VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIO TEISMO 2002 M. GEGUŽĖS 13 D.
SPRENDIMAS ADMINISTRACINĖJE BYLOJE Nr. I/13-978/02
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Halinos Zaikauskaitės, kolegijos teisėjų Rūtos Miliuvienės, Lino Žukausko, sekretoriaujant Ligitai Dervinytei, dalyvaujant pareiškėjų atstovams Viačeslavui Volovojui, Algimantui Budai, Romui Grigui, Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje atstovui Vidmantui Gailiui, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos atstovams Jovitui Elzbergui, Lidijai Valentukonytei, trečiojo suinteresuoto asmens LR susisiekimo ministerijos atstovui Modestui Girdzevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą dėl norminio pobūdžio akto – Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 02 22 sprendimo Nr. 321V „Dėl Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos patvirtinimo“ 10, 12.3, 12.4, 12.10 punktų teisėtumo, pripažinimo prieštaraujančiais įstatymams ir panaikinimo, dėl Vilniaus miesto valdybos 2001 07 19 sprendimo Nr. 1549V „Dėl Vilniaus miesto valdybos 2001 02 22 sprendimo Nr. 321V „Dėl Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ teisėtumo, pripažinimo prieštaraujančiu įstatymams ir panaikinimo, dėl Vilniaus miesto valdybos 2001 03 22 sprendimo Nr. 490V „Dėl kelių transporto veiklos licencijų kortelių išdavimo tvarkos“ 1.1 punkto teisėtumo, pripažinimo prieštaraujančiais įstatymams, kitiems teisės aktams ir panaikinimo, taip pat pagal pareiškėjų administracinėje byloje Respublikinės taksi ir mažųjų autobusų vairuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos privačių vežėjų sąjungos, Sostinės taksi vežėjų asociacijos „Sosveta“ prašymą dėl tų pačių norminių aktų teisėtumo ištyrimo, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės valdyba, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
Kolegija
nustatė:
Pareiškėjai Respublikinė taksi ir mažųjų autobusų vairuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos privačių vežėjų sąjunga, Sostinės taksi vežėjų asociacija „Sosveta“ kreipėsi į teismą prašydami ištirti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 02 22 sprendimo Nr. 321V „Dėl Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos patvirtinimo“, Vilniaus miesto valdybos 2001 03 22 sprendimo Nr. 490V „Dėl kelių transporto veiklos licencijų kortelių išdavimo tvarkos“, Vilniaus miesto valdybos 2001 07 19 sprendimo Nr. 1549V „Dėl Vilniaus miesto valdybos 2001 02 22 sprendimo Nr. 321V „Dėl Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ teisėtumą ir apginti kai kuriais šių sprendimų punktais pažeistas vežėjų taksi automobiliais teises.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje šioje byloje pateikė prašymą dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimų (jų dalių) teisėtumo ištyrimo ir jų pripažinimo prieštaraujančiais įstatymams bei kitiems teisės aktams ir šių sprendimų (jų dalių) panaikinimo.
2002 04 15 nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas dėl vežėjų taksi automobiliais teisių pažeidimo buvo sustabdytas ir pradėtas norminio administracinio akto (jo dalių) teisėtumo tyrimas.
Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 15 straipsniais, 18 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktais, 33 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 88 straipsnio 2 punktu, 89 straipsniu bei 110 straipsnio 2 dalimi, teismą prašo: Pirma. Ištirti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 321V „Dėl Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos 10, 12.3, 12.4 bei 12.10 punktų teisėtumą ir pripažinti juos prieštaraujančiais Kelių transporto kodekso 4 straipsniui, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsniui, Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsniui bei šiuos punktus panaikinti. Antra. Ištirti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 1549V „Dėl Vilniaus miesto valdybos 2001 02 22 sprendimo Nr. 321V „Dėl Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ teisėtumą ir pripažinti jį prieštaraujančiu Kelių transporto kodekso 4 straipsniui, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsniui, Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsniui bei šį sprendimą panaikinti. Trečia. Ištirti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 490V „Dėl kelių transporto veiklos licencijų kortelių išdavimo tvarkos“ 1.1 punkto teisėtumą ir pripažinti šį punktą prieštaraujančiu Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 3 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsniui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1170 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo“ patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 18 ir 21 punktams ir Vyriausybės 1994 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1123 „Dėl žyminio mokesčio tarifų bei žyminio mokesčio mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos žyminio mokesčio tarifų bei žyminio mokesčio mokėjimo ir grąžinimo tvarkos 16.1.1 punktui bei jį panaikinti.
Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje savo prašymą pagrindžia šiais argumentais.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2001 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 321V „Dėl Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos patvirtinimo“ priėmimo metu galiojusiuose teisės aktuose, reglamentavusiuose keleiviniame kelių transporte egzistuojančius teisinius santykius, nebuvo nustatyta, kad taksi automobiliai turi būti registruoti vežėjo (nuosavybės ar išperkamosios nuomos pagrindu) vardu, taip pat savivaldybėms nebuvo suteikta teisė nustatyti papildomus reikalavimus taksi (naudojamų taksi automobilių pagaminimo metų apribojimą, markes, kėbulo tipus ir sėdimų vietų skaičių). Dėl šios priežasties minėtu Vilniaus m. savivaldybės valdybos sprendimu patvirtintos Tvarkos nuostatos, nustatančios, jog taksi automobiliai turi priklausyti vežėjui nuosavybės ar išperkamosios nuomos iš lizingo bendrovės sutarties pagrindu (10, 12.1 punktai) bei, kad nuo 2002 m. liepos 1 d. taksi automobiliai turi būti ne senesni nei 12 metų, priimtos viršijant savivaldybėms suteiktus įgaliojimus ir turi būti panaikintos.
Vilniaus m. savivaldybės valdyba 2001 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą Nr. 1549V „Dėl Vilniaus miesto valdybos 2001 02 22 sprendimo Nr. 321V „Dėl Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“. Šis valdybos sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 222, kuris kitu 2001 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 240 buvo pripažintas netekusiu galios. Todėl Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2001 m. liepos 19 d. sprendimas Nr. 1549V yra naikintinas.
Susisiekimo ministras 2001 m. lapkričio 15 d. išleido įsakymą Nr. 407 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. vasario 12 d. įsakymo Nr. 55 „Dėl keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“, kuriuo pakeitė patvirtintų Nuostatų 5.1 punktą. Todėl Vilniaus m. valdybos sprendimu Nr. 321V patvirtintos Tvarkos nuostatos, kad nuo 2002 m. liepos 1 d. visi lengvieji automobiliai-taksi Vilniuje turi būti tik geltonos spalvos (10, 12.4 punktai) prieštarauja minėtam įsakymui.
Vilniaus m. savivaldybės valdyba 2001 m. kovo 22 d. priėmė sprendimą Nr. 490V „Dėl kelių transporto veiklos licencijų kortelių išdavimo tvarkos“, kurio 1.1 punktu įpareigojo savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyrių išduoti vežėjams kelių transporto veiklos licencijų korteles pagal techninių apžiūrų talonų galiojimo terminus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1095 „Dėl lengvųjų automobilių-taksi paslaugų gerinimo ir šio verslo kontrolės“ 1.2 punkte nustatyta, kad techninė apžiūra senesniems nei 5 metų taksi turi būti atliekama kas 6 mėnesiai, o Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1993 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 445 „Dėl kelių transporto priemonių valstybinių techninių apžiūrų taisyklių tvirtinimo“ (susisiekimo ministro 2000 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 37 redakcija) 12.4 punkte nustatyta, jog techninės apžiūros periodiškumas lengviesiems automobiliams-taksi ir naudojamiems verslo tikslais?- kas 6 mėn.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1170 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo“ patvirtino Kelių transporto veiklos licencijavimo taisykles (toliau – Taisyklės), kurių 18 punktas nustato, kad licencijos kortelių galiojimo laikas lengviesiems automobiliams?- iki 2 metų. Šių taisyklių 21 punktas nustato, kad, pasibaigus licencijos kortelės galiojimo laikui, kita kortelė išduodama bendra tvarka. Taisyklių 20 punkte nurodytas dokumentų, kuriuos turi pateikti vežėjas, norintis įsigyti licencijos kortelę, sąrašas. Vienas iš tokių dokumentų (20.6 punktas)?- mokamasis pavedimas su banko žymomis arba kvitas, patvirtinantis apie privalomų mokesčių sumokėjimą.
Taisyklėse nustatyta, kad už licencijos ir licencijos kortelės išdavimą mokamas žyminis mokestis Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybė 1994 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1123 yra patvirtinusi Žyminio mokesčio tarifų bei žyminio mokesčio mokėjimo ir grąžinimo tvarką, kurios 16.1.1 punkte yra nustatytas žyminio mokesčio tarifas už licencijos kortelės vežti keleivius taksi lengvaisiais automobiliais išdavimą, 1 metams?- 30 litų.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Vilniaus m. savivaldybės valdyba, priėmusi 2001 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 490V, nepagrįstai verčia taksi automobilių savininkus mokėti dvigubai didesnį žyminį mokestį metams, negu tai nustato galiojantys teisės aktai, bei gaišti laiką kas 6 mėnesius įsigyjant licencijos kortelę.
Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje nuomone, minėtų Vilniaus m. savivaldybės valdybos sprendimų nuostatos?- 2001 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 321V „Dėl Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos 10, 12.3, 12.4 bei 12.10 punktai, 2001 m. liepos 19 d. sprendimas Nr. 1549V „Dėl Vilniaus miesto valdybos 2001 02 22 sprendimo Nr. 321V „Dėl Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ ir 2001 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 490V „Dėl kelių transporto veiklos licencijų kortelių išdavimo tvarkos“ 1.1 punktas?- pagal reguliavimo apimtį ir normų turinį prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Kelių transporto kodekso normoms, o 2001 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 321V „Dėl Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos 10, 12.3, 12.4 bei 12.10 punktai bei 2001 m. liepos 19 d. sprendimas Nr. 1549V „Dėl Vilniaus miesto valdybos 2001 02 22 sprendimo Nr. 321V „Dėl Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ pagal priėmimo procedūrą prieštarauja ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms. Be to, 2001 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 490V „Dėl kelių transporto veiklos licencijų kortelių išdavimo tvarkos“ 1.1 punktas prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1170 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo“ patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 18 ir 21 punktams bei Vyriausybės 1994 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1123 „Dėl žyminio mokesčio tarifų bei žyminio mokesčio mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Žyminio mokesčio tarifų bei žyminio mokesčio mokėjimo ir grąžinimo tvarkos 16.1.1 punktui.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta, jog įstatymas nustato savivaldybių institucijų sudarymo ir veiklos tvarką įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos vietos savivaldos chartijos nuostatas, apibrėžia vietos savivaldos principus, savivaldybių institucijas, jų įgaliojimus ir funkcijas, savivaldybės tarybos nario statusą, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus. To paties įstatymo 4 straipsnyje apibrėžti vietos savivaldos principai: 2 punkte?- gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus principas, t. y. savivaldybės institucijos privalo sudaryti sąlygas gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant sprendimų projektus, 5 punkte?- veiklos skaidrumo principas, t. y. savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama gyventojams, jiems turi būti sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma, 8 punkte?- savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, t. y. savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla bei visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Vilniaus m. savivaldybės valdyba, priėmusi ginčijamus sprendimus ir jų nesuderinusi su visuomenės interesus šioje srityje atstovaujančiomis organizacijomis, neatsižvelgė į tai, kad šių sprendimų nuostatos palies didelės dalies miesto gyventojų interesus, ir tuo pažeidė Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintus gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus bei veiklos skaidrumo principus. Savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principo nesilaikymas sąlygojo Kelių transporto kodekso nuostatų pažeidimą.
Kelių transporto kodekso 4 straipsnio 1 dalies norma skelbia, jog „kelių transporto valstybinį valdymą vykdo Susisiekimo ministerija ir savivaldybės“, o to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją leidžia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą“. Tai reiškia, kad Vilniaus m. savivaldybės valdyba, priėmusi 2001 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 321V „Dėl Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos patvirtinimo“ bei 2001 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 1549V „Dėl Vilniaus miesto valdybos 2001 02 22 sprendimo Nr. 321V „Dėl Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ ir nustačiusi žymiai didesnius reikalavimus, nei tai nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymais patvirtinti teisės aktai, viršijo savo kompetenciją ir tuo pažeidė Kelių transporto kodekso 4 straipsnio normą, nes šio straipsnio 3 dalis skelbia, kad savivaldybės leidžia vežėjams privalomus teisės aktus pagal savo kompetenciją.
Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje nuomone, Vilniaus m. savivaldybės valdybos 2001 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 490V „Dėl kelių transporto veiklos licencijų kortelių išdavimo tvarkos“ 1.1 punktas prieštarauja Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 3 dalies nuostatai, jog „licenciją (leidimą) verstis keleivių vežimais vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais-taksi išduoda savivaldos institucijos Vyriausybės nustatyta tvarka“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1170 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo“ patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 18 ir 21 punktams, kurie šiuos klausimus reglamentuoja kitaip.
Vilniaus m. savivaldybės valdyba, priėmusi 2001 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 321V „Dėl Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos patvirtinimo“, pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog „viešojo administravimo institucijos dėl administracinio reglamentavimo sprendimų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės interesais ir turinčių svarbią reikšmę didelei gyventojų bendruomenės daliai, turi konsultuotis su visuomenės interesams atitinkamoje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profsąjungų, visuomeninių organizacijų, kitų ne vyriausybinių organizacijų atstovais), o įstatymų numatytais atvejais – ir su gyventojais“, kai tuo tarpu didelei Vilniaus miesto gyventojų bendruomenės daliai įtakos turintis sprendimas buvo priimtas nesurengus konsultacijų su suinteresuotomis organizacijomis, kaip to reikalauja įstatymas, net nebandant ieškoti abiem šalims priimtino kompromiso.
Atsakovas, Vilniaus miesto valdyba, atsiliepime į pareiškėjų, vežėjus atstovaujančių organizacijų skundą bei nagrinėdama bylą dėl norminių administracinių aktų teisėtumo tyrimo, nurodė, kad, jų manymu, pareiškėjų reikalavimai nepagrįsti ir atmestini. Nurodoma, kad pareiškėjai netinkamai aiškina įstatymus, kitus teisės aktus bei Vilniaus miesto valdybos sprendimų nuostatas, todėl nepagrįstai konstatuoja, kad Vilniaus miesto valdyba priėmė sprendimus, viršydama savivaldybėms suteiktą kompetenciją.
Nepagrįstas, atsakovų nuomone, pareiškėjų teiginys, kad Vilniaus miesto valdyba pažeidė pareiškėjų teises bei teisės aktų reikalavimus, nustatydama, kad taksi lengvasis automobilis turi priklausyti vežėjui nuosavybės teise arba išperkamosios nuomos iš lizingo bendrovės pagrindu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 10 23 nutarimu Nr. 1170 patvirtintų „Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių“ 2 punktas numato, kad vežėjas, turintis licenciją, gali vežti keleivius ar krovinius transporto priemone, kuri priklauso jam nuosavybės teise arba nuomos pagrindais. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 04 15 įsakymu Nr. 130 patvirtintų „Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais- taksi taisyklių“ 2.4 punkte įtvirtinta analogiška nuostata: taksi – tai lengvasis automobilis, nuosavybės arba nuomos sutarties pagrindu priklausantis vežėjui. Atsižvelgdama į minėtose teisės normose įtvirtintas nuostatas, Vilniaus miesto valdyba 2001 07 19 sprendimu Nr. 1549V pakeitė Vilniaus miesto valdybos 2001 02 22 sprendimo Nr. 321V 10 punktą ir nustatė, kad vežėjai gali naudoti taksi automobilius tik registruotus vežėjo vardu ir priklausančius jam nuosavybės arba nuomos sutarties pagrindu.
Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 4 str. bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 04 15 įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais- taksi taisyklių 1.3 punktu savivaldybės įgaliotos valdyti ir organizuoti bei reguliuoti keleivių vežimą lengvaisiais automobiliais-taksi. Įgyvendindama šias įstatymo priskirtas funkcijas, Vilniaus miesto valdyba nustatė, kad nuo 2002 07 01 taksi automobiliai turi būti geltonos spalvos ir ne senesni nei 12 metų. Tokia Vilniaus miesto valdybos sprendimo nuostata neprieštarauja įstatymui ir priimta neviršijant savivaldybės kompetencijos. Įstatymas nenumato, kad taksi automobilio apipavidalinimo variantą pasirenka vežėjas. Todėl tai, kad Vilniaus miesto valdyba parinko vieną iš Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 02 12 įsakyme Nr. 55 numatytų lengvųjų automobilių-taksi apipavidalinimo variantų, neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams.
Atsakovų nuomone, pareiškėjai netinkamai aiškina Vilniaus miesto valdybos 2001 03 22 sprendimo Nr. 490V „Dėl kelių transporto veiklos licencijų kortelių išdavimo tvarkos“ nuostatas, kaip įpareigojančias vežėją mokėti didesnį mokestį už licencijos kortelių įsigijimą nei numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Atsakovai nurodo, kad minėtas Vilniaus miesto valdybos sprendimas nenustato mokesčio už licencijos kortelės išdavimą, o tik reglamentuoja šios kortelės išdavimo tvarką. Mokestį už licencijos kortelės išdavimą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 12 15 nutarimas Nr. 1458 „Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo bei grąžinimo tvarkos patvirtinimo“. Minėto nutarimo 3. 80 punktas numato, kad licencijos kortelės transporto priemonei vežti keleivius lengvaisiais taksi automobiliais rinkliavos dydis – 5 Lt metams, taip pat numato, kad valstybinės rinkliavos dydis dalijamas proporcingai išduodamos licencijos kortelės galiojimo laikui. Tai, kad Vilniaus miesto valdyba nustatė, kad minėta kortelė išduodama pagal automobilių techninių apžiūrų talonų galiojimo terminus, teisės aktų nepažeidė, nes rinkliavos dydis skaičiuojamas proporcingai šios kortelės galiojimo laikui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija nurodė, kad tiriamos Vilniaus miesto valdybos sprendimų nuostatos jų priėmimo metu Susisiekimo ministerijos įsakymams neprieštaravo, nuostata dėl licencijų kortelių galiojimo laiko Vyriausybės nutarimams neprieštarauja.
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 02 22 sprendimu Nr. 321V „Dėl Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Keleivių vežimo taksi tvarkos 10, 12. 3, 12.4, 12.10 punktų teisėtumo.
Dėl Vilniaus miesto valdybos 2001 07 19 sprendimo Nr. 1549V „Dėl Vilniaus miesto valdybos 2001 02 22 sprendimo Nr. 321V „Dėl Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ teisėtumo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintos asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos, valstybės paramos visuomenei naudingoms ūkinėms pastangoms ir iniciatyvai, valstybinio reguliavimo ūkinei veiklai taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, draudimo monopolizuoti gamybą ir rinką, sąžiningos konkurencijos laisvės saugojimo ir valstybinio vartotojų interesų gynimo nuostatos.
Šios pagrindinės ir principinės nuostatos leidžia ūkinę laisvę ir iniciatyvą riboti įstatymais ir kitais teisės aktais tik tiek, kiek tai atitinka visos visuomenės interesus. Tai reiškia, kad turi būti išlaikytas balansas tarp paslaugas teikiančių ir jas naudojančių asmenų grupių interesų, įstatymais ir kitais teisės aktais negali būti sudaromos nelygios konkurencijos ūkinėje veikloje sąlygos.
Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (1996 11 19 Nr. I-1628) 3 straipsnis reglamentuoja, kad kelių transporto priemonės (ir kiti kelių transporto objektai) nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims, užsienio valstybėms, 4 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją leidžia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą (nauja redakcija įsigaliojusi nuo 2002 04 09, įstatymas Nr. IX-790 šios nuostatos nepakeitė), 3 dalis reglamentavo, kad savivaldybės valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais-taksi, pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus (nuo 2002 04 09 pasikeitė šio straipsnio redakcija, dabar – savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais-taksi. Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus). Kodekso 7 str. 2 dalis reglamentuoja, kad vežėjas-įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius, krovinius bei bagažą (nuo 2002 04 09 šio straipsnio redakcija papildyta po „bagažą“ dar paštą, dokumentų siuntas, smulkias siuntas). Taigi Kodekso 7 str. 2 d. daroma nuoroda į tai, kad vežėjas-įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir t. t. Kodeksas suteikia galimybę kitais įstatymais reglamentuoti vežėjo teisinį statusą, reikalavimus vežėjams. Taip pat Kodekse atskiriama Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių kompetencija transporto veiklos reglamentavime, nurodoma, kad Susisiekimo ministerijos teisės aktai šioje srityje yra privalomi savivaldybėms.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 32 punkte išaiškinama transporto priemonės valdytojo sąvoka – transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę. Transporto priemonės valdytoju nelaikomas fizinis asmuo, kuris vairuoja valdytojo transporto priemonę.
Šiame įstatyme reikalaujama, kad valdytojui transporto priemonės priklausytų nuosavybės ar nuomos teise, numatyti ir kiti teisėti pagrindai valdyti transporto priemonę.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 5 str. reglamentuoja saugaus eismo užtikrinimo priemones. Šiame straipsnyje nustatyta Vyriausybės ir savivaldybių kompetencija užtikrinant saugų eismą, ši kompetencija atribojama. Vyriausybei priskirta tvirtinti Valstybinę saugaus eismo programą, priimti saugų eismą reglamentuojančius teisės aktus, tvirtinti pagrindinius techninius reikalavimus kelių transporto priemonėms, nustatyti tvarką, kuria atliekama kelių transporto priemonių valstybinė techninė apžiūra, organizuoti transporto priemonių techninės būklės kontrolę keliuose ir pan., savivaldybėms priskirta spręsti eismo organizavimo klausimus miestuose.
Vyriausybė, vykdydama LR kelių transporto kodekso ir kitų įstatymų nuostatas, įpareigojančias reglamentuoti kelių transporto veiklą, 1997 10 23 priėmė nutarimą Nr. 1170 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo“ ir 1997 10 07 nutarimą Nr. 1095 „Dėl lengvųjų automobilių-taksi paslaugų gerinimo ir šio verslo kontrolės“, šiais nutarimais Vyriausybė apibrėžė daugelį kelių transporto veiklos sąvokų, principinių nuostatų, kurios privalomos vykdyti tiek Susisiekimo ministerijai, tiek savivaldybėms.
Vyriausybė nutarimu Nr. 1170 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 2 punktu apibrėžė, kad vežėjas, turintis licenciją, gali vežti keleivius ar krovinius transporto priemone, kuri priklauso jam nuosavybės teise arba nuomos pagrindais ir atitinka nustatytus reikalavimus. Sąvoka „vežėjas“ aiškinama taip: įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius arba krovinius (3.1 punktas).
Vyriausybė nesusiaurino galimybės vykdyti keleivių vežimus tokiomis sąlygomis kaip automobilio spalva ar pagaminimo metai. Sutinkamai su Vyriausybės nutarimu Nr. 1170 patvirtintomis Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėmis, licencijos išdavimas vežėjui negali būti apribotas tokiomis sąlygomis, kurios viršija savivaldybės kompetenciją, nes licencija turi būti išduota vežėjui, jeigu jis atitinka šiame Vyriausybės nutarime apibrėžtas sąlygas. Galimybė gauti licenciją negali būti apribota papildomomis sąlygomis. Vyriausybės nutarimu Nr. 1170 patvirtintose Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse licencijuojamos kelių transporto veiklos reikalavimai vežėjams išdėstyti 25 punkte, 23 punkte išvardyti atvejai, kai licencija neišduodama. Kadangi pagal šį Vyriausybės nutarimą teisė išduoti licenciją ir licencijos korteles vežti keleivius lengvaisiais automobiliais-taksi perduodama savivaldybėms, tai aišku, kad, jeigu taksi automobilis neatitiks Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimuose nurodytų papildomų sąlygų, tokio automobilio valdytojui licencija verstis keleivių vežimu nebus išduota. Tokia situacija prieštaraus minėtam Vyriausybės nutarimui ir įstatymams, kurių pagrindu šis nutarimas buvo priimtas, vežėjų taksi automobiliais ūkinė komercinė veikla bus neteisėtai apribota.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 10 07 nutarimo Nr. 1095 2 punktu Susisiekimo ministerijai pavesta papildyti patvirtintas Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisykles ir Techninius reikalavimus naudojamoms kelių transporto priemonėms, 2.2 punktu Susisiekimo ministerijai pavesta iki 1998 01 01 parengti ir patvirtinti keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarką, numatyti joje unifikuotą taksi apipavidalinimą bei kitų taksi rekvizitų suvienodinimą.
Dėl Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos 10 punkto (dalyje dėl taksi automobilių spalvos), 12.3 ir 12.4 punktų.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso nuostatas, 1997 04 15 įsakymu Nr. 130 „Dėl leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių, keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių ir keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklių patvirtinimo“ patvirtino Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisykles (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3 punktas reglamentuoja reikalavimus taksi, 3.1 punkte nurodyta, kad taksi turi būti apipavidalintas pagal Susisiekimo ministerijos patvirtintų Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų (toliau – Nuostatai) reikalavimus. Tokie Nuostatai patvirtinti 1998 02 12 įsakymu Nr. 55, 2001 11 15 įsakymu Nr. 407 Nuostatai iš dalies pakeisti. Pakeitus Nuostatus, 5.1 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad lengvųjų automobilių- taksi išorės informacijai apipavidalinti naudojama geltona atpažinimo spalva pagal tarptautinį spalvų katalogą, nurodyta, kad galimi 3 taksi apipavidalinimo variantai, 5.1.1 punkte aprašytas pirmas variantas, t. y. naudojami geltonos spalvos automobiliai, 5.1.2 punktas pakeistas, vietoj buvusio pirmojo sakinio: „Antrasis – laikinai naudojami ne geltonos, o kitų spalvų automobiliai“ įtvirtinta nuostata, kad taksi apipavidalinimui gali būti naudojama šviesesnė nei pirmajame variante spalva, 5.1.3 punkte numatytas trečias galimas variantas – naudojami tamsesnių nei pirmame variante spalvų automobiliai. Nuostatų 5.1.4 punktas išdėstytas taip: vežėjo pasirinkto lengvųjų automobilių-taksi apipavidalinimo varianto ar variantų realizavimo terminą nustato savivaldybė. Nuostatai nuo 2001 11 22, kai įsigaliojo jų 2001 11 15 įsakymu patvirtinti pakeitimai, savivaldybei suteikia teisę tik nustatyti vežėjo pasirinkto varianto realizavimo terminą, o ne patį variantą. Savivaldybė valdybos sprendimais neturi teisės apriboti vežėjams suteiktų teisių pasirinkti taksi automobilio apipavidalinimo varianto, tačiau galėjo nustatyti terminą pasirinktam vežėjo variantui realizuoti.
Vilniaus miesto valdybos 2001 02 22 sprendimu Nr. 321V „Dėl Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos patvirtinimo“ patvirtinta „Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarka“ (toliau – Tvarka).
Tvarkos 10 punktas, patvirtintas 2001 02 22 sprendimu, reglamentavo, kad „Taksi – tai geltonos spalvos lengvasis automobilis, nuosavybės arba išperkamosios nuomos iš lizingo bendrovės sutarties pagrindu priklausantis vežėjui, turinčiam licenciją ir licencijos kortelę vežti keleivius taksi, taksometrą, taksi atpažinimo ženklą – plafoną, atitinkantį ir apipavidalintą pagal nustatytus Vilniaus miesto valdybos reikalavimus. Kol įsigalios nurodyta redakcija, „Taksi dabar – tai lengvasis automobilis, nuosavybės arba nuomos sutarties pagrindu priklausantis vežėjui, turinčiam licenciją vežti keleivius taksi ir įrengtą jame taksometrą ir taksi atpažinimo ženklą – plafoną.
Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 07 19 sprendimu Nr. 1549V iš dalies buvo pakeista Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarka, šios tvarkos 10 punktas išdėstytas taip: „Taksi“ – tai geltonos spalvos lengvasis automobilis, nuosavybės arba nuomos sutarties pagrindu priklausantis vežėjui, turinčiam licenciją vežti keleivius taksi ir įrengtą jame taksometrą ir taksi atpažinimo ženklą – plafoną“. Nurodoma, kad šis sprendimas įsigalioja nuo 2001 12 31. Šiuo sprendimu pripažinti netekusiais galios 2001 02 22 sprendimo Nr. 321V 2, 2.1, 2.2 punktai. Tai reiškia, kad Tvarkos pakeistas 10 punktas įsigaliojo nuo 2001 12 31, nesiejant šio punkto įsigaliojimo su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 10 23 nutarimo Nr. 1170 2 punkto pakeitimu.
2001 02 22 Vilniaus miesto valdybos sprendimu patvirtintos Tvarkos 12.4 punkte įtvirtinta nuostata, kad nuo 2002 07 01 taksi automobiliai turi būti tik geltonos spalvos. Jiems dažyti ir išorės informacijai apipavidalinti naudojama geltona atpažinimo spalva, kuri nustatoma ne trumpiau kaip 10 metų, pagal tarptautinės spalvų sistemos NCS (Natural Color System) katalogą, geltonos spalvos etalono koordinatė – 0090 – Y25R.
Nors 2001 02 22 priėmus Vilniaus miesto valdybos sprendimą Nr. 321V galiojo LR susisiekimo ministerijos 1998 02 12 įsakymu Nr. 55 patvirtinti Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatai, kurių 5 punktas reglamentavo automobilių-taksi apipavidalinimą kitaip – buvo nustatyti trys apipavidalinimo variantai, 5.1.4 punkte buvo nurodyta, kad lengvųjų automobilių-taksi apipavidalinimo variantą nustato miesto (rajono) savivaldybė, išduodanti licencijas vežti keleivius taksi. Įsakymo 2.1 punkte buvo nurodyta, kad Nuostatų įgyvendinimo tvarką ir terminus vietiniuose vežiojimuose nustato savivaldybės. Taigi priimant savivaldybės valdybos 2001 02 22 sprendimą Nr. 321V ir 2001 07 19 sprendimą Nr. 1549V, kiek tai susiję su taksi automobilio apipavidalinimu, šie sprendimai Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatams neprieštaravo. Prieštaravimas atsirado pakeitus Nuostatus 2001 11 15 įsakymu Nr. 407, kai teisė pasirinkti apipavidalinimo variantą buvo priskirta vežėjui, o savivaldybė galėjo nustatyti tik pasirinkto varianto įgyvendinimo terminą.
Tvarkos 12.3 punkte įtvirtinta nuostata, kad taksi automobiliai nuo 2002 07 01 turi būti ne senesni kaip 12 metų ir, nors 2001 02 22 sprendime Nr. 321V 2.2 punkte buvo nurodyta, kad Tvarkos 12.3 punktas įsigalios tik pakeitus Keleivių vežimo taksi taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1997 04 15 įsakymu Nr. 130, 2.4 punktą („Taksi“ – tai lengvasis automobilis nuosavybės arba nuomos sutarties pagrindu priklausantis vežėjui, turinčiam licenciją vežti keleivius taksi, įrengtą jame taksometrą ir taksi atpažinimo ženklą – plafoną“), tačiau nepakeitus šių taisyklių, savivaldybės valdyba 2001 07 19 sprendimu Nr. 1549V panaikino 2.2 punkto galiojimą sprendime Nr. 321V. Taigi pradžioje savivaldybės valdyba pripažino, kad Susisiekimo ministerijos reguliavimo sferai priklauso šio klausimo reglamentavimas, tačiau po to nusprendė nustatyti reikalavimus taksi automobilio amžiui savarankiškai, nes tuo metu galiojo Susisiekimo ministerijos 2001 07 04 įsakymu Nr. 222 patvirtintas Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklių 3.2 punktas, nustatantis, kad savivaldybės gali nustatyti papildomus reikalavimus taksi (naudojamų taksi pagaminimo metų apribojimą, markes, kėbulo tipus ir sėdimų vietų skaičių). Šis punktas buvo panaikintas susisiekimo ministro 2001 07 02 įsakymu Nr. 240.
Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2001 07 19 sprendime Nr. 1549V vadovaujasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2001 07 04 įsakymu Nr. 222, kuris 2001 08 02 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 240 buvo pripažintas netekusiu galios. Kadangi įstatymai reglamentuoja, kad susisiekimo ministro įsakymai transporto veiklos srityje yra privalomi savivaldybėms vykdyti, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 07 19 sprendimas Nr. 1549V iš dalies pripažintinas neteisėtu ir naikintinas. Tačiau šiuo atveju taip pat daroma išvada, kad Vilniaus miesto valdybos 2001 07 19 sprendimas Nr. 1549V jo priėmimo momentu neprieštaravo LR susisiekimo ministro 2001 07 04 įsakymui Nr. 222, kuriuo buvo iš dalies pakeistos Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklės, patvirtintos 1997 04 15 įsakymu Nr. 130. Šios taisyklės buvo papildytos 3.2 punktu: „Savivaldybės gali nustatyti papildomus reikalavimus taksi (naudojamų taksi pagaminimo metų apribojimą, markės, kėbulo tipus ir sėdimų vietų skaičių)“. Galiojant šiam pakeitimui, kuris buvo panaikintas 2001 08 02 įsakymu Nr. 240 ir buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 07 19 sprendimas Nr. 1549V, panaikinęs sprendimo 321V 2, 2.1, 2.2 punktų galiojimą, 2.2 punktas kaip tik ir stabdė sprendimu Nr. 321V patvirtintos Tvarkos 12.3 punkto (dėl automobilio pagaminimo metų) įsigaliojimą, stabdymas buvo panaikintas tuo momentu, kai tai leido Susisiekimo ministro įsakymas. Tačiau pripažinus netekus galios susisiekimo ministro 2001 07 04 įsakymą Nr. 222 2001 08 02 įsakymu Nr. 240, savivaldybės valdybos 2001 07 19 sprendimo Nr. 1549V 1 punktas bei 2001 02 22 sprendimu Nr. 321V patvirtintos tvarkos 12.3 punktas (dėl taksi automobilių pagaminimo metų ribojimo) tapo prieštaraujančiu LR susisiekimo ministro 1997 04 15 įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklių 1.1, 1.2, 1.3, 2.3, 2.4, 3 punktams, kuriuose keliami reikalavimai taksi lengviesiems automobiliams ir nurodoma, kad vežėjai gali vežti keleivius tiktai turėdami nustatyta tvarka išduotą licenciją, taigi esant papildomiems reikalavimams tokia licencija nebus išduota, tuo tarpu taksi lengvojo automobilio pagaminimo metai šiose taisyklėse nenurodyti.
Reikalavimas dėl taksi lengvųjų automobilių pagaminimo metų bei spalvos nustatymo atsižvelgiant į nurodytus argumentus prieštarauja Kelių transporto kodekso 4 straipsniui ir Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktui.
Savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 321V patvirtintų Keleivių vežimo tvarkos Vilniaus mieste 10 punktas toje dalyje, kai nustato, kad „taksi“ – tai geltonos spalvos lengvasis automobilis, 12.3 punktas, kuriame įtvirtinta nuostata, kad taksi automobiliai nuo 2002 07 01 turi būti ne senesni kaip 12 metų, 12.4 punktas, kuriame reikalaujama, kad nuo 2002 07 01 taksi automobiliai turi būti tik geltonos spalvos, prieštarauja tiek LR susisiekimo ministerijos 1998 02 12 įsakymu Nr. 55 ir 2001 11 15 įsakymu Nr. 407 patvirtintiems Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų 5 punktui, taip pat prieštarauja 1997 10 23 LR Vyriausybės nutarimui Nr. 1170 „Dėl kelių transporto veiklos licencijavimo“ ir 1997 10 07 nutarimui Nr. 1095 „Dėl lengvųjų automobilių-taksi paslaugų gerinimo ir šio verslo kontrolės“, nes šiais nutarimais Vyriausybė apibrėžė daugelį kelių transporto veiklos sąvokų, principinių nuostatų, kurios privalomos vykdyti tiek Susisiekimo ministerijai, tiek savivaldybėms, tuo tarpu savivaldybė, apribodama vežėjų teisę užsiimti verslu tokiomis sąlygomis kaip automobilio spalva ir pagaminimo metai, neteisėtai susiaurino vežėjų galimybes gauti licenciją keleivių vežimui taksi automobiliais.
Dėl Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos 12.10 punkto.
Dėl Vilniaus miesto valdybos 2001 02 22 sprendimu Nr. 321V patvirtintos Keleivių vežimo taksi tvarkos Vilniaus mieste 12.10 punkto, kuris reikalauja, kad taksi automobilyje turi būti įrengtas šviečiantis žalios ir raudonos spalvos švyturėlis, įkomponuotas priekinio lango viršutiniame dešiniajame kampe, kuris reikalauja, kad kai taksi laisvas – dega žalios spalvos švyturėlis, o kai užimtas – raudonos. Šis švyturėlis turi būti valdomas taksometro įjungimu. Dėl šio punkto teisėtumo daroma išvada, kad jis prieštarauja LR Vyriausybės 1997 10 23 nutarimu Nr. 1170 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 23 punktui, LR susisiekimo ministerijos 1998 02 12 įsakymu Nr. 55 patvirtintų Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų 5.3, 5.2.5 punktams, LR susisiekimo ministerijos 1997 04 15 įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklių 3 punktui, Kelių transporto kodekso 4 straipsniu, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktui.
1998 02 12 LR susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. 55 patvirtintuose Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatuose 5.3 punkte nustatyta, kad lengvajame automobilyje-taksi, be apšviečiamojo plafono, leidžiama įrengti šviečiantį žalios ir raudonos spalvos švyturėlį, įkomponuotą priekinio lango viršutiniame dešiniajame kampe. Kai taksi yra laisvas – dega žalios spalvos švyturėlis, o kai užimtas – raudonos. Šis švyturėlis turi būti valdomas taksometro įjungimu.
Taigi Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatai tik leidžia įrengti tokį švyturėlį, o savivaldybės valdybos 2001 02 22 sprendimu Nr. 321V patvirtintos Tvarkos 12.10 punkte nustatytas privalomas reikalavimas įrengti tokį švyturėlį. Taip be pagrindo apribojamos vežėjų teisės, tuo labiau, kad tokio švyturėlio įrengimas nereikalingas dar ir dėl to, kad tų pačių Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų 5.2.5 punkte numatyta, kaip pagal plafono apšvietimą atskirti, ar taksi automobilis yra užimtas ar laisvas – reikalaujama, kad plafono užrašas „TAKSI“ turi būti apšviečiamas, kai taksi yra laisvas; plafono apšvietimas turi būti valdomas taksometro įjungimu.
Taip pat šį klausimą reglamentuoja ir LR susisiekimo ministerijos 1997 04 15 įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklių 3.1.3 punktas, be to, visas šių Taisyklių 3 punktas, reglamentuojantis reikalavimus taksi, nenumato būtinumo įrengti tokį švyturėlį, 3. 1.2 punkte numatyta, kad papildomus reikalavimus užrašams ant plafono gali nustatyti miesto (rajono) savivaldybė, išduodanti licencijas vežti keleivius taksi. Taigi savivaldybei suteikta teisė tik nustatyti papildomus užrašus ant plafono, bet nesuteikta teisė nustatyti papildomus reikalavimus informacijai apie taksi užimtumą švyturėlio pagalba. Minėtų Taisyklių 3.1.2 punktas susieja papildomų reikalavimų nustatymą su licencijų išdavimu, tai leidžia daryti išvadą, kad įtvirtinus privalomus švyturėlius, jų neįsirengusiems nebus išduotos licencijos, kas prieštaraus LR Vyriausybės 1997 10 23 nutarimo Nr. 1170 nuostatoms dėl licencijų išdavimo ribojimo. Susisiekimo ministerijos įsakymais patvirtintos taisyklės tokių ribojimų nenumato, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės valdyba nustato papildomus ribojimus, prieštaraujančius aukštesnę teisinę galią turintiems teisės aktams.
Dėl Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos 10 punkto (dalyje dėl taksi automobilių priklausomybės vežėjui), 12.1 punkto.
Tvarkos III skirsnyje „Reikalavimai taksi“ 12.1 punkte 2001 02 22 sprendimu Nr. 321V buvo įtvirtinta nuostata, kad vežėjai gali naudoti taksi automobilius tik nuosavybės arba išperkamosios nuomos iš lizingo bendrovės sutarties pagrindu. Pakeitus šį sprendimą 2001 07 19 sprendimu Nr. 1549V, 10 punktas išdėstytas taip: „Taksi“ – tai geltonos spalvos lengvasis automobilis, nuosavybės arba nuomos sutarties pagrindu priklausantis vežėjui, turinčiam licenciją vežti keleivius taksi ir įrengtą jame taksometrą ir taksi atpažinimo ženklą – plafoną, 12.1 punktas pasikeitė taip: vežėjai gali naudoti taksi automobilius tik registruotus vežėjo vardu.
2001 02 22 sprendimo Nr. 321V 2 punktas reglamentavo, kad Tvarkos 10, 12.1 punktai įsigalios pakeitus Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1997 10 23 nutarimu Nr. 1170, 2 punktą. Šis punktas pakeistas nebuvo.
Vyriausybė 1997 10 23 nutarimu Nr. 1170 patvirtintomis Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėmis apibrėžė, kad vežėjas, turintis licenciją, gali vežti keleivius ar krovinius transporto priemone, kuri priklauso jam nuosavybės teise arba nuomos pagrindais ir atitinka nustatytus reikalavimus. Sąvoka vežėjas aiškinama taip: įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius arba krovinius (2 ir 3 punktai). Taigi Vilniaus miesto valdybos 2001 02 22 sprendimu Nr. 321V patvirtintos Keleivių vežimo taksi tvarkos Vilniaus mieste 10 punkto nuostata (kurios galutinė redakcija patvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 07 19 sprendimu Nr. 1549V) toje dalyje, kad „Taksi“ – tai lengvasis automobilis, kuris turi priklausyti vežėjui nuosavybės arba nuomos sutarties pagrindu, atitinka minėto Vyriausybės nutarimo nuostatą ir negali būti pripažinta neteisėta bei netekusia galios. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 02 22 sprendimu Nr. 321V patvirtintos Keleivių vežimo tvarkos Vilniaus mieste 10 punktas, reglamentavęs, kad taksi lengvasis automobilis vežėjui turi priklausyti nuosavybės arba išperkamosios nuomos iš lizingo bendrovės sutarties pagrindu, ir 12.1 punktas, reglamentavęs, kad vežėjai gali naudoti taksi automobilius tik nuosavybės arba išperkamosios nuomos iš lizingo bendrovės sutarties pagrindu, šioje dalyje priėmimo metu prieštaravo Vyriausybės 1997 10 23 nutarimu Nr. 1170 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 2 punktui, nes susiaurino vežėjo teises, tačiau Vilniaus miesto valdybos 2001 02 22 sprendimo Nr. 321V 2.1 punkte buvo nurodyta, kad Tvarkos 10 ir 12.1 punktai įsigalios tik pakeitus Vyriausybės 1997 10 23 nutarimo Nr. 1170 2 punktą. Taigi praktiškai pirminiame variante buvę Tvarkos 10 ir 12.1 punktai niekada neįsigaliojo, nes 2001 07 19 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 1549V šis 10 punktas toje dalyje, kurioje nustatyta, kad taksi automobilis turi priklausyti vežėjui nuosavybės ar nuomos sutarties pagrindu, buvo pakeistas taip, kad atitiktų Vyriausybės nutarimą ir šiuo metu nėra pagrindo pripažinti neteisėta 10 punkto dalį, reglamentuojančią, kad taksi automobilis turi priklausyti vežėjui nuosavybės ar nuomos sutarties pagrindu, o Tvarkos 12.1 punktas 2001 07 19 sprendimu Nr. 1549V išdėstytas kitaip: „vežėjai gali naudoti taksi automobilius, tik registruotus vežėjo vardu“.
Tvarkos 10 punkto nuostata dėl naudojamų automobilių priklausomybės, patvirtinta 2001 07 19 sprendimu Nr. 1549V, yra sietina su Tvarkos 12.1 punktu, nustatančiu, kad vežėjai gali naudoti taksi automobilius, tik registruotus vežėjo vardu.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 05 25 įsakymu Nr. 260 „Dėl Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos taisyklės, kurių 1 punkte nustatyta, kad Kelių transporto priemonių registravimo taisyklės (toliau vadinama – taisyklės) nustato motorinių transporto priemonių, kurių grupių sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau vadinama – transporto priemonės) registravimo, jų registravimo dokumentų ir valstybinio numerio ženklų išdavimo Lietuvos Respublikoje tvarką. Taisyklių 2 punktas reglamentuoja, kad transporto priemones, jas nuosavybės, patikėjimo teise valdančių asmenų (toliau vadinama – transporto priemonės valdytojai), nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais jomis besinaudojančių asmenų (toliau vadinama – transporto priemonių naudotojai) duomenis ir šių duomenų pasikeitimus Lietuvos Respublikoje registruoja, registravimo dokumentus išduoda bei registravimo duomenis tvarko valstybės įmonė „Regitra“. Taisyklėse atskirta transporto priemonės valdytojo ir naudotojo sąvokos, valdytojams ir naudotojams išduodami skirtingi registravimo pažymėjimai, kuriuose ir nurodoma, koks įregistravimo pagrindas – valdymas ar naudojimas. Taigi turi būti įregistruota tiek nuosavybės teise vežėjo valdoma transporto priemonė, tiek nuomos sutarties pagrindu naudojama transporto priemonė. Tai atitinka Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimu patvirtintos Tvarkos 10 ir 12.1 punktų reikalavimams toje dalyje, kad transporto priemonė vežėjui turi priklausyti nuosavybės arba nuomos sutarties pagrindu ir kad vežėjo naudojamos transporto priemonės būtų registruotos tik vežėjo vardu.
Vidaus reikalų ministro įsakymas priimtas atsižvelgiant į LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas ir vykdant LR Vyriausybės 2000 04 11 nutarimą Nr. 416 „Dėl transporto priemonės registracijos liudijimo, transporto priemonės naudotojo pažymėjimo ir vairuotojo pažymėjimo blankų aprašymų patvirtinimo „. Šiuo Vyriausybės nutarimu, vadovaujantis Kelių eismo konvencija ir Europos Sąjungos Tarybos direktyvomis dėl transporto priemonės registracijos dokumentų ir vairuotojų pažymėjimų, buvo patvirtinti transporto priemonės registracijos liudijimo blankas, transporto priemonės naudotojo pažymėjimo blankas ir vairuotojo pažymėjimo blankas. Nutarime apibrėžta, kad transporto priemonės naudotojo pažymėjime turi būti nurodytas naudotojas ir savininkas. Tai reiškia, kad turi būti įregistruoti tiek transporto priemonių savininkai, tiek jų naudotojai. Tokios nuostatos atitinka Vyriausybės nutarimu Nr. 1170 patvirtintų taisyklių 2 punkte įtvirtintą nuostatą, kad vežėjas gali vežti keleivius transporto priemone, kuri priklauso jam nuosavybės teise arba nuomos pagrindais. Nuomotojas, kaip ir savininkas, turi būti registruotas ir turėti transporto priemonės naudotojo pažymėjimą.
Taigi 2001 07 19 Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendime Nr. 1549V atsiradęs naujas Tvarkos 12.1 punktas, reikalaujantis, kad vežėjas gali naudoti taksi automobilius, tik registruotus vežėjo vardu, priėmimo metu jau buvo suderintas su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 05 25 įsakymu Nr. 260 „Dėl kelių transporto priemonių registravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 1 ir 2 punktų nuostatomis, todėl yra teisėtas ir įstatymams bei kitiems teisės aktams neprieštarauja.
Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 03 22 sprendimu Nr. 490V patvirtintos „Dėl kelių transporto veiklos licencijų kortelių išdavimo tvarkos“ 1.1 punkto teisėtumo.
Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 9 straipsnis reglamentuoja, kad verstis keleivių vežimu Lietuvos Respublikoje gali tik įmonės, turinčios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotą licenciją (leidimą). Licencijas verstis keleivių vežimu Lietuvos Respublikoje Vyriausybės nustatyta tvarka gali išduoti ir vietos savivaldos institucijos.
Vilniaus miesto valdybos 2001 03 22 sprendimu Nr. 490V patvirtinta Kelių transporto veiklos licencijų kortelių išdavimo tvarka, kurios punkte 1 reglamentuojama, kad Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyrius įpareigojamas išduoti vežėjams kelių transporto veiklos licencijų korteles pagal techninių apžiūrų talonų galiojimo terminus (1.1 punktas).
LR Vyriausybės 1997 10 23 nutarimu Nr. 1170 patvirtintos Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklės, kurių 18 punkte įtvirtinta nuostata, kad licencijos kortelių galiojimo laikas nustatomas lengviesiems automobiliams – iki 2 metų (18.1 punktas), 21 punkte įtvirtinta nuostata, kad, pasibaigus licencijos kortelės galiojimo laikui, kita kortelė išduodama bendra tvarka, 15 punkte įtvirtinta nuostata, kad licencijas ir licencijų korteles vežti keleivius lengvaisiais automobiliais- taksi bei vežti keleivius lengvaisiais automobiliais ir autobusais vietiniais maršrutais išduoda savivaldybės, kuriose įregistruota įmonė. Taisyklių 20 punkte įtvirtinta nuostata, kad vežėjas, norintis įsigyti licencijos kortelę, turi pateikti šiuos dokumentus: nustatytos formos prašymą, licenciją, transporto priemonės registravimo liudijimą, nuomos sutartį, jeigu transporto priemonė yra nuomojama, transporto priemonės nustatyto pavyzdžio techninės apžiūros taloną su galiojančia žyma, mokamąjį pavedimą su banko žymomis arba kvitą, patvirtinantį apie privalomų mokesčių sumokėjimą (atskiras kiekvienai kortelei mokamasis pavedimas arba kvitas pateikiamas priėmus sprendimą tas korteles išduoti). Privalomų mokesčių rūšių bei jų dydžių šis Vyriausybės nutarimas nereglamentuoja.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 12 15 nutarimu Nr. 1458 „Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ LR Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu, nutarė patvirtinti valstybės rinkliavos objektų sąrašą ir šios rinkliavos dydžius bei patvirtinti Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo tvarką. Šiuo nutarimu pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr. 1123 „Dėl žyminio mokesčio tarifų bei Žyminio mokesčio mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ ir visi vėlesni šio nutarimo papildymai ir pakeitimai, Vyriausybės nutarimu Nr. 1123 patvirtintos Žyminio mokesčio tarifų bei žyminio mokesčio mokėjimo ir grąžinimo tvarkos 16.2.3 punkte buvo numatyta, kad už licencijos kortelę transporto priemonei vežti kelių transportu keleivius lengvaisiais taksi automobiliais žyminio mokesčio tarifas yra 30 Lt 1 metams, tačiau šis nutarimas negalioja nuo 2001 01 01. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 12 15 nutarimu Nr. 1458 „Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintas Valstybės rinkliavos objektų sąrašas ir šios rinkliavos dydžiai, šio sąrašo 3.80 punkte numatyta, kad už licencijos kortelės transporto priemonei vežti keleivius lengvaisiais taksi automobiliais išdavimą rinkliavos dydis yra 5 litai. Sąrašo 3.73 punkte numatoma, kad kelių transporto veiklos licencijos vežti keleivius lengvaisiais taksi automobiliais rinkliava yra 30 litų. Sąraše yra pastaba, kad nustatytas 3.71-3.80 punktuose valstybės rinkliavos dydis dalijamas proporcingai išduodamos licencijos (licencijos kortelės) galiojimo laikui. LR Vyriausybės 1997 10 23 nutarimu Nr. 1170 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 17 punkte nustatyta, kad licencija išduodama neribotam laikui, tačiau turi būti perregistruojama kas 5 metai ją išdavusioje institucijoje. Tuo tarpu licencijos kortelių galiojimo laikas nustatytas iki 2 metų. Licencijų kortelės pagal Vilniaus miesto valdybos 2001 03 22 sprendimą Nr. 490V gali būti išduotos ir 6 mėnesiams, ir 12 mėnesių, nes LR Vyriausybės 1997 10 07 nutarimo Nr. 1095 „Dėl lengvųjų automobilių-taksi paslaugų gerinimo ir šio verslo kontrolės“ 1.2 punktu nustatyta, kad techninė apžiūra senesniems nei 5 metų taksi turi būti atliekama kas 6 mėnesiai, o LR susisiekimo ministro 1993 11 26 įsakymu Nr. 445 patvirtintos Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros taisyklės, kurių 12.4 punkte nustatyta, kad techninės apžiūros periodiškumas lengviesiems automobiliams-taksi ir naudojamiems verslo tikslais žmonėms vežti, kurių eksploatacijos laikotarpis yra ilgesnis negu 5 metai – kas 6 mėnesiai, 12.3 punkte nustatyta, kad apžiūros atlikimo periodiškumas kitais atvejais yra 12 mėnesių.
Taigi Vilniaus miesto valdybos 2001 03 22 sprendimo Nr. 490V 1 punkte nustatytas reikalavimas, kad vežėjams kelių transporto veiklos licencijų kortelės išduodamos pagal techninių apžiūrų talonų galiojimo terminus, nei Vyriausybės nutarimams, nei susisiekimo ministro įsakymams neprieštarauja, nes ne visada licencijos kortelė bus išduota tik 6 mėnesiams, be to, tokia nuostata neturi padidinti rinkliavos dydžio.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
2001 02 22 Vilniaus miesto valdybos sprendimu patvirtintos Keleivių vežimo taksi tvarkos Vilniaus mieste 12.3 punkte įtvirtinta nuostata, kad taksi automobiliai nuo 2002 07 01 turi būti ne senesni kaip 12 metų, 12.4 punkte įtvirtinta nuostata, kad nuo 2002 07 01 taksi automobiliai turi būti tik geltonos spalvos, nuostata, kad taksi automobilis – tai geltonos spalvos lengvasis automobilis, įtvirtinta Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 07 19 sprendimo Nr. 1549V 2 punkte, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto valdybos 2001 02 22 sprendimu Nr. 321V patvirtintos Keleivių vežimo taksi tvarkos Vilniaus mieste 10 punktas, Vilniaus miesto valdybos 2001 02 22 sprendimu Nr. 321V patvirtintos Keleivių vežimo taksi tvarkos Vilniaus mieste 12.10 punktas, reglamentuojantis, kad taksi automobilyje turi būti įrengtas šviečiantis žalios ir raudonos spalvos švyturėlis, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 07 19 sprendimo Nr. 1549V 1 punktas toje dalyje, kuria pripažintas netekusiu galios Vilniaus miesto valdybos 2001 02 22 sprendimo Nr. 321V 2.2 punktas, pripažintini prieštaraujančiais Kelių transporto kodekso 4 straipsniui, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 10 23 nutarimu Nr. 1170 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 23 punktui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 10 07 nutarimo Nr. 1095 „Dėl lengvųjų automobilių-taksi paslaugų gerinimo ir šio verslo kontrolės“ 2 punktui, nes šiuo punktu Susisiekimo ministerijai pavesta papildyti Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisykles ir Techninius reikalavimus naudojamoms kelių transporto priemonėms, parengti ir patvirtinti keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarką, numatyti joje unifikuotą taksi apipavidalinimą bei kitų taksi rekvizitų suvienodinimą, LR susisiekimo ministerijos 1998 02 12 įsakymu Nr. 55 ir LR susisiekimo ministro 2001 11 15 įsakymu Nr. 407 patvirtintų Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatų 5.1.2, 5.1.3, 5.1.4, 5.2.5, 5.3 punktams, LR susisiekimo ministerijos 1997 04 15 įsakymu Nr. 130 patvirtintų Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklių 1.1, 1.2, 1.3, 2.4, 3 punktams, kuriuose nurodoma, kad šios taisyklės privalomos visoms savivaldybėms ir keliami reikalavimai taksi lengviesiems automobiliams, nurodoma, kad vežėjai gali vežti keleivius tiktai turėdami nustatyta tvarka išduotą licenciją, taigi esant papildomiems reikalavimams tokia licencija nebus išduota.
Vilniaus miesto valdybos 2001 03 22 sprendimo Nr. 490V „Dėl kelių transporto veiklos licencijų kortelių išdavimo tvarkos“ 1.1 punktas, reglamentuojantis kelių transporto veiklos licencijų kortelių išdavimo terminus, įstatymams ir Vyriausybės norminiams aktams neprieštarauja ir yra teisėtas.
Vilniaus miesto valdybos 2001 02 22 sprendimu Nr. 321V patvirtintų Keleivių vežimo taksi tvarkos Vilniaus mieste 10 punktas, pakeistas Vilniaus miesto valdybos 2001 07 19 sprendimo Nr. 1549V 2 punktu, toje dalyje, kuria nustato, kad taksi automobilis turi priklausyti vežėjui nuosavybės ar nuomos sutarties pagrindu, 12.1 punktas, kuris nustato, kad vežėjas gali naudoti taksi automobilius, tik registruotus vežėjo vardu (valdybos 2001 07 19 sprendimo Nr. 1549V 2 punktu pakeista redakcija), įstatymams ir Vyriausybės norminiams aktams neprieštarauja ir yra teisėti.
Pareiškėjų argumentai, kad priimant ginčijamus Vilniaus miesto valdybos sprendimus buvo pažeista Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 7 straipsnio 1 dalies nuostata ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 2 ir 5 punktai, pripažintini nepagrįstais.
Nustatyta, kad 2001 02 02 Vilniaus miesto meras surengė pasitarimą dėl naujos keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais- taksi tvarkos ir taksi verslo plėtros perspektyvų sostinėje. Pasitarime buvo svarstomas valdybos sprendimo projektas „Dėl keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi tvarkos Vilniaus mieste“. Pasitarime dalyvavo taksi vežėjų bendrovių, Respublikinės taksi ir mikroautobusų vairuotojų profesinės sąjungos atstovai. Iš pasitarimo protokolo matyti, kad buvo atsižvelgta į vežėjų pastabas, pavyzdžiui padidintas taksi lengvųjų automobilių amžiaus cenzas, nukelta naujų sąlygų įvedimo data. Svarstymo metu Susisiekimo ministerijos įsakymai leido savivaldybei nustatyti tiek automobilių spalvą bei jų apipavidalinimą, tiek riboti naudojamų taksi automobilių amžių.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi LR ABTĮ 85 str.-87 str., 115 str., 116 str., kolegija
nusprendė:
Pripažinti Vilniaus miesto valdybos 2001 02 22 sprendimu Nr. 321V patvirtintos Keleivių vežimo taksi tvarkos Vilniaus mieste 10 punktą toje dalyje, kurioje nustatyta, kad taksi – tai geltonos spalvos lengvasis automobilis, 12.3 punktą, 12.4 punktą, 12.10 punktą, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 07 19 sprendimo Nr. 1549V 1 punkto dalį, kuria pripažintas netekusiu galios Vilniaus miesto valdybos 2001 02 22 sprendimo Nr. 321V 2.2 punktas, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 07 19 sprendimo Nr. 1549V 2 punktą toje dalyje, kuria pakeistas Keleivių vežimo taksi Vilniaus mieste tvarkos 10 punktas, nustatantis, kad taksi – tai geltonos spalvos lengvasis automobilis, prieštaraujančiais Kelių transporto kodekso 4 straipsniui, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 8 punktui, ir nurodytus punktus panaikinti.
Vilniaus miesto savivaldybės valdybos norminių administracinių aktų punktai laikomi panaikintais nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas.
Vilniaus miesto valdybos 2001 03 22 sprendimo Nr. 490V „Dėl kelių transporto veiklos licencijų kortelių išdavimo tvarkos“ 1.1 punktą pripažinti teisėtu ir prašymą dėl jo panaikinimo atmesti.
Vilniaus miesto valdybos 2001 02 22 sprendimu Nr. 321V patvirtintų Keleivių vežimo taksi tvarkos Vilniaus mieste 10 punktą, pakeistą Vilniaus miesto valdybos 2001 07 19 sprendimo Nr. 1549V 2 punktu, toje dalyje, kuria nustatyta, kad taksi automobilis turi priklausyti vežėjui nuosavybės arba nuomos sutarties pagrindu, pripažinti teisėtu ir prašymą dėl jo panaikinimo atmesti.
Vilniaus miesto valdybos 2001 02 22 sprendimu Nr. 321V patvirtintų Keleivių vežimo taksi tvarkos Vilniaus mieste 12.1 punktą, pakeistą Vilniaus miesto valdybos 2001 07 19 sprendimo Nr. 1549V 2 punktu, pripažinti teisėtu ir prašymą dėl jo panaikinimo atmesti.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Kolegijos pirmininkė Halina Zaikauskaitė
Kolegijos teisėjai Rūta Miliuvienė
Linas Žukauskas