LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR UKRAINOS MINISTRŲ KABINETO
SUTARTIS
dėl bendradarbiavimo Bei abipusės pagalbos EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ PREVENCIJOS SRITYJE IR LIKVIDUOJANT JŲ PADARINIUS
suprasdamos, kokįpavojų abiem valstybėms kelia ekstremalios situacijos;
pripažindamos, kad bendradarbiavimas ekstremalių situacijų prevencijos srityje bei likviduojant jų padarinius skatina abiejų valstybių klestėjimą ir saugumą;
suvokdamos naudą, kurią Šalims gali duoti keitimasis moksline ir technine informacija minėtoje srityje;
suprasdamos ekstremalių situacijų, kurių Šalys savais ištekliais negalėtų likviduoti, tikimybę ir būtinumą dėl to Šalims imtis suderintų veiksmų siekiant užkirsti kelią ekstremalioms situacijoms ir likviduoti jų padarinius;
remdamos Jungtinių Tautų Organizacijos pastangas ekstremalių situacijų prevencijos ir jų padarinių likvidavimo srityje, gerbdamos ir pripažindamos įvairių tarptautinių organizacijų visuotinai pripažintas galiojančias normas ir taisykles, atitinkamas tarptautines konvencijas ir sutartis, taip pat siekdamos prisidėti prie atitinkamų nacionalinės teisės aktų rengimo;
vadovaudamosi 1994 m. vasario 8 d. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos draugystės ir bendradarbiavimo sutartimi,
susitarė:
1 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šios Sutarties paskirtis – leisti Šalims pagal galimybes teikti abipusę pagalbą ekstremalių situacijų atvejais, kai pagalbos prašančioji Šalis nepajėgia savarankiškai užkirsti kelio ir likviduoti jų padarinių.
2 straipsnis
Sąvokos
pagalbos teikimo grupė – pagalbą teikiančiosios Šalies specialistų grupė, skirta pagalbai suteikti, tinkamai parengta ir turinti reikalingą įrangą;
pavienis ekspertas – tam tikros srities specialistas, siunčiamas į pagalbos prašančiosios Šalies teritoriją suteikti jai pagalbą;
įranga – techninės ir transporto priemonės, skirtos pagalbai suteikti, įskaitant joms eksploatuoti reikalingas medžiagas, pagalbos teikimo grupės įranga, tarnybiniai šunys ir pagalbos teikimo grupės narių asmeniniai daiktai;
pagalbai skirtos medžiagos – materialinės vertybės, skirtos nemokamai išdalyti gyventojams, nukentėjusiems dėl ekstremalios situacijos;
tranzito valstybė – valstybė, per kurios teritoriją pagalbos teikimo grupės, įranga ir pagalbai skirtos medžiagos yra vežamos į trečiąsias valstybes pagal Šalių ir šių valstybių sudarytus susitarimus ekstremalių situacijų prevencijos srityje bei likviduojant jų padarinius;
3 straipsnis
Pagalbos teikimo principai
1. Šalys bendradarbiauja pagal šios Sutarties nuostatas, taip pat pagal visuotinai pripažintas tarptautines normas ir principus siekdamos kuo skubiau teikti viena kitai atitinkamą informaciją ir pagalbą ekstremalios situacijos arba jos grėsmės atveju.
2. Įvykus ekstremaliai situacijai vienos Šalies valstybės teritorijoje, ji gali prašyti kitos Šalies pagalbos. Pagalbą teikiančioji Šalis padeda pagalbos prašančiajai Šaliai pajėgomis ir įranga gaisrams gesinti, techninei ir medicinos pagalbai teikti, kitiems gelbėjimo darbams atlikti, taip pat potvynių, radioaktyviosios ir cheminės taršos, ekologinių nelaimių ir kitų ekstremalių situacijų padariniams likviduoti.
4. Pagalbos prašančioji Šalis užtikrina, kad dėl ekstremalios situacijos nukentėję gyventojai netrukdomi ir nemokamai gautų tik jiems dalijamas pagalbai skirtas medžiagas.
4 straipsnis
Pagalbos prašymas ir keitimasis informacija
1. Pagalba teikiama remiantis rašytiniu prašymu, arba kraštutiniu atveju – žodiniu prašymu, kuris nedelsiant patvirtinamas raštu. Pagalbos prašančioji Šalis prašyme nurodo ekstremalios situacijos vietą, laiką ir dieną, pobūdį bei mastą, taip pat informuoja apie susidariusios padėties ypatybes ekstremalios situacijos vietoje, įgyvendintas ar planuojamas pagalbos priemones, būtiną paramą ir pagalbos teikimo prioritetus.
2. Pagalbą teikiančiosios Šalies įgaliotoji institucija priima sprendimą dėl pagalbos suteikimo per trumpiausią laiką ir praneša pagalbos prašančiajai Šaliai apie pagalbos suteikimo galimybes, mastą ir sąlygas.
5 straipsnis
Tranzitas
6 straipsnis
Įgaliotosios institucijos ir koordinavimo centrai
1. Šalys paskiria arba įsteigia vieną ar kelias atsakingas valstybės institucijas (toliau – įgaliotosios institucijos) su Sutartimi susijusiai veiklai vykdyti ir koordinuoti. Pagal šią Sutartį įgaliotosios institucijos yra šios:
Lietuvos Respublikoje – Vidaus reikalų ministerija ir Krašto apsaugos ministerija;
Ukrainoje – Ukrainos nepaprastųjų situacijų ir gyventojų apsaugos nuo Černobylio katastrofos padarinių reikalų ministerija.
2. Nepažeisdamos kitų galiojančių dvišalių ir daugiašalių susitarimų, Šalys paskiria arba įsteigia vieną ar kelis koordinavimo centrus pranešti apie ekstremalias situacijas ir teikti pagalbą tokių situacijų atvejais.
7 straipsnis
Jungtinė darbo grupė
1. Šiai Sutarčiai įgyvendinti įgaliotosios institucijos įsteigia bendradarbiavimo ekstremalių situacijų prevencijos ir jų padarinių likvidavimo srityje jungtinę darbo grupę. Įgaliotosios institucijos nustato jos steigimo sąlygas ir funkcijas.
8 straipsnis
Pagalbos teikimo koordinavimas ir valdymas ekstremalių situacijų atvejais
1. Pagalbos prašančiosios Šalies įgaliotoji institucija pagalbos teikimo grupių veiklą koordinuoja, valdo ir prižiūri per jų vadovus.
2. Pagalbos prašančiosios Šalies įgaliotoji institucija pagalbos teikimo grupių vadovus informuoja apie esamą situaciją ekstremalios situacijos vietovėje bei konkrečiose veiklos vietose ir prireikus parūpina šioms pagalbos teikimo grupėms vertėjų ir komunikacijos priemonių susisiekti su štabu, kuris koordinuoja visus paieškos ir gelbėjimo darbus bei kitą neatidėliotiną veiklą.
3. Pagalbos teikimo grupių aprūpinimas įranga turėtų būti pakankamas, kad ekstremalios situacijos zonoje jos galėtų veikti savarankiškai ne trumpiau kaip 72 valandas nuo atvykimo.
9 straipsnis
Pagalbos teikimo grupių sienos kirtimo tvarka ir jų laikino buvimo taisyklės
1. Kad būtų užtikrintas efektyvumas ir operatyvumas, pagalbos teikimo grupė, kurios kiekvienas narys turi kelionės dokumentą, leidžiantį kirsti sieną, valstybės sieną kerta supaprastinta tvarka. Pagalbos teikimo grupės vadovas valstybės sienos perėjimo punkte pateikia pagalbą teikiančiosios Šalies įgaliotosios institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį pagalbos teikimo grupės siuntimą, ir grupės asmenų sąrašą.
2. Pagalbos prašančiosios Šalies valstybės sienos kirtimo tvarka paieškos šunų grupėms ir jų laikinas buvimas pagalbos prašančiosios Šalies valstybės teritorijoje kiekvienu atveju nustatomas pagal pagalbos prašančiosios Šalies valstybės teritorijoje galiojančias karantino taisykles.
3. Pagalbos teikimo grupių nariai, esantys pagalbos prašančiosios Šalies valstybės teritorijoje, turi laikytis tos valstybės nacionalinės teisės aktų.
4. Pagalbos teikimo grupėms, jų įrangai ir pagalbai skirtoms medžiagoms vežti gali būti naudojamos tinkamos transporto priemonės, kad kuo greičiau būtų pasiekta paskirties vieta.
10 straipsnis
Įrangos ir pagalbai skirtų medžiagų įvežimas, išvežimas ir tranzitas
1. Pagal šią Sutartį įvežamos ir išvežamos įrangos, pagalbai skirtų medžiagų ir pagalbos teikimo grupių narių asmeninių daiktų muitinės formalumai atliekami pagal šią Sutartį bei galiojančius Šalių valstybių teisės aktus supaprastinta ir pirmumo tvarka. Kirsdamas valstybės sieną, pagalbos teikimo grupės vadovas pateikia pagalbos prašančiosios Šalies muitinės institucijoms atskirą įrangos, reikalingos pagalbos teikimo grupės užduotims atlikti, sąrašą ir atskirą daiktų, kurie įvežami kaip pagalbai skirtos medžiagos, sąrašą.
2. Ypač skubiais, neatidėliotinais atvejais valstybės sieną kirsti galima ne valstybės sienos perėjimo punkte. Tokiu atveju Šalių įgaliotosios institucijos praneša viena kitai ir jų atitinkamoms institucijoms apie valstybės sienos kirtimą ir kuo skubiau pateikia joms šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sąrašus.
3. Pagal galiojančius Šalių valstybių teisės aktus leidžiama įvežti tik tiek farmacijos produktų, kuriuose yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kiek reikia medicinos pagalbai teikti. Juos naudoti leidžiama tik kvalifikuotam medicinos personalui remiantis atitinkamais nuostatais. Tokiu atveju pagalbos teikimo grupės vadovas muitinės pareigūnams pateikia deklaraciją, kurioje išvardijami farmacijos produktai, kuriuose yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat nurodomi jų nomenklatūros kodai bei kiekis.
4. Pagalbos prašančiosios Šalies kompetentingos institucijos gali prižiūrėti farmacijos produktų, kuriuose yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų, naudojimą ir saugojimą.
5. Nepanaudoti farmacijos produktai, kuriuose yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų, išvežami iš pagalbos prašančiosios Šalies teritorijos. Pagalbos prašančiosios Šalies muitinės kontrolei pateikiama sunaudotų farmacijos produktų, kuriuose yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų, pažyma, pasirašyta pagalbos teikimo grupės vadovo ir gydytojo bei patvirtinta pagalbos prašančiosios Šalies įgaliotosios institucijos.
11 straipsnis
Orlaivių naudojimas
1. Pagalbos teikimo grupėms ir (arba) pavieniams ekspertams, įrangai ir pagalbai skirtoms medžiagoms vežti gali būti naudojami orlaiviai.
2. Orlaivių skrydžiai vykdomi vadovaujantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) standartais ir direktyvomis bei Šalių civilinę aviaciją reglamentuojančiais teisės aktais.
3. Nusprendusi naudoti orlaivius, pagalbą teikiančiosios Šalies įgaliotoji institucija praneša pagalbos prašančiosios Šalies įgaliotajai institucijai apie orlaivio naudojimą ir nurodo tokius duomenis:
– orlaivio tipą ir jo atpažinimo ženklus;
– orlaivio nacionalinę priklausomybę, jo įregistravimo valstybę ir registravimo ženklą;
– orlaivio įgulos narių skaičių ir keleivių sąrašą;
– vežamo krovinio pobūdį (apibūdinant įrangą ir pagalbai skirtas medžiagas);
– planuojamą skrydžio maršrutą, numatomą pakilimo ir nusileidimo vietą ir laiką.
12 straipsnis
Išlaidų atlyginimas
1. Pagalbos prašančioji Šalis gali bet kuriuo metu atšaukti pagalbos prašymą, apie savo sprendimą kuo skubiau informuodama pagalbą teikiančiąją Šalį.
3. Pagalbą teikiančioji Šalis atleidžiama nuo mokesčių už orlaivio, skirto pagalbai suteikti, tranzitinį skrydį, tūpimą, kilimą ir oro navigacijos paslaugas.
13 straipsnis
Nuostolių atlyginimas
1. Viena Šalis atsisako reikalavimo atlyginti kitai Šaliai nuostolius, jeigu žala buvo padaryta atliekant užduotis, susijusias su šios Sutarties nuostatomis, kai:
– žalą turtui arba aplinkai padarė pagalbos teikimo grupės narys ir (arba) pavienis ekspertas;
– pagalbos teikimo grupės narys ir (arba) pavienis ekspertas buvo sužalotas, pakenkta jo sveikatai arba žuvo.
2. Jei pagalbos teikimo grupės narys ir (arba) pavienis ekspertas, dalyvaudamas veikloje pagal šią Sutartį, pagalbos prašančiosios Šalies teritorijoje padaro žalos juridiniam ar fiziniam asmeniui, šiuos nuostolius atlygina pagalbos prašančioji Šalis pagal valstybės teisės aktus, taikytinus tai atvejais, kai žalą padaro jos piliečiai.
14 straipsnis
Ryšys su kitais tarptautiniais susitarimais
15 straipsnis
Ginčų sprendimas
16 straipsnis
Sutarties pakeitimai
1. Ši Sutartis gali būti keičiama Šalių abipusiu sutarimu pasirašant protokolus, kurie tampa šios Sutarties dalimi.
17 straipsnis
Baigiamosios nuostatos
1. Ši Sutartis įsigalioja trisdešimtą dieną po to, kai gaunama paskutinė diplomatinė nota, kuria Šalys praneša viena kitai, kad valstybės teisės aktų reikalavimai, būtini tokiai Sutarčiai įsigalioti, įvykdyti.
2. Ši Sutartis sudaroma neribotam laikui. Bet kuri Šalis gali nutraukti šią Sutartį, apie tai pranešdama raštu diplomatiniais kanalais. Sutartis netenka galios praėjus šešiems mėnesiams po to, kai kita Šalis gauna pranešimą dėl šios Sutarties nutraukimo.
3. Šios Sutarties nutraukimas neatleidžia nuo įsipareigojimų, prisiimtų šios Sutarties galiojimo laiku, vykdymo, jei Šalys nesusitaria kitaip.
Pasirašyta 2003 m. birželio 5 d. Kijeve dviem egzemplioriais lietuvių, ukrainiečių ir anglų kalbomis, visi tekstai yra autentiški. Kilus nesutarimų dėl šio Sutarties aiškinimo, remiamasi tekstu anglų kalba.
Lietuvos Respublikos |
Ukrainos Ministrų |
Vyriausybės vardu |
kabineto vardu |