Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL INOVACIJŲ VERSLE 2009–2013 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2009 m. birželio 3 d. Nr. 577
Vilnius
Įgyvendindama Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1047 (Žin., 2008, Nr. 124-4718), II skyriaus „Mikroekonominės politikos įgyvendinimas“ 4 uždavinį „Skatinti inovacijas ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), plėtojant privataus ir viešojo sektorių partnerystę ir sudarant privataus verslo investavimo į MTEP paskatas“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 577
INOVACIJŲ VERSLE 2009–2013 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Inovacijų versle 2009–2013 metų programa (toliau vadinama – ši programa) parengta vadovaujantis Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1047 (Žin., 2008, Nr. 124-4718).
2. Ši programa suderinta su Ilgalaikės mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1646 (Žin., 2003, Nr. 121-5489), Aukštųjų technologijų plėtros 2007–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1048 (Žin., 2006, Nr. 114-4356), Prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros 2007–2010 metų krypčių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 166 (Žin., 2007, Nr. 21-766), Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489), Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1447 (Žin., 2008, Nr. 7-239), taip pat Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos konvergencijos tikslui įgyvendinti, patvirtintos 2007 m. balandžio 26 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. CCI 2007LT16UNS001, ir šiai strategijai įgyvendinti skirtų veiksmų programų nuostatomis.
3. Šios programos paskirtis – sudaryti sąlygas valstybės institucijoms ir įstaigoms įgyvendinti kryptingą ir koordinuotą Lietuvos verslo inovatyvumo didinimo politiką, nustatyti inovacijų politikos įgyvendinimo tikslus, uždavinius ir priemones 2009–2013 metų laikotarpiui.
4. Šioje programoje vartojamos sąvokos:
Inovacija versle – kompleksinis procesas, kurio metu įmonė sukurtas, sukauptas ar įgytas žinias paverčia technologiškai naujais ar technologiškai iš esmės patobulintais produktais (gaminiais, paslaugomis) arba procesais, tampančiais preke ar panaudojamais prekėms gaminti. Inovacija versle laikomi ir netechnologiniai įmonės veiklos organizavimo pokyčiai (pvz., įdiegti pažangūs valdymo metodai, vadybos sistemos), tačiau su sąlyga, kad šiuos pokyčius būtų galima išreikšti įmonės veiklos rodiklių (tokių kaip produktyvumas, pardavimas ar pelnas) didėjimu.
Inovacijų tipologijos ir lygių lentelė pateikiama šios programos 1 priede.
Inovacijų paramos įstaigos – pelno nesiekiantys viešieji juridiniai asmenys, įsteigti su inovacijų populiarinimu, inovacijų partnerystės skatinimu ir inovacijų paramos paslaugų teikimu susijusiai veiklai vykdyti, t. y. mokslo (technologijų) parkai, technologijų inkubatoriai, inovacijų (technologijų) centrai ir panašiai.
II. APLINKOS ANALIZĖ
5. Globalizacija, žinių ekonomika, informacinė visuomenė – tai raktiniai žodžiai, iš esmės apibūdinantys šių dienų verslo aplinką ir iššūkius, su kuriais kasdien susiduria įmonės. Vis stiprėjanti tarptautinė konkurencija verčia jas būti produktyvesnes, efektyvesnes ir lankstesnes. Tai galima pasiekti tik sparčiai keičiant technologijas, ieškant naujų vadybos ir veiklos organizavimo būdų, t. y. diegiant produkto, proceso, organizacines ir kitų rūšių inovacijas. Inovacijos versle ypač reikšmingos tampa dėl globalių (ir galbūt neigiamų) ekonomikos ir finansų rinkų pokyčių, nes, kaip rodo pasaulinė praktika, strateginės (ilgalaikės) inovacijos nepraranda pagrindinio potencialo net esant sunkesniems krizių padariniams ir padeda tvirtą pamatą galimam šuoliui ateityje. Šiandien akivaizdu, kad inovacijų diegimas nėra paprastas linijinis procesas, mokslinių tyrimų ir technologinės (eksperimentinės) plėtros rezultatus paverčiantis naujais produktais ar procesais. Inovacijos versle yra kompleksinis procesas, nulemtas įvairių veiksnių ir subjektų, vykdančių tikslingai susietą mokslinę, technologinę, organizacinę, finansinę ir komercinę veiklą. Kartu įmonių inovacinė veikla dažniausiai ribojama inovacinių gebėjimų stokos ir kitų (teisinių, ekonominių, socialinių) veiksnių.
6. Pastaruosius kelerius metus Lietuva pagal bendrojo vidaus produkto (toliau vadinama – BVP) didėjimo spartą buvo tarp pirmaujančiųjų Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) valstybių narių: 2007 metais Lietuva užėmė trečiąją vietą po Slovakijos (10,4 procento) ir Latvijos (10 procentų), tačiau 2008 metais, pradedant III ketvirčiu, kaip ir daugelyje kitų ES valstybių narių, BVP didėjimas pradėjo lėtėti. Antai šiuo metu ES esančių 27 valstybių narių (toliau vadinama – ES-27) vidutinė BVP didėjimo sparta 2007 metais siekė 2,9 procento, o 2008 metais – tik 0,9 procento.
Pagal darbo našumą mūsų šalis vis dar gerokai atsilieka nuo ES valstybių narių pasiekto darbo našumo. Europos Bendrijų statistikos tarnybos (toliau vadinama – Eurostatas) duomenimis, Lietuvos ūkyje per vieną darbo valandą sukurta pridėtinė vertė kasmet didėja, tačiau 2007 metais ji sudarė tik 47 procentus ankstesnių ES valstybių narių (jų buvo 15; toliau vadinama – ES-15) sukurtos pridėtinės vertės vidurkio. Žemi kuriamos pridėtinės vertės rodikliai iš dalies susiję ir su menkai išplėtotų šalies aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektoriumi. Aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektoriaus sukurtos bendrosios pridėtinės vertės dalis sudarė tik 19,9 procento visos pramonės sukurtos bendrosios pridėtinės vertės. Akivaizdu, kad dėl pasaulio ekonomikos nuosmukio Lietuvos BVP 2009 metais gali grįžti į 2006–2007 metų lygį, todėl konkretūs įmonių veiksmai didinant veiklos efektyvumą, atvirumas inovacijoms gali ne tik padėti joms įveikti krizę, bet kartu ir užtikrinti šalies ekonomikos atsigavimą.
7. Šalies eksporto mastas pastaraisiais metais augo (2006 metais – 18,7 procento, 2007 metais – 11,1 procento, 2008 metais (negalutiniais duomenimis) – 28,4 procento), tačiau šis augimas daugiausia buvo nulemtas didėjančių mineralinių produktų kainų. Lietuvoje aukštųjų technologijų pramonės sukurtos produkcijos eksporto dalis, palyginti su šalies eksportu, taip pat kasmet didėjo, tačiau ne taip sparčiai, kad būtų pasiektas ES valstybių narių vidurkis. Eurostato duomenimis, 2004 metais Lietuvoje šio sektoriaus produkcijos eksportas sudarė 2,72 procento bendro šalies eksporto ir siekė tik 14,7 procento ES-27 vidurkio (18,49 procento), 2005 metais sudarė 3,2 procento bendro šalies eksporto, arba 17 procentų ES-27 vidurkio (18,78 procento), 2006 metais – 4,65 procento bendro šalies eksporto, arba 27,9 procento ES-27 aukštųjų technologijų eksporto lygio (16,65 procento). 2007 metais šių sektorių sukurtos produkcijos eksportas sudarė jau 7,1 procento, tačiau tai nesiekia nė pusės 2006 metais pasiekto ES valstybių vidurkio. Tačiau 2009 metų sausį, palyginti su 2008 metų sausiu, Lietuvos eksportas sumažėjo 14,6 procento; be mineralinių produktų, eksportas sumažėjo 22,3 procento. Lietuva, kaip nedidelė ir atviros ekonomikos šalis, yra labai priklausoma nuo pasaulinio ūkio raidos. Mažėjant vidaus vartojimui, eksportas įgyja dar didesnę reikšmę ir gali tapti svarbia sunkmečio įveikimo priemone.
8. 2007 metų Europos inovacijų švieslentės (angl. European Innovation Scoreboard) duomenimis, Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas (toliau vadinama – SII) yra 0,27, o ES-27 vidutinis SII – 0,45. Pagal SII Lietuva lenkia Vengriją, Graikiją, Portugaliją, Slovakiją ir Lenkiją, tačiau atsilieka nuo Estijos, Austrijos, Norvegijos ir Čekijos. Lyderės šioje srityje yra Švedija, Suomija, Danija ir Vokietija. Lietuvos SII atsilikimą nuo kitų valstybių iš dalies lemia nepakankamos verslo subjektų išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (toliau vadinama – MTEP) (2006 metais šios išlaidos Lietuvoje – 0,22 procento BVP, 2005 metais ES – 1,17 procento BVP) ir pramoninės nuosavybės apsaugos rodikliai (2003 metais Lietuvoje 1 mln. gyventojų teko 5,8 Europos patento ir 0,5 patento pagal Patentinės kooperacijos sutartį; ES valstybių vidurkis 1 mln. gyventojų – 128 Europos patentai ir 52,2 patento pagal Patentinės kooperacijos sutartį). Kitų rodiklių skirtumai nėra tokie dideli. Investicijų į žmogiškąjį kapitalą rodikliai lenkia ES vidurkį, pvz., inžinerinį išsilavinimą įgijusių absolventų skaičius 1000 gyventojų Lietuvoje yra 18,9, o ES-27 – 12,9; dirbančiųjų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalis, palyginti su bendru dirbančiųjų skaičiumi, Lietuvoje sudaro 26,8 procento, ES-27 – 23 procentus.
9. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) atlikto inovacinės veiklos plėtros tyrimo (toliau vadinama – tyrimas) duomenimis, 2004–2006 metais Lietuvoje inovacinę veiklą vykdė 18,4 procento įmonių. Inovacinėse įmonėse dirbo apie 38 procentai visų įmonių darbuotojų. Tačiau inovacinių įmonių apyvarta sudarė daugiau kaip pusę visų įmonių apyvartos (2006 metais – 52,3 procento). 2006 metais išlaidos inovacinei veiklai sudarė 872,9 mln. litų, iš jų – 551 mln. litų buvo skirta naujoms mašinoms, įrenginiams ar įrangai įsigyti, 233,3 mln. litų – įmonių vykdomiems technologijų plėtros darbams.
10. Inovacinę veiklą 2004–2006 metais vykdė 52,9 procento didelių įmonių (kuriose dirba 250 ir daugiau darbuotojų), 36,9 procento vidutinių įmonių (kuriose dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų) ir 15,5 procento mažų įmonių (kuriose dirba nuo 10 iki 49 darbuotojų). Tyrimo duomenimis, 43 procentai inovacinių įmonių, vykdydamos inovacinę veiklą, bendradarbiavo su kitomis įmonėmis ar organizacijomis. Pagrindiniai inovacinės veiklos partneriai buvo įrenginių, medžiagų, komponentų ar programinės įrangos tiekėjai (34,1 procento inovacinių įmonių), taip pat klientai ar vartotojai (27,7 procento). Daugiau kaip penktadalis inovatyvių įmonių (21,3 procento) inovacinės veiklos partneriais nurodė privačius konsultantus ar privačias mokslinių tyrimų įstaigas. Beveik visos bendradarbiavusios įmonės (93,5 procento bendradarbiavusių inovacinėje veikloje įmonių) partnerėmis nurodė šalies institucijas, 65,2 procento – kitas Europos šalis.
11. Menką mokslo ir verslo bendradarbiavimą, nepakankamą mokslo laimėjimų komercinimo lygį ir įmonių inovacinės veiklos aktyvumą lemia tai, kad verslo sektoriuje yra palyginti mažai mokslo darbuotojų (tyrėjų). Statistikos departamento duomenimis, 2006 metais čia jų buvo 1561, o mokslo laipsnius turėjo tik 135. Verslo įmonėse dirbantys mokslo darbuotojai (tyrėjai) sudaro apie 9,5 procento bendro šalies mokslo darbuotojų (tyrėjų) skaičiaus. Pagal šį rodiklį Lietuva vis dar atsilieka nuo kitų ES valstybių.
12. Verslo ir mokslo inovacinės partnerystės tinklų svarba yra nepaneigiama. Atsižvelgiant į tai, kad 99,3 procento įmonių Lietuvoje dirba mažiau nei 250 mokslo darbuotojų (tyrėjų), jų galimybės pavieniui spręsti produktyvumo, efektyvumo (o ypač inovatyvumo) problemas nėra didelės. Kuriant bendradarbiavimo ir komunikavimo tinklus, priklausant klasteriui ir kooperuojantis su kitomis panašių interesų turinčiomis įmonėmis bei mokslo institucijomis, tai galima padaryti kur kas efektyviau. 2006 metais Europos Komisijos užsakymu buvo atliktas klasterių įtakos inovacijų skatinimui Europoje tyrimas „Innobarometer“. Šio tyrimo duomenimis, kas ketvirta įmonė ES dirba klasteriams kurtis ir veikti palankiomis sąlygomis. Tačiau tyrimas parodė didelį skirtumą tarp naujųjų (ES-27) ir senųjų (ES-15) valstybių narių – tik 9 procentai ES-27 esančių įmonių dirba klasteriams kurtis ir veikti palankiomis sąlygomis, palyginti su 28 procentais įmonių ES-15 valstybėse. Nors ryškėja klasterizacijos požymiai ir potencialas atskiruose sektoriuose, klasterizacijos procesai Lietuvoje vyksta gana vangiai ir atitinka tik naujųjų ES valstybių narių vidurkį. Šį faktą liudija ir 2008 metais Europos Komisijos paskelbta ataskaita „Inovatyvūs klasteriai Europoje: statistinė analizė ir esamos paramos politikos apžvalga“ (angl. Innovation Clusters in Europe: A statistical analysis and overview of current policy support).
13. 2003 metais Europos Komisijos užsakymu atlikto tyrimo „Įvairių valstybės paramos mechanizmų, skirtų privataus sektoriaus moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, efektyvumo gerinimas“ ataskaitoje pabrėžiama, kad viešojo sektoriaus siekis užtikrinti didesnį verslo aktyvumą inovacijų srityje turi būti pagrįstas kompleksiniu požiūriu į finansines inovacijų skatinimo priemones. Ataskaitoje išskiriamos keturios reikšmingiausios inovacijų politikos priemonių grupės, t. y. tiesioginės priemonės (subsidijos, dotacijos ir panašiai), netiesioginės priemonės (mokestinės paskatos), rizikos kapitalo priemonės, paskolų ir garantijų priemonės. Lietuvoje finansinių paskatų inovacijoms versle sistema buvo pradėta kurti maždaug prieš 10 metų. Pirmosios priemonės buvo nedidelės subsidijos įmonių MTEP projektų išlaidoms padengti. Pamažu paramos verslui mastas didėjo, tačiau paramos formų įvairovė ir priemonių specializacija buvo ir išlieka gana menkos. Didesnes finansinių paskatų inovacijoms versle plėtojimo galimybes Lietuvai atveria 2007–2013 metų ES struktūrinė parama, kurios daugiau kaip pusė visų lėšų numatyta paskirstyti su Lisabonos strategija susijusiems tikslams įgyvendinti.
14. Kaip rodo pasaulinė praktika, greta finansinių paskatų sistemos, ne mažiau svarbu turėti tinkamai veikiantį inovacijų paramos įstaigų tinklą, kuris skatintų naujų inovatyvių įmonių kūrimąsi, esamų įmonių inovacinę plėtrą, stiprintų verslo ir mokslo partnerystę inovacijų srityje. Lietuvoje tokių įstaigų tinklas pradėjo kurtis palyginti neseniai (maždaug prieš 10 metų). Šiandien viešosios įstaigos Lietuvos inovacijų centro, mokslo (technologijų) parkų ir technologijų inkubatorių paslaugomis kasmet sistemingai naudojasi per 2000 įmonių. Tačiau vis dar aktualu didinti inovacijų paramos įstaigų tinklo veiklos efektyvumą ir žmogiškųjų išteklių gebėjimus. Tikimasi, kad naują pagreitį daugelio inovacijų paramos įstaigų veiklos plėtotei suteiks Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pagal Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepciją įgyvendinamos integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) (toliau vadinama – slėniai) kūrimo iniciatyvos programos. Slėnių plėtra turėtų sudaryti realias sąlygas toliau tobulinti ir didinti inovacijų paramos paslaugų spektrą, kokybę ir prieinamumą, kartu užtikrinti neekonominių paskatų inovacijoms versle realizavimą. Siekiant efektyviai įgyvendinti ir koordinuoti inovacijų politiką, tinkamai atlikti inovacijų stebėseną ir vertinimą, būtina įkurti nuolatinę instituciją – Inovacijų agentūrą.
15. Ūkio ministerijos užsakymu 2008 m. spalio 13 d. bendrovės „TNS Gallup“ atliktas tyrimas parodė nepakankamą žinių apie inovacijas sklaidą visuomenėje ir verslo srityje. Buvo atlikta 15–74 metų Lietuvos gyventojų apklausa: kaip jie supranta, kas tai yra inovacijos ir kur jos gali būti pritaikytos. 28,9 procento apklaustųjų nežinojo, kas yra inovacijos. Apibūdinti terminą „inovacijos“ sunkiausiai sekėsi jauniausiai respondentų grupei, t. y. 15–19 metų jaunuoliams, iš kurių 45,9 procento į šį klausimą negalėjo atsakyti, taip pat vyresniems (60–74 metų) apklaustiesiems – į minėtą klausimą negalėjo atsakyti net 37,8 procento šios grupės žmonių. Inovacijų terminas geriausiai žinomas Lietuvos gyventojams, turintiems aukštąjį išsilavinimą ir daugiau pajamų (per 800 litų vienam šeimos nariui), taip pat turintiems savo verslą arba dirbantiems samdomąjį darbą. Taigi skatinant inovacijų plėtrą Lietuvoje, būtina vykdyti kryptingą žinių ir informacijos apie inovacijas sklaidą.
III. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ (SSGG) ANALIZĖ
16. Šiame skyriuje pateikiama apibendrinta išteklių analizė. Stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės (toliau vadinama – SSGG) išskirtos vertinant Lietuvos verslo konkurencingumą, jo pokyčius ir dinamiką per inovacijų plėtros prizmę. Remiantis analize, keliami šios programos tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti.
17. Stiprybės:
17.3. Palyginti didelė aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą turinčių gyventojų, taip pat mokslo ir inžinerijos specialybes baigiančių asmenų (20–29 metų) dalis.
17.4. Sukurta viešoji verslo paslaugų infrastruktūra ir inovacijų paramos tinklas (pagrindiniai elementai).
18. Silpnybės:
18.3. Nepakankami mokslinių tyrimų, eksperimentinės (technologinės) plėtros ir inovaciniai gebėjimai įmonėse.
18.4. Maža aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektorių sukuriamos pridėtinės vertės lyginamoji dalis, palyginti su pramonės sukurta pridėtine verte.
18.6. Nepakankamai išplėtota žinių ir mokslo rezultatų sklaida, sukurtų išradimų patentavimo, jų licencijavimo ir komercinimo kultūra.
19. Galimybės:
19.2. Strateginių (ilgalaikių) inovacijų potencialo reikšmės didėjimas radikalių ekonomikos ir finansų rinkų pokyčių sąlygomis.
19.5. Įsitraukimas į tarptautines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (technologinės) plėtros programas.
19.7. Europos verslo inovacijų tinklo funkcionavimas Lietuvoje ir jo narių teikiamų paslaugų prieinamumas.
19.8. Intelektinio potencialo sutelkimas mokslui imliuose verslo sektoriuose, formuojant ir plečiant viešą ir privačią MTEP infrastruktūrą.
20. Grėsmės:
20.5. Didėjantis technologinis atsilikimas (ypač nuo pažengusiųjų šalių) inovacijų diegimo ir naudojimo srityse.
IV. PROGRAMOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VERTINIMO KRITERIJAI, VERTINIMAS (IR LAUKIAMAS REZULTATAS)
21. Šios programos strateginis tikslas – pasiekti, kad Lietuvos ūkio produktyvumas ir kuriama pridėtinė vertė būtų artimi ES valstybių vidurkiui.
22. Šios programos tikslai:
22.2. Didinti aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų įmonių dalį pramonės ir paslaugų sektoriuose.
23. Šios programos uždaviniai:
23.1. Populiarinti inovacijas, didinti visuomenės informuotumą apie inovacijų versle svarbą ir galimybes.
24. Šios programos vertinimo rezultatai:
24.1. Poveikio rodikliai:
24.1.2. Lietuvos darbo našumo palyginimas su ES vidurkiu (sukurta pridėtinė vertė per vieną darbo valandą);
24.2. Rezultato rodikliai:
24.3. Produkto rodikliai:
24.3.1. paremtų projektų skaičius:
24.3.2. finansinės inžinerijos priemonėmis pasinaudojusių smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių (projektų) skaičius;
25. Laukiamas rezultatas:
25.2. Padidės aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų įmonių dalis pramonės ir paslaugų sektoriuose.
26. Šios programos vertinimą jos įgyvendinimo laikotarpiu kiekvienais kalendoriniais metais, pradedant 2010 ir baigiant 2014 metais, atlieka Ūkio ministerija. Ji stebi šioje programoje nustatytų kriterijų raidos tendencijas, t. y. siektinus rezultatus (šios programos 2 priedas). Baziniais vertinimo metais laikomi 2008 metai. Atliekant šios programos vertinimą, lyginami ankstesnių dvejų kalendorinių metų oficialūs Statistikos departamento skelbiami duomenys. Šios programos vertinimas pagal rodiklius, kuriuos Statistikos departamentas skelbia kas antri metai, taip pat atliekamas kas antrais metais.
V. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
28. Šios programos įgyvendinimo priemonės, atsakingi vykdytojai, įgyvendinimo terminai nustatyti jos 3 priede.
30. Šios programos įgyvendinimo priemonių atsakingi vykdytojai, pasibaigus metams, teikia jos įgyvendinimo ataskaitas Ūkio ministerijai, kuri kartu su savo metine veiklos ataskaita pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir apibendrintą šios programos įgyvendinimo ataskaitą pagal Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2007, Nr. 23-879; 2009, Nr. 36-1378), 8 priedą.
Inovacijų versle 2009–2013 metų
programos
1 priedas
Inovacijų tipologija ir lygiai
|
|
Inovacija* |
Ne inovacija |
||||
| pasaulinio lygio |
tarpinio lygio** |
įmonės lygio |
||||
| Technologinė produkto ir proceso inovacija |
technologiškai nauja |
gaminys |
|
|
|
|
| paslauga |
|
|
|
|
||
| gamybos procesas |
|
|
|
|
||
| teikimo procesas |
|
|
|
|
||
| technologiškai iš esmės pagerinta |
gaminys |
|
|
|
|
|
| paslauga |
|
|
|
|
||
| gamybos procesas |
|
|
|
|
||
| teikimo procesas |
|
|
|
|
||
| Netechnologinė inovacija |
nauja ar iš esmės pagerinta |
organizavimas, vadyba ir panašiai |
|
|
|
|
| Nėra inovacijų |
nėra esminio pokyčio, pokyčiai be naujumo, kiti kūrybiniai patobulinimai |
gaminys |
|
|
|
|
| paslauga |
|
|
|
|
||
| gamybos procesas |
|
|
|
|
||
| teikimo procesas |
|
|
|
|
||
| organizavimas, vadyba ir panašiai |
|
|
|
|
||
_________________
* Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos kartu su Eurostatu ir Europos Komisija parengtame „Oslo vadove“ pateikiama pavyzdžių, leidžiančių nustatyti aiškesnę skiriamąją ribą tarp atskirų tipų inovacijų, taip pat atskirti jas nuo neinovacinių pokyčių ar pagerinimo.
** Inovacijų sklaidos lygis gali būti klasifikuojamas įvairiai, pvz., pagal rinką, kurioje plėtojama tam tikra veikla, arba pagal geografinę vietovę (naujovė šalies ar tam tikro dydžio regiono mastu).
Inovacijų versle 2009–2013 metų
programos
2 priedas
INOVACIJŲ VERSLE 2009–2013 Metų PROGRAMOS SIEKTINI REZULTATAI
| Rodikliai |
Esama situacija |
Siektini rezultatai |
||
| ES-27* vidurkis |
Lietuvos Respublika* |
2013 metais |
2015 metais |
|
| Suminis inovatyvumo indeksas |
0,47 |
0,3 |
0,37 |
0,47 |
| Įmonių investicijos |
|
|
|
|
| verslo sektoriaus išlaidos MTEP (BVP procentais) |
1,18 |
0,22 |
0,5 |
1 |
| išlaidos inovacijoms (apyvartos procentais) |
1,04 |
0,64 |
0,8 |
1 |
| Bendradarbiavimas ir įmonių vadyba |
|
|
|
|
| inovatyvios mikroįmonės, mažosios ir vidutinės įmonės (toliau vadinama – MVĮ), veikiančios šalyje (visų MVĮ dalis, procentais) |
30 |
17,7 |
23 |
30 |
| inovatyvios MVĮ, bendradarbiaujančios su kitais ūkio subjektais (visų MVĮ dalis, procentais) |
9,3 |
10,13 |
12 |
15 |
| Veiklos našumas |
|
|
|
|
| EPO patentai (1 mln. gyventojų) |
108,6 |
4,1 |
20 |
35 |
| Inovatyvios įmonės |
|
|
|
|
| inovatyvių įmonių dalis iš visų įmonių (procentais) |
|
18,4** |
28 |
35 |
| inovatyvių įmonių apyvarta iš visos apyvartos (procentais) |
|
52,3** |
57 |
60 |
| technologiniai (produkto / paslaugų / proceso) inovatoriai (iš visų MVĮ, procentais) |
33,5 |
19,7 |
25 |
33 |
| netechnologiniai (marketingo / organizaciniai) inovatoriai (iš visų MVĮ, procentais) |
39,7 |
28,5 |
33 |
39 |
| inovatyvių įmonių efektyvumo šaltiniai: sumažintos darbo jėgos sąnaudos (procentais nuo inovatyvių įmonių) |
17,2 |
10,7 |
15 |
17 |
| sumažintos žaliavų ir energijos sąnaudos (procentais nuo inovatyvių įmonių) |
9 |
8,5 |
9 |
10 |
| Ekonominis poveikis |
|
|
|
|
| užimtumas aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų gamyboje (visų dirbančiųjų dalis, procentais) |
6,6 |
2,48 |
4 |
6 |
| užimtumas žinioms imliame paslaugų sektoriuje (visų dirbančiųjų dalis, procentais) |
14,23 |
7,94 |
10 |
14 |
| aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų gamybos eksportas (viso eksporto dalis, procentais) |
48,1 |
33,1 |
38 |
48 |
___________________
* Šaltinis – 2008 metų Europos inovacijų švieslentė (2006 metų duomenys; kai kurie duomenys – 2005 metų).
** Šaltinis – Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
Inovacijų versle 2009–2013 metų programos
3 priedas
INOVACIJŲ VERSLE 2009–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Uždaviniai |
Priemonės pavadinimas |
Įvykdymo terminas |
Atsakingi vykdytojai |
Lėšų poreikis 2009 metais ir galimi finansavimo šaltiniai |
| 1. Populiarinti inovacijas, didinti visuomenės informuotumą apie inovacijų svarbą ir galimybes |
1.1. Stebėti ir analizuoti Lietuvos pažangą inovacijų srityje, organizuoti tyrimų, studijų ir apžvalgų rengimą |
2009–2013 metai |
Ūkio ministerija |
– |
| Švietimo ir mokslo ministerija |
8,6 mln. litų – Europos Sąjungos struktūrinių fondų (toliau vadinama – ESSF) lėšos |
|||
| 1.2. Dalyvauti organizuojant ir remti inovacijų populiarinimo ir informacinės medžiagos rengimą (socialinė reklama, klipai, laidos, knygos, leidiniai ir panašiai) |
2009–2013 metai |
Ūkio ministerija |
50 tūkst. litų – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) lėšos |
|
| Švietimo ir mokslo ministerija |
– |
|||
| 1.3. Dalyvauti organizuojant ir remti inovacijų populiarinimo ir informacinius renginius (konkursai, parodos, konferencijos, seminarai ir panašiai) |
2009–2013 metai |
Ūkio ministerija |
60 tūkst. litų – valstybės biudžeto lėšos |
|
| Švietimo ir mokslo ministerija |
220 tūkst. litų – valstybės biudžeto lėšos |
|||
| Žemės ūkio ministerija |
150 tūkst. litų – valstybės biudžeto lėšos |
|||
| 1.4. Užtikrinti nacionalinių inovacijų internetinių vartų (specializuoto internetinio puslapio www.inovacijos.lt) veiklos tęstinumą. 2009 metais įdiegti interneto vartų versiją anglų kalba |
2009–2013 metai |
Ūkio ministerija |
– |
|
| 1.5. Populiarinti pramoninės nuosavybės apsaugos priemones, teikti informacinę ir metodinę pagalbą asmenims, siekiantiems gauti išradimo patentą, užregistruoti dizainą ar prekės ženklą |
2009–2013 metai |
Valstybinis patentų biuras |
26 tūkst. litų – valstybės biudžeto ir ESSF lėšos 15 tūkst. litų – Europos patentų organizacijos lėšos |
|
| Ūkio ministerija |
– |
|||
| Švietimo ir mokslo ministerija |
– |
|||
| Lietuvos technikos biblioteka |
– |
|||
| 1.6. Skleisti informaciją apie inovatyvių viešųjų pirkimų teisinę aplinką ir jos taikymo patirtį Lietuvoje ir kitose šalyse |
2009–2013 metai |
Ūkio ministerija |
– |
|
| Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės |
– |
|||
| 1.7. Teikti finansavimą subsidijų forma inovacijų paramos įstaigų inicijuojamiems inovacijų populiarinimo, visuomenės, ypač jaunimo, kūrybiškumo ugdymo projektams įgyvendinti |
2009–2013 metai |
Ūkio ministerija |
10 mln. litų – priemonė „Inogeb 1“; ESSF lėšos |
|
| 2. Didinti inovacijų paramos įstaigų tinklo veiklos efektyvumą ir žmogiškųjų išteklių gebėjimus |
2.1. Teikti finansavimą subsidijų forma inovacijų paramos įstaigų inicijuojamiems inovacijų partnerystės skatinimo ir inovacijų paramos paslaugų teikimo projektams įgyvendinti |
2009–2013 metai |
Ūkio ministerija |
10 mln. litų – priemonė „Inogeb 1“; ESSF lėšos |
| 2.2. Teikti finansavimą subsidijų forma inovacijų paramos įstaigų darbuotojų kvalifikacijai ir (ar) kompetencijai didinti |
2009–2013 metai |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
80 mln. litų – ESSF lėšos |
|
| 2.3. Parengti ir patvirtinti rekomendacijas dėl mokslo (technologijų) parkų ir technologijų inkubatorių veiklos planavimo ir vertinimo sistemos tobulinimo |
2009 metai |
Ūkio ministerija |
– |
|
| 2.4. Finansiškai skatinti inovacijų paramos įstaigų partnerystę Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinės paramos lėšomis, įgyvendinant inovacijų paramos paslaugų teikimo finansavimo priemones |
2009–2013 metai |
Ūkio ministerija |
1,9 mln. litų – ESSF lėšos |
|
| 2.5. Parengti teisės aktų, kurių reikia Lietuvos mokslo inovacijų ir technologijų agentūrai įsteigti, projektus ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei |
2009 metai |
Ūkio ministerija |
– |
|
| Švietimo ir mokslo ministerija |
– |
|||
| 3. Užtikrinti finansinių paskatų inovacijoms versle prieinamumą ir įvairovę |
3.1. Teikti finansavimą subsidijų forma verslo inicijuojamiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (toliau vadinama – MTEP) galimybių studijų rengimo ir MTEP veiklos projektams įgyvendinti |
2009–2013 metai |
Ūkio ministerija |
1,7 mln. litų – „Eurostars“ programos projektams; valstybės biudžeto lėšos |
| 3.2. Teikti finansavimą subsidijų forma verslo inicijuojamiems investiciniams MTEP infrastruktūros kūrimo ir plėtros projektams įgyvendinti |
2009–2013 metai |
Ūkio ministerija |
105,2 mln. litų – priemonė „Intelektas LT“; ESSF lėšos 36 mln. litų – priemonė „Intelektas LT+“; ESSF lėšos |
|
| 3.3. Teikti finansavimą subsidijų forma verslo inicijuojamiems investiciniams technologinių inovacijų diegimo projektams įgyvendinti |
2009–2013 metai |
Ūkio ministerija |
246 mln. litų – priemonė „Lyderis LT“; ESSF lėšos |
|
| 3.4. Teikti finansavimą subsidijų forma verslo inicijuojamiems pažangių valdymo metodų ir vadybos sistemų diegimo projektams įgyvendinti |
2009–2013 metai |
Ūkio ministerija |
6 mln. litų – priemonė „Procesas LT“; ESSF lėšos |
|
| 3.5. Teikti finansavimą subsidijų forma fiziniams ir juridiniams asmenims, siekiantiems užpatentuoti savo išradimus tarptautiniu mastu |
2009–2013 metai |
Ūkio ministerija |
812 tūkst. litų – valstybės biudžeto lėšos |
|
| 3.6. Teikti finansavimą subsidijų forma verslo inicijuojamiems inovacijų tarptautinės rinkodaros projektams įgyvendinti |
2009–2013 metai |
Ūkio ministerija |
50 mln. litų – priemonė „Naujos galimybės“; ESSF lėšos |
|
| 3.7. Teikti finansavimą subsidijų forma verslo inicijuojamiems darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo ir kompetencijos didinimo projektams įgyvendinti |
2009–2013 metai |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
130 mln. litų – ESSF lėšos |
|
| 3.8. Teikti finansavimą subsidijų forma mokslininkų ir tyrėjų įdarbinimo žinioms imliose įmonėse iniciatyvoms įgyvendinti |
2009–2013 metai |
Švietimo ir mokslo ministerija |
15 mln. litų (2009–2010 metais) – ESSF lėšos |
|
| 3.9. Teikti finansavimą subsidijų forma paraiškoms, teikiamoms pagal tarptautines MTEP programas, rengti |
2009–2013 metai |
Švietimo ir mokslo ministerija |
– |
|
| Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra |
– |
|||
| 3.10. Įgyvendinti Ekonomikos augimo veiksmų programos priedo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 788 (Žin., 2008, Nr. 95-3721), IV skyriaus VIII skirsnio VP2-2.3-ŪM-01-K priemonę „Kontroliuojantieji fondai“, numatančią rizikos kapitalo, paskolų garantijų ir mikrokreditų teikimą verslui |
2009–2013 metai |
Ūkio ministerija |
900 mln. litų – ESSF lėšos |
|
| 3.11. Sukurti ir išbandyti čekių (angl. voucher) schemą inovacijoms versle skatinti |
2009 metai |
Ūkio ministerija |
– |
|
| 3.12. Koordinuoti įvairių valstybės institucijų ir įstaigų įgyvendinamas finansinių paskatų priemones, keistis gerąja patirtimi ir prireikus tobulinti šių priemonių administravimą |
2009–2013 metai |
Ūkio ministerija |
– |
|
| Švietimo ir mokslo ministerija |
– |
|||
| Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
– |
|||
| Žemės ūkio ministerija |
– |
|||
| 3.13. Analizuoti ES ir kitų šalių taikomas finansinių paskatų inovacijoms versle priemones ir perimant gerąją patirtį tobulinti esamas ir (ar) diegti naujas finansines ir mokestines paskatas |
2009–2013 metai |
Ūkio ministerija |
– |
|
| Švietimo ir mokslo ministerija |
– |
|||
| Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
– |
|||
| 4. Skatinti verslo ir mokslo inovacinės partnerystės tinklų kūrimąsi ir plėtrą |
4.1. Teikti finansavimą subsidijų forma inovacijų paramos įstaigų projektams, skatinantiems verslo ir mokslo tinklaveiką, įgyvendinti |
2009–2013 metai |
Ūkio ministerija |
10 mln. litų – priemonė „Inogeb 1“; ESSF lėšos |
| 4.2. Teikti finansavimą subsidijų forma inovatyvių verslo klasterių veiklos ir investiciniams projektams įgyvendinti |
2009–2013 metai |
Ūkio ministerija |
60 mln. litų – priemonės „Inoklaster LT“; Inoklaster LT+; ESSF lėšos |
|
| 4.3. Dalyvauti teikiant finansavimą subsidijų forma integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programoms įgyvendinti |
2009–2013 metai |
Švietimo ir mokslo ministerija |
227 mln. litų – ESSF lėšos |
|
| Ūkio ministerija |
100 mln. litų – priemonė „Inogeb 2“; ESSF lėšos |
|||
| Žemės ūkio ministerija |
2,5 mln. litų – ESSF lėšos |
|||
| Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
– |
|||
| 4.4. Teikti finansavimą subsidijų forma Lietuvos technologinių platformų atstovų dalyvavimui Europos technologinių platformų veikloje skatinti |
2009–2013 metai |
Švietimo ir mokslo ministerija |
120 tūkst. litų – valstybės biudžeto lėšos |
|
| 4.5. Skatinti inovacijų paramos įstaigų ir jų atstovų dalyvavimą tarptautiniuose inovacijų paramos ir technologijų perdavimo tinkluose (Europos verslo ir inovacijų tinkle (angl. Enterprise Europe Network) ir kituose) |
2009–2013 metai |
Ūkio ministerija |
300 tūkst. litų – valstybės biudžeto lėšos |