DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTO
TVIRTINIMO
2011 m. rugpjūčio 30 d. Nr. T1-115
Druskininkai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdama į Redakcinės komisijos siūlymą (Redakcinės komisijos 2011 m. rugpjūčio 19 d. ir 2011 m. rugpjūčio 27 d. posėdžių protokolai Nr. 1 ir Nr. 2), Druskininkų savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Pripažinti netekusiais galios Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimus:
2.1. 2008 m. gruodžio 4 d. Nr. T1-284 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamento t virtinimo“;
2.2. 2010 m. rugsėjo 20 d. Nr. T1-156 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. T1-284 „Dėl Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamento tvirtinimo“ pakeitimo ir įgaliojimų suteikimo“;
PATVIRTINTA
Druskininkų savivaldybės tarybos
2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T1-115
DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Druskininkų savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau - Reglamentas) nustato Druskininkų savivaldybės tarybos (toliau - tarybos), savivaldybės mero (toliau - mero), savivaldybės mero pavaduotojo (toliau - mero pavaduotojo), tarybos komitetų (toliau - komitetų), komisijų bei atskirų tarybos narių veiklos tvarką ir formas. Taip pat nustato mero, savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau administracijos direktoriaus), savivaldybės kontrolieriaus atsiskaitymo tarybai ir gyventojams bei tarybos ir atskirų tarybos narių atsiskaitymo gyventojams tvarką ir numato pagrindines bendravimo su gyventojais formas ir būdus.
2. Tarybos veiklos tvarką ir formas nustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas ir šis Reglamentas.
3. Druskininkų savivaldybės atstovaujamoji institucija yra taryba, vykdomoji institucija - savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas (kai šiai pareigybei tarybos sprendimu suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turinčios vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas. Šios savivaldybės institucijos yra atsakingos už savivaldos teisės ir savo funkcijų įgyvendinimą bendruomenės interesais. Taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių gali sudaryti savivaldybės tarybos kolegiją ir nustatyti jos narių skaičių.
Savivaldybės administracijos direktoriaus atostogų ar ligos metu, taip pat kai jis laikinai negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių, savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas, nustatytas šiame ir kituose įstatymuose, taip pat kituose teisės aktuose, eina savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, neviršydamas tarybos jam suteiktų įgaliojimų.
Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba prižiūri ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai.
4. Savivaldybės funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Vietos valdžios funkcijas įstatymų nustatyta tvarka atlieka taryba. Viešojo administravimo funkcijas įstatymų nustatyta tvarka - taryba, administracijos direktorius, kiti savivaldybės įstaigų ir tarnybų vadovai, valstybės tarnautojai, kuriems teisės aktai ar savivaldybės tarybos sprendimai suteikia viešojo administravimo teises savivaldybės teritorijoje. Viešąsias paslaugas teikia savivaldybės įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybe sudarytas sutartis kiti fiziniai bei juridiniai asmenys, pasirenkami viešai.
5. Tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati taryba. Kitų Savivaldybės viešojo administravimo subjektų priimtus teisės aktus gali sustabdyti ar panaikinti pagal kompetenciją savivaldybės taryba.
6. Reglamentas tvirtinamas ir gali būti papildytas ar keičiamas tarybos sprendimu. Tarybos patvirtinto Reglamento nuostatos galioja ir naujai išrinktai tarybai.
7. Reglamentas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Vietos savivaldos įstatymo ir kitų įstatymų nuostatomis.
II. TARYBA
Tarybos veiklos teisiniai pagrindai ir įgaliojimai
9. Taryba - tai atstovaujamoji savivaldybės institucija, įgyvendinanti savivaldos teisę valstybės teritorijos administraciniame vienete - savivaldybėje ir turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas. Taryba susideda iš 25 įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų - tarybos narių.
10. Tarybos įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti tarybos nariai. Taryba veikia pagal įgaliojimus, nustatytus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose įstatymuose.
11. Jeigu naujai išrinktos tarybos rinkimų rezultatai pripažinti negaliojančiais, esamos tarybos įgaliojimai tęsiasi iki tarybos, kuri bus išrinkta per pakartotinius rinkimus, pirmojo posėdžio arba tiesioginio valdymo laikino įvedimo savivaldybės teritorijoje. Kai savivaldybės teritorijoje laikinai įvedamas tiesioginis valdymas, taryba netenka įgaliojimų.
12. Taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai tarybos posėdžiuose. Tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai ir komisijos savo posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybės kontrolierius, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.
Tarybos narys
13. Tarybos narys yra savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka savivaldybės nuolatinių gyventojų išrinktas savivaldybės bendruomenės atstovas.
14. Išrinktos naujos savivaldybės tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią išrinkta nauja savivaldybės taryba susirenka į pirmąjį posėdį ir šios tarybos narys jame prisiekia.
15. Tarybos narys turi teisę gauti savivaldybės tarybos nario pažymėjimą. Šį pažymėjimą po tarybos nario priesaikos jam įteikia priesaiką priimantis asmuo.
16. Tarybos nario pareigos ir teisės nustatytos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, kituose įstatymuose ir šiame Reglamente.
17. Tarybos, komitetų, komisijų posėdžių, atsiskaitymo su rinkėjais, atstovavimo savivaldybės teritorijoje ir už jos ribų vykdant tarybos ar mero pavedimus laikui tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje.
18. Tarybos narį draudžiama persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę tarybos ar jos komitetų posėdžiuose. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už asmens garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą tarybos narys gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.
19. Tarybos narys ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaito rinkėjams šiame Reglamente nustatyta tvarka.
20. Tarybos narys savivaldybės kompetencijai priskirtais klausimais, turi teisę kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, Savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus (toliau - administravimo subjektą).
21. Tarybos nario paklausimai yra raštiški. Paklausimai pateikiami konkrečiam administravimo subjektui, paklausimo kopiją pateikiant savivaldybės merui.
22. Paklausimo pateikėjas (pateikėjai) turi nurodyti konkretų administravimo subjektą į kurį jis kreipiasi ir išdėstyti problemas, dėl kurių jis kreipiasi.
23. Jei paklausimas pateikiamas tarybos posėdžio metu posėdžio pirmininkas nusprendžia ar į tarybos nario paklausimą atsakoma tame pačiame tarybos posėdyje žodžiu, ar atsakymas pateikiamas raštu, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.
Tarybos nario veiklos aprūpinimas ir apmokėjimas
25. Tarybos posėdžių darbotvarkės turi būti patvirtintos tokios ir posėdžiai turi būti organizuoti taip, kad:
26. Administracijos direktoriaus paskirtas Administracijos valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį ir gaunantis darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto (toliau Administracijos dirbantysis) pildo tarybos komitetų ir komisijų posėdžiuose dalyvavusių tarybos narių darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kurį pasirašo administracijos direktorius.
27. Tarybos nariams (išskyrus merą ir mero pavaduotoją) už darbo laiką, atliekant tarybos nario pareigas, atlyginama (apmokama) iš Administracijai skirtų biudžeto asignavimų. Atlyginimas mokamas tarybos nariams (išskyrus merą ir mero pavaduotoją) už faktiškai dirbtą laiką tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose bei už laiką, vykdant tarybos, mero ar mero pavaduotojo pavedimus. Atlyginimas skaičiuojamas pagal vėliausiai patvirtintą viešai skelbiamą Lietuvos ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VMDU) dydį, atsižvelgiant į faktiškai sugaištą laiką. Šio atlyginimo dydį nustato savivaldybės taryba.
28. Faktiškai sugaištas laikas žymimas, remiantis tarybos, komitetų ir komisijų posėdžių protokolais, mero potvarkiais ar kitais tvarkomaisiais dokumentais darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kuriuos administracijos direktoriaus paskirtas Administracijos dirbantysis pasibaigus mėnesiui iki kito mėnesio 10 d. pateikia Administracijos Finansų ir apskaitos skyriui.
Tarybos, komitetų bei komisijų posėdžių maksimali trukmė nustatyta šio Reglamento 25 punkte, jei posėdis trunka ilgiau, už jame dirbtą laiką tarybos nariams nemokama.
29. Tarybos nariai (išskyrus merą ir mero pavaduotoją) kas mėnesį iki kito mėnesio 10 dienos pateikia Administracijos Finansų ir apskaitos skyriui pažymą apie darbo laiką, už kurį negautas atlyginimas (užmokestis) pagrindinėje darbovietėje. Nesutampant pažymoje nurodytam laikui su Administracijos Dokumentų ir informacijos skyriaus pateiktu darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, pagrindu laikomas mažesnis dokumentuose nurodytas valandų skaičius.
Nepateikus pažymos, atlyginimas tarybos nariams už darbo laiką, atliekant tarybos nario pareigas, nemokamas.
30. Tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka Savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama išmoka atsiskaitytinai:
30.1. Ši išmoka yra 2,5 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio;
30.2. Išmoka mokama kas mėnesį pateikus patvirtintą Išlaidų, susijusių su savivaldybės tarybos nario veikla, ataskaitą, neviršijant 30.1. punkte nurodytų dydžių.
30.3. Išlaidų, susijusių su savivaldybės tarybos nario veikla, ataskaitos formą tvirtina savivaldybės taryba sprendimu
30.4. tarybos nariai užpildytas Išlaidų, susijusių su savivaldybės tarybos nario veikla, ataskaitas pateikia savivaldybės administracijai už ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 5 dienos.
31. Jeigu tarybos narys pagal mero potvarkį atstovauja savivaldybei už jos ribų, Savivaldybės administracija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali sumokėti komandiruotės išlaidas, pervesdama lėšas už kiekvieną komandiruotę į tarybos narių nurodytas bankų sąskaitas.
32. Taryba, meras, mero pavaduotojas ir komiteto pirmininkai (to komiteto nariai), pavesdami tarybos nariams atlikti tam tikrus darbus, susijusius su tarybos veikla, pavedime turi nurodyti, kada tie darbai turi būti atlikti.
33. Tarybos narių pageidavimu susitikimams su gyventojais bei jiems priimti Savivaldybės administracija parengia salę, esančią adresu Vasario 16 - osios g. 7, Druskininkuose. Tarybos narys turi teisę kviesti susitikimuose dalyvauti savivaldybės institucijų bei įstaigų darbuotojus, taip pat kitus tarybos narius.
34. Tarybos, komitetų, komisijų posėdžių, atsiskaitymo su rinkėjais, atstovavimo savivaldybės teritorijoje ir už jos ribų vykdant tarybos ar mero pavedimus laikui, taip pat ir kitais šio Reglamento nustatytais atvejais tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje.
Tarybos komitetai ir jų sudarymas. Komitetų darbo tvarka
35. Komitetai sudaromi tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi tarybos, mero sprendimai.
36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, taryba nustato komitetų ir jų narių skaičių, pavadinimus bei kiekvieno komiteto įgaliojimus, atsižvelgdama į tarybos narių siūlymus. Komitetai sudaromi iš tarybos narių jos sprendimu. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių savivaldybės tarybos sprendimu.
37. Tarybos narys privalo būti vieno, be Kontrolės komiteto, komiteto nariu. Komitetai, išskyrus Kontrolės komitetą, sudaromi laikantis proporcingo daugumos ir mažumos atstovavimo principo.
38. Savivaldybėje privaloma sudaryti Kontrolės komitetą, į kurį įeina vienodas visų savivaldybės tarybos narių frakcijų ir savivaldybės tarybos narių grupės, jei ją sudaro ne mažiau kaip 3 savivaldybės tarybos nariai, deleguotų atstovų skaičius.
39. Jei yra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) siūlymu skiria savivaldybės taryba.
Jei kelios frakcijos, tarybos narių grupės ar tarybos nariai yra pasiskelbę savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) ir kiekviena iš jų atskirai siūlo kandidatus į Kontrolės komiteto pirmininko pareigas, taryba už kiekvieną pasiūlytą kandidatūrą balsuoja atskirai.
Komiteto pirmininku skiriamas tas kandidatas, kuris surinko posėdyje dalyvavusių tarybos narių balsų daugumą. Balsuojama šio Reglamento nustatyta tvarka.
40. Jeigu savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo Kontrolės komiteto pirmininko kandidatūros arba jeigu nėra paskelbta savivaldybės tarybos mažuma (opozicija), Kontrolės komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria savivaldybės taryba mero siūlymu.
41. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją mero siūlymu skiria savivaldybės taryba. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas laikomas paskirtu, jeigu už jo kandidatūrą balsavo posėdyje dalyvavusių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu tarybos nariai nepritaria mero pasiūlytai kandidatūrai, jis siūlo kitą kandidatūrą.
42. Kontrolės komiteto kompetencija nustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.
Kontrolės komitetas svarsto Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos plano projektą. Kontrolės komitetas teikia Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai pasiūlymus dėl šio plano papildymo ar pakeitimo. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba atsižvelgusi į Kontrolės komiteto pasiūlymus dėl veiklos plano projekto, papildo ar pakeičia Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos plano projektą ir iki einamųjų metų lapkričio 5 d. jį patvirtina.
Kontrolės komiteto sprendimas laikomas priimtu, jei už jį balsavo posėdyje dalyvavusių komiteto narių dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komiteto pirmininko ar kito pirmininkaujančio komiteto posėdžiui tarybos nario balsas.
43. Be Kontrolės komiteto taryboje sudaromi 4 komitetai:
44. Suformavus komitetus, skelbiama pertrauka, kurios metu renkami komitetų pirmininkai ir jų pavaduotojai. Komitetų (išskyrus Kontrolės komitetą) pirmininkus ir jų pavaduotojus renka komitetų nariai. Komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas laikomi išrinktais, jeigu už jų kandidatūras balsavo dauguma komiteto narių. Išrinkus komitetų pirmininkus ir jų pavaduotojus, pirmininkai apie tai informuoja tarybą.
45. Komiteto pirmininkai, o jiems nesant - komitetų pirmininkų pavaduotojai:
47. Komiteto posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių. Komiteto posėdžiai paprastai šaukiami prieš paskelbtą tarybos posėdį arba esant būtinumui. Esant būtinumui komiteto posėdžius gali šaukti meras, mero pavaduotojas (pagal nustatytas veiklos sritis). Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. Savivaldybės administracija, jos padaliniai, savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos ir savivaldybės kontroliuojamos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams.
48. Komitetų posėdžio darbotvarkę tvirtina meras. Komiteto posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista komiteto sprendimu, komiteto pirmininko siūlymu.
49. Sprendimai komitetuose priimami komiteto posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komiteto pirmininko balsas.
50. Komiteto posėdžiai yra protokoluojami. Komitetų posėdžius protokoluoja administracijos direktoriaus paskirtas administracijos dirbantysis. Komiteto posėdžių protokolus pasirašo komiteto pirmininkas, o jam nesant - komiteto pirmininko pavaduotojas ar komiteto narys, pirmininkavęs posėdžiui.
51. Keli komitetai savo iniciatyva jų pirmininkų susitarimu gali sušaukti bendrą posėdį. Bendram posėdžiui vadovauja vieno iš komitetų pirmininkas. Sprendimai priimami visų komitetų narių, dalyvaujančių posėdyje, balsų dauguma. Posėdžio protokolą pasirašo posėdžiui vadovavęs vieno iš komitetų pirmininkas.
52. Komitetų posėdžiuose patariamojo balso teise dalyvauja administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas. Komitetai jų kompetencijos klausimais turi teisę pakviesti į posėdžius savivaldybės įstaigų bei savivaldybės kontroliuojamų įmonių vadovus ir pareikalauti iš jų pateikti paaiškinimus svarstomais klausimais. Išimties atvejais, jeigu svarstomi klausimai yra susiję su kitų savivaldybės teritorijoje esančių įstaigų ir įmonių tiesiogine veikla, komitetas gali kviesti į posėdžius atitinkamų įmonių bei įstaigų vadovus ar jų atstovus ir prašyti iš jų paaiškinimų.
53. Komitetų darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti visuomenės atstovai - seniūnaičiai, ekspertai, valstybės tarnautojai ir kiti suinteresuoti asmenys.
Kai komiteto posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, komitetas gali nuspręsti jį nagrinėti uždarame posėdyje.
54. Savivaldybės kontrolierius turi teisę dalyvauti savivaldybės tarybos, komitetų, kolegijos (jei ji įsteigta), komisijų posėdžiuose ir pareikšti nuomonę savo kompetencijos klausimais.
55. Visi asmenys, pageidaujantys dalyvauti komiteto posėdyje, turi užsiregistruoti Savivaldybės administracijoje prieš posėdį, pateikdami asmens dokumentą arba, jei atstovauja juridinį asmenį, teisę atstovauti juridinį asmenį įrodantį dokumentą. Norintys pasisakyti asmenys, užsiregistruodami privalo nurodyti, dėl kurio darbotvarkės klausimo pageidauja pasisakyti.
Komiteto pirmininkas turi teisę leisti pasisakyti posėdyje dalyvaujantiems asmenims.
56. Komitetai savo kompetencijos klausimais turi teisę kontroliuoti, kaip vykdomi tarybos sprendimai.
57. Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę visais komitete svarstomais klausimais, taip pat turi teisę siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos rengiant, teikti pasiūlymus dėl savivaldybės institucijų, įstaigų ir savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiklos patikrinimo.
58. Komitetus techniškai aptarnauja Savivaldybės administracija, kuri organizuoja komitetams reikalingų dokumentų bei kitos medžiagos parengimą; ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po komiteto posėdžio darbotvarkės patvirtinimo skelbia komiteto posėdžio darbotvarkę savivaldybės interneto tinklalapyje ir pateikia parengtą komiteto posėdžio medžiagą tarybos nariams. Komiteto posėdis vyksta ne anksčiau kaip kitą dieną po darbotvarkės paskelbimo.
59. Komitetų įgaliojimai:
59.1. Finansų komiteto įgaliojimai:
59.1.1. svarstyti tarybai pateikto tvirtinti savivaldybės biudžeto projektą, svarstyti ir teikti išvadas dėl biudžeto vykdymo, svarstyti biudžeto tikslinimą;
59.1.2. svarstyti ir teikti išvadas dėl papildomų bei planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų lėšų paskirstymo bei tikslinės paskirties fondų sudarymo ir naudojimo;
59.1.4. svarstyti ir teikti išvadas dėl savivaldybės bendrųjų ilgalaikių investicinių programų projektų rengimo;
59.1.5. svarstyti ir teikti siūlymus dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų ir kitų valstybės fondų lėšų bei materialiojo turto paskirstymo savivaldybės biudžetinėms įstaigoms;
59.1.6. svarstyti ir teikti siūlymus dėl kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų, vietinių rinkliavų bei kitų įmokų nustatymo;
59.1.7. svarstyti ir teikti išvadas dėl naudojimosi bankų kreditais, paskolų ėmimo ir teikimo, garantijų suteikimo ir laidavimo kreditoriams už savivaldybės kontroliuojamų įmonių imamas paskolas;
59.1.8. svarstyti ir teikti siūlymus dėl mokesčių, rinkliavų ir kitų įstatymų nustatytų lengvatų teikimo savivaldybės biudžeto sąskaita. Teikti siūlymus dėl subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rūšių įmonėms tvarkos, atitinkamai teikti siūlymus dėl savivaldybės biudžeto keitimo tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta;
59.1.11. svarstyti tarybai tvirtinti pateiktus savivaldybės ekonominės ir socialinės raidos planus, prognozes ir jų vykdymą, analizuoti lėšų iš Europos Sąjungos ir kitų Struktūrinių fondų naudojimo tikslingumą bei teikti išvadas;
59.1.12. pagal savo kompetenciją svarstyti ir teikti išvadas dėl tarybai teikiamų administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų bei atsakymų į tarybos narių paklausimus;
59.2. Ūkio ir kurorto plėtros komiteto įgaliojimai:
59.2.1. svarstyti ir teikti išvadas dėl savivaldybės teritorijos raidos analizės, bendrųjų ilgalaikių ūkinių, demografinių programų projektų rengimo;
59.2.2. svarstyti ir teikti siūlymus dėl socialinės ir gamybinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos;
59.2.3. svarstyti ir teikti išvadas dėl valstybės paramos būstui įsigyti tvarkymo, socialinių būstų suteikimo, teikti siūlymus dėl socialinio būsto fondo formavimo (statybos, pirkimo ir t. t.) tvarkos, būsto suteikimo tvarkos bei dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydžio;
59.2.4. svarstyti ir teikti siūlymus dėl kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų teikiamas atlygintinas paslaugas bei keleivių vežimą vietiniais maršrutais, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų, vietinių rinkliavų bei kitų įmokų nustatymo;
59.2.5. svarstyti ir teikti išvadas dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise;
59.2.6. svarstyti ir teikti išvadas dėl savivaldybės biudžetinių įstaigų, savivaldybės įmonių, šeimynų, savivaldybės viešųjų įstaigų, akcinių bendrovių steigimo , dėl dalyvavimo jas steigiant ir dėl šių įstaigų, įmonių bei šeimynų reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo arba dalyvavimo jas reorganizuojant, pertvarkant ir likviduojant, taip pat dėl šių juridinių asmenų vadovų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų, dėl bendrų su kitomis savivaldybėmis įmonių steigimo;
59.2.7. svarstyti ir teikti siūlymus dėl teritorijų planavimo, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimo, teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimo;
59.2.8. svarstyti ir teikti siūlymus dėl savivaldybės saugomų teritorijų steigimo, dėl savivaldybės saugomų vietinės reikšmės gamtos bei kultūros paveldo objektų paskelbimo, dėl sprendimų aplinkos apsaugos būklei gerinti;
59.2.9. svarstyti ir teikti siūlymus dėl savivaldybės teritorijos ribų keitimo, savivaldybės pavadinimo suteikimo ir keitimo, gyvenamųjų vietovių sudarymo, jų pavadinimų, teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, taip pat svarstyti ir teikti siūlymus dėl gatvių, aikščių, pastatų, statinių ir kitų savivaldybei nuosavybės teise priklausančių objektų pavadinimų suteikimo ir keitimo;
59.2.10. svarstyti ir teikti išvadas dėl želdinių apsaugos, miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, atliekų tvarkymo bei aplinkos apsaugos, gyvūnų laikymo, prekybos turgavietėse ir kitų taisyklių tvirtinimo;
59.2.11. svarstyti ir teikti išvadas dėl šilumos ir geriamojo vandens tiekimo bei nuotėkų surinkimo ir valymo organizavimo, teikti siūlymus dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo už perkamą kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį bei gamtines dujas;
59.2.12. svarstyti ir teikti siūlymus dėl jungimosi į Savivaldybių sąjungas, dėl bendradarbiavimo su užsienio šalių savivaldybėmis ar prisijungimo prie tarptautinių savivaldos organizacijų;
59.2.15. svarstyti ir teikti siūlymus dėl dalyvavimo užtikrinant viešąją tvarką ir gyventojų rimtį (nusikaltimų kontrolės ir prevencijos vietinių programų kūrimas ir įgyvendinimas pasitelkiant savivaldybės teritoriją aptarnaujančias policijos įstaigas bei įtraukiant į šią veiklą visuomenines organizacijas ir gyventojus);
59.2.16. svarstyti ir teikti siūlymus dėl kraštovaizdžio bei savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymo ir apsaugos;
59.2.17. svarstyti ir teikti išvadas dėl infrastruktūros, socialinės ir ekonominės raidos planavimo, būsto, smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programų rengimo;
59.2.19. svarstyti ir teikti siūlymus dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimo, antrinių žaliavų surinkimo bei perdirbimo organizavimo ir sąvartynų įrengimo bei eksploatavimo;
59.2.20. svarstyti ir teikti siūlymus dėl vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimo, keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimo, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo;
59.2.21. svarstyti ir teikti išvadas dėl dalyvavimo formuojant ir įgyvendinant regionų plėtros programas;
59.2.22. svarstyti ir teikti siūlymus dėl prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos turgavietėse bei viešosiose vietose nustatymo;
59.2.23. svarstyti ir teikti siūlymus dėl savivaldybės priešgaisrinių tarnybų ir civilinės saugos organizavimo;
59.2.24. svarstyti ir teikti siūlymus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos nustatymo, išskyrus atvejus, kai ji nustatyta įstatymuose;
59.2.26. pagal savo kompetenciją svarstyti ir teikti išvadas dėl tarybai teikiamų administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų bei atsakymų į tarybos narių paklausimus;
59.3. Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto įgaliojimai:
59.3.1. svarstyti ir teikti išvadas dėl savivaldybės bendrųjų ilgalaikių socialinių, nusikaltimų kontrolės ir prevencijos, ekologinių, sveikatos ir kitų programų projektų rengimo;
59.3.2. svarstyti ir teikti siūlymus dėl valstybės socialinių ir ekonominių programų tikslinių lėšų ir kitų valstybės fondų lėšų paskirstymo;
59.3.3. svarstyti ir teikti siūlymus dėl valstybės socialinių programų; savivaldybės socialinės plėtros programos tvirtinimo;
59.3.4. svarstyti ir teikti išvadas dėl visuomenės sveikatos, sanitarijos ir higienos, ir kitų taisyklių tvirtinimo ir jų laikymosi kontrolės organizavimo, švaros ir tvarkos viešosiose vietose užtikrinimo;
59.3.5. svarstyti ir teikti išvadas dėl socialinių paslaugų planavimo ir teikimo organizavimo, sąlygų neįgalių gyventojų (invalidų, visiškos negalios invalidų) socialiniam integravimui į bendruomenę sudarymo;
59.3.6. svarstyti ir teikti siūlymus dėl savivaldybės sveikatos programų rengimo ir įgyvendinimo, dėl pirminės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo;
59.3.7. svarstyti ir teikti siūlymus dėl savivaldybėms priskirtos triukšmo prevencijos ir valstybinio triukšmo valdymo įgyvendinimo;
59.3.8. svarstyti ir kontroliuoti piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės ir komercinės paskirties pastatus nagrinėjimą bei sprendimų dėl nuosavybės teisės atkūrimo priėmimą;
59.3.9. svarstyti ir teikti išvadas dėl vaikų ir jaunimo teisių apsaugos užtikrinimo ir organizavimo;
59.3.10. svarstyti ir teikti išvadas bei pasiūlymus dėl socialinės infrastruktūros objektų projektavimo ir statybos;
59.3.11. svarstyti ir teikti išvadas bei pasiūlymus dėl socialinių paslaugų kainų ir lengvatų joms teikimo;
59.3.12. svarstyti ir teikti išvadas bei pasiūlymus dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo už perkamą kurą, elektros ir šilumos energiją, karštą vandenį bei gamtines dujas;
59.3.13. pagal savo kompetenciją svarstyti ir teikti išvadas dėl tarybai teikiamų administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų bei atsakymų į tarybos narių paklausimus;
59.4. Švietimo, kultūros ir sporto komiteto įgaliojimai:
59.4.1. svarstyti ir teikti išvadas dėl ikimokyklinio vaikų ugdymo, vaikų ir jaunimo papildomo ugdymo bei užimtumo, profesinio mokymo, suaugusiųjų neformalaus švietimo, vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrojo lavinimo organizavimo;
59.4.2. svarstyti ir teikti išvadas dėl kūno kultūros ir sporto plėtojimo, turizmo ir gyventojų poilsio organizavimo;
59.4.3. svarstyti ir teikti siūlymus dėl vietinės reikšmės kultūros paveldo objektų paskelbimo savivaldybės saugomais objektais;
59.4.4. svarstyti ir teikti siūlymus dėl gyventojų bendrosios kultūros ugdymo ir etnokultūros puoselėjimo (dalyvavimas kultūros plėtros projektuose, muziejų, teatrų bei kitų kultūros įstaigų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas, likvidavimas ir jų veiklos priežiūra, savivaldybės viešųjų bibliotekų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ir jų veiklos priežiūra);
59.4.7. pagal savo kompetenciją svarstyti ir teikti išvadas dėl tarybai teikiamų administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitų bei atsakymų į tarybos narių paklausimus;
Tarybos komisijos ir jų sudarymo tvarka
60. Taryba jos įgaliojimų laikui sudaro nuolatines komisijas. Jos sudaromos įstatymų numatytais atvejais ar tarybai nusprendus. Kandidatus į komisiją gali siūlyti visi tarybos nariai.
61. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Administracinę komisiją ir Etikos komisiją. Komisijų atsakingųjų sekretorių pareigas atlieka savivaldybės administracijos direktoriaus paskirti valstybės tarnautojai, šios funkcijos įrašomos į jų pareigybės aprašymą.
Etikos komisijos pirmininką savivaldybės taryba mero teikimu skiria iš tarybos narių. Jei yra paskelbta tarybos mažuma (opozicija), ji merui siūlo Komisijos pirmininko kandidatūrą, kurią meras teikia tarybai. Jeigu savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) nepasiūlo Etikos komisijos pirmininko kandidatūros, Etikos komisijos pirmininką savivaldybės taryba skiria mero teikimu.
62. Jei kelios frakcijos, tarybos narių grupės ar tarybos nariai yra pasiskelbę savivaldybės tarybos mažuma (opozicija) ir kiekviena iš jų atskirai siūlo kandidatus į Etikos komisijos pirmininko pareigas, meras tarybai teikia visas pasiūlytas kandidatūras, taryba už kiekvieną pasiūlytą kandidatūrą balsuoja atskirai.
Komisijos pirmininku skiriamas tas kandidatas, kuris surinko posėdyje dalyvavusių tarybos narių balsų daugumą. Balsuojama šio Reglamento nustatyta tvarka.
64. Kitų komisijų pirmininko kandidatūrą iš komisijos narių tarybai tvirtinti teikia meras. Komisijos pirmininko pavaduotojo kandidatūrą iš komisijos narių tarybai tvirtinti teikia komisijos pirmininkas. Jeigu taryba nepatvirtina mero ar komisijos pirmininko pateiktų kandidatų, meras ar komisijos pirmininkas teikia kitus kandidatus iš komisijos narių.
65. Komisijos sudaromos tarybos sprendimu. Sudarant bet kokią komisiją, vadovaujamasi įstatymuose nurodyta komisijų sudarymo tvarka. Įstatymų nustatytais atvejais arba savivaldybės tarybos sprendimu, Reglamento nustatyta tvarka, gali būti sudaromos ir kitos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos.
Savivaldybės taryba į regioninę tarybą deleguoja tarybos narius ir suteikia jiems įgaliojimus tarybos sprendimu.
66. Sudėtingiems, svarbiems, skubiems ir kitiems klausimams spręsti ir pasiūlymams bei išvadoms parengti taryba gali sudaryti laikinąsias komisijas. Laikinosios komisijos pirmininką paprastai iš tarybos narių tarybai tvirtinti teikia meras. Taryba skiria komisijai užduotį ir nustato jos darbo trukmę bei suteikia reikalingus įgaliojimus.
67. Savivaldybės tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti skiriami tarybos nariai, valstybės tarnautojai, savivaldybės įstaigų ir įmonių darbuotojai bei gyvenamųjų vietovių bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės bendruomenės nariai. Vadovaujantis atitinkamų komisijų veiklą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais, komisijų veikloje patariamojo balso teise gali dalyvauti visuomenės atstovai, ekspertai ir valstybės tarnautojai.
Tarybos frakcijos, tarybos narių grupės, tarybos mažuma, tarybos dauguma
68. Savo politiniams tikslams įgyvendinti savivaldybės tarybos nariai gali sudaryti tarybos mažumą (opoziciją), tarybos daugumą, jungtis į frakcijas ar tarybos narių grupes šio Reglamento nustatyta tvarka.
69. Pagal partijų, politinių organizacijų ar jų koalicijų narių sąrašus išrinkti tarybos nariai gali jungtis į frakcijas ar tarybos narių grupes. Tarybos nariai į frakcijas ar grupes jungiasi laisva valia. Frakciją ar grupę gali sudaryti pagal vieną sąrašą išrinkti tarybos nariai, arba pagal kelis sąrašus išrinkti tarybos nariai ir dalis vieno rinkimų sąrašo tarybos narių. Frakcijos ir grupės gali jungtis į koalicijas, kurios gali veikti kaip viena frakcija.
70. Frakcija paskelbiama pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje ne mažiau kaip trims savivaldybės tarybos nariams viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravus, kad veiklą savivaldybės taryboje tęsia susivieniję į frakciją. Pareiškime taip pat turi būti nurodyta frakcijos pavadinimas, jos sudėtis, vadovo ir pavaduotojo vardai bei pavardės.
71. Kiekvienas tarybos narys gali priklausyti tik vienai frakcijai ar tarybos narių grupei. Savivaldybės tarybos nariai, nesusivieniję į savivaldybės tarybos narių frakcijas laikomi savivaldybės tarybos narių grupe. Tarybos nariai, narių grupė arba frakcija (frakcijos) gali jungtis į koalicijas.
72. Tarybos nariai gali jungtis į laikinąsias grupes šio Reglamento nustatyta tvarka. Bendriems interesams konkrečiu klausimu įgyvendinti tarybos nariai gali jungtis į laikinąsias grupes. Tokia grupė laikoma sudaryta, viename iš savivaldybės tarybos posėdžių įteikiant viešą pareiškimą posėdžio pirmininkui. Laikinoji grupė įregistruojama, jeigu pareiškimą pasirašo ne mažiau kaip 2 tarybos nariai.
73. Tarybos mažuma (opozicija) - savivaldybės tarybos narių frakcija ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravusios (deklaravusi), kad nesiūlo savo kandidato sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją, nedelegavusios (nedelegavusi) savo kandidatų į mero, mero pavaduotojo pareigas ir pateikusios (pateikusi) savo veiklos kryptis.
74. Tarybos dauguma - savivaldybės tarybos frakcija ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė, delegavusios (delegavusi) savo kandidatų į savivaldybės vykdomąją instituciją arba mero, mero pavaduotojo pareigas ir pirmajame ar kitame savivaldybės tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, pateikusios (pateikusi) savo veiklos programą, taip pat savivaldybės tarybos narių frakcija ir (ar) savivaldybės tarybos narių grupė viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, nedeklaravusios (nedeklaravusi), kad nedalyvauja sudarant savivaldybės vykdomąją instituciją ir nedelegavusios (nedelegavusi) į mero, mero pavaduotojo pareigas savo kandidatų.
75. Partijų skaičius, pasiskelbiant tarybos mažuma ar dauguma bei sudarant frakcijas ir grupes, neribojamas.
76. Tarybos mažumą (opoziciją), tarybos daugumą, frakcijas ir grupes taryba įregistruoja protokoliniu sprendimu.
77. Pasikeitus frakcijos ar grupės pavadinimui, sudėčiai, vadovui ar jo pavaduotojui, frakcijai ar grupei iširus ar nutraukus veiklą, turi būti raštu pranešta merui, kuris apie tai paskelbia artimiausiame tarybos posėdyje.
III. TARYBOS VEIKLA
79. Taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai tarybos posėdžiuose. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.
80. Tarybos veikla tarp tarybos posėdžių tęsiama komitetuose ir komisijose, taip pat tarybos nariams bendraujant su rinkėjais.
Tarybos posėdžiai
81. Pirmasis tarybos posėdis šaukiamas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka. Pirmąjį naujai išrinktos tarybos posėdį šaukia Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, ne anksčiau kaip ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų dieną ir ne vėliau kaip praėjus 7 kalendorinėms dienoms nuo ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimų paskutinės dienos, kuri nustatoma vadovaujantis Konstitucijos 119 straipsniu. Jeigu buvo surengti pakartotiniai rinkimai - ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo.
82. Pirmajam tarybos posėdžiui pirmininkauja Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir remdamasis Vyriausiosios rinkimų komisijos rekomendacijomis, o išrinkus merą, posėdį toliau tęsia ir jam pirmininkauja meras. Posėdžio protokolą rašo administracijos direktoriaus paskirtas Administracijos dirbantysis.
83. Tarybos nario pažymėjimas tarybos nariui įteikiamas po tarybos nario priesaikos. Šį pažymėjimą jam įteikia priesaiką priimantis asmuo
85. Meras turi būti išrinktas, mero pavaduotojas ir administracijos direktorius turi būti paskirti, sudaryta tarybos kolegija, jei nusprendžiama ją sudaryti, - per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos tarybos posėdžio sušaukimo.
86. Taryba, pirmajame posėdyje išrinkusi merą gali skirti mero pavaduotoją, administracijos direktorių, administracijos direktoriaus pavaduotoją. Jų skyrimo procedūrą organizuoja meras.
87. Tarybos posėdžius, išskyrus pirmąjį, prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai šaukia meras, o kai jo nėra - mero pavaduotojas. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma. Ypatingomis aplinkybėmis, kai nei savivaldybės meras, nei savivaldybės mero pavaduotojas negali eiti mero pareigų, tarybos posėdį šaukia vyriausias pagal amžių tarybos narys, Reglamento nustatyta tvarka.
88. Tarybos posėdžio sušaukimą taip pat gali inicijuoti 1/3 visų tarybos narių. Meras, o kai jo nėra - mero pavaduotojas, privalo sušaukti posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių pateikdami svarstytinus klausimus ir jų sprendimų projektus, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu meras ar mero pavaduotojas, reikalaujant ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos narių, per dvi savaites tarybos posėdžio nešaukia, jį gali sušaukti 1/3 visų tarybos narių. Jeigu meras ar jo pavaduotojas posėdyje nedalyvauja, posėdžiui pirmininkauja ir visus posėdyje priimtus dokumentus pasirašo tarybos paskirtas tarybos narys.
89. Apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir Reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais, meras, o kai jo nėra (tarnybinių komandiruočių, atostogų, ligos ar kitais atvejais, kai jis negali eiti pareigų) - mero pavaduotojas arba įgaliojimus iš 1/3 išrinktų tarybos narių gavęs tarybos narys ne vėliau kaip prieš
3 darbo dienas iki posėdžio pradžios praneša visiems tarybos nariams ir gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovui - seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jo atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene.
90. Gyventojai apie tarybos posėdžio laiką bei jame numatomus svarstyti klausimus, kartu su sprendimų projektais, informuojami ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki tarybos posėdžio savivaldybės interneto tinklalapyje arba per vietinės žiniasklaidos priemones, arba savivaldybės informacinėse lentose.
91. Jeigu tarybos narys negali atvykti į posėdį, apie tai jis raštu arba kitais būdais praneša posėdžio organizatoriui ne vėliau kaip prieš 1 dieną, nurodydamas priežastį. Jeigu paaiškėja, kad nebus kvorumo, posėdžio organizatorius, Reglamento nustatyta tvarka numato kitą posėdžio datą ir apie tai praneša tarybos nariams bei paskelbia per vietinės žiniasklaidos priemones, savivaldybės informacinėse lentose arba savivaldybės interneto tinklalapyje.
92. Į tarybos posėdžius kviečiami savivaldybės kontrolierius, administracijos direktorius, klausimus posėdžiui rengusių komisijų pirmininkai (arba jų įgalioti komisijų nariai), administracijos struktūrinių, struktūrinių teritorinių padalinių vadovai arba jų atstovai bei kiti su svarstomu klausimu tiesiogiai susiję asmenys. Apie tarybos posėdžius ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas turi būti informuojamas Vyriausybės atstovas apskrityje, pateikiant jam posėdžio darbotvarkę ir sprendimų projektus.
93. Tarybos posėdžiai yra atviri. Visi asmenys, pageidaujantys dalyvauti tarybos posėdyje, turi užsiregistruoti Savivaldybės administracijoje prieš posėdį, pateikdami asmens dokumentą arba, jei atstovauja juridinį asmenį, teisę atstovauti juridinį asmenį įrodantį dokumentą. Norintys pasisakyti asmenys užsiregistruodami privalo nurodyti dėl kurio darbotvarkės klausimo pageidauja pasisakyti.
Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje pasisakyti kviestiesiems ir kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims. Jeigu tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su kitais posėdyje dalyvaujančiais asmenimis, jiems leidžiama kalbėti iki 3 minučių ir užduoti klausimus pranešėjams. Suinteresuotas asmuo pranešėjui gali užduoti 1 klausimą, kurio trukmė yra iki 1 minutės. Atsižvelgiant į svarstomo klausimo svarbą posėdžio pirmininkas gali leisti užduoti daugiau klausimų.
Kai yra techninės galimybės, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, tarybos posėdžiai transliuojami interneto tinklalapyje.
94. Taryba gali nuspręsti klausimus, susijusius su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimis, nagrinėti uždarame posėdyje.
95. Tarybos posėdžiams pirmininkauja meras, o kai jo nėra (tarnybinių komandiruočių, atostogų, ligos ar kitais atvejais, kai jis negali eiti pareigų) - mero pavaduotojas. Mero pavaduotojas pirmininkauja savivaldybės tarybos posėdžiui, kai priimant sprendimą meras negali dalyvauti.
96. Posėdžio pirmininkas:
96.1. jeigu posėdyje dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma, skelbia posėdžio pradžią ir iš tarybos narių siūlo išrinkti balsų skaičiavimo atstovus, po to pateikia posėdžio darbotvarkę;
96.3. suteikia žodį svarstomo klausimo pranešėjams, tarybos nariams, savivaldybės kontrolieriui, administracijos direktoriui, kviestiesiems ir kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims, vadovauja klausimų svarstymo eigai;
96.4. kontroliuoja pasisakymų trukmę ir, jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o jam nepaklausius, nutraukia pasisakymą;
96.7. pagal svarstymo rezultatus formuluoja klausimus balsavimui, vadovaujantis šio Reglamento nustatyta balsavimo tvarka, pagal balsų skaičiuotojų pateiktus duomenis skelbia balsavimo rezultatus;
96.8 duoda tarybos nariams pastabas, jeigu jie nesilaiko šio Reglamento arba kelia triukšmą salėje, įžeidinėja tarybą, tarybos narius, kitus asmenis ar kitaip trukdo tarybos darbui;
97. Į patvirtintą darbotvarkę įrašytus klausimus tarybos posėdyje pristato jų rengėjai. Gali būti numatytas ir papildomas pranešėjas.
98. Posėdžio pirmininkas posėdyje svarstomiems klausimams pristatyti pranešėjui priklausomai nuo svarstomo klausimo apimties paprastai skiria nuo 3 iki 20 minučių, jeigu posėdžio pirmininkas nenustato kitaip.
99. Pristatęs klausimą tarybai pranešėjas atsakinėja į tarybos narių klausimus. Tarybos narys, prieš pateikdamas klausimą pranešėjui, informuoja pateiks klausimą savo, tarybos daugumos, tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu. Neinformavęs kieno vardu tarybos narys pateikia klausimą, laikoma, kad klausimas pateiktas tarybos nario vardu. Klausimas turi trukti ne ilgiau kaip 1 minutę, o atsakymas - ne ilgiau kaip 3 minutes. Kiekvienas tarybos narys svarstomu klausimu gali klausti ne daugiau kaip 1 kartą, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis klausia. Tarybos daugumos, tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu klausimą pateikti gali tik vienas jos narys. Klausimą tarybos narys pateikia iš tarybos nario vietos posėdžių salėje.
Atsižvelgiant į svarstomo klausimo svarbą posėdžio pirmininkas gali leisti pateikti daugiau klausimų.
100. Tarybos narys kiekvienu svarstomu klausimu gali pasisakyti 1 kartą, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis kalbės. Prieš pasisakydamas tarybos narys informuoja kalbės savo, tarybos daugumos, tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu. Tarybos narys savo vardu gali kalbėti iki 3 minučių, o tarybos daugumos, tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu - iki 5 minučių. Neinformavęs kieno vardu tarybos narys kalbės, laikoma, kad tarybos narys kalba savo vardu. Tarybos daugumos, tarybos mažumos (opozicijos), frakcijos ar grupės vardu gali pasisakyti tik vienas jos narys. Posėdžio pirmininkas gali nutraukti kalbėtojo pasisakymą arba atsižvelgdamas į svarstomo klausimo svarbą gali pratęsti pasisakymo laiką.
Tarybos narys pasisako iš tarybos nario vietos posėdžių salėje. Pirmininkui leidus gali pasisakyti iš tribūnos.
101. Tarybos posėdyje kiekvienu svarstomu klausimu turi teisę pasisakyti Vyriausybės atstovas apskrityje arba jo įgaliotas atstovas.
102. Tarybos nariai, kurie buvo pasiruošę kalbėti, bet jiems nebuvo suteiktas žodis, pastabas ir pasiūlymus svarstomais klausimais posėdžio pirmininkui gali pateikti raštu. Jie pridedami prie posėdžio protokolo.
103. Baigus diskusijas kiekvienu svarstomu klausimu yra priimamas tarybos sprendimas, teikiant jį balsavimui. Balsavimo pradžią skelbia posėdžio pirmininkas. Balsuojant replikos ir pastabos dėl balsavimo motyvų neleidžiamos.
104. Sprendimai gali būti tokie: priimti pateiktą tarybos sprendimą, nepriimti tarybos sprendimo, priimti posėdžio metu patikslintą sprendimą, atidėti pateiktą tarybos sprendimo projektą, nurodant atidėjimo priežastis.
Taryba kiekvienam atidėtam sprendimo projekto svarstymui nustato konkretų atidėjimo terminą. Atidėtam tarybos sprendimo projektui parengti gali būti sudaroma redakcinė arba kita tarybos komisija ir mero teikimu paskiriamas komisijos pirmininkas. Jis praneša tarybai komisijos darbo rezultatus ir pristato tarybai sprendimo projektą.
Tarybos sprendimas apsiriboti klausimo svarstymu arba jį atidėti įforminamas protokoliniu sprendimu.
105. Tarybos sprendimai priimami atviru arba slaptu balsavimu. Balsuoti gali tik posėdyje dalyvaujantys tarybos nariai. Balsuojama „už”, „prieš” arba „susilaikoma”. Tarybos narys privalo nebalsuoti tarybos posėdyje, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui. Kitais atvejais tarybos nariui nebalsavus „už“, „prieš“ arba „susilaikoma“ laikoma, kad tarybos narys svarstant atitinkamą klausimą nedalyvavo tarybos posėdyje.
107. Slaptai balsuojama kai renkamas meras, skiriamas mero pavaduotojas, administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojai, sprendžiamas nepasitikėjimo meru, mero pavaduotojais, savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojais klausimas. Šiuo būdu paprastai balsuojama pertraukos metu naudojant specialios formos balsavimo biuletenius. Balsavimo biuletenius parengia Savivaldybės administracija, biuletenio formą tvirtina taryba, o tarybos nariams juos išduoda Balsų skaičiavimo komisija. Biuletenis antspauduojamas atstovaujamosios institucijos antspaudu. Balsuojant specialios formos balsavimo biuleteniais, balsavimo vietoje turi būti balsadėžė.
109. Jei svarstytu klausimu buvo balsuojama, bet sprendimas nebuvo priimtas, pakartotinai teikti tarybai sprendimo projektą galima ne ankščiau kaip po šešių mėnesių, jei taryba neapsisprendė kitaip.
110. Balsavimui gali būti pateiktas vienas arba keli alternatyvūs siūlymai. Alternatyvūs siūlymai paprastai pateikiami balsavimui pagal pateikimo svarstyti eilę.
111. Jei pateiktas vienas siūlymas, balsuojama „už“, „prieš“ arba „susilaikoma“. Jei pateikta daugiau alternatyvių siūlymų, balsuojama „už pirmąjį siūlymą“, „už antrąjį siūlymą“ ir t.t. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas.
Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Tarybos narių balsavimo rezultatai yra saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto tinklalapyje.
112. Tarybos sprendimai, išskyrus atvejus, numatytus šiame Reglamente, priimami posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma. Tarybos narys nedalyvauja balsavime, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimaisiais giminaičiais susiję turtiniai bei finansiniai klausimai arba kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, apie tai garsiai pranešdamas.
Tarybai svarstyti siūlomų klausimų bei savivaldybės tarybos sprendimų projektų rengimas
113. Taryboje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais merui pateikia komitetai, komisijos, tarybos nariai, tarybos narių frakcijos ir grupės savivaldybės kontrolierius, savivaldybės administracijos direktorius (toliau - projektų rengėjai).
114. Visuomeninės organizacijos, gyventojai ar jų įgalioti atstovai dėl siūlomo svarstyti tarybos posėdyje klausimo rengimo gali raštu kreiptis į Reglamento 113 punkte nurodytus projektų rengėjus.
115. Projektų rengėjai parengtą projektą su savo ir projekto rengėjo padalinio vadovo viza, suderinę su Teisės ir civilinės metrikacijos skyriumi bei administracijos direktoriumi (administracijos direktoriaus pavaduotoju), teikia svarstyti komitetams, likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki komiteto posėdžio. Jeigu projektų rengėjai yra komitetai, komisijos, tarybos nariai - tarybos sprendimų projektai turi būti derinami su Savivaldybės administracija, kuri pateikia dėl jų išvadas.
116. Sprendimų projektų aiškinamuosiuose raštuose turi būti įvardintos pagrindinės priežastys, dėl ko priimamas sprendimas, laukiami rezultatai bei lėšų poreikis, reikalingas sprendimui įgyvendinti.
117. Komitetuose apsvarstytus sprendimų projektus administracijos direktoriaus paskirtas Administracijos dirbantysis registruoja ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos skelbia savivaldybės interneto tinklalapyje. Suregistruotus sprendimų projektus kartu su aiškinamaisiais raštais bei reikalingais papildomais dokumentais administracijos direktorius pateikia merui likus ne mažiau kaip 4 darbo dienoms iki posėdžio.
118. Tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių yra pateikti sprendimų projektai šiame skirsnyje nustatyta tvarka.
119. Ekstremalių įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras turi teisę pateikti savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlyti priimti sprendimą skubos tvarka.
120. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sudaro meras. Ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Jei meras svarstytinų klausimų į posėdžio darbotvarkę neįtraukia, dėl jų įtraukimo į darbotvarkę sprendžia savivaldybės taryba. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jei dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios.
121. Tarybos sprendimų projektai tarybos sprendimu gali būti skelbiami svarstyti gyventojams. Gyventojai gali susipažinti su parengtais sprendimų projektais, pateikti pasiūlymus bei pastabas dėl projektų. Tokiu atveju turi būti nurodyti tarybos sprendimų projektų iniciatoriai ir rengėjai, kiek laiko ir kokia tvarka gyventojai gali teikti pastabas ir pasiūlymus dėl projektų.
Tarybos posėdyje priimtų dokumentų įforminimas ir įsigaliojimas
122. Tarybos posėdžiai yra protokoluojami. Posėdžio protokolą privalo pasirašyti tam posėdžiui pirmininkavęs meras arba mero pavaduotojas ar išrinktas tarybos narys ir protokolą rašęs administracijos direktoriaus paskirtas Administracijos dirbantysis.
123. Tarybos posėdžio protokolai rašomi Dokumentų rengimo taisyklių nustatyta tvarka. Tarybos posėdžio protokolo rašymui gali būti naudojamos techninės priemonės (kompiuteris, diktofonas ir kitos priemonės).
124. Prie posėdžio protokolo pridedami tarybos priimti sprendimai ir reikalingi papildomi dokumentai.
125. Už priimtų dokumentų įforminimą ir protokolo parengimą atsako administracijos direktoriaus paskirtas Administracijos dirbantysis.
126. Tarybos sprendimą posėdžio pirmininkas pasirašo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po jo priėmimo.
127. Sprendimo atitikimo posėdžio protokolui žymą rašo administracijos direktoriaus paskirtas Administracijos dirbantysis, pasirašęs posėdžio protokolą, po to tarybos sprendimą pasirašo posėdžio pirmininkas.
128. Tarybos priimti norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje arba kitą dieną po oficialaus informacinio pranešimo vietinėje spaudoje apie norminio teisės akto priėmimą ir viso norminio teisės akto paskelbimo savivaldybės interneto tinklalapyje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Oficialiame informaciniame pranešime apie teisės akto priėmimą nurodoma teisės akto priėmimo data, numeris, antraštė, jei ji yra, išdėstoma priimto sprendimo esmė ir nurodomas interneto tinklalapio, kuriame paskelbtas teisės aktas, adresas. Individualūs teisės aktai įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.
129. Su visais galiojančiais tarybos sprendimais savivaldybės gyventojai gali susipažinti Savivaldybės interneto tinklalapyje ir Savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriuje Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.
130. Tarybos posėdžio protokolas kartu su priedais sutvarkomas ir pateikiamas pasirašyti posėdžio pirmininkui ne vėliau kaip per 10 dienų po įvykusio posėdžio.
131. Tarybos nariai su posėdžių protokolais ir jų priedais gali susipažinti Savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriuje.
132. Tarybos posėdžio protokolo išrašas tarybos nariui daromas pagal jo merui pateiktą rašytinį prašymą.
133. Tarybos nariai gali pareikšti pretenzijas dėl protokolo artimiausiame tarybos posėdyje. Jei yra ginčytinų klausimų, to posėdžio pirmininkas teikia informaciją tarybai, kuri gali priimti atitinkamą sprendimą.
Savivaldybės biudžeto svarstymas
135. Savivaldybė turi savarankišką biudžetą, kuris sudaromas ir tvirtinamas vieneriems biudžetiniams metams. Savivaldybės biudžeto rengimo, svarstymo ir tvirtinimo procedūrą nustato Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai.
136. Savivaldybės biudžeto sudarymo pagrindas yra Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinti savivaldybių finansiniai rodikliai bei tarybos patvirtintos socialinės, ekonominės ir kitos programos bei Savivaldybės funkcijoms įgyvendinti reikalingų lėšų skaičiavimai.
138. Apsvarsčius komitetuose Savivaldybės biudžeto projektas skelbiamas vietinės žiniasklaidos priemonėse, savivaldybės interneto tinklalapyje ir savivaldybės informacinėse lentose likus 14 dienų iki tarybos posėdžio. Gyventojai per 7 dienas po Savivaldybės biudžeto projekto viešo paskelbimo gali pateikti raštu savo pastabas ir pasiūlymus administracijos direktoriui.
139. Administracijos direktorius, išanalizavęs gautas gyventojų pastabas ir pasiūlymus dėl Savivaldybės biudžeto projekto, teikia juos svarstyti bendram komitetų posėdžiui. Negavęs gyventojų pastabų ir pasiūlymų administracijos direktorius likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki tarybos posėdžio teikia merui sprendimo projektą dėl Savivaldybės biudžeto tvirtinimo. Meras teikia Savivaldybės biudžeto projektą tarybai svarstyti.
140. Tarybos posėdyje išklausomas administracijos direktoriaus pranešimas dėl Savivaldybės biudžeto projekto, informuojama, į kuriuos pasiūlymus bei pastabas buvo atsižvelgta rengiant Savivaldybės biudžeto projektą.
141. Pasibaigus biudžetiniams metams, tarybos sprendimu gali būti atliekamas nepriklausomas finansų ir (ar) veiklos auditas. Jeigu nepriklausomas auditas atliekamas, audito ataskaita turi būti viešai apsvarstyta tarybos posėdyje ne vėliau kaip iki atitinkamų biudžetinių metų rugsėjo 1 dienos.
142. Metinius savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius, metinius savivaldybės finansinių ataskaitų rinkinius rengia administracijos direktorius, remdamasis savivaldybės biudžeto apskaitos duomenimis - į savivaldybės biudžetą gautų pajamų ir savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojų panaudotų asignavimų bei asignavimų valdytojų pateiktomis programų sąmatų įvykdymo ataskaitomis. Parengti šių ataskaitų rinkiniai iki kitų metų kovo 15 d. teikiami savivaldybės kontrolieriui. Taryba, gavusi savivaldybės kontrolieriaus išvadą dėl metinių savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, metinių savivaldybės finansinių ataskaitų rinkinių, savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo, iki kitų metų gegužės 1 d. ją tvirtina.
Tarybos sprendimų įgyvendinimas ir kontrolė
144. Visi priimti sprendimai registruojami Savivaldybės administracijos Dokumentų ir informacijos skyriuje tam skirtame registre Dokumentų rengimo taisyklių nustatyta tvarka.
IV. TARYBOS, JOS INSTITUCIJŲ, MERO, TARYBOS NARIŲ, SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS IR SAVIVALDYBĖS KONTROLIERIAUS ATSISKAITYMAS GYVENTOJAMS
147. Taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus per 5 mėnesius nuo kalendorinių metų pradžios pateikia savivaldybės bendruomenei viešą savo veiklos ataskaitą. Ataskaitą tarybos vardu pateikia meras ir mero pavaduotojas, pagal nustatytas veiklos sritis, kartu atsiskaitydami tarybai ir už savo veiklą, ją pristatydami tarybos posėdyje ir pateikdami atskiru spaudiniu arba informuodami vietinės žiniasklaidos priemonėse apie ataskaitą ir paskelbdami savivaldybės interneto tinklalapyje. Ataskaita skelbiama per vieną mėnesį nuo sprendimo dėl šios ataskaitos priėmimo. Meras taip pat pateikia rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei savivaldybės veiklos ataskaitą.
148. Taryba ne rečiau kaip vieną kartą per metus išklauso mero, administracijos direktoriaus, savivaldybės kontrolieriaus, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė ji yra, savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir organizacijų vadovų ataskaitas. Taryba dėl šių ataskaitų priima sprendimus.
149. Tarybos narys ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaito rinkėjams. Atsiskaitymo gyventojams organizavimu rūpinasi pats tarybos narys. Administracija privalo sudaryti sąlygas tarybos nariams atsiskaityti gyventojams, suteikdama vieną iš savivaldybės administracijos pastate, esančiame adresu Vasario 16-osios g. 7, Druskininkai, esančių salių bei apie atsiskaitymo laiką ir vietą informuodama savivaldybės interneto tinklalapyje.
150. Administracijos direktorius ne rečiau kaip vieną kartą per metus per 5 mėnesius nuo kalendorinių metų pradžios raštu pateikia savo ir savivaldybės administracijos veiklos ataskaitą tarybai ir merui. Administracijos direktoriaus ataskaita pateikiama atskiru spaudiniu arba pateikiama informacija vietinės žiniasklaidos priemonėse apie šią ataskaitą ir paskelbiama savivaldybės interneto tinklalapyje. Ataskaita paskelbiama per vieną mėnesį nuo sprendimo dėl šios ataskaitos priėmimo. Tarybai pareikalavus savivaldybės vykdomojo institucija apie įgyvendinamas valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas atsiskaito tarybos posėdyje.
151. Kiekvienais metais iki liepos 1 d. ,savivaldybės kontrolierius pateikia Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitą. Pateikęs veiklos ataskaitą savivaldybės kontrolierius atsako į tarybos narių klausimus. Tarybai priėmus sprendimą dėl Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaitos, per mėnesį jos santrauka paskelbiama vietinės žiniasklaidos priemonėse, savivaldybės interneto tinklalapyje.
152. Savivaldybės kontrolierius kiekvienais metais tarybai teikia išvadas dėl:
152.1. savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto bei patikėjimo teise valdomo valstybės turto ataskaitos iki liepos 1 d.;
152.2. pateiktų tvirtinti metinių savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio iki balandžio 15 d.;
153. Taryba išklauso savivaldybės kontrolieriaus teikiamas išvadas, nurodytas šio Reglamento 152 punkte, ir priima protokolinį sprendimą dėl jų. Išvadą dėl savivaldybės biudžeto ir turto naudojimo savivaldybės kontrolierius tarybai teikia kartu su Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos ataskaita.
V. MERAS, MERO PAVADUOTOJAS
155. Taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių renka merą ir mero siūlymu iš tarybos narių skiria mero pavaduotoją (pavaduotojus). Meras renkamas, o mero pavaduotojas skiriami slaptu balsavimu. Meras yra savivaldybės vadovas.
157. Mero teikimu taryba nustato mero pavaduotojo veiklos sritis. Kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas atlieka visas jo pareigas, išskyrus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme numatytas išimtis.
158. Mero pavadavimas, kai meras negali eiti pareigų (tarnybinių komandiruočių, atostogų, ligos ar kitais atvejais, kai jis negali eiti pareigų), įforminamas tarybos sprendimu, o tarp tarybos posėdžių - jo paties potvarkiu. Mero pavaduotojas atlieka savivaldybės tarybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus. Kai meras negali eiti pareigų (tarnybinių komandiruočių, atostogų, ligos ar kitais atvejais, kai jis negali eiti pareigų), mero pavaduotojas atlieka visas mero pareigas, išskyrus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo numatytas išimtis.
159. Mero, mero pavaduotojo įgaliojimai nustatyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose teisės aktuose.
160. Meras gali pats atstovauti savivaldybei teisme, taip pat bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis arba įgalioti bei deleguoti kitus asmenis, jeigu tarybos sprendimu nėra pavesta tai atlikti jam pačiam.
161. Mero siūlymas tarybai pavesti savivaldybės kontrolieriui atlikti veiklos plane nenumatytą Administracijos, savivaldybės administravimo subjektų bei savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinį ir veiklos auditą, šis siūlymas įforminamas protokoliniu sprendimu arba tarybos sprendimu. Siūlymas laikomas priimtu, jei už jį balsavo posėdyje dalyvaujančių tarybos narių dauguma. Meras, gavęs savivaldybės kontrolieriaus pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus teikia jas svarstyti komitetų ir tarybos posėdžiuose.
162. Meras savo kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes iš savivaldybės tarybos narių šių sutikimu, savivaldybės administracijos direktoriaus deleguotų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės atstovų. Meras, mero pavaduotojas pagal nustatytas veiklos sritis koordinuoja tarybos komitetų ir komisijų veiklą.
164. Meras ir mero pavaduotojas turi teisę į 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas Merui ir mero pavaduotojui gali būti suteikiamos tikslinės atostogos, numatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Nemokamos atostogos dėl dalyvavimo Seimo, Respublikos Prezidento rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą ar savivaldybių tarybų rinkimuose suteikiamos įstatymų nustatyta tvarka. Merui ir mero pavaduotojui atostogos suteikiamos Druskininkų savivaldybės tarybos įgalioto asmens sprendimu, pagal pateiktą prašymą. Atostogų metu meras ir mero pavaduotojas neatlieka mero ar mero pavaduotojo pareigų, tačiau gali atlikti tarybos nario pareigas.
Mero, mero pavaduotojo atleidimas prieš terminą
165. Meras ir mero pavaduotojas prieš terminą netenka savo įgaliojimų tarybos sprendimu, jeigu už tai balsuoja visų tarybos narių dauguma, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatytais atvejais.
166. Taryba, gavusi siūlymą, raštą ar prašymą dėl nepasitikėjimo meru arba mero pavaduotoju, privalo šį klausimą svarstyti pirmame planuotame tarybos posėdyje arba šaukti neeilinį tarybos posėdį.
167. Nepasitikėjimo meru klausimas svarstomas posėdžio pradžioje. Šiam posėdžiui pirmininkauja tarybos išrinktas posėdžio pirmininkas. Meras arba mero pavaduotojas posėdžiui pirmininkauti negali.
168. Jei sprendimas atleisti merą, mero pavaduotoją dėl nepasitikėjimo nepriimamas, šį klausimą pakartotinai svarstyti galima tik po pusės metų.
169. Mero rinkimų procedūra:
169.1. mero rinkimui turi būti sudaryta balsų skaičiavimo komisija. Balsų skaičiavimo komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip 3 nariai. Pagal pateiktus tarybos narių siūlymus taryba balsuoja už kiekvieną pateiktą siūlymą - dėl Balsų skaičiavimo komisijos sudarymo principo ir narių skaičiaus;
169.2. mero kandidatūrą gali siūlyti partijos, frakcijos ir atskiri tarybos nariai. Tarybos narys gali siūlyti ir savo kandidatūrą. Atskiro tarybos nario pasiūlytai kandidatūrai turi pritarti dar bent vienas tarybos narys. Tarybos narys gali siūlyti tik vieną ir pritarti tik vienam kandidatui. Keliamų kandidatų skaičius neribojamas;
169.3. baigus siūlyti kandidatus, posėdžio pirmininkas perskaito visų kandidatų pavardes ir paklausia, ar jie sutinka balotiruotis. Pasiūlytam kandidatui nesutikus balotiruotis, į balsavimo biuletenį tarybos narys neįrašomas;
169.4. posėdžio pirmininkas visiems pasiūlytiems ir sutikusiems balotiruotis kandidatams jų pavardžių abėcėlės tvarka suteikia žodį savo būsimos veiklos programai pristatyti - iki 15 minučių ir atsakymams į tarybos narių klausimus - iki 30 minučių;
169.5. posėdžio pirmininkas skelbia diskusiją dėl pasiūlytų kandidatų ir jų pristatytų programų, kurioje leidžiama pasisakyti „už“ ir „prieš“. Diskusijoje turi teisę iki 3 minučių kalbėti kiekvienas tarybos narys. Tarybos narys kalbantis partijos vardu, turi teisę kalbėti iki 5 minučių;
169.6. pasibaigus diskusijai, posėdžio pirmininkas suteikia kandidatams baigiamąjį žodį iki 5 minučių, kurio metu kandidatas gali atsisakyti balotiruotis rinkimuose į mero pareigas.
169.7. posėdžio pirmininkas pristato slapto balsavimo biuletenio pavyzdį dėl išrinkimo meru ir siūlo jį patvirtinti balsuojant;
169.8. posėdžio pirmininkas pristato slapto balsavimo tvarką, biuletenio užpildymą ir paaiškina, kada biuletenis bus laikomas negaliojančiu;
169.9. visų balotiruotis sutikusių kandidatų vardai ir pavardės abėcėlės tvarka įrašomos į slapto balsavimo biuletenius;
169.10. skelbiama balsavimo pertrauka, po kurios Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas perskaito protokolus dėl Balsų skaičiavimo komisijos pasiskirstymo pareigomis ir dėl mero rinkimo;
169.11. jei buvo pasiūlyta daugiau nei du kandidatai ir balsuojant nė vienas kandidatas nesurinko reikiamo balsų skaičiaus, skelbiamas naujas balsavimas, kuriame dalyvauja 2 daugiausia balsų surinkę kandidatai. Jei kandidatai surenka vienodą balsų skaičių, balsavimas kartojamas dar kartą;
169.12. jeigu dalyvaujant dviems daugiausia balsų surinkusiems kandidatams nė vienas iš jų nesurinko daugiau kaip pusės visų tarybos narių balsų, taryba priima sprendimą dėl kito posėdžio datos. Jis turi vykti ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po pirmojo posėdžio;
169.14. kai vienas iš siūlomų kandidatų balsavimo metu surenka daugiau kaip pusę visų tarybos narių balsų, jis laikomas išrinktu meru;
170. Pasibaigus įgaliojimų laikui arba tarybai priėmus sprendimą dėl mero atleidimo iš pareigų, buvęs meras tarybos sprendime nurodyta tvarka perduoda reikalus.
171. Posėdžiui, kuriame svarstomas nepasitikėjimo mero pavaduotoju klausimas, pirmininkauja meras arba kitas posėdyje išrinktas tarybos narys.
VI. BENDRAVIMAS SU GYVENTOJAIS
174. Meras, mero pavaduotojas gyventojus paprastai priima vieną kartą per savaitę. Apie priėmimą skelbiama vietinės žiniasklaidos priemonėse, savivaldybės informacinėse lentose ir savivaldybės interneto tinklalapyje.
175. Tarybos nariai gyventojus priima ir susitinka su jais, patys nustatę priėmimo laiką. Apie priėmimo laiką ir vietą, nurodytą šio Reglamento 33 punkte, Savivaldybės administracija informuoja gyventojus savivaldybės interneto tinklalapyje.
176. Tarybos nariai jų vardu gautus rinkėjų prašymus nagrinėja patys arba siunčia juos nagrinėti atitinkamai institucijai prašydami jos atsakyti pareiškėjui, o kopiją pateikti tarybos nariui. Apie prašymų nagrinėjimo rezultatus pareiškėją Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytais terminais informuoja pats tarybos narys arba tarybos nario paprašyta prašymą nagrinėjusi atitinkama institucija. Tarybos ar tarybos nario vardu gauti prašymai gali būti nagrinėjami tarybos komitetuose, o esant būtinumui ir tarybos posėdyje.
VII. PETICIJŲ PRIĖMIMAS IR NAGRINĖJIMAS
177. Peticijos, pateiktos savivaldybės institucijai - tarybai bei administracijos direktoriui, nagrinėjamos Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Peticijų komisijos nuostatų ir šio Reglamento nustatyta tvarka.
VIII. VIETOS GYVENTOJŲ APKLAUSA
179. Gyventojai savo nuomonę viešųjų savivaldybės reikalų tvarkymo klausimais gali pareikšti dalyvaudami vietos gyventojų apklausoje (toliau - apklausa). Apklausos rezultatai yra patariamojo pobūdžio. Apklausoje gali dalyvauti Savivaldybės gyventojai, kurie turi teisę rinkti tarybą.
180. Vietos gyventojų apklausos bendrieji principai, apklausai teikiami klausimai, jos būdai ir teritorija bei kiti su apklausa susiję klausimai nustatyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.
181. Vieną iš Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme įteisintų apklausos būdų pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo priima taryba, atsižvelgdama į savivaldybėje egzistuojančias sąlygas ir aplinkybes.
183. Gyventojai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatyta tvarka.
184. Taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 tarybos narių grupės reikalavimu tokia tvarka:
184.1. Apklausą inicijuojanti tarybos narių grupė pateikia merui prašymą teikti tarybai klausimą dėl apklausos organizavimo. Prašymą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai.
184.2. Prašyme turi būti nurodyta: apklausai teikiamo klausimo tekstas, siūlomi apklausos būdas ir jos teritorija, taip pat tarybai sprendimo projektą pristatyti įpareigotas grupės narys. Prie prašymo privalu pridėti šio Reglamento nustatyta tvarka parengto tarybos sprendimo projektą dėl apklausos paskelbimo. Sprendimo projekte turi būti nurodyta: apklausai teikiamo (-ų) klausimo (-ų) tekstas, apklausos teritorija, apklausos būdas, apklausos data ir vieta, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą.
184.3. Meras, gavęs prašymą dėl apklausos paskelbimo, teikia sprendimo projektą Reglamento nustatyta tvarka.
185. Tarybos sprendimas paskelbti apklausą turi būti paskelbtas vietinės žiniasklaidos priemonėse, savivaldybės informacinėse lentose ir savivaldybės interneto tinklalapyje.