LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL vaiko gerovės 2013–2018 m. programos patvirtinimo

2012 m. gruodžio 3 d. Nr. A1-547

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 (Žin., 1998, Nr. 66-1916; 2010, Nr. 123-6300), 8.4 punktu ir siekdamas užtikrinti Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2005–2012 metų plano, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 184 (Žin., 2005, Nr. 25-802), bei Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007–2012 metų plano, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1193 (Žin., 2007, Nr. 118-4817), tęstinumą:

1. Tvirtinu Vaiko gerovės 2013–2018 m. programą (pridedama).

2. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras             Donatas Jankauskas

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro

2012 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. A1-547

VAIKO GEROVĖS 2013–2018 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vaiko gerovės 2013–2018 metų programos (toliau – programa) paskirtis – kurti vaiko gerovę užtikrinančių paslaugų ir priemonių sistemą, kuri sudarytų palankias sąlygas vaikui augti saugioje šeimos aplinkoje ir gauti reikiamą pagalbą.

2. Programa parengta atsižvelgiant į Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2005–2012 metų plano, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 184 (Žin., 2005, Nr. 25-802) (toliau – Vaiko gerovės politikos strategija), bei Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007–2012 metų plano, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1193 (Žin., 2007, Nr. 118-4817) (toliau – Vaiko globos strategija), tęstinumo poreikį.

3. Rengiant programą, įvertinti Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos priemonių įgyvendinimo rezultatai, pasiekti 2005–2012 metų laikotarpiu. Įgyvendinant Vaiko gerovės valstybės politikos strategiją, buvo tobulinama teisinė bazė, siekiant užtikrinti vaiko gerovę, didinant tėvų atsakomybę už vaikus, gerinant vaikų apsaugą nuo visų formų smurto ir išnaudojimo, tobulinant vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo teisinį reguliavimą. Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos įgyvendinimo laikotarpiu buvo organizuojamas savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas, skiriamos lėšos nevyriausybinėms organizacijoms, jungiančioms kitas nevyriausybines organizacijas, dirbančias vaiko teisių apsaugos srityje ir vykdančias Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos sklaidą. Tačiau Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos įgyvendinimo 2005–2012 metų laikotarpiu įvykdytos priemonės dar neužtikrino visiško Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos įgyvendinimo. Todėl ir toliau išlieka būtinybė stiprinti šeimos politiką, aktyvinti būtinų paslaugų šeimai ir vaikui infrastruktūros kūrimą bei plėtrą, spartinti institucinės vaiko globos sistemos pertvarkos ir tobulinimo procesus. Vaiko gerovės valstybės politikos strategija 2005 m. buvo patvirtinta kaip tarpinstitucinis dokumentas, bet, atsižvelgiant į kitų suinteresuotų institucijų teikiamą informaciją bei siūlymus, strategijos priemonių planas 2005–2012 m. buvo ne kartą keičiamas, dėl to už plano priemones iš esmės liko atsakinga tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

4. Įgyvendinant Vaiko globos strategiją, visų pirma buvo siekiama užtikrinti vaiko teisę augti šeimoje, todėl buvo plėtojama vaikų dienos centrų veikla savivaldybėse, teikiant nestacionarias dienos socialinės priežiūros paslaugas vaikams, augantiems socialinės rizikos šeimose. Šiuo metu šalyje veikia 175 vaikų dienos centrai, kuriuos lanko 5000 vaikų. Pažymėtina, kad vaikų dienos centrų teikiamos paslaugos patenkina tik ketvirtadalį esamo poreikio, nes vaikų dienos centruose paslaugas gauna 5000 vaikų iš 22075 vaikų, augančių socialinės rizikos šeimose.

Įgyvendinant Vaiko globos strategiją, siekiama mažinti globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių vaikų globos įstaigose, todėl nuo 2008 metų yra organizuojamos globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems teikimo paslaugos, finansiškai remiant projektus. Šiuo metu Lietuvoje būsimus globėjus (rūpintojus) bei įtėvius rengia 56 PRIDE programos mokytojai. Siekiant teikti kokybišką pagalbą globėjų (rūpintojų) bei įtėvių šeimoms, 2011 metais pradėta taikyti tęstinė globėjų ir įtėvių mokymo programa, skirta PRIDE programos mokytojams mokyti teikti pagalbą globėjų (rūpintojų) bei įtėvių šeimoms. Įgyvendinant šią priemonę, sukurta ir veikia bendroji globėjų (rūpintojų) ir įtėvių rengimo ir pagalbos teikimo sistema, 2008–2011 m. parengta 1200 globėjų (rūpintojų) ir įtėvių šeimų.

Siekiant mažinti globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių vaikų globos namuose ir vaikų iki 3 metų, siunčiamų į vaikų globos įstaigas, skaičių, nuo 2008 m. organizuotas kompleksinių paslaugų teikimas vaikui ir motinai (tėvui), esantiems krizinėje situacijoje, kasmet skiriant lėšų projektams, kuriuos vykdo savivaldybių socialinės paramos ar krizių centrai bei nevyriausybinės organizacijos. 2008–2011 m. projektų vykdytojai kompleksinę pagalbą suteikė daugiau negu 900 šeimų ir 1450 vaikų. Didžiausią dalį (30 proc.) projektuose dalyvavusių vaikų sudarė vaikai iki 3 metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikų atskyrimą nuo šeimos daugiausia ir buvo siekiama mažinti įgyvendinant Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategiją. Kompleksinių paslaugų vaikui ir motinai (tėvui), esantiems krizinėje situacijoje, teikimas sudaro sąlygas vaikui augti šeimoje, o šeimai – galimybes įveikti krizę bei savarankiškai gyventi.

5. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja įgyvendinti Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) finansinių mechanizmų 2009–2014 m. programą „Rizikos grupės vaikai ir jaunimas“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos, Islandijos, Lichtenšteino kunigaikštystės ir Norvegijos karalystės susitarimo memorandumu. Įgyvendinant minėtą programą, ketinama plėsti vaikų dienos centrus bei atvirus jaunimo centrus ir, bendradarbiaujant su Islandijos valstybine vaiko teisių apsaugos tarnyba, įsteigti vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centrą.

6. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuvoje gyveno 653700 vaikų, o 2011 m. – 574943 vaikai. Palyginti su 2009 m., vaikų skaičius sumažėjo 78793 vaikais. Bendrą vaikų skaičiaus mažėjimą pastaraisiais metais lemia mažėjantis gimstamumas ir emigracija.

2009 m. šeimų, įrašytų į socialinės rizikos šeimų apskaitą, buvo 10904 ir jose augo 23335 vaikai, 2011 m. buvo 10604 tokios šeimos ir jose augo 22075 vaikai. Nors per pastaruosius trejus metus socialinės rizikos šeimų skaičius mažėjo nestipriai, tačiau išlieka teigiama mažėjimo tendencija. Būtina pažymėti, kad smurto prieš vaikus atvejai 2011 m. buvo užfiksuoti 1347 kartus. Palyginti su 2009 m., smurto prieš vaikus atvejų skaičius išaugo 16,75 procento, tačiau smurto atvejų fiksavimas parodo, kad gerėja smurto atvejų nustatymas, pagalbos teikimas vaikui bei stiprėja neigiamas visuomenės požiūris į smurtą.

Pažymėtina, kad bendras globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius nuo 2006 metų mažėja: 2006 m. – 13337 vaikai, 2007 m. – 12910 vaikų, 2008 m. – 12306 vaikai, 2009 m. – 11608 vaikai, 2010 m. – 11130 vaikų, 2011 m. – 10813 vaikų.

Pastaraisiais metais per metus tėvų globos netekusių vaikų skaičius mažėjo: 2006 m. – 3006 vaikai, 2007 m. – 2824 vaikai, 2008 m. – 2691 vaikas, 2009 m. – 2175 vaikai, 2010 m. – 2145 vaikai, tačiau 2011 m. tėvų globos neteko 2376 vaikai. Palyginti su 2010 m., šis skaičius išaugo 9 procentais.

2011 m. globėjų (rūpintojų) šeimose augo 6329 vaikai, tai sudaro 58,5 procento bendro globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus: šeimynose augo 365 vaikai, o vaikų globos namuose – 4119 vaikų.

Vaikų globos įstaigose 2011 metais laikinoji globa nustatyta 1335 vaikams, o nuolatinė – 2784 vaikams. Didžiausią dalį vaikų sudaro 10–14 m. amžiaus grupė – 1532 vaikai, o mažiausia yra 4–6 m. amžiaus grupė – 401 vaikas, vaikų skaičius iki 3 m. – 508, 7–9 m. amžiaus grupės vaikai – 571, 15–17 m. amžiaus grupės vaikai – 1107.

Iš vaikų globos namų į biologines šeimas 2011 m. grąžinta 819 vaikų, o globa (rūpyba) šeimoje arba šeimynoje skirta 226 vaikams. Iš globėjų (rūpintojų) ar įtėvių šeimų 2011 m. į vaikų socialinės globos įstaigas grįžo 96 vaikai. 2011 metais iš vaikų socialinės globos įstaigų įvaikinti 175 vaikai.

2011 m. Lietuvoje veikė 98 vaikų socialinės globos įstaigos, kuriose gyveno 4119 vaikų. Vaikų socialinės globos įstaigose gyvena 606 vaikai, kuriems nustatytas vidutinis ar sunkus neįgalumo lygis, specialieji poreikiai nustatyti 1875 vaikams, psichikos ligos nustatytos 318 vaikų, o emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimai nustatyti 899 vaikams. 2011 m. duomenimis, 1412 vaikų, turinčių emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimų ar psichikos ligų, reikėjo medikų pagalbos. 148 vaikams, gyvenantiems globos namuose, 2011 m. buvo taikyta minimali priežiūra, 278 vaikai padarė teisės pažeidimus ar nusikaltimus. Dėl šių priežasčių dažnai vaikui yra sunku rasti globėjų (rūpintojų) ar įtėvių šeimą, galinčią ir norinčią padėti vaikui, turinčiam raidos ar sveikatos sutrikimų.

2011 m. pilnametystės sulaukė 482 vaikai, gyvenantys globos namuose. Iš jų liko gyventi vaikų globos namuose 156 jaunuoliai. 168 jaunuoliai išvyko iš vaikų globos namų mokytis ir gyvena mokymo įstaigos bendrabutyje arba nuomojasi būstą. 12 jaunuolių išvyko iš vaikų globos namų, nes gavo socialinį būstą. 21 jaunuolis turi savo būstą ir gyvens savarankiškai. 107 jaunuoliai išvyko gyventi pas tėvus, kitus giminaičius ar draugus. 38 jaunuoliai nusprendė nuomotis būstą savarankiškai.

7. Programos strateginės kryptys:

7.1. prevencinė – priemonės, orientuotos į paslaugų šeimai ir vaikui prieinamumo užtikrinimą, siekiant, kad vaikas augtų biologinėje šeimoje;

7.2. intervencinė – priemonės, skirtos socialinės rizikos ir tėvų globos netekusiems vaikams, įvertinant vaiko raidos ypatumus ir atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius;

7.3. integracinė – priemonės, skirtos vaikui rengti savarankiškam gyvenimui ir vaiko dalyvavimui visuomenės gyvenime užtikrinti, vaiko gerovei, pozityviam socialiniam ir emociniam vaiko ugdymui šeimoje ir visuomenėje propaguoti, tarpinstituciniam ir tarptautiniam bendradarbiavimui gerinti.

II. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

8. Programos tikslas – atsižvelgiant į vaiko interesus ir poreikius, sudaryti prielaidas vaikui augti biologinėje šeimoje, plėtojant prevencinių ir kompleksinių paslaugų prieinamumą vaikui ir šeimai, o netekusiam tėvų globos vaikui – tinkamas globos (rūpybos) ar įvaikinimo sąlygas, kurios atitiktų geriausius vaiko interesus bei poreikį augti šeimos aplinkoje arba aplinkoje, artimoje šeimai, tinkamai pasirengti savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.

9. Programos uždaviniai:

9.1. organizuoti ir teikti prevencines paslaugas vaikui ir šeimai, kurios sudarytų galimybes vaikui augti šeimoje;

9.2. didinti galimybes tėvų globos netekusiam vaikui grįžti į savo tėvų šeimą arba būti globojamam (rūpinamam) šeimoje, šeimynoje ar įvaikintam ir pasirengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje;

9.3. tobulinti specialistų, dirbančių vaiko gerovės srityje, kvalifikaciją;

9.4. stiprinti vaiko teisių apsaugos sistemą;

9.5. plėsti tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą;

9.6. vykdyti vaiko gerovės stebėseną.

III. LAUKIAMI REZULTATAI

10. Šios programos įgyvendinimo rezultatai:

10.1. bus teikiamos prevencinės paslaugos, kurios sudarys prielaidas vaikui augti šeimoje;

10.2. bus užtikrinamas paslaugų teikimas globėjams (rūpintojams) ir įtėviams, siekiant sudaryti galimybes likusiam be tėvų globos vaikui gyventi globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar įtėvių šeimoje;

10.3. bus patobulinta specialistų, dirbančių vaiko gerovės srityje, kvalifikacija, siekiant gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir veiksmingumą;

10.4. bus sustiprinta vaiko teisių apsaugos sistema;

10.5. bus plėtojamas tarpinstitucinis ir tarptautinis bendradarbiavimas gerinant vaiko gerovės sistemą;

10.6. vykdant vaiko gerovės stebėseną, bus vertinamas paslaugų vaikui ir šeimai poreikis ir prieinamumas.

IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI

11. Programa bus vertinama pagal šiuos kriterijus:

11.1. vaikų, kuriems suteiktos dienos socialinės priežiūros paslaugos vaikų dienos centruose, skaičius;

11.2. globėjų (rūpintojų), gaunančių globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo paslaugas, skaičiaus didėjimas, lyginant su bendru globėjų (rūpintojų) skaičiumi, procentais;

11.3. šeimų, kurioms esant krizinėje situacijoje suteiktos kompleksinės paslaugos, skaičius;

11.4. vaikų, dalyvaujančių (įtrauktų) nevyriausybinių organizacijų organizuojamoje veikloje vaikams, dalis iš bendro mokyklinio amžiaus vaikų skaičiaus, procentais;

11.5. nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vaiko gerovės srityje, kurioms skirta lėšų, skaičius;

11.6. socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, skaičius;

11.7. darbuotojų, dirbančių vaiko gerovės srityje ir patobulinusių kvalifikaciją, skaičius.

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, FINANSAVIMAS IR ĮGYVENDINIMO KONTROLĖ

12. Programa įgyvendinama 2013–2018 metais.

13. Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų lėšų, taip pat iš kitų šaltinių. Šios programos įgyvendinimo priemonės ir preliminarus lėšų poreikis joms vykdyti pateikti priede.

14. Lėšų atitinkamoms programos priemonėms skiriama pagal atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą ir valstybės investicijų programas. Savivaldybės vykdo programos priemones, atsižvelgdamos į savivaldybės bendruomenės poreikius ir esamas lėšas.

15. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja ir kontroliuoja šios programos įgyvendinimą. Programos priemones įgyvendinančios institucijos kasmet, iki kovo 1 d., nustatyta tvarka pateikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai praėjusių metų priemonių įvykdymo ataskaitą.

_________________

Vaiko gerovės 2013–2018 metų programos

priedas

VAIKO GEROVĖS 2013–2018 M. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Priemonės pavadinimas	Atsakingi vykdytojai	Finansavimo šaltiniai	Vykdymo terminas	Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų)
				2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m.		2017 m.	2018 m.
TIKSLAS – ATSIŽVELGIANT Į VAIKO INTERESUS IR POREIKIUS, SUDARYTI PRIELAIDAS VAIKUI AUGTI BIOLOGINĖJE ŠEIMOJE, PLĖTOJANT PREVENCINIŲ IR KOMPLEKSINIŲ PASLAUGŲ PRIEINAMUMĄ VAIKUI IR ŠEIMAI, O NETEKUSIAM TĖVŲ GLOBOS VAIKUI – TINKAMAS GLOBOS (RŪPYBOS) IR ĮVAIKINIMO SĄLYGAS, KURIOS ATITIKTŲ GERIAUSIUS VAIKO INTERESUS BEI POREIKĮ AUGTI ŠEIMOS APLINKOJE ARBA APLINKOJE, ARTIMOJE ŠEIMAI, TINKAMAI PASIRENGTI GYVENIMUI ŠEIMOJE IR VISUOMENĖJE
1. ORGANIZUOTI IR TEIKTI PREVENCINES PASLAUGAS VAIKUI IR ŠEIMAI, KURIOS SUDARYTŲ GALIMYBES VAIKUI AUGTI ŠEIMOJE
1.1. Organizuoti švietėjišką veiklą, skirtą tėvų atsakomybei už vaiką stiprinti, skleidžiant pozityvaus auklėjimo metodus šeimoje	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	Valstybės biudžeto lėšos	2014–2018	-	500	500	500		500	500
1.2. Plėsti vaikų dienos centrų savivaldybėse veiklą, teikiant nestacionarias dienos socialinės priežiūros paslaugas vaikams ir jų šeimoms	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	Valstybės biudžeto lėšos Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšos	2013–2018	10000	13000	14000	15000		16000	16000
1.3. Organizuoti kompleksinių paslaugų teikimą krizinėse situacijose esantiems tėvams, auginantiems vaikus, ugdant tėvų socialinius ir pozityvios tėvystės įgūdžius ir teikiant prioritetą ankstyvųjų šeimos krizių prevencijai	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybės	Valstybės biudžeto lėšos	2013–2018	250	500	600	700		800	1000
1.4. Plėtoti bendruomenines paslaugas, siekiant telkti šeimas, galinčias teikti pagalbą šeimoms, turinčioms socialinių problemų	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	Valstybės biudžeto lėšos	2014–2018	?	300	300	300		300	300
2. DIDINTI GALIMYBES TĖVŲ GLOBOS NETEKUSIAM VAIKUI GRĮŽTI Į SAVO TĖVŲ ŠEIMĄ ARBA BŪTI GLOBOJAMAM (RŪPINAMAM) ŠEIMOJE, ŠEIMYNOJE AR ĮVAIKINTAM IR PASIRENGTI SAVARANKIŠKAM GYVENIMUI
2.1. Organizuoti globėjų  (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimo, atrankos, konsultavimo ir pagalbos jiems teikimo  paslaugas	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybės	Valstybės biudžeto lėšos	2013–2018	600	1000	1200	1200		1500	1500
2.2. Plėtoti socialinį darbą su globojamo (rūpinamo) vaiko tėvais, siekiant sudaryti sąlygas vaikui grįžti į šeimą, didinant socialinių darbuotojų, dirbančių su šeimomis, skaičių	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	Valstybės biudžeto lėšos	2013–2018	125	562	94	624		624	624
2.3. Bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, savivaldybėms ir socialinę globą  teikiančioms įstaigoms bei  organizacijoms parengti ir patvirtinti socialinių paslaugų ir pagalbos rengiantis savarankiškam gyvenimui teikimo vaikams nuo 16 metų rekomendacijas	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	_	2013–2014	_	_	_	_		_	_
3. TOBULINTI SPECIALISTŲ, DIRBANČIŲ VAIKO GEROVĖS SRITYJE, KVALIFIKACIJĄ
3.1. Organizuoti įvairių sričių specialistų, dirbančių vaiko gerovės srityje, mokymus	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	Valstybės biudžeto lėšos	2013–2018	50	200	200	300		300	300
3.2. Organizuoti darbuotojų, siekiančių vykdyti asmenų, norinčių tapti vaiko globėjais (rūpintojais), įtėviais, parengimą ir vertinimą, mokymą pagal bendrą globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo programą ir organizuoti jų atestavimą	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos	Valstybės biudžeto lėšos	2013–2018	25	50	50	50		50	50
4. STIPRINTI VAIKO TEISIŲ APSAUGOS SISTEMĄ
4.1. Gerinti savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių infrastruktūrą (naujų darbo vietų įrengimas, kompiuteriai ir t. t.)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	Valstybės biudžeto lėšos	2014–2015	_	2000	2000	_		_	_
4.2. Tobulinti savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojų kvalifikaciją	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	Valstybės biudžeto lėšos	2014–2018	_	100	100	100		100	100
5. PLĖSTI TARPINSTITUCINĮ IR TARPTAUTINĮ BENDRADARBIAVIMĄ
5.1. Organizuoti renginius (seminarus, konferencijas, akcijas), skirtus gerajai vaiko gerovės patirčiai skleisti, parengti ir išleisti informacinius bei metodinius leidinius, skleisti vaiko gerovės aktualijas ir problemas per visuomenės informavimo priemones, akcijas, šventes, formuojant teigiamą nuomonę apie vaiko globą (rūpybą) šeimoje, šeimynoje ir įvaikinimą	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	Valstybės biudžeto lėšos	2013–2018	130	200	300	300		300	300
5.2. Skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą savivaldybėse teikiant kompleksines paslaugas (socialinių, švietimo, sveikatos ir kt.)  vaikui	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	Valstybės biudžeto lėšos	2014–2018	_	1000	1200	1300		1400	1500
5.3. Skirti lėšas nevyriausybinėms organizacijoms, kurios vienija kitas nevyriausybines organizacijas, dirbančias vaiko gerovės srityje, atrenkant projektus konkurso būdu	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	Valstybės biudžeto lėšos	2013–2018	80	300	500	500		500	500
5.4. Plėtoti bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis vaiko gerovės srityje ir skleisti informaciją visuomenėje	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	Valstybės biudžeto lėšos	2013–2018	20	30	40	40		40	40
6. VYKDYTI VAIKO GEROVĖS SISTEMOS STEBĖSENĄ
6.1. Išanalizuoti ir įvertinti veiksnius, kuriančius, sąlygojančius vaiko gerovę ir paslaugų poreikį bei prieinamumą	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	Valstybės biudžeto lėšos	2014 2018	_	100	_		_	_	100
Iš viso				11280	19842	21084		20914	22414	22814

_________________