Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2009 m. birželio 3 d. Nr. 643
Vilnius
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 643
LIETUVOS RESPUBLIKOS ARCHITEKTŪROS ĮSTATYMO KONCEPCIJA
I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS
1. Lietuvos Respublikos architektūros įstatymo koncepcija (toliau vadinama – Koncepcija) parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos architektūros politikos krypčių įgyvendinimo 2006–2010 metų priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 657 (Žin., 2006, Nr. 75-2861), 1.2 punktą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 3 lentelės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos strategijos nuostatų įgyvendinimo priemonės“ XV skyriaus „Aplinkos politika“ skirsnio „Darni plėtra ir teritorijų vystymasis“ 1009 punktą.
II. ĮSTATYMO REGULIAVIMO DALYKO IR TIKSLŲ BENDROJI CHARAKTERISTIKA
3. Koncepcijos pagrindu rengiamas Įstatymas įtvirtins, kad architektūra – šalies kultūros išraiška, atliekanti integruojantį ir inovacinį vaidmenį darnaus vystymosi procese, reguliuos architektūros srityje dalyvaujančių asmenų visuomeninius santykius, nustatys architektūrinės veiklos principus, architekto vertimosi profesine veikla sąlygas, jo profesines teises ir pareigas siekiant užtikrinti architektūros kokybę.
4. Svarbiausi visuomeniniai santykiai turi būti reguliuojami tik įstatymais, tačiau nė viename įstatyme neįtvirtinta nuostata, kad architektūra yra šalies kultūros išraiška, turinti svarbą visuomenės kultūriniam vystymuisi, nors architektūra atlieka lemiamą vaidmenį užtikrinant saugią, ekologišką, estetišką, tvarią, visavertę ir sveiką aplinką visuomenei, o architektūrinė veikla, pastatų kokybė, jų derinimas prie aplinkos, gamtinio ir miesto kraštovaizdžio puoselėjimas, kultūros paveldo išsaugojimas yra svarbūs viešojo intereso požiūriu. Taigi visuomeniniai santykiai architektūros srityje ir su jais susijusi veikla turi būti reguliuojami Įstatymu.
5. Pagrindiniai Įstatymo tikslai yra:
5.1. nustatyti architektūrinės veiklos principus, kuriais vadovaujantis būtų vykdoma architektūrinė veikla;
5.2. nustatyti atskiras architekto profesinės veiklos sritis, architekto teises, pareigas ir atsakomybę profesinėje veikloje;
6. Įstatyme bus apibrėžtos architektūros, architektūros kokybės, architektūrinės veiklos, architektūrinio konkurso, architektūrinio projekto, statinio architektūros eskizinio projekto, architekto, architekto bendradarbio (ne autoriaus) ir kitos specialiosios sąvokos, kurių reikės teisiniam reguliavimui.
III. KITŲ TEISĖS AKTŲ, REGULIUOJANČIŲ TĄ PAČIĄ VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ SRITĮ, CHARAKTERISTIKA
7. Galiojančiuose teisės aktuose esama nuostatų, reguliuojančių visuomeninius santykius, susijusius su architektūros sritimi, nustatančių reikalavimus architektūrinei veiklai, tačiau šios nuostatos reguliuoja tik atskirus klausimus ir neužtikrina visapusiško teisinio reguliavimo architektūros srityje.
8. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) nenustato architektūrinės veiklos vykdymo reikalavimų, tačiau apibrėžia teritorijų planavimo specialisto sąvoką, kuri nėra išsami ir sietina su sąlyga turėti atitinkamą profesinę kvalifikaciją, tarp jų – ir architekto išsilavinimą. Šis įstatymas teisės normų, susijusių su architektūros sritimi, nenustato.
9. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) nustato esminius statinio architektūros reikalavimus, statybos dalyvių teises ir pareigas, apibrėžia statinio architekto ir architekto sąvokas, statinio projekto architektūrinius sprendinius. Minėtosios sąvokos šiame įstatyme vartojamos statybos proceso, šio proceso dalyvių teisių ir pareigų reglamentavimo kontekste.
10. Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymas (Žin., 2006, Nr. 134-5063) nustato Lietuvos Respublikos architektų rūmų (toliau vadinama – Rūmai) steigimą, funkcijas, veiklą ir valdymą. Deklaruoti Rūmų steigimo tikslai – užtikrinti architektūrinės veiklos skaidrumą, projektavimo darbų kokybę, rūpintis architektų atestavimu, kvalifikacijos pripažinimu ir profesinės kvalifikacijos tobulinimu, profesinės veiklos stebėsena, spręsti kitus su architektūra ir urbanistika susijusius klausimus, o tolesnio jų įgyvendinimo nedetalizuoja, išskyrus tai, kad architektų atestavimas atliekamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Šis įstatymas yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis tik Rūmų veiklą, jų narių teises, pareigas ir atstovavimą jų profesiniams interesams. Šio įstatymo reguliavimo sritis yra siauresnė.
11. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (Žin., 1999, Nr. 50-1598; 2003, Nr. 28-1125) apibrėžia kūrinio sąvoką, architektūros kūrinį – autorių teisių objektą, autorių teisės nesaugomus objektus, nustato autorių teises į architektūros kūrinius, architektūros kūrinio prieinamumo teisę, atgaminimą asmeniniais tikslais, architektūros kūrinių teisių apribojimą, autorių teisių įgyvendinimą, administravimą ir gynimą. Šis įstatymas taikomas architektūros kūrinių (pastatų ar kitų statinių) autoriams tiek, kiek reguliuoja architektų autorines teises į jų sukurtus kūrinius.
12. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) reguliuoja pirkimo procedūrą įsigyti projekto konkursui pateiktą ir vertinimo komisijos (žiuri) išrinktą planą ar projektą (teritorijų planavimo, architektūros), nustato projekto konkurso vykdymo sąlygas, projekto konkurso vertinimo komisijos įgaliojimus, reikalingus planams ir projektams vertinti ir laimėtojams nustatyti. Šis įstatymas reguliuoja architektūrinių paslaugų pirkimą bendrąja tvarka, t. y. kad jos perkamos įprastine tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, arba joms pirkti organizuojamas projekto konkursas, siekiant nustatyti geriausią architektūros projektą pateikusį teikėją. Tačiau šis įstatymas nenustato atvejų, kai siekiant architektūrinių urbanistinių sprendinių kokybės būtina organizuoti architektūrinės urbanistinės idėjos parinkimo konkursą.
13. Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymas (Žin., 1996, Nr. 84-2002; 2004, Nr. 153-5573) apibrėžia meno kūrėjo, meno kūrinio, meno kūrybos sąvokas, nustato meno kūrėjo statuso suteikimo ir panaikinimo pagrindus ir tvarką. Architekto veiklą šis įstatymas reguliuoja tiek, kiek nustato architekto, kaip meno kūrėjo, statusas.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) „Šeštoji knyga. Prievolių teisė“ reguliuoja viešojo konkurso dalyvių ir konkursą paskelbusio asmens teisinius santykius ir prievoles (viešojo konkurso paskelbimą, konkurso sąlygų pakeitimą ar jo atšaukimą, nutarimą mokėti atlyginimą (premiją) ar suteikti specialią teisę, naudojimąsi pagal konkursą premijuotais architektūros kūriniais, pateiktų darbų ar projektų grąžinimą konkurso dalyviams, nuostolių atlyginimą konkurso dalyviams, kai konkursą paskelbęs asmuo nesilaiko konkurso taisyklių). Tačiau šio reguliavimo nepakanka nustatyti atvejams, kai siekiant architektūrinių urbanistinių sprendinių kokybės būtina organizuoti architektūrinės urbanistinės idėjos parinkimo konkursą.
15. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Žin, 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) reguliuoja nekilnojamojo architektūrinio paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, teisės aktų nustatytų paveldosaugos reikalavimų laikymosi priežiūros, kultūros paveldo objektų būklės stebėjimo teisinius pagrindus. Šis įstatymas reguliuoja tik nekilnojamojo architektūrinio paveldo objektų atkūrimo klausimus.
16. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 82-3254) nustato, kad literatūros, mokslo, meno ir kitus kūrinius viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir žurnalistai naudoja vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, kitais įstatymais ir teisės aktais. Šis įstatymas architektūros kūriniams taikomas tik meno kūrinio kontekste.
17. Architektų atestavimo, atestatų galiojimo sustabdymo arba jų panaikinimo tvarkos aprašas, patvirtintas aplinkos ministro 2005 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. D1-341 (Žin., 2005, Nr. 93-3466; 2007, Nr. 121-4974), nustato tik architektų atestavimo, kvalifikacijos atestatų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo arba panaikinimo tvarką ir atestuotų architektų sąrašo tvarkymą.
18. Architektų profesinio atestavimo komisijos sudarymo tvarkos aprašas, patvirtintas aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. D1-615 (Žin., 2007, Nr. 121-4973), nustato tik architektų profesinio atestavimo nuolatinės komisijos sudarymo tvarką.
19. Architekto profesinės kvalifikacijos pripažinimo norint užsiimti architekto profesine veikla ar laikinai arba vienkartinai teikti architektūrines paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašas, patvirtintas aplinkos ministro 2004 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. D1-131 (Žin., 2004, Nr. 55-1916; 2008, Nr. 114-4373), reglamentuoja Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečių profesinių kvalifikacijų pripažinimo norint užsiimti architekto profesine veikla ar laisvai arba vienkartinai teikti architektūrines paslaugas Lietuvos Respublikoje tvarką. Aprašo nuostatos taikomos Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, siekiant užtikrinti teisę dalyvauti architektūrinėje veikloje.
IV. KEIČIAMŲ AR NAIKINAMŲ TEISĖS NORMŲ NEEFEKTYVUMO ANALIZĖ
20. Remiantis Koncepcijos III skyriuje pateiktų teisės aktų charakteristika, galima teigti, kad šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose įtvirtinta architektūros samprata nepakankamai detalizuoja visas architektūrinės veiklos sritis, nenustatyti architektūrinės veiklos principai, nėra visapusiškai reglamentuoti visuomeniniai santykiai, susiję su architekto profesinės veiklos reguliavimu, architekto teise verstis profesine veikla, ir kiti Įstatymo tiksluose nurodyti klausimai.
21. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas nustato teritorijų planavimo principus ir procesą, reguliuoja planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese. Šis įstatymas įtvirtina tokias teisės normas, kad tik atskirais atvejais, nustatant teritorijų planavimo tikslus, būtina įvertinti architektūrinius urbanistinius reikalavimus ir tuos atvejus, kada tie reikalavimai tampa privalomi. Tačiau šis įstatymas architektūros ir urbanistikos kokybės užtikrinimo kriterijų nenustato. Tai numatoma įteisinti Įstatymu. Savivaldybių vyriausiesiems architektams teritorijų planavimo procese nustatytos viešojo administravimo funkcijos, tačiau pagal kompetenciją jie negali turėti įtakos architektūros ir urbanistikos sprendinių kokybei. Įstatymas įteisintų savivaldybių administracijoms pareigą teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai informaciją apie klausimų sprendimą ir sprendimų vykdymo eigą, kai savivaldybės pagal savo kompetenciją priima sprendimus architektūros ir urbanistikos plėtros klausimais.
22. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nustato tik statinio architekto teises ir pareigas statinio projektavimo bei statybos procese ir esminius statinio architektūros reikalavimus, kuriais privaloma vadovautis rengiant statinio projektą, tačiau architektūros samprata pateikiama daug siauriau, kadangi architekto profesinė veikla apima ir kitas sritis: tai ne tik statinių projektavimas, bet ir aplinkos erdvės formavimas, miestų ir gyvenviečių planavimas, kraštovaizdžio architektūros, interjero dizaino projektavimas ir kitos sritys. Įstatymas nustatys architekto profesinės veiklos sritis.
23. Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymas reglamentuoja Rūmų steigimą, funkcijas, veiklą ir valdymą, Rūmų narių teises, pareigas ir atstovavimą jų profesiniams interesams. Šiame įstatyme nustatytos Rūmų funkcijos, išskyrus architektų atestavimą ir atestuotų architektų sąrašo tvarkymą, yra deklaratyvios, nes tolesnio jų įgyvendinimo šis įstatymas nedetalizuoja. Įstatymu numatoma reguliuoti architektūros srityje dalyvaujančių asmenų visuomeninius santykius. Jis nustatys architektūrinės veiklos principus, architekto vertimosi profesine veikla sąlygas, architekto profesines teises ir pareigas, siekiant užtikrinti gerą architektūros kokybę. O Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymo reguliavimo sritis yra kita.
24. Koncepcijos III skyriuje nurodytus teisės aktus, reguliuojančius visuomeninius santykius architektūros srityje (tarp asmenų, meno kūrinių autorių, projekto konkurso pirkimo dalyvių ir panašiai), išskyrus 25 punkte nurodytus teisės aktus, keisti netikslinga, nes jie reguliuoja platesnio turinio visuomeninius santykius.
25. Priėmus Įstatymą, būtų tikslinga atitinkamai pakeisti šiuos teisės aktus:
25.1. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą – patikslinti teritorijų planavimo specialistui keliamus kvalifikacinius reikalavimus;
25.2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą – įteisinti statinio architektūros eskizinio projekto rengimą;
25.3. Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymą – patikslinti Architektų profesinio atestavimo komisijos statusą;
25.5. Architektų atestavimo, atestatų galiojimo sustabdymo arba jų panaikinimo tvarkos aprašą – patikslinti reikalavimus, keliamus architektams, pretenduojantiems gauti architekto kvalifikacijos atestatą;
25.6. Statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtintą aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (Žin., 2005, Nr. 4-80), – jame nustatytą projektinių dokumentų sudėtį papildyti statinio architektūros eskiziniu projektu.
V. UŽSIENIO VALSTYBIŲ TEISĖKŪROS APŽVALGA
27. Prancūzijos Respublikos architektūros įstatymas, priimtas 1977 metais (paskutinė redakcija – 2005 metais), apibrėžia architektūrą, architektūros kūrybą, nustato architektų, jų firmų funkcijas, teises ir pareigas, vykdant veiklą architektūros srityje. Prancūzijos Respublikos architektūros įstatymas:
27.1. įtvirtina nuostatą dėl asociacijų (tarybų architektūros, miesto planavimo ir aplinkos klausimams kuruoti) įkūrimo kiekviename departamente. Jų statutuose, kuriuos tvirtina valstybės tarybos, yra nustatytos sąlygos, kuriomis valdžios atstovai, vietos bendruomenės, susijusių profesijų atstovai bendradarbiauja vietos lygmeniu, siekdami remti architektūros ir aplinkos vystymą, skleisti informaciją apie architektūrą, miestų planavimą ir aplinką visuomenei, tiesiogiai ar netiesiogiai kartu su pastatų savininkais, profesionalais, administracijų ir bendruomenių atstovais dalyvauti statybos procese. Šios asociacijos (tarybos) prezidentas renkamas tik iš vietos bendruomenės atstovų;
27.2. nustato sąlygas užsiimti architekto veikla, architekto įrašymo į architektų registrą, architekto ir architektūrinės firmos veiklos vykdymo sąlygas, įtvirtina architekto vardo naudojimo teisę, architekto draudimą profesinės veiklos pagrindu, architekto prievolę deklaruoti valstybės tarybai apie asmeninius ar profesinius interesus, susijusius su asmenimis, kurių veiksmai gali turėti tiesioginę ar netiesioginę įtaką statybos procesui, apibrėžia architekto profesinio prievolių kodekso svarbą ir jo įsteigimo būdą, architekto tolesnio profesinio lavinimo organizavimą;
27.3. nustato architekto profesinės veiklos organizavimą, architekto profesinės veiklos sąlygas ir tvarką (kiekviename regione yra architektų tarybos, renkamos iš registruotų architektų, kurių veikloje dalyvauja Kultūros ministerijos atstovas; valstybės taryba įsakymu nustato architektų tarybų rinkimo tvarką); architekto įrašymo į regioninius sąrašus, įvertinant atitiktį nustatytiems reikalavimams, ar išbraukimo iš jų tvarką, apibrėžia architekto drausmės reikalavimus.
28. Architektūros sritis Italijos Respublikoje reguliuojama Italijos Respublikos architektūros kokybės įstatymu, Moldovos Respublikoje – Moldovos Respublikos architektūros įstatymu, Rusijos Federacijoje – Rusijos Federacijos įstatymu dėl architektūrinės veiklos, Ukrainos Respublikoje – Ukrainos Respublikos architektūrinės veiklos įstatymu.
VI. TARPTAUTINĖS TEISĖS, EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMŲ IR PRINCIPŲ ANALIZĖ
29. Europos Sąjungos valstybėse architekto profesinių kvalifikacijų pripažinimą reguliavo 1985 m. birželio 10 d. Tarybos direktyva 85/384/EEB dėl architektūros diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo, įskaitant priemones, padedančias veiksmingai naudotis įsteigimo teise ir laisve teikti paslaugas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 118). Šią direktyvą pakeitė nuo 2007 m. spalio 20 d. įsigaliojusi 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL 2005 L 255, p. 22). Abi direktyvos nustato architekto profesinio rengimo reikalavimus, užtikrina, kad asmenys, baigę universitetines architektūros studijas, įgytų direktyvose nustatytų žinių ir įgūdžių, įtvirtina teorinius ir praktinius architektūrinio rengimo aspektus, taip pat architekto profesinį vardą ir jo naudojimą, nustato kvalifikacijos pripažinimo ir teisės įgijimo užsiimti architekto profesine veikla principus (pagal išvardytus Europos Sąjungos valstybių aukštųjų mokyklų, kurios atitinka būtinus architekto rengimo reikalavimus, sąrašus). Ši direktyva į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkelta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu (Žin., 2008, Nr. 47-1747).
30. Europos architektūros paveldo apsaugos konvencija, ratifikuota Lietuvos Respublikos įstatymu dėl 1985 metų Europos architektūros paveldo apsaugos konvencijos ratifikavimo (Žin., 1999, Nr. 100-2889), reglamentuoja architektūros paveldo objektų apsaugą.
31. Įstatymo nuostatos, numatančios reguliuoti architekto vertimąsi profesine veikla, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai neprieštarauja, kadangi architekto profesija yra įstatymais ir kitais teisės aktais reglamentuojama profesija. Tai tokia veiklos rūšis, kuria užsiimant pagal teisės aktus reikalaujama turėti tam tikrą profesinę kvalifikaciją.
VII. PAGRINDINĖS NUOSTATOS DĖL VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ REGULIAVIMO
32. Įstatyme bus apibrėžtos sąvokos, susijusios su architektūros srities teisiniu reguliavimu. Šių sąvokų apibrėžimas leis vienodai suvokti Įstatymo taikymo sritį, taip išskiriant architektūrą iš kitų visuomeninių teisinių santykių reguliavimo sričių.
33. Įstatymu bus įteisinta:
33.1. architektūra kaip vienas svarbiausių ir ilgiausiai išliekančių žmogaus kultūrinės veiklos rezultatų, atspindinčių estetinę, meninę, socialinę, ekonominę, mokslinę techninę ir politinę ideologinę žmonių bendruomenių raidą, kad ji atlieka integruojantį ir inovacinį vaidmenį darnaus vystymosi procese;
33.2. architektūrinės veiklos principai:
33.3. architekto profesinės veiklos sritys – statinių ir urbanistinių kompleksų projektavimas, miestų aplinkos erdvės formavimas, miestų ir gyvenviečių planavimas, teritorijų planavimo dokumentų rengimas, kraštovaizdžio architektūros, interjero projektavimas, konsultacijų architektūrinių urbanistinių sprendinių rengimo klausimais teikimas, kitos teisės aktų nustatytos funkcijos;
33.5. reikalavimai, keliami architekto išsilavinimui, – bus nustatyta, kad architektas privalo turėti atitinkamą aukštąjį universitetinį architektūrinį išsilavinimą, kurį įgijus jam galės būti suteikiama teisė užsiimti architekto profesine veikla;
33.6. architekto teisės verstis architekto veikla įgijimo, įgyvendinimo ir praradimo sąlygos – privalomi reikalavimai, pagal kuriuos bus išduodami architekto kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, suteikiantys teisę užsiimti architekto profesine veikla, šių dokumentų išdavimo, galiojimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindai;
33.7. architektūrinių konkursų reikšmingiems architektūriniu urbanistiniu požiūriu objektams rengimas – sąlygos (aplinkybės), kurioms esant turės būti rengiami architektūriniai konkursai geriausiai architektūrinei urbanistinei idėjai parinkti;
33.8. architektūros kokybės vertinimo kriterijai – privalomieji reikalavimai architektūriniams urbanistiniams sprendiniams, užtikrinant šių sprendinių kokybę;
VIII. GALIMI NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO PAdariniai
34. Įstatymu įteisinus, kad architektūra – vienas svarbiausiųjų žmogaus kultūrinės veiklos rezultatų, atspindinčių estetinę, meninę, socialinę, ekonominę, mokslinę techninę ir politinę ideologinę žmonių bendruomenių raidą, būtų suformuota bendra visuomenės architektūrinės, urbanistinės ir istorinės kultūrinės aplinkos samprata.
35. Įstatymu įteisinus architektūrinės veiklos principus, kad architektūrinė veikla vykdoma įvertinant architektūros reikšmę ir siekiant darnaus vystymosi, atsižvelgiant į viešąjį interesą, būtų sudarytos sąlygos užtikrinti saugią, ekologišką, estetišką, tvarią, visavertę ir sveiką aplinką žmogui ir visuomenei.
36. Įstatymu sureguliavus klausimus, susijusius su architekto teise užsiimti profesine veikla, ir įvardijus architekto profesinės veiklos sritis, būtų sudarytos sąlygos kurti profesionalią, geros kokybės architektūrą, daryti įtaką darnaus vystymosi procesui.
37. Įstatymu nustačius, kad savivaldybių administracijos teikia Aplinkos ministerijai informaciją apie klausimų sprendimą ir sprendimų vykdymo eigą, kai savivaldybės pagal savo kompetenciją priima sprendimus architektūros ir urbanistikos plėtros klausimais, būtų sudarytos sąlygos, kad architektūros, urbanistikos ir teritorijų planavimo procesas taptų nuoseklus, skaidrus ir viešas.
IX. FINANSINIS EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS
39. Įstatymui parengti ir įgyvendinti papildomų finansinių išteklių nereikės. Įstatymo nuostatai dėl architektūrinių konkursų reikšmingiems architektūriniu urbanistiniu požiūriu objektams rengimo įgyvendinti galės būti planuojamos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos, taip pat Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tarptautinių organizacijų ir kitų teisės aktuose nustatytų finansavimo šaltinių lėšos, atsižvelgiant į šių konkursų rengimo pagrįstumą.
X. NUMATOMA ĮSTATYMO STRUKTŪRA
40. Įstatymą sudarys 4 skyriai: I. Bendrosios nuostatos; II. Architekto veikla ir jos vykdymo pagrindai; III. Valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija architektūrinėje veikloje; IV. Baigiamosios nuostatos. Antai:
40.1. I skyriuje „Bendrosios nuostatos“ bus nustatyta Įstatymo paskirtis, įteisinti architektūrinės veiklos principai (t. y. kad architektūrinė veikla vykdoma atsižvelgiant į jos reikšmę šalies kultūrai ir kad ji vykdoma siekiant darnaus vystymosi atsižvelgiant į viešąjį interesą), apibrėžtos architektūros, architektūros kokybės, architektūrinės veiklos, architektūrinio konkurso, architektūrinio projekto, statinio architektūros eskizinio projekto, architekto, architekto bendradarbio (ne autoriaus) ir kitos specialiosios sąvokos, kurių reikės teisiniam reguliavimui.
40.2. II skyriuje „Architekto veikla ir jos vykdymo pagrindai“ bus nustatytos architekto profesinės veiklos sritys, architekto profesinės teisės, pareigos ir atsakomybė architektūrinėje veikloje, architekto profesinės kvalifikacijos įgijimo, architekto teisės verstis architekto veikla įgijimo, įgyvendinimo ir praradimo sąlygos.
40.3. III skyriuje „Valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija architektūrinėje veikloje“ bus nustatytas reikalavimas rengti architektūrinius konkursus objektams, reikšmingiems architektūriniu urbanistiniu požiūriu, taip pat architektūros kokybės vertinimo kriterijai, tai, kad savivaldybių administracijos teikia Aplinkos ministerijai informaciją apie klausimų sprendimą ir sprendimų vykdymo eigą, kai savivaldybės pagal savo kompetenciją priima sprendimus architektūros ir urbanistikos plėtros klausimais.
XI. KEISTINI AR Rengtini nauji TEISĖS AKTAI
41. Priėmus Įstatymą, reikės keisti:
41.1. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (atsakinga institucija –Aplinkos ministerija);
41.4. Architektų atestavimo, atestatų galiojimo sustabdymo arba jų panaikinimo tvarkos aprašą (atsakinga institucija – Aplinkos ministerija);
