešimas, kitų komitetų išvados. Po diskusijų priimamas Tarybos sprendimas dėl Savivaldybės biudžeto įvykdymo.
XI SKYRIUS. REIKALŲ PERDAVIMAS IR NENUMATYTŲ PROCEDŪRINIŲ KLAUSIMŲ SPRENDIMAS
58 straipsnis. Reikalų perdavimas
1. Tarybai priėmus sprendimą dėl mero atleidimo iš pareigų, buvęs meras Tarybos sprendime nurodytu laiku turi perduoti reikalus naujajam merui ar kitam Tarybos įgaliotam asmeniui, dalyvaujant Tarybos paskirtam atstovui (atstovams).
2. Perduodant reikalus, turi būti surašomas perdavimo ir perėmimo aktas, kuriame turi būti pateikti svarbiausieji duomenys, apibūdinantys faktinę Tarybos ir Kolegijos būklę, Administracijos struktūrą bei etatus, personalo sukomplektavimą, Savivaldybei pavaldžias ir jos reguliavimo sričiai priskirtas įmones, įstaigas bei organizacijas, Administracijos išlaikymo išlaidų sąmatos vykdymą, Savivaldybės biudžeto lėšų naudojimą, buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės būklę, archyvo būklę, Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų, tiesiogiai susijusių su Savivaldybe, ir Tarybos sprendimų vykdymą.
3. Reikalų perdavimo ir perėmimo aktą pasirašo reikalus perduodantis ir juos perimantis asmenys.
Jei reikalus perduodantis arba juos perimantis asmuo nesutinka su kai kuriais akto skyriais (punktais), apie tai jis nurodo raštu, pasirašydamas aktą.
4. Reikalų perdavimo ir perėmimo aktas surašomas dviem egzemplioriais, kurie lieka Taryboje ir Kolegijoje. Buvęs meras turi teisę gauti akto kopiją.
59 straipsnis. Tarybos svarstytų ir priimtų dokumentų saugojimas
Taryboje svarstytų sprendimų originalai ir visa jų rengimo medžiaga saugoma Tarybos sekretoriate Administracijos direktoriaus įsakymu nustatytame, dokumentams saugoti pritaikytame kabinete visą Tarybos kadencijos laiką.
60 straipsnis. Reglamente nenumatytų procedūrinių klausimų sprendimas
XII SKYRIUS. GYVENTOJŲ APKLAUSA
61 straipsnis. Gyventojų apklausa
1. Gyventojai savo nuomonę viešųjų Savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje (toliau – apklausa).
5. Apklausai gali būti teikiami klausimai, kuriuos Savivaldybė sprendžia vykdydama savarankiškąsias bei sutartines funkcijas.
6. Vieną iš Vietos savivaldos įstatyme įteisintų apklausos būdų pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo priima Taryba, atsižvelgdama į Vilniaus mieste esančias sąlygas ir aplinkybes.
8. Gyventojai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina Vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka.
9. Taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 Tarybos narių grupės reikalavimu tokia tvarka:
9.1. apklausą inicijuojanti Tarybos narių grupė pateikia merui prašymą teikti Tarybai klausimą dėl apklausos organizavimo. Prašymą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai;
9.2. prašyme turi būti nurodyta: apklausai teikiamo klausimo tekstas, siūlomi apklausos būdas ir jos teritorija, taip pat Tarybai sprendimo projektą pristatyti įpareigotas grupės narys. Prie prašymo privalu pridėti šio Reglamento nustatyta tvarka parengto Tarybos sprendimo projektą. Sprendimo projekte dėl apklausos paskelbimo turi būti nurodyta: apklausai teikiamo (-ų) klausimo (-ų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą;
9.3. meras ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įpareigoja Tarybos sekretorių teikti Tarybai Tarybos sprendimo projektą arba grąžina dokumentus pareiškėjams nurodydamas grąžinimo priežastis;
10. Tarybos sprendimas paskelbti apklausą turi būti paskelbtas per miesto (regiono) žiniasklaidos priemones.
11. Apklausos rezultatai turi būti svarstomi artimiausiame Tarybos posėdyje. Juos Tarybai pristato apklausos komisijos pirmininkas. Jeigu Taryba nusprendžia atsižvelgti į apklausos rezultatus priimant sprendimą dėl apklausai teikto (-ų) klausimo (-ų), ji: