LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL KAUNO VYTAUTO DIDŽIOJO MUZIEJAUS STATINIŲ KOMPLEKSO PASKELBIMO VALSTYBĖS SAUGOMU KULTŪROS PAVELDO OBJEKTU
2009 m. lapkričio 5 d. Nr. ĮV-602
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 10 straipsnio 4, 6 ir 8 dalimis, 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429; 2007, Nr. 39-1437) 18 straipsnio 8 dalimi, 28 straipsnio 3 dalimi, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973; 2008, Nr. 144-5797), 37.2 ir 37.5 punktais bei atsižvelgdamas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2009-10-09 teikimą Nr. (13.1)2-2873:
1. S k e l b i u kompleksinį kultūros paveldo objektą – Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus statinių kompleksą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 16946) valstybės saugomu.
2. T v i r t i n u pridedamą Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus statinių komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre: 16946) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą (teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei paveldotvarkos projektą).
3. N u s t a t a u, kad:
3.1. Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus statinių kompleksas saugomas viešajam pažinimui ir naudojimui;
3.2. Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus statinių komplekso reikšmingumą lemiančių vertingųjų savybių pobūdis (jų derinys) yra architektūrinis-urbanistinis-inžinerinis-istorinis-memorialinis-dailės;
4. P a v e d u Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos:
4.1. per 15 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo įsigaliojimo pateikti Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus statinių komplekso nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą (teritorijos ir apsaugos zonos ribų planą bei paveldotvarkos projektą) įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre ir paskelbti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos tinklalapyje;
BYLOS TURINYS
II. BENDROJI DALIS
1. KAUNO VYTAUTO DIDŽIOJO MUZIEJAUS STATINIŲ KOMPLEKSO APIBŪDINIMAS
III. SPECIALIOJO PLANO PROJEKTAS
GRAFINĖ DALIS
ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ SP-18(2007)-A............................................................ 1 lapas
TERITORIJOS RIBŲ PLANAS SP-18(2007)-P............................................................ 1 lapas
PAVELDOTVARKOS PROJEKTAS SP-18(2007)-P.................................................... 1 lapas
PLANAVIMO PROCEDŪRŲ DOKUMENTAI
A. PLANAVIMO ORGANIZATORIAUS SPRENDIMAS DĖL DOKUMENTŲ RENGIMO PRADŽIOS IR PLANAVIMO TIKSLŲ
1. KPD prie Kultūros ministerijos Direktoriaus įsakymas „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“, 2006 m. gegužės 30 d., Nr. Į-233, Vilnius 1 lapas
2. KPD prie Kultūros ministerijos Direktoriaus įsakymas dėl KPD prie Kultūros ministerijos Direktoriaus 2006 m. gegužės 30 d. Įsakymo
Nr. Į-233 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ pakeitimo, 2006 m. lapkričio 15 d. Nr. Į-641, Vilnius............................................................ 1 lapas
3. KPD prie Kultūros ministerijos Direktoriaus įsakymas dėl KPD prie Kultūros ministerijos Direktoriaus 2006 m. gegužės 30 d. Įsakymo Nr. Į-233 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ papildymo, 2009 m. rugpjūčio 13 d. Nr. Į-354, Vilnius............................................................................................................................... 1 lapas
B. PLANAVIMO DARBŲ PROGRAMA (UŽDUOTIS)
1. M. K. Čiurlionio dailės ir istorijos muziejų rūmai (AtV108) ir kariliono su laikrodžiu (P1 19) teritorijos ir apsaugos zonos planavimo darbų programa (užduotis), 2006 m. lapkričio 29 d., Kaunas.................................................................................................................. 30 lapų
C. PLANAVIMO SĄLYGOS
1. KPD Kauno teritorinio padalinio planavimo sąlygos nacionalinio, regiono, rajono lygmens bendrojo ir specialiojo planavimo dokumentams rengti, 2006 rugpjūčio 29 d. Nr. 583, Kaunas.............................................................................................................................. 1 lapas
D. DERINIMO IR PRITARIMO DOKUMENTAI
1. Koncepcija. Vertybės teritorijos ir vizualinės apsaugos pozonio nustatymas (III variantas), brėžinys SP-18(2007)-K (kopija)........................................................................... 1 lapas
3. Kauno miesto savivaldybės raštas „Dėl Kauno Vytauto Didžiojo Karo muziejaus statinių komplekso specialiojo plano“, Nr. (A27V123)-R-3326, 2009-08-05 .................... 1 lapas
E. VIEŠUMĄ UŽTIKRINANČIŲ PROCEDŪRŲ DOKUMENTAI
1. Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus statinių komplekso (unikalus kodas 16946) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano viešo svarstymo su visuomene ataskaita, 2009 m. balandžio 28 d. .................................................................................................... 14 lapų
F. PATIKRINIMO AKTAS
1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-99, 2009 m. rugsėjo 14 d......... 1 lapas
G. SPRENDINIŲ PASEKMIŲ VERTINIMAS............................................................. 3 lapai
H. KITI DOKUMENTAI
1. KPD prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinio raštas „Dėl Kauno 4 lapai Vytauto Didžiojo muziejaus statinių komplekso duomenų kultūros vertybių registre patvirtinimo“, 2008 m. gruodžio 2 d., Nr. 2K-2001, Kaunas
2. Architekto kvalifikacijos atestatas Nr. A 032......................................................... 1 lapas
PRIEDAI
Priedas Nr. 1 Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas
NR. KPD-RM-892 (ištrauka)...................................................................... 8 lapai
Priedas Nr. 2 Istorinė medžiaga........................................................................................ 6 lapai
Priedas Nr. 3 Teritorijos foto-fiksacija............................................................................. 17 lapų
I. ĮVADAS
Vienu iš pagrindinių ne tik Naujamiesčio bet ir Kauno miesto urbanistinių akcentų yra Vienybės aikštė. Neatsiejama reikšmė tenka Vienybės aikštės vakarinėje dalyje, tarp K. Donelaičio ir V. Putvinskio gatvių, susiformavusiam istorinės kultūrinės reprezentacinės traukos branduoliui Kauno miesto centre. Tai Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pagrindiniu fasadu atsisukęs į V. Putvinskio g. ir Vytauto Didžiojo karo muziejus su sodeliu užimantis pietinę sklypo dalį iki K. Donelaičio g. Sodelyje vyksta Lietuvai reikšmingų įvykių bei datų paminėjimas. Tai – gausiai kauniečių ir turistų lankoma vieta.
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo pagrindas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006-05-30 įsakymas Nr. Į-233 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo“ (Žin., 2006, Nr. 63-2351) ir 2006-11-15 įsakymas Nr. Į-641 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006-05-30 įsakymo Nr. Į-233 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ pakeitimo (Žin., 2006, Nr. 131-4981), KPD prie Kultūros ministerijos Direktoriaus įsakymas dėl KPD prie Kultūros ministerijos Direktoriaus 2006 m. gegužės 30 d. Įsakymo Nr. Į-233 „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ papildymo, 2009 m. rugpjūčio 13 d. Nr. Į-354, Vilnius (Žin., 2009, Nr. 98-4158).
Planavimo tikslas: specialiajame plane nustatytais sprendiniais užtikrinti Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus statinių komplekso (unikalus objekto kodas 16946) ir jo teritorijos išsaugojimą, taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą.
Planavimo uždaviniai:
1. nustatyti (patikslinti) Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus statinių komplekso (unikalus objekto kodas 16946) teritorijos bei apsaugos zonos ribas ir jų plotus;
2. nustatyti paveldosaugos reikalavimus ir konkrečių tvarkymo priemonių sistemą vertybės teritorijoje ir apsaugos zonoje reglamentuoti žemės darbus, statinių ar įrenginių statybą, statinių aukštį, tūrį, užstatymo tankį ir intensyvumą, išorės apdailos medžiagas, apželdinimą, želdinių aukštį, tankį, rūšį, transporto srautus, jų intensyvumą.
Specialaus plano organizatoriaus funkcijų vykdytojas: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys.
Specialaus plano rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, Vilnius.
Projektavimo eiga:
Vadovaujantis Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006-05-30 įsakymu Nr. Į-233 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano rengimo“ (Žin., 2006, Nr. 63-2351) ir 2006-11-15 įsakymu Nr. Į-641 „Dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2006-05-30 įsakymo Nr. Į-233 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano rengimo“ pakeitimo (Žin., 2006, Nr. 131-4981) pradėtas rengti Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus statinių komplekso (unikalus objekto kodas 16946) specialusis planas.
Specialaus plano organizatoriaus funkcijas vykdantis KPD Kauno teritorinis padalinys pateikė:
7. Istorinius planus (4 lapus).
Projektavimo darbai buvo vykdomi etapais:
I. Esamos būklės analizės stadija
• Atlikta vertybės istorinės raidos, tūrinės-erdvinės kompozicijos kaitos analizė.
• Surinkti duomenys apie pastatus, statinius įrašytus į kultūros vertybių registrą.
• Susipažinta su esamais bei anksčiau rengtais vertybės apsaugos ir apskaitos dokumentais.
• Įvertinta objekto aplinkos urbanistinė, gamtinė situacija. Susipažinta su patvirtintais ir rengiamais teritorijos planavimo dokumentais.
• Atlikta esamos padėties foto-fiksacija.
II. Koncepcijos rengimo stadija
• Atsižvelgiant į atliktos esamos būklės analizės išvadas:
– pasiūlyta patikslinti vertybės teritorijos ribas, aplinkinių kadastrinių sklypų ribomis;
– buvo analizuoti trys apsaugos zonų variantai:
• I variantas (maksimalus) – apimant sklypų eilę šiaurinėje Putvinskio g. pusėje, eilę sklypų pietinėje K. Donelaičio g. pusėje, teritoriją tarp vertybės teritorijos ir Maironio g. bei Vienybės aikštę;
• II variantas (minimalus) – apimant teritoriją tarp vertybės teritorijos ir Maironio g. bei Vienybės aikštės šiaurinę dalį;
• III variantas – apsaugos zona nenustatoma.
– pasirinktas III variantas – nutarta, kad apsaugos zonų nustatyti nereikia, nes vertybė yra saugomos Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (U30) teritorijoje;
– pasiūlyti saugojimo, tvarkymo ir naudojimo reikalavimai teritorijos, statinių ir želdinių tvarkymui (paveldotvarkos projekto koncepcija).
II. BENDROJI DALIS
1. KAUNO VYTAUTO DIDŽIOJO MUZIEJAUS STATINIŲ KOMPLEKSO (UNIKALUS KODAS 16949) APIBŪDINIMAS
1.1. SITUACIJA
Adresas: Vienybės a., Donelaičio g. 64 / V. Putvinskio g. 55, Kaunas.
Administracinė priklausomybė: Kauno apskritis, Kauno miestas, Kauno miesto savivaldybė, Naujamiesčio seniūnija.
Geografinė padėtis: Objektas yra Nemuno dešiniojoje žemutinėje terasoje, Žaliakalnio pietinio šlaito papėdėje, Kauno centrinėje dalyje.
1.2. VERTYBĖS TEISINIS STATUSAS, SUDĖTIS IR APIMTIS
Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus (M.K. Čiurlionio dailės ir Istorijos muziejų rūmų [buvęs kodas AtV108] ir Kariliono su laikrodžiu [buvęs kodas P119]) statinių kompleksas (toliau tekste – Kompleksas) yra Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (U30), kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 (Žin., 2005, Nr. 58-2034) paskelbto saugomu, teritorijoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37, 2004, Nr. 153-5571) 3 straipsnio 1 dalimi M.K. Čiurlionio dailės ir Istorijos muziejų rūmų statinių kompleksas yra registruotas Kultūros vertybių registre. Kauno karilionui su laikrodžiu (P119) 2001 m. parengta Kultūros vertybės dosjė. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas parengtas ir apsvarstytas Nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo taryboje 2008 m. lapkričio 11 d.
KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRE REGISTRUOTOS NEKILNOJAMOSIOS KULTŪROS VERTYBĖS
1. M.K. Čiurlionio dailės ir Istorijos muziejų rūmai (unikalus kodas 1125; senas kodas AtV108); tas pats – Pastatai (unikalus kodas 16946; senas kodas IV1190);
3. Paminklas Žuvusiems už Lietuvos laisvę ir Nežinomo kareivio kapas (unikalus kodas 2130; seni kodai IP1076; LA413/33);
13. Skulptūrinė grupė „Karaliai“ (unikalus kodas 7599; senas kodas DR349)
Skulptūra (gipsas) „Lietuvos mokykla 1864–1904 m.“ (skulptorius Petras Rimša), įregistruota Kultūros vertybių registre: eilės Nr. K308 (unikalus kodas 8490; senas kodas DV492), saugoma kitoje vietoje.
1.3. ISTORINĖ RAIDA. TŪRINĖ-ERDVINĖ KOMPOZICIJA
1842 m. iš Lietuvos vakarinės teritorijos dalies suformuojama nauja Carinės Rusijos gubernija, kurios centru 1843 m. tapo Kaunas. 1847 m. buvo sudarytas ir caro patvirtintas Kauno išplanavimo projektas, kuriame miesto ribas pratęsus į rytus, žemutinė Nemuno terasa suskaidyta stačiakampiais kvartalais su 3 aikštėmis, suformuotomis gatvių sankirtoje. Dono pulko štabo kareivinių, maniežo, arklidžių ir sandėlių kompleksas 1845 m. suplanuotas Naujojo turgaus aikštėje, teritorijoje, kurią dabar užima M. K. Čiurlionio dailės muziejus bei Vytauto Didžiojo karo muziejus su sodeliu. XIX a. pabaigoje čia stovėjo keliolika mūrinių ir medinių, tankiai išdėstytų, eklektiškos architektūros pastatų. 1903 m. vienoje iš Naujamiesčio aikščių (Vienybės aikštėje, neišlikusi) pastatyta elektrinė. Pastato autoriumi laikomas inžinierius architektas Edmundas Frykas (vyresnysis; istoriniais šaltiniais nepatvirtinta). Greta elektrinės vakarų pusėje esančiame sklype iš maniežo su cerkve 1921 m. buvo perstatytas pirmasis karo muziejus. Architektas Vladimiras Dubeneckis (1888–1932). Tačiau 1929 m. Miesto savivaldybė paskelbė keletą konkursų Vytauto Didžiojo muziejaus rūmams suprojektuoti. Galutinį projektą buvo pavesta parengti architektui V. Dubeneckiui, inžinieriui K. Krikščiukaičiui ir miesto vyriausiajam inžinieriui K. Reisonui. 1931-05-06 Kauno Miesto Statybos Komisija patvirtino, kad „leista pastatyti Vytauto Didžiojo Muziejaus Rūmus pagal projektą su sąlyga, kad būtų technikinė priežiūra.“ 1934 m. užbaigtas Karo muziejus, o 1936 m. atidarytas Kultūros muziejus, kuriame sutelkti M. K. Čiurlionio galerijos, Kauno miesto ir Valstybės muziejų eksponatai. Nuo 1944 metų rūmai vadinti Kauno valstybiniu istorijos ir M. K. Čiurlionio dailės muziejumi. 1968 m. pagal architekto F. Vito projektą vakarinėje pusėje pastatytas priestatas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) kūriniams eksponuoti, o prie šiaurinės rūmų sienos pastatyta V. Vildžiūno skulptūrinė grupė „Karaliai“. 1990 m. sugrąžintas Vytauto Didžiojo muziejaus pavadinimas. 2003 m. įvykdyta M. K. Čiurlionio galerijos rekonstrukcija pagal G. Janulytės-Bernotienės studijos parengtą projektą.
Muziejaus sodelyje 1921 m. pastatytas paminklas Žuvusiems už Lietuvos laisvę ir Nežinomo kareivio kapas, 1923 m. – J. Basanavičiaus / 1851–1927, 1927 m. – V. Kudirkos / 1858–1899 ir S. Daukanto / 1793–1864 biustai, 1928 m. – Laisvės paminklas (architektas V. Dubeneckis, skulptorius J. Zikaras), 1933 m. – Maironio / 1862-1932 biustas (skulptorius B. Pundzius), 1934 m. – Nežinomojo kareivio paminklas, 12 medinių kryžių.
Pastačius naują muziejų, pertvarkytas ir muziejaus sodelis: perkeltas į kitą vietą Laisvės paminklas (inžinierius K. Reisonas) ir biustai. Iki 1938 m. dar pastatyti M. Jankaus / 1858–1946, P. Vileišio / 1851–1926, V. Putvinskio / 1873–1929, S. Žukausko / 1860–1937, A. Juozapavičiaus / 1919-11-13 ir P. Lukšio / 1919-11-9 biustai (skulptorius B. Bučas). Kitos skulptūros – B. Bučo „Sėjėjas“ (1939 m.) ir S. Nėries paminklas (1955 m.) bei J. Zikaro „Knygnešys“ (1939 m.) pastatyti skverelyje tarp Maironio g. namų ir varpų bokštą su Karo muziejumi jungiančios arkados. Muziejaus sodelis tapo atskiru kompoziciniu vienetu, tačiau su aikšte tebeturėjo glaudų vizualinį ryšį. Antrojo pasaulinio karo metu susprogdinta prie aikštės stovėjusi elektrinė, šešių aukštų namas ir keletas kitų statinių. Pokario metais (iki 1950 m.) buvo nugriauti Karo muziejaus sodelio ansamblį sudarę paminklai ir biustai. Buvo parengti keli aikštės sutvarkymo projektai. 1965 m. rytiniame šone pastatytas Pramoninės statybos projektavimo institutas (architektai A. Sprindys ir V. Stauskas). 1974 m. aikštės pietryčių kampe iškilo Politinio švietimo namai – nuo 1990 m. – VDU rūmai (architektas B. Zabulionis), 1975 m. šiaurinėje dalyje – Miestų statybos projektavimo instituto rūmai (architektas A. Sprindys). Aikštė įgavo dabartinę, ne visai taisyklingo stačiakampio formą, kurios pietinę ir šiaurinę dalis skiria K. Donelaičio gatvė. Šiaurinę dalį į vakarų pusę pratęsia Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis, nuo aikštės atskirtas lapuočių medžių eile. Jos tąsoje – trijų stelų ansamblis (skulptoriai K. Švažas, R. Antinis, J. Kėdainis), pastatytas šiaurės pietų kryptimi vakarinėje aikštės dalyje, vizualiai atribojo muziejaus sodelį nuo aikštės. 1988–1990 m. muziejaus sodelyje atstatyti visi anksčiau buvę paminklai ir biustai bei kryžiai. Sodelis perplanuotas ir naujai įrengtas pagal architektų A. Sprindžio ir V. Dringelio parengtą projektą, vakarinė dalis su Žuvusiems už Lietuvos laisvę ir Nežinomojo kareivio paminklais bei kryžiais atkurta pagal architektės Z. Čičinskienės parengtą projektą.
2. IŠVADOS
• Tarp V. Putvinskio g. šiaurinėje dalyje ir K. Donelaičio g. pietinėje bei Vienybės aikštės rytinėje dalyje ir namų Maironio g. vakarinėje dalyje, 162 kvartale – suformuotas Kauno miesto centro kultūrinis reprezentacinis branduolys, kurio išsaugojimui ateities kartoms būtina aiškiai nustatyti Komplekso teritorijos ribas bei paveldosaugos reikalavimus.
Išnagrinėjus Komplekso teritorijos apstatymo etapiškumą bei remiantis Vytauto Didžiojo muziejų rūmų 1931 m. projektu ir Kauno miesto ikikarinio laikotarpio planais (1937 m. Kauno plano ištrauka pridedama), išskirtinos dvi Komplekso teritorijos apstatymo zonos: viena – teritorija apimanti apie 1931 m. buvusią projektinę situaciją ir kita – vėliau prijungtus sklypus rytinėje, Maironio g. pusėje, kur XX a. antroje pusėje – XXI a. pradžioje pastatyti (ir statomi) priestatai muziejų veiklai pagerinti.
• Vytauto Didžiojo Karo muziejus – yra brandžiausias Lietuvos tarpukario laikotarpio architektūrą reprezentuojantis kūrinys, kuriame santūriai išreikštas idėjinis to meto modernizmo principas – harmoninga klasicistinės ir racionaliosios architektūros sąveika.
• Komplekso teritorija suformuota dvejose terasose: viršutinėje – V. Putvinskio g. pusėje yra Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus (su priestatu) ir viršutine esplanada; apatinėje – Vytauto Didžiojo karo muziejus su vertikale dominante varpų bokštu bei muziejaus sodeliu K. Donelaičio g. pusėje. Muziejaus sodelio išplanavimas ir įrengimas kito ir dabar atliekami tvarkymo- atkūrimo darbai. Tikėtina, kad eksponatų ateityje gali atsirasti ir daugiau.
• Kultūros paveldo objektai:
– Antano Juozapavičiaus paminklas / 1919-11-13 (atkurtas);
– Generolo S. Žukausko paminklas / 1860–1937 (atkurtas);
– Vlado Putvinskio paminklas / 1873–1929 (atkurtas);
– Povilo Lukšio paminklas / 1919-11-9 (atkurtas);
– Mediniai kryžiai ir koplytstulpiai (atkurti);
• Siūlomi saugoti vertingi teritorijos elementai: reljefas, skirtingų lygių (terasomis) sklypo įrengimas; laiptų autentiški fragmentai, vietos ir forma; takų sistema; K. Donelaičio g. pusėje esanti ažūrinė juodinto metalo, su betoniniais stulpais-tumbomis tarpuose, tvorelė bei atraminės sienutės V. Putvinskio g. pusėje autentiškas fragmentas, vieta ir forma.
III. SPECIALIOJO PLANO PROJEKTAS
VERTYBĖS APSAUGOS TIKSLAS – viešajam pažinimui ir naudojimui.
1. VERTYBĖS TERITORIJOS RIBŲ PROJEKTAS
Išanalizavus istorinę medžiagą ir įvertinus esamą situaciją, siekiant išsaugoti istoriškai susiformavusio Komplekso vertingąsias savybes, siūloma nustatyti teritoriją, kurios ribos pietinėje, vakarinėje ir šiaurinėje pusėse sutampa su sklypo aptvėrimo išorine riba, vakarinėje dalyje jungiasi su kavinės PR kampu, užsisuka iki Maironio gatvės užstatymo raudonosios linijos, o rytinė teritorijos riba – sutampa su greta esančio sklypo ribomis, įregistruotomis Nekilnojamojo turto registro ir kadastro įmonėje. Siūlomos vertybės ribos praktiškai atitinka 2006-03-23 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-108 patvirtintame detaliajame plane nustatytas sklypo ribas.
Siūlomas Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus statinių komplekso (unikalus kodas 16946) teritorijos plotas – 2,3 ha.
Vertybė – Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus statinių kompleksas – yra Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (U30) teritorijoje, todėl jai apsaugos zonos nenustatomos (LR Vyriausybės nutarimas „Dėl nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklių patvirtinimo“, Žin. 2006-05-31, Nr. 61-2197).
2. PAVELDOTVARKOS PROJEKTO SPRENDINIAI
Siekiant nustatyti konkrečių tvarkymo priemonių sistemą bei paveldosaugos reikalavimus, atsižvelgiant į vertingųjų savybių pobūdį, atskirose vertybės teritorijos dalyse siūlomi skirtingi saugojimo režimai bei nustatomi skirtingi statinių ir teritorijų tvarkymo reglamentai.
| Teritorija 1.1 |
saugojimo režimas |
A |
* |
leistinas statinių aukštis |
| žemės sklypo užstatymo tankumas (procentais) |
– |
– |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
| tvarkybos darbai kultūros paveldo objektų |
a |
b |
tvarkybos darbai kitų objektų |
|
| reikalavimai teritorijos tvarkymui |
c 1 |
d |
reikalavimai žemės darbams |
Paveldosaugos reikalavimai
Saugojimo režimas: AUTENTIŠKOS PASKIRTIES.
Maksimalus statinių aukštis: * – tikslinamas pagal tyrimų duomenis.
Užstatymo tankumas ir intensyvumas nenustatomi. Naujų pastatų statyba negalima. Galimas esamo tankumo ir intensyvumo didinimas nekeičiant Vertinimo tarybos akte nustatytų užstatymo parametrų (max 20%) ir nepažeidžiant objekto vertingųjų savybių.
a – reikalavimai saugomiems objektams
Galimi tvarkybos darbai kultūros paveldo objektuose yra šie:
– taikomieji ir ardomieji tyrimai; avarijos grėsmės pašalinimas; konservavimas; restauravimas; pritaikymas, atkūrimas, remontas, šių darbų planavimas ir projektavimas.
Visi tvarkybos darbai vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte. Tyrimų metu išaiškėjus naujoms vertingosioms savybėms, vertingųjų savybių sąrašas gali būti tikslinamas. Būtina priežiūra – valdytojų nuolat vykdomi kultūros paveldo objekto vertingųjų savybių nekeičiantys darbai, kuriems nereikalingas už šio objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimas.
b – reikalavimai kitiems statiniams
Leidžiami tvarkomieji statybos darbai:
– rekonstravimas, nedidinant aukštingumo (išskyrus atvejus, kai pagrindžiama, kad neturės neigiamo poveikio saugomoms kultūros vertybėms ir jų vertingosioms savybėms), pritaikymas, remontas; šių darbų planavimas ir projektavimas; menkaverčių statinių griovimas.
Reikalavimai statinių apdailai:
– statinių apdaila gali būti gerinama tauriomis natūraliomis medžiagomis (granitas, metalas, medis).
c 1 – reikalavimai teritorijos tvarkymui:
– leidžiami tvarkymo darbai, išlaikant esamą aukštesnį tereno lygį V. Putvinskio g. pusėje ir žemesnį – K. Donelaičio g. pusėje.
– mažosios architektūros formos projektuojamos iš natūralių medžiagų – natūralaus akmens, metalo, medžio.
Visi tvarkybos darbai vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte. Galimas mažosios architektūros formų bei dangų medžiagiškumo gerinimas, keičiant į tauresnes medžiagas.
Tyrimų metu išaiškėjus naujoms vertingosioms savybėms, vertingųjų savybių sąrašas gali būti tikslinamas.
Reikalavimai želdynų formavimui:
– saugojamos medžių eilės, ribojančios teritorijos ribas vakarinėje dalyje ir muziejaus sodelio rytinėje dalyje. Želdynus ir želdinius saugoti, tvarkyti, želdynus kurti vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu (Žin., 2007. Nr. 80-3215).
d – reikalavimai žemės darbams:
– prieš vykdant žemės judinimo darbus (giliau nei 20 cm) būtina atlikti archeologinius tyrimus.
| Teritorija 1.2 |
saugojimo režimas |
T |
e |
leistinas statinių aukštis |
|
|
žemės sklypo užstatymo tankumas (procentais) |
40% |
– |
žemės sklypo užstatymo intensyvumas |
|
|
tvarkybos darbai kultūros paveldo objektų |
– |
b |
tvarkybos darbai kitų objektų |
|
|
reikalavimai teritorijos tvarkymui |
c 2 |
d |
reikalavimai žemės darbams |
Paveldosaugos reikalavimai
Saugojimo režimas: TAUSOJAMOJO NAUDOJIMO.
Maksimalus statinių aukštis: e – esamas nekeičiamas.
Užstatymo tankumas: 40 %.
b – reikalavimai kitiems statiniams
Leidžiami tvarkomieji statybos darbai:
– rekonstravimas, nedidinant aukštingumo (išskyrus atvejus, kai pagrindžiama, kad neturės neigiamo poveikio saugomoms kultūros vertybėms ir jų vertingosioms savybėms), pritaikymas, remontas; šių darbų planavimas ir projektavimas; menkaverčių statinių griovimas.
Reikalavimai statinių apdailai:
– statinių apdaila gali būti gerinama tauriomis natūraliomis medžiagomis (granitas, metalas, medis).
c 2 – reikalavimai teritorijos tvarkymui:
– mažosios architektūros formos projektuojamos iš natūralių medžiagų – natūralaus akmens, metalo, medžio.
Reikalavimai želdynų formavimui:
– Želdynus ir želdinius saugoti, tvarkyti, želdynus kurti vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu (Žin., 2007. Nr. 80-3215).
2.1. TRANSPORTO DALIS
Vertybės teritorija yra Kauno miesto centrinėje dalyje. Teritorija lengvai pasiekiama miesto visuomeniniu ir privačiu transportu, pėsčiomis. Aplinkinėse visuomeninėse teritorijose įrengtos automobilių parkavimo aikštelės, todėl papildoma aikštelė vertybės lankytojų transportui nenumatoma. Projekte siūloma įteisinti servitutinį privažiavimą (istorinio privažiavimo vietoje), skirtą objekto priežiūrai ir eksponatų pristatymui.
2.2. INŽINERINIAI TINKLAI
Šio paveldotvarkos projekto apimtyje inžineriniai tinklai nesprendžiami ir nenagrinėjami. Ši dalis būtina rengiant detalųjį planą.
Aiškinamąjį raštą parengė architektė Sigita Puodžiukaitė
IV. PAGRINDINĖ LITERATŪRA. ŠALTINIAI
2. Lietuvos architektūros istorija. Nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m. Vilnius, 2000, t. 3, p. 149–153, 168;
Teisiniai dokumentai:
– LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (1994 m. gruodžio 22 d., Nr. I-733, Vilnius);
– Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, (2005 m. birželio 23 d, Nr. ĮV-261/d1-322, Vilnius);
– LR saugomų teritorijų įstatymas, patvirtintas 1993 m. lapkričio 9 d. Nr. I-301, Vilnius;
– LR Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas, 2004 m. sausio 15 d. Nr. IX-1962, Vilnius;
– LR Vyriausybės nutarimas dėl „Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklių patvirtinimo“, 2006 m. gegužės 29 d. Nr. 486, Vilnius (Žin., 2006, Nr. 61-2197);
– LR Vyriausybės nutarimas „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652).
SPRENDINIŲ PASEKMIŲ POVEIKIO VERTINIMAS
TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMO LENTELĖ
| 1. |
Teritorijų planavimo dokumento organizatorius: Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys. |
||
| 2. |
Teritorijų planavimo dokumento rengėjas: VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, LT-09309, Vilnius. |
||
| 3. |
Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas: Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus statinių komplekso (unikalus kodas 16946) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. |
||
| 4. |
Ryšys su planuojamai teritorijai galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais: Bendrieji planai: a) Kauno miesto bendrasis planas; Detalieji planai: a) Žemės sklypų K. Donelaičio g. 62, K. Donelaičio g. 64/ V. Putvinskio g. 55 ir Vienybės aikštės detalusis planas, patvirtintas 2006 m. kovo 23d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-108. |
||
| 5. |
Ryšys su patvirtintais ilgalaikiais ar vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentais: a) Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM-892. |
||
| 6. |
Status quo situacija: Vienu iš pagrindinių ne tik Naujamiesčio bet ir Kauno miesto urbanistinių akcentų yra Vienybės aikštė. Neatsiejama reikšmė tenka Vienybės aikštės vakarinėje dalyje, tarp K. Donelaičio ir V. Putvinskio gatvių, susiformavusiam istorinės kultūrinės reprezentacinės traukos branduoliui Kauno miesto centre. Tai Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus pagrindiniu fasadu atsisukęs į V. Putvinskio g. ir Vytauto Didžiojo karo muziejus su sodeliu užimantis pietinę sklypo dalį iki K. Donelaičio g. Sodelyje vyksta Lietuvai reikšmingų įvykių bei datų paminėjimas, čia -gausiai kauniečių ir turistų lankoma vieta. |
||
|
|
Vytauto Didžiojo Karo muziejaus [M.K. Čiurlionio dailės ir Istorijos muziejų rūmų (buvęs kodas AtV108) ir Kariliono su laikrodžiu (buvęs kodas P1 19)] kompleksas yra Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (U30), kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-190 (Žin., 2005, Nr. 58-2034) paskelbto saugomu, teritorijoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37, 2004, Nr. 153-5571) 3 straipsnio 1 dalimi M.K. Čiurlionio dailės ir Istorijos muziejų rūmų statinių kompleksas yra registruotas Kultūros vertybių registre. Kauno karilionui su laikrodžiu (P119) 2001 m. parengta Kultūros vertybės dosjė. Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas parengtas ir apsvarstytas Nekilnojamojo kultūros paveldo Vertinimo taryboje 2008 m. lapkričio 11 d. |
||
| 7. |
Tikslas, kurio siekiama įgyvendinant teritorijų planavimo sprendinius: Specialiajame plane nustatytais sprendiniais užtikrinti Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus statinių komplekso (unikalus kodas 16946) ir jo teritorijos išsaugojimą, taikomų paveldosaugos reikalavimų įteisinimą. |
||
| 8. |
Galimo sprendinių poveikio vertinimas (pateikiamas apibendrintas poveikio aprašymas ir įvertinimas) |
||
|
|
Vertinimo aspektai |
Teigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis |
Neigiamas (trumpalaikis, ilgalaikis) poveikis |
| 9. |
Sprendinio poveikis: |
||
| 9.1. |
Teritorijos vystymo darnai ir (ar) planuojamai veiklos sričiai (nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugai) |
Parengus šį specialųjį planą objektas bus paskelbtas saugomu, jam bus užtikrinta teisinė apsauga, sustiprinta jo priežiūra. Specialiojo plano sprendiniai neprieštarauja šiai teritorijai galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams bei patvirtintiems ilgalaikiams strateginio planavimo dokumentams. Tikimasi ilgalaikio teigiamo poveikio kultūros vertybės apsaugai, nes specialiajame plane tikslinamos vertybės teritorijos ribos suvedamos su nekilnojamojo turto kadastre registruotų sklypų ribomis, nustatomos konkrečios teritorijos apsaugos priemonės, kuriomis bus grindžiamas objekto išsaugojimas ir tolimesnis jo teritorijos tvarkymas. |
Neigiamas poveikis teritorijos vystymo darnai bei kultūros vertybių apsaugai nenumatomas. |
| 9.2. |
Ekonominei aplinkai |
Paskelbus objektą saugomu jo priežiūrai ir tvarkybai galės būti skiriamas finansavimas iš valstybės biudžeto, padidės galimybė pritraukti tarptautinių fondų ir programų lėšas. |
Neigiamas poveikis ekonominei aplinkai nenumatomas. |
| 9.3. |
Socialinei aplinkai |
Objektas reikšmingas visuomenės raidai, švietimui, kultūrai. Specialiojo plano sprendiniai tiesioginio poveikio socialinei aplinkai nedarys. Prognozuojamas netiesioginis teigiamas poveikis, nes paskelbus objektą saugomu, užtikrinamas jo vertingųjų savybių saugojimas ir puoselėjimas. |
Neigiamas poveikis socialinei aplinkai nenumatomas. |
| 9.4. |
Gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui (urbanistikai, aplinkosaugai) |
Specialiojo plano sprendiniai nekeis esamos urbanistinės nagrinėjamos Naujamiesčio dalies situacijos. Numatomas teigiamas poveikis, nes visi tvarkybos darbai bus vykdomi nepažeidžiant vertingųjų savybių, nustatytų Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akte; siūlomas mažosios architektūros formų bei dangų medžiagiškumo gerinimas, keičiant į tauresnes medžiagas; bus išsaugotos medžių eilės, ribojančios vertybės teritoriją vakarinėje dalyje bei muziejaus sodelio rytinėje dalyje, visi teritorijoje esantys želdiniai bus saugomi, tvarkomi, kuriami vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymu (Žin., 2007. Nr. 80-3215). |
Neigiamas poveikis gamtinei aplinkai bei kraštovaizdžiui, urbanistikai ir aplinkosaugai nenumatomas. |
| 9.5. |
Inžinerinei infrastruktūrai |
Specialusis planas nesprendžia inžinerinės infrastruktūros klausimų, todėl šiai sričiai tiesioginio poveikio nebus. Galimas netiesioginis teigiamas poveikis, nes planuojamas, vieningas teritorijos tvarkymas turės teigiamą poveikį inžinerinei infrastruktūrai. |
Neigiamas poveikis inžinerinei infrastruktūrai nenumatomas. |
| 9.6 |
Transporto infrastruktūrai |
Vertybės teritorija yra Kauno miesto centrinėje dalyje. Teritorija lengvai pasiekiama miesto visuomeniniu ir privačiu transportu, pėsčiomis. Aplinkinėse visuomeninėse teritorijose įrengtos automobilių parkavimo aikštelės, todėl papildoma aikštelė vertybės lankytojų transportui nenumatoma. Projekte siūloma įteisinti servitutinį privažiavimą (istorinio privažiavimo vietoje), skirtą objekto priežiūrai ir eksponatų pristatymui. |
Neigiamas poveikis transporto infrastruktūrai nenumatomas, nes planuojama veikla teritorijoje nekeis miesto transporto srautų. |
Sprendinių pasekmių poveikio vertinimas atliktas remiantis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio tvarkos vertinimo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920.
TVIRTINU
............. Laura Nalivaikienė
2009 m. rugsėjo 14 d.
TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTO
PATIKRINIMO AKTAS NR. TP1-99
| Tikrinanti institucija – |
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius. |
| Tikrinamasis dokumentas – |
Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus statinių komplekso (unikalus kodas kultūros vertybių registre 16946, buvęs kodas IV1190) – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas ir paveldotvarkos projektas. Planavimo rūšis – specialusis planavimas; planavimo lygmuo pagal tvirtinančią instituciją – Vyriausybes įgaliotos institucijos; planavimo lygmuo pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį – vietovės. |
| Planavimo organizatorius – |
Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Planavimo organizatoriaus funkcijų vykdytojas – Kauno teritorinis padalinys, Rotušės a. 29, LT-44033 Kaunas. |
| Dokumento rengėjas – |
VĮ „Lietuvos paminklai“, Šnipiškių g. 3, LT-09309 Vilnius. PV kvad. atestatas Nr. 0682. |
| Tikrinimui pateikti dokumentai – |
Kultūros vertybės teritorijos esamos būklės analizė, teritorijos ir apsaugos zonos ribų plano ir paveldotvarkos projekto sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai) bei planavimo procedūrų dokumentai, 1 byla (2 egz.). |
| Patikrinimo apibendrinimas – |
Dokumento sprendiniai ir planavimo procedūros iš esmės atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. |
| Patikrinimo išvada – |
Teigiama. |
| Siūlymas tvirtinančiai institucijai – |
Kauno Vytauto Didžiojo muziejaus statinių komplekso (unikalus kodas kultūros vertybių registre 16946, buvęs kodas IV1190) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialųjį planą siūloma tvirtinti. |
PASTABA. Patikrinimo aktas galioja vienerius metus nuo jo patvirtinimo dienos. Nepatvirtinus teritorijų planavimo dokumento per vienerius metus, dokumentas tikrinamas pakartotinai, išduodant naują patikrinimo aktą.
departamento vyriausioji specialistė Loreta Čiočienė, tel. (85) 272 81 86
Patikrinimo data:
2009 m. rugsėjo 14 d. Parašas ..........................
